„LRT generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė keturi dalyviai“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, pasibaigus paraiškų terminui.

Pretendentų pristatytus dokumentus LRT taryba vertins kitą savaitę, antradienį.

„Po posėdžio bus viešai paskelbti kandidatai, dalyvaujantys konkurse. Apie veiklos programų santraukų viešinimą taip pat informuosime antradienį, pasibaigus posėdžiui“, – sakė LRT atstovė.

Viešai apie dalyvavimą konkurse pranešė dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. Kiti du kandidatai viešai neskelbiami.

Tuo metu komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas pranešė trečią kartą konkurse nedalyvausiantis. Prieš tai du kartus jis varžėsi su dabartine vadove, tačiau pretendentai abu kartus surinko po vienodai balsų, tad konkursą teko kartoti.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis.

A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Jis teigė matantis prielaidas „trečiam patui ir dar didesnei dramai“, nes vadovo konkurso organizavimo pakeitimai, pavyzdžiui, kandidatų susitikimas su darbuotojais, atrankos baigties nesprendžia.

„Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą“, – rašė A. Zabarauskas.

Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad aiškų „ne“ iš tarybos ankstesniuose konkursuose išgirdo abu kandidatai.

„Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu“, – teigė jis.

A. Zabarauskas sakė, jog trečios lygiosios LRT vadovo konkurse atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną.

„Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos“, – tvirtino A. Zabarauskas.

Jo teigimu, įvardytų trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos, o „užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės“.

„Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo“, – nurodė A. Zabarauskas.

Penktadienis yra paskutinė diena pateikti paraiškas dalyvauti trečioje LRT vadovo atrankoje.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir akademikas Mantas Martišius patvirtino dalyvausiantys konkurse, o trečias kandidatas lieka neaiškus.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Tai buvo ilgų svarstymų dalykas, bet galiausiai supratau, kad jeigu tai yra tai, kuo tiki, reikia bandyti, tą reikia daryti. O rezultatas koks bus, toks, ne nuo manęs priklauso“, – sakė jis.

„Parašiau programą, tikrai tikiu, kad galiu LRT pasiūlyti įdomią strategiją, kuri yra veiksminga. Kadangi tikiu tuo, tai ir bandau“, – tvirtino M. Martišius.

Jis dalyvavo ir pirmajame kovo mėnesį skelbtame LRT generalinio direktoriaus konkurse. Tuomet M. Martišius negavo nė vieno LRT tarybos nario balso.

Penktadienį baigiasi terminas, kai galima pateikti paraišką LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat yra pranešusi, jog pateikti dalyvavimui konkurse reikalingus dokumentus.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos. Tai reiškia, kad vienas iš kandidatų kol kas lieka nežinomas.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT vadovo atranka anksčiau nepavykus paskirti generalinio direktoriaus vyks trečią kartą.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės kadencija baigėsi balandžio 4 dieną. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

A. Zabarauskas iki šiol nėra paskelbęs, ar vėl dalyvaus konkurse į LRT generalinius direktorius.

Kaip anksčiau sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, prieš paskelbdama trečiąjį konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą.

Pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną pristatyti veiklos programas ir atsakyti į klausimus. Kandidatų penkerių metų veiklos programų pristatymas tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Tikimasi, kad tai konkursui suteiks daugiau skaidrumo.

Konkurso apraše nurodyta, kad į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Rugpjūčio 6-ąją skelbtas pirmasis konkursas po kelių savaičių nutrauktas paaiškėjus, kad turi būti keičiamos esminės sąlygos. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad jo metu iš dalyvių sulaukta pastabų, į jas atsižvelgta. 

„Praplėstos kvalifikacijos sąlygos ir ekonominio naudingumo vertinimo rodikliai papildyti. Atsižvelgta į pateiktas pastabas“, – BNS sakė A. Žukas.

Potencialių rangovų pasiūlymų laukiama iki spalio 25 dienos, rodo Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Rekonstruojant Atgimimo aikštę numatoma po ja įrengti požeminę daugiau nei 200 vietų automobilių aikštelę. Kiek šiems darbams numatoma lėšų neatskleidžiama, tačiau žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad jų vertė viršys 20 mln. eurų. Visas projektas bus finansuojama iš savivaldybės biudžeto – į Europos Sąjungos paramą nepretenduojama, nes vietos požeminėje aikštelėje bus mokamos.

Statybų leidimas aikštės rekonstrukcijai išduotas šiemet balandį.

Pagal bendrovės „SRP Projektas“ parengtą techninį projektą dviejų aukštų požeminėje aikštelėje turėtų būti įrengta 231 vieta, o jomis naudotis turėtų turėti šalia esančio ir baigiamo rekonstruoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojai.

Antžeminė aikštės, kuri ribojasi su Danės, H. Manto ir Naujojo Sodo gatvėmis, dalis projektuojama taip, kad atvira erdvė būtų pritaikyta ne tik kasdieniam naudojimui, bet ir masiniams renginiams, joje numatyta įrengti fontaną.

Uostamiesčio valdžia dėl aikštės rekonstrukcijos apsisprendė po ilgų diskusijų, o anksčiau parengtas projektas ne kartą koreguotas, jam prieštarauta dėl darbų, keliančių pavojų aikštėje ir greta jos augantiems medžiams, taip pat – dėl neva neracionalios kainos. 

Norėčiau tikėti, kad šio štilio kaltininkė – vasara. Tačiau vasaros atostogos jau baigėsi, už lango ruduo. O Lietuvos laukia dar vienas jūrinio vėjo parko konkursas. Ar jį su šūkiu: „O mums jūra iki kelių!“ vykdys tas pats konservatorių ministras Kreivys ir Co?

Juk visuomenei vis dar neatsakyta, kodėl liepą pasibaigęs jūrinio vėjo jėgainių parko aukcionas, kurį, neoficialiais duomenimis, laimėjo „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ konsorciumas, pritrauks dešimteriopai mažiau lėšų, nei pritraukia kitose valstybėse vykstantys tokio masto jūros jėgainių aukcionai?

Milijardiniai skirtumai verčia abejoti šio konkurso skaidrumu, ypač vertinant jo skubą bei tai, kad konkurse dalyvavo vos dvi įmonės – „Ignitis“, pasiūlęs 20 milijonų eurų, ir kita įmonė, simboliškai pasiūliusi mažiausią konkurso reikalavimus atitinkančią sumą – 5 milijonus eurų. Tai vertintina kaip labai rimtas signalas, kad projekto visuomeninė nauda bus paleista vėjais.

Reikia pabrėžti, kad dėl Lietuvos jūrinio vėjo parko veiklos privaloma atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą. Tokiu vertinimu suinteresuotų valstybių Danijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos atsakymai buvo gauti 2023 m. gegužės 19-liepos 7 d., tačiau jų net nesulaukus 2023 m. kovo 31 d. buvo pradėtas dokumentų priėmimas Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursui. Iki šios dienos ir Aplinkos ministerija nepaskelbė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Valdžios institucijų elgesys, kai sąlygos veiklai sudaromos neatlikus tokio vertinimo, gali būti traktuojamas kaip Espoo konvencijos pažeidimas. Tai neprideda solidumo ir patikimumo Lietuvai kaip partnerei tarptautinėje arenoje.

Skandalinga ir tai, kad tokį tyrimą palikta atlikti pačiam konkurso nugalėtojui, o ne nepriklausomiems ekspertams, nors ES direktyva (2011/92/ES) be interpretacijų skelbia – prieš duodamos sutikimą plėtoti projektą, kompetentingos institucijos privalo atlikti atitinkamą poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų projekto poveikį aplinkai, atsižvelgiant į projekto „pobūdį, mastą ar vietą“.

Vien faktas, kad tokios valstybinės svarbos konkurse nedalyvavo nė viena pasaulinio masto bendrovė, verčia abejoti šios Vyriausybės deklaruojamu noru pritraukti užsienio kapitalo investuotojus. Taip surengtas konkursas kompromituoja mūsų valstybę ir kuria nepatikimos, nepotizmo persmelktos šalies įvaizdį.

Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos energetikos rinkos dalyviai vengia žurnalistams viešai komentuoti šį skandalingą įvykį ir prisipažįsta, kad baiminasi sulaukti valdžios atkirčio. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų valstybėje įsivyravo baimės atmosfera ir valdžios nebaudžiamumas. Tai kelia tiesioginę grėsmę šalies demokratijai.

Net neabejoju, kad atskiro vertinimo reikalauja ir tas faktas, kad Energetikos ministerijos vadovas turėjo deleguoti narį į šio konkurso komitetą, kai paties Energetikos ministro D. Kreivio turimų „Ignitis“ akcijų vertė siekia 100 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Energetikos ministro asmeninį suinteresuotumą, kaip „Ignitis“ akcininko, bei jo asmeninius santykius su „Ignitis“ valdymo organų nariais, teisėsauga privalo įvertinti, ar aukščiau aptarti teisės aktų pažeidimai, vykdant konkursą, nesudaro nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo požymių ministro veiksmuose.

Tad, nepaisant to, kad kažkam jūra iki kelių, Lietuva negali sau leisti, kad jos energetiniam saugumui bei aplinkai svarbus Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas būtų diskredituojamas skaidrumo stokojančiais veiksmais.

Jis skelbiamas rugpjūčio pabaigoje iš pareigų pasitraukus Mindaugui Pakalniui.

M. Pakalnis iš pareigų po penkerių metų darbo pasitraukė sulaukęs kritikos dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu, ir nepakankamos vertingų miesto medžių, želdynų, parkų apsaugos.

„Kviesdami dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje dažnai akcentuojame, kad prisijungę prie mūsų vienokiais ar kitokiais būdais kuriate Vilnių. Būtent miesto architektas tampa šių kūrėjų lyderiu ir tiesiogiai prie to prisideda formuodamas miesto politiką teritorijų planavimo bei kraštovaizdžio klausimais“, – feisbuke rašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Prisijungę prie mūsų vienokiais ar kitokiais būdais kuriate Vilnių.

„Darbas nėra paprastas, nes būtent miesto architektas turi atliepti tiek gyventojų, tiek verslo, tiek įvairių bendruomenių lūkesčius ir rasti geriausius sprendimus miestui. Tam reikia didelio atsakomybės jausmo, ambicijų bei gebėjimo vadovauti profesionaliai Vilniaus kūrėjų komandai“, – teigė jis.

Vyriausiajam architektui siūloma nuo 3 tūkst. eurų siekianti alga „ant popieriaus“.

Kandidatas turi būti baigęs architektūros universitetines studijas, turėti metus vadovaujančio darbo patirties, mokėti anglų kalbą bei turėti architekto kvalifikaciją.

Kandidatuoti į šias pareigas galima iki rugsėjo 14 dienos.

„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Balandžio 1-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Įvairios tendencijos Klaipėdoje

Iš Lietuvos didžiųjų miestų Klaipėda išsiskiria ne tik tuo, kad yra vienintelis uostamiestis, bet ir tuo, kad yra arčiausia, o gal ir žemiausia Baltijos jūros lygio vieta.

Tai ir lemia, kad dalis Klaipėdos per audrą, kai ilgiau pučia vakariniai vėjai, pradedama semti ties senamiesčiu. Taip būdavo visada. Istorijoje fiksuota nemažai itin didelių Klaipėdos potvynių atvejų senamiestyje.

Ateityje potvynių daugės, nes, kaip teigia mokslininkai, pasaulinis vandens lygis kyla sparčiau, nei tikėtasi ar prognozuota.

Dabar nauja Klaipėdos miesto tendencija yra, kad atskiros jo teritorijos ar gatvės apsemiamos ir užėjus intensyvesniam lietui.

Išskirtinė Klaipėda ir tuo, kad šalia jos bene daugiausiai vandens telkinių. Klaipėda tiesiogiai siejasi su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Be jų Klaipėda dar turi nemažą dalį vidaus upių, kaip Dangė ir Smeltalė, Mumlaukio ežerą, keletą tvenkinių ir mažesnių vandens telkinių.

Vieta: Klaipėdos miestas yra įsipareigojęs tvarkyti ir dalį botaninio draustinio teritorijos prie Malkų įlankos. / V. Matučio nuotr.

Išskirtinė vandens kultūra

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti. Gal arčiausiai būtų Kaunas, kuris yra šalia Kauno marių ir kurio teritorijoje Neris įteka į Nemuną.

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti.

Klaipėda turi ir specifines su vandens kultūra susietas tradicijas. Žymiausia iš jų Jūros šventė, Europos jūros diena, kuri yra ir tarsi jūrinio laivybos sezono startas. Norėtųsi, kad Klaipėda pagal savo tradicijas dar labiau priartėtų prie vandens.

Norėtųsi, kad uostamiestyje pasikeitus jo vadovybei, kai į savivaldybę atėjo buvę uostininkai, Klaipėdoje prasidėtų tarsi jūrinės idėjos pakilimo epocha. Klaipėda tuo ir žymi, kad jos istorija labai glaudžiai susieta su jūra, jūrines idėjas iki 1923 m., o ypač po šio laikotarpio, tarpukario Lietuvoje kėlusiais ir įgyvendinusiais žmonėmis. Klaipėda vėl ir realiai turėtų sugrįžti arčiau prie jūros, jos kultūros.

Išskirtinė Klaipėda ir dideliais laivais, kurie ne tik uždūmina ją, bet ir dažnai puošia, ypač kruiziniai laivai ar burlaiviai. Tikėtina, kad tokių laivų ateityje Klaipėdoje tik daugės, nes prie „Memelio miesto“ rengiamasi pradėti statyti antrąjį kruizinių laivų terminalą.

Upės, telkiniai ir kanalai

Šiomis dienomis paskelbtas konkursas rinkti ir šalinti atliekas nuo Klaipėdos mieste esančių vandens telkinių.

Projektas apima Žardės didįjį ir Žardės mažąjį telkinius Smiltelės gatvėje, 4 tvenkinių Draugystės parko kompleksą, Ąžuolyno parko telkinį, Malūno parko telkinį, Mumlaukio ežerą Liepojos gatvėje, Jono kalnelio kanalą, Smiltelės upės atkarpą nuo Taikos prospekto iki žiočių, vandens telkinius prie Pietinės ir Kretingos gatvių, Smeltės botaninį draustinį Malkų įlankos pakrantėje, vandens telkinį Sąjūdžio parke, kūdrą prie Smiltelės g. 24.

Atskirai išskirtos 3 Dangės upės atkarpos – nuo žiočių iki Gluosnių skersgatvio; pakrantė prie tilto Liepų gatvėje ir Dangės upės pakrantė nuo Panevėžio gatvės.

Atliekos nuo balandžio iki spalio būtų renkamos du kartus per mėnesį. Prie vandens telkinių šiukšlės būtų valomos iki 20 metrų juostos bei 2 metrų juostos prie paties telkinio kranto.

Kiekvieno valymo metu nuo vandens telkinių paviršiaus ir dugno surenkamos mišrios komunalinės, stambiosios atliekos, statybinis laužas, padangos ir kita.

Planuojama sudaryti sutartį dėl vandens telkinių valymo mažiausiai artimiausiems trejiems metams.