„Licėjaus ir viešbučio Vasario 16-osios gatvėje tarptautinio atviro projekto konkurso sąlygos yra baigiamos atnaujinti. Jos pakoreguotos pagal naujus paveldosaugos dokumentus, suderintos su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus vyriausiuoju architektu ir Lietuvos architektų rūmais. Šiuo metu jos atiduotos vertinti ir numatomos paskelbti birželio pabaigoje“, – BNS sakė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

Pasak jo, atnaujinus konkursą, projektai jam turėtų būti teikiami iki rugsėjo 30 dienos.

Projektą plėtojančios bendrovės „Orkela“ direktorius Karolis Tuinyla vylėsi, kad galutinio derinimo procesas neužtruks.

„Su Architektų sąjunga dedame pastangas, kad konkursas būtų atnaujintas, papildžius jo sąlygas ir sulaukus visų šalių patvirtinimo. Šiuo metu laukiame Lietuvos architektų rūmų nuomonės dėl sąlygų. Šis procesas dar gali užtrukti, bet esame įsitikinę, kad visų šalių indėlis turėtų užtikrinti sklandžią konkurso eigą ir projekto vystymą. Tikimės, kad pagal ekspertų rekomendacijas papildytos sąlygos ir reikalavimai bus geriau suprantami dalyviams“, – atsiųstame komentare teigė jis.

Lietuvos architektų rūmai BNS patvirtino konkurso sąlygoms pritarę su išlygomis.

Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos architektūros konkursą Architektų sąjunga laikinai sustabdė sausio pabaigoje, kai Kultūros paveldo registre užfiksuotos patikslintos teritorijoje esančio komplekso vertingosios savybės.

2018 metų gruodį paskelbtose konkurso sąlygose numatyta, kad Vasario 16-osios gatvėje planuojama sukurti patalpas licėjui, kuriame tilptų 600 žmonių, taip pat patalpas keturių žvaigždučių 300 kambarių viešbučiui su konferencijų centru. Teritorijoje taip pat ketinama įrengti 250 požeminių automobilių stovėjimo vietų.

Skelbta, kad investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Orkela“ į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą buvusioje šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investuoti 45 mln. eurų.

Projektą visuomenei „Orkela“ pristatė 2018 metų kovą, tačiau jis sulaukė visuomenės ir specialistų kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

2018 metų rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas.

Stiprių asmenybių istorija

Šios muzikinį išsilavinimą teikiančios įstaigos istorija prasidėjo nuo 1919 m., kai Juozas Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą. 1920 m. ji tapo valstybine muzikos mokykla. 1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva įsteigta aukštoji muzikos mokykla – Kauno konservatorija, kurioje buvo suformuotos kompozicijos, vargonų, fortepijono, styginių instrumentų, dainavimo, pučiamųjų instrumentų ir dirigavimo klasės.

Jeigu peržiūrėtume visą jos kūrimosi kelią, vertėtų paminėti daugelio žymių žmonių pavardžių, kaip Jonas Bendorius, Balys Dvarionas, Vladas Jakubėnas, Aleksandras Kačanauskas, Jurgis Karnavičius, Jonas Švedas, Juozas Tallat-Kelpša ir kt. Jie paliko savo įspaudus konservatorijos muzikinėje veikloje. Nuo 2007 m. įstaigos direktoriumi tapęs Kęstutis Bliujus savo aktyvumu pakeitė įstaigos įvaizdį, sumodernino interjerą, atvėrė langus į platesnes erdves savo ugdytiniams.

Šių metų birželis prasidėjo ypatinga švente konservatorijoje – per 99-erius jos egzistavimo metus vyko pirmasis respublikinis Juozo Gruodžio pianistų konkursas.

Didelės iniciatyvos ėmėsi Domantas Milius – pagrindinis organizatorius, veiklus jaunas vaikinas. Jis yra KTU Humanitarinių mokslų doktorantas, KTU Akademinio choro "Jaunystė" koncertmeisteris, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos vyr. fortepijono mokytojas ir vyr. koncertmeisteris.

Prie konkurso idėjos atsiradimo ir įgyvendinimo taip pat prisidėjo jaunoji muzikologė, buvusi konservatorijos auklėtinė Ingrida Alonderė. Savo idėjomis ir muzikologinėmis žiniomis padėjusi atrasti geriausią konkurso formatą, atliepiantį šių laikų Lietuvos jaunųjų muzikantų – pianistų poreikius.

Kiekvienas dalyvis labai kruopščiai ruošėsi konkursui: jų kūriniai ilgi, sudėtingi, pareikalavę nemažai laiko ir jėgų.

Bekuriant geresnį pasaulį

Jaunystė suteikia sparnus ir dovanoja veržlumą. Muzika tiems sparnams įduoda kitokį pagreitį – širdies jautrumu kurti kitokį pasaulį, kuriame daug spalvų ir šviesos. Pasak filosofo Arvydo Šliogerio, menas aukščiausia šio žodžio prasme yra transcendencijos įforminimas. Žinoma, jeigu to neatsitinka, meno kūrinys tampa nebylus ir negyvas. Taip ir muzikos kūrinys, išleistas į gyvenimą ne tik kūrėjo, bet ir perteikėjo rankomis, tampa labai svarbus ir prasmingas. Jau vien jį girdėti yra palaima.

Menas suburia panašių idėjų ir gebėjimų turinčius žmones. Kaip teigia filosofas Andrius Konickis, "eilėraščio žodis niekur nejuda, bet jis nuolat kreipiasi, linksta, kreipiasi į kitą". Muzika panašiai – ji kviečia visus tuos, kurie jautriai pažįsta pasaulį, girdi muziką kasdienybėje ir kuria visai kitokį pasaulį savo vaizduotėje.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos rytmetį konservatorijos koridoriuose jau būriavosi 50 geriausių jaunųjų pianistų iš Klaipėdos Stasio Šimkaus, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijų, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, Kauno 1-osios, Kauno Miko Petrausko, Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklų, Birštono, Kretingos, Neringos, Šilutės, Utenos meno mokyklų.

Pasipuošę įspūdingomis koncertinėmis suknelėmis arba klasikiniais juodais drabužiais, pilni rimties ir susikaupimo, – tokie atrodė konkurso dalyviai. Šventė graži, nuotaika pakili, bet dar yra atsakomybė už tai, ką esi parengęs parodyti, nes viskas bus vertinama žiūrovų ir, žinoma, vertinimo komisijos.

Autoritetinga žiuri

Pirmojo respublikinio Juozo Gruodžio pianistų konkurso vertinimo komisijos pirmininkė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, pianistė Rūta Rikterė. Ji yra baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir jos asistentūrą – stažuotę. Kartu su Zbignevu Ibelhauptu yra tarprespublikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso laureatai, o 1991 m. pelnė tarptautinio fortepijoninių duetų konkurso Romoje laurus.

Nuo 1989-ųjų kartu su Z.Ibelhauptu ji puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Paklausta, pagal kokius kriterijus yra vertinami konkurso dalyviai, ji teigė, kad pasikliaujama 25 taškų vertinimo sistema, kuri taikoma už muzikinį meninį kūrinio turinio perteikimą ir techninį atlikimą.

Vertinti buvo nelengva, nes kiekvienas dalyvis labai kruopščiai ruošėsi konkursui: jų kūriniai ilgi, sudėtingi, išreikalavę nemažai laiko ir jėgų. Muziką reikia jausti, ja gyventi. Tas labai buvo pastebima konkurso dalyvių akyse, visoje laikysenoje. Buvo neįmanoma nepastebėti ir jaudinimosi – labai žmogiškos savijautos.

Konkurso meno vadovė – mokytoja ekspertė Laima Aksamitauskienė, konservatorijos Fortepijono metodinės grupės pirmininkė, J.Gruodžio konservatorijoje dirbanti jau 37 metus. Aktyvi, nuolat idėjų ieškanti ir jas įgyvendinanti pedagogė, Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos organizacinio komiteto narė, respublikinių ir tarptautinių pianistų konkursų vertinimo komisijos narė.

Ilgametė mišraus choro "Leliumai" koncertmeisterė, įvairių kamerinių ansamblių dalyvė, o J.Gruodžio konservatorijoje dėsto fortepijono specialybės pamokas. Konkurse dalyvavo ir jos parengtos mokinės: Elzė Kaziukonytė (D kategorija) ir Gražina Lukšytė (E kategorija). Abi konkursantės savose kategorijose užėmė antrąsias vietas.

Komisijos nariai – taip pat muzikos srityje nusipelnę veikėjai. Sergejus Okruška – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, pianistas. 1980 m. baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. M.Azizbekovos fortepijono klasę), jis studijavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje (prof. V.Meržanovo klasėje). Nuo 1974 m. koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. 1978 m. S.Okruška pelnė IV M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureato vardą. Nuo 2000 m. – ansamblio "Vilniaus arsenalas" narys.

Jurgis Aleknavičius – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos fortepijono mokytojas. 2008 m. stažavosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje, vėliau studijavo Norvegijoje, E.Griego muzikos akademijoje, baigė aspirantūros studijas Sankt Peterburgo valstybinės N.Rimskio Korsakovo konservatorijoje. Šiuo metu studijuoja atlikimo meno doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Rasa Derbutienė jau pažįstama iš kitų koncertinių konkursų. Ji yra Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, daugiau kaip 20 metų pirmininkavusi Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijai. Tuometėje valstybinėje konservatorijoje R.Derbutienė baigė fortepijono atlikimo meno studijas pas legendinį Lietuvos pianistą Povilą Stravinską.

Rūta Varnienė – Kauno Miko Petrauko muzikos mokyklos fortepijono klasės vadovė, mokytoja ekspertė. Energijos ir veržlumo pilna mokytoja, pasirinkusi kelionę per erdvę ir laiką. Būtent muzika ir leidžia pasirinkti tokį kelią, kuriame, pasak poetės Sylvios Plath, "ir žvaigždės verias tarp lelijų".

Svarbiausi įvertinimai

Svarbiausias ir nerimo pilnas konkurso akcentas – nugalėtojų paskelbimas. Vienintelis konkurso "Grand Prix" atiteko Jokūbui Jakeliui (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja ekspertė Edita Matulionienė). Vaikinas atliko Josepho Haydno Sonatą D-dur I dalį, Hob. XVI:37, ir Stasio Vainiūno "Pakalnutės žydi" iš ciklo "Gimtinės pievos".

Tarp A ketegorijos (3–4 klasės) dalyvių pirmoji vieta skirta Laurai Stonytei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja metodininkė Ramutė Pečeliūnienė) ir Rasai Petrauskaitei (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, mokytoja Agnė Pranculytė-Jončienė). Tarp B kategorijos (5–6 klasės) pirmoji vieta skirta keliems mokiniams: Agnei Alijauskaitei (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, mokytoja Agnė Pranculytė-Jončienė), Nortei Karaliūtei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja Svetlana Mažeikienė), Medai Siliūtei (Šilutės meno mokykla, mokytoja Liudmila Sandra Tunaitienė), Agnei Šulniūtei (Kauno 1-oji muzikos mokykla, mokytoja Edita Matulionienė).

Tarp C kategorijos (7–8 klasės) dalyvių pirmoji vieta skirta Mindaugui Baliukevičiui (Utenos meno mokykla, mokytoja Ingrida Dirmienė). D kategorijos (9–10 klasės) pirmosios vietos laimėtojai: Simonas Miknius (Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, mokytojas Motiejus Bazaras) ir Sibilė Zavadskytė (Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, mokytoja Vaida Kirvelytė). Pirmoji vieta neskirta E kategorijos (11–12 klasės) dalyviams. Tai gražus būrys jaunųjų talentų, kuriems muzika yra ne tik malonus širdžiai užsiėmimas, bet ir pašaukimas kurti, ieškoti, kitaip perteikti visa tai, ką jauti, kuo gyveni. Muzika kviečia pažinti dvasios pasaulį su visomis savo apraiškomis. Konkurso laureatai ir dalyviai apdovanoti įsimintinomis dovanėlėmis. Jų visų veiduose švietė šypsenos – buvo laimingi.

Taigi muzika kviečia kurti, kaip ir poezija – užrašyti kiekvieną subtilų širdies virpesį, kaip dailė kviečia imtis teptuko ir piešti. Poetė Dovilė Kuzminskaitė knygoje "Obsesijos" (2018) rašo: "Tikras poetas privalo mokėti dūsaut,/ žvelgt veršiuko akim/ atsimerki – dangus ir nelyja,/ Viešpats žiūri pro debesio kampą". Menininkai kitaip mato kasdienę rutiną, su muzika draugaujantys junta pasakytą žodį jautriau, kasdienybė jiems nušvinta vaivorykštės spalvomis, tereikia tik užsimerkti ir svajoti, girdėti tai, kas kitiems neįmanoma išgirsti paprasta ausimi. Muziką reikia jausti.

Ministro sprendimu A. Želvys į šias pareigas paskirtas šių metų kovo 20 dieną, BNS patvirtino Teisingumo ministerijos Personalo valdymo skyriaus vedėja Neringa Kalinauskienė.

„Valstybės tarnybos įstatymas keitėsi sausio 1 dieną, įvyko techninė klaida, jis buvo paskirtas pagal senąją tvarką be konkurso“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Anot Teisingumo ministerijos, Valstybės tarnybos įstatyme, galiojusiame iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, institucijos vadovas galėjo būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso.

Valstybės tarnybos įstatymas keitėsi sausio 1 dieną, įvyko techninė klaida, jis buvo paskirtas pagal senąją tvarką be konkurso.

Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo šių metų sausio 1 dienos, tokios skyrimo tvarkos nebeliko, todėl turėjo būti skelbiamas konkursas.

„Paaiškėjus šiai situacijai, A. Želvys pasitraukė iš vadovo pareigų ir buvo paskelbtas naujas konkursas šioms pareigoms eiti“, – sakoma BNS atsiųstame Teisingumo ministerijos komentare.

Anot Teisingumo ministerijos, A. Želvys atsistatydino balandžio 4 dieną.

Naujas Patentų biuro vadovas bus skiriamas penkerių metų kadencijai. Prieš tai šias pareigas ėjo A. Želvys.

A. Želvys BNS sakė, kad nežino, ar kandidatuos dar vienai kadencijai.

„Sprendimas apeliacinės instancijos teisme turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos gavimo teisme dienos”, - Eltai teigė Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas atmetė „Vilniaus nacionalinio stadiono" ieškinį, kuriuo ji ginčijo esą neteisėtą pašalinimą iš nacionalinio stadiono statybų konkurso, ir priteisė savivaldybei 8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Vėliau „Vilniaus nacionalinis stadionas" pranešė, kad teismo sprendimą skųs.

Vasarį Vilniaus miesto taryba pritarė Šeškinės daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai - Nacionalinio stadiono ir dar 15 kitų sporto objektų ant Šeškinės kalvų projektui.

Šiuo metu derybos dėl stadiono statybos koncesijos vyksta su įmone „Axis Industries". Koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams, skelbė savivaldybė.

Iki birželio 5 dienos ALF komanda laukia iniciatyvų, kurios būtų susiję su demokratinio dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo, žmogaus teisių ir su šia sritimi susijusių klausimų žinomumo didinimo bei socialinio teisingumo ir pažeidžiamų grupių įgalinimo temomis. Labiausiai šias temas atitikusios iniciatyvos autoriai iš kiekvienos savivaldybės gaus 5 000 Eur idėjos įgyvendinimui.

ALF vadovė Sandra Adomavičiūtė atsako į klausimus, kurie aktualūs konkurso dalyviams.

– Kaip manote, ar reikalingi tokio pobūdžio konkursai nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms? Kodėl?

– Susidomėjimas ir dalyvavimas konkurse parodys, ar einame teisingu keliu. Mes dedame daug pastangų, kad tai nebūtų dar vienas eilinis konkursas organizacijoms. Paminėsiu skirtumus, kuriais galime pagrįsti konkurso unikalumą. Pirmiausia, konkursas susideda iš trijų dalių: idėjų konkuravimo, mokymų konkurso dalyviams ir viešo projekto pristatymo, kuriame balsavimo teisę turės ir kitos dalyvaujančios organizacijos. Galiausiai bus skirta parama ir pagalba, reikalinga projekto įgyvendinimui.

Antra – nuo pat pradžių ieškome įvairių bendradarbiavimo su regionais būdų ir formų: esame užmezgę glaudžius santykius su savivaldybėmis, kalbėjomės su pačiomis organizacijomis, vietos verslu. Kitas svarbus momentas – neįprastos paramos sritys: demokratinis dalyvavimas, žmogaus teisės ir socialinis teisingumas. Tai gali būti veiklos, susijusios su savanorystės skatinimu, įtraukios veiklos, skirtos tam tikrai bendruomenės grupei, esančioje atskirtyje, gali būti įvairios akcijos, didinančios pagarbą žmogaus teisėms ir orumui. Iš tikrųjų, šis konkursas (o vėliau ir mokymai organizacijoms) yra refleksija apie bendruomenės poreikius, socialinius iššūkius, pasyvumo priežasčių įvardijimas ir sprendimo paieškos. Šio konkurso metu organizacijos gaus ekspertinę konsultacinę pagalbą gvildenant ir vystant savo idėją. Tai bus puiki galimybė pasikeisti patirtimis, ieškoti bendraminčių ir partnerių.

– Kodėl pasirinkti šie trys regionai – Kėdainiai, Elektrėnai ir Šalčininkai?

– Su šiomis savivaldybėmis jau vykdėme demokratinio dalyvavimo projektus ir turėdami gerą patirtį toliau stipriname partnerystę. Džiaugiamės, kad šios savivaldybės sutiko dalyvauti iniciatyvų konkurse, nes matome, kad dažnai regioninės nevyriausybinės organizacijos neturi gebėjimų ir įgūdžių lygiavertiškai konkuruoti su nacionalinėmis organizacijomis. Daugelis tyrimų rodo, kad regioninės organizacijos pasyvesnės konkursuose ir paraiškų finansavimui gauti teikimuose, todėl dirbdami išvien su savivaldybėmis ir vietos nevyriausybinėmis organizacijomis mes galėsime geriau pasiruošti būsimai nuo rudens vyksiančiai programai „Aktyvių piliečių fondas“. Savivaldybės atstovai mums padeda tiek skleidžiant informaciją, tiek vystant konkurso idėją bei eigą. Tiesa, turime atvejį, kai savivaldybė atsisakė dalyvauti projekte, nes suabejojo, ar surasime organizacijų, kurios būtų nepriklausomos ir imtųsi spręsti savo iššūkius. Mūsų tikslas – tokio tipo abejonių pašalinimas.

– Ar tęsite darbą su šiais regionais ir toliau? Ar Atviros Lietuvos fondas pasiūlys ir kitų galimybių regioninėms NVO?

– Tikiuosi, kad tęsime ir užsimezgusi partnerystė tik stiprės. 2019-2024 m. su partneriais („OSFL projektai“, „Geri norai LT“) „Atviros Lietuvos fondas“ administruos ir vykdys Europos Ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programą „Aktyvių piliečių fondas“ (APF). „Aktyvių piliečių fondui“ skirtas 9 000 000 Eur asignavimas. Jo tikslas – stiprinti pilietinę visuomenę, aktyvų pilietiškumą bei įgalinti pažeidžiamas grupes.

Šis fondas turėtų startuoti jau šių metų vėlyvą rudenį. Vienas iš mūsų strateginių prioritetų – organizacijos regionuose, jų gebėjimų ir kompetencijų stiprinimas bei parama iniciatyvoms, susijusioms su aktyvaus pilietiškumo skatinimu, pagarbos žmogaus teisėms didinimu bei socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimu.

Būsimo fondo rėmuose taip pat skatinsime bendradarbiavimą ir partnerystę tiek su vietos organizacijomis ir institucijomis, tiek su donoro šalių – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino – organizacijomis.

Nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos kviečiamos susipažinti su Iniciatyvų konkurso „Aktyvios bendruomenės regionuose“ sąlygomis ir iki birželio 5 dienos pateikti savo idėjas. Geriausių idėjų autoriai turės galimybę dalyvauti 2 dienų mokymuose bei gauti ekspertinę pagalbą, kaip parengti projektą pagal pasiūlytą idėją ir gaus finansinę paramą – 5 000 Eur viešo konkurso būdu atrinktam vienam projektui įgyvendinti.

Rudenį bus paskelbtas tarptautinio Koncertų salės architektūrinio konkurso nugalėtojas bei eksponuojami visi konkurso dalyvių darbai.

„Šiuo metu esame kone svarbiausiame projekto etape – nuo konkurso finalininko iš esmės priklausys, kokį Koncertų salės pastatą ateities kartoms paliksime, kaip jis atlieps visos kultūros bendruomenės – klausytojų, kūrėjų – lūkesčius. Džiugu, kad konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau gavome daugiau kaip 230 paklausimų, konkursu domisi architektų pajėgos iš viso pasaulio“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus mero susitikime su kultūros ministru  Mindaugu Kvietkausku aptarta tolesnė numatomų darbų eiga įgyvendinant vadinamą „Tautos namų“ projektą.

Vilniaus savivaldybė praneša, kad iš karto po tarptautinio konkurso bus pradėtas rengti Koncertų salės techninis projektas bei skelbiamas rangos darbų konkursas. Dabartinis ant Tauro kalno stūksantis prieš 56 metus statytas Profsąjungų rūmų pastatas šių metų pabaigoje bus nugriautas, o viduje esantys vertingi vitražai išsaugoti ir perduoti Nacionaliniam dailės muziejui. Savivaldybė taip pat sutvarkys Koncertų salės prieigas.

Architektūrinio konkurso dalyviai projektuoja naują pastatą, dvi koncertines sales, erdves barams, erdvų vestibiulį su vaizdu į įspūdingas miesto panoramas ir patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų.

Tikimasi, kad „Tautos namų“ vardu pavadintoje salėje vyks įspūdingi, pasaulinio garso kultūriniai renginiai, o ši erdvė virs Europos kultūros židiniu. Naujajame pastate bus iki 1700 vietų didžioji ir 500 vietų mažoji koncertų salės. Architektūros konkursas vyksta bendradarbiaujant su Tarptautine architektų sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos kultūros ministerija.

Pagal susitarimą su ministerija nacionalinė koncertų salė sostinėje turi būti pastatyta Vilniaus 700 metų jubiliejui 2023 metais. Salės statybas finansuos valstybė.

Ministerijos skelbime nurodoma, kad pretendentai į šias pareigas privalo turėti biomedicinos mokslų ar socialinių mokslų srities magistro laipsnio aukštąjį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienų metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Pretendentai į šias pareigas turi išmanyti elektroninės sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus ir gebėti taikyti šias žinias organizuojant bei planuojant sveikatinimo veiklą.

Norintieji vadovauti Kraujo centrui taip pat turi gebėti planuoti ir organizuoti įstaigos veiklą, išmanyti antikorupcinės aplinkos formavimą užtikrinant skaidrų įstaigos valdymą.

Pirmuoju etapu komisija tikrins pretendentų lyderystės ir vadybos gebėjimus, antruoju du arba vienas geriausiai pasirodę kandidatai susitiks atrankos pokalbiui su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

„Kaip ir atrankos komisijoje, susitikime su ministru pretendentams bus užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti jų tinkamumą eiti pareigas bei asmeninę motyvaciją“, – teigia ministerija.

Atrinkus kandidatą, dar bus vertinama jo reputacija, patikimumas, informacijos kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Nuolatinio vadovo ši įstaiga neturi nuo pernai balandžio pabaigos, kai iš pareigų po pateiktų įtarimų korupcija atsistatydino buvusioji direktorė Joana Bikulčienė. Šiuo metu įstaigai laikinai vadovauja Teisės skyriaus vedėja Inga Klangauskienė.

Teisėsauga J. Bikulčienei yra pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu veikiant bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant imtis komercinės ir profesinės veiklos stambiu mastu neturint licencijos. Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus.

BNS žiniomis, kiti du įtariamieji – bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius bei bendrovės vadovė Rūta Stankevičienė, jie įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti, prekyba poveikiu bei komercine ir profesine veikla stambiu mastu neturint licencijos.

Konkursas paskelbtas pirmadienį. Prieš tai jis buvo skelbtas sausio pabaigoje, bet buvo atšauktas.

„Įvertinus naujoves valstybės tarnyboje, buvo nuspręsta atnaujinti SAM organizuojamų pavaldžių įstaigų vadovų konkursų tvarką. Tad visi konkursai, kurie tuo metu paskelbti, buvo atšaukti, siekiant patobulinti jų organizavimo tvarką, kuri nebuvo keista ilgą laiką“, – BNS sakė ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė.

Skelbiama, kad kandidatai į šias pareigas privalo turėti socialinių mokslų arba biomedicinos mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), taip pat turėti ne mažiau 3 metų vadovaujamojo darbo patirties.

Priklausomybės ligų centras yra gydymo įstaiga, teikianti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams.

Įstaigai nuo 1992 metų vadovauja medicinos mokslų daktaras, psichiatras Emilis Subata. Nuo 2017 metų lapkričio jis eina laikino direktoriaus pareigas.

Kaip BNS informavo įstaigos atstovė Morgana Danielė, dabartinis vadovas dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo paskelbtame konkurse.

Bendrai organizuojamos parodos „JCDecaux premija 2019“ kuratoriai Adomas Narkevičius ir Monika Kalinauskaitė atrinko penkis pradedančiuosius menininkus, dalyvausiančius šių metų projekte.

Parodos metu rugsėjo – lapkričio mėnesiais Šiuolaikinio meno centro erdvėse visuomenei bus pristatomi nauji menininkų darbai, o vienam iš jų tarptautinės komisijos sprendimu atiteks 4000 EUR vertės „JCDecaux premija“ ir galimybė eksponuoti savo darbus lauko reklamos plotuose.

Šiemet parodos organizatoriai sulaukė rekordinio menininkų susidomėjimo – konkursui pateiktos net 75-ios paraiškos. Iš jų atrinkti aktualiausi, vizualiai bei idėjiškai įdomiausi projektai. Pasak organizatorių, prie tokios paraiškų gausos prisidėjo pirmą kartą penkiuose šalies didmiesčiuose „JCDecaux“ priklausančiose lauko reklamos plotuose paskelbtas viešas kvietimas dalyvauti konkurse.

„Mūsų bendro projekto geografija kasmet plečiasi – apjungiame Lietuvoje ir užsienyje kuriančius talentus. Taip pat suburiame vis daugiau bendraminčių iš verslo ir kultūros pasaulio, taip dar svariau prisidedami prie jaunųjų menininkų sėkmingų startų”, – sako Žaneta Fomova, „JCDecaux“ generalinė direktorė.

„Premija gali tapti ne tik džiugiu darbo įvertinimu, bet ir svaria paskata tęsti tolimesnius projektus bei būti ryškiu postūmiu naujame karjeros etape. Kviečiame menu besidominčius žmones atvykti į rudenį atidaromą parodą, būtinai įsidėmėti pristatomų menininkų pavardes, toliau sekti ir palaikyti jų kūrybą”, – teigė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas

2019 metų parodos dalyviai:

Agnė Jokšė (g. 1993) yra šiuo metu Kopenhagoje gyvenanti menininkė, studijuojanti Danijos Karališkojoje vizualiųjų menų akademijoje. Jos kūryba apima tekstą, meno akcijas, garsą ir bendruomenines veiklas bei feminizmo, LGBTQIA ir kitus sociopolitinius kontekstus. Autoetniškumo metodus taikanti menininkė „JCDecaux premijos" ekspozicijoje pristatys scenarijų ir performansą, nagrinėjantį platonišką moterų draugystę ir jos detalią, kintančią kasdienybę, kupiną magijos elementų ir kliūčių, kurios įveikiamos drauge.

Arvydas Umbrasas (g. 1986) yra Vilniuje gyvenantis menininkas, studijavęs Vienos taikomųjų menų universitete Austrijoje ir Bergeno meno ir dizaino akademijoje Norvegijoje. Jo kūrybai būdinga minimalistiška estetika, balansuojanti tarp abstrakcijos ir kūniškumo ženklų. „JCDecaux premijos“ parodoje Umbrasas pristatys astronominių fenomenų, fantastinės vaizduotės ir lytiškumo tyrinėjimų įkvėptą objektą.

Nancie Naive (Emilė Skolevičiūtė, g. 1997) – kylanti populiariosios kultūros, šiuolaikinio meno ir kino superžvaigždė, socialinių tinklų persona, įkūnytas kūrybinis alter ego, pati sau kūrinys, produktas, prekė ir reklama. Ekspozicijoje Nancie atsigręš į ją lydinčią šlovę ir stos į akistatą su kiekvienos įžymybės amžinais palydovais – paparaciais ir jų blykstėmis.

Gabrielė Vetkinaitė (g. 1996) šiuo metu studijuoja skulptūros bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje ir kuria garso instaliacijas bei videodarbus, apmąstančius ir keičiančius iš pažiūros jau suvoktas istorijas. „JCDecaux premijos“ ekspozicijoje ji pristatys iš asmeninių patirčių bei lyrinių įspūdžių kylantį muzikinį kūrinį, skirtą intymiam ir atidžiam klausymuisi.

Milda Januševičiūtė (g. 1990) ir Miša Skalskis (g. 1994) – Lietuvoje ir Olandijoje gyvenantis menininkų kolektyvas, dirbantis videomeno ir garso instaliacijų srityse. „JCDecaux premijos“ parodoje jie pristatys sociologiniais tyrimais ir asmenine patirtimi paremtą kūrinį, kuriame apmąstomos pažeidžiamumo ir bendražmogiškumo temos sveikatos apsaugos sistemų kontekste.

„JCDecaux premija“ – tai nuo 2016 m. Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ rengiamas kasmetinis menininkų projektų konkursas, kurio tikslas – skatinti Lietuvos jaunųjų menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Projekte gali dalyvauti tebestudijuojantys arba ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki parodos atidarymo studijas baigę menininkai.