Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.   

Seimo teisininkai sako, kad darbdaviams atlyginimus mokant tik į sąskaitas, gali būti sunku juos išsigryninti, todėl siūloma numatyti išimtį, kada galima mokėti grynaisiais.

Be to, pasak jų, mieste, kur žmogus gyvena ar dirba, gali nebūti bankomatų ar prekybos vietų, kur jis galėtų išsigryninti pinigų, maža to, esant judėjimo apribojimams tarp savivaldybių, toks darbuotojas net negalėtų nuvykti į kitą savivaldybę.

Daugiausia dienpinigių bei algų grynaisiais šiuo metu mokama transporto ir statybų sektoriuose. 

Gyventojų pilietiškumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų. Jų sąmoningumas ir sąžiningumas pranešant apie atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kitus mokestinius pažeidimus nuo 2006 m. birželio mėn., kai buvo įsteigtas bendrasis VMI pasitikėjimo telefonas 1882, į valstybės biudžetą jau padėjo sugrąžinti daugiau nei 40 mln. eurų nuslėptų mokesčių.

VMI pažymi, kad pranešėjas visada gali išlikti anonimu, tačiau dažniau ir greičiau mokestiniai pažeidimai išaiškinami, kai pranešėjas sutinka bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. VMI savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais asmens duomenų saugumo standartais. Asmens duomenų tvarkymas yra aiškiai ir griežtai reglamentuojamas visuose procesų, taip pat ir pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus, etapuose – tiek priimant pranešimus, tiek gautą informaciją perduodant analizei bei kontrolei.

„Užsienyje tos prekės po truputį brangsta, ir kuras kur nors Baltarusijoje, ir cigaretės, ir alkoholis, po truputį ir tų kaimyninių šalių valdžios didina tų prekių kainas, bet Lietuvoje jos auga dar greičiau ir pelningumas kontrabandininkų išlieka aukštas.

Galima būtų jį (akcizą. – ELTA) didinti laipsniškai, bet tai neturėtų būti tokiais drastiškais šuoliais, kokius kartais stebime. Akcizas gali būti per vienerius metus pakeliamas labai žymiai, bet tuo būdu vėl dar kartą kontrabandos vykdytojams duodame dovanėlę ir didiname jų verslo pelningumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė K. Kupšys.

„Lietuva be šešėlio“ vadovas pastebi, kad šešėlio mastai Lietuvoje tik auga.

„Mūsų taškų, kuriuos piliečiai žymi patys žemėlapyje, kreivė yra stabiliai auganti, matome dar 7 proc. šiemet padidėjusį šešėlio taškų skaičių. Atsirado dar virš 100 naujų taškų, ir bendras jų skaičius jau yra 2,5 tūkst. Aiškiai matosi tos grindys, į kurias atsimušė visos šešėlio mažėjimo kreivės. Išsėmėme įvairias galimybes kovoti su šešėliu, todėl reikalingos kažkokios naujos priemonės. Tos priemonės, kurias daro valdžia, ir tai yra labai aiškiai identifikuojama, kad akcizų politika didina legalių prekių kainą, tai tuo būdu didina ir nelegalių prekių patrauklumą. Ši priemonė gadina bet kokią tendenciją šešėlio mažėjimo“, – laidoje teigė K. Kupšys.

ELTA primena, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

Šešėlis – pagal H.Ch.Anderseną

Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, pastarąsias savaites plačiai aptarinėjant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, karštai diskutuojant apie papildomų finansų paieškas ir dalybas, turime puikią progą atsigręžti į finansus, kuriuos valstybė galėjo turėti, tačiau dėl šešėlinių veiksmų nepavyko jų surinkti į biudžetą.

"Šiandien keliamą klausimą, ar taikomos kovos su šešėliu priemonės pasieks tikslą, puikiai iliustruoja pasakos išmintis, – Seime vykusioje diskusijoje priminė A.Dulkys. – Ne veltui nuo mažų dienų jos padeda atpažinti vertybes ir ydas, jose vyrauja tiesos ir gėrio idėjos, gausu aukštos dorovės pavyzdžių. Ką mums sako Hanso Christiano Anderseno kūrinys "Šešėlis"? Jame pasakojama apie mokslininką, nuo kurio atsiskiria jo Šešėlis. Atsiskyręs Šešėlis ima pats tvarkytis, pralobsta, užima aukštus postus, grįžta ir galiausiai pradeda žeminti savo šeimininką. Istorija baigiasi tuo, kad Šešėlis užvaldo savo šeimininką ir galiausiai šeimininkas nužudomas."

Ką mums sako Hanso Christiano Anderseno kūrinys "Šešėlis"?

Kaip šią liūdnai pasibaigusią istoriją galime pritaikyti šiandienėms aktualijoms, retoriškai svarstė valstybės kontrolierius. Anot jo, svarbu tai, kad ne tik asmenims tenka stoti prieš savo Šešėlį ir su juo kovoti. A.Dulkys griebėsi dar vieno rašytojo išminties.

"Pasak japonų rašytojo Haruki Murakami, visuomenė ir valstybė taip pat susiduria su tamsiosiomis pusėmis. Todėl kiekviena valdžia raginama stoti prieš esamus šešėlius ir kovoti su nelegalia veikla. Tokia jos misija, tačiau tai yra vienas iš tų valstybės uždavinių, kuriam sėkmingai įgyvendinti valdžia stokoja tinkamų ir efektyvių spendimų bei veiksmų, o įgyvendinamos priemonės dažnai kelia klausimų. Kovai su šešėliu reikia budrumo, išminties ir drąsos, – pasauline grožine literatūra rėmėsi valstybės kontrolierius. – Kaip pasakoja minima istorija, Šešėlio veiksmus paskatina ir Šeimininkas: "(...) Aš nuo vaikystės vaikštinėjau jūsų pėdom... Kai tik davėt ženklą, jog galiu pats vienas ką nuveikti, tuojau tuo pasinaudojau.(...)". Žinoma, kovoti su šešėliu – nelengva užduotis, tačiau jei jos vengsime, valstybė negalės augti ir bręsti, kadangi šešėlis dar labiau didės ir atsigręš prieš pačią valstybę, tokiu būdu stumiant valstybę į vis sunkesnę padėtį. Kaip vieną svarbiausių valstybės tamsiųjų pusių galime įvardyti šešėlinę ekonomiką – mokesčių slėpimą, kurios mastas Lietuvoje vienas didžiausių Europoje."

Arūnas Dulkys. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Lenkiame ES vidurkį

A.Dulkys priminė, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Europos Komisijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nesurenkama daugiau nei 1 mlrd. eurų PVM.

"Taigi, ar neištiks minėtos istorijos likimas? – svarstė vyriausiasis Lietuvos auditorius. – Vyriausybė vykdo kovos su šešėliu reformą, kurios tikslas – ne tik pasiekti, kad 2019 m. iš šešėlio būtų ištraukti 200 mln. eurų, bet ir užtikrinti konkurencinę aplinką bei pritraukti daugiau investicijų. Planuojamos vis naujos kovai su išplitusiu, netoleruotinai dideliu šešėliu priemonės, kurių vykdymas reikalauja papildomų resursų. Tačiau kyla klausimas, ar priemonės pasiteisina, ar jos naudingos, ar padeda pasiekti planuotą rezultatą. Ir vis dėlto, ar kovojame su šešėline ekonomika išmintingai, ar kovą tik imituojame?"

Tiesa, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pasidžiaugė, kad per 20 metų Lietuva tarp Rytų Europos šalių atrodo padariusi pastebimą pažangą. Jis palygino 1995 m. ir 2015 m. situaciją. Lietuvoje šešėlis sumažėjo 13,8 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., Bulgarijoje – 12,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – 12 proc., Rumunijoje – 10,5 proc., Slovėnijoje – 8 proc., Slovakijoje – 6,7 proc., o Čekijoje – tik 6,3 proc. Tiesa, nors pastarojoje šešėlinė ekonomika traukiasi palyginti lėčiausiai iš V.Augustinavičiaus pateiktų pavyzdžių, ji beveik perpus mažesnė nei pas mus.

Nedideli tie milijonai

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė mano, kad, šalyje siekiant pažaboti šešėlį, pasirinktų priemonių taiklumas galėtų būti didesnis. Seime vykusioje diskusijoje apie šešėlį ji pateikė duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje tokių priemonių taiklumas siekė 39 proc., Čekijoje – 62 proc., Estijoje – 69 proc., Lenkijoje – 80 proc.

Kaip pavyzdį ji pateikė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemį.

"Jį taiko visos pažangios tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės, todėl sakyti, kad tokios sistemos Lietuvai nereikia, nedrįstume, bet natūralu, kad turime pasistengti, kad, jeigu turime tokią sistemą, ji turi duoti naudos", – sakė Ž.Simonaitytė.

Pasak jos, buvo skaičiuojama, kad investicijos į i.MAS sudarys beveik 70 mln. eurų, kasmetės sąnaudos – iki 10 mln. eurų, kasmetė nauda – beveik 150 mln. eurų.

"Radome situaciją, kad i.MAS buvo pradėta kurti 2014 m. ir dar nebaigta. Visiškai veikia 2 iš 7 posistemių – sąskaitų faktūrų ir važtaraščių posistemis. Juos taikant 2017–2018 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomai surinko 11 mln. eurų. Šiuo metu, deja, posistemiai tiek naudos sukuria gerokai mažiau, nei planuota, tiek sąnaudų patiriama žymiai daugiau, nei buvo skaičiuota galimybių studijoje", – kalbėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

Nėra paprastų sprendinių

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė diskusijoje pastebėjo, kad, nors kovos su šešėliu tema yra aktuali ir daugiasluoksnė, o pati problema neturi paprastų sprendinių, viešajame gyvenime susiklosčiusi keistoka tendencija šia problema gerokai manipuliuoti.

"Kartais tai gali būti politinė komunikacija, pateikianti kovą su šešėliu kaip kažkokį stebuklingą išsigelbėjimą nuo visų sudėtingų problemų, kartais tai tiesiog ydingų kovos formų kūrimas, kuris primena veikiau žvirblių šaudymą patrankomis nei adekvačius sprendimo būdus. Kitaip tariant, neretai net vengiama susimąstyti, kad būtent mes patys, reguliuotojai, ir sukuriame paskatų šešėliui tarpti – mokestiniu arbitražu, neadekvačiais reguliavimais, kitais būdais", – sakė I.Šimonytė, 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pati vadovavusi Finansų ministerijai ir neįstengusi pažaboti šešėlio.

Penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie „šešėlį“ Ž. Simonaitytė pateikė duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje tokių priemonių taiklumas siekė 39 proc., Čekijoje – 62 proc., Estijoje – 69 proc., Lenkijoje – 80 proc.

Kaip pavyzdį ji pateikė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemį.

„Jį taiko visos pažangios tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės, todėl sakyti, kad tokios sistemos Lietuvai nereikia, nedrįstume, bet natūralu, kad turime pasistengti, kad, jeigu turime tokią sistemą, ji turi duoti naudos“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, buvo skaičiuojama, kad investicijos į i.MAS sudarys beveik 70 mln. eurų, kasmetinės sąnaudos – iki 10 mln. eurų, kasmetinė nauda – beveik 150 mln. eurų.

„Radome situaciją, kad i.MAS buvo pradėta kurti 2014 metais ir dar nėra baigta. (...) Pilnai veikia 2 iš 7 posistemių – sąskaitų faktūrų ir važtaraščių posistemis. Juos taikant 2017–2018 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomai surinko 11 mln. eurų. Šiuo metu, deja, posistemiai tiek naudos sukuria gerokai mažiau, nei planuota, tiek sąnaudų patiriama žymiai daugiau, nei buvo skaičiuota galimybių studijoje“, – kalbėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

„Šešėlis“ Lietuvoje sudaro apie 24 proc. šalies BVP.

Pasak renginio organizatorių, kova su šešėline ekonomika yra viena iš prioritetinių Vyriausybės veiklos sričių, o šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra didelis. Kaip teigiama Seimo pranešime, šiemet bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. jis sudarė 23,9 proc. BVP.

Konferencijoje atidarymo ir įžangos žodžius sakys Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Atliktus valstybinius auditus „Išmanioji mokesčių administravimo sistema“ ir „Kaip Valstybinė darbo inspekcija užtikrina saugų ir legalų dalyvavimą darbo rinkoje“ apžvelgs Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Renginyje apie kovą su šešėliu pranešimus taip pat skaitys „Ernst & Young Balticׅ“ partneris Kęstutis Lisauskas, Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Kovai su „šešėlio“ mažinimu skirta mokesčių amnestija paskelbta sausį ir baigiasi liepos 1 dieną. Daugiau tokių kampanijų neplanuojama.

„VMI neidentifikuoja asmenų, kurie pasinaudoja galimybe atsiskleisti – deklaracijos priimamos bendrąja tvarka. Vis dėlto VMI vertina išvestinius rodiklius: deklaracijų tikslinimo pokytį, kuris palyginti su praėjusiais metais (...) išaugo 45 proc., o tai yra 28 mln. eurų mokesčių“, – BNS komentavo inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Nuo metų pradžios apie 850 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe „prisiminti“ anksčiau pamirštus mokesčius ir sudarė daugiau nei 7,3 mln. eurų skolų mokėjimo grafikus.

„Didžiausia suma, kuriai periodinių mokėjimų grafiką sudarė įmonė, yra apie 632,10 tūkst. eurų, o gyventojas – 210,7 tūkst. eurų“, – teigė R. Virvilienė.

Papildomai deklaruotus mokesčius reikia sumokėti per 20 dienų, o jei šis laikas per trumpas, galima pagal grafiką sumokėti per 2 metus be jokių palūkanų.

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių negalioja deklaruotoms pajamoms iš neteisėtos veiklos. 

Nepasinaudojus galimybe atsiskleisti ir nustačius įstatymų pažeidimų, VMI žada taikyti ne tik delspinigius, bet ir skirti gerokai didesnes baudas. Mokesčių mokėtojai rizikuoja pakliūti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. 

– Pastaruoju metu daugeliui per televiziją teko matyti socialinę reklamą „Šešėlis apgauna“ – kuo šiemet išsiskiria savaitė be šešėlio?

– Žinoma, pagrindinis šių metų akcentas – #TaVienintelė galimybė atsiskleisti, kurią VMI suteikia pirmą ir vienintelį kartą. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už praeityje nesumokėtus mokesčius taikomas ir gyventojams, ir įmonėms, jei jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami. Nuolatos siekiame atviru dialogu susitarti su sąžiningais mokesčių mokėtojais. Todėl siūlome visiems savanoriškai atsiskleisti, ištaisyti galimai padarytas klaidas ir įveikus šiuos iššūkius sėkmingai tęsti savo veiklą. Be abejo, šią savaitę iniciatyvos metu mokesčių specialistai gyventojams primins apie šešėlio grėsmes ir kvies švietėjiškam bei sąmoningam dialogui tiek esamus, tiek būsimus, pačius mažiausius, mokesčių mokėtojus.

– O kaip galima pasinaudoti #TaVienintele galimybe?

Norėdami pasinaudoti šia unikalia galimybe mokesčių mokėtojai iki šių metų liepos 1 d. turėtų pateikti arba patikslinti savo deklaracijas už pasirinktus 2014–2018 m. arba, jei pageidauja, už visus penkerius metus, ir deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas. Tuomet VMI už nesumokėtus mokesčius delspinigių neskaičiuos ir baudų neskirs. Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų. Jeigu mokesčių mokėtojui kyla finansinių sunkumų iš karto sumokėti visą sumą, VMI suteikia galimybę sudaryti periodinių mokėjimų grafiką iki 2 metų laikotarpiui. Tokiu atveju siūlome nedelsti, per 20 dienų kreiptis į VMI ir pasinaudoti galimybe mokesčių sumą išdėstyti bei sumokėti dalimis be jokių palūkanų.

– Jau anksčiau esate pristatę kovos su šešėliu priemonę - Kvitų žaidimą, kokie jo rezultatai?

– VMI pastebi, kad gyventojai aktyviai dalyvauja Kvitų žaidime, o iniciatyvą noriai palaiko ir prekybininkai, neretai gyventojams patys primindami, kad šie gautus kvitus užregistruotų žaidime. Šiemet jau paskelbta per 1,7 tūkst. laimingųjų savaitinių kvitų, o dar 17 asmenų džiaugiasi mėnesiniais laimėjimais.

Svarbiausia suvokti, jog Kvitų žaidime laimi visa visuomenė, nes tai efektyvi priemonė mažinant šešėlinės ekonomikos reiškinius. Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime iš viso užregistruota kiek daugiau nei 3,15 mln. kvitų, iš kurių už paslaugas – beveik 1,5 mln., už prekes – daugiau nei 1,6 mln. Per visą žaidimo laikotarpį paskelbta 1,7 tūkst. laimingų savaitinių kvitų ir 17 laimingų mėnesinių kvitų. Po 100 laimingų savaitinių kvitų paskelbiama kiekvieną savaitę.

Primename, kad laimėjimą atsiimti reikia per žaidimo taisyklėse numatytą 20 darbo dienų laikotarpį, o žaidime dalyvauti galima registruojant tik fiskalinius kasos aparato kvitus. Savaitinių ir mėnesinių prizų laimėtojai skelbiami kiekvieną antradienį.

Tuomet VMI už nesumokėtus mokesčius delspinigių neskaičiuos ir baudų neskirs.

– Ar yra sektorius, kuris Kauno apskrityje šiuo metu stebimas akyliau?

– Mokesčių mokėtojus skatiname būti sąmoningiems visose veiklos srityse. Galima išskirti, kad šiemet vienas iš VMI prioritetų yra automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektorius. Žinant, jog Kaune veikia didžiausias Europoje automobilių turgus, jam inspekcijos atstovai skiria daugiau dėmesio, o šią savaitę taip pat konsultuos ten besilankančius mokesčių mokėtojus. Pastebime, kad naudotų automobilių prekeiviai vis dar ragina gyventojus sandorį baigti pasirašant fiktyvią užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, tad kaip ir praėjusiais metais, planuojame lankytis VĮ „Regitra“ padaliniuose.

Primename, kad gyventojai nuo šių metų pradžios gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už automobilių remonto paslaugas. Tai padaryti jie galės kitais metais deklaruodami pajamas už 2019 m. Tokia galimybė yra dar vienas būdas gyventojams prisidėti prie kovos su šešėlinės ekonomikos reiškiniais šiame sektoriuje. Norint pasinaudoti papildoma lengvata, būtina turėti pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą, o tai reiškia, kad sumokėti pinigai tikrai bus apskaityti. Pastebime, kad gyventojai aktyviai naudojasi šia galimybe. Nuo metų pradžios mokesčių administratoriaus specialistai aplankė beveik 1300 gyventojų ir įmonių, užsiimančių automobilių remonto paslaugomis. Siekiame, kad visą informaciją apie šią lengvatą turėtų ne tik gyventojai, bet ir paslaugas jiems teikiantys verslininkai.

– Dažnai siekiant mažinti šešėlį, VMI kalba apie gyventojų sąmoningumą, vertybes, ateitį, tačiau kovoje su šešėliu dalyvauja ir institucijos – ar tuomet išlieka žmogiškojo faktoriaus reikšmė?

– VMI visuomet akcentuoja, kad svarbiausia – kalbėtis. VMI specialisto dialogas su mokesčių mokėtoju reikšmingas kiekvienu atveju – tiek šviečiant, informuojant, kad šešėlis apgauna, tiek jau nustačius mokesčių vengimo atvejus. Tik sąmoningas dialogas gali padėti ugdyti jaunąją kartą ir užbėgti už akių galimam mokesčių slėpimui. Tik atkakliai ugdant sąmoningumą mokyklinukas suvoks, kad močiutei, kuri prekiauja savo užaugintomis gėrybėmis, verslo liudijimo nereikia, o vaikinukui, kuris prekiauja lenkiškomis uogomis, verslo liudijimas būtinas. Savo ruožtu pradinukas žinos, jog pardavusi net vieną vienintelį saldainį pardavėja privalo išduoti kasos aparato čekį, ir pats jo paprašys.

– Ar sudėtinga vaikams ir vyresniems jaunuoliams paaiškinti, kad šešėlis apgauna? Kaip jie priima šią informaciją?

– Jaunimo suvokimas apie šalyje veikiančius finansinius mechanizmus turi būti formuojamas nuo pat mažumės. Todėl stengiamės vaikams ir jaunimui parodyti, kad mokesčiai gali būti įdomūs, kad valstybės finansinio pagrindo stabilumas priklauso nuo kiekvieno mūsų indėlio ir požiūrio. Kūrybiškai, pasitelkdami technologinių priemonių įvairovę, siekiame ugdyti būsimus mokesčių mokėtojus, vesdami neformalias mokymo programas, lankydamiesi mokymo įstaigose ar jaunimą kviesdami atvykti į mokesčių inspekciją. Pavyzdžiui, pernai Kauno AVMI surengė per 100 įvairių iniciatyvų ir susitikimų su moksleiviais bei profesinių ir aukštųjų mokyklų studentais, tad dėmesį skyrėme beveik 1,3 tūkst. jaunųjų mokesčių mokėtojų. Šiemet itin aktyviai pasakojame apie vaikams, paaugliams bei jaunimui skirtą svetainę „TAXEDU“, kurtą pagal ES projektą, kurio tikslas – šviesti jaunuosius Europos piliečius įvairiais mokesčių klausimais. Mokesčių inspekcijos specialistai nuolat stengiasi ieškoti naujų sprendimų ir įrankių, siekiant sudominti jaunimą, formuojant sąmoningų piliečių vertybes ir perduodant žinią, kad mokesčiai kuria ateitį.

Svetainėje „TAXEDU“ pateikiama audiovizualinė, e. seminarų mokomoji medžiaga, trumpos pamokėlės, kuriose vaikams paprastai aiškinama apie mokesčius, šešėlinės ekonomikos reiškinius bei žalą, tvarios visuomenės kūrimą. Vaikai labai domisi ir mokomuoju imitaciniu žaidimu „TAXLANDIA“, kuris prieinamas ir išmaniuosiuose įrenginiuose. Tai padeda jaunam žmogui perprasti visuomenės pagrindo kūrimo ir palaikymo elementus, formuoja sąmoningų piliečių vertybes. Beje, svetainėje sukurtas ir mokytojų kampelis, kuriame mūsų šalies pedagogai su visos ES ugdymo atstovais gali dalytis ir mainytis informaciniais ištekliais, patarimais bei patirtimi, šviečiant jaunąją kartą apie mokesčius.

Valstybės pareigūnams vis pataiko į galvas mintis skelbti karą šešėliams. Ne vienas premjeras šiuose karuose žadėjo užkariauti ir milijardą litų, ir milijardą eurų. Tačiau kariautojai su šešėliais išsikasdavo apkasus ir laukdavo. Kad šešėlis puls ir pasiduos.

Gal naujausia Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija tikrai jau ne bobulytes su žibučių puokštelėmis ir krapų ryšeliais gatvėse vaikys? Gal tikrai išgąsdins kokį šešėlyje tūnantį milijonierių? Visko gali būti. Bet neaišku, kas tokioms svarbioms institucijoms neleido anksčiau palandžioti po šešėlio užkaborius. Tiek įstatymų puikių prikurta Seime, nutarimų Vyriausybėje, kaip negailestingai bus atimami nesuskaičiuojami turtai iš neteisėtai praturtėjusiųjų, tačiau gailestingumas nugalėjo. Galime didžiuotis – mūsų šalyje pareigūnai geraširdžiai.

Praėjusiais metais prokurorai baigė 32 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau net 29 nutraukė. Pernai pirmos instancijos teismuose išteisinta dešimt šešėlinių asmenų, nuteistas tik vienas. Teismui perduotose bylose bendra pinigų ar turto, kuria kaltinamieji galbūt neteisėtai praturtėjo, vertė sudaro 270 tūkst. eurų. Katino ašaros. Dalis tų pačių grąžinta "nekaltiems žmonėms".

Kovotojai su šešėliais nebežino, ko griebtis, kai jų akiratyje atsiduria elitiniai asmenys. Gerai, kad tokiais atvejais bylos pačios miršta iš baimės. Kaip buvo prieš porą metelių, kai buvęs vienos žinomiausių šalyje gydymo įstaigos vadovas paveldėjo maišą neaiškių pinigų.

Penktadienį paskelbtoje Vyriausybės ataskaitoje nurodoma, kad kovojant su šešėliu, bus siūloma susigrąžinti mokesčius.

„Bus suteikiama daugiau galimybių gyventojams susimažinti apmokestinamąsias pajamas perkant paslaugas, kuriose „šešėlio“ rizika didelė“, - rašoma ataskaitoje.

Tačiau Vyriausybė plačiau šio siūlymo kol kas nekomentuoja. Pasak premjero ekonomikos patarėjo Luko Savicko, detaliau apie šį siūlymą bus paskelbta balandžio viduryje.

Neoficialiomis žiniomis, svarstoma gyventojams leisti susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, jeigu šie už paslaugas, kur vyrauja grynieji pinigai, atsiskaitys oficialiai.

Vyriausybė taip pat ketina didinti socialinės paramos tęstinumą pradėjusiems dirbti, investuoti į sąmoningumo skatinimą. Taip pat žadamas naujas teisinis reguliavimas, apsunkinsiantis pridėtinio vertės mokesčio (PVM) nuslėpimą.

Siekiant sumažinti šešėlį, pernai Lietuvoje pradėta čekių loterija. Ja siekiama, kad gyventojai turguose, paslaugų įmonėse reikalautų išduoti čekį, o jį užregistravę galėtų laimėti 200 arba 5 tūkst. eurų.