„Kesko Senukai“ prezidento Artūro Rakausko teigimu, bendrovė mato ilgalaikę vertę strategiškai investuoti į aukštų standartų vadybos priemonių diegimą, nes tai leidžia užsitikrinti sėkmingą ir tvarų verslo augimą.

„Siekiame ne tik kurti kuo geresnę apsipirkimo patirtį savo klientams, bet ir atsakingai žiūrime į produktų ir paslaugų kokybę bei aplinką, kurioje dirbame. Suteikti tarptautiniai sertifikatai įrodo, kad įmonė juda teisinga kryptimi, laikosi gerųjų tvarumo praktikų, integruoja jas į verslo procesus, o tai ateityje padės dar tvariau vystyti savo veiklą“, – sakė bendrovės prezidentas.

Artūras Rakauskas. „Senukų“ archyvo nuotr.

„Išorinį bendrovės kokybės vadybos ir aplinkosaugos sistemų auditą atliko tarptautinė sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Lit“. Po beveik metus trukusio standartų diegimo projekto, audito metu ypač teigiamai įvertinta centrinio terminalo veikla, profesionali vadyba parduotuvėse, aukšto lygio prekybos tinklo konsultantų kompetencijos.

„Mažmeninėje prekyboje, ypač didžiuosiuose prekybos tinkluose, kasdien aptarnaujami dideli klientų srautai, o parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų asortimentas yra milžiniškas. Auditoriai įsitikino, kad „Senukų“ parduotuvėse dirbančių prekių grupių konsultantų kompetencija yra tikrai aukšta, jų kvalifikacija yra nuolat keliama ir prižiūrima“, – pažymėjo Aloyzas Mikšys, „Bureau Veritas Lit“ Sertifikavimo skyriaus vadovas.

ISO sertifikatai. „Senukų“ archyvo nuotr.

Auditoriai išskyrė, kad įmonėje ne tik įgyvendinami nustatyti aplinkosaugos tikslai mažinti atliekų susidarymą ir neigiamą poveikį aplinkai, bet ir rezultatyviai įgyvendinamas pažangus aplinkosaugos tikslas – mažinti plastiko atliekų susidarymą ir tikslingai organizuoti plastiko atliekų antrinį perdirbimą.

„Kesko Senukai“ valdomą prekybos tinklą sudaro 94 nuosavų ir franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovei priklauso ir elektroninę prekybą plėtojanti „Kesko Senukai Digital“, valdanti elektronines parduotuves „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

Visoje Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose „Senukai“ ir įmonės valdomose elektroninėse parduotuvėse kiekvieną mėnesį apsiperka daugiau kaip 1 mln. pirkėjų.

Jau kurį laiką bendrovė aktyviai skatina klientus visiškai atsisakyti popierinių sąskaitų naudojimo ir rinktis kur kas patogesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą atsiskaityti už paslaugas, naudojantis e. paslaugomis. Todėl minint Tarptautinę klientų dieną, „Klaipėdos vanduo“ kviečia visus klientus, o ypač vyresnio amžiaus asmenis, pasinaudoti galimybe padedant bendrovės darbuotojams tapti e. paslaugų naudotoju.

„Atsižvelgdami į klientų lūkesčius, turime užsibrėžę tikslą užtikrinti, kad e. paslaugos ir jų teikiami privalumai būtų lengvai pasiekiami įvairaus amžiaus klientams. Natūralu, jog gali kilti nemažai klausimų, susijusių su registracija savitarnoje bei nauju atsiskaitymo už paslaugas metodu, todėl kviečiame atvykti į atvirų durų dieną, kurios metu mielai kiekvienam klientui suteiksime visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Šiuo metu daugiau nei pusė įmonės klientų jau naudojasi savitarnos svetaine, kurioje gali deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pateikti prašymus, peržiūrėti ir iškart apmokėti sąskaitas. Tai ypač patogu nuolat skubantiems ir savo laiką branginantiems klientams bei žmonėms, kuriems dėl sveikatos ar įvairių kitų priežasčių kartais išvykti iš namų apmokėti sąskaitas gali tapti nemažai jėgų reikalaujančia kelione.

Skatindama socialinę atsakomybę, bendrovė nuosekliai laikosi žaliojo kurso, mažina popieriaus suvartojimą, palaipsniui atsisako popierinių sąskaitų. Savo pavyzdžiu kviečia pasekti visuomenę, įstaigas bei verslo įmones, taip rūpinantis gyventojų ir ateities kartų sveikata, komfortu ir gerove.

Kovo 19 d. visi klientai bus laukiami nuo 7.30 iki 16.30 val. „Klaipėdos vandens“ Klientų aptarnavimo centre, adresu Ryšininkų g. 11, Klaipėda.

– Kalbant apie vartotojų netesybas, šiuo metu taryba pradėjusi patikrinimą. Mes kreipėmės į nepriklausomus tiekėjus, prašydami pateikti informaciją apie sutartis ir sumas, kurias vartotojai yra sumokėję nepriklausomiems tiekėjams dėl to, kad ta sutartis buvo nutraukiama anksčiau laiko arba buvo keičiamas tiekėjas. Kol kas negavom konkrečios informacijos. Per patikrinimą atsakysim į konkrečius klausimus, kiek sutarčių ir kokios sumos bus.

– Kokie yra nepriklausomų tiekėjų argumentai? Kodėl jie nenorėtų grąžinti vartotojams baudų ar netesybų?

– Argumentai tokie, kad jų vertinimų teisės aktai, kurie galiojo iki praėjusių metų birželio, nedraudė taikyti įvairių sutarties nutraukimo mokesčių, nuolaidų, visų kitų mokesčių. Jie vertina, kad toks jų veiksmas – teisėtas. Po konsultacijos su Europos Komisija, taryba pateikė nuomonę, kad vis tik direktyvos perkėlimas nenumatė išimčių, kurios leistų taikyti tokias baudas, nuolaidas, kitus mokesčius. Tokiu būdu jie negalėjo būti taikomi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko užtruks išsireikalauti netesybų ar baudų? Kur vartotojams reikės kreiptis?

– Kalbant apie patį laikotarpį, kol kas sudėtinga pasakyti. Bet dalį to viso proceso termino galim preliminariai įvardinti. Kaip minėjau, mes pradėjome patikrinimą. Jį pabaigti planuojama iki metų vidurio, tai reiškia, iki metų vidurio, ginant vartotojų interesus, taryba priims sprendimą. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebus apskųstas, tai tiekėjai privalės jį vykdyt. O vartotojai, kurie yra pakeitę tiekėją, turės kreiptis į tą tiekėją. Tie, kurie likę pas tą patį, jie galės paprastesniu būdu gauti permokas. Bet vėlgi, reikia atkreipti dėmesį, kad vienas tiekėjas, šiuo atveju – „Ignitis“, mums rašte nurodė, jeigu buvo pritaikytos nuolaidos ir vartotojai paprašė šitas nuolaidas grąžinti, jie bet kada gali pateikti prašymą ir kreiptis į bendrovę. Šitas nuolaidas, kurios buvo grąžintos vartotojo, bendrovė įvertins, greičiausiai, ateityje išrašant sąskaitas.

– Ar nepriklausomi tiekėjai turi teisę atsikratyti elektrą gaminančiais vartotojais?

– Mūsų supratimu, tiekėjai teisės neturi. Įstatymai aiškiai numato, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai neturi teisės diskriminuoti vartotojų, įskaitant ir gaminančius vartotojus. Privalo su jais sudaryti sutartis, pasiūlyti tokias sutartis, ir jeigu tiekėjai atsisako jas sudaryti, mes traktuojame, kaip teisės aktų pažeidimą. Tokiais atvejais vartotojas gali kreiptis į tarybą. Taryba nagrinės būtent šitą ginčą dėl nepriklausomo tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį su vartotoju. Šiai dienai jie neturi teisės nepasiūlyti pasirašyti sutarčių su gaminančiais vartotojais.

– Kol kas su tuo susiduria tik dideli vartotojai. Ar nėra tokios rizikos, kad ateityje su tuo galėtų susidurti ir smulkesni vartotojai? Pavyzdžiui, eiliniai gyventojai, kurie ant savo stogų turi saulės elektrines.

– Tikimės, kad tokios situacijos nebus. Kol kas iš tų diskusijų, kurias mes girdėjome, kreipėmės į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Išreiškėme savo poziciją, kad jie neturėtų piktnaudžiauti, neturėtų atsisakyti sudaryti sutarčių su gaminančiais vartotojais ar kitaip juos diskriminuoti. Turėtų laikytis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tikėkimės, kad jie į tai atsižvelgs.

Vienintelė sąlyga – būtina kartoniniu laikrodžiu pasižymėti atvykimo laiką. Tokių laikmačių turgavietės lankytojams jau išdalinta keli šimtai, juos dar galima įsigyti Senojo turgaus administracijos pastate esančioje kasoje.

Privalome palaikyti smulkius prekybininkus, kuriems turgus yra viena pagrindinių darboviečių.

„Nemokamas parkavimas turgaus dienomis buvo vienas iš mano priešrinkiminių pažadų. Ne kartą teko girdėti, kaip klaipėdiečiai už parkavimą sumoka daugiau nei už turguje įsigytas prekes, todėl mano manymu, tai buvo ydinga praktika. Privalome palaikyti smulkius prekybininkus, kuriems turgus yra viena pagrindinių darboviečių, todėl tikiu, kad nemokamas parkavimas turgaus dienomis, bus paskata visiems – norintiems įsigyti ir parduodantiems savo užaugintą produkciją“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak turgavietės vadovo, po sausio viduryje paskelbtos žinios apie nemokamą valandos parkavimą aikštelėje prie Senojo turgaus, jau matomi pokyčiai. Jei anksčiau aikštelė būdavo pustuštė, dabar čia laisvų vietų, ypač kai vyksta prekyba turgavietėje, būna mažai. 

Pagrindinis mūsų tikslas ir buvo, kad į turgų atvykstantys pirkėjai nepatirtų papildomų išlaidų.

„Be abejo, pagrindinis mūsų tikslas ir buvo, kad į turgų atvykstantys pirkėjai nepatirtų papildomų išlaidų. Praėjusiais metais atlikome turgaus klientų ir pardavėjų apklausas. Jie vieningai teigė, kad Senojo turgaus lankomumą pagerintų nemokama ir patogesnė parkavimo aikštelė. Taigi, pildome klaipėdiečių norus“, – teigė Viačeslav Karmanov, turgavietę administruojančios bendrovės direktorius.

Klaipėdos senamiesčio verslininkai nekart kėlė problemą, kad daugelis klaipėdiečių ir miesto svečių nesilanko šioje miesto dalyje dėl esą itin brangaus automobilių parkavimo mokesčio. Išties, stovėjimo valanda raudonojoje zonoje, į kurią patenka visas senamiestis, kainuoja 1,5 euro. Bet jau daugiau nei mėnesį tai nebėra kliūtis apsipirkti Senajame turguje, praleisti valandėlę vaikščiojant po miesto istoriją menančius kiemelius, užsukti į čia įsikūrusias parduotuves bei kavines.

Viačeslav Karmanov. Asmeninio archyvo nuotr.

„Senojo turgaus teritorijos laukia didelės permainos. Turgavietes administruojanti bendrovė yra parengusi ambicingus planus, ruošiasi kapitalinei rekonstrukcijai. Kaip ir visas Klaipėdos senamiestis, ši erdvė turi tapti reprezentaciniu traukos centru, noriai lankomu kasdien. Nemokamas parkavimas prie Senojo turgaus – tik pirmas žingsnis, siekiant pritraukti daugiau lankytojų. Pavasarį prasidės senamiestyje esančių pastatų fasadų atnaujinimas. Klaipėdos miesto savivaldybė 2024 m. tam numatė daugiau nei 650 tūkstančių eurų, tai beveik 4 kartus daugiau nei iš pradžių planuota“, – sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Nemokama parkavimo valanda galioja aikštelėje prie turgavietės administracijos pastato, kur pastatyti atitinkami eismo reguliavimo ženklai.

Nėra vietos nuoboduliui

Nors „Venipak“ klientų aptarnavimo komandos vadovė J. Rimkevičienė pagal išsilavinimą yra inžinierė, klientų aptarnavimo srityje ji dirba jau virš 20 metų.

„Turbūt „tiksliukės“ išsilavinimas nulėmė, jog esu labai imli detalėms, neleidžiu net menkiausiai smulkmenai, kuri gali būti reikšminga, praslysti pro akis, – pasakojo ji. – Mano karjera buvo horizontali: iš pradžių buvau pardavimų grupės vadovė, o vėliau gavau pakvietimą vadovauti skambučių centrui. Tada keitėsi įmonės, bet visada dirbau tose pozicijose, kai reikia spręsti problemas čia ir dabar.“

Tarptautinėje siuntų bendrovėje dvejus metus dirbanti klientų aptarnavimo komandos vadovė pastebi, kad klientų aptarnavimo principai visose verslo srityse beveik nesikeičia, tačiau jai įdomiausia šio darbo dalis yra įvairovė.

„Nuolat esi šios dienos pulse, nuolat privalai išsiaiškinti, ką galima padaryti geriau ir pagelbėti klientui, jeigu jam kyla neaiškumų ar iššūkių. Šis darbas apima plačią paletę įvairiausių spalvų ir atspalvių, tad nuobodžiauti čia tiesiog neįmanoma“, – sakė J. Rimkevičienė.

Jolanta Rimkevičienė, „Venipak“ klientų aptarnavimo komandos vadovė. Partnerio nuotr.

Pašnekovė pastebi, kad klientų aptarnavimo specialistui atšipusios emocijos nedera: „Kaip ir kiekviename darbe, dienų pasitaiko visokių. Sunkiomis akimirkomis tiesiog įkvėpi, iškvepi ir pakartoji tai dar kartą, jeigu reikia, tačiau nėra gerai, kai pajauti, jog emocijos atšipo – dirbant su klientais, to būti negali.“

Kartais tie nutikimai būna mūsų pusėje, kartais – kliento, bet visą laiką stengiamės ieškoti geriausio toje situacijoje įmanomo sprendimo.

 

Klientų aptarnavimas – darbas su nutikimais

Dalydamasi savo darbo tarptautinėje siuntų bendrovėje užkulisiais, pašnekovė pastebi, kad nekantrūs klientai dažniausiai neigiamas emocijas reiškia tomis aplinkybėmis, kurios nėra klientų aptarnavimo specialistų rankose. Pavyzdžiui, nėra laisvų skyrelių paštomate, nes kažkas saviškės neatsiima laiku, taip pat – oro sąlygos, nepravažiuojami keliai, resursų trūkumas, jeigu darbuotojai suserga, atostogauja.

„Kaip mėgstu sakyti, dirbame su nutikimais, – šypsojosi Jolanta. – Kartais tie nutikimai būna mūsų pusėje, kartais – kliento, bet visą laiką stengiamės ieškoti geriausio toje situacijoje įmanomo sprendimo.“

Net ir tokia smulkmena kaip neteisingai nurodytas skaičius pašto kode kartais gali sutrikdyti sklandų siuntos pristatymą: „Pašto kodas yra pagrindinis elementas, pagal kurį yra rūšiuojamos siuntos, tad vienas ne taip nurodytas skaičius gali siuntą nuvežti ne į Uteną, o į Telšius, – sakė J. Rimkevičienė. – Netgi paaiškinus šiuos niuansus klientui, ne visus tai nuramina, nes žmogus laukė gimtadienio ar kalėdinės dovanos, jam tai – stresinė situacija ir mes tą puikiai suprantame, tačiau galime tik patarti, kaip tokios situacijos išvengti ateityje.“

Pasitaiko ir atvejų, kai klientai piktinasi dalykais, už kuriuos siuntų bendrovė nėra atsakinga – pavyzdžiui, prašo patikslinti, kas yra jų siuntoje, o užuot kreipęsi į pardavėją, skambina skųstis, jog prekė atkeliavo nekokybiška ar neatitiko lūkesčių.

Jolanta Rimkevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jeigu siuntėjas nekomunikuoja su pirkėju, o taip, beje, neretai nutinka, mūsų kurjeris – vienintelis tiesioginis žmogaus kontaktas. Todėl neretai sulaukiame priekaištų, kad netiko megztinio spalva, odinė rankinė buvo nekokybiška, o striukė – ne to dydžio arba išvis įdėta ne ta prekė, kurią užsisakė. Būna ir taip, kad nepatenkinti žmonės ateina į biurą, atneša mums rankinių, megztinių, apatinio trikotažo, reikalauja grąžinti pinigus. Tokiais atvejais visada stengiamės išklausyti, paaiškinti ir nukreipti ten, kur reikia. Nors tai jau nėra susiję su siuntos pristatymu, mums rūpi gera klientų patirtis“, – pasakojo J. Rimkevičienė.

Rašymas ir skaitymas – lyg terapija

J. Rimkevičienė pasakoja, jog klientų aptarnavimo specialistui taip pat svarbu išsiugdyti įgūdžius dirbti su dideliu kiekiu informacijos: „Atsidarius informaciją apie siuntą, matai daug pastabų, varnelių, o visa tai sužiūrėti nėra lengva, todėl ilgiau dirbančiųjų specialistų pranašumas – gebėjimas greitai apdoroti informaciją.“ Tačiau svarbiausios klientų aptarnavimo specialisto savybės, pasak pašnekovės, yra empatija, atidumas detalėms, greitas mąstymas ir net kūrybiškumas, kai tenka spręsti nestandartines situacijas.

Nors klientų aptarnavimo srityje vis dažniau įsigali įvairūs automatizavimo sprendimai, o bendravimą su klientais nemažai verslų paveda dirbtiniam intelektui, visgi, Jolantos nuomone, žmogiškumo tai nepakeis.

Manau, gyvo bendravimo proporcijos ateityje keisis, bet neabejoju, kad žmogiškojo kontakto neatstos jokie robotai.

 

„Automatizavimo įrankiai klientų aptarnavimo srityje tikrai populiarėja, tačiau vis dar sulaukiame skambučių, kai žmogus klausia, kur yra jo siunta, nors turi galimybę pasitikrinti suvedęs siuntos numerį. Manau, gyvo bendravimo proporcijos ateityje keisis, bet neabejoju, kad žmogiškojo kontakto neatstos jokie robotai. Žmonėms kartais svarbu paprasčiausiai pasikalbėti, pajausti, kad jų problemos kažkam rūpi, gali pasitarti ir kartu surasti sprendimą“, – teigė specialistė.

Rašymas ir skaitymas – lyg terapija

Anot J. Rimkevičienės, dirbant bet kokį darbą, kuriame patiriama daug streso, svarbiausia atsiriboti, o geriausiai padeda užklasinė veikla. „Mano hobis yra rašymas ir skaitymas. Skaitydama knygas, esu pastabi detalėms, renkuosi citatas ir jas užfiksuoju, – pasakojo ji. – Man tai padeda ir darbe: jeigu žmogus tavęs nesuprato, tenka tą patį jam pasakyti kitais žodžiais. Turint didelį žodžių bagažą, situaciją valdyti lengviau.“

Į klientų aptarnavimo specialistus pagalbos besikreipiantiems žmonėms pašnekovė pataria pasverti, ar emocija gali kažką laimėti: „Pavyzdžiui, kai pati atsiduriu kliento vietoje, esi reikli, tačiau mano reiklumas santūrus. Visad pirmiausia pabandau suprasti, kiek iš tikrųjų procesai priklauso nuo to žmogaus, su kuriuo kalbuosi telefonu, o kiek – nuo aplinkybių visumos.“

Vilniaus apygardos teismas vasario 19 dieną iš dalies patenkino  Vartotojų aljanso suvienytos apie 350 žmonių grupės prašymą ir pripažino, kad „Prime leasing“ neužtikrino duomenų konfidencialumo, tačiau atmetė reikalavimą atlyginti 103 tūkst. eurų žalą.

„Vien tik BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento – BNS) pažeidimas nesudaro pagrindo atlyginti žalą ir negali būti priimamas bendras sprendimas, neįvertinus individualių aplinkybių dėl žalos padarymo“, – nusprendė teismas

Vartotojų aljansas teismui teigė, kad pareiškime dėl sutikimo būti grupės nariu „CityBee“ klientai raštu nurodė, kad patyrė tapačią arba panašią neturtinę žalą.

Anot jo, žmonės pergyveno ir nerimavo dėl savo prarastų duomenų ir jų galimo perdavimo bei paviešinimo, patyrė nepatogumų keisdami slaptažodžius, susidūrė su kitais sunkumais, bendrais visai grupei.

Tuo metu „Prime leasing“ teismui teigė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra griežtai individualus, todėl negali būti reiškiamas kaip bendras ir dėl jo negali būti priimamas bendras sprendimas.

Vien tik BDAR pažeidimas nesudaro pagrindo atlyginti žalą.

„Į bylą pateiktas vienintelis kiekvieno ieškovo išgyvenimus neva tvirtinantis dokumentas – pareiškimas dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti grupės ieškinį nepatvirtina ieškovų dvasinių išgyvenimų ir neturtinės žalos egzistavimo bei negali būti laikomas įrodymu“, – teismui teigė bendrovė.

„Neturtinės žalos įrodinėjimas yra individualus, vertinamas nacionalinių teismų, ir, priešingai nei teigia ieškovų atstovė, prašydama priteisti visiems ieškovams bendro dydžio ir bendrais praradimais įvardijamą neturtinę žalą, negali būti nagrinėjamas bendrai“, – nusprendė teismas.

Vartotojų aljansas pernai gegužę inicijavo kolektyvinį ieškinį, prie kurio iš pradžių prisijungė apie 200 klientų, reikalavusių atlyginti 60 tūkst. eurų žalą.

Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad aljansas nėra tinkamas atstovas, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė jį nagrinėti iš naujo.

Aljansas žalą iš pradžių bandė atgauti tiesiogiai iš „Prime Leasing“, tačiau įmonei nesutikus su reikalavimu ieškinys nukeliavo į teismą. 

2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.

„Delfi TV“ laidoje jis perspėjo, kad kovai su įsilaužimais reikės vis daugiau išteklių.

„Viskas aišku. Išsiaiškintas ir įsilaužimo būdas, ir kas tai padarė, – tai yra rusiška, prokremlinė grupuotė, kuri dažnai šitame regione daro įvairias atakas“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ sakė D. Maikštėnas.

Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkst. „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo (RFID) žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių.

Bendrovė ragina „Ignitis ON“ klientus programėlėje pasikeisti prisijungimo slaptažodį.

„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad taip norima suvienodinti kainodarą.

„Abonentinį mokestį pradėjome taikyti nuo praėjusių metų spalio, tiek su birža susietoms sutartims, tiek ir fiksuotoms, o nuo kovo visi klientai, kurie iki šiol buvo pasirašę kintamos kainos sutartis, jiems bus pritaikytas ir dviejų eurų mokestis“, – LRT sakė V. Koryzna.

Kiti du tiekėjai abonentinio mokesčio kol kas neįvedę. „Elektrum Lietuva“ sako kol kas to ir neplanuojanti, o „Ignitis“ teigia matantis, ką daro konkurentai, supranta, kas juos skatina taip elgtis ir svarsto įvairius variantus.

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad „Enefit“ nebus vienintelė bendrovė, kuri įves abonentinį mokestį, jos pavyzdžiu paseks ir kiti tiekėjai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad įstatymai fiksuotų mokesčių nedraudžia, toks įkainių nustatymas – viena iš konkurencinių priemonių.

Atskleidė populiariausius modelius

„Vos pasirodę išankstinėje prekyboje, naujieji „Samsung“ flagmanai sulaukė didelio klientų susidomėjimo. Ypač populiarumu išsiskyrė aukštos klasės „Galaxy S24 Ultra“ – jį klientai užsisakė dažniausiai. Tarp populiariausių įrenginių spalvų – titano pilka ir violetinė. Kadangi ribotą laiką klientai gali įsigyti didesnės atminties talpos modelį už mažesnės atminties talpos modelio kainą, populiariausi yra didžiausios atminties talpos įrenginiai“, – sakė I. Bertašienė.

„Tele2“ klientai gali rinktis iš „Galaxy S24“, „Galaxy S24+“ ir „Galaxy S24 Ultra“ modelių. Naujųjų flagmanų kainos priklauso nuo pasirinkto modelio ir atminties talpos. „Galaxy S24“ kainuoja nuo 899 Eur, „Galaxy S24+“ – nuo 1149 Eur, o „Galaxy S24 Ultra“ – nuo 1449 Eur. Įrenginius galima įsigyti be sutarties arba su sutartimi, mokant išsimokėtinai.

Užsisakydami „Samsung Galaxy S24“ serijos įrenginius, „Tele2“ klientai ribotą laikotarpį gali pasinaudoti specialiu pasiūlymu: įsigyti didesnės atminties talpos modelį už mažesnės atminties talpos modelio kainą.

Be to, pasinaudodami nebenaudojamo išmaniojo telefono grąžinimo galimybe, klientai gali naują įsigyti naudingiau. Atiduodant seną įrenginį, naujas „Galaxy S24“ kainuoja 50 Eur pigiau, o „Galaxy S24+“ ir „Galaxy S24 Ultra“ – 100 Eur pigiau.

Įvertino ekspertas

Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, turėjo galimybę vienas pirmųjų išmėginti visus „Samsung Galaxy S24“ serijos įrenginius. Pasak jo, šie išmanieji telefonai rinkoje išsiskiria pirmą kartą panaudotomis dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, o vieną iš serijos įrenginių ekspertas įvardijo kaip geriausią iki šiol bandytą išmanųjį. A. Lukošius dalijasi įžvalgomis apie visus „S24“ serijos įrenginius ir jų privalumus:

„Samsung“ archyvo nuotr.

„Galaxy S24“. Galima nesunkiai įsivaizduoti daugybę žmonių, kurie laukė būtent tokio telefono – nedidelio, dailaus, bet savyje talpinančio visą DI amžiaus flagmano galią. Šiemet „Samsung“ neišdidindami įrenginio sugebėjo jame sutalpinti didesnį, šviesesnį ir sklandesnį ekraną, talpesnį akumuliatorių, didesnį aušinimo modulį, galingą 10 branduolių procesorių, ir, dargi, rado vietos unikaliam dirbtiniam intelektui. Fotografuoti, filmuoti, tobulinti vaizdo failus, skaityti tekstą ar vertėjauti šis telefonas padeda taip, kaip ligi šiol tiesiog nebuvo įmanoma.

„Galaxy S24+“. Rinktis šį įrenginį turėtų tie, kam telefone – svarbiausias ekranas. Dažnai žiūrite vaizdo turinį, mėgstate žaisti, daug naršote internete, dirbate skaitydami tekstus ar dėliodami ryškiaspalvius grafikus? „Galaxy S24+“ skirtas jums. Įrenginio ekranas puikiai veikia saulės šviesoje, yra gerokai didesnės raiškos (QHD) ir efektyviau taupo bateriją. Jame taip pat įmontuotas 10 branduolių „Exynos“ procesorius, geresnė aušinimo sistema, didesnė baterija – tai neprilygstamas žaidimų, darbo bei pramogų įrankis.

„Samsung Galaxy S24 Ultra“. Pradedant titano rėmu bei ekraną saugančiu atspariausiu naujos kartos „Gorilla Glass Armor“ stiklu, baigiant unikaliomis filmavimo bei fotografavimo, DI galiomis – tai tiesiog geriausias „Android“ telefonas, kokį ligi šiol teko matyti.

Tai – vienintelis iš šių metų „Samsung“ flagmanas su galingiausiu „Snapdragon 8 Gen 3“ procesoriumi. Norintys maksimalių kameros galimybių, gali toliau nebesižvalgyti – tiek nepralenkiamą 200 MP pagrindinę, tiek ženkliai pagerintą 5x kartus optiškai artinančią kamerą su nauju 50 MP jutikliu puikiai papildo dirbtinis intelektas. Pridėtas rašiklis taip pat veikia geriau nei bet kada. Nors iš pirmo žvilgsnio telefono išvaizda pakito minimaliai, visiškai plokščias ekranas ir griežtesnio profilio rėmas atrodo gerokai moderniau.

SEB antradienį 0,8 punkto iki 2 proc. sumažino 2024 metų vidutinės metinės infliacijos prognozę. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc. Pernai gruodį ji siekė 9,1 procento.

„Jei liks prielaidos dėl energetikos kainų, ko tikimės, įmanoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 2 procentus“, – prognozių pristatyme antradienį teigė T. Povilauskas. 

„Tai (prognozės sumažinimas – BNS) susiję su praėjusių metų pabaiga ir matosi defliacija prekių rinkoje pakankamai stipriai“, – pridūrė jis.

Anot analitiko, nuo sausio dalis kainų padidėjo dėl valdžios sprendimų, tai įskaičiuota ir prognozėse – sausį infliacija bus stebima dėl augusių akcizų, padidinto pridėtinės vertės mokesčio restoranams ir kavinėms, kurie, tikėtina, didins kainas. Tačiau, pasak T. Povilausko, tai bendro infliacijos vaizdo nepakeis.

Sausį infliacija bus stebima dėl augusių akcizų, padidinto pridėtinės vertės mokesčio restoranams ir kavinėms, kurie, tikėtina, didins kainas.

 

Pasak jo, labiausiai augs paslaugų kainos, nepaisant, kad jų augimas irgi yra sulėtėjęs.

„Pikas metinės paslaugų infliacijos buvo ties beveik 15 proc. o metų pabaigoje buvo šiek tiek mažiau nei 6 proc., šiemet tikimės vidutinės paslaugų kainų infliacijos virš 5 proc., nes darbo kaštai didėja ir normalu su klientais paslaugų sektoriuje dirbantis verslas savo įkainius pakėlė arba kelia ir kels“, – sakė T. Povilauskas.

„Kiek nukentės klientai ir kiek jie bus pajėgūs tą sugerti, pažiūrėsime“, – pridūrė jis.

Ekonomisto vertinimu, yra daug prielaidų, kad vidutinė elektros kaina Lietuvos zonoje bus mažesnė nei pernai.

„Drąsiau galima kalbėti apie žemesnę nei 90 eurų, gal net 80 eurų už megavatvalandę vidutinę elektros kainą šiemet“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, naftos kainos prognozė nekeičiama, ji vidutiniškai šiemet turėtų siekti 85 JAV dolerius už barelį, degalų kainos taip pat turėtų išlikti panašios kaip ir pernai.