„Nusprendėme pradėti vadovo atrankos procedūrą skaidriai, be praeities intrigų šleifo“, - sprendimą komentavo Regina Derkintytė-Kaupienė, AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos pirmininkė.

Pasak pirmininkės, naujai suformuotą bendrovės valdybą sudaro daugiau kaip pusė nepriklausomų narių. Būtent iš jų sudaryta darbo grupė organizuos bei vykdys įmonės generalinio direktoriaus atrankos procedūras.

Kaip teigia Regina Derkintytė-Kaupienė, tokiu būdu naujoji AB „Klaipėdos vanduo“ valdyba siekia užtikrinti, jog vadovo atranka būtų vykdoma laikantis aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų.

Konkursas AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus pareigoms užimti buvo paskelbtas dar praėjusių metų gruodį, tačiau 2019 m. balandį sustabdytas, prašant pagrindiniam bendrovės akcininkui – Klaipėdos miesto savivaldybei.

To priežastimi tapo žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie neskaidriai vykdomas įmonės vadovo atrankos procedūras, dabartinių bendrovės darbuotojų ir kandidatų artimus ryšius, galimus interesų konfliktus bei politikų bandymus daryti įtaką rinkimų procesui.

AB „Klaipėdos vanduo“ valdybą sudaro nepriklausomi nariai Regina Derkintytė-Kaupienė, Alenas Gumuliauskas, Valdas Tekorius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai Andrius Kačalinas, Alina Mikalauskė.

Siekiama užtikrinti konkurencingumą bei valstybės paramą

Tarptautinis konkursas skelbiamas, nes norima sulaukti kuo daugiau pasiūlymų bei užtikrinti didesnę konkurenciją. Paraiškas teikėjai turės pateikti per mėnesį. Laikas šioje vietoje itin svarbus, kadangi tam, jog būtų užtikrinta ir gauta valstybės parama, jau kitais metais privalo būti parengtas techninis projektas. Tą padarius būtų galima gauti pirmąsias lėšas iš valstybės biudžeto ir pradėti daugiafunkcio centro statybas.

Laikas šioje vietoje itin svarbus, kadangi tam, jog būtų užtikrinta ir gauta valstybės parama.

Centre – nuo modernaus baseino iki sporto salių

Savivaldybės planuose – dviejų aukštų, trijų korpusų ir daugiau nei 5 tūks. kvadratinių metrų dydžio pastatas. Būsimam rangovui Savivaldybė kelia užduotis, kad viename iš korpusų būtų įrengta NKL lygio varžyboms tinkanti sporto salė. Ji turi būtų pritaikyta rengti ne tik krepšinio, bet ir rankinio, salės futbolo, kitų sporto šakų varžybas, čia vyktų komandų treniruotės. Taip pat turėtų būti įrengta ne mažiau nei 800 mobilių sėdimų vietų žiūrovams. Planuose – ir galimybė salę dalyti į dvi atskiras erdves, atitinkančias krepšinio aikštelėms taikomus minimalius FIBA standartus. Prie krepšinio aikštės turi būti numatytos patalpos, skirtos sporto komandų rūbinėms, persirengimui, teisėjams, dopingo kontrolei, žiniasklaidai, vaizdo ir garso operatoriams.

Antrame korpuse planuojamas 25 m ilgio ir keturių takų baseinas. Taip pat mažesnis baseinas vaikams, vyresniems nei 7 metų, bei gultų zona. Tame pačiame korpuse bus įkurta ir sveikatinimo zona. Joje numatytas sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažo ir kitais vandens pramogų elementais, nedidelis baseinas kūdikiams, sūkurinė vonia. Toje pačioje zonoje įsikurtų ir pirtys. Jos būtų trijų tipų – sauna, sauna su garais ir garinė pirtis. Planuojama, kad jose galėtų tilpti po 10 žmonių vienu metu. Prie baseino bei SPA zonos numatomos ir patalpos medicinos pagalbai, treneriams, gelbėtojams, personalui, persirengimui. O vestibiulio korpuse be įprastų patalpų kasoms, rūbinei ar apsaugos postui įsikurtų ir fitneso salė.

Siekiant, kad laisvalaikio ir sporto centras būtų kuo maksimaliau išnaudotas įvairesnėms veikloms, antrame aukšte planuojama dar daugiau erdvių. Šioje zonoje galėtų įsikurti sporto klubai, būtų teikiamos kitos paslaugos.

Direktoriaus konkursas bus organizuojamas per dvi dienas – pirmadienį ir ketvirtadienį, BNS nurodė atranką organizuojantis Valstybės tarnybos departamentas.

Atrinkus du geriausiai pasirodžiusius pretendentus, jų kandidatūros bus pateiktos Vyriausybei. Pasirinkus laimėtoją ir jį patikrinus Specialiųjų tyrimų tarnybai, Ministrų kabinetas nutarimu paskirs būsimąjį direktorių į pareigas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo posto siekiantys kandidatai kol kas neatskleidžiami.

„Konkurso nugalėtojas teisiškai galės būti atskleistas viešai, tik pretendentui tapus valstybės tarnautoju“, – BNS sakė Valstybės tarnybos departamento atstovas spaudai Audrius Dabrovolskas.

Pretendentams į NTAKD vadovus keliami reikalavimai turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, turėti aukštąjį universitetinį magistro laipsnį, mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą.

Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės siūlymas prie NTAKD prijungti Lošimų priežiūros tarnybą. Po sujungimo įstaiga vadintųsi Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentu.

Vyriausybė penktadienį pranešė, kad kanceliarija tikisi atrinkti geriausią idėją partizanų vadui įamžinti Vilniaus Antakalnio kapinėse ir paminklą pastatyti iki kitų metų vasaros, projektui skirta 50 tūkst. eurų. 

„Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą. Todėl šiam konkursui ruošėmės labai atsakingai, tikimės, jog visi paminklo ir antkapio skulptūrinių-architektūrinių idėjų sukūrimo bei įgyvendinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir numatytų laiku“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.  

Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą.

Užduotyje reikalaujama, kad dominuojanti paminklo ašis būtų vertikali, kuriant erdvinę paminklo dalį, į ją turi būti įkomponuotas atpažįstamas A. Ramanausko-Vanago portretas.

Kūrėjams rekomenduojama remtis turimomis dokumentinėmis fotografijomis, paminklą ir antkapį siūloma kurti iš granito, bronzos arba kitų ilgaamžių medžiagų.

Konkurse bus vertinama darbo meninė kokybė, idėjos autentiškumas, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumas.

Didelis dėmesys bus skiriamas kontekstui, t. y. kaip paminklas ir antkapis dera tarpusavyje bei su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.

1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.

Partizano palaikai atrasti ir identifikuoti 2018-aisiais, Vilniaus Našlaičių kapinėse, prieš metus jie palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone.

Lygių galimybių kontrolierės skundą teismas po dvejų metų vertino pakartotinai, įpareigotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. 2017-ųjų spalį VAAT skundą atmetė nusprendęs, kad kontrolierė negalėjo kreiptis, nes nebuvo atitinkamo tarnybos sprendimo.

Lygių  galimybių kontrolierė, gavusi vieno iš konkurso dalyvių skundą, yra nustačiusi, kad R. Šimašius diskriminavo asmenis su negalia darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms eiti nurodydamas, kad kandidatai privalo gebėti važiuoti dviračiu. Galimybė judėti parkuose kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis nebuvo numatyta.

„Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu, dalis, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, prieštarauja Lygių galimybių įstatymui ir negali būti taikoma nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos“, – nurodė teismas.

Sprendimą priėmusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymo nuostatos įpareigoja valstybės ir savivaldos institucijas užtikrinti lygias teises ir galimybes, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per mėnesį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus meras reikalavimą mokėti važiuoti dviračiu vadino objektyviu, nes tai būtina parko vadovo tiesioginėms funkcijoms: jis turi prižiūrėti didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą.

Savivaldybė tuomet skelbė, kad regioninio parko vadovui tenka rūpintis kelis tūkstančius hektarų užimančia parkų teritorija, didelį dėmesį skiriant parkų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, propagavimui. Tokio dydžio teritoriją darbuotojai, savivaldybės duomenimis, dviračiu apvažiuoja per savaitę.

Apie tai ketvirtadienį feisbuke pranešė meras Remigijus Šimašius.

„Šiandien paaiškėjo, kokių architektūrinių idėjų sulaukėme būsimo pėsčiųjų tilto prie Seimo konkursui – turime 9 skirtingas idėjas, neabejoju, kad išsirinksime geriausią“, – rašo R. Šimašius.

Kaip skelbta anksčiau, tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves, netoli Geležinio Vilko tilto, jo statybai savivaldybė planuoja skirti ne daugiau nei 5 mln. eurų.

Šie planai anksčiau viešumoje sulaukė kritikos, kad netoli šios vietos yra net du – Žvėryno ir Geležinio Vilko tiltai, tad nauja jungtis per Nerį nėra racionali.

„Tačiau ar taip kalbantys kada nors bandėte praktiškai išbandyti maršrutą, pavyzdžiui, tarp „Panoramos” ir Lukiškių aikštės? Eiti per Žvėryno tiltą – mažiausiai kelių šimtų metrų lankas (o kojoms svarbus kiekvienas metras, ypač jei oras prastesnis). Eiti per Geležinio Vilko tiltą – na pripažinkime, tas tiltas labai netinka pėstiesiems, pasivaikščiojimas juo kelia tiek pat malonumo, kiek pasivaikščiojimas greta autostrados“, – į kritiką reaguoja meras.

Eiti per Geležinio Vilko tiltą – na pripažinkime, tas tiltas labai netinka pėstiesiems, pasivaikščiojimas juo kelia tiek pat malonumo, kiek pasivaikščiojimas greta autostrados.

Anot jo, dalyje Žvėryno ir Saltoniškių teritorijų per pastaruosius keletą metų atsirado nauji biurų pastatai, čia padidėjo automobilių eismas, tad įrengus tiltą pėstieji ar dviratininkai senamiestį galės pasiekti nelaukdami spūstyse. Meras sako, kad tiltas tampa dar aktualesnis planuojant buvusio Edukologijos universiteto teritorijoje įkurdinti ministerijų miestelį.

„Dar šį mėnesį turėsime nugalėtoją, o pačio tilto reikės palaukti kelerius metus“, – žada R. Šimašius.

Anksčiau skelbta, kad trijų geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais: pirmosios vietos laimėtojui atiteks 9 tūkst. eurų, antrosios – 7 tūkst. eurų, trečiosios – 4 tūkst. eurų.

Tilto plotas turės būti apie 8,5 metro, trys metrai bus skirti pėstiesiems, keturi – dviratininkams, jo prieigos taip pat turės būti suprojektuotos atsižvelgiant į pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Pirmadienį baigėsi projektų teikimo terminas.

Pasak Architektų sąjungos administracijos vadovės Daivos Šereikienės, kaip ir planuota, komisija darbus vertinti pradės spalio 11 dieną, o spalio viduryje planuojama paskelbti laimėtoją.

Pagal grafiką, darbai Lietuvos architektų sąjungoje turėtų būti eksponuojami nuo spalio pradžios iki vidurio.

Konkurso dalyviai turi išnagrinėti sklypo Vasario 16-osios g. 1 užstatymo galimybes, suprojektuoti pastatų kompleksą. Teritorijoje numatoma statyti 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto 600 vietų licėjų, keturių žvaigždučių, 280 numerių viešbutį su 600 vietų konferencijų centru, požeminę dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelę.

Architektūros konkursas paskelbtas 2018 metų gruodį, vėliau laikinai sustabdytas, kai Kultūros paveldo registre užfiksuotos patikslintos teritorijoje esančio Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso vertingosios savybės.

Skelbiant atnaujintas sąlygas, teigta, kad jos užtikrins keturių teritorijoje esančių pastatų išsaugojimą, sumažins planuojamų statinių aukštingumą.

Projektą plėtojančios bendrovės „Orkela“ direktorius Karolis Tuinyla tuomet teigė, kad įmonė planuojamą statinių plotą sumažino apie 40 procentų.

Taip pat visuomenei bus įrengta erdvė, skirta apžvelgti bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio kompleksą.

Skelbta, kad investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Orkela“ į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą buvusioje šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investuoti 45 mln. eurų.

Projektą, kuriame buvo numatytas viešbutis ir biurų pastatai, visuomenei „Orkela“ pristatė 2018 metų kovą, tačiau dėl architektūros sprendinių jis sulaukė visuomenės ir specialistų kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

2018 metų rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas.

Kaip pirmadienį informavo Mokslo taryba, šios mokslininkų komandos Lietuvoje atliktų didelės apimties ir rezultatais išsiskiriančius mokslinius tyrimus.

Vienam valstybės profesorių programos projektui numatyta skirti iki 1 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Bus finansuojami aukštų ir pritaikomų mokslinės veiklos rezultatų projektai, kuriuos 3–3,5 metus vykdys Lietuvoje dirbsianti tarptautinė mokslininkų grupė. Jai vadovaus mokslininkas, kuris pastaruosius šešerius metus vadovauja moksliniams tyrimams, o iš jų mažiausiai penkerius metus – užsienyje.

Tikimasi, kad į formuojamas tyrimų grupes bus įtraukti ir jaunieji mokslininkai. Lėšos bus skiriamos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti.

Programą inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokslo taryba.

Paraiškos valstybės profesorių programos konkursui priimamos iki gruodžio 2 dienos, konkurso sąlygos skelbiamos kvietime teikti paraiškas.

Štai sostinės Lukiškių aikštėje po beveik trisdešimties metų ginčų šią savaitę pagaliau matuojamas "Lukiškių kalvos" maketas. Oficialiai skelbtas konkursas išaiškino nugalėtoją, visuomenės nuomonės atsiklausta, tačiau dėl verdikto bylinėjamasi teismuose, o aukšti sostinės valdininkai aiškina, kad paminklą reiktų taikyti prie… aikštėje suformuotų takelių, mat savivaldybė juos jau sutvarkė.

Pasinaudokime civilizuotų bendruomenių seniai atrastu receptu: išgirsti visų nuomonę, bet sutarti, kas turi sprendimo teisę.

Temidė jau tris dešimtmečius aiškinasi ir vis naujus ginčus dėl nacionalinio stadiono, pradėto projektuoti dar 1985 m. Stadiono nėra, bet sostinės meras jau jį krikštija – siūlo pavadinti Romualdo Marcinkaus, XX a. lakūno ir futbolininko, vardu. Remigijus Šimašius – patyręs gatvių pavadinimų ir atminimo lentų "specialistas". Bet kažin ar taip įaudrintoje visuomenėje reiktų stadioną vadinti kažkieno vardu, juolab, nedėkingas sutapimas, garsaus futbolininko ne tik bendrapavardis, bet ir bendravardis – ir tituluočiausias lietuvis kagėbistas.

Kaip paskelbė Registrų centras, dažniausiai gatves vadiname Liepų ir Miško, nors yra ir Lašinių. Gal ir stadioną, kai tik jis atsiras, pavadinkime Lašinių vardu – ir tautiška, ir nebus taip, kad visi gulsime kūnu: tik vieni – už, kiti – prieš. Arba pasinaudokime civilizuotų bendruomenių seniai atrastu receptu: išgirsti visų nuomonę, bet sutarti, kas turi sprendimo teisę: vienu atveju – ekspertų komisijos, kitu – išrinkti ar paskirti asmenys ar institucijos. Be tokio sutarimo jokie kiti sutarimai neįmanomi.