Eltai šios gimnazijos direktorius Tomas Kivaras teigė, kad pagrindinė idėja surengti tokią šalies pedagogams skirtą konferenciją kilo atsižvelgiant į šiuo metu visuomenėje vyraujančias negatyvias tendencijas, kurios dažnai pasireiškia kalbant apie švietimą.

„Apie švietimą žmonės kalba iš tikrųjų daug, dažniausiai – iš neigiamos pusės. Manytume, kad reikia daugiau pozityvumo ir žvelgti į ateitį. Pastaruoju metu Lietuvos švietimą gaubia niūrių ir pesimistinių prognozių šešėlis, neigiamai veikiantis švietimo darbuotojų savivertę, motyvaciją bei ugdymo kokybę šiandienos mokyklose. Mes KTU gimnazijoje turime kitokią ateities viziją. Todėl surengėme motyvacinę Lietuvos švietimo bendruomenei skirtą įkvepiančių idėjų konferenciją „Švietimas 5.0“, apimančią platų temų spektrą, – nuo vizionieriškų švietimo ateities įžvalgų iki realių taikomųjų pavyzdžių.

Manyčiau, mokytojavimas – tai daugiau nei atlyginimas, ir tikrai ne dėl atlyginimų einama į mokytojus. Mūsų konferencijos tikslas – sutelkti švietimo profesionalus ir kitose srityse dirbančius švietimo entuziastus bei suformuluoti prielaidas, laiduojančias sėkmingą švietimo ateitį Lietuvoje, priminti, kad ateitis prasideda jau dabar. Todėl konferencijai ir ieškojome pranešėjų, kurie rečiau yra kalbinami žurnalistų ar politikų, tačiau iš tikrųjų jie turi ką pasakyti apie švietimo aktualijas bei problemas“, – sakė Eltai KTU gimnazijos vadovas.

Pirmiausia patys mokytojai turėtų kelti savivertę. Niekas nepavers mokytojo profesijos prestižine, išskyrus jį patį.

Ši gimnazija dabar turi 350 mokinių. Kai ji kūrėsi, buvo joje sustiprintas matematikos, fizikos mokymas, dabar yra ir sustiprinta (nuo 11-os klasės) IT (informacinių technologijų) klasė. Baigę mokyklą, mokiniai gauna sertifikatą ir 15 kreditų, tad vėliau studijuojant jiems nebereikia laikyti (atsiskaityti) kai kurių egzaminų ar įskaitų. Anglų kalba čia taip pat mokoma aukštesniu lygiu nei įprastinėje mokykloje ir šios užsienio kalbos žinių šioje gimnazijoje įgyjama daugiau nei reikia valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti.

Gimnazijos steigėjas – Kauno technologijos universitetas, tačiau joje mokoma pagal bendrą visos Lietuvos švietimo įstaigoms nustatytą programą. Pasak KTU gimnazijos vadovo, joje dirbama laikantis visų švietimo tinklui šalyje privalomų normų, „bet ir jų ribose veikiant, galima būti pakankamai laisvam“. „Gal čia toks palikimas, tekęs švietimo žmonėms – galvoti, kad kažko negali daryti? Bet juk nuo mūsų pačių priklauso ir pokyčiai, ir iššūkių įveikimas“, - įsitikinęs gimnazijos direktorius T. Kivaras.

Konferencijoje „Švietimas 5.0“ dalinamasi vertingomis idėjomis apie dabarties/ateities švietimo tendencijas ir naujas kryptis, profesinius iššūkius, galimus jų įveikimo būdus.

Anot Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovo Donato Puslio, kai kalbama apie būtinybę keistis, pradedama iš labai toli. Maždaug taip: pirma pakeisiu Lietuvą, o paskui pradėsiu keistis aš. Bet pradėti reikėtų nuo savęs, pirmiausia sau užduodant klausimą: o ką aš galėčiau padaryti?

„Kas iš jūsų norėtų būti mokytojas? Dažnoje klasėje uždavus tokį klausimą, mokinių rankos nepakyla. Paklausus, kodėl nėra norinčiųjų, girdisi atsakymai: „mokytojo darbas labai sunkus, mokytojų atlygis už darbą labai mažas.“ Kai kurie vaikai, sužinoję, kiek mokytojas gauna už mėnesį darbo, prisipažino, jog tai, jų manymu, – savaitės atlygis. Ir visuomenėje vyrauja platus požiūris, kad mokytojo profesija visai neprestižinė. Netgi vienoje apklausoje pirma iš tų, neprestižinių, buvo nurodyta valytojo, antra – mokytojo profesija. O kai baigiau studijas, mano buvusi mokytoja, sužinojusi, kad aš tapau mokytoju, pasakė: „o aš galvojau, kad jis gali daugiau pasiekti...“ Taigi, pirmiausia patys mokytojai turėtų kelti savivertę. Niekas nepavers mokytojo profesijos prestižine, išskyrus jį patį“, – sakė konferencijoje D. Puslys.

Kalbėdamas apie ateities mokytoją, grupės „Kalba“ įkūrėjas, konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais Rytis Jurkėnas pabrėžė, kad mokytojui, vienam iš kertinių stulpų, ant kurių laikosi visuomenė, reikia suprasti mokinių prigimtis ir intelektus.

„Sakoma, kad situacija Lietuvoje kelia nerimą, – ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio. Lietuva, sakyčiau, pralaimi, kai tik 15 procentų jaunimo vėliau dirba pagal įgytą specialybę, o gal 30 proc. norėtų ateityje pagal ją dirbti. Beje, 60 proc. pasirinkimų nulėmė ne mokytojai ar mokiniai, bet jų tėvai“, – aiškino profesorius.

Paklaustas, gal per anksti priversti rinktis profesiją moksleiviai vėliau nusivilia savo pasirinkimu ir dirba ne tai, ką pasirinko, dr. R. Jurkėnas atsakė, kad pagal daugelio tyrimų rezultatus, 15 metų amžiaus žmonės jau geba pajusti savo potencialą ir pasirinkti. Tad mokytojų pareiga bei tikslas yra pamatyti, padėti pačiam mokiniui tą potencialą pajusti.

Vakarop konferencijoje vyksiančios diskusijos dalyviai, tarp kurių yra ir verslo, akademinės bendruomenės atstovų, perteiks sukauptą patirtį bei bandys atsakyti į švietimui ir visuomenei aktualų klausimą: „O kas toliau?“.

Šios sutarties tikslas yra pasiūlyti sprendinių, galinčių atnaujinti ir sustiprinti rajono seniūnijų įvaizdį, gerinančių gyvenamosios aplinkos kokybę, atnaujinančių traukos objektus, skatinančius suburti vietos bendruomenės narius kartu leisti laiką, bendrauti ir aktyviai pramogauti. Atsižvelgiant į mokslo bei naujų technologijų pristatymo visuomenei svarbą, susitarta dėl abipusiai naudingo ir geranoriško bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant mokslo integracijos, glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio tarp universiteto ir savivaldybės.

„Tikiuosi, kad aukštosios mokyklos studentai kartu su kvalifikuotais dėstytojais, savivaldybės administracijos specialistais ir seniūnijų darbuotojais, vietos bendruomene pasiūlys Kauno rajono seniūnijų viešųjų erdvių sutvarkymo vizijų",- kalbėjo meras Valerijus Makūnas.

Pasak pranešimo, siekiama, kad seniūnijų viešųjų erdvių sutvarkymas sustiprintų ir viso Kauno rajono identitetą, pabrėžtų jo unikalumą bei padėtų išlaikyti Lietuvoje lyderiaujančios savivaldybės statusą.

„Kauno technologijos universitetas buvo, yra ir bus integrali Kauno rajono dalis", - partneryste džiaugėsi universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

Neseniai vykusioje NKL konferencijoje patvirtinta, kad geriausia praėjusio sezono Regioninės krepšinio lygos (RKL) komanda tapusi Šilalės „Lūšis“ pakeis paskutinę vietą NKL užėmusią Kauno KTU. Kauniečiai būtų turėję galimybių likti lygoje, jei Šilalės komanda būtų neradusi arenos varžyboms. Mat jos salė neatitinka NKL reikalavimų.

Vis dėlto, Šilalės komandai buvo suteikta galimybė vieną sezoną žaisti Rietavo salėje. Šiuos du miestus skiria 35 kilometrai. „Lūšies“ komandai tai bus debiutinis sezonas NKL. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės bei Kauno „Žalgirio“ įžaidėjo Luko Lekavičiaus gimtinės Šilalės ekipai praėjusį sezoną pavyko triumfuoti RKL čempionate. Turnyro finalo serijoje ji 3:1 pranoko „Raseinius“.

KTU komanda NKL varžėsi pastaruosius trejus metus. 2016–2017 m. sezone ji užėmė 11-ąją vietą, 2017–2018 m. sezone – dvyliktąją, o praėjusį sezoną – penkioliktąją. 2019-2020 metų sezonas startuos spalio 3-ąją dieną. Tiesa, Kauno regionui pirmenybėse atstovaus ir Jonavos SK ekipa. Jonaviečiai neseniai sulakė pasiūlymo startuoti aukščiausioje šalies krepšinio lygoje – LKL, tačiau nutarė neskubėti, kilti palaipsniui, sukaupiant deramą biudžetą, kelialapio siekti sportiniu principu.

Nuo šiol visos NKL rungtynės vyks ne penktadieniais ir šeštadieniais, o ketvirtadieniais (18 val.) ir šeštadieniais (16 val.). Nacionalinė krepšinio lyga ir toliau organizuos tarptautinį turnyrą, kuriame visos lygos ekipos reguliariajame sezone varžysis su Minsko „Cmoki“ dublerių komanda. Taip bus išvengta situacijų, kai Nacionalinėje krepšinio lygoje dėl nelyginio komandų skaičiaus viena ekipa nuolat neturėtų varžovės. Tarptautinio turnyro rezultatai į bendrą NKL turnyro lentelę nesiskaičiuos.

Aptars aktualias temas

Tarpdisciplininę mokslo ir praktikų bendruomenę į Kauną subūrė konferencija "Urbanistinė, natūrali ir socialinė aplinka: įtaka poveikiui, sveikatai ir gerbūviui". Jos atstovai "Žalgirio" arenoje penkias dienas iš eilės nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerovės problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos šiuo metu itin aktualios žmonių sveikatos ir gerovės problemos. Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai daro daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.

"Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaunamos taršos kiekiai – visiškai maži, negalintys turėti lemiamos įtakos. Tačiau net ir mažos koncentracijos, nedideli cheminių medžiagų kiekiai per visą gyvenimą gali sukelti nemažai ligų", – mokslininko žodžiais, vis dažniau pasitaiko, kad, tarkime, 20 metų gyvenant tam tikroje aplinkoje, naudojant tam tikras chemines medžiagas, žmogus ima ir suserga. Tokių susirgimų priežastys anksčiau dažniausiai buvo traktuojamos kaip neaiškios. Dabar vis dažniau jos siejamos su tarša, sukeliama smulkių veiksnių.

Šiems smulkiems veiksniams vis daugiau dėmesio skiriama išsivysčiusiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. "Mūsų bendra gerovė Lietuvoje yra gana gera, reikalavimai pramonei ir energetikai – aukšti. Mes neturime labai taršios pramonės, tokių teršėjų, nuo kurių į aplinką išmetamų teršalų galima susirgti. Kitaip yra besivystančiose šalyse arba Kinijoje, kur oro užterštumas yra didžiulė problema, kur kyla tokie smogai, per kuriuos nieko nematyti. Taigi, Vakarų šalyse mes perėjome prie smulkių veiksnių kontrolės. Dabar ilgalaikis mažų veiksnių poveikis mums yra svarbiau nei suvaldytos didžiosios grėsmės", – tvirtino profesorius.

Dėmesys patalpų orui

Daugiausia mokslininkų į konferenciją atvyksta iš JAV ir Europos, tačiau laukiama ir nemažai Kinijos, kitų Azijos valstybių, taip pat Naujosios Zelandijos, Kolumbijos atstovų. Penktadalis dalyvių – iš Azijos šalių. "Nesifokusuosime į Lietuvos, Europos problemas – aptarsime pasaulinius iššūkius, tarp kurių – klimato kaita, dėl kurios kyla didžiuliai gaisrai, potvyniai", – užsiminė pašnekovas. KTU yra konferenciją priimanti institucija, renginį organizuoja dvi JAV įsikūrusios organizacijos – Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija ir Tarptautinė patalpų oro ir klimato asociacija. Tai atsispindi ir pranešimų tematikoje. Daug dėmesio konferencijoje bus skirta patalpų oro kokybei. Tarp kitų, čia bus pristatytas ir KTU mokslininkų atliktas tyrimas. Patalpų oro kokybę jie tyrė ir renovuotuose daugiabučiuose, ir mokyklose, vaikų darželiuose. "Situacija nėra tragiška, – tyrimų rezultatus lakoniškai apibendrino D.Martuzevičius. – Reikia pripažinti, kad Lietuvoje stengiamasi užtikrinti gana geras gyvenimo sąlygas. Žinoma, labai svarbi ventiliacija. Mes nuolat pabrėžiame, kad renovacija yra ne tik energinės pastato funkcijos, bet ir žmogaus gerovės tobulinimas. Jei pastatas užsandarinamas, po renovacijos ventiliacija suprastėja, tokiose patalpose kaupiasi oro tarša. Būna, kad ir pelėsis įsimeta, jau nekalbant apie su renovacija nesusijusią oro taršą nuo naujų baldų, nemalonius kvapus."

Vis dėlto profesorius užsiminė: remiantis tyrimų rezultatais, negalima įrodyti, kad renovacija blogina patalpų oro kokybę. "Jei ventiliacijos klausimai išsprendžiami, tai yra teigiamas procesas", – pastebėjo pašnekovas.

Atliekant tyrimus mokyklose ir vaikų darželiuose, išryškėjo didelės problemos. "Jų patalpos prastai vėdinamos, be to, vaikai po vasaros atostogų neretai sugrįžta į klases, iš kurių ką tik išėjo dažytojai, ir turi kvėpuoti chemiją, išsiskiriančią iš dažų. Tai yra didelė problema, dėl to būna daug skundų. Reikia daug šnekėti su mokyklų vadovais, bendruomenių atstovais apie apdailos medžiagų pasirinkimą, kad pigiausios medžiagos nebūtų perkamos, kad būtų įdiegtos ventiliacijos sistemos", – mokslininko teigimu, mokyklų bendruomenes dar reikia šviesti.

Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją.

Palygino daromą žalą

Patalpų oro tyrimus atlikę KTU mokslininkai tyrė daug veiksnių, tarp jų – kaip patalpų oras užteršiamas jose rūkant. Nustatyta, kad labiausiai patalpų orą užteršia įprastinės cigaretės. "Jos iš tiesų yra labai didelis taršos šaltinis, – sakė D.Martuzevičius. – O naujieji produktai, vadinamosios bedūmės technologijos – jas vartoti žalinga, tačiau, jei vis dėlto jos vartojamos, greta esantiems žmonėms antrinio rūkymo tikimybė sumažėja labai stipriai. Vartojant bedūmes technologijas, patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginus su tradicine cigarete, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Ir esantiems šalia tikimybė įkvėpti teršalus yra žymiai mažesnė. Taigi, antrinio ir tretinio rūkymo grėsmė yra žymiai mažesnė." Mokslininkas išskyrė du pasyviojo rūkymo lygmenis. Antrinis rūkymas – kai esantys šalia asmenys rūkančiojo su cigarečių dūmais ar garais įkvepia kenksmingų cheminių medžiagų. Tretinis rūkymas – tai pasyvus rūkymas esant patalpoje, kurioje galbūt prieš mėnesį rūkyta, tačiau išlikęs kvapas ir į minkštus baldus, kilimus, užuolaidas įsisunkusios kenksmingos medžiagos, kurios po truputį išsiskiria.

Pristatys naujausius tyrimus

Konferencijoje dalyvaus mokslininkai ir praktikai: epidemiologai, toksikologai, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Jie skaitys pranešimus apie sveikos aplinkos kūrimą, teršalų stebėseną žmogaus organizme, aptars švaraus vandens tiekimo iššūkius pasauliniu mastu, pristatys naujausius kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose tyrimus, inovatyvius oro valymo būdus.

KTU yra renginį priimančioji institucija. D.Martuzevičiaus teigimu, Lietuva konferencijai pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į Tarptautinės patalpų oro ir klimato asociacijos veiklas.

"Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Konferencijos temos apima teršalų šaltinius ir emisijas, koncentracijas, poveikį, rizikos vertinimą", – pasakojo mokslininkas.

Tikimasi, kad mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatymų bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą. "Stengsimės užfiksuoti, koks progresas padarytas palyginus su pernai. Sieksime susisteminti visus pranešimus, kad tarsi nuotraukoje matytume, kokia situacija šiose srityje šiuo metu yra pasaulyje ir kur link reikėtų žengti atliekant tolesnius tyrimus, ką rekomenduoti valdžios institucijoms", – sakė KTU profesorius.

Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well-being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai.

Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija kartu su Tarptautine patalpų oro ir klimato asociacija.

Kaune tikimasi sulaukti beveik 600 dalyvių iš viso pasaulio. Pagrindinė dalis jų atvyks iš JAV ir Europos, tačiau laukiama nemažai Kinijos ir kitų Azijos valstybių, taip Naujosios Zelandijos ir Kolumbijos atstovų.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, KTU CTF profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, toks renginys reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

„Tai yra didelis pasitikėjimas ir įvertinimas, kuris pasiekiamas tik nuosekliai dirbant šioje srityje ir įsitraukiant į asociacijų veiklas. Paskutinį kartą panaši konferencija vyko 2015 m. Bazelyje, Šveicarijoje, prieš tai Gente, Hong Konge, Liubline, Filadelfijoje, kitais metais – Seule“, – pasakoja KTU CTF profesorius.

Naujos medžiagos ir technologijos – naujas poveikis

Jo teigimu, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos nuolat svarbios žmonių sveikatos ir gerovės problemos, kurios šiuo metu itin aktualios.

Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai gali daryti daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.

Pasak jo, rinkoje naujos medžiagos ar technologijos atsiranda greičiau nei spėjamas ištirti ilgalaikis jų poveikis, todėl kartais visų pasekmių numatyti neįmanoma. Konferencijoje laukiama nemažai dalyvių iš Azijos, kur aplinkos užterštumo problema yra žymiai sudėtingesnė ir blogai valdoma. Tuo pačiu atsiranda nauja banga didžiųjų veiksnių, kurie gali pakeisti požiūrį į visuomenės sveikatą – kalbama apie klimato kaitos padarinius ir jų valdymą.

„Šis renginys yra jungtinis dviejų asociacijų – Tarptautinės ekspozicijos mokslo draugijos ir Tarptautinės patalpų oro kokybės ir klimato draugijos. Diskusijai susirinks tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė, apimanti epidemiologus, toksikologus, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, todėl tikimės, jog tarpdisciplininė diskusija duos įdomių rezultatų“, – pasakoja profesorius.

Kaunas trumpam taps mokslo turizmo objektu

Mokslininko teigimu, Lietuva pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į asociacijos veiklas. Renginys taip pat reikšmingas Kauno miestui, kaip patrauklaus mokslo turizmo objektui, bei prisideda prie miesto, kaip 2022 m. Europos kultūros sostinės, tikslų, susijusių su darnia miestų plėtra, skatinimo.

KTU yra renginį priimančioji institucija, užtikrinsianti kokybišką turinį ir technines priemones. Prie konferencijos organizavimo dirba CTF ir SAF mokslininkai, o vienas svarbiausių jų uždavinių – sustyguoti tarpdisciplininį turinį į įdomias sesijas, pakviesti įdomių pranešėjų plenarinėms sesijoms. Į konferencijos organizavimą įtraukiami Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų, Aplinkos inžinerijos ir kitų CTF ir SAF studijų programų studentai.

„Nepamirštama ir turistinė renginio pusė – agentūros „Kaunas IN“ pagalba parinkti įdomūs miesto pažintiniai turai, organizuojamas miesto ir universiteto jungtinis priėmimas KTU „Santakos“ slėnyje. Tai yra neatsiejami tokių konferencijų atributai, reprezentuojantys Kauno miestą, kaip mokslinio turizmo objektą“, – džiaugiasi D. Martuzevičius.

Be konferencijos taip pat vyks daug asociacijų vidinių darbo grupių bei techninių komitetų susitikimų, kuriems universitetas suteiks infrastruktūrą.

Diskusijų rezultatas – geresnė įstatyminė bazė

„Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Konferencijos temos apima teršalų šaltinius ir emisijas, koncentracijas, ekspoziciją, rizikos vertinimą, taip pat ekspozicijos vertinimo metodus, modelius, sveikatą, biomonitoringą ir biologinį atsaką bei komfortą, produktyvumą, bendruomenių sveikatą, gerovę“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Nors konferencija mokslinė, dalyvaus nemažai praktikų iš įvairių valstybinių organizacijų – JAV Aplinkos apsaugos agentūros, Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros, todėl, D. Martuzevičiaus teigimu, mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatyminę bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą.

Konferencijos metu sesijų pirmininkai susistemins informaciją ir tai duos pagrindą konferencijos rezoliucijos suformavimui, kuri užfiksuos pasaulinį progresą šioje srityje ir bus atrama kitų metų konferencijoms.

Mokslininkai – iš viso pasaulio

D. Martuzevičių, kaip aplinkos ir chemijos inžinierių domina temos, susijusios su oro užterštumo mažinimu.

„Oro valymas yra sparčiai besiplečianti technologija ir labai svarbi urbanizuotose teritorijose. Šios technologijos veiksmingumo aptarimui vyks atskiros sesijos. KTU pristatys nemažai pranešimų, kurie apims platų tyrimų spektrą: nuo veiksnių, lemiančių oro kokybę technologinių procesų metu ir buityje iki oro valymo technologijų eko-efektyvumo tyrimų. Parodoje bus pristatomos KTU mokslininkų ir startuolių kaip „Volatile Innovation“, „Bioksa“ vystomos technologijos oro ir vandens kokybės gerinimui“, – sako jis.

Konferencija bus atidaryta KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorės Monikos Petraitės pranešimu apie bendruomenių įtaką sveikos aplinkos kūrimui, siekiant pabrėžti, kad sveikos aplinkos užtikrinimui svarbus ne tik cheminis ar technologinis aspektas, bet ir socialinis veiksnys.

Dr. Elisa Van Kenhove iš Gento universiteto (Belgija) pristatys pranešimą apie inovatyvius užterštumo Legionella bakterijomis valdymo pastatuose būdus.

Vėliau prof. Yuguo Li, „Indoor Air“ žurnalo redaktorius iš Honkongo universiteto, apžvelgs naujausius tyrimus kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose srityje. Tuo tarpu įžvalgas apie naujausias teršalų stebėsenos pastatuose tendencijas pristatys dr. Corinne Mandin iš Mokslinio ir techninio pastatų centro Prancūzijoje.

Dr. Marike Kolossa-Gehring (Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra) pateiks Europos progresą žmogaus biomonitoringo (teršalų stebėsena žmogaus organizme) srityje, o dr. Pekka Pietilä iš Tamperės universiteto (Suomija) susistemins švaraus vandens tiekimo politinius ir mokslinius iššūkius pasauliniu mastu.

Taip pat Anita van Breda (Pasaulio laukinės gamtos fondas, WWF, JAV) pateiks įžvalgas apie klimato kaitos ir su ja susijusių ekstremalių situacijų poveikį aplinkos kokybei. Konferencija bus baigta dr. Carl-Gustaf Bornehag iš Švedijos Karlstado universiteto pranešimu apie cheminių medžiagų rizikos vertinimą pastatuose.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://isesisiaq2019.org/

Tarp iš visos Lietuvos studijuoti į KTU atvyksiančių šimtukininkų – po vieną įvertintą penkiais ir keturiais, ir net aštuoni įvertinti trimis šimtukais.

Iš viso neseniai pasibaigusio pagrindinio priėmimo metu KTU sutartis pasirašė net 226 šimtukininkai. Įspūdingiausiais rezultatais pasižymėję pretendentai pasirinko Programų sistemų, Taikomosios matematikos, Cheminių technologijų ir inžinerijos, Atsinaujinančiosios energetikos studijų programas.

Geri atsiliepimai

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos abiturientas Edvinas Juozapaitis tapo šio miesto pasididžiavimu. Vaikinas laikė šešis brandos egzaminus ir net penki iš jų įvertinti 100 balų.

Būsimas KTU studentas ilgai svarstė, kurį Lietuvos universitetą pasirinkti, o galutinį jo sprendimą nulėmė atsiliepimai apie studijų kokybę, šiuolaikiškas universiteto požiūris bei dėstytojų kompetentingumas.

„Pasirinkta studijų programa KTU atrodė artimesnė mano lūkesčiams nei kitur“, – tvirtina E. Juozapaitis.

Pasirinkti tinkamą studijų programą nėra lengva užduotis, ypač, kai dauguma dalykų sekasi puikiai. Pasak būsimo studento, sunku iškelti vieną dalyką aukščiau kitų. Po ilgų svarstymų, jaunuolis pasirinko taikomąją matematiką.

„Iš pradžių turėjau tris taikinius: matematiką, gamtos mokslus (chemiją arba fiziką) ir informatiką. Nusprendžiau, kad be matematinio mąstymo negebėčiau nei fizikos, nei chemijos, nei informatikos, ir visada matematiką mėgau labiausiai“, – teigė jis.

Tomas Vainoris, laikęs penkis egzaminus ir gavęs keturis šimtukus, džiaugiasi, kad stulbinamus rezultatus pasiekė atokioje Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje Šilalės rajone.

Jau devintoje klasėje vaikinas žinojo, kad nori studijuoti programų sistemas, tačiau klausimas, kurį universitetą pasirinkti, jam nedavė ramybės. Net ir patys gabiausi susiduria su iššūkiais besirinkdami tinkamiausią studijų vietą, mat universitetas tampa antraisiais namais.

„Apie KTU sulaukiau daug gerų atsiliepimų ir, manau, kad pasirinkta studijų programa gerai paruoš ateičiai”, – pasakoja abiturientas.

Matematikos užduotis sprendė dar darželyje

Abu pašnekovai jau nuo pat vaikystės skirdavo daugiau dėmesio mokslams nei jų bendraamžiai.

„Dar darželyje, kol kiti žaidė su žaislais, prašiau auklėtojos man sugalvoti matematikos užduočių, paprastos sudėties ir atimties su skaičiais iki 10“, – pasakoja E. Juozapaitis.

Šimtukus Edvinas gavo iš anglų kalbos, matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos egzaminų, o lietuvių kalbos ir literatūros egzamine buvo įvertintas 71 balu.

Jaunasis žemaitis ketverius metus nuolat dalyvavo įvairiose olimpiadose, tad egzaminai jam neatnešė staigmenų. Žinoma, teko daug dirbti, bet pripratusiam prie nuolatinio darbo vaikinui dvylikta klasė nesukėlė papildomų iššūkių.

„Egzaminas nuo olimpiados skiriasi mažai. Kiekvienoje gimnazijos klasėje ruošiausi tų dalykų olimpiadoms, kurių egzaminus laikiau, – teigia E. Juozapaitis. – Per tiek laiko iki egzaminų tie dalykai pasidarė visiškai aiškūs, todėl dvylikta klasė nebuvo intensyvesnė už praėjusias.“

Būsimam KTU studentui T. Vainoriui pasiruošimas egzaminams taip pat nepasirodė sunkus.

„Intensyviausiai ruošiausi dieną prieš egzaminą, kad užtvirtinčiau visas per ilgus metus įgytas žinias”, – pasakoja programavimą nuo rugsėjo studijuosiantis Tomas.

Kaunas – arčiau namų

Būsimi KTU studentai džiaugiasi, kad studijuos Kaune – šis miestas arčiau namų, o KTU studentams atsiveria daugybė galimybių įvairioms veikloms. Nuo pirmųjų dienų pradedamas kurti įspūdingas CV būsimai karjerai, sprendžiamos verslo pateikiamos konkrečios užduotys ir mezgami naudingi kontaktai, studentai kviečiami puoselėti savo talentus ir hobius.

Patys pažangiausi studentai kviečiami dalyvauti KTU „Gifted” talentų ugdymo programoje, visiems rekomenduojama išnaudoti mentorystės privalumus – 700 dėstytojų, tyrėjų, verslo atstovų yra KTU mentoriai visiems studentiško gyvenimo atvejams, nuo pirmųjų dienų universitete iki karjeros pasirinkimo.

Iš viso per abu pagrindinio priėmimo I ir II etapus į KTU buvo pakviesta studijuoti 1 487 stojantieji, iš kurių sutiko studijuoti ir sutartis pasirašė 1 341 asmenys. Pagrindiniame etape studijas KTU pasirinko ir nuo šio rudens mokslus universitete pradės 1 168 asmenys, gavę valstybės finansuojamas studijų vietas. Dar 173 asmenys studijuos valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Ši Tarptautinio verslo akademijos Centrinės ir Rytų Europos skyriaus konferencija šiais metais vyks Kaune, rugsėjo 25-27 dienomis. Konferencijoje bus atskleidžiami iššūkiai ir galimybės, su kuriais šiandien susiduria tarptautinis verslas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) konferencijoje bus pristatomi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir vyks diskusijos tarp tarptautinio verslo tematika besidominčios akademinės bendruomenės, praktikų bei politikos formuotojų.

Kaip transformuojasi tarptautinės įmonės

Renginio dalyviai turės unikalią galimybę išklausyti plenarinį pranešimą „Digitalization, people and multinational business enterprise evolution“, kurį skaitys pasaulinio lygio mokslininkas profesorius Jano-Eriko Vahlne, vieno iš Uppsala įmonių internacionalizacijos proceso modelio autorius.

Pasak jo, klasikine tapusi inkrementalaus įmonių internacionalizacijos proceso teorija pastaraisiais metais buvo peržiūrėta atsižvelgiant į radikalias konteksto, kuriame funkcionuoja tarptautinis verslas, transformacijas. Profesorius J-E. Vahlne pristatys atnaujintą internacionalizacijos proceso modelį, grįstą dinamiškais procesais ir šių dienų realijas atspindinčiomis prielaidomis (neišvengiamą riziką bei neapibrėžtumą).

Šis modelis skirtas paaiškinti daugianacionalinių verslo įmonių evoliucionavimą. 2019 m. profesorius gavo „Palgrave-Macmillan/JIBS“ apdovanojimą už įtakingiausią pastarojo dešimtmečio mokslinį straipsnį „The Uppsala internationalization process model revisited: From liability of foreignness to liability of outsidership”, publikuotą prestižiniame mokslo žurnale „Journal of international Bussiness studies“.

 „Brexit“ modeliai ir pasekmės verslui

Plenarinėje konferencijos sesijoje pranešimus skaitys ir kiti pasauliniu mastu pripažinti tarptautinio verslo akademinės bendruomenės nariai.

Profesorius Pervezas Ghauri, kuris yra ir pagrindinis mokslinio žurnalo „International Business Review“ redaktorius, skaitys pranešimą tema „The Changing Landscape of International Business: The Impact of Populist Governments and BREXIT“.

Pasitelkiant lošimų teorijos derybų modelius, profesorius pristatys galimas „Brexit“ sutarimų zonas, derybinius scenarijus bei jų pasekmes. Konferencijos dalyviai sužinos, kurie iš esamų sutarimų modelių – „Ukraina Plus“, Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos – vertintini kaip galimas Jungtinės Karalystės vyriausybės pasirinkimas „Brexit“ derybose.

Profesorius Ilan Alon, mokslinių žurnalų „International Journal of Emerging Markets“ ir „European Journal of International Management“ vyr. redaktorius skaitys pranešimą tema „Globalization of Emerging Market Firms: The Case of China“ bei pristatys savo naujausius mokslinius tyrimus Kinijos įmonių internacionalizacijos tema. Argumentuodamas ryšį tarp politinės rizikos ir tiesioginių užsienio investicijų iš Kinijos, jis aptars praktines tyrimų rezultatų implikacijas Centrinės ir Rytų Europos šalims.

Reputacijos problemos investuojant užsienyje

Profesoriaus Williamo Newburry pranešimas „Building Corporate Reputations in Transition Economies: Overcoming Home Country and Other Barriers in a Digital World“ ypač aktualus pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių įmonėms, susiduriančiomis su didelėmis reputacijos problemomis investuojant užsienyje.

Šie sunkumai didžia dalimi kyla dėl to, kad šios bendrovės yra mažai žinomos kitose rinkose, o taip pat dažnai šių bendrovių kilmės šalies reputacija (verslo požiūriu) nėra palanki. Neturėdami patikimos informacijos apie bendrovę, potencialūs partneriai jos reputaciją vertina pagal bendrovės šalies reputaciją.

Šiame pristatyme bus apžvelgti sunkumai, su kuriais susiduria pereinamojo laikotarpio ekonomikos įmonės, bei siūlomi metodai, kuriais įmonės gali įveikti savo šalies ir kitas reputacijos kliūtis skaitmeninio pasaulio kontekste.

Profesoriaus Maxo von Zedtwitzo pranešimas „Changes in the Global Landscape of Innovation – Some Myths, Some Realities” aptars vyraujančias išankstines nuostatas apie globalias inovacijas ir sugriaus šiuos įsišaknijusius mitus pasitelkiant naujausias įžvalgas bei duomenų, kurie paprastai nėra prieinami plačiajai visuomenei, įskaitant ir tarptautinio verslo akademinę bendruomenę, analizę. 

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia: https://aibcee2019.ktu.edu/

Džiaugiasi sugrįžtuvėmis

„Tokio jaudulio ir noro įstoti į universitetą dar nebuvau patyrusi, nes niekada taip nenorėjau mokytis kaip dabar“, – šypsodamasi pasakojo „Axis Technologies“ inžinierė konstruktorė Karolina Sokelytė, neseniai sužinojusi, kad yra priimta į mechanikos inžinerijos magistro studijų programą Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete.

Grįžti į universiteto suolą ji nusprendė praėjus metams po bakalauro diplomo gavimo. Po studijų mergina iškart įsidarbino įmonėje ir yra atsakinga už biokuro katilinių įrangos projektavimą. „Darbas labai įdomus, nes ne tik darau brėžinius, dirbu kitus darbus biure, bet ir vykstu į objektus, akivaizdžiai matau įgyvendinamus savo darbo rezultatus. Kiekviena diena siūlo iššūkių, todėl nėra monotonijos“, –  teigė mergina.

K.Sokelytė prisipažino, kad iš pradžių pasirinkusi inžinerines studijas turėjo dvejonių, nors tvirtai žinojo, kad jai artimiausi yra tikslieji mokslai.

„Nemažai jaunų žmonių mano, kad inžinerija dažniausiai yra vyresnių vyrų sritis, o jaunimui ir tuo labiau merginoms tokiose darbovietėse sunku įsitvirtinti. Šie stereotipai greitai sugriuvo pradėjus dirbti – kasdien matau daug jaunų, kūrybingų, įdomių asmenybių“, – tvirtino jauna inžinierė.

Nauda abipusė

K.Sokelytė pasakojo, kad pradėjusi dirbti gana greitai pradėjo galvoti apie magistrantūrą. „Darbe, kuriame nėra rutinos, reikia ir nuolatinio tobulėjimo. Esu tikra, kad magistro studijos praplės mano akiratį, į daugelį dalykų leis pažiūrėti platesniu žvilgsniu“, – mano ji.

Magistro studijų diplomo darbo temą K.Sokelytė ketina rinktis iš kurios nors įmonei svarbios srities. „Su kolegomis išsiaiškinsiu, ką galima tobulinti, atliksiu tyrimą ir teiksiu siūlymus. Dėl to diplominis darbas bus naudingas tiesiogiai įmonei, galėsiu matyti apčiuopiamą rezultatą“, – džiaugėsi K.Sokelytė.

Merginą tęsti studijas paskatino ir tai, kad dauguma kolegų jau yra baigę magistro studijas, o kai kurie ir doktorantūrą. „Dar buvo dvejonių, ar pavyks dienines studijas derinti su darbu, bet sulaukiau darbdavių palaikymo ir paskatinimo neatsisakyti šios minties“, – teigė K.Sokelytė.

„Axis Technologies“ Personalo ir administracijos departamento direktorė Lina Valentukevičė tvirtino, kad įmonėje daug tokių pavyzdžių, kai padirbėję specialistai nusprendžia tęsti studijas. „Žinių niekada nebūna per daug, todėl mūsų bendrovė labai palaiko šias iniciatyvas. Be to, tokiais darbuotojais džiaugiamės dar ir dėl to, kad tai rodo jų norą nuolat tobulėti“, – aiškino L.Valentukevičė.

Vis daugiau įmonių supranta, kad sudarydamos sąlygas mokymuisi jos skatina darbuotojų lojalumą ir kuria patrauklaus darbdavio įvaizdį. Tai sudaro sąlygas pritraukti talentingus, motyvuotus tobulėti specialistus. Jie operatyviau prisitaiko prie pokyčių, turi platų akiratį, yra kūrybingi.

Daug galimybių ir verslui, ir mokslui

Įmonės sudarančios sąlygas darbuotojams studijuoti magistrantūroje gauna naudos ir iš glaudesnio ryšio su aukštąja mokykla.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas teigia, kad tokios bendrovės lengviau įdiegia inovacijas, gauna naujausius tyrimus ir žinias, perduoda savo poreikius universitetams. „Tyrimai rodo, kad tose šalys, kuriose yra daugiau nei kitur magistrų bei mokslo daktarų, geriau išvystytas ir aukštųjų technologijų sektorius, veikia daugiau didesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių. Dėl to kuriama ir didesnė vertė visai valstybės ekonomikai“, – tvirtino dekanas.

Kaip pavyzdį mūsų šalyje galima paminėti biotechnologijų ir lazerių sektorių, kur dirba daug magistrų bei mokslo daktarų. Lietuvos ekonomikai šie sektoriai nėra pagrindiniai varikliai, tačiau kitoms pramonės įmonėms vystant inovacijas net ir nedidelis augimas duotų milžinišką naudą šalies ūkiui. Tam reikalingi aukštos kompetencijos ir kūrybiški specialistai.

„Pramonės ir studijų sinergija sukuria tokias sąlygas, kai į magistrantūros studijas ateina stipriai motyvuoti studentai, o įmonė kartu su universitetu pradeda vykdyti mokslinius tyrimus, kurių rezultatas – inžineriniai sprendimai ir naujos technologijos“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Pasak dekano, bendradarbiaujant su įmonėmis, kai magistrantūrą renkasi jų darbuotojai, universitetams yra daugiau galimybių geriau pažinti verslo poreikius bei kartu su verslu kurti inovacijų kultūrą, taip reikalingą mūsų ekonomikai, kuriant didesnę pridėtinę vertę.

„Kai darbuotojai pagal darbo patirtį suvokia, kokių kompetencijų jiems trūksta, o įmonė žino savo technologijų ir produktų poreikį, tada ir universitetui lengviau tobulinti studijų programas, vystyti aktualias pramonei tyrimų kryptis“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Sulaukia didesnio atlygio

JAV Džordžtauno universiteto tyrimai rodo, kad turintys magistro diplomą amerikiečiai per savaitę vidutiniškai uždirba 1300 JAV dolerių, bakalaurai – 1066 JAV dolerius. Nedarbo lygis tarp magistrų 3,5 proc., bakalaurų – 4,5 proc. Ši tendencija matoma ir Europos šalyse. Didesni atlyginimai mokami ne tik inžinerinių, bet ir kitų sričių magistrams. „Jau ir Lietuvos rinkoje matome, kad baigę magistrantūros studijas darbuotojai uždirba daugiau nei bakalaurai“, – pastebi A.Vilkauskas.

Lietuvos statistikos duomenimis, darbo užmokesčio dydžio santykis yra apie 30 proc. didesnis nei bakalauro studijas baigusių darbuotojų. Nors šiuo metu inžinerinių specialybių absolventams nedarbas nėra aktualus, nes daugelis bakalauro studijų studentų paskutiniame kurse jau dirba, tačiau šių laikų pasaulyje, kai technologijos keičiasi labai gretai ir niekas nežino, kokių specialistų reikės rytoj, kaip pasikeis išlikusios, pagrindinis saugumo darbo rinkoje koziris yra nuolatinis mokymasis. Pasaulinė praktika rodo, kad nedarbo lygis tarp magistratūros studijas baigusių studentų yra ženkliai mažesnis lyginant su vien bakalauro studijas baigusiais absolventais.

Anot KTU pranešimo, Kaune Radvilėnų gatvėje įsikūrusiam Cheminės technologijos fakulteto A korpusui skirta 135 tūkst. dolerių.

Iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, jie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų.

„Vėliau, pasitelkus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – teigė projektui vadovaujantis KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.

Projektas bus baigtas parengus pastato valdymo planą, kuris padės jį išsaugoti ateityje.

Tyrimų iniciatoriai planuoja į procesus įtraukti ir kolegas iš užsienio, o tada, atsižvelgiant į tarptautinės specialistų komandos tyrimus, bus pateikti strateginiai siūlymai, kaip būtų galima sėkmingai suderinti esamą funkciją bei pastato atvėrimą visuomenei.

„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.

JAV fondo „Getty Foundation“ paramą gauna išskirtiniai XX amžiaus statiniai visame pasaulyje, vienas svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietos, bet ir tarptautiniame kontekste.

1935 metais kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorijai pastatytą pastatą suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Restauratorės, architektės Viltės Janušauskaitės teigimu, dabar KTU priklausančiame statinyje išlikę daug autentiškų detalių – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose.

Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti, iš Islandijos buvo atgabenti emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.

Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

Pasak V. Janušauskaitės, staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose.

Projektą KTU ketina baigti iki 2020 metų sausio.

Pagrindinės šios KTU dėstytojos ir tyrėjos darbo sritys yra lyties ir tapatybės politika, medijų studijos ir postkolonijinė literatūra. Vis dėlto Runa – ne tik mokslininkė, ji taip pat yra rašytoja ir vertėja: jos eilėraščiai buvo išspausdinti keliuose bengalų žurnaluose, ji yra išvertusi apsakymų iš bengalų į anglų kalbą.

Su R. Chakraborty Paunksnis plačiau kalbamės apie lyčių stereotipus ir kokią įtaką jų formavimuisi daro medijos.

– Kodėl, jūsų nuomone, lytis ir medijos yra tokios svarbios studijų sritys šiandieniniame pasaulyje?

– Daug žmonių yra susidarę klaidingą nuomonę, kad feminizmas skirtas kurstyti neapykantą vyrams, tačiau tai yra netiesa. Šio judėjimo tikslas – sukurti geresnį pasaulį, paremtą lygybe, pagarba ir meile. Lyčių studijų modulio metu siekiama padėti suprasti šią žinutę, taip pat identifikuoti tam tikrus elementus, kasdien darančius spaudimą moterims ir vyrams tiek namuose ir bendruomenėse, tiek už jų ribų.

Stengiamasi nebevaizduoti moterų vien kaip pasyvų, silpnų ar priespaudos kankinamų asmenybių – dabar daug madingesnis atkaklios pagrindinės veikėjos paveikslas.

Sistemingai tirdami šiandieninį pasaulį valdančias medijas, galime atrasti visą jų potencialą ir trūkumus. Struktūrizuotos studijos gali suteikti gilesnį, kritiškesnį supratimą. Šiuo duomenų „sprogimo“ laikotarpiu neužtenka vien tik gauti informaciją. Turime žinoti, kaip padaryti ją naudingą visoms jaučiančioms būtybėms.

– Lietuvos žmonės (ypač vyresnės kartos) žino, kaip tradiciškai indės yra vaizduojamos kine, tačiau neturime daug informacijos apie dabartinę situaciją. Kaip pasikeitė šiuolaikinės indės paveikslas?

– Iš tiesų indų kinas labai pasikeitė, ypač ryškūs pokyčiai prasidėjo XX a. 10 dešimtmetyje. Vaizduojant lytis, daug rečiau pasitaiko stereotipinių paklusnios žmonos ir pasiaukojančios motinos paveikslų. Daugelio naujų kino filmų pagrindinė veikėja dabar yra moteris (pavyzdžiui, „Lipstick Under My Burkha“). Dabartinis indų kinas (taip pat ir komerciniai Bolivudo filmai) turi daug daugiau niuansų tiek struktūros, tiek turinio atžvilgiu. Stengiamasi nebevaizduoti moterų vien kaip pasyvų, silpnų ar priespaudos kankinamų asmenybių – dabar daug madingesnis atkaklios pagrindinės veikėjos paveikslas.

– Kaip aktualios medijose, visuomenėje temos vaizduojamos indų kine?

– Filmai, aptariantys svarbius klausimus – moterų sveikatą („Toilet Ek Prem Katha“, angl. „Toilet: A Love Story“; „Padman“), smurtą prieš moteris („Lajja“, angl. „Shame“; „Heaven on Earth“), profesinę karjerą („Tumhari Sulu“, angl. „Your Sulu“; „Neerja“) ar seksualinę orientaciją („Ek Ledki Ko Dekha to Aisa Laga“, angl. „How I Felt When I Saw That Girl“) – ne tik kuriami, bet ir teigiamai vertinami plačiosios kino teatrus lankančios auditorijos.

Tai, deja, nereiškia, kad indų kinas nebėra veikiamas patriarchalinių tradicijų. Atvirkščiai – Naujojo Bolivudo filmų siužetuose gausu toksiško vyriškumo pavyzdžių. Juose kartais akivaizdžiai, kartais subtiliai pataikaujama vyrams, o patriarchaliniai stereotipai pateikiami daug sudėtingesne forma. Tačiau turiu pripažinti, jog šiuolaikinis indų kinas, vaizduodamas lytis, pasiekė dar nematytas aukštumas.

Prie požiūrio į lytį pasikeitimo labai prisidėjo skaitmeninių medijų platformų, tokių kaip „Netflix“, „Amazon“ arba „Alt Balaji“, atsiradimas. Veikėjos moterys tampa filmų ar televizijos laidų varomąja jėga, be to, juose jos vis dažniau vaizduojamos kaip nepriklausomos asmenybės. Nuo „Netflix“ transliuojamų serialų apie nusikaltimus Delyje iki „Amazon“ rodomo „Made in Heaven“ – diskusijos apie seksualinęs orientaciją ir lyčių nelygybę įgyja vis naujų niuansų. Socialinių medijų judėjimai taip pat daro įtaką filmų industrijai, ypač Bolivudui. Neseniai jį sudrebino #MeToo judėjimas – aktorės ėmė viešinti jas seksualiai išnaudojusių prodiuserių, režisierių ir aktorių vardus.

– Kaip reikėtų kalbėti šiomis temomis, kad nepasirodytume per daug globėjiški? Kaip prie to gali prisidėti tyrėjai?

– Tyrėjų pastangos išsklaidyti klaidingus mitus apie lyčių lygybę turi didžiulę vertę. Bendradarbiaudami su akademinėmis institucijomis, taip pat kitais suinteresuotais subjektais už akademinės bendruomenės ribų, jie tampa tiltu tarp šių šalių. Tyrėjai skleidžia idėjas, kurios gali sukelti didžiulius pokyčius visuomenėje. Be to, nedidelėse grupėse savo bendruomenėse galima ugdyti sąmoningumą ir teikti informaciją apie smurtą, kurį moterys patiria tiek namuose, tiek už jų ribų. Medijos taip pat gali prisidėti prie lyčių lygybės didinimo.

Tiesą sakant, naudodami medijas galime pasiekti geresnių rezultatų, kadangi pateikiama medžiaga yra aiškesnė, ne vien tik teorinė. Teigiamas moterų vaizdavimas medijose yra svarbus, siekiant sunaikinti socialinius stereotipus. Nepriklausomos žiniasklaidos tinklai taip pat turėtų kurti tinkamą aplinką diskusijoms apie lytį ir seksualinę orientaciją, nebijant priešiškos reakcijos. Nepaisant to, siūlant lyčių studijas universitetuose, galima pasiekti stabilesnio ir ilgalaikio poveikio.

– Kokia jūsų patirtis dėstant apie lytis Lietuvos studentams? Kaip jie reaguoja į lyčių klausimus? Galbūt galėtumėte palyginti šią patirtį su kitų šalių studentų reakcijomis?

– Šį modulį dėstau KTU skaitmeninės kultūros studijų programos magistrantūros studentams ir kol kas mano patirtis tikrai teigiama. Mano studentai aktyvūs ir, svarbiausia, stengiasi neapsiriboti vien tik egzistuojančiais socialiniais stereotipais – jie siekia iš tiesų suprasti lyties klausimus ir tapatybės politiką. Kartu žiūrime filmus ir diskutuojame lyties ir tapatybės klausimais, remdamiesi feminizmo teorijomis. Manau, jog mano studentai tikrai padėjo man pasiekti šio modulio tikslų – skatinti apie lytis mąstyti kritiškai.

Šiuolaikinio indų kino ir lyties tema bus nagrinėjama dr. Šarūno Paunksnio ir dr. Runa Chakraborty Paunksnis organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „(Re)Gazing: Gender and Indian Cinema in the Age of New Media“, vyksiančioje 2019 m. rugsėjo 19 ir 20 d.