„Europos Sąjunga taiko sankcijas tik žmogaus teisių pažeidėjams ir to nepakanka: labai svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ir kleptokratams“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė politinis aktyvistas Williamas Browderis (Viljamas Brauderis).

Pasak Europos Parlamento nario liberalo Petro Auštrevičiaus, pataisų, kurios išplėstų sankcijas bus siekiama, ir jis neabejojo, kad jos anksčiau ar vėliau bus priimtos, nes turi platų palaikymą tarp skirtingų europarlamento frakcijų narių.

„Šiaip Europos Sąjungai turėtų būti gėda, kad net pirmajame savo teisės akte ji nepaminėjo šių nusikaltimų, kurie sudaro didžiąją dalį autokratinių, nedemokratinių režimų – tų, kurie turtėja, vagia ir apiplėšinėja savo žmones ir, beje, dalį tų pinigų investuoja Europos Sąjungoje“, – sakė politikas.

Pasak jo, ES turėtų siekti šio teisės akto peržiūros, tačiau tai numatyta tik 2023-2024 metais.

„Teks šiek tiek palaukti, bet svarbiausia, kad mes turėtume iš tikrųjų telkti politinę koaliciją, taip nusiteikusių valstybių ir politikų grupę, kurie reikiamu metu pasiektų tą rezultatą, apie kurį mes kalbame“, – sakė europarlamentaras.

Šiaip Europos Sąjungai turėtų būti gėda, kad net pirmajame savo teisės akte ji nepaminėjo šių nusikaltimų, kurie sudaro didžiąją dalį autokratinių, nedemokratinių režimų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, laukia nemažas darbas ir šalies viduje, siekiant surinkti duomenis apie žmogaus teisių ir kitus pažeidimus, kurie įtikintų Europos kolegas.

„Tam, kad Magnitskio Europos Sąjungos aktas būtų efektyviai įgyvendintas, mūsų naujieji užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai turės labai rimtai padirbėti, kad surinktų duomenis“, – sakė jis.

Parlamentaro konservatoriaus Emanuelio Zingerio teigimu, ES priimtas aktas kol kas yra „tik tušti auksiniai rėmai“ – pirmas žingsnis.

„Mes turėtume kada grįžti prie kito balsavimo būdo, ne vienbalsio balsavimo būdo Europos Sąjungoje dėl šių dalykų, o daugumos balsavimo, nes gal netvirtos Vyriausybės, kurios turi abejotinų ryšių su totalitariniais režimais, jos gali trukdyti aiškių sprendimų priėmimui žmogaus teisių srityje“, – kalbėjo parlamentaras.

„Todėl mes šituos auksinius rėmus turime paversti į veikiantį mechanizmą ir pripildyti turinio“, – pridūrė jis.

W. Browderio teigimu, priimtos sankcijos yra reikšmingos, nes žmonės, prisidėję prie S. Magnitskio nužudymo, aktyviai naudojasi galimybe savo turtą laikyti užsienio valstybėse. Jis taip pat ragino siekti, kad S. Magnitskio įstatymai būtų priimti kuo daugiau pasaulio valstybių.

Politikas taip pat dėkojo Lietuvai, kuri pasiuntė Europai aiškią žinią, kad ji neturėtų bijoti Rusijos.

„Jeigu jau jūs nebijote Rusijos, ir Europos sąjunga neturėtų jos bijoti“, – sakė W. Browderis.

Europos Magnitskio įstatymu vadinamas pirmadienį ES priimtas ES žmogaus teisių sankcijų režimas. Jis įsigalioja nuo gruodžio 10 dienos.

Jungtinės Valstijos vadinamąjį Magnitskio įstatymą priėmė Rusijos pareigūnams nubausti, 2009 metais neaiškiomis aplinkybėmis Maskvos kalėjime mirus advokatui Sergejui Magnitskiui, atskleidusiam valdžios sukurtą plataus masto lėšų grobstymo schemą.

Skirtingai nuo Bendrijos jau paskelbtų sankcijų kai kurioms šalims, naujas režimas bus „teminio“, o ne „geografinio“ pobūdžio – tai yra, Briuselis galės bausti žmogaus teisių pažeidėjus visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Naujas sankcijų režimas leis įšaldyti už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždraus išduoti vizas tokiems fiziniams asmenims atvykti į ES.

Remiantis nauju ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas vienbalsiu sutarimu.

JAV Magnitskio įstatymą priėmė 2012 metais, Kanada – 2017 metais. Europoje panašius nacionalinius įstatymus taip pat yra priėmusios Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė.

Kauno apygardos teismas užpernai rugsėjį buvusį Kauno tarybos narį, buvusį socialdemokratą V. Venslovą pripažino kaltu dėl 14 nusikalstamų veikų ir skyrė jam kiek didesnę nei 37 tūkst. eurų baudą. Apeliacinio teismo vertinimu, V. Venslovas buvo nepagrįstai nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų, tarp jų – dėl vieno kyšininkavimo epizodo ir pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo.

„Teisėjų kolegija išteisino V.V. (V. Venslovą – BNS) dėl kyšininkavimo, o R. G. (verslininką Romą Gaidį – BNS) dėl papirkimo, susijusio su valties kaip kyšio davimu ir priėmimu, bei pažymėjo, kad pagal veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją kyšiu nebuvo laikomas asmens papirkimas tikintis ateityje įgyti kyšio priėmėjo palankumą, o šioje byloje neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus šią valtį vienas nuteistųjų perdavė (nupirko), o kitas priėmė“, – vieną iš epizodų nagrinėjo Apeliacinio teismo teisėjai.

Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.

Kauno apygardos teismas pirmuoju sprendimu nuteisė ir dar tris „Kauno vandenų“ darbuotojus bei bendrovės Siurblinių skyriaus viršininkui Egidijui Dūdai skyrė 15 tūkst. eurų baudą, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautui Rudžiui – 11,3 tūkst. eurų baudą, Techninio projektų skyriaus Statybos priežiūros grupės vyresniajam inžinieriui Stasiui Jagelavičiui – 7,5 tūkst. eurų baudą. Visiems jiems dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Apeliacinio teismo vertinimu, šiems darbuotojams skirtų baudų dydžiai yra pagrįsti ir teisingi, jos liko nepakeistos, teismas tik praplėtė apribojimo dirbti valstybės tarnyboje apimtį.

Teismas taip pat nepakeitė baudų už kyšio davimą ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistiems keturiems verslininkams: Andriui Kazickui liko galioti anksčiau skirta 9,4 tūkst. eurų baudos, Tomui Gumbelevičiui – 5,6 tūkst. eurų, Algirdui Grybauskui – 11,3 tūkst. eurų.

Kauno apygardos teismo nuteistą verslininką R. Gaidį Apeliacinis teismas visiškai išteisino ir panaikino jam skirtą baudą.

Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.

Apeliacinio teismo nuomone, L. Bernotas nuo atsakomybės negalėjo būti atleistas, nes padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas, dėl kurių tarėsi ir jas įgyvendino skirtingu metu, o viena iš laidavimo sąlygų yra tai, kad kaltininkas nusikaltimą padarytų pirmą kartą.

Teismas L. Bernotą pripažino kaltu dėl trijų papirkimo epizodų ir skyrė jam 5,5 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujančias pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Pasak STT, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršija milijoną eurų.

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimami kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, tačiau ir įvairiais daiktais.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Byla taip pat susijusi ir su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT nustatė, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šio tikslo bendrininkams nepavyko pasiekti, nes V. Venslovas buvo pripažintas kaltu, tačiau sprendimas tuomet buvo apskųstas ir byla perduota Apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Dėl šių veiksmų V. Bavėjanui buvo pareikšti įtarimai, pernai rudenį jis atleistas iš teisėjo pareigų. Šiemet lapkričio pradžioje tiek buvusiam teisėjui, tiek V. Venslovui buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių. Jų bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau per tris mėnesius gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pasak tarnybos, Apeliacinis teismas atmetė nuteistųjų skundus ir paliko galioti šių metų liepą Šiaulių apygardos teismo priimtą sprendimą, kuriuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jokūbaitis bei šiauliečiai medikai Egidijus Jankauskas ir Viktoras Skromovas pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo ir dokumentų klastojimo pacientams nustatant darbingumo lygius.

G. Jokūbaičiui teismas už kyšininkavimą ir dokumentų klastojimą skyrė 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą, trejiems metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje ir konfiskavo nusikalstamu būdu įgytus 400 eurų. Jis taip pat turės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėti 1190 eurų dėl pacientei neteisėtai išmokėtų netekto darbingumo pensijos lėšų.

Gydytojui V. Skromovui skirta beveik 3,4 tūkst. eurų dydžio bauda ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti 150 eurų. Gydytojui E. Jankauskui teismas skyrė subendrintą – 19,5 tūkst. eurų dydžio baudą, taip pat iš jo nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus 2810 eurų.

Ši byla – viena iš STT Šiaulių valdybos pareigūnų vykdytų ikiteisminių tyrimų tiriant atvejus, kai už kyšius suinteresuotiems pacientams NDNT Šiaulių skyriuje buvo nustatomas darbingumo lygis.

Kitos susijusios bylos jau yra išnagrinėtos arba šiuo metu nagrinėjamos teismuose. Šiose bylose kaltinimų sulaukė trys šiauliečiai gydytojai ir du NDNT Šiaulių teritorinių skyrių vedėjai. Be to, vykusių ikiteisminių tyrimų metu įtarimai dėl gydytojų papirkimo buvo pateikti 61 pacientui.

Ikiteisminius tyrimus organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Buvusi Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoja A. Žebrauskienė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, jai teismas skyrė daugiau kaip 8,2 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo 225 eurus.

J. Staponkienė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo, jai skirta 7,4 tūkst. eurų bauda ir teismo sprendimu konfiskuota 600 eurų. Taip pat jai dvejus metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.

Kaltais dėl prekybos poveikiu ir papirkimo taip pat buvo pripažinti ir trys kyšius davę pacientai, jiems skirtos baudos nuo 2,6 tūkst. eurų iki 4,4 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą vykdžiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau skelbė, kad J. Staponkienė iš gydytojos priėmė kyšius už tai, kad jos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis. Duotų kyšių sumos siekė 400 eurų.

Teisėsauga taip pat nustatė kelis atvejus, kai A. Žebrauskienė klastojo dokumentus ir padėjo sukčiauti pacientams – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus.

Dar mažiausiai devyni atvejai nustatyti, kai A. Žebrauskienė iš pacientų imdavo kyšius už įvairių medicininių paslaugų suteikimą, pavyzdžiui, medicinines konsultacijas, apžiūras, vaistų receptų išrašymą.

Anksčiau byloje įtarimai dėl gydytojos papirkimo buvo pareikšti ir daugiau pacientų, tačiau šešiems iš jų pripažinus savo kaltę, Šiaulių apylinkės teismas užpernai atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet skyrė baudžiamojo poveikio priemones – sumokėti įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Konservatoriai siūlo taisyti Baudžiamąjį kodeksą, kad senatis nebūtų taikoma kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose.

Ministrų kabinetas šią savaitę tam nepritarė, pabrėždamas, kad senatis šiuo metu taikoma tik nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kuriuos apibrėžia tarptautinės sutartys: genocidui, tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis, priverstiniam dingimui, kankinimui, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui, civilių trėmimui ar perkėlimui.

Teisingumo ministerijos parengtoje išvadoje akcentuojama, kad korupcinės veikos laikomos kur kas mažesnio pavojingumo, nei minėti nusikaltimai.

Be to, nurodoma, kad šiuo metu ilgiausia senatis tokiems nusikaltimams siekia 15 metų, o jos visiškas atsisakymas „neskatintų teisėsaugos institucijų imtis visų priemonių, siekiant greitesnio bylos ištyrimo“.

„Pažymėtina, kad į aptariamą nusikaltimų sąrašą nepatenka net tokie labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtini nusikaltimai kaip valstybės perversmas, kėsinimasis į Respublikos prezidento gyvybę, kvalifikuotas nužudymas, teroro aktas, vaiko pirkimas arba pardavimas ir kt., kurių pavojingumas ir žala yra daug didesni negu kyšininkavimo ir prekybos poveikiu“, – nurodoma Vyriausybės išvados projekte.

Teisingumo ministerija nurodo, kad korupcinių nusikaltimų pastaruoju metu mažėja: 2017 metais užregistruoti 762 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, 2018-aisiais – 564, o 2019-aisiais – 516.

„Šiandien toliau buvo vykdomos apklausos, parodymus davė vienas liudytojas ir paskutiniai iš kaltinamųjų“, – BNS sakė ji.

Pasak J. Gudelienės, kitas bylos posėdis yra numatytas spalio 2 dieną, jame bus sakomos baigiamosios kalbos.

Buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai R. Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas bei pati partija „Tvarka ir teisingumas“ šioje byloje yra kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Teisėsaugos tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Prokurorai teigia, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

R. A. Ručys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Prokurorai be to įtaria, kad „Tvarka ir teisingumas“ per atstovą taip pat pažadėjo ir susitarė priimti kyšį iš verslininkų P. Kačerginskio ir G. Rakausko.

Už tai partija kaltinama pažadėjusi paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Anot teisėsaugos, galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais buvo priimtas maždaug 151 tūkst. eurų kyšis.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad veikdama per R. A. Ručį partija sukurstė verslininką V. Banį panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į J. Garliausko vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

To galimai siekta apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas ir iššvaistyti bendrovės 140 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaltinamieji teismui perduotoje „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje neigia darę nusikaltimus ir stebisi teisėsaugos veiksmais.

Kaip pranešė prokuratūra, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius bei dar šeši privatūs asmenys.

„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad minėti prokurorai, taip pat FNTT pareigūnas, susitikinėja su minimu advokatu, aptarinėja jų žinioje esančias bylas, bylų eigą, aptarinėja neviešintinus duomenis, kurie gali būti naudingi tretiesiems privatiems asmenims“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Evaldas Pašilis

„Įtariama, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, Kreditų unijos bylose, kitose finansinių nusikaltimų bylose“, – kalbėjo generalinis prokuroras.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad minimi prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėjo su minimu advokatu ir aptarė jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.

Peržiūrės prokurorų bylas

Pasak E. Pašilio, tyrime figūruojantys prokurorai yra nušalinti nuo tarnybos, trečiadienį pradėti tarnybiniai patikrinimai.

Pasak jo, bus peržiūrėtos šių prokurorų bylos, taip pat ir tos, kurios buvo nutrauktos, sustabdytos, asmenys atleisti nuo atsakomybės.

Tyrimą atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, jog trečiadienį realizuotas ikiteisminis tyrimas ilgą laiką vykdytas neviešai.

Žydrūnas Bartkus

„Šiandien iš ankstaus ryto buvo atlikta didelio masto operacija, dalyvavo apie 50 STT pareigūnų. Buvo atlikta apie 30 kratų ir, kalbant apie bylos apimtį, byloje tiriama ne mažiau kaip 30 nusikalstamų veikų“, – sakė STT vadovas.

Jis pabrėžė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą bendradarbiauta su FNTT ir su Generaline prokuratūra ir džiaugėsi, kad rezultatas pasiektas nenutekėjus informacijai.

Ž. Bartkus nedetalizavo, kada pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet teigė, jog tai įvyko šiais metais.

Pasak prokuratūros, šiuo metu visų įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur Vilniuje ir Kaune atliekamos kratos, kiti privalomi proceso veiksmai.

Sprendimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo sulaikytiesiems bus priimami vėliau.

Generalinė prokuratūra 2013-ųjų lapkritį patvirtino Ūkio banką civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl akcininkų ir jų sprendimais skirtų vadovų veiksmų, iššvaistant banko turtą. Tuomet teigta, kad preliminariais skaičiavimais atlygintina žala siekia 370,196 mln. eurų, o konkretūs asmenys, kurie turėtų ją atlyginti, nebuvo įvardyti.

Ikiteisminis tyrimas baigtas šių metų sausį. Įtarimai pareikšti 13-ai asmenų, tarp jų – didžiausiam banko akcininkui Vladimirui Romanovui.

Jie įtariami iššvaistę daugiau nei 40 mln. eurų, tačiau kitas su banku susijęs tyrimas dar tęsiamas, todėl bendras žalos dydis gali išaugti.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Ši įranga geba atkurti automobilio eksploatacijos istoriją - jo sistemose kaupiamą geolokacinę, kitą išmaniųjų prietaisų informaciją, eigos techninius parametrus.

Šiuolaikiniai automobiliai - daugiafunkciai įrenginiai, kurie kaupia ir saugo didelį kiekį įvairių duomenų. Juos iššifravus galima gana tiksliai nustatyti vairuotojo veiksmus autoįvykio metu, pavyzdžiui, vairo, greičio pedalo, pavarų padėtis, saugos diržų būseną, ar buvo įjungti automobilio žibintai, ar uždarytos durys ir daugelį kitų dalykų. Automobilių kompiuterių atmintyje išlieka duomenys apie nuvažiuotą maršrutą, integruoto telefono skambučius, naudojimosi kita išmaniąja įranga detalės.

LTEC eismo įvykių teismo ekspertai iki šiol naudojo unifikuotą įrenginį, nuskaitantį automobilių duomenis, sukuriamus eismo įvykio metu.

„Teismo ekspertizės centro atliekamos itin tikslios automobilių sistemų ekspertizės išplės gaunamos objektyvios informacijos spektrą ir padės sustiprinti ikiteisminį tyrimą - padės tyrėjams atsakyti į klausimus, iškylančius tyrimo metu“, - sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Detalią informaciją ekspertai galės nuskaityti iš beveik trijų dešimčių markių automobilių, gaminamų Europos, Azijos šalyse bei JAV.

LTEC atlieka apie 40 ekspertizių rūšių tyrimų teismams, prokuratūrai, policijai, muitinei, saugumo ir specialiųjų tyrimų tarnyboms, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės kontrolei. Vidutiniškai per metus atliekama daugiau kaip trys tūkstančiai ekspertinių tyrimų.