„Neįprasta naktis!“ – jau pirmuoju sakiniu suintrigavo Kauno policijos budėtojų atstovas, čia pat pateikęs iškalbingą statistiką – nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto užregistruoti 106 pranešimai. Palyginimui, gruodžio 30-osios naktį jų buvo 35.

Tačiau, nepaisant pranešimų sutinkant Naujuosius gausos, jokių sunkių kūno sužalojimų Kaune nebuvo. Nors dominavo konfliktai namuose bei viešose vietose – kiemuose, gatvėse, baruose.

Be to, per kelias šios nakties valandas įkliuvo trys neblaivūs vairuotojai. Pirmasis – 1.08 val. Neries krantinėje. Policijos pareigūnai jį sustabdė po sukeltos avarinės situacijos. Ir netrukus konstatavo vidutinį – 2,03 prom. girtumą. Panašus – 1,73 prom. girtumas nustatytas ir 1.24 val. jau pakaunėje – netoli Juragių sustabdytam vairuotojui. Apie jį pranešė žmonės, kuriems jo vairavimas sukėlė įtarimų. 4.07 val. V. Krėvės prospekte sustabdytas ir naujametės nakties Kaune rekordininkas, kuriam nustatytas 2,52 prom., t. y. sunkus girtumas.

Net du kartus Kauno policijai teko šiąnakt skubėti ir prie P. Vileišio tilto. 1.03 val. buvo pranešta, kad, panašu, jog nuo jo nori nušokti žmogus. Tačiau, atvykus į įvykio vietą, rastas ant tilto atbrailos sėdintis vyras, kuris tik grožėjosi Senamiesčio panorama. 2.22 val. vėl buvo gautas panašus pranešimas. Ir šis jau pasitvirtino – rasta suicidinių minčių turėjusi moteris, kuri perduota medikams.

Ir net aštuoniais atvejais liepsnojo fejerverkų padegti šiukšlių konteineriai ar gatvėje paliktos dėžės su pirotechnikos likučiais.

Pasiteiravus Kauno policijos budėtojų atstovo, o, ar dirbo Naujųjų metų sutikimo naktį Kaune vagys, šis atsakė, kad iki 7 val. ryto dar nebuvo gauta nė vieno pranešimo apie vagystę iš automobilio ar gyvenamosios vietos.

Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovo pateikta statistika apie Naujųjų sutikimo naktį gautus iškvietimus taip pat šokiravo – nuo vidurnakčio iki antros valandos nakties jų buvo net keturiolika. Ir net aštuoniais atvejais liepsnojo fejerverkų padegti šiukšlių konteineriai ar gatvėje paliktos dėžės su pirotechnikos likučiais. Ir jokių kitų kriminalinį kvapą turinčių įvykių, į kuriuos policija tradiciškai šaukiasi pagalbon ir ugniagesius gelbėtojus.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja apie 7.30 val. taip pat konstatavo, kad Naujųjų sutikimas šiemet Kaune buvo eilinė šventė, kurioje nieko naujo nebuvo – tik išgertuvės ir muštynės, per kurias niekas ypatingai nenukentėjo.

Negavo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ir pranešimų, kad sutinkant Naujuosius Kaune kas nors nukentėtų nuo pirotechnikos. Tačiau už Kauno ribų tokių įvykių buvo. Raseiniuose petarda smarkiai apdegino vyrą, kuris buvo pristatytas į Kauno klinikas.

Savaitgalį Gargžduose ir Palangoje vyko šventės, todėl nenuostabu, kad policininkams netrūko darbo. Abiejuose miestuose fiksuoti ir pasipriešinimo pareigūnams atvejai.

Šeštadienį Gargžduose, P.Cvirkos gatvės daugiabučio namo laiptinėje, pareigūnai tramdė 32 metų vyrą. Priešindamasis jis ranka smogė policijos pareigūnei. Nors policininkė rimčiau nenukentėjo, jam teks atsakyti ir už pasipriešinimą smurtu pareigūnei.

Palangoje sekmadienio naktį, kiek po vidurnakčio, S.Daukanto gatvėje už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikytas girtas (2,08 prom.) patupdytas į policijos automobilį, spyrė į mašinos dureles. Jos staiga atsidarė ir užgavo policininką.

Šiam pažeidėjui taip pat gresia baudžiamoji atsakomybė.

Neatmetama tikimybė, kad bus atliekamas ir tarnybinis patikrinimas, kaip atsitiko, kad mašinos durelės atsidarė.

„Aš labai bijojau numirėlių. Negalėjau žiūrėti į mirusį žmogų. Net per televizorių pamatęs karstą, iškart perjungdavau kanalą. Tačiau kolega Darius Lukoševičius mane drąsino, sakė nebijoti ir tikino, kad viskas bus gerai. Lūžis įvyko per keletą savaičių, kitaip tariant, užaugo stora oda. Pripranti prie to, ir eidamas į namus mintis palieki darbe“, – apie pirmuosius iškvietimus šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ kalbės J. Matonis.

Nors toks darbas reikalauja kuo tiksliau, aiškiau ir įdomiau pateikti informaciją iš įvykio vietos žiūrovams, J. Matonis teigia, kad žmogiški dalykai yra aukščiau. Atvykęs filmuoti reportažo pirmiausia jis padaro esminį dalyką. „Etika reikalauja įvertinti situaciją. Žinoma, juk egzistuoja žmogiški dalykai. Jeigu matysi, kad žmogui reikia pagalbos ar jo gyvybei gresia pavojus, tai visų pirma gelbėsi, o tik vėliau dirbsi“, – pasakos Jaunius.

Rimtas, konkretus ir puikiai tinkantis šiai pozicijai – toks televizijos ekrane atrodo J. Matonis. Tačiau pirminis planas buvo visai kitoks, žurnalistas buvo pakviestas vesti kitokio pobūdžio laidos, o paprašytas pavaduoti kolegą vos kelioms laidoms, pasiliko dirbti prie kriminalinių reportažų.

„Tai nutiko absoliučiai atsitiktinai. Iki šiol jaučiu tokią laikinumo nuotaiką. Atėjau į LNK televiziją pakviestas vesti pramoginės vakaro laidos, bet ji užtruko. Tuo metu kriminalus ir žinias vedė Darius Lukoševičius. Matyt, jam buvo per daug darbo ir jis nespėjo, todėl paprašė manęs jį pavaduoti kriminaluose vos keliose laidose, kol suras žmogų. Tai aš iki šiol laukiu, kol mane pakeis tas žmogus ir laukiu to pramoginio projekto“, – šypsenos veide neslėpė J. Matonis.

J. Matonis papasakojo, ir kaip atsipalaiduoja po darbų. Norėdamas pabėgti nuo sunkių nusikaltimų, vagysčių ir avarijų jis kartu su žmona jau daugiau nei dešimt metų lanko šokius. Nors, kaip jis teigia pats, nesitikėjo, kad tai vyks taip ilgai. „Tikrai negalvojau, kad tai užtruks, kaip ir mano darbas kriminaluose. Tai nebuvo tiesiog bendra mintis, tai buvo ultimatumas ir aš jau nebegalėjau rinktis. Bet aš buvau tikras, kad tai nesitęs ilgai, mėnesį, galvojau, daugiausiai. Bet iš tiesų, kai tu matai, kaip šypsosi moteris, kai ji šoka, tai tokio reginio nenori praleisti. O juolab leisti jai šypsotis kitam partneriui“, – apie bendrą pomėgį su žmona pasakos J. Matonis.

Laidoje „Šeškinės 20“ šįvakar svečiuosis kelionių guru Orijus Gasanovas, J. Matonis bei serialo „Monikai reikia meilės“ aktoriai Aidas Barkauskas ir Julius Žalakevičius.

Kanapes bandė slėpti bate

Tauragės aps. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras perdavė į teismą. Kaltinimai pareikšti trims asmenims, iš jų dviem, gim. 1999 m., vienam, gim. 1996 m.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar praėjusių metų kovo mėnesį, kai pareigūnams į akiratį įkliuvo jiems žinomas 24-erių Šilutės rajono gyventojas, kuris buvo įtariamas narkotinių medžiagų disponavimu ir galimu platinimu. Pilietis buvo pastebėtas važiuojantis automobiliu „Audi A100“. Pareigūnams jį sustabdžius buvo nuspręsta jo vairuojamą automobilį patikrinti. Pasirodo, kad narkotikų minėtas pilietis turėjo ir juos gabeno gan išradingai - paslėpęs savo bate. Pas vaikiną rasti trys folijoje susukti lankstinukai narkotinės medžiagos – kanapių, kitaip vadinama „žole“.

Tauragės apskr. policijos nuotr.

Įrodymai – patikrinus telefoną

Pareigūnai netruko išsiaiškinti ir iš kur šias narkotines medžiagas jaunuolis gavo. Jo telefone rasti susirašinėjimai tik palengvino pareigūnams darbą. Netrukus buvo surastas šias medžiagas vaikinui pardavęs 21-erių Šilutės rajono gyventojas. Kratos metu jo vairuojamame automobilyje „BMW 530D“, pareigūnai po sėdyne aptiko 22 folijos lankstinukus su psichotropine medžiaga – amfetaminu.

Sekančią dieną pareigūnai jau beldėsi į Klaipėdoje gyvenančio vaikino duris, turėdami pagrįstų įtarimų, kad tai jis „atsakingas“ už narkotikus, kurie buvo rasti pas minėtus Šilutės rajono gyventojus. Vaikinas dar bandė priešintis atvykusiems pareigūnams, bet buvo sulaikytas, o atlikus kratą jo namuose rasta ir įkalčių. Pareigūnai rado ir paėmė apie 140 g. kanapių ir apie 2 g. kokaino. Vaikinui teks atsakyti ne tik už narkotikų laikymą ir platinimą, bet ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Dėl šio atvejo jam pareikšti papildomi kaltinimai.

Už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą, turint tikslą jas platinti, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Jis įtariamas kontrabanda, prekyba kenksmingais žmogaus sveikatai produktais, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir turto pasisavinimu, antradienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Atlikę kratas, pareigūnai iš viso rado 54,9 tonos netinkamos žmonių maistui šaldytos jautienos skerdienos, 45,7 tonos netinkamų žmonių maistui šaldytų žuvies produktų, 35,5 tūkst. neatsekamos kilmės konservų dėžučių.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad už panašias veikas praeityje jau teistas vienos uostamiesčio įmonės direktorius importavo į Lietuvą pasibaigusio galiojimo šaldytos jautienos skerdieną iš Egipto.

Šią žmonių maistui netinkamą mėsą jis vėliau realizavo fiziniams ir juridiniams asmenims.

Įtariama, kad gabendamas šį krovinį per Lietuvos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinį, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, muitinės pareigūnams verslininkas pateikė suklastotą importo deklaraciją. Joje nurodyta tris kartus mažesnė prekių kaina nei reali prekių vertė. Tokiu būdu išvengta muitinės kontrolės ir į valstybės biudžetą nesumokėta 9,2 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Klaipėdos apskr. VPK nuotr.

Pasibaigusio galiojimo jautiena be atsekamumo dokumentų, ženklinimo rekvizitų,  sandėliuota Klaipėdos apskrityje veikiančios įmonės teritorijoje, iš kur, kaip įtariama, vykdyta prekyba.

Nustatyta, kad per 2 tūkst. kilogramų mėsos parduota dviem fiziniams asmenims iš Kauno ir Šiaulių, 16,4 tūkst. kilogramų – Lenkijos įmonei. Policija sulaikė šią mėsą į Lenkiją vežusį vilkiką. Pareigūnų duomenimis, mėsą planuota parduoti.

Atlikus kratą Šiauliuose, sandėlyje rasta 1,9 tūkst. kilogramų parduotos mėsos, jos dalis jau buvo išpjaustyta ir paruošta toliau realizuoti.

Dar 43 tonos jautienos skerdienos rastos per kratą Klaipėdos apskrities įmonėje. Čia taip pat aptikta 45,7 tonos skirtingų rūšių šaldytos žuvies produkcijos, netinkamos žmonių maistui, neaiškios kilmės įvairių žuvies konservų dėžutės. Šie produktai, pasak policijos, buvo neženklinti, be kilmės ir sveikumo dokumentų.

Atlikus kratą įtariamojo naudojamame automobilyje, rasta dar per tūkstantį dėžučių neaiškios kilmės žuvies konservų, skirtų rinkai.

Be to, minėtos uostamiesčio įmonės direktorius įtariamas klastojęs dokumentus, apgaulingai tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą bei pasisavinęs dalį įmonei priklausančių piniginių lėšų.

Už kontrabandą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą numatytos iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Už žmogaus sveikatai ar gyvybei pavojingų produktų gamybą ar prekybą gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Sukčius "tikrino" parduotuves

Praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pradžioje "Tarybinė Klaipėda" rašė apie gėdos lentą, prie kurios klaipėdiečiai dažnai sustodavo.

1964-aisiais joje kabojo tokio sukčiaus Žemelio portretas, o laikraštis rašė, kad šis vyras gudriai apgavo kelių uostamiesčių parduotuvių vedėjas.

Laikraštyje buvo be skrupulų aprašytos visos nusikaltimo aplinkybės.

"Vyrukas, kurio portretą čia matote, užėjo pas kioskininkę Čengariovą ir prisistatė: – Aš iš Vilniaus, iš partinės-valstybinės kontrolės. Rodykite, kas čia pas jus, kur, kaip. Čengariova, visa persigandusi, leido "kontrolieriui" raustis po visus užkampius, labai apsidžiaugė pagirta už gerą tvarką, bet net apsiverkė, kai po patikrinimo iš kasos dingo net 116 rublių… Parduotuvės Nr.87 vedėja Čeliutkaitė "kontrolierių" sutiko su žavinga šypsena, labai svetingai, apvilko jį baltu chalatu ir paslaugiai jam atlapojo visų šaldytuvų duris. Sukčius surašė aktą, viską parduotuvėje įvertino "labai gerai".

Pasirodo, Žemelis taip apgavo ir parduotuvių vedėjas Osikovą, Rimeikytę, geležinkelio restorano kasininkę Arlentjevą, maisto produktų parduotuvės Sportininkų gatvėje vyresniąją pardavėją Reklaitienę.

Sukčius to metu buvo ką tik grįžęs iš kalėjimo.

"Už gerą "aktą" aš gerai ir gaudavau", – vėliau gyrėsi Žemelis.

Skola – ne nusikaltimas

Kai kuriais straipsniais siekta ne tik pranešti apie demaskuotus nusikaltėlius, bet ir įspėti kitus žmones.

"Atsargiai: apgavikė!" – skelbė straipsnio apie nemažas pinigų sumas besiskolinančią ir skolos neatiduodančią Jadvygą Jokubauskienę.

Pasirodo, ši moteris 1965 m. vasarą atėjo pas tokią Pocienę, gyvenusią Kooperacijos gatvėje ir paprašė paskolinti 300 rublių.

"Girdi, pasitaikė jai geras televizorius, visą amžių tokio ieškojusi, o, kaip tyčia, vyras į komandiruotę išvykęs ir pinigus pasiėmęs. Po savaitės pinigai bus grąžinti ir dar su "magaryčiom". Patikėjo moteris Jokubauskiene, paskolino. Iki šios dienos nei Pocienė atgavo savo pinigus, nei Jokubauskienė galvoja juos grąžinti", – rašė miesto laikraštis.

Pardavėja Panova buvo atleista iš darbo, pardavėjoms Starčenko ir Laikovai už pirkėjų apgaudinėjimą pareikštas papeikimas. Parduotuvės vedėjo pavaduotoja Vaitkienė "pervesta" į pardavėjas, o vedėjai Volnych pareikštas griežtas papeikimas su įspėjimu.

Panašiai toji pati moteris pasiskolino pinigų iš Aukštojoje gatvėje gyvenusio vyro, esą jai paskirtas šaldytuvas "Snaigė". Priėjo eilė, o kaip tyčia atsirado kažkokia kliūtis.

Jaunesniems skaitytojams dabar jau turbūt reikia paaiškinti, kad sovietmečiu užsimanęs vertingesnio daikto negalėdavai nusipirkti, reikėdavo gauti tam tikrą dokumentą, kurį išduodavo profsąjungos ar įmonės administracija. Toks popierius vadinosi paskyra arba talonu, o jo laukti tekdavo ne vienerius metus.

Pasirodo, toji pati moteris skolinosi ir didesnes sumas – viena palangiškė paskolino jai 450 rublių – nesibodėjo pasipelnyti ir prašydama vos kelių rublių.

Tenka priminti, kad nedaug žmonių tuo metu uždirbdavo daugiau nei 100 rublių. Ta pati Jokubauskienė dirbo sarge ir už mėnesio darbą gaudavo 50 rublių atlyginimą.

Pasirodo, Jokubauskienės nebuvo už ką teisti, nes skolinimasis nėra nusikaltimas. Juolab kad moteris paneigė kada nors ko nors prašiusi pinigų.

Žinutes rašė ir milicininkai

Laikraštis turėjo ne kasdien pasirodančią rubriką "Šluota". Čia neretai būdavo viešai paskelbti miesto girtuoklių nuotykiai.

"1962 m. balandžio 11 d. vakare 1-ojo autobuso maršruto keleiviai buvo liudininkai, kaip blogai elgėsi A.Fedosovas. Būdamas neblaivus jis stumdė žmones, koliojosi. Milicijos darbuotojui, norėjusiam sudrausti chuliganą, jis smogė kumščiu į veidą, o paskui, mėgindamas pabėgti ir išvengti atsakomybės, išmušė autobuso langą. Liaudies teismo išvažiuojamoji sesija š. m. gegužės 23 d. svarstė šią bylą prekybos valdybos raudonajame kampelyje, nes Fedosovas pradėjo dirbti valdyboje krovėju. Chuliganas nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo", – apie griežtą sprendimą pranešė laikraštis.

Viešai, nieko neslepiant skelbtos į blaivyklą patekusių klaipėdiečių pavardės. Kartais būdavo aprašomos ir tokio įvykio detalės.

"Štai elektromonteris A.Čulovas, žmogus neišdidus, išmiegojo tarp dangaus ir vandens, tai yra ant Dangės upės tilto", – pranešta klaipėdiečiams.

Kitas klaipėdietis A.Mulokas blaivykloje vieną dieną apsilankė du kartus, antrąjį kartą vos išleistas į laisvę jis vėl pasigėrė "laistydamas" patirtą gėdą.

Į akis krinta, kad kai kurie nusikaltimai, aktualūs šiandien, būdavo nereti ir sovietmečiu. Apie tai rašyta žinutėje, pavadintoje "Pavogė traktorių".

Pasirodo, į miliciją kreipėsi ekspedicinės silkių žvejybos bazės traktorininkas Judickas ir pranešė apie pavogtą traktorių. Vakare esą jį buvo pastatęs į garažą, o ryte jo neradęs.

Pareigūnai tokio nusikaltimo dar nebuvo tyrę, bet greitai aptiko nusikaltimo pėdsakus. Apdaužytą traktorių jie rado Kurpių gatvėje.

"Paaiškėjo, pats Judickas, paėmęs "virš normos" "Baltakės", nutarė pasivažinėti. Viskas būtų buvę gerai, bet čia pasimaišė tas nelabasis namas Nr. 13 Kurpių gatvėje. Siena stovėjo, kaip stovėjusi, o traktoriaus rato – kaip nebūta. Už melagingą pranešimą Judickui iškelta baudžiamoji byla. Reikia manyti, ir ekspedicinės silkių žvejybos bazės administracija padarys atitinkamas išvadas", – moralizavo žinutę parašęs trečiojo milicijos poskyrio viršininko pavaduotojas A.Pliuškevičius.

Pliekė suktus prekybininkus

Tuo metu viena dažniausiai pasitaikančių negerovių, kurią atvirai pliekė laikraštis, buvo pardavėjų nesąžiningumas.

1962 m. pavasarį klaipėdiečiai laišku redakcijai skundėsi esą dažnai "apsveriami" (pirkdami sveriamus produktus gaudavo mažiau, nei rodė svarstyklės) arba "apskaičiuojami" (gaudavo mažiau, nei turėtų grąžos) Sportininkų gatvėje buvusioje jūros transporto prekybos valdybos parduotuvėje nr. 5.

Kartą šios valdybos direktorius Michailovas pranešė pažeidimų neįžvelgęs.

Vėliau tas pats viršininkas pranešė, kad įrodymų apie vykdomus pažeidimus pakanka. Pardavėja Panova buvo atleista iš darbo, pardavėjoms Starčenko ir Laikovai už pirkėjų apgaudinėjimą pareikštas papeikimas. Parduotuvės vedėjo pavaduotoja Vaitkienė "pervesta" į pardavėjas, o vedėjai Volnych pareikštas griežtas papeikimas su įspėjimu.

"Apie netvarką parduotuvėje žvejų miestelyje rašė laikraščio skaitytojas G.Solodkinas. Į jo signalus žvejų vartotojų kooperatyvo valdytojas drg. Vaišnoras redakcijai pranešė, kad faktai pasitvirtino, parduotuvės vedėja drg. Pščenikova griežtai įspėta", – 1962 m. rašė "Tarybinė Klaipėda".

Kėlė į viešumą negeroves

Viešai skelbta apie apgavystes ir suktybes, kurios atskleidžia seniai pamirštas gyvenimo aktualijas.

"Gegužės 9 d. į Mažvydo gatvėje esančią kirpyklą atėjo nedidelio ūgio, šviesiaplaukė, apie 30 metų moteris. Klientė pasivadino Ivanova. Išrašėme jai taloną, bet pinigų nepaėmėme. Padarius jai pusmetinį sušukavimą užgeso elektra. Mes sunerimome, nes kitų klienčių šukavimas dar nebuvo baigtas. Ivanova pasisakė gyvenanti to paties namo trečiame aukšte ir pasisiūlė nubėgti pažiūrėti, ar pas ją irgi nėra šviesos. Tada, girdi, bus aišku, kur gedimas. Tačiau klientė nebesugrįžo. Pasirodo, kad jokios Ivanovos trečiame aukšte nėra. Kaip ne gėda tokiai be sąžinės moteriai gyventi mūsų visuomenėje! Juk mes vis tiek kada nors tave, Ivanova, pamatysime ir išsiaiškinsime, kas tu per viena", – rašė kirpyklos darbuotoja L.Liudvinavičienė.

Pranešti apie negeroves per laikraštį buvo visiškai normalu ir į tokius tekstus atsakingi asmenys labai rimtai reaguodavo.

Pavyzdžiui, miesto darbo žmonių deputatų tarybos narys A.Semionovas pranešė, kad gegužės 2 dieną, 20.45 val., žvejodamas nuo Dangės krantinės, pamatė, kaip į upę buvo išlietas didelis kiekis chlorkalkių skiedinio.

"Visas vanduo upėje pasidarė baltas kaip pienas. Po kelių minučių vandens paviršiuje ėmė plaukioti daugybė negyvų mažų žuvyčių. Kyla klausimas, kas davė teisę elektrinės vadovams nuodyti žuvis upėje? Kiekvienas, kas tuo metu buvo pakrantėje ir matė šį gėdingą vaizdą, pasipiktino iki širdies gelmių", – dėstė deputatas.

Kunigus apdrabstė purvu

1962 m. pradžioje Klaipėdoje, kaip, ko gero, ir visoje Tarybų Lietuvoje, nebuvo kitos tokios garsios bylos, kaip kunigų, stačiusių uostamiestyje bažnyčią.

Tų metų pradžioje Klaipėdoje buvo teisiami bažnyčią statyti pasiryžę kunigai: Klaipėdos parapijos klebonas Liudas Povilonis ir vikaras Bronius Burneikis.

Kartu su jais buvo teisiami Klaipėdos faneros fabriko direktoriaus pavaduotojas Antanas Paškevičius, Miško prekybos sandėlio direktorius Jaroslavas Krivickas, Benediktas Alsys, Antonas Paškevičius, Juozas Mikalauskas, Aga Klovaitė.

Jie ne tik neteko laisvės, bet ir buvo nacionalizuotas visas turtas.

Visą mėnesį beveik kasdien buvo aprašomas teismo procesas, kunigai vadinami nusikaltėliais juodomis sutanomis, spekuliantais ir sukčiais.

Teisme liudijo moterys, kurios iš JAV siuntiniais kartu su rūbais gautus dolerius keitė į rublius.

Tuo metu tai buvo nusikaltimas, vadinamas neteisėtomis valiutinėmis operacijomis.

To meto spauda nenoromis atskleidė, kad juodojoje rinkoje vienas JAV doleris kainavo nuo 25 iki 38 rublių.

Tuose pačiuose numeriuose buvo spausdinami darbo liaudies atstovų laiškai, kuriuose piktintasi, kad saviveiklininkai neturi kur repetuoti ir koncertuoti.

Taip ruošta dirva bažnyčios nacionalizavimui ir jos pavertimui Klaipėdos filharmonija.

Tiesa, tais pačiais metais, kai kunigų byla ir su tuo susijęs bažnyčios nacionalizavimas primirštas, skelbtos žinutės apie tai, kad klaipėdiečiai vangiai lankosi klasikinės muzikos koncertuose, tad salės jų metu būna pustuštės.

Žudikui – mirties bausmė

Su šia byla netiesiogiai siejamas dar vienas nusikaltimas.

Tarybinė spauda tuo metu mėgo pasišaipyti iš vakarietiškos. Esą Miunchene leidžiamas laikraštis "Süddeutsche Zeitung" rašė, jog Tarybų Lietuvoje vyksta katalikų kunigų žudynės. Minėtos plačiai aprašytoje byloje šventikų pavardės.

Be kelių kitų, vokiškas laikraštis esą paminėjęs Kretingos rajone gyvenusį kunigą Paulių Lagį, kurį galėjo nužudyti komjaunuoliai.

1962 m. sausio 19 d. "Tarybinė Klaipėda" aprašė šio kunigo žūtį.

Kunigas, anot sovietinės spaudos, buvęs šykštus, garsėjo keistais įpročiais ir sukauptų turtų gausa.

"Štai to turto ir pasigviešė kunigo giminaitis Petras Ratkus, jau kartą baustas už kolūkinio turto grobstymą. Pernai, vasaros pabaigoje, jis su savo sėbru Aleksu Levčenka žiauriai nužudė savo giminaitį P.Lagį. Žudikai pagrobė keliasdešimt kunigo bute rastų auksinių caro laikų, o taip pat užsienio monetų, tris tūkstančius rublių, tris laikrodžius, – skelbė laikraštis. – Klaipėdoje posėdžiavusi LTSR Aukščiausiojo teismo teisminė kolegija žudiką Petrą Ratkų nuteisė aukščiausiąja bausme – sušaudyti, o jo sėbrą Aleksą Levčenką – 12 metų laisvės atėmimo."

Nors Klaipėdos policijos budėtojas tikino, jog jokių išskirtinų įvykių pirmąją Jūros šventės naktį neįvyko, tačiau vieno incidento dalyviai išsiskyrė įžūlumu.

Šį įvykį patvirtino uostamiesčio pliažus prižiūrinčios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

„Mūsų gelbėtojus, kurie budi naktį su kateriu, apie antrą valandą šeštadienį į pagalbą iškvietė policija. Jiems teko plaukti į Smiltynę, kur girtavo asmenys per Kuršių marias persikėlę vandens dviračiu, kas yra draudžiama. Jie sulaikyti ir perduoti pareigūnams“, – teigė A.Siakki.

Anot A.Siakki, prie jūros žmonių šeštadienį yra mažiau ir dėl mieste vykstančios šventės, ir dėl didelio debesuotumo, nors vandens temperatūra siekia 20 laipsnių šilumos.

„Nepaisant to, įtampos pakanka. Giruliuose viena iš Vokietijos atvykusi viešnia nuplaukė už plūdurų ir mėgino grįžti į krantą, bet jai sekėsi labai sunkiai. Padėti teko gelbėtojams“, – pasakojo A.Siakki.

Na o policijos budėtojas patvirtino, kad dėl smurto artimoje aplinkoje šeštadienį pradėti du ikiteisminiai tyrimai, dėl vagystės – taip pat du, vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo.

Du tyrimai pradėti dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat – dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių laikymo ir realizavimo. Tai tik bendra statistika, kuri, esą anaiptol neliudija, kad šie įvykiai kaip nors susiję su Jūros švente.

„Kalbant apie Jūros šventę, dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo surašyti 5 protokolai, dėl neblaivių asmenų pasirodymo viešoje vietoje – 6. Daugiau nieko išskirtinio nėra. Nėra ir jokių pranešimų apie eismo įvykius“, – patikslino Klaipėdos policijos budėtojas.

Greitosios pagalbos medikai pastebėjo, kad Jūros šventės kvietimų buvo daug ir dieną, ir naktį – po 90. Tai esą yra didelis skaičius. Pasitaikė gulinčių viešoje vietoje neblaivių asmenų. Pagalbos reikėjo susimušusiems asmenims, tačiau didelių traumų nefiksuota.

Intriguoja užuominomis

"Šį kartą kur kas labiau paliksime nuošalyje kruvinuosius 1990-uosius ir pateiksime kur kas šiuolaikiškesnes, nūdienos istorijas. Kai kurios iš jų – itin karštos kriminalinės aktualijos ir netgi vyksta šiomis dienomis", – užuominomis pasakojo S.Dargis.

Jis šypsojosi, kad rankraštį baigianti skaityti redaktorė sakė, jog ši knyga turėtų būti labai stora.

"Bet manau, kad dėl to skaitytojai tik laimės. Šaltuoju metų laiku norisi perskaityti aštrių, originalių ir kažkiek jau pažįstamų asmenų istorijas. Primenu, kad tai bus dar viena knyga su tikromis vietovėmis, vardais, pavardėmis ir ne itin šviesiomis, tačiau realiomis situacijomis", – paslaptingai šnekėjo D.Dargis.

Apsilankė Partizanų gatvėje

Kol kas nei konkretaus būsimosios knygos pavadinimo, nei pačios pagrindinės temos ir jos personažų neatskleidžiantis, kaskart intriguoti mėgstantis D.Dargis tepasakė, kad jo naujausias darbas turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje.

Tų pačių rajonų kiemuose užaugę jaunuoliai, atsivėrus sienoms, Europoje pradėjo savo didžiąsias gyvenimo gastroles.

"Baigdamas rinkti nuotraukas savo būsimai knygai, praėjusią savaitę apsilankiau Kauno Partizanų gatvėje. Štai stoviu beveik toje vietoje, kur lygiai prieš 20 metų – 1997-ųjų spalio 30 d. popietę buvo nušautas trisdešimtmetis Gintautas Bakanauskas, geriau žinomas Bakano pravarde, – apie pamažu baigiamus naujausios knygos darbus kalbėjo D.Dargis. – Kaip žinome, šis nužudymas patenka į tamsiausių ir galutinai neišaiškintų nusikaltimų bylų seriją, kurie Kauną sukrėtė 1990–2000 m. laikotarpiu. Į tvirto sudėjimo vyrą buvo iššauti keli šūviai, kai šis išėjo iš sugyventinės buto ir artinosi prie savo automobilio "Mercedes-Benz 560 E". Pasakojama, kad, gelbėdamasis nuo užpuoliko šūvių, Bakanas dar bandė pabėgti, tačiau galiausiai suklupo prie "Paparčio" parduotuvės kampo."

Probleminis jaunimas

Siekdamas išlaikyti paslaptį, netrukus jau septintą knygą pristatysiantis žurnalistas D.Dargis prasitarė, kad joje nemažai dėmesio skirta pabėgėliams iš vadinamųjų raudonųjų Kauno pakraščių. Tiems jaunuoliams, kurie bet kokia kaina nuo seno norėjo išsiveržti iš Kauno mikrorajonų – Dainavos ir Šilainių pilkumos. Tų pačių rajonų kiemuose užaugę jaunuoliai, atsivėrus sienoms, Europoje pradėjo savo didžiąsias gyvenimo gastroles.

Nuo 2009-ųjų medžiagą savo naujausiai knygai pamažu rinkęs D.Dargis sakė, kad būtent šie du rajonai suformavo naują, ypač grėsmingą Kauno nusikaltėlių kartą, kuri gerokai pralenkė patį Daktarų gaujos lyderiu laikytą Henriką Daktarą ir visomis prasmėmis nusenusius jo sėbrus.

Užsienio atspalvis

D.Dargiui teko nemažai laiko praleisti Kaune ir bendrauti su buvusiais pareigūnais, kitokių likimų žmonėmis, kurie tiktai po ilgų įkalbinėjimų sutiko papasakoti apie savo praeitį, pristatyti įdomiausias pastarojo laikotarpio kriminalines bylas.

"Kol Kaune stovi laiko nepaliesti statiniai, primenantys netolimos praeities laikus ir vis dar yra surandami gyvi bei šnekantys liudytojai, tenka skubėti užrašyti jų unikalius atsiminimus, kurie tampa tikra istorija", – pabrėžė D.Dargis.

Pasak jo, Kaunas yra itin turtingas originalių temų miestas tiek dokumentinių istorijų tyrinėtojams, rašantiems knygas, tiek kuriantiems dokumentinius filmus. Yra dar mažiausiai trys rimtos temos, kurias galima būtų suguldyti į didelės apimties knygas.

"Kai kurios iš jų turi neblogą tarptautinį atspalvį, bet tam įgyvendinti reikia beprotiškai daug laiko ir kantrybės. Savo naujausioje knygoje neapsiriboju vien tiktai istorijomis iš Lietuvos. Bus pateikta nemažai epizodų ir iš Vakarų Europos didmiesčių", – kalbėjo skaitytojų graibstomų knygų autorius.

Pradžia – "Tikroji Daktarų istorija"

D.Dargis ilgus metus gyveno ir dirbo Kaune. Labai nemažai informacijos jo pateikiamose knygose yra būtent iš kauniečių kriminalinio pasaulio.

Nuo 1995 m. dirbo žurnalistu pagrindiniuose Lietuvos spaudos leidiniuose, interneto portaluose, savaitraščio redaktoriumi.

2010 m. parašė pirmąją iš septynių kriminalinės dokumentikos knygų "Tikroji Daktarų istorija", kuri buvo išparduota net 50 tūkst. egzempliorių tiražu.

Vėliau į perkamiausiųjų knygų dešimtukus pateko parašęs tokius bestselerius kaip "Kruvinasis mafijos maršrutas" (2011 m.), "Vilniaus bomberio išpažintis" (2013 m.), "Mafijos kronikos" (2014 m.), "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" (2015 m.), "Juodosios mafijos našlės" (2016 m.).

Autoriaus knygos išleistos daugiau kaip 100 tūkst. egzempliorių tiražu. D.Dargio kūryba domina ir televizijos kūrėjus – jo pirmųjų knygų istorijos ekranizuotos TV3 seriale "Mafijos kronikos" (2014 m.). Jis dažnas svečias televizijos, radijo, interneto diskusijose, kur aptariamos garsiausios šalies kriminalinės bylos.

Šokinėjo ant galvos

Kaskart praūžus savaitgaliui, Klaipėdos policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie nužudymus, plėšimus, užpuolimus, vagystes. Ne paslaptis, kad "Rybportas" jose – vienas lyderių.

Vien tik praėjusią savaitę čia užfiksuoti keli šiurpą keliantys incidentai: du broliai naktį prie Kalnupės g. 6 namo buvo sumušti šešių vos pilnametystės sulaukusių chuliganų.

Prisigretinę užpuolikai apsupo dvynius ir ėmė juos talžyti. Paklupdę aukas ant žemės apšvarino ir pabėgo.

Dar vienas kraupus įvykis nutiko dienos metu. Greitosios pagalbos medikai skubėjo į Sulupės g., kur viename bute 18 metų vaikinas rastas kritinės būklės, jam buvo skilusi kaukolė.

Netrukus, radusi apvogtą butą, į policiją kreipėsi šio vaikino motina. Pradėję tyrimą policininkai sužinojo, kad jaunuolis savo namuose linksminosi su draugais. Po kiek laiko prie šėlionių prisijungė ir daugiau žmonių.

Paskutinieji svečiai nusprendė butą apvogti. Šeimininkas suskubo ginti savo turto, bet buvo parverstas ant žemės ir žiauriai mušamas. Atėjūnai dar ir šokinėjo jam ant galvos.

Po kelių dienų Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai įtariamuosius sulaikė. Paaiškėjo, kad tai 18-metis ir metais jaunesnis jo bendrininkas, kurie ne vienus metus siautėja Žvejybos uosto rajone. Abu vaikinai pernai rudenį grįžo iš nepilnamečiams skirtos kolonijos.

Niekas nesikeičia?

Minėti atvejai – tik keli naujausi Žvejybos uosto rajono kasdienybę iliustruojantys pavyzdžiai, į neviltį varantys vietinius gyventojus.

Nesijaučiame saugūs, gyvename tarsi minų lauke, niekada negali žinoti, kas nutiks šį kartą, – tokios mintys persekioja "Rybporto" gyventojus.

"Rajonas jau buvo aprimęs, bet, panašu, vėl sugrįžta senieji jo laikai, kai net dieną būdavo baisu išeiti į lauką. Gal reikėtų daugiau investuoti į vaizdo stebėjimo kameras. Vien jau pats faktas, kad jos yra, banditams neleidžia taip drąsiai jaustis", – svarstė ramybės trokštantys klaipėdiečiai.

Kai kurie įrodinėjo, kad nuo sovietmečio "Rybporto" kriminogeninė situacija mažai tepasikeitė.

"Prieš daug metų vakarais nuolat matydavau pėsčiomis patruliuojančius policininkus. Net į daugiabučių kiemus užsukdavo. Dabar tamsiuoju metu išvysti tokį vaizdą – retenybė. Gal trūksta pareigūnų? Geriausiu atveju pravažiuoja vienas kitas tarnybinis automobilis ir tiek", – emocingai kalbėjo viena klaipėdietė.

Žmonės vieningai sutarė – būtina intensyviau stebėti Žvejybos uosto rajoną.

"Pareigūnų visur nepristatysi, bet, sutvarkius gatvių ir kiemų apšvietimą bei įrengus kameras, tie pigūs narkomanai, kurie tik šešiese gali užpulti, bijotų artintis prie padorių žmonių. Nereikėtų ir policijos", – įsitikinęs Nidos gatvės gyventojas.

Problema – bendrabučiai

Kaip teigė Sulupės seniūnaitis, miesto tarybos narys Saulius Liekis, pareigūnams neprošal būtų dažniau užsukti į bendrabučius, kur gyvena daug asocialių asmenų.

Ir patys gyventojai skatinami pranešti apie pastebėtus įtartinus asmenis, narkotikų taškus.

Negalima sakyti, kad policijos visai nėra, kartais pravažiuoja.

"Vis pasigirstantys kriminaliniai pranešimai baugina žmones. Gali būti, kad tai susiję su kai kurių asmenų išėjimu iš įkalinimo įstaigų. Negalima sakyti, kad policijos visai nėra, kartais pravažiuoja. Bet kad tamsiuoju paros metu geriau po vieną nevaikščioti arba vengti tam tikrų vietų – tai yra faktas. Planuojame vėl organizuoti vakarinį patruliavimą su bendruomenių pareigūnais. Jau esame ne kartą tai darę vasarą. Galbūt išties vertėtų daugiau pasivaikščioti po rajoną, nes gyvo policininko pasirodymas yra efektyvesnis", – svarstė S.Liekis.

Jo žodžiais tariant, būtina akyliau stebėti adresu Minijos g. 129 esantį bendrabutį, taip pat takus tarp gyvenamųjų namų, Vydūno gimnaziją.

"Nors prie mokyklos yra kameros, po vagysčių ar vandalų išpuolių paaiškėja, kad filmuotoje medžiagoje matyti tik rūkas, nieko daugiau. Įrenginiai tiesiog pasenę, nusidėvėję. Kreipiausi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl Minijos g. 129 namo, kur daug socialinių būstų, gyvena priklausomybių turintys žmonės. Taip pat dėl apšvietimo, nes tamsoje senosios kameros visiškai neveiksmingos", – užsiminė pašnekovas.

Įvardijo skaudulius

Atrodo, gyventojų norams lemta išsipildyti – Klaipėdos savivaldybė šiemet visame mieste planuoja įrengti apie 40 naujų vaizdo stebėjimo kamerų.

Dauguma jų bus pastatytos pietinėje miesto dalyje esančiuose karštuosiuose taškuose.

Kur tiksliai bus sumontuotos naujos kameros, savivaldybės specialistai sprendė kartu su policijos pareigūnais. Vienas pagrindinių prioritetų – "Rybportas".

"Esame numatę karštuosius taškus, kur kamerų būtinai atsiras. Šiame rajone yra nekokios reputacijos naktinių barų, socialinių būstų, kuriuos pavadinčiau miesto skauduliu", – neslėpė Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Dvigubai daugiau kamerų

Šiuo metu Klaipėdoje aplinką stebi 67 vaizdo stebėjimo kameros. Iš jų apie 10 – pietinėje miesto dalyje. Akivaizdu, to, kas yra dabar, – negana.

Per šiuos ir kitus metus uostamiestyje kamerų skaičius, planuojama, išaugs kone dvigubai. Ypač – smurto proveržiais, plėšimais, vagystėmis ir kitais pažeidimais pagarsėjusiose vietose.

Trumpiau tariant, ten, kur policijos pareigūnai užregistruoja daugiausia pranešimų.

"Kameros įrengiamos ir eksploatuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau ne atsitiktinėse vietose, o su policijos palaiminimu. Būtent todėl nemaža jų dalis iš centro buvo perkeltos į pietinę miesto dalį, prie prekybos centrų, kur nuolat vyksta veiksmas. Lįsti į daugiabučių kiemus nepretenduojame", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius.

Dėmesys – Minijos gatvei

Dvylika naujų ir modernių įrenginių atsiras Debreceno mikrorajono probleminiame ruože nuo Gedminų g. iki Taikos pr.

Dar apie 30 kamerų bus pastatytos kitose miesto vietose – prie Laukininkų gatvėje esančio prekybos centro "Vyturys" ir Taikos prospekto "Žardės". Taip pat Joniškės kapinių prieigose, prie Kultūros fabriko, ant Mokyklos gatvės tilto. Intensyviau bus stebima ir Minijos gatvė, ypač neigiamai pagarsėję 137 ir 139 daugiabučiai, Naujasis turgus, Bandužių gatvėje esantis prekybos centras, Danės krantinė nuo Biržos tilto iki Pilies tilto su dviračių nuomos punktu, įplauka iš Danės upės į Jono kalnelį.

Kaip žinoma, kitais metais Klaipėdoje bus įrengta dar 15 vaizdo stebėjimo kamerų.

Šiuo metu iš 67 vaizdo stebėjimo kamerų mieste 54 yra analoginės, pirktos dar 2007-aisiais. Likusios – modernios.

Šiandien galimybės leidžia kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

"Teoriškai šiemet turėtų atsirasti apie 40 naujų kamerų. Visos jos bus modernios, tai yra atitinkančios šiuolaikinės technikos standartus, geresnės vaizdo kokybės. Šiandien galimybės leidžia kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį. Tai yra geresnį matomumą naktį", – pasakojo M.Pankevičius.

Miestui tai – gana brangus malonumas. Kainuoja ne tik kamerų pastatymas, bet jų priežiūra, vaizdo stebėjimas ir perdavimas.

"Viena yra įrengti kameras, o kita – eksploatuoti. Pats įrenginys nėra brangus, tačiau jo išlaikymas per metus kainuoja dar tiek pat ar net dvigubai daugiau. Tačiau tai yra viena veiksmingiausių nusikalstamumo mažinimo priemonių mieste. Tarkime, užpuolimais pagarsėjusiame Skulptūrų parke pastačius kameras problemos neliko", – darė išvadas pašnekovas.

Pareigūnai sujudo

Policijos pareigūnai pritarė – vietose, kur sumontuojamos kameros, nusikalstamumas mažėja.

"Kameros atlieka dvi pagrindines užduotis: veikia prevenciškai dėl toje zonoje iškabintų informacinių lentelių ir padeda išaiškinti nusikaltimus. Kai pernai vasarą prie turgavietės buvo žiauriai nužudyta moteris, kameros mums labai pagelbėjo", – komentavo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas.

Tiesa, teigti, kad situacija "Rybporte" nusikalstamumo požiūriu per pastaruosius keletą metų pakito, būtų drąsu.

"Absoliutaus nusikalstamumo nebuvimo tikrai niekada nepasieksime. Neįsivaizduoju, kokioje valstybėje taip galėtų atsitikti. Yra tam tikros tendencijos, tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad jų mažėja, negaliu. Nebent tose vietose, kur įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau tuomet nusikaltimai persikelia į kitas erdves", – pripažino viršininkas.

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos policijos komisariato padalinių vadovai rinkosi į pasitarimą, kuriame buvo įvardyti karščiausi miesto taškai.

Artimiausiu metu ketinama dėti visas pastangas, kad viešose vietose sumažėtų smurto, sisteminių vagysčių.

"Darysime viską, ką galime. Bendruomenių pareigūnai susitiks su gyventojais, seniūnaičiais, kalbėsimės su barų savininkais, aiškinsimės, kokią fizinę apsaugą jie turi", – patikino A.Motuzas.