Griovimas atidėliotas apie mėnesį dėl visuomenininkų priešinimosi ir neaiškumų dėl paties menininko pozicijos.

„Nuo kovo 1-osios darbai vyksta pagal sutartį, taip, kaip pasirašyta su rangovu. Eidrigevičiaus yra sutikimas iš principo dalyvauti projekte, jis jį išrašęs. Aišku, tame sutikime jis nenori, kad jo vardas būtų naudojamas šiose rietenose, konfliktinėje situacijoje sprendžiant statybų klausimą, bet pačioje diskusijoje jis dalyvauja, manau, viskas turėtų būti gerai“, – sakė T. Jukna.

Anot jo, paruošiamieji darbai, t.y. griovimas, atliekų ir grunto išvežimas, turėtų trukti iki trijų mėnesių. Projekte numatyta išsaugoti senojo sovietmečiu statyto pastato fragmentus.

„Pradedant statybas, turi pirma viską išvežti. Kadangi yra požeminė aikštelė, bus dideli kiekiai ir grunto, tie darbai požeminiai yra imlūs laikui: išliejimas pamatų. Iki pilno išvežimo ir pamatų liejimo turėtų būti apie du-tris mėnesius“, – tvirtino T. Jukna.

Panevėžio savivaldybė patikslino, kad „jokių konstruktyvo demontavimo darbų rangovas nevykdė“, o iškėlus įstaigą iš pastato demontuota vidaus įranga, kabeliai, instaliacinės bei garsą slopinančios medžiagos, „reikalingos įstaigos veiklai pratęsti“.

R. Ančerevičiaus / JP.lt nuotr.

„Dėl šios priežasties neišvengiamai demontuotos ir visa tai dengusios apdailos medžiagos“, – teigia savivaldybė.

Pasak jos, rangovas – „Panevėžio statybos trestas“ informavo, kad fasado apdailos demontavimo darbus savo iniciatyva vykdė kino centro „Garsas“ darbuotojai.

Iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ protestais ir kreipimasis į teisėsaugos ir kitas institucijas siekė stabdyti pastato griovimą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Projektui priešinasi dalis miesto savivaldybės tarybos opozicijos, prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Į diskusijas įsitraukė ir Kultūros ministerija, subūrusi darbo grupę dėl būsimo centro erdvių panaudojimo galimybes, joje dalyvauja savivaldybės, ministerijos vadovybė, meno ekspertai, S. Eidrigevičiaus atstovai.

Griaunamame pastate veikusiam „Garso“ kino centrui rastos laikinos nuomojamos patalpos miesto pakraštyje, netoli vienintelės likusios komercinio kino salės Panevėžyje. T. Jukna sako, kad patalpų pritaikymui bus skirta apie 100 tūkst. eurų, pagrindinę salę kinui tikimasi paruošti per mėnesį.

Numatoma, kad užbaigus naują pastatą, nekomercinis kinas grįš į kino salę 80-čiai žiūrovų, ji būtų įrengta šalia menų centro. Vėliau numatyta ir kita didesnė daugiafunkcinė erdvė, kurioje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.

S. Eidrigevičius, sutikdamas dalyvauti projekte, žadėjo suteikti savo vardą ir skirti dalį savo kolekcijos, tačiau vasarą pareiškė persigalvojęs, dėl to kilo abejonių, ar pavyks užsitikrinti apie 3 mln. eurų europinę paramą.

Anot T. Juknos, šiuo metu Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateikti visi paaiškinimai, kuriuos buvo prašoma pristatyti iki kovo vidurio, laukiama agentūros atsakymo.

R. Ančerevičiaus / JP.lt nuotr.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje rangovas „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Numatyta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Savivaldybė taip pat sudarė darbo grupę, kuri nagrinės efektyviausias būsimo centro erdvių panaudojimo galimybes, joje – menininko S. Eidrigevičiaus atstovai, kultūros viceministrai Daina Urbanavičienė, Vygintas Gasparavičius, kino, dailės, architektūros bei kitų kultūros ir meno sričių specialistai, Panevėžio miesto savivaldybės atstovai. Pasiūlymų tikimasi sulaukti iki birželio 1-osios.

„Maestro išreiškė poziciją, kad jis nenorėtų dalyvauti statybos procesuose, bet jis lieka projekte ir dalyvauja darbo grupėse dėl įveiklinimo dalykų. Pateiksime raštą ir savo poziciją Centrinei projektų valdymo agentūrai, darbai bus tęsiami“, – BNS sakė T. Jukna.

Anksčiau planuota statybos darbus atnaujinti vasario viduryje, tačiau, pasak T. Juknos, šiuo metu to padaryti nėra galimybės ir dėl žiemiškų oro sąlygų.

Anot jo, šią savaitę vyksta įrangos perkraustymo darbai iš planuojamo griauti kino centro „Garsas“ į naujas patalpas miesto pakraštyje, greta lankomų prekybos centrų, kad Vyriausybei leidus atnaujinti kino teatrų veiklą, šis centras vėl galėtų rodyti nekomercinį kiną.

„Kas dėl statybų, tai jos nenutrūko, jos yra tęsiamos, darbų atnaujinimas planuojamas, diskutuosime, dėliosimės su rangovais naują planą ir viskas priklausys nuo to, kaip leis oras, kokie bus rangovo veiksmai (...), manyčiau, kad galėtų“, – sakė T. Jukna, paklaustas, ar senasis pastatas gali būti griaunamas kovą.

Sovietmečiu statyto „Garso“ kino teatro griovimui priešinasi visuomenininkų grupė, jie siekia išsaugoti senąjį pastatą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Darbus tęstu ir be palaikymo

T. Jukna mini, jog savivaldybė, siekianti užsitikrinti 3 mln. eurų europinę paramą statyboms, iki kovo vidurio privalo suderinti pozicijas su Centrine projektų valdymo agentūra, taip pat išsklaidyti abejones dėl paties S. Eidrigevičiaus noro bendradarbiauti. Menininkas anksčiau buvo žadėjęs centrui dovanoti dalį savo darbų, tačiau vasarą pareiškė nebedalyvausiantis projekte.

Darbo grupė nėra apie tai, ar statyti Eidrigevičiaus centrą, ar ne, sutarėme, kad klausimai yra, koks turėtų būti centras, jei jis būtų statomas vienoje ar kitoje vietoje, dabar ar vėliau.

Vis dėlto, pasak savivaldybės, pirmajame darbo grupės posėdyje dalyvavęs S. Eidrigevičius „toliau dalyvauja dialoge dėl menų centro ateities ir tiki jo nauda ne tik Panevėžio miestui, bet ir Valstybei, menui ir kultūrai“.

T. Jukna sako, kad statybos bus vykdomos nepaisant to, ar pavyks išspręsti konfliktą bei sutarti dėl papildomos paramos.

„Su finansavimu, ar be jo, tas kelias būtų jau nekeičiamas, t.y. bet kokiu atveju darbai būtų tęsiami, tik būtų skirtingi scenarijai: vienu atveju, tas būtų padaroma taip, kaip suplanuota, finansuojant iš trijų šaltinių, kitu atveju, greičiausiai, darbai būtų tęsiami savivaldybės biudžeto lėšomis, po to būtų ieškoma ir Europos Sąjungos finansavimo, kitų galimybių“, – sakė T. Jukna.

Viceministras: lieka daug neatsakytų klausimų

Naujoje darbo grupėje dalyvaujantis kultūros viceministras V. Gasparavičius BNS sakė, kad ministerija sveikina savivaldybės iniciatyvą suburti darbo grupę, kuri toliau nagrinės neatsakytus klausimus dėl centro, bet jų lieka daug.

„Savivaldybės pasiruošimas šio projekto veikloms, vizijai, matymui nėra toks, kokio tikėtųsi Kultūros ministerija. Mūsų nuomone, prasminga, kad darbo grupė dirbtų intensyviau. Darbo grupė nėra apie tai, ar statyti Eidrigevičiaus centrą, ar ne, sutarėme, kad klausimai yra, koks turėtų būti centras, jei jis būtų statomas vienoje ar kitoje vietoje, dabar ar vėliau“, – sakė jis.

Anot jo, pagrindiniai klausimai yra du: dėl statybų teisėtumo ir dėl S. Eidrigevičiaus dalyvavimo projekte.

Viceministras pažymi, kad ginče dėl statybų leidimo teismas yra patvirtinęs taikos sutartį, tačiau pats menininkas nėra išreiškęs galutinės pozicijos ir pats. Pasak V. Gasparavičiaus, S. Eidrigevičius kelia klausimą dėl centro koncepcijos, kaip bus užtikrinta menų įvairovė, kino rodymas.

„S. Eidrigevičiaus dalyvavimas projekte, dalyvavimo užtikrinimas, jo sutikimas duoti vardą, paskolinti, išnuomoti, padovanoti ar kažkaip kitaip perleisti darbus – tai antrasis dėmuo. Į antrąjį aiškaus atsakymo ministerija neturi (...). S. Eidrigevičius norėtų koncepcijos. Aš supratau, kad jis mielai pareikštų savo nuomonę, jei būtų kažkokia koncepcija, jos nelabai yra“, – sakė V. Gasparavičius.

Viceministras pažymėjo, kad į visus klausimus, ar centras turėtų atsirasti minimoje vietoje, turėtų atsakyti „Panevėžio bendruomenė ir politikai“.

„Mes laukiame savivaldybės atsakymų į užduotus klausimus. Į kai kuriuos gavome, į kai kuriuos – ne, tai jų neturėdami, negalime pasakyti, ar projektui pritariame, ar ne“, – kalbėjo jis.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą planuojama pastatyti vėliausiai 2023-iųjų pavasarį, darbus už 9 mln. eurų vykdo „Panevėžio statybos trestas“.

SEMC pastate numatoma Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcijos ekspozicinė erdvė, keičiamų parodų erdvė, kurioje bus demonstruojami žymių Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Taip pat menų centre atsiras edukacinių užsiėmimų ir kūrybinių dirbtuvių erdvės, o lauko ekspozicijos erdvės su menu supažindins ne tik menų centro lankytojus, bet ir pro šalį einančius panevėžiečius.

Šalia menų centro ketinama įrengti ir atskirą 80-čiai žiūrovų skirtą nekomercinio kino salę, vėliau numatyta ir kita didesnė daugiafunkcinė erdvė, kurioje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Savivaldybė, pasak jo, taip pat rado laikinas patalpas šiame pastate veikusiam kino centrui – „Garsas“ keleriems metams persikels į miesto pakraštyje esančias Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos patalpas.

„Viduje darbai intensyviai vyksta: salėse įranga, kėdės demontuojamos, pervežimui organizuojamas transportas, dalis bus pervežama į Rimkevičaitės mokyklą, dalis sandėliavimui. Lauke, matyt, dar palaukus vieną kitą dieną, oras pagerės ir taip pat prasidės darbai. Fiziškai kalbėjome, kad teritorijos darbai užtruks apie mėnesį. Manau, kitą savaitę pirmieji demontavimo darbai gali prasidėti“, – sakė T. Jukna.

Projektą vykdo konkursą laimėjęs Panevėžio statybos trestas (PST).

Savivaldybės iniciatyvai per kelerius metus vietoje „Garso“ pastatyti menų centrą priešinasi kai kurie visuomenininkai, raginantys išsaugoti senąjį pastatą. Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat pasisakė prieš kino teatro pastato griovimą.

Taip pat savivaldybė buvo įsivėlusi į teisinius ginčus su Statybų inspekcija, galiausiai sudaryta taikos sutartis, o pats menininkas rugpjūtį viešai pareiškė ketinimų perduoti kolekciją atsisakantis.

Pasak T. Juknos, šiuo metu teisinių ir kitų kliūčių centrui neliko, o pokalbiai su S. Eidrigevičiumi, įsitraukus ir kultūros ministrui Simonui Kairiui, „vyksta pakankamai pozityviai“.

„Sakyčiau, yra didžiulė paspirtis ir dėkui kultūros ministrui, kuris tą idėją palaiko. Aišku, viešojoje erdvėje tenka turėti dvi nuomones: viena, kuri neaišku dėl ko ten kovoja, kita – kurie supranta, kad tokio lygmens kultūros centras abejonių nekelia, kad jis turėtų čia būti (...). Buvo ir plakatų prikabinėta, ir fakelų prikaišiota, tiesiog, rangovas iš ryto nusirenka viską nuo savo tvoros ir tęsia darbus“, – kalbėjo T. Jukna.

Panevėžio savivaldybės atstovai tvirtina, kad laikinos patalpos kinui rastos konsultuojantis su kino centro „Garsas“ atstovais. Už kelių šimtų metrų čia įsikūręs ir kitas, komercinis kino teatras.

„Garsas“ kelerius metus taip pat planuoja kino seansus rodyti parkuose ir kitose atvirose, atnaujintose erdvėse.

„Mūsų biudžetinė įstaiga išsinuomojo apie tūkstantį kvadratinių metrų erdvės, ten yra ir amfiteatrinė salė, kur bus įrengta apie šimtas vietų žiūrovams. Patalpos bus pritaikytos kinui rodyti, stengiamės į tai minimaliai investuoti. Manau, tai truks iki balandžio-gegužės, tada turėtų jau atsirasti galimybė žiūrėti filmus. Tik neaišku, ar mūsų padėtis dėl pandemijos tai leis“, – sakė T. Jukna. 

Anot jo, baigus SEMC statybas, nekomercinis kinas vėl turėtų grįžti į miesto centrą.  

Nauja Kino salė numatyta atskirame komplekse šalia Menų centro korpuso. Čia vienu metu nekomercinį kiną stebėti galės apie 80 žiūrovų. Premjerų ir kitų renginių, kuriems bus reikalingos didesnės patalpos, metu kino industrijos atstovai galės pasinaudoti multifunkcine sale. Ji taip pat bus pritaikyta ir kino filmams rodyti.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje PST įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Sutarta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, gavusi visuomenininkų peticiją, sutiko, kad verta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl pagalbos nustatyti „Garso“ vertę. Nuo jų verdikto priklausys, ar kino centrui, statytam sovietmečio epochos vidury – 1968 metais, galėtų būti suteiktas kultūros paminklo statusas, kaip reikalauja jo ginti stojantys visuomenininkai.

Pasirašiusieji peticiją reikalauja skirti lėšų kapitaliniam „Garso“ remontui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centro paskirtį.

Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba kino centro klausimą svarstė dar pernai lapkritį. Tuomet nebuvo įžvelgta svarių priežasčių, kodėl jis turėtų atsidurti saugomų kultūros vertybių objektų sąraše.

Savivaldybė planuoja, kad rekonstravus esamą „Garso“ pastatą iki 2022 metų, iškils Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Projekto autoriai teigia, kad naujasis pastatas būtų pritaikytas ne tik meno galerijai, edukacinėms bei kitoms veikloms, tačiau ir kinui rodyti.

Statinių projektavimo įmonę turintis verslininkas, projektuotojas Raimundas Pilkauskas BNS sakė, kad pikete prie savivaldybės kitą savaitę dalyvaus apie dešimt žmonių.

„Man teko dalyvauti pirmame kino filme, tuomet tai buvo spalvotas „Gulbių ežeras“ – tėvai davė dešimt kapeikų, aš ėjau žiūrėti. Tokio miesto visas gyvenimas sukosi apie „Garsą“. Ką matydavome pasaulyje, tai tik iš šio kino teatro. Tad yra ir nostalgija“, – BNS sakė jis.

R. Pilkauskas stebėjosi, kad S. Eidrigevičiaus centrą savivaldybė nusprendė statyti būtent vietoje „Garso“, nors, jo teigimu, Panevėžyje apstu kitų vietų, taip pat ir neužbaigtų pastatų, kur centras galėtų įsikurti.

„Dėl to ir protestuojame, kad sunaikinti kažką yra lengva, o sukurti – ne taip ir paprasta. Pastatas turės būti nugriautas ir pastatytas naujas namas. Vilnius irgi turėjo simbolinį kino teatrą, kur visi eidavo žiūrėti filmų. O čia paėmė, išgriovė, pastatė kažką“, – lygino jis.

Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas sakė, kad Lietuva yra „laisva šalis ir kiekvienas reiškia savo emocijas, kaip nori“, tačiau protesto iniciatorių argumentus, jog pastatas yra kultūros vertybė ir čia sovietmečiu buvo skleidžiamas laisvas žodis, vadina nerimtais.

„Ten buvo rodomas sovietinis kinas. Tai yra tipinis kino teatras, kurių Lietuvoje gal penki tokie buvo – Klaipėdoje apšiuręs stovi, Druskininkuose paverstas prekybos centru, yra Kaune. Tai nieko unikalaus. O jei žurnalas „Tarybų Lietuva“ buvo laisvo ir nepriklausomo žodžio skleidėjai, man tai nesuprantama. Pas mus mėgstama apskritai prieš viską protestuoti“, – teigė meras.

Anot jo, nepriklausomas nekomercinis kinas ras kitas erdves mieste, viena jų, mero teigimu, galėtų būti dabartinis teatras „Menas“, kur tarpukariu veikė kino salė. Erdvė kinui vėliau bus numatyta ir pačiame S. Eidrigevičiaus centre.

Centrą projektuos „Implmnt architects“ grupė, jos darbas pripažintas geriausiu iš 19 konkurso dalyvių. Pagal projektą, senojo pastato turėtų nelikti.

Planuojama, kad pirmuoju etapu iki 2022 metų naujame statinyje bus įrengtos ekspozicijų erdvės, holas su infocentru. Ketinama įrengti ir meno knygyną, mediateką – kultūros informacijos centrą, pagal poreikius transformuojamas edukacines erdves, meno kūrinių saugyklą, archyvą, administracines, sanitarines, ūkines, kavinės, inžinerines ir kitas patalpas, vestibiulį, drabužinę.

Stogą ketinama pritaikyti apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams, taip pat turėtų būti įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtino, kad be jau Kultūros ministerijos paskirtų 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, apie 3 mln. eurų prisidėtų savivaldybė, dar apie 5 mln. prašoma iš Valstybės investicijų programos.

„Jei tokioms dalims pavyktų sutarti dėl finansavimo, manau, per porą metų projektą galima įgyvendinti“, – sakė jis.

Panevėžio savivaldybė tikisi, kad S. Eidrigevičiaus menų centras taps reprezentaciniu miesto simboliu.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.