„Kuo daugiau skaitai projektą, tuo daugiau klausimų kyla, nes išties atskiri gabalai yra nukopijuoti nuo santuokos instituto. Pripažinimas negaliojančia civiline sąjungą turi taip pat tokias pat pasekmes kaip santuokos nutraukimas. Tai panašu, kad kolegos kitu pavadinimu, piariškai grakščiu, bando tiesiog įteisinti santuokas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Širinskienė.

Jos teigimu, didžiausias diskusijas kelia tai, kad teisinio santykio turinys atitinka santuokos ir šeimos rėmus, todėl, A. Širinskienės nuomone, veikiausiai įstatymo projektas parlamentarų pritarimo nesulauks.

„Nėra svarbu, kokia įstatymo kodekso forma yra priimamas sprendimas, yra svarbus teisinio santykio turinys. Teisinio santykio turinys šiuo atveju iš esmės yra atitinkantis santuokos ir šeimos rėmus. Tai ir kelia didžiausias diskusijas ir, matyt, laukia nepritarimo“, – teigė Seimo narė.

Teisinio santykio turinys šiuo atveju iš esmės yra atitinkantis santuokos ir šeimos rėmus. Tai ir kelia didžiausias diskusijas ir, matyt, laukia nepritarimo.

Kita vertus, A. Širinskienė neabejoja, kad ekonominiai vienos lyties asmenų klausimai privalo būti sprendžiami, tačiau, pažymi parlamentarė, tai neturėtų būti susiję su santuoka ar šeima.

„Iš esmės turėtų išlikti ūkinis santykis, kuris užtikrina ekonominių klausimų sprendimą, galbūt kompromiso vardan būtų galima kalbėti apie tai, kad bendrą gyvenimą registravę žmonės įgyja artimųjų statusą, bet visi dalykai, kurie susiję su santuoka, su šeima, turėtų būti už tokio reguliavimo ribų“, – pridūrė ji.

R. Tamašunienė: ta pati panelė, tik kita suknelė

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė nepalaikys Civilinės sąjungos įstatymo projekto, nes tai bandymas pateikti Partnerystės įstatymą pavadinus jį kitaip. Jos nuomone, ši iniciatyva – nekeičia įstatymo turinio.

„Naujai užregistruoto įstatymo esmė nesikeičia, nes bandoma šeimos institutui būdingus bruožus perkelti į įstatymą, reglamentuojantį ne santuokoje gyvenančių ir vienalyčių asmenų bendrą gyvenimą. Nepalaikome tos idėjos, suprantame, kad tai ta pati panelė, tik kita suknelė“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė R. Tamašunienė.

Jos nuomone, šiuo metu netinkamas laikas teikti tokius projektus Seimui.

Nepalaikome tos idėjos, suprantame, kad tai ta pati panelė, tik kita suknelė.

„Šiuo metu netinkamas tam laikas, reikia visuomenę telkti, nes vyksta karas Ukrainoje, turime ekonominių sunkumų, kalbant apie infliaciją ir išaugusias kainas. Tenka apgailestauti, kad pavasario sesija be tokių, sakykime, „papuošimų“ neapsieina ir vis traukiama į dienos šviesą tai, kas sukelia didžiausią erzelį ir visuomenės nepasitenkinimą“, – sakė parlamentarė.

Jos nuomone, problemas, su kuriomis susiduria ne santuokoje gyvenančios poros, homoseksualūs asmenys galima sureguliuoti Civiliniame kodekse. „Seime yra parlamentarų, kurie įsitikinę, kad galima sureguliuoti šiuos visus teisinius santykius ir problemas Civiliniame kodekse. Linkime valdančiajai daugumai apsispręsti, tai padaryti ir netraukti iš stalčių tokių kontroversiškų projektų, kurie gali turėti neigiamas pasekmes valstybės ateičiai“, – sakė R. Tamašunienė.

ELTA pastebi, kad Seime įregistruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

Projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

Įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negalėtų sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.

ELTA primena, kad, tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės. Partnerystės įstatymo projekto iš pavasario darbotvarkės išbraukti nepavyko.

Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.

Seime pirmadienį pristatytas, valdančiųjų teigimu, kompromisinis variantas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

„Bet kurioje Europos valstybėje buvo pasakojamos pasakos, kad reikia sutvarkyti turtinius, teisinius klausimus, bet niekur nebuvo toks tikslas. Buvo pabandoma priartėti prie šeimos formuluotės ir po to prasideda žmogaus teisių teismai. O teismai, kai mato panašias formuluotes įstatymuose, iš karto konstatuoja, kad teisės šalyje yra pažeistos“, – pirmadienį Eltai teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis akcentuoja, kad, anot jo, žvelgiant į kitų šalių praktiką, naujai suformuotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas suteiktų teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Kad nuo kažko atsitraukiama, tai reikia, kad politikai suprastų, jog tikslas lieka paprasčiausiai toks pat, koks yra ir kitose šalyse. Mes ne pirma valstybė, kuri eina tuo pačiu keliu, tik pas mus galbūt politikai stovėjo kategoriškiau, neleisdami įteisinti tam tikrų formuočių toje redakcijoje, kuri buvo teikiama. Tai dabar, kad keis pavadinimą, dar kažką išbrauks, ne ten paslėpta mintis“, – teigė LVŽS pirmininkas, kartu pridurdamas, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ketina nepalaikyti.

Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu.

„Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu. Mes suprantame, kad įvaikinimas ir visi kiti dalykai ne per įstatymus spręs klausimą, o Lietuvos Seimui nereikia padaryti klaidos ir duoti jiems progą paduoti į teismą“, – pridūrė jis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis BNS sakė projektą galėsiantis vertinti, kai jis bus registruotas, tuo pačiu sveikino valdančiųjų žingsnį link kompromiso.

„Aš matau, kad yra ėjimas link kompromiso, bet kol kas turime sulaukit, kol įstatymo projektas bus registruotas, tada galėsime žiūrėti. Bet faktas, kad yra daromi rimti pokyčiai, matosi, kad daromi kompromisai“, – sakė S. Skvernelis.

Pakeitimai – „kosmetiniai“

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog siūlomi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu, yra kosmetiniai ir tos pačios lyties porų apibūdinimas atitiktų šeimos sampratą, kaip ją yra pateikęs Konstitucinis Teismas.

„Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ne tiek kompromisiniai kiek kosmetiniai, nes sąvokos pavadinimas nekeičia sąvokos turinio. Iš esmės EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos pavadinimus vartoja kaip sinoniminius ir vienas kitą pakeičiančius, pats apibrėžimas ir pakeitus sąvoka išlieka tas pats, kalbantis apie asmeninį emocinį ryšį, kas vėlgi žiūrint į KT nutarimą atitinka šeimos teisinius santykius“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė teigė, kad kiti pateikimai, tokie kaip civilinės sąjungos registravimas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakymas leisti partneriui pasirinkti pavardę nėra esminiai, pvz., Seime šiuo metu svarstomi kiti projektai, kurie šeimos santykius skyrybų be ginčų ir nepilnamečių vaikų atveju perduoda nutraukti notarui.

„Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį. Aš tikrai tokiam projektui pritarti negalėsiu, jis išlaiko šeimos teisinį santykį, jis užprogramuoja Europos Žmogaus Teisių Teisme kitas problemas, t. y. bylas dėl įvaikinimo, kas akivaizdu, kad bus. Atsakomybės už tokį projektą prisiimti nenorėčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi teigė, jog projekto negalima vadinti kompromisiniu, nes jo esmė nepasikeitė.

Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį.

„Keli žodžiai pakeisti įstatyme ir įstatymo pavadinimas nėra kompromisinis variantas“, – BNS sakė „darbiečių“ seniūnas.

„Jei norit turėt balsų, mes ir pirmą kartą sakėm, buvo per mažai diskusijų, nebuvo ateita, kalbėta, o tiesiog bandyta prastumti. Panašu, kad suinteresuotumo didelio nėra, daroma atžagariom rankom“, – tvirtino V. Fiodorovas.

Vietoje partnerystės siūlo civilinę sąjungą

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

O. Tinkovas internete teigė, kad 90 proc. rusų yra „PRIEŠ šį karą“, ir pavadino šalies pajėgas „šūdina armija“. Jo komentarai yra bene griežčiausia kritika Kremliaus kariniams veiksmams Ukrainoje, išsakyta gerai žinomo ir įtakingo ruso. 

O. Tinkovas, vienas žinomiausių Rusijos verslininkų, 2006 metais įkūrė banką „Tinkoff“. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą „denacifikuoti“ šios provakarietiškos šalies.

Karas Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.  

„Atsibudę pagiringi generolai suprato, kad turi šūdiną armiją“, – rašė 54 metų A. Tinkovas socialiniame tinkle „Instagram“.

„Ir kaip armija bus gera, jei visa kita šalyje yra šūdina ir skęsta nepotizme, pataikavime ir keliaklupsčiavime?“ – rašė jis.

Verslininkas, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pridūrė: „Nematau NĖ VIENO, kam būtų naudingas šis beprotiškas karas! Žūsta nekalti žmonės ir kariai.“

O. Tinkovas, 2020 metais pasitraukęs iš banko „Tinkoff“ valdybos pirmininko pareigų, savo įraše angliškai kreipėsi į Vakarus. 

„Brangūs „kolektyviniai Vakarai“, prašau, suteikite ponui Putinui aiškią išeitį, kad jis išsaugotų savo reputaciją ir sustabdytų šias žudynes. Būkite racionalesni ir humaniškesni.“

90 proc. rusų – PRIEŠ šį karą!

O. Tinkovas šį pareiškimą paskelbė 55-ą Maskvos invazijos Ukrainoje dieną, rusų pajėgoms pradėjus naują didelio masto puolimą rytiniame Donbaso regione.

„90 proc. rusų – PRIEŠ šį karą! – rašė O. Tinkovas.

„Žinoma, yra idiotų, kurie piešia Z, bet 10 proc. bet kurios šalies gyventojų yra idiotai“, – pridūrė verslininkas, paminėdamas Rusijos karo prieš Ukrainą simboliu tapusį ženklą „Z“.

Pasak O. Tinkovo, Kremliaus pareigūnai buvo „sukrėsti“, kad jie ir jų vaikai nebegalės praleisti vasaros atostogų Viduržemio jūros kurortuose.

„Verslininkai bando gelbėti tai, kas liko iš jų turto“, – pridūrė jis.

Rusijos valdžia siekia užgniaužti bet kokį nepasitenkinimą dėl invazijos į Ukrainą ir priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „melagienų“ apie kariuomenę paskelbimą.

Bankas „Tinkoff“ išplatintame pareiškime nurodė, kad nekomentuos O. Tinkovo „asmeninės nuomonės“, pabrėžęs, kad verslininkas nebepriima sprendimų, susijusių su „Tinkoff“ prekės ženklo įmonių veikla.

„Jis nėra „Tinkoff“ darbuotojas, ilgą laiką nebuvo Rusijoje ir pastaraisiais metais turėjo sveikatos problemų“, – priduriama pareiškime.

Rengiamą desovietizacijos įstatymą palaikantys politikai neslepia – imtis sovietinių monumentų nukėlimo, įskaitant ir paminklų sovietiniams kariams kapinėse, leidžia situacija Ukrainoje. Dėl taikių piliečių ir žmogaus teisių nepaisančių veiksmų Ukrainoje, Rusija yra kaip niekada izoliuota nuo pasaulio. Tad bet kokie jos priekaištai ar spaudimas Lietuvai dėl planuojamos desovietizacijos sovietinių karių kapinėse būtų apribotas.

Visgi, nepaisant Kremliaus pradėto karo ir dėl to pasikeitusios tarptautinės opinijos Rusijos atžvilgiu – Lietuvoje nėra aiškaus sutarimo dėl brandinamos iniciatyvos sukelti dar vieną desovietizacijos bangą. Šios aplinkybės, panašu, nesuardė kelis dešimtmečius tarp Lietuvos politinių partijų egzistavusios takoskyros dėl istorinės atminties gairių. Frontas dėl istorijos politikos, kurio vienoje pusėje yra dešinieji konservatoriai, o kitoje – centro kairės partijos su socialdemokratais priešakyje – išlieka.

Valdantieji konservatoriai akcentuoja, kad karas Ukrainoje aktualizuoja Lietuvoje likusių sovietinių memorialų problemą. Todėl, sako jie, būtina kuo skubiau atsisveikinti su kapinėse stovinčių sovietinių kareivių skulptūromis ar bent jau laikinai juos uždengti Ukrainos vėliavomis. Tuo tarpu centro kairės perspektyvoje esančios partijos demonstruoja kiek kitokias nuotaikas ir argumentus. Socialdemokratų ir „valstiečių“ atstovai teigia, kad skubėti šluoti sovietinių memorialų tikrai nereikia. Tam būtini debatai. Kitu atveju, akcentuoja socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, bus parodytas neišmanymas ir patenkinta chunveibiniška aistra. Arba, sekant „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio logika, gali būti įžeisti į Lietuvą nuo Rusijos karinės agresijos pabėgę rusakalbiai Ukrainos piliečiai.

V. Andriukaitis: paminklų griovimai atspindi chunveibinišką aistrą

Savo nuomonę diskusijose dėl kolektyvinės atminties visada garsiai reiškęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis itin kritiškas šiuo metu bręstančioms iniciatyvoms. Pasak jo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje fone pasigirdęs raginimas kuo greičiau griauti okupantus šlovinančius paminklus yra neišmanėliškas ir nekultūringas. V. Andriukaitis tvirtina, kad egzistuoja aiškus skirtumas tarp neofašistinio Vladimiro Putino režimo ir Sovietų Sąjungos. Ir į šį skirtumą, akcentuoja jis, būtina atsižvelgti net tuo atveju, kai dabartinis Kremliaus režimas sovietinius simbolius dažnai įjungia į savą ideologiją ir propagandą.

Ruskij mir yra baisus sindromas. Jie, žinoma, eksploatuoja Sovietų Sąjungos paveldą, bet tai yra visiškai ne tas pats. Todėl kalbėti apie desovietizacijas šalyje po 30 metų – tai yra ir neišmanymas, ir kvailumas.

„Tie, kurie tą siūlo, turi suvokti, kad šiandien susiduriame turbūt ne su sovietizmu, o su putinizmu, su visiškai kita ideologija, kuri su Sovietų Sąjungos ideologija nieko bendro neturėjo ir neturi. Tie, kurie mano, kad turi – yra neišmanėliai. Akivaizdu, kad bendrumas yra tame, kad tai totalitarizmo atmainos. Autoritarizmo–totalitarizmo atmainos. Totalitarizmo šleifas išlieka, bet totalitarizmo pavyzdžių per visą pasaulį turime pačių įvairiausių: pradedant nuo fašistinio totalitarizmo Italijoje, baigiant frankistiniu ar polpotiniu, ar nacistiniu Vokietijoje bei totalitarizmu Kinijos variantuose. Reikia sugebėti juos atskirti“, – Eltai teigė politikas, dar kartą pažymėdamas, kad dabartinis Kremliaus režimas nėra lygus sovietiniam.

„Šiandien mes putinizmą turime kaip visiškai aiškią neofašistinę rusiškojo šovinizmo atmainą.... Būtent rusiškojo, kur tarybinio internacionalizmo nė kvapo nebelikę. Ruskij mir yra baisus sindromas. Jie, žinoma, eksploatuoja Sovietų Sąjungos paveldą, bet tai yra visiškai ne tas pats. Todėl kalbėti apie desovietizacijas šalyje po 30 metų – tai yra ir neišmanymas, ir kvailumas“, – sakė socialdemokratas.

Dėl tokių priežasčių, kaip aiškino V. Andriukaitis, valdančiųjų keliami klausimai dėl sovietinių karių paminklų likimo – ypač tų, kurie stūkso kapinėse – yra prastas sumanymas.

„Nėra juoda ir balta. Tai pakankamai sudėtingas dalykas ir vėlgi kiršinti dalį visuomenės ir mirusiųjų kontekste, žuvusių karių kontekste... Juk tai ir pagarbos reikalas. Aš tai atsargiai žiūrėčiau. Reikalinga plati diskusija dėl istorinio paveldo paminklų interpretacijos“, – sakė V. Andriukaitis ir pažymėjo, kad jis yra griežtai prieš sovietinių memorialų griovimus.

„Aš esu prieš griovimus. Griovimai atspindi tik tokią pačią chunveibinišką“ aistrą, – teigė socialdemokratas kartu surasdamas progą pasiųsti keletą epitetų dabartiniam kultūros ministrui Simonui Kairiui. Pasak V. Andriukaičio, tiek palaikydamas dabartinę inciatyvą, tiek būdamas vienu iš iniciatorių nukelti paminklą Vilniuje Petrui Cvirkai, ministras parodė savo nekultūringumą.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Jau padarė su Cvirkos paminklu kultūros ministras. Jis pasipuošė kaip antikultūros ministras“, – apibendrino V. Andriukaitis.

Tarp Seimo socialdemokratų laikysena nuosaikesnė

Visgi tarp Seimo socialdemokratų pozicija šiuo klausimu šiek tiek nuosaikesnė. Pavyzdžiui, socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas šį kartą tvirtino apskritai labai nesigilinąs į siūlomą iniciatyvą. Kaip pažymėjo parlamentaras, šiuo metu yra ir svarbesnių dalykų. Be to, politikas tarsi leido suprasti, kad sumanymas pačia savo esme nėra labai ydingas.

„Jei tai padaroma tvarkingai ir kultūringai... Mirusių ramybę nelabai gerai drumsti, bet kokiu atveju tą galima išspręsti kultūringai ir protingai“, – Eltai teigė politikas.

Anot jo, klausimą dėl tolesnio paminklų sovietiniams kariams likimo miestuose ir miesteliuose turėtų spręsti pačios bendruomenės. Pavyzdžiui, akcentavo socialdemokratas, jam visiškai nekliūna Klaipėdos miesto mero užmojis iš uostamiesčio iškelti memorialą sovietiniams kariams. Tačiau, leido suprasti A. Sysas, jei klaipėdiečiai laikosi kitokios nuomonės ir siektų kai kuriuos memorialo elementus iškeldinti – tokie sprendimai, anot jo, yra tinkami.

„Man, kaip vilniečiui, būtų tas pats, bet klaipėdiečiui, kuris sportuoja, poilsiauja... Čia reikėtų klausti klaipėdiečių. Manau, kad miesto gyventojai turėtų patys daugiau dalyvauti sprendimų priėmime. Matytųsi, ko jie nori ir ką jie siūlo, kaip tai daro kitos šalys. Yra apklausos, yra referendumai. Juk miestiečiai gyvena konkrečiame mieste, ne koks viršininkas iš Vilniaus ar iš Kauno“, – sakė jis.

Manau, kad miesto gyventojai turėtų patys daugiau dalyvauti sprendimų priėmime. Matytųsi, ko jie nori ir ką jie siūlo, kaip tai daro kitos šalys.

Kita vertus, socialdemokratas akcentavo, kad tokios iniciatyvos gali turėti ir savo kainą. Ypač jei šiuo atveju viešosiose erdvėse likusio sovietų paveldo atsikratyti būtų imtasi labai greitai.

„Tai laikmečio mada ir laikmečio idėja. Jei „ant karštųjų“ daroma, tai po kiek laiko nuomonė pasikeičia. Bet aš nedarau didelės politikos šiuo klausimu, yra įstaigos, kurios atsakingos už šiuos dalykus – paveldą, kultūrinį, meninį, politinį lygį. Jos priima sprendimus“, – sakė politikas.

R. Karbauskis: to nesupras ukrainiečiai

Sumanymui kuo greičiau apsivalyti nuo šalyje likusių sovietinių memorialų nelinksta pritarti ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tik skirtingai nei V. Andriukaitis, „valstietis“ tvirtino nepritariąs ne tiek pačiam sumanymui, kiek skubai tą padaryti kuo greičiau. Politiko manymu, bandymas šiuo metu nugriauti sovietų armiją šlovinančius paminklus gali turėti neigiamų pasekmių. Viena jų – kaip į tai pasižiūrės į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai iš Rytų Ukrainos. R. Karbauskio įsitikinimu, nuo Rusijos agresijos bėgantys rusų kilmės ukrainiečiai to gali nesuprasti, ypač, jei tai bus susiję su memorialais kapinėse.

„Rytų Ukraina – yra rusų kilmės žmonės, ir mes tą puikiai žinome. Tai yra Ukrainos piliečiai, kurie yra rusų kilmės. Ir tie, kurie dabar kalba apie desovietizaciją Lietuvoje, to nesupranta. Juk gali būti taip, kad atvykusio ukrainiečio senelis ar močiutė guli tuose pačiuose kapuose. Jie tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir žuvo Lietuvoje. Ne tų rusų, kuriuos mes laikome okupantais, o ukrainiečių rusų, kurie šiandien kaunasi gindami Ukrainą. Aš matau šią problemą. Lietuviams tai reikia paaiškinti“, – sakė jis, pridurdamas, kad taip pat nededąs lygybės ženklo tarp dabartinio šovinistinio Rusijos režimo ir sovietinio lagerio XX amžiuje.

A. Ufarto / BNS nuotr.

„Sovietų kariuomenė kovojo prieš fašizmą, dabar Rusijos kariuomenė yra tokia pat kaip fašistai. Bet lygybės ženklo padėti negalime“, – sakė jis.

Sovietų kariuomenė kovojo prieš fašizmą, dabar Rusijos kariuomenė yra tokia pat kaip fašistai. Bet lygybės ženklo padėti negalime.

Kritiškai R. Karbauskis įvertino ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymą – nelaukti ilgai užtruksiančių atsakingų institucijų sprendimų dėl paminklų nukėlimo ir juos uždengti Ukrainos vėliavomis. Tokia idėja, teigė „valstiečių“ lyderis, yra ne ką geresnė, nei skubėti nukelti sovietinius paminklus. Ukrainiečiai, tęsė politikas, to taip pat gali nesuprasti.

„Kontekstas juk yra kitas. Mes įveliame į savo pačių propagandą tai, kas yra istorija“, – teigė R. Karbauskis.

Visgi politikas pažymėjo nepritariąs sumanymo skubai, o ne vadinamojo desovietizacijos įstatymo idėjai kaip tokiai. R. Karbauskio teigimu, ateityje, gerai išdiskutavus, tolesnis tam tikros simbolikos memorialuose klausimas gali ir turi būti apsvarstytas.

„Aš esu irgi už tai, kad mes tai padarytume. Bet tikrai ne dabar ir ne šiame kontekste. Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad mes esame prieš kai kuriuos simbolius, kurie yra tuose memorialuose, bet mes nenurašome tų žmonių... Įstatymą galime priimti, bet nepulkime taip, kaip Landsbergis ragina, nes tai yra propaganda. Tai yra pigus bandymas kažką pasakyti karo tema“, – apibendrino  R. Karbauskis. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį priekaištavo A. Merkel ir buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo, sakydamas, kad tai buvo pavyzdys, kaip jų politika Rusijos atžvilgiu žlugo ir privedė prie dabartinio karo.

„Buvusi Vokietijos kanclerė dr. Angela Merkel laikosi savo sprendimų, susijusių su 2008 metais Bukarešte vykusiu NATO viršūnių susitikimu“, – sakė A. Merkel atstovas žiniasklaidai, atsakydamas į naujienų agentūros dpa klausimą.

„Atsižvelgdama į Bučoje ir kitose Ukrainos vietose atskleistus žiaurumus, buvusi kanclerė visapusiškai remia visas federalinės vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbarizmą bei karą prieš Ukrainą“, – pridūrė atstovas.

Teigiama, kad 2008 metais N. Sarkozy ir A. Merkel užblokavo Ukrainos prašymą. Galutinėje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje Ukrainai buvo pažadėta visateisė narystė, tačiau nebuvo nustatytas proceso pradžios grafikas, t. y. nebuvo inicijuotas narystės veiksmų planas.

Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.

Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.

E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.

„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (...) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.

Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.

„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.

E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.

Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.

„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.

„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.

S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų

Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų.

„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.

Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.

„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.

Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.

„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.

G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais

Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.

„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.

„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.

„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.

„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.

ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.

Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas.

„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.

Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.

„Parama ar pasityčiojimas? Vyriausybė pagaliau nusprendė skirti paramą pabėgėlius iš Ukrainos priglaudusiems Lietuvos piliečiams. Tačiau ar ta parama nėra labiau panaši į pasityčiojimą?“ – savo asmeninėje feisbuko paskyroje pirmadienį rašė A. Veryga.

„Valstietis“ piktinasi, kad siūloma už pirmą karo pabėgėlį suma – 150 eurų, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį dar 50 eurų.

„150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?“ – klausė A. Veryga.

150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?

„Tik priminsiu, kad nelegalių migrantų, stumtų į Lietuvą per Baltarusiją hibridinės atakos metu, skatinimui išvykti buvo skiriama 1000 eurų išmoka vienam asmeniui, plius lėktuvo bilietas. O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“, – pridūrė jis.

A. Verygai klausimas kyla ir dėl siūlymo paramą skirti tik nuo antro mėnesio.

„Pinigai bus skirti tik nuo antro mėnesio. Kodėl? Pirmą mėnesį nereikia nei valgyti, nei rengtis, nei oriai gyventi? Viskuo pasirūpins gyventojai? Šiandien kaip tik buvo paskelbta, kad, berods, 4 iš 10 Lietuvos gyventojų gyvena nuo algos iki algos. Stebim infliaciją, brangsta energetiniai ištekliai ir t.t. Ir visame šitame fone našta vėl numetama labai pilietiškiems gyventojams?“, – teigė A. Veryga.

„O kodėl pinigai nebus skiriami už pirmą mėnesį? Galbūt todėl, kad žmonėmis nepasitikima ir bijoma sukčiavimo. Keistas paradoksas: tikimasi pilietiškumo iš tų, kuriais nepasitikima“, – piktinosi A. Veryga.

Ragina sumą dvigubinti

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad moralinė prievolė padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams egzistuoja, tačiau iki šiol aktyvios savanoriškos gyventojų iniciatyvos gali slopti, mažėjant ir pačių žmonių finansinėms galimybėms padėti.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Dėl to, anot politiko, kompensuoti žmonių geranoriškai pagalbai pabėgėliams skiriamas išlaidas yra būtina.

Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi.

„Jei norime, kad šitas visas susikūręs pagalbos tinklas toliau egzistuotų, nes be jo valstybės tikrai niekaip nesusitvarkytų ir matytume pabėgėlius palapinių miesteliuose, sporto salėse mokyklose suguldytus ir panašiai, turime bent ir dalies kompensuoti tas išlaidas, kurias žmonės patiria. Čia yra akivaizdu“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Pasak jo, Ukrainos kaimynės ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios susiduria su dideliais ukrainiečių pabėgėlių srautais, panašiais kompensavimo priemones jau taiko.

„Tik tiek, kad jos yra beveik dvigubai didesnės“, – pažymi G. Paluckas.

G. Paluckas ragino nepamiršti, kad ir patys Lietuvos gyventojai patiria rekordinį kainų augimą, tad kartu privaloma rūpintis, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes. Jis paragino Vyriausybę patvirtinti reikiamas priemones.

„Sprendimai tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, tiek dėl energetikos kainų, lubų uždėjimo, virš kurių žmonės jau nebemokėtų, o mokėtų valstybė iš biudžeto, tiek tos vadinamosios kompensacijos žmonėms, kurie dalyvauja savanoriškoje veikloje padedant pabėgėliams. (...) Reikia spręsti visus klausimus vienu metu“, – kalbėjo socialdemokratas.

G. Paluckas tikina, kad SADM numatytos išmokų sumos yra nepakankamos. Jo teigimu, jei jos bus per mažos arba sprendimai dėl kompensacijų skyrimo vėluos, dalis žmonių nutrauks savanorišką veiklą.

Politiko nuomone, dėl to šalyje kils papildomų iššūkių, pavyzdžiui, bus iškreipta būsto nuomos rinka.

„Jei ta pagalba bus vėluojanti kompensacija arba per maža, dalis žmonių tikrai iškris iš savanorystės tinklo. Tai reikš, kad bus paralyžiuota iš karto būsto nuomos rinka. Tai reiškia, kad ir lietuviams kils būsto nuomos kaina, ir studentai atvažiavę ir ieškantys po vasaros neras apskritai kur gyventi“, – sakė G. Paluckas, kartu pažymėjęs, kad vėluojantys ar nepakankami sprendimai turės neigiamų pasekmių „ne tik pabėgėliams, bet ir visiems“.

„Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi“, – teigė G. Paluckas.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį informavo, kad už savo namuose apgyvendintus nuo karo bėgančius ukrainiečius gyventojai galės gauti išmokas.

Už pirmą karo pabėgėlį bus mokama 150 eurų, dar po 50 eurų valstybė išmokėtų už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį.

Kompensacija būtų išmokama nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ukrainiečius priėmę gyventojai galėtų ją gauti ilgiausiai tris mėnesius. Ministerija viliasi, kad tiek laiko užteks karo pabėgėliams Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą.

„Pilietinio ugdymo pamokas ir pilietinį ugdymą reikia stiprinti mokyklose, bet kalbant apie šitą strategiją – jeigu ji buvo rengta trejus metus, tai iš tikrųjų yra silpnoka“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė Regionų frakcijos atstovė Beata Petkevič.

Jos teigimu, strategija neatsako į „labai daug“ klausimų, kaip stiprinti piliečių atsparumą, neapibrėžia, kas turėtų veikti karo ir kitais atvejais.

„Nėra konkreti, neatsako į labai daug klausimų, kaip tą atsparumą didinti, kaip didinti pilietinę valią, neapibrėžta, kaip kas turėtų veikti – ar karo atveju, ar taikos metu“, – teigė parlamentarė.

„Perskaitęs tokią strategiją, pilietis tikrai nežinos, kaip elgtis“, – pridūrė ji.

Aiškumo strategijoje teigė pasigedusi ir komiteto pirmininko pavaduotoja, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė.

Perskaitęs tokią strategiją, pilietis tikrai nežinos, kaip elgtis.

„Mano galva, reikėtų dar labai gerai strategiją pergalvoti, ji turėtų būti aiškesnė“, – tvirtino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė.

Anot jos, strategijoje nėra aiškūs visuomenės grupių vaidmenys.

„Čia kalbama apie susisteminimą ir taip toliau, o, pavyzdžiui, apie susitarimą, koks bus atskirų visuomenės grupių įsitraukimas, jeigu Lietuvoje, neduok Dieve, prasidėtų karo veiksmai arba karo metu, nėra aišku. Nėra nurodyta, kokie vaidmenys būtų priskirti reguliariai kariuomenei, paramilitaristinėms organizacijoms, kaip Šaulių sąjunga, visuomeninėms organizacijoms ir kitoms valdžios institucijoms“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Jos teigimu, tokie dalykai strategijoje turi būti numatyti, politikė siūlė strategiją peržiūrėti.

„Siūlyčiau dar tokiu kritiniu žvilgsniu peržiūrėti, nes vien bendrų frazių nereikėtų – reikėtų aiškios strategijos“, – sakė parlamentarė.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams akcentavo, kad konkretūs veiksmai bus numatyti kituose dokumentuose, ne strategijoje.

„Nacionalinė darbotvarkė dėl piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui yra ne strategija arba ne veiksmai pilietiniam pasipriešinimui, dėl to ji į klausimus – ką ir kaip daryti – neatsako“, – teigė viceministras.

„Tikslas yra susisteminti visas veiklas ir įdėti naujas veiklas, kurios numatytų, kaip mes piliečius rengsime pilietiniam pasipriešinimui“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, konkrečios priemonės bus numatytos rengimo plane.

Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija praėjusią savaitę pateikta Seimui.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Kaip anksčiau teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, šia strategija siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“.

Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, pilietinis ugdymas būtų įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą.

Strategijoje įvardijamas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 procentų, remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 procentų 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis augų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai augtų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 procentų (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. atėjus 2035 metams.

Strategiją dar turės patvirtinti Seimas.