Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

„Kol kas pažado, konkretaus skaičiaus iš koalicijos partnerių mes šiandien negavome, tačiau gavome pažadą aktyviai padirbėti tuo klausimu savo frakcijose“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Kalbant apie opoziciją, žinoma, kad visada šnekamės su opozicija, bet, matyt, koalicija pirmiausia yra įsipareigojusi įgyvendinti pokyčius. Mes dabar skaičiuojame 20 koalicijoje narių, tų sūnų paklydėlių, kuriuos, tikimės, kad koalicijos lyderiams pavyks sutelkti ir priimti svarbų įstatymą“, – sakė politikė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Tokį ultimatumą iškėlę Laisvės partijos atstovai pasidžiaugė, kad sukūrė prielaidas kalbėtis apie svarbų klausimą koalicijoje, kurioje, jų pačių teigimu, trūksta dialogo kultūros.

Tačiau, panašu, kad džiaugtis kol kas galima tik padidėjusiu žiniasklaidos dėmesiu – nei konservatoriai, nei liberalai dėl „laisviečiams“ rūpimų dalykų iš naujo diskutuoti nepanoro.

Kaip sako Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, po nutekintų „laisviečių“ planų koalicijos partnerių pozicijos dėl civilinės sąjungos yra tokios, kokios yra girdimos viešojoje erdvėje.

„Tiek žinių, visi dirba savo darbą“, – Eltai teigė V. Mitalas, pridurdamas, kad artimiausia proga kolektyviai aptarti „laisviečiams“ svarbų klausimą veikiausiai bus koalicinė taryba.

„Koalicinė taryba, matyt, neužilgo įvyks. Galbūt lapkričio pradžioje. Esame sutarę, kad kas mėnesį ją darome (...) Tada ir pasikalbėsime, koks yra bendras mums svarbių darbų grafikas ir ką darome dėl nekilnojamo turto mokesčio, ką darome dėl civilinės sąjungos“, – teigė politikas.

Tačiau sprendžiant iš viešai išsakomų koalicijos partnerių minčių, tikėtis proveržio dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto nereikėtų. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama „laisviečių“ svarstymus griebtis politinio spaudimo, pirmiausiai prakalbo apie politinės brandos stoką Laisvės partijoje, o ne apie beįsižiebiančius gaisrus koalicijoje.

„Toks kelias kalba labiau apie įtampas pačioje Laisvės partijoje. Taip pat apie spaudimą, kurį Laisvės partija patiria viduje dėl to, kad nesubalansavo pažadų, lūkesčių bei galimybių. Žmogiškai aš tai labai suprantu, bet politiškai tai atrodo taip, kaip atrodo“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, „laisviečiai“ neteisūs ne tik dėl pasirinkto būdo išsakyti nepasitenkinimą partneriais. Politikė leidžia suprasti, kad klausimų kelia ir pats „laisviečių“ užmojis kuo greičiau uždaryti civilinės sąjungos klausimą.

Laisvės partija partnerystės klausimą, deja, padarė savo išlikimo klausimu. Jie įsivarė save į kampą.

„Laisvės partija partnerystės klausimą, deja, padarė savo išlikimo klausimu. Jie įsivarė save į kampą“, – teigė ji, primindama, kad „laisviečiai“ šį užmojį įgyvendinti žadėjo per 100 pirmųjų kadencijos dienų.

Tokia „nepamatuota ambicija“, svarsto Seimo pirmininkė, tarsi priešinga politinei trajektorijai, kurią pasirinko jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis. O jis, pažymi V. Čmilytė-Nielsen, šioje Seimo kadencijoje savęs peršokti nebandė.

„Aš galiu pasakyti tik tiek, kad Liberalų sąjūdis žmogaus teisių srityje skambiai kažko daug nežadėjo. Pažvelgus į mūsų žmogaus teisių srities programą, mes 5-6 dalykus jau esame įgyvendinę. Tiek smurto prieš moteris srityje, tiek lygių galimybių srityje. Mes nežadėjome, o darėme“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Didieji partneriai pasiūlė balsų ieškoti kitur: ultimatumą pavadino „horoskopų rašymu“

„Laisviečių“ sukurptas planas konservatorių, panašu, taip pat neišgąsdino. G. Landsbergis, komentuodamas Laisvės partijos sumanymą, teigė nejaučiąs spaudimo, o ketinimus blokuoti jo kandidatūrą į eurokomisarus apskritai pavadino „horoskopų rašymu“.

Tai, kad konservatoriai rimtai nevertina garsinimų, rodo ir G. Landsbergio išsakyta pozicija, jog jis prieš civilinę sąjungą balsuoti nelinkstančių kolegų net nebandys perkalbėti.

„Jų nuostatos nėra linkusios keistis, aš gerbiu tai”, – prieš kelias savaites teigė jis, pasiūlydamas „laisviečiams“ paramos ieškoti opozicinių socialdemokratų ir koalicijos partnerių liberalų gretose.

Pasigirdo net pasvarstymų, kad liberalai ir socialdemokratai galėtų bausti tuos parlamentarus, kurie nesivadovauja programinėmis nuostatomis. Konservatorių pirmininko pavaduotojo Jono Survilos teigimu, teoriškai taip turėtų būti daroma visose partijose.

„Kaip kitu atveju rinkėjas galės žinoti, kad būsimos programos bus laikomasi?“ – Eltai duotame interviu svarstė TS-LKD strategu tituluojamas viceministras.

Tačiau į tokius pasiūlymus su šypsena žiūri V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, liberalams konservatoriai nėra pavyzdys, kaip elgtis su kitą nuomonę turinčiais kolegomis.

„Stengiuosi laikytis pozicijos, kad nekomentuoju kitų partijų, tarkime konservatorių, vidinių ir partinių procesų, kurie yra taikomi prieš kitokią nuomonę turinčius kolegas. Tai jų vidinis reikalas. Kiekviena partija ar politinė bendruomenė turi savo tradicijas. Lygiai taip pat ir Liberalų sąjūdis yra atskira partija, kuri žino kaip savo bendruomenės viduje yra sprendžiami klausimai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad šiuo metu Seimo aritmetika dėl civilinės sąjungos yra labai paprasta.

O ji, teigia politikė, tokia, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos balsų bet kuriuo atveju neužtenka priimti įstatymą, dėl kurio „laisviečiai“ dabar grasina šantažu.

„Laisviečiai“ tą puikiai žino“, – tvirtino ji.

„Laisviečiai“ nutekino valdybos veiksmų planą: koalicijos partneriai neslėpė kritikos

Kiek anksčiau naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įtardama, kad tai buvo padaryta tikslingai, pažymėjo, jog tai rodo politinį „laisviečių“ nebrandumą.

Laisvės partijos valdybos veiksmų plane nurodoma, kad Civilinės sąjungos įstatymo patirsiant nesėkmę, „laisviečiai“ „gali būti priversti“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos Komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė delfi.lt, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.

„Tikiuosi sutarimo, kad su visu tuo krepšeliu ir galėtume žygiuoti į Seimą tolimesnėms diskusijoms“, – antradienį LRT televizijai teigė G. Skaistė.

„Turėjome pirminius aptarimus su koalicijos partneriais, tad manau, kad bent su dalimi sprendimų tikrai galėsime eiti, sutarimą tikrai rasime. Klausimas – ar dėl visų klausimų. Artimiausiu metu turbūt turėsime platesnį vaizdą, kurie pasiūlymai galėtų būti priimti, bet pirminės koalicijos partnerių reakcijos buvo teigiamos. Manau, kad kažkokių didelių kliūčių toliau žygiuoti su mokestiniais pakeitimais neturėtų būti“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, diskusijos yra vertingos, nes kartais tada atkreipiamas dėmesys į detales, į vieną ar kitą pusę galima šiek tiek lanksčiau pasižiūrėti.

G. Skaistės teigimu, šešėlio ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimo plane numatytos 37 priemonės, kaip galima būtų tą pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį sumažinti: ten esą ir tam tikrų sprendimų, kurie didins skaidrumą: duomenų analizė, rizikos profiliai, duomenų atvėrimas, kas prisidėtų prie didesnio skaidrumo, taip pat prie to, kad duomenys būtų aktualesni, jie būtų surenkami greičiau.

„Vienas iš pavyzdžių, tarkime, yra internetinių platformų, kuriose yra prekiaujama, teikiamos paslaugos, duomenys, jie bus kaupiami centralizuotai, bus perduodami Mokesčių inspekcijai. Bus galima pajamas surinkti realiu laiku pagal faktą, kuris yra matomas pagal labai konkretų duomenį. Taip pat yra kiti sprendimai daromi, tarkime, kriptovaliutų deklaravimas“, – vardijo G. Skaistė.

G. Skaistė interviu portalui 15min.lt pirmadienį sakė, kad Vyriausybės žadėtos mokesčių reformos įstatymų paketas pasiekus politinį sutarimą su koalicijos partneriais galėtų į Seimą atkeliauti kitą pavasarį. 

Pasaulio banko (PB) ekspertai siūlo Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas bei pataria Vyriausybei mažinti PVM atotrūkį – skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų, banko ekspertai taip pat kritikuoja lengvatinį pelno mokesčio tarifą.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis. 

Visgi mažieji valdančiosios koalicijos partneriai neslepia – klausimų jie atskiriems ministrams surastų. Tačiau tik klausimų ir pastabų, o ne imperatyvių reikalavimų konkrečiam ministrui trauktis. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai neatmeta, kad jei valdančiųjų gretose pagreitį įgautų inercijos keisti vieną ar kitą ministrą, valdančioji dauguma galėtų susvyruoti. Todėl, akcentuoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, visiškai logiška ir priimtina, kai dėl ministrų kabineto sudėties paskutinį žodį sakė ir toliau sakys premjerė. Kitu atveju, anot E. Gentvilo, Lietuvai gali iškilti pirmalaikių rinkimų grėsmė.

Iš esmės jam pritaria ir koalicijos kolega iš Laisvės partijos – Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas. Visgi pastarasis politikas leidžia suprasti, kad valdančiosios daugumos stabilumui iššūkių kelia ne tik Vyriausybės sudėtis ar paskirų ministerijų darbas. V. Mitalas tarsi užsimena, kad „laisviečių“ frakcijos kantrybė dėl civilinės sąjungos ar mažo kiekio marihuanos dekriminalizavimo nėra geležinė. Nors ir abstrakčiai, bet politikas primena – be Laisvės frakcijos dešiniųjų koalicija turėtų tik 63 parlamentarus.

„Visi tai supranta ir tiek žinių“, – sako politikas prieš tai pažymėdamas, kad Laisvės partijos interesas yra civilinės sąjungos ar dekriminalizavimo iniciatyvas priimti būtent šiame Seime.

Dėl daugumos stabilumo dėl ministrų likimo turėtų spręsti I. Šimonytė

Kaip Eltai sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas, keliant klausimą dėl tolesnio Vyriausybės sudėties likimo būtina įvertinti, kad I. Šimonytės vedamas ministrų kabinetas jau susitvarkė su ne viena Lietuvą ištikusia krize.

„Ši Vyriausybė nepaisant vienu metu užgriuvusių kelių krizių, parodė, kad ji gali dirbti. Pavyzdžiui, pradėjus darbą Bilotaitė atrodė prastai, kad nesusitvarko. Tačiau viskas įsibėgėjo į gerą. Gal ir gerai, kad nepaskubėta kažkokių veiksmų imtis“, – sakė liberalas, teigiamai įvertindamas I. Šimonytės nusiteikimą Vyriausybės sudėties nejudinti.

„Buvo paburnojimo. Pavyzdžiui, dėl ministro Navicko. Tačiau aš turiu pripažinti, kad premjerė Šimonytė yra kieta ir ji pasakė: aš spręsiu“, – teigė E. Gentvilas ir pažymėjo, kad tokia premjerės laikysena jį tenkina.

Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje.

„Paradoksalu, bet tenkina. Aš esu linkęs ir į diskusijas, ir į viešus pasakymus, ir pats sakiau, kad ministras Navickas yra prastas... Bet, klausykite, kas būtų jei mes pasileistume plaukus. Gentvilui nepatinka vienas, kam nors nepatinka kitas. Ir tada prasideda balaganas. Klaidų yra, silpnesnių ministrų yra, tačiau dėl kažkurio ministro spręs ne Pranckietis, ne Gentvilas, bet Šimonytė“, – sakė liberalas.

Galiausiai jis neatmetė tikimybės, kad jei valdančiųjų gretose atsirastų primygtiniai raginimai atnaujinti Vyriausybės sudėtį, tai galėtų turėti ir drastiškų pasekmių.

„Jeigu kas nors mano, kad paburbuliavimas, kurį lydės veiksmai prieš ministrą, stabilizuoją šią Vyriausybę... Paburbuliuoti tai maksimum ką mes galime, bet kažkokių veiksmų ėmimasis gali reikšti šios Vyriausybės griūtį, naujos Vyriausybės neatsiradimą, pirmalaikius rinkimus, tarprinkiminį chaosą“, – scenarijus braižė politikas.

„Man daug gali kas nepatikti, bet kokia to išeitis – gali sugriūti koalicija ir viskas“, – pridūrė E. Gentvilas.

M. Morkevičiaus / BNS nuotr.

Todėl, tęsė liberalas, geriausia būtų, jei ir toliau sprendimą dėl Vyriausybės sudėties turėtų I. Šimonytė.  

„Jeigu mes norime elgtis atsakingai ir nenorime pirmalaikių rinkimų, tai maksimumas ką mes galime pasakyti yra, kad vienas ar kitas ministras nėra pakankamai gerai, bet dėl jo likimo Vyriausybėje spręs Šimonytė. Aš tikrai nesu už tai, kad visos koalicijos gyventų amžinai ir nebūtų kritikuojamos iš vidaus ar iš išorės. Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje. Iš vienos pusės pirmalaikių rinkimų akivaizdoje, iš kitos pusės juk rūsti meška dantis iššiepus“, – sakė E. Gentvilas.

Klausimų ministrams turi, tačiau juos išsako asmeniškai

Tai, kad poreikio keisti Vyriausybės sudėtį šiuo metu nėra ir, kad toks siekinys galėtų išbalansuoti valdančiąją daugumą, pritarė ir Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

„Racijos šiame pasvarstyme yra, nes formuojant šią Vyriausybę premjerė demonstravo didelį pasitikėjimą koalicijos deleguojamomis kandidatūromis, koalicijos partnerių deleguojamomis kandidatūromis į Vyriausybės ministrų postus. Dabar, jei mes pradėtume bendrai eiti per sąrašą ir vertinti konkretaus ministro darbus, tai natūralu, kad turėtume konstatuoti, kad principas pasitikėti koalicijos deleguojamomis kandidatūromis yra pažeistas arba keičiasi. Tai galėtų sukelti papildomų įtampų. Bet tai neužkerta kelio kalbėtis atvirai, kaip mums sekasi įgyvendinti Vyriausybės darbus ir kokiose srityse to progreso norėtųsi daugiau“, – Eltai sakė politikas, neslėpdamas, kad pats įvairiai vertina skirtingų ministrų nuveiktus darbus.

„Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai“, – sakė V. Mitalas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Galiausiai teigė „laisvietis“, kol kas, jo manymu, nėra Vyriausybėje narių, kurių likimas bei pozicijos būtų stipriai susvyravusios.

„Kad ministras dirbtų poste yra reikalingas premjero, premjerės, prezidento ir partijos pirmininko palaikymas. Jei kažkurio iš šitų žmonių palaikymo nelieka, tai natūralu, kad konkretus ministras lieka pavojingoje situacijoje“,– sakė jis.

 „Laisviečiai“ nusiteikę ryžtingai

Visgi kalbantis su V. Mitalu galima pajausti, kad valdančiojoje daugumoje įtampos dėl kelių „laisviečiams“ itin svarbių, tačiau koalicijoje kontraversiškai vertinamų įstatymų niekur nedingo. Tai, pirmiausiai iniciatyvos dėl civilinės sąjungos ir nedidelio marihuanos kiekio legalizavimo.

V. Mitalas tvirtino, kad dėl jo atstovaujamos partijos programoje įrašytų ir su šia politine organizacija tapatinamų iniciatyvų „laisviečiai“ jau ir taip sutiko eiti į kompromisą. Todėl, leido suprasti politikas, galimybė, jog šis Seimas minėtų įstatymų nepriims, Laisvės partijos gretose yra net nesvarstoma.  

„Dirbame siekdami įstatymų priėmimo, o ne kažkokių tarpinių laimėjimų ir mes dirbsime toliau ir niekada nesustosime ties tuo dirbę, nes tikime, kad Lietuva tuos dalykus gali įgyvendinti jau dabar, o ne po 20 metų. Tarpiniai laimėjimai yra smagu, bet mūsų tikslas yra ne toks, ne parodyti, kad atskiram klausimui, vienoje fazėje sutelkėme kažkiek balsų. Mūsų tikslas yra, kad šie įstatymai būtų priimti Lietuvos Seime“, – sakė V. Mitalas.

Politikas leido suprasti, kad koalicijos partnerių parama šiems projektams jam kelia klausimų ar net tam tikrą nepasitenkinimą. Laisvės partijos frakcijos seniūnui užkliuvo ir anksčiau premjerės I. Šimonytės pasakyti žodžiai, kad siekiant Partnerystės įstatymo priėmimo, iniciatoriai turėtų kliautis ne tiek valdančiąja dauguma, kurios nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, bet telkti opozicija.

Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai.

„Iš koalicijos partnerių esame sulaukę tokio pasiūlymo pasikalbėti su opozicija ir mažiau dairytis į koaliciją. Ką aš iš tikro apie tai galvoju pasakysiu turbūt knygoje po šios valdančiosios, o ne dabar“, – teigė „laisvietis“, pridurdamas, kad koalicijos partneriai turėtų suprasti, jog būtent dekriminalizavimo ir Partnerystės įstatymų iniciatoriai jau žengė žingsnį ir leidosi į kompromisus.

Abstrakčiai, bet kalba apie tai, ar Laisvės partija galėtų iškelti sąlygas partneriams: mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų

Paklaustas kaip elgsis, jei visgi koalicijos partneriai nesusitelks ir nepagelbės Laisvės partijai ir jos elektoratui svarbių iniciatyvų, V. Mitalas prabilo užuominomis. O jas, tvirtina politikas, valdančioji dauguma turėtų gerai suprasti.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų, kurie absoliučią dauguma atvejų yra Seime, yra per visus kritinius balsavimus, kurių valdančiajai koalicijai reikia ir su mumis didesnių problemų nekyla, nei per biudžeto svarstymą, nei kituose sudėtinguose klausimuose. Be 11 balsų dabartinė koalicija turėtų 63“, – valdančiosios daugumos trapumą primindamas sakė politikas.

„Aš to nevaikštau kartodamas visiems kas turi ausis, bet, man rodos, visi tai supranta ir tiek žinių. Dirbame toje dvasioje kur atrodo, kad visi supranta“, – paklaustas, ar tokius pačius skaičiavimus jis pateikia ir koaliciniams partneriams, atsakė V. Mitalas.

Tuo metu už pataisų atmetimą balsavęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad dabartinis alkoholio rinkos reglamentavimas yra subalansuotas, visuomenė prie jo pripratusi ir jis duoda efektą, nes alkoholio vartojimas mažėja.  

„Nemanau, kad tą Pandoros skrynią reikia atidarinėti“, – BNS teigė L. Kasčiūnas. 

Jis taip pat pabrėžė nepajutęs „nei iš laisviečių, nei iš liberalų, kad čia būtų jų kažkoks  principinis dalykas“. 

„Čia tas atvejis, kai reikia išmokti skaičiuoti balsus“, – sakė politikas.

Seimo Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad nebalsuodami už pataisas, kurios komitetuose jau ir taip apkarpytos, koalicijos partneriai elgėsi negarbingai.

Vienas iš pataisų autorių, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat apgailestavo dėl nesėkmingo balsavimo.

„Keisti balsavimai kai kurie šiandien Seime buvo. Dėl to vėl apima keistumo jausmas, už ką Seimo nariai balsuoja. Nugaros jausmais vadovaujasi“, – BNS tvirtino V. Mitalas.

„Pavasario sesijoje reikės ruošti naujus pasiūlymus“, – svarstė jis, nors pripažino, kad sako prioritetų sąraše aukščiausioje vietoje alkoholio klausimo nebematąs.  

V. Mitalas apgailestavo, kad Seimas, gavęs progą, nebuvo nusiteikęs ištaisyti savo klaidų, padarytų, kai paskubomis sprendimus priiminėjo praėjusioje kadencijoje.

Kaip BNS sakė A. Bagdonas, neparemdami pataisų koalicijos partneriai elgėsi negarbingai.

„Kai svarstymo stadijoje reikėjo palaikyti savo pačių siūlymus, dalis valdančiosios daugumos partnerių tiesiog supasavo ir prabalsavo kitaip. Šiek tiek koalicijos partneriai elgiasi negarbingai: sudaro darbo grupę (pataisoms dėl alkoholio prekybos liberalizavimo – BNS), teikia projektą drauge su partneriais, o paskui patys nebepalaiko“, – BNS teigė parlamentaras.  

L. Kasčiūno teigimu, konservatoriai dėl balsavimo nesitarė, lėmė asmeniniai įsitikinimai.

„Visi suprantame, kad čia vertybinis dalykas, reikalauja tavo asmeninės pasaulėžiūrinės pozicijos. (Frakcijoje – BNS) jokios aštrios, gilios diskusijos nebuvo. Vieni vienaip galėjo apsispręsti, kiti – kitaip. Tokiais atvejais, kai kažkas kažką planuoja, reikia turėti užnugario poziciją, matyt, to užnugario neatsirado. Jiems balsų tiesiog neužteko ir tiek“, –  kalbėjo konservatorius. 

A. Bagdonas tvirtino, kad siūlytų pataisų labai laukė verslas. 

„Dar vieną vasarą verslas turės vykdyti tuos projektus, kurie labai stipriai neprisideda prie alkoholio vartojimo mažinimo, bet įneša labai daug nepatogumų“, – teigė Seimo narys. 

Jis įsitikinęs kad koalicijos partnerių elgesys bus aptartas liberalų frakcijos posėdyje. 

Seimas antradienį atmetė siūlymus liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką. Siūlyta leisti alkoholio įsigyti aštuonias valandas per parą – kasdien nuo vidurdienio iki 20 valandos, stipriuosius gėrimus parduoti jaunuoliams nuo 18 metų, o ne nuo 20-ies kaip dabar, alkoholio reklama nelaikyti ant gėrimo pakuotės esančių nuorodų į gamintojo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras, „objektyvios, pažintinės, mokslinės, istorinės informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus“ ir pan.

Po svarstymo projektas atmestas, nes jis sulaukė 51 parlamentaro palaikymo, 42 buvo prieš, 25 susilaikė.

Tarp balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų buvo ne tik opozicijos atstovai, bet ir dešimt konservatorių. Projektą atsisakyta grąžinti tobulinti, jis tiesiog atmestas.

Iš pradžių G.Paluckas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir „valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu dalyvavo bendrame frakcijų posėdyje, o po jo nuėjo pakalbėti mažesniu formatu.

„Akivaizdžiai pagerėjo, mes gi susitikome. Aišku, yra dalykų, kuriuos reikėtų aptarti“, – po frakcijų posėdžio Seime žurnalistams sakė G.Paluckas.

„Kaip ir minėjau, tai nėra jokie ultimatumai, jokie radikalūs reikalavimai, bet tą lygiateisiškumo jausmą sėdint prie sprendimų priėmimo stalo mes norėtume pajusti. Tą geranoriškumą ar pradžią šiandien aš jau matau, bet kalbant apie kai kuriuos prioritetus, mes su frakcija tikrai juos turėsime, norėsime juos išryškinti galiojančioje patvirtintoje Vyriausybės programoje ir priemonių plane“, – tvirtino jis.

Ir naujasis socialdemokratų lyderis, ir „valstiečių“ deleguotas premjeras teigė, kad reguliariai vykstantys koalicinės tarybos ir bendri frakcijų posėdžiai turėti padėti partneriams susikalbėti.

„Manau, kad tas modelis, kuris buvo naudojamas gal kokį pusantro arba pora mėnesių, tai yra dukart per savaitę renkasi koalicinė taryba, protokoluojame tuos posėdžius, kad nebūtų taip, kad kas nors pamiršta arba galvoja, kad kitaip buvo,t as naujas formatas, kuris irgi antras mėnesis, tokie jungtiniai frakcijų posėdžiai, manau, kad tas modelis yra geresnis negu buvo anksčiau“, – teigė S.Skvernelis.

„Jis labai geras formatas, nes jis leidžia išsiaiškinti tiek įvairias trintis, tiek išsiaiškinti nuostatas ir išsiaiškinti įvairius organizacinius nesklandumus, kai lyg ir viskas sutarta, bet taip jau atsitinka kartais gyvenime, kad komitetas nepritaria, kad vienas ar kitas Seimo narys užregistruoja kitą pataisą. Formatas yra labai konstruktyvus ir reikalingas“, – tvirtino G.Paluckas.

Savaitgalį naujuoju Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu išrinktas G.Paluckas tikėjosi jau pirmadienį susitikti su „valstiečių“ vadovais aptarti koalicijos darbą ir socialdemokratų prioritetus, tačiau ir S.Skvernelis, ir R.Karbauskis pasimatyti neskubėjo.

S.Skvernelis antradienį pareiškė, kad G.Paluckui „reikia grįžti į realybę“. „Kada sugrįš, tada galėsime ir kalbėtis“, – interviu LRT radijui pridūrė Vyriausybės vadovas. Vėliau žurnalistams Seime premjeras sakė, kad su G.Palucku susitikti bus galima, kai jis oficialiai taps partijos pirmininku, bus suformuota nauja vadovybė, kuri suformuos partijos poziciją, jei kels papildomas sąlygas „valstiečiams“.

G.Paluckas į tai atsakė, jog supranta premjero susierzinimą, nes socialdemokratai „nebebus tokie lengvi, prieinami ir paklusnūs, savo prioritetų neturintys partneriai koalicijoje“.

Premjerą delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi 56 mandatus, jų koalicijos partneriai socialdemokratai – 19 mandatų.