„Liūdna buvo. Tikėjausi, kad laimėsim“, – teigė praeivis ir pridėjo, jog tikisi, kad Lietuvai dabar pavyks užimti aukščiausią įmanomą vietą.

„Nežiūrėjau, tiesą sakant, bet girdėjau. Čia, Vilniuj, matau, labai pas mus daug kas žiūri krepšinį ir tas jausmas, kad Lietuva pralaimėjo tikrai buvo. Tai ir man liūdna buvo, nors ir nežiūriu krepšinio“, – tvirtino Vilniaus gyventojas.

Kitas vilnietis sakė besijaučiantis gerai, neliūdintis ir besitikintis, kad dar bus pergalių. Taip pat pridėjo norintis, kad dabar lietuviai užimtų 5-ą vietą. Paklaustas, ar turi dar patinkančių komandų, paminėjo Vokietijos komandą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Po rungtynių su serbais gerai jaučiuosi, o kodėl blogai reikėtų jaustis? Lietuva pralaimėjo, bet vis tiek kokias emocijas geras mums suteikė. Ne vien dėl pergalių reikia džiaugtis, reikia džiaugtis dėl viso bendro rezultato ir atmosferos. Tikiuosi, kad dabar užims 5-ą vietą, geriausią, kokią dabar gali užimti, bet bet kuriuo atveju bet koks rezultatas tenkins, svarbu paskui į Olimpines iškovoti kelialapį“, – optimistiškai kalbėjo vilnietė.

„Vakar gal buvo kiek ir liūdna, bet praėjo. Tikiuosi, nepraras dar motyvacijos, pakovos dar iki galo, iki 5-os vietos. Aišku, nebėra čia dėl ko stengtis, bet… Tikėjausi kažko daugiau, bet vis tiek smagu, kad amerikiečius aplošė, vien tas jau į istoriją įsirašys“, – teigė miestietis.

Dar vienas Vilniaus miesto gyventojas sakė krepšinio nežiūrintis ir juo nesidomintis, todėl Lietuvos pralaimėjimas Serbijos komandai jam nekėlė jokių emocijų.

„Aišku, žiūrėjau krepšinį. Jaučiuosi gerai, mes nulošėm amerikonus, mes laimėtojai esam, iš tikrųjų. […] Porą ašarų nubraukėm per paskaitas. Per paskaitas tikrai buvo ir ašarų, buvo ir riksmų, visko buvo. Čempionai esam jau, čempionai, mes nulošėm amerikonus, ko daugiau reikia? Statom filmą“, – emocijomis dalijosi praeivis.

Šia proga, kad į Kauną atvyksta  tūkstančiai sirgalių iš Barselonos,  Madrido, Pirėjo ir Monako, naktinis klubas dirbs ir sekmadienį. Organizatoriai žada surengti  įspūdingą uždaromąjį vakarėlį mieste.

Pasak „Taboo“ klubo organizatorių, šią savaitę sulaukta labai daug skambučių iš užsienio su užklausomis apie staliukų rezervaciją naktiniame klube bei terasoje, todėl nuspręsta dirbti ir sekmadienį.

Įdomus faktas, kad apie „Taboo“ klubą socialinėje erdvėje pasidalino ir „Olimpiacos“ komandos feisbuko  fanų puslapis „Red Euroleague“.  Tad labai tikėtina, kad naktimis ši vieta taps labai populiari tarp graikų sirgalių.

Vakarėliai „Taboo“ naktiniame klube ir „Kauno vasaros terasoje“  prasidėjo ketvirtadienį ir tęsis iki pat sekmadienio.

Penktadienį Eurolygos pusfinalio rungtynės buvo transliuojamos „Pilies sodo“ kavinės antrame aukšte viduje. O gegužės 21 d., sekmadienį, nuo 17 valandos  finalines rungtynes galima bus tiesiogiai stebėti „Kauno vasaros terasoje“ per didžiulį TV ekraną.

Pirėjo „Olympiakos“ ir Monako „Monaco“ kovą milžiniškame ekrane stebėjo ir tarptautinis studentų būrelis. Trys merginos ir vaikinas prisipažino esantys Kaune studijuojantys odontologijos studentai.

„Mums nereikėjo niekur važiuoti, kad galėtume pažiūrėti Eurolygos finalinio ketverto varžybas. Mums patinka krepšinis, o kadangi varžybos vyksta čia, Kaune, norėjome pajusti tą nuotaiką – atėjome žiūrėti varžybų čia, į aikštę. Mes esame „Barcelonos“ fanės, bet tarp mūsų yra mergina iš Graikijos, ji serga už „Olympiakos“, – pasakojo dvi studentės iš Norvegijos iš Airijos, pristatydamos draugę graikę.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Taip, aš esu „Olympiakos“ fanė. Nesu arenoje, nes bilietai į varžybas, kiek žinau, kainavo nuo 300 iki 1000 eurų. Aš studentė – man per brangu. Tačiau jei varžybos vyktų Pirėjuje, žiūrėčiau jas gyvai. Mano tėtis – dar didesnis „Olympiakos“ sirgalius nei aš, nupirkau jam marškinėlius su šių Eurolygos varžybų simbolika“, – pasakojo juodaplaukė iš Graikijos. 

Užburia puiki atmosfera. Manau, kad čempionatą laimės „Barcelona“.

Varžybas vienybės aikštėje žiūrėjo ir jauna pora – Johnas su Aisha.

„Aš atvykau į čia iš Londono, o Aisha čia, Kaune, studijuoja. Žiūrėdami varžybas, norime pasimėgauti momentu. Kodėl mes ne arenoje? Praleidome momentą, kai dar buvo galima nusipirkti bilietus. Sekmadienį varžybas žiūrėsim bare. Žiūrėti Eurolygos pusfinalius ir finalą – ne vienintelis mūsų tikslas Kaune. Aš čia baigiau doktorantūrą ir persikėliau gyventi į Londoną. Turiu su studijomis susijusį verslą Jungtinėje Karalystėje, turiu Kaune su tuo susijusių verslo reikalų“, – pasakojo Johnas. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

Žaliai balta „Žalgirio“ fanų kepurėle su ragais pasipuošęs ir grynakrauju kauniečiu prisistatęs Rolandas pasakojo atėjęs stebėti varžybų į aikštę, nes norėjęs pamatyti daug tarptautinių fanų. „Arenoje aš būnu, kai žaidžia „Žalgiris“. O dabar labiausiai noriu pamatyti fanus gatvėse, pabendrauti. Žiūrėsiu, gal rytoj arba sekmadienį išeisiu į Laisvės alėją, pabendrausiu su fanais iš užsienio, „Barcos“ fanais, „Olympiakos“ fanais – visais“, – pasakojo Rolandas, varžybas čia planavęs stebėti ir sekmadienį.

„Esu čia, nes norėjosi labiau pajusti krepšinio dvasią, nei žiūrint namuose. Vyksta didžiulis renginys, smagu išeiti iš namų. Užburia puiki atmosfera. Manau, kad čempionatą laimės „Barcelona“. Nors šiaip tai aš esu „Žalgirio“ fanė, gaila, kad „Žalgiris“ nepateko į finalo ketvertą“, – emocijų neslėpė kaunietė Aušra. Ji prisipažino pirmosiose pusfinalių rungtynėse nesirgusi nei už vieną komandą, tačiau antrajame pusfinalyje sirgsianti už Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą „Barceloną“. 

Eurolygos finalo ketverto varžybos Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks gegužės 19–21 dienomis. Anot „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno, teisės organizuoti finalo ketvertą patikėjimas Kaunui – ne tik įvertinimas miestui, bet galimybė jam gauti papildomų pajamų.

„Kai Eurolyga mums siuntė duomenis iš kitų finalinių ketvertų, tai matėme, kad daugiausiai naudos turėjo viešbučiai ir restoranai, klubai, parduotuvės suvenyrų, po to dar muziejai. Aš tai vadinu sporto turizmu, turistai atvažiuoja savaitgaliui į miestą, jie viską tą patį daro, kaip ir kiekvienas turistas, tik tiek, kad dar papildomai eina į krepšinį. Dauguma atvejų tai gali būti pirmas kontaktas su šalimi – šiaip neskristų, bet kad vyksta varžybos – atvyksta“, – BNS sakė P. Motiejūnas.

Kauno viešbučio „Daugirdas“ generalinė direktorė Ilona Godelienė sako, kad po Eurolygos sprendimo jau sulaukta užklausų iš užsienio, užsakoma daugiau kambarių – tai ji sieja su krepšinio sirgaliais. 

„Aišku, kad apsidžiaugėme – bet koks didesnis tarptautinis renginys viešbučiams ir ne tik jiems, bet ir visam Kaunui yra šansas ir užsidirbti, ir miesto žinomumas didėja. Užklausų tikrai yra, domisi daugiau iš užsienio. Galbūt fanai, sunku įvardinti iš užklausų, užsakoma daugiau kambarių, ne po vieną ar du. Klausia dėl kainų, koks užimtumas, ar vietų yra“, – BNS teigė I. Godelienė.

Viešbučio „Metropolis“ vadovė Neringa Vaičiulionė sakė, kad sirgaliai iš anksto rezervavo kambarius visiems gegužės savaitgaliams, o kai buvo paskelbtos tikrosios turnyro datos, rezervacijos kitiems savaitgaliams atšauktos.

„Fanai yra pakankamai protingi, net nepaskelbus to fakto visi gegužės savaitgaliai buvo užimti stipriai iš anksto, ko anksčiau nebūdavo. Jie žino, kad rungtynės vyksta savaitgalį, o kai paskelbė tikrąsias datas, pasiliko tik to savaitgalio rezervacijas, kitas atšaukė. Viešbutis praktiškai užimtas. Visi yra užsieniečiai, nė vieno lietuvio. Eurolyga mums atnešė papildomų svečių“, – BNS sakė viešbučio vadovė.

Anot P. Motiejūno, miestuose, kur vyksta Eurolygos finaliniai ketvertai, varžybų organizatoriai vykdo sirgalių apklausas, o jų rezultatai rodo, kad svečiai linkę sugrįžti.

Daugiausiai naudos, aišku, gaus Kauno viešbučiai, gal dar ir aplinkinių regionų.

„Daug kalbama ir apie išliekamąją vertę, kuri paaiškėja po finalinio ketverto fanų apklausų. Jie sako, kad sugrįš į tą miestą ir į tą šalį, kur vyko varžybos“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vidas Butkus sako, jog tokio lygio renginys miestui gali atnešti naudos ne tik per viešbučius ir maitinimo įstaigas, jį galima išnaudoti įvairiau, pavyzdžiui, rengiant muges.

„Daugiausiai naudos, aišku, gaus Kauno viešbučiai, gal dar ir aplinkinių regionų – priklausomai nuo to, kiek žmonių atvyks, be abejonės – kavinės, restoranai, barai. Nežinau, kaip miestas sudėlios, bet gal reikėtų aplink „Žalgirio“ areną esančią nišą išnaudoti, gal kokią mugę padaryti privatininkams“, – BNS sakė jis.

V. Butkus taip pat mano, kad finalo ketvertas bus gera galimybė Lietuvos verslui reklamuotis tarptautinėje erdvėje.

„Tokio lygio renginys yra gera galimybė reklamai, būti matomam tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo V. Butkus.

Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis kiek anksčiau sakė, kad savivaldybė prie renginio prisidės iki 1,5 mln. eurų, o šią sumą galima vadinti Kauno mokesčiu už galimybę priimti turnyrą.

P. Motiejūnas teigė, kad „Žalgiris“ tik tarpininkaus organizatoriams.

„Pagrindinis organizatorius yra Eurolyga, jie turi savo žmones kiekvienai sričiai, transportui, viešbučiams, maitinimui, viskam turi reikalavimus. Ji visus juos čia atsiųs, o mes tokie kaip laidininkai: kontaktus duoti, tiesiogiai suvesti, o jeigu kokie nesklandumai, tai mes jau deriname (...) Tų reikalų yra daug, bet tai nėra sudėtinga“, – BNS sakė jis.

Žaibiškai plintant koronaviruso atvejams Lietuvoje, Vyriausybė lapkričio 4 dieną nusprendė antrą kartą įvesti šalyje karantiną ir uždrausti bet kokį žiūrovų dalyvavimą sporto renginiuose.

Iš pradžių rungtynės be žiūrovų atrodė keistai. Per televizorių girdėti trenerių pašnekesius, kamuolio dunksėjimą ar žaidėjų ginčus su rungtynių arbitrais nebuvo įprasta.

Su laiku ta spengianti arenų tyla pasidarė įprasta ir žmonės tiesiog džiaugėsi, jog krepšinio sezonas apskritai vyksta bei jį galima stebėti nuotoliniu būdu.

Panašu, jog pilnų arenų artimiausiu metu dar nepamatysime, bet balandžio 15-ąją, praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo to laiko, kuomet arenas paliko sirgaliai, pasirodė blyksnis tunelio gale.

Laisvindama karantiną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą nuo balandžio 19 dienos leisti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kuriose lankytųsi ne daugiau kaip 150 žmonių, kas automatiškai davė žalią šviesą LKL komandoms sugrąžinti sirgalius į arenas.

Lyginant su bet kokios LKL arenos dydžiu, 150 – simbolinis skaičius. Pavyzdžiui, didžiausia Lietuvoje Kauno „Žalgirio“ arena talpina 15 tūkstančių žmonių, taigi su su dabartiniais ribojimais ji užsipildys vienu procentu.

Tinklalapis „BasketNews.lt“, likus aštuoniems LKL reguliariojo sezono turams, apklausė LKL klubų atstovus apie tai, kurią pusę jie nusprendė pasirinkti – įleisti savo sirgalių dalį į arenas ar palaukti geresnių laikų, kuomet bus galima jas užpildyti kur kas didesniu žmonių skaičiumi?

Iki tol savo sprendimus, ką darys su Vyriausybės priimtais pakeitimais, oficialiai savo svetainėse išreiškė Kauno „Žalgirio“, Panevėžio „Lietkabelio“ bei Klaipėdos „Neptūno“ klubai ir jau yra aišku, kad šios savaitės LKL mačuose sulauks fanų palaikymo.

„Žalgiris“ antradienį namuose žais su Utenos „Juventus“, „Lietkabelis“ trečiadienį Panevėžyje surems ginklus su Vilniaus „Rytu“, o „Neptūnas“ uostamiestyje priims „CBet“ krepšininkus – į visas šiuos susitikimus paskelbta bilietų prekyba.

„Džiugu, kad beveik po pusės metų į „Lietkabelio“ rungtynes galės ateiti žiūrovai. Tai yra didžiulis laimėjimas patiems žmonėms. Komanda pagaliau turės sirgalius, žmones, dėl kurių yra žaidžiama. Mes žaidžiame dėl žiūrovų“, – teigė „Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys.

Įsileisti fanus į arenas taip pat nusprendė „Juventus, „Šiauliai“, „Pieno žvaigždės“ ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“. Tuo metu „CBet“ ir „Rytas“ vis dar sprendžia šią situaciją savo kabinetuose, o Alytaus „Dzūkija“ tapo vienintele LKL komanda, kuri pareiškė nesugrąžinsianti aistruolių į savo namus.

„Dėl žiūrovų įleidimo į mūsų namų rungtynes priėmėme sunkų sprendimą – neleisti žiūrovų dėl krepšininkų, personalo saugumo ir blogėjančios pandemijos situacijos šalyje. Tikimės, kad kitą sezoną galėsime grįžti į senas vėžes ir rungtyniauti žiūrovų bei fanų apsuptyje“, – situaciją komentavo „Dzūkijos“ atstovas spaudai Antanas Sakavickas.

„Galutinio sprendimo šiuo metu dar nepriėmėme, o tai padarysime artimiausiomis dienomis pasitarę ir su klubo taryba“, – trumpai pasisakė sostinės ekipos direktorius Justas Jankauskas.

Pirmenybė – ištikimiausiems

Kai tūkstantinėse arenose galima užpildyti vos 150 vietų, žiūrovų atranka pasidaro dar sudėtingesnė nei įprastomis sąlygomis.

Operatyviausiai į šią situaciją sureagavę „Žalgirio“ bei „Lietkabelio“ klubai pranešė, jog pirmenybę apsilankyti rungtynėse suteiks tiems, kurie sezono pradžioje patikėjo klubu ir vienaip ar kitaip jį parėmė.

Kauno ekipa paskelbė, jog bilietus į rungtynes su „Juventus“ galės įsigyti 2019-2020 metų sezono abonementų turėtojai ir „Žalgirio“ garbės klubo nariai. Tuo metu panevėžiečių prioritetinis sąrašas – platesnis.

„Lietkabelio“ internetinėje svetainėje skelbiama, jog 150 žmonių sudarys klubo rėmėjai, VIP ložių nariai, fanų grupuotė „Cardinal Red Legion“ ir 2020–2021 metų sezono „Lietkabelio“ abonementą įsigiję sirgaliai.

„Juventus“ direktorius Eimantas Skersis susidūrė su tokia pačia problema, jog neišeis sutalpinti visų ištikimiausių klubui žmonių ir galiausiai priėjo prie išvados, kad į rungtynes pateks tie, kurie bus greitesni.

„Pirmenybė bus teikiama „Raudonųjų velnių“ fanų klubui, nes jie kuria atmosferą, emocinį foną rungtynių metu. Dar nesame nusprendę, bet jiems skirsime apie 30-50 vietų, o likusios vietos atiteks rėmėjams. Aišku, čia taip pat spręsti bus sudėtinga, nes tų žmonių yra daugiau nei 100. Nežinau, pagal ką reikės skirstyti. Reikės daryti taip: kas pirmesnis, tas gudresnis“, – galvą suko Utenos ekipos vadovas.

Uostamiestyje įsikūręs „Neptūnas“ savo arenos duris atvers ne tik rėmėjams bei abonementų turėtojams, bet ir jokių privilegijų neturintiems sirgaliams. Klubo svetainėje skelbiama, jog kainos prasideda nuo 20 eurų, o abonementą turintys asmenys perkamam bilietui gaus 40 procentų nuolaidą.

Vieną mažiausių arenų LKL turinčios „Pieno žvaigždės“ pasekė tokiu pačiu pavyzdžiu, kaip „Neptūnas“. Tiesa, kokią nuolaidą gaus prieš sezoną abonementus įsigiję asmenys – neaišku.

„Šiauliai“ išskyrė tik abonementus turinčius aistruolius, o „Nevėžio-Optibet“ atstovai informavo, jog žmones į areną įsileis, tačiau savo pozicijos, kam teiks pirmenybę, konkrečiai neišsakė.

Arenos – skirtingos, skaičius – tas pats

Vyriausybei nusprendus, jog apsilankyti renginiuose galės 150 žmonių, daug kam kilo klausimas, kodėl būtent tiek?

Jeigu Prienuose ir Pasvalyje arenos talpina po 1500 žmonių, tai Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – apie 6 tūkstančius, o „Žalgirio“ arenoje mačą gali stebėti virš 15 tūkstančių sirgalių.

Pavyzdžiui, Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujantys klubai atsižvelgia į savo arenų dydžius ir tai įvertinę normuoja norinčius patekti sirgalius ne konkrečiu skaičiumi, o procentine arenos užpildymo išraiška.

Toks Lietuvos Respublikos valdančiųjų sprendimas užkliuvo beveik visų apklaustųjų LKL klubų vadovams, ne išimtis – ir „Žalgirio“, kuris turi didžiausius namus Lietuvoje.

„Į arenos dydį tikrai reikėtų atsižvelgti. „Žalgirio“ arenoje į tris skirtingus aukštus patenkama per skirtingus įėjimus. Taip pat ir aukštuose skirtingus sektorius galima atskirti taip, kad žiūrovų srautai nesusikirstų. Be to, per pandemijos metu dar vykusias kelerias rungtynes su žiūrovais esame įrodę, kad saugumo reikalavimų galima laikytis ir su didesniais, nei dabar nustatytas, žiūrovų kiekiais“, – situaciją komentavo Lietuvos čempionų atstovas spaudai Almantas Kiveris.

Akmenį į Vyriausybės daržą taip pat pametėjo „Juventus“ direktorius E. Skersis ir pavadino šią situaciją kvailoka, nors Utenos klubo arena – trečia mažiausiai visoje LKL bei talpina 1700 žiūrovų.

„Nelabai įsivaizduoju 150 žmonių „Žalgirio“ arenoje, Šiauliuose, ar Panevėžyje, kur toks žmonių skaičius atrodo juokingai. Pasvalio arena, kuri turi 1-2 įėjimus ir talpina 1500 žiūrovų, gauna 150 žmonių, o „Žalgirio“ arena talpina 15 tūkstančių, turi maždaug 30 įėjimų ir jiems leidžiama tiek pat. Tas atrodo šiek tiek kvailokai ir manau, jog kažkokia diferenciacija turėtų būti“, – kalbėjo „Juventus“ direktorius.

„Lietkabelio“ direktorius M. Purlys mano, jog priežastis, kodėl visoms komandoms nustatytos vienodos sąlygos, yra Vyriausybės ėjimas lengviausiu keliu bei pridūrė, jog tokie pakeitimai galėjo būti įvesti anksčiau.

„Dabar viskas paimta pagal vieną pavyzdį ir surašyta visiems. Nesvarbu, ar tai yra rungtynės atviroje erdvėje, kaip futbolas, ar tai vyksta uždaroje erdvėje. Tokie pakeitimai galėjo būti įvesti anksčiau. Žiūrint į kitų šalių patirtį dėl sporto renginių, mūsų Vyriausybė galėjo atlikti tam tikrus sprendimus atsižvelgiant į arenos dydį, įėjimų skaičių. Visa tai galėjo būti padaryta anksčiau, jog žmonėms bent šiek tiek suaktyvėtų gyvenimas“, – teigė M. Purlys.

Nors Vilniuje „Ryto“ vadovybė nėra priėmusi sprendimo, ar įsileis savo sirgalius į rungtynes, klubo direktorius J. Jankauskas taip pat turėjo komentarą dėl visiems vienodų sąlygų ir pateikė kitokių argumentų nei vietų skaičius.

„Turi būti atsižvelgiama į erdvės dydį, ne tik jos plotą, bet ir tūrį bei jos pritaikymą renginiams. Pavyzdžiui, krepšinio arenos yra pritaikytos vykdyti renginius – galima skirstyti žiūrovų srautus, juos susodinti dideliais tarpais, oro vėdinimas taip pat yra vienas iš faktorių, kuris turėtų lemti žiūrovų skaičiaus vertinimą. Nežinau ar reikėtų prisirišti prie tikslaus procento, bet tikrai turėtų būti atsižvelgta į arenos pritaikymą renginiams“, – teigė sostinės ekipos direktorius.

„Šiaulių“ direktorius Donatas Slanina pritarė kolegoms, tačiau nestokojo ir pozityvumo.

„Visi klubai nori, kad į jų rungtynes sugrįžtų kuo didesnis žiūrovų skaičius. Mes – ne išimtis ir manome, kad mūsų arenoje tas skaičius tikrai galėtų būti didesnis. Iš kitos pusės, svarbiausia, kad pagaliau tas žingsnis yra žengtas ir bus leidžiama arenose apsilankyti bent fiksuotam žiūrovų skaičiui“, – iš dviejų pusių į situaciją žvelgė šiaulietis.

Vienintelė apklausta komanda, kurios nuomonė šiuo aspektu išsiskyrė, buvo „Pieno žvaigždės“.

„Aš manau, jog sąlygos visiems yra vienodos. Restoranai ir parduotuvės taip pat nevienodo dydžio, bet sąlygos visiems nustatytos tokios pačios. Tas pats ir su koncertų salėmis“, – į padėtį kitose sferose atsigręžė Pasvalio klubo direktorius Arūnas Burkevičius.

Finansinis aspektas

Vyriausybės sprendimas sugrąžinti fanus buvo skirtas suaktyvinti Lietuvos žmonių gyvenimą ir, anot kai kurių LKL klubų atstovų, reikšmingų pajamų į klubo iždą neįneš.

Pasak „Juventus“ direktoriaus E. Skersio, sprendimas įsileisti savo komandos fanus ne tik, kad nesuteiks jokių finansinių išteklių, bet ir atneš nuostolių.

„150 yra labai mažas skaičius ir dėl tokio skaičiaus mums vėl reikia samdyti apsaugą, asmenis, kurie rūpintųsi žmonių temperatūros tikrinimu, paviršių dezinfekcija. Jeigu kalbame apie finansus, tai yra absoliutus minusas. Apie kažkokį bilietų pardavimą čia net kalbos nėra, tiesiog fiziškai neturėsime, ką parduoti. Jokio finansinio pliuso čia nematau, vien minusai, nes dabar, kai viskas vyksta be žiūrovų, nereikia samdyti papildomų darbuotojų“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo E. Skersis.

Vis dėlto Utenos klubo vadovas pridūrė, jog artėjant LKL atkrintamosioms sirgalių tikrai reikės: „Kalbant apie emocinį foną, apie duoklės atidavimą miestui, tai yra tikrai geriau nei nieko. Artėja lemiamos LKL kovos ir tų žmonių dabar reikės labiausiai.“

Finansinį klausimą taip pat kėlė ir uostamiesčio ekipos direktorius Dainius Vaitelis. Anot 34-erių klaipėdiečio, dėl sprendimo įsileisti sirgalius į „Švyturio“ areną kilo dvejonių būtent dėl to, kad tai – nuostolinga.

„Naudos iš to nelabai yra ir sunku sudėlioti taip, kad būtų visiems gerai. Vis dėlto nusprendėme, jog sirgalius įsileisime. Leistinas skaičius 150 man asmeniškai nei penki, nei devyni. Dvejonių buvo daug, nes finansinės naudos klubui čia nėra, nebent bilietų kainas sukelti iki kosminių, bet tada žmonės tikrai neis. Galvojome palikti taip, kaip yra, bet komandą palaiko gausus būrys žmonių ir nesinorėjo jų nuvilti“, – teigė D. Vaitelis.

Nuostolių dėl žiūrovų įsileidimo įžvelgė ne visi klubai. „Lietkabelio“ direktoriaus M. Purlio ir „Šiaulių“ vadovo D. Slaninos teigimu, bilietų pardavimas įneš papildomų pajamų į komandų pinigų krepšelį.

„Finansai yra svarbu, šį sezoną buvo žmonių, kurie patikėjo klubu ir parėmė mus, taip pat prisidės bilietai, kas yra tam tikra finansinė nauda“, – mintis dėstė M. Purlys.

„Visų svarbiausias aspektas – pagaliau pamatyti savo sirgalius arenoje. Mes žaidžiame tik dėl jų. Kitas svarbus aspektas yra ir finansinis. Mes kaip ir kiti klubai netekome dalies pajamų, kurias galėjome sugeneruoti, jei žiūrovai būtų galėję lankytis mūsų rungtynėse“, – kolegai antrino D. Slanina.

Dėl maisto ir gėrimų prekybos nuomonės išsiskyrė

Vyriausybės sprendime vėl leisti žmonėms lankytis renginiuose yra dar vienas svarbus niuansas. Nors 150 sirgalių galės gyvai pamatyti savo mėgstamiausios komandos žaidimą gyvai, rungtynių metu įsigyti maisto ar gėrimų galimybės neturės – arenose uždrausta prekyba.

Kalbant apie šį aspektą, LKL klubų atstovų nuomonės čia išsiskyrė labiausiai. Vieni mano, jog reikia džiaugtis, kad valdžia išvis sugrąžino fanus į arenas, kiti rungtynių neįsivaizduoja be tokio patogumo nebuvimo.

„Džiaugiamės sprendimu leisti žiūrovams sugrįžti į arenas. Visada norime žiūrovams rungtynių metu suteikti kuo daugiau įvairių paslaugų ir pramogų, tačiau suprantame situacijos rimtumą, todėl prekyba maistu ir gėrimais gali šiek tiek palaukti“, – iš teigiamos pusės kalbėjo „Šiaulių“ direktorius D. Slanina.

„Viskas su tuo yra gerai. Kaip ir minėjome, norima suteikti kuo didesnį saugumą kiekvienam sirgaliui, todėl turime tuo pasirūpinti, kaip šiuo atveju atsisakant prekiavimo maistu ar gėrimais“, – pritarė „Ryto“ direktorius J. Jankauskas.

„Kai tiek laiko žmonės nematė rungtynių, gali pakentėti ir išbūti nevalgę“, – trumpai, bet aiškiai savo poziciją išdėstė „Neptūną“ atstovaujantis D. Vaitelis.

Kitoje barikadų pusėje atsidūrė „Žalgirio“, „Lietkabelio“ ir „Juventus“ atstovai.

Laikinosios sostinės klube dirbantis A. Kiveris išskyrė dideles „Žalgirio“ arenos erdves ir diskomfortą, kurį sukels užkandžių bei gėrimų nebuvimas.

„Pripažinkime, „Žalgirio“ arena – milžiniška erdvė ir saugiai žmonėms užkąsti tikrai galima. Mums gerokai saugesnis variantas atrodytų netgi leisti ir propaguoti, kad žmonės valgytų pačioje salėje, kur atstumai tarp žmonių dideli, pati erdvė labai didelė, gerai vėdinama. Žinoma, turint 150 žiūrovų didelius tarpus tarp žmonių būtų galima lengvai užtikrinti ir foje. Be to, ir iš lankytojo perspektyvos – 2 valandas išbūti neišgėrus net vandens irgi tampa iššūkiu“, – dėstė A. Kiveris.

„Atėjus į rungtynes ir ten išbūti 2 valandas neatsigėrus vandens yra nesąmonė. Pasakyti žmonėms, kad tu negali atsigerti... Nežinau. Vis tiek žmonės sėdės su dideliais tarpais vienas nuo kito ir dėl to, kad atsigertų vandens ar kažką užkąstų, aš problemos tame nematau“, – pečiais gūžčiojo Utenos klubo direktorius E. Skersis.

Liberaliausias iš visų buvo M. Purlys, kuris dėl prekybos draudimo kriminalo neįžvelgė, bet bedė pirštu į diskomfortą sirgaliams.

„Gerai, kad bent atėjo leidimas. Kaip nors jau išsiversime be tų gėrimų, bet čia aišku irgi turėtų būti priimti tam tikri sprendimai, ne tik kad drausti kažkokius dalykus, bet jog žmonės rungtynėse jaustųsi patogiai“, – kalbėjo „Lietkabelio“ direktorius.

Šviesa tunelio gale?

Kaip arenos Lietuvoje atrodys 2021-2022 m. sezono pradžioje? Atsakymų į šį klausimą LKL klubų atstovai gali tik ieškoti.

„Kažkada su Žydrūnu Urbonu diskutavome, ar sugrįš tokie laikai, kai bus vėl galima pamatyti pilną areną žmonių, visus be kaukių palaikančius „Juventus“ komandą. Su nostalgija prisimename tokius laikus ir visi labai norime, kad jie sugrįžtų, bet aš labai abejoju, jog kurį laiką bus taip, kaip anksčiau. Bent jau artimiausius vienerius, dvejus ar trejus metus aš abejoju, kad bus pilnos arenos“, – kalbėjo E. Skersis.

„Žalgiris“ buvo viena iš tų komandų, kuri prieš sezoną vylėsi, jog pandemija atsitrauks ir žiūrovų skaičius apskritai nebus ribojamas bei į savo biudžetą įtraukė preliminarius pardavimus iš bilietų. Vis dėlto situacija pasisuko kardinaliai kitaip ir Kauno ekipa patyrė didelių nuostolių.

Panašu, jog LKL čempionai iš šios situacijos pasimokė ir kito sezono padėtį vertina kur kas atsargiau.

„Paskutiniai metai parodė, kad planuoti yra labai sunku. Todėl apie kitą sezoną galvojame labai atsargiai. Jei sezoną galėtume pradėti žaidžiant rungtynes bent su 2-3 tūkst. žiūrovų – tai jau pateisintų mūsų lūkesčius. Planuoti pilnos arenos dar nedrįstame, bet, žinoma, tyliai pasvajoti labai norisi“, – teigė A. Kiveris.

„Aš tikiuosi, jog grįšime visu pajėgumu, bet prognozės tokiais laikais yra pats neatsakingiausias dalykas. Reikia tikėtis, jog susigyvenome su šituo baubu, žinome, kaip su juo kovoti, sukūrėme vakcinas. Žmonės jau įprato saugoti savo sveikatą, todėl mes turime daryti viską, jog nebepakliūtume į tokią padėtį, kokią turėjome šį sezoną ir išmokti gyventi normalų gyvenimą“, – pozityviai kalbėjo M. Purlys.

Shamsas Charania iš „The Athletic“ praneša, jog NBA komandoms išsiuntė protokolą, kuriame teigiama, jog žiūrovai į rungtynes galės atvykti tik turėdami neigiamą koronaviruso testą, kurį reiks pasidaryti likus mažiausiai dviem dienoms iki susitikimo.

Į areną bus įleidžiami ir tie asmenys, kurie atliks greitąjį testą rungtynių dieną, o jo rezultatas, žinoma, turės būti irgi neigiamas. Žiūrovai susitikimą stebėti galės iš daugmaž 10 metrų atstumo nuo aikštelės.

Taip pat pridedama, jog visi žiūrovai turės dėvėti kaukes, išlaikyti saugų atstumą, o maistas ir gėrimai nebus prieinami. Komandos taip pat galės įrengti peršviečiamą pertvarą ties atsarginiais žaidėjų suoleliais, tačiau tai nėra privaloma.

Tiesa, yra ir tam tikrų išimčių. Pridedama, kad jeigu žiūrovai neužims daugiau nei 25 proc. ložių talpos, tuomet jiems koronaviruso testų atlikti nereikės.

Tuo metu norint užpildyti pusę arenos talpos, komandoms teks atitikti bent kelis reikalavimus: visi žiūrovai turės pristatyti neigiamus COVID-19 testo rezultatus, vietinis sergamumas, kur vyks rungtynės, koronavirusu negalės būti didesnis nei 3 proc., o septynių dienų užsikrėtimo vidurkis negalės viršyti 10 asmenų 100 tūkst. gyventojų.

Naujieji NBA čempionai Los Andželo „Lakers“ jau pranešė, kad bent jau kol kas komandos gerbėjai į namų rungtynes dar nebus įleidžiami.

Per vakar dieną JAV buvo patvirtintas rekordinis naujų koronavirusu užsikrėtimų skaičius, kuris siekia 142 tūkst. 856 žmones.

Organizuotas išpuolis

Kauno teisėsaugininkai neslėpė, kad šia byla siekė įrodyti, jog už tokius dalykus baudžiama.

Viešosios tvarkos pažeidimu prie Savanorių prospekto "Rimi" buvo kaltinami šešiolika "Ryto" sirgalių, kurių amžius – nuo aštuoniolikos iki 33-ejų metų. Vienas iš jų – dar ir plėšimu.

Išpuolis, dėl kurio jie buvo pasodinti į teisiamųjų suolą, buvo įvykdytas 2018-ųjų spalio 7-ąją, – prieš pirmąsias to sezono Lietuvos krepšinio lygos rungtynes tarp "Ryto" ir "Žalgirio". Nors jos vyko Vilniuje, "Ryto" sirgaliai užpuolė savo oponentus jų tvirtovėje – Kaune.

Kaip nustatyta, šiam išpuoliui buvo rengtasi. Socialinio tinklo "Facebook" grupėje "LR palaikymas" tarp "Ryto" sirgalių, priklausančių skandalingajai "B" tribūnos grupei, buvo pradėti platinti kvietimai vykti į Kauną – pakabinti plakato prie "Žalgirio" arenos.

Stoję prieš teismą, dauguma demaskuotųjų buvo linkę teigti, esą sužinojo, kokiu tikslu jie iš tikrųjų tada atvyko į Kauną, tik prie minėtos "Rimi". Turėta žinių, kad čia renkasi į Vilnių autobusu vyksiantys "Žalgirio" gerbėjai. Netrukus jie buvo vidury baltos dienos iš pasalų užpulti.

Norėjome įrodyti, kad mūsų irgi negalima įžeidinėti. Tai buvo mūsų atsakymas į jų veiksmus.

Vienas pasakė tiesą

Anot liudytojų, apie 20-ies juodai vilkinčių ir gobtuvais galvas dengiančių atletiško sudėjimo asmenų, dalis kurių buvo ir su kaukėmis, taikiniu tapo prie "Rimi" įėjimo stovėjusi perpus mažesnė jaunuolių grupė su "Žalgirio" atributika.

Nė vieno iš nukentėjusiųjų nustatyti nepavyko. O užpuolikai rasti pasinaudojus "Rimi" vaizdo kamerų įrašais. Be to, grįžtant į Vilnių ir deginant vienoje iš greitkelio aikštelių grobį – iš užpultųjų atimtus kelis šalikus su "Žalgirio" atributika, su kuriais prieš tai fotografuotasi, primynus juos koja, dauguma viešosios tvarkos pažeidėjų jau buvo be kaukių. Ir šie vaizdai taip pat buvo platinami socialiniame tinkle "Facebook".

Keturiolika iš šešiolikos teisiamųjų savo kaltę pripažino. Du neigė. Nors duodami teisme parodymus, savo kaltę buvo linkę švelninti beveik visi.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tačiau vienas vis dėlto pasakė, ko iš tikrųjų jie tada važiavo į Kauną. Esą išvakarėse internete prie "Ryto" sirgalių nuotraukos atsirado joje įsiamžinusius žeminantis užrašas. Iš pastarojo viešame teismo posėdyje paminėtas tik vienas žodis – "verksniai".

"Norėjome įrodyti, kad mūsų irgi negalima įžeidinėti. Tai buvo mūsų atsakymas į jų veiksmus. Ir, beje, nevienkartinius", – teigė šis teisiamasis.

Nubausti skirtingai

Devyni ypač atgailavę teisiamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant visiems po 250 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir vienintelis išpuolio metu buvęs nepilnametis. Jam skirtas įspėjimas ir elgesio apribojimas pusei metų. Per šį laikotarpį jis privalo naktimis būti namuose ir neatlygintinai 30 valandų dirbti įstaigose, kurios rūpinasi ligotais, senyvo amžiaus ar neįgaliais asmenimis.

Likusiems keturiems "Ryto" aistruoliams skirtos 2 550 eurų baudos. Dviem – 2 400 eurų. Jas apskundė ne visi: tik transporto vadybininku teismui prisistatęs Karolis Kulbis, barmenas Robertas Kabelis, apdailininku teismui prisistatęs Tomas Juškevičius ir spaustuvės darbininkas Kirilas Naumovas. Pirmiems trims skirtos didesnės baudos, ketvirtajam – mažesnė.

Jų skundus nagrinėsiantis Kauno apygardos teismas gali ne tik sumažinti, bet dar ir padidinti skirtas baudas. Ir pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitus kartu su jais teistus asmenis.

O ko buvo galima tikėtis? Juk mūsų taip garbinamas sportas, išskyrus vieną kitą išimtį (pavyzdžiui, dailųjį čiuožimą, dažniausiai skatina bukumą ir agresiją, o kai kurie sportininkai dar ir patys vartoja smegenis ėdančius medikamentus.

Tiesa, yra buvę labai protingų sportininkų, pavyzdžiui, Š.Marčiulionis, S.Jovaiša, V.Chomičius, R.Kurtinaitis.

Tačiau apie daugybę kitų to nepasakysi. Kai kurių net veidai perkreipti nuo įgimto kvailumo.

Tačiau pats blogiausias reikalas yra tas, kad mūsų valstybė, užuot didinusi pensijas pensininkams, šimtus milijonų skiria sportininkams išlaikyti. Ne tik valstybė, bet ir savivaldybių ar jų įmonių biudžetai yra eikvojami sporto rėmimui. O juk klubai yra privatūs, tad kodėl jiems skiriami biudžeto pinigai?

Tokiais reikalais, mano nuomone, turėtų labai atidžiai pasidomėti STT, FNTT ir kitos atsakingos tarnybos. Manau, galėtų būti iškelta ne viena baudžiamoji byla tiems, kurie priėmė sprendimus valstybiniais pinigais remti privačius sporto klubus.

Įsivaizduokime, kad biudžeto lėšomis imama remti kokia nors privati firma. Juk tai būtų nusikaltimas. Taip ir čia: sakoma, kad remia, o iš tiesų yra eikvojami valdiški pinigai, kurie turėtų būti naudojami kitoms reikmėms, tik ne sportui.

Dar vienas momentas yra tai, kad sportas iš esmės bukina su juo susijusias varžybas stebinčius žmones, skatina pasireikšti žemiausius instinktus, kurie ir išsireiškia agresija.

Kartais net negali atsistebėti, iš kur tiek to žemo intelekto, tiek pykčio, iš kur tiek atsiranda nevaržomo noro kitiems sukelti skausmą. Tai tarsi pirmykščio žudymo instinkto atgaivinimas žmonių pasąmonėje.

Jie negali legaliai žaloti ir žudyti, tai rengia varžybas, kad galėtų išlaisvinti ir patenkinti šitą savo baisų laukinį instinktą.

Tai yra baisu, nežmoniška. O visa šitai dar skatinama, apmokant iš biudžeto pinigų! Tuo pat metu, kai tūkstančiai pensininkų gyvena skurde.

Manau, tai vyksta tik dėl to, kad niekas nepasako visos tiesos apie sportą. O jis jau seniai išsigimė, ir tokie agresijos pasireiškimai, kokius dabar matėme, yra viso to išsigimimo pasekmė.

Tik pažiūrėkite, kaip elgiasi paaugliai, baisu pastabą ar net vieną žodį pasakyti. Kas dėl to kaltas? Ne tik jų neauklėjantys tėvai, bet ir sporto varžybos, kurias ta jaunuomenė nuolat stebi ir taip randa galimybę išreikšti ir puoselėti savąją agresiją.

Šitas agresyvaus sporto kultas yra Lietuvos tragedija, ir atėjo laikas galvoti apie tai, kaip pakeisti situaciją, kuri tikrai nėra gera.

Pasak sveikatos specialistų, įtemptų rungtynių epizodus ir juos lydinčią euforijos ar nusivylimo bangą kiekvieno žmogaus organizmas priima skirtingai – turint silpnesnę širdį ar polinkį žalingiems įpročiams, perdėtas įsijautimas gali baigtis ir ligoninės priimamajame.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad varžybų stebėjimas per ekraną užkietėjusių sirgalių širdies veiklą gali paveikti lygiai taip pat kaip ir dalyvavimas pačiame žaidime. Įnirtingai stebint žaidimo rungtynes širdies pulsas padidėja net nuo 75 iki 110 proc. ir gali sukelti širdžiai didžiulį stresą. Toks širdies pulsas matuojamas kai žmonės užsiiminėja vidutinio sunkumo fiziniais pratimais, pavyzdžiui, daro pritūpimus ar atsilenkimus. Svarbiausia, kad rungtynių stebėjimas ir emocinis stresas didėja ne dėl žaidimo rezultatų, o dėl įtemptos viso žaidimo eigos, ypač svarbių finalinių žaidynių metu“, – dalijasi vaistininkė Laura Vanagaitė ir priduria, kad tokie reiškiniai dažniau pasitaiko vyrams negu moterims.

Po svarbių rungtynių, jos teigimu, kitą dieną vaistines dažniausiai užplūsta besiskundžiantys galvos skausmu, silpnumu, skrandžio negalavimais.

Įnirtingai stebint žaidimo rungtynes širdies pulsas padidėja net nuo 75 iki 110 proc. ir gali sukelti širdžiai didžiulį stresą.

Sukilęs jaudulys, adrenalinas, stresas ir emocijos, anot vaistininkės, ypač kenkia ir gali sukelti didesnių sveikatos pažeidimų pacientams, turintiems silpnesnę širdies ir kraujagyslių veiklą.

„Jauno ir sveiko žmogaus širdis susitraukia kur kas rečiau nei vyresnių žmonių, todėl ramioje būsenoje neturėtumėte jausti širdies dūžių. Pirmasis signalas, rodantis, kad su mūsų širdimi kažkas negerai, kai širdis ima plakti dažnai arba neritmiškai. Jeigu pulsas didesnis nei 100 tvinksnių per minutę, reikėtų rinktis poilsį – atsitraukti nuo ekrano ir išeiti pasivaikščioti“, – pataria L. Vanagaitė.

Jo teigimu, priešingu atveju, taip išeikvojama daug energijos ir kiti organai nėra aprūpinami deguonimi bei reikalingomis maisto medžiagomis.

„Stresinėje būsenoje žmogus gali pajausti dusulį ir netgi prarasti sąmonę. Kartais širdies ritmo sutrikimai gali praeiti ir savaime, bet gali ir pasikartoti, sukelti komplikacijų“, – pastebi specialistė ir priduria, kad silpnesnės sveikatos sirgaliams rekomenduojama riboti savo laiką stebint rungtynes.

Šiais metais krepšinio čempionatas Lietuvoje transliuojamas dienos metu, tačiau didžiausių sirgalių darbo valandos nesulaiko ir jie stebi rungtynes net ir darbo metu. L. Vanagaitė pažymi, kad atidedami darbai neretai paskui sukelia didžiulį stresą, todėl skatina iš anksto planuoti savo laiką, kad paskui raminamųjų netektų vartoti saujomis. 

Vaistininkė primena, kad sveikatos problemas paaštrinama, kai norint slopinti jaudulį, vartojami raminamieji, kurie užgeriami alkoholiniais gėrimais.

„Deja, bet dažniausiai sporto aistruolių mėgavimasis varžybomis neatsiejamas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo bei įvairių maisto pusfabrikačių dar vaidinamų „greituoju maistu“ vartojimo. Tokias maisto ir gėrimų kombinacijas sunkiai atlaikytų net ir plieninė širdis. Blogiausia, kai kartu su alkoholiu yra vartojami vaistai nuo skausmo, raminamieji, kai kurie maisto papildai, nes žmogaus organizmas yra tarsi cheminė laboratorija. Jeigu alkoholis yra vartojamas kartu su vaistais ar maisto papildais, galima prisišaukti sau dar daugiau bėdų – gali suprastėti savijauta, sulaukti šalutinių poveikių“, – įspėja vaistininkė ir primena, kad vartojant daugiau nei vienus vaistus, vertėtų pasitikrinti vaistų ir maisto papildų tarpusavio suderinamumą.

Kiekvienas krepšinio gerbėjas, L. Vanagaitės teigimu, turėtų nepamiršti, kad komandos palaikymas nėra fizinė veikla, todėl rekomenduojama pasivaikščioti bent jau pertraukėlių metu, giliai pakvėpuoti, nusiraminti ir tęsti varžybas su gera emocija ir nuotaika.