– Kas telpa į žodį "chemija"? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai eina vienas po kito praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi, – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S.Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją ir ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą ir norą toliau eiti šiuo keliu.

Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų sukurtos medžiagos.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija "Samsung Electronics" metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t.y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų virtuvės paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti ir vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus tinkamai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

O susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė "Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.". Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija "Dyenamo AB". Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad "Dyenamo" nupirko mūsų patento licenciją.

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų "Metų atradimo" kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki žaliosios energijos reklama.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiomas Magomedovas, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas "Science". Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą "Science". Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo "Science" numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimų rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Jis atsirado kaip nuotykis šalia mano mokslinių tyrimų apie dirbtinį intelektą. Buvo smalsu, ar pavyktų dirbtinį intelektą išmokyti ne tik apdoroti didelių apimčių kalbos duomenis, bet ir sukurti ką nors originalaus. Panašių eksperimentų būta ir anglų, rusų, vokiečių bei japonų kalbomis – dirbtinio intelekto sukurti romanai jau yra dalyvavę užsienio konkursuose ir net pelnę prizines vietas. Tačiau kompiuteris dar niekada nekūrė grožinės literatūros lietuvių kalba.

Kaip gimė T. Maagi

Iš pradžių, sugeneravus noveles, norėjosi iš karto visiems pasakyti, kaip jos atsirado. Tačiau paskui pasidarė įdomu: ar skaitytojas turi kriterijus atpažinti, kas kūrė literatūrą: žmogus ar mašina? Taip atsirado T.Maagi.

Kartu su kultūros žurnalu "Nemunas", kuris mielai įsitraukė į avantiūrą, buvo sukurta neįmanoma, iš beveik visiškai atsitiktinių faktų sudėliota rašytojo biografija: pusiau estas, kurio tėvai sovietmečiu užsiėmė melioracija Šiaurės Lietuvoje, kažkur tarp Mosėdžio ir Skuodo; dabar dažniausiai gyvenantis Estijoje ir savo nostalgiją apie vaikystę išliejantis štai tokiomis istorijomis apie Šiaurės Lietuvos mažųjų miestelių kasdienybę.

Kad ir kaip būtų, dirbtinis intelektas, vardu T.Maagi, kaip paaiškėjo, yra plagiatorius, imitatorius ir filosofinis zombis.

Taip ir buvo paskelbta pasauliui: štai rašytojas T.Maagi, o štai jo debiutinė kūryba. Prašom, vertinkite.

Kasdienybė – ne Tomui

Visi spaudos leidiniai turi skaitytojų maniakų, kurie peržiūri kiekvieną raidę ir dalijasi savo įspūdžiais su redakcija. Tačiau į T.Maagi noveles buvo sureaguota vangiai – jos aiškiai nebuvo tokios, kurios sukeltų perversmą literatūriniame gyvenime. Vienas skaitytojas parašė, kad tos novelės kažkokios keistos, bet gal todėl, kad rašytojas – pusiau estas?

Nustebau sužinojęs, kad Kaune yra estų menininkų draugija, kurią sudarė du tapytojai. Jie manęs paprašė T.Maagi kontaktų, nes, prie dviejų prisidėjus dar vienam, draugiją jau sudarytų trys ir būtų galima imtis didesnių darbų. Pažadėjau atsiklausti rašytojo, ar jis sutiktų.

T.Maagi dar buvo pakviestas į vieną literatūrinį vakarą, tačiau mandagiai atsisakė.

Keisčiausias įvykis nutiko metiniame kultūros žurnalo "Nemunas" skaitytojų ir autorių susitikime, kuriame aptariamos įdomiausios metų publikacijos. Kažkam iš klausytojų paklausus, ar salėje yra T.Maagi, aš užsikosėjau, bandydamas laimėti laiko ir sugalvoti kokį atsakymą. Bet jo neprireikė, nes kitame salės gale sėdėjęs žmogus garsiai atsakė: mačiau – T.Maagi buvo, tačiau ką tik išėjo kavos. Iš akių buvo matyti, kad renginio dalyvis nuoširdžiai didžiavosi pažintimi su estų rašytoju, rašančiu apie Lietuvą.

Iki šio momento ši istorija buvo linksmas nuotykis, tačiau kai keli kolegos iš rašytojų cecho, nieko nežinoję apie mano eksperimentus su dirbtiniu intelektu, man perdavė T.Maagi linkėjimus, šiek tiek išsigandau. Oficialiai pareiškiu – nėra tokio rašytojo, noveles parašė specialiai apmokyta programinė įranga! Tik bijau, kad, paleidęs į pasaulį šią šmėklą, esu bejėgis ją kontroliuoti...

Kūryba padeda pažinti

Kažkuriuo šios istorijos momentu susigriebiau, kad man gerokai įdomesnis atsitiktinai atsiradęs T.Maagi ir jo nuotykiai nei jo kūryba. Ji išties yra labai vidutiniška. Aišku, galima pasitelkti daugiau duomenų apmokymui, panaudoti gudresnį neuroninių tinklų algoritmą, tačiau T.Maagi kūryba vis tiek pasmerkta būti vidutiniška.

Priežastis – dirbtinis intelektas kol kas negali nieko, ko dar nežino žmogus. Kitaip sakant, T.Maagi novelėse nėra nieko originalaus, tik milijonų žodžių įvairių kombinacijų apibendrinimai. Tačiau pačios kombinacijos yra ne dirbtinio intelekto sugalvotos, o žmonių, šiuo atveju – lietuvių kalba kūrusių rašytojų. Kitaip sakant, T.Maagi, kaip ir visas šiandieninis duomenų statistika grįstas dirbtinis intelektas, tėra plagiatorius, žaidžiantis, tegu ir labai neįprastai ir netikėtai, kažkieno kito įžvalgomis.

Taigi T.Maagi kol kas kurti negali, tik imituoti. Tam, kad galutinis rezultatas – novelė – nebūtų vien tik lietuvių rašytojų rašymo būdų dėlionė, į galutinį rezultatą teko integruoti atsitiktinių frazių generatorių. Sunku patikėti, bet kaip rašytojas tada T.Maagi tapo žymiai įspūdingesnis, nes atsirado tai, ko nebuvo niekur.

Dar vienas dalykas, kuris paaiškėjo iš T.Maagi istorijos. Kultūros teorijoje egzistuoja tokia sąvoka – filosofinis zombis. Tai būtų žmogus, kuris vienaip ar kitaip elgiasi, nes žino, kad taip reikia, tačiau nieko nejaučia. Sakykim, prisilietę prie įkaitusios geležies ranką atitrauktume ne todėl, kad degina, bet todėl, jog taip reikia daryti.

T.Maagi yra filosofinis zombis – jis puikiai žino įvairių žodžių junginių pasikartojimų statistiką lietuvių literatūroje, įvairių siužetų sandarą, net iš kurios pusės atėję – iš kairės ar dešinės – dažniausiai į savo namus įžengia veikėjai, tačiau tas žinojimas yra vienintelis jo įkvėpimo šaltinis. Jis rašo taip, nes žino, kad taip statistiškai dažniausiai.

Naujovės – sunkiai įkandamos

Sakoma, kad grožinės literatūros funkcija – pažįstamą pasaulį paversti keistu, priversti į jau matytus daiktus ar žmones pasižiūrėti iš naujo. Iš esmės tai svarbiausia visų meno rūšių funkcija. T.Maagi rašo siekdamas visiškai priešingo tikslo: pažįstamą pasaulį padaryti dar geriau pažįstamą. Tai puiki nuostata užsiimant duomenų mokslu, tačiau visiškai netinkama meninei kūrybai, kurios tikslas – skatinti nuolat ieškoti kažko naujo.

Paradoksas, kad pats būdamas gana didelė technologinė inovacija dirbtinis intelektas save apriboja likti ten, kur viskas yra pažįstama. Dėl šios priežasties T.Maagi niekada nebus geru rašytoju, sukūrusiu nuostabų naują pasaulį.

Kad ir kaip būtų, dirbtinis intelektas, vardu T.Maagi, kaip paaiškėjo, yra plagiatorius, imitatorius ir filosofinis zombis. Tačiau, nepaisydamas šių įžeidinėjimų, kaip tik dabar rašo romaną lietuvių kalba. Po maždaug metų visi galėsime pamatyti, kaip jam seksis.

Kiti universitetai pereiti tik prie bekontakčio mokymo kol kas neketina.

KTU dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos nuo spalio 26 d. iki lapkričio 14 d. užsiėmimus vykdys nuotoliniu būdu. Užsiėmus vykdyti tiesioginiu būdu bus galima tik išskirtiniais atvejais.

„Mes reaguojame į situaciją, į židinius Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete, todėl tiesiog nusprendėme nerizikuoti. Nuo šio pirmadienio semestro tiriamieji, baigiamieji projektai ir privalomos praktikos gali būti atliekamos universiteto patalpose, jeigu nebus kitos galimybės. Visi kiti užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu“, – sakė KTU atstovas spaudai Mantas Lapinskas.

Jo teigimu, nuo mokslo metų pradžios KTU buvo taikoma mišri mokymo forma.

Prie nuotolinio mokymo nuo spalio 26 d. pereina ir MRU. Universitetas informuoja, kad užsiėmimai bus vykdomi nuotoliniu būdu, o dėl atsiskaitymų vykdymo būdo spręs dėstytojai.

Taip pat informuojama, kad baigiamieji egzaminai MRU vyks nenuotoliniu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, o baigiamųjų darbų gynimas vyks nuotoliniu būdu.

Kiti universitetai nuotolinio mokymo įvesti kol kas neplanuoja

Vilniaus universiteto (VU) atstovas spaudai Ervinas Spūdys teigė, kad jau dabar 90 proc. universitete vykstančių užsiėmimų yra perkelti į nuotolinę erdvę. Visgi, pasak jo, visuotinio nuotolinio mokymosi būdo VU kol kas neplanuojama įvesti.

„Absoliuti dauguma užsiėmimų jau ir dabar vyksta nuotoliniu būdu, o tai, ar perkelti visus užsiėmimus (į nuotolinę platformą – ELTA), priklausys ir nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Nes universitete ta situacija yra geresnė negu šalyje kol kas. Bet jeigu situacija prastėtų, tai, be abejo, universitetas bus pasiruošęs pereiti nedelsiant ir į nuotolinį mokymą“, – Eltai teigė E. Spūdys.

Universiteto atstovas taip pat informavo, kad VU veikia koronaviruso valdymo ir prevencijos grupė, kuri ir spręstų dėl nuotolinio mokymo įvedimo.

Vytauto Didžiojo universitetas kol kas taip pat neplanuoja įvesti nuotolinio mokymo. Visgi VDU atstovė Ina Žurkukuvienė teigia, kad kol kas leidžiama fakultetams savarankiškai priimti sprendimus dėl nuotolinio mokymo įvedimo.

„Manau, kad gal kažkokie galutiniai sprendimai bus priimti kitą savaitę. Ir, aišku, mes žiūrime, reaguojame į situaciją. Jeigu matysime, kad kyla grėsmė bendruomenei, tai, žinoma, kad tie sprendimai bus priimti labai greitai ir operatyviai ir persikelsime į nuotolinį mokymą visiškai“, – patikino ji.

I. Žurkuvienė taip pat akcentuoja, kad viename iš universiteto pastatų atsiradus keletui kursų, kuriuose užsikrėtęs daugiau nei vienas žmogus, VDU visas paskaitas perkeltų į nuotolinę platformą.

„Kadangi pas mus gana tarpdisciplininės paskaitos, o ypač pirmaisiais metais, studentai gauna daug bendrauniversitetinių dalykų, migruoja (tarp pastatų – ELTA), tai tektų tada sustabdyti fizinį kontaktą paskaitų metu“, – paaiškino ji.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas taip pat džiaugiasi, kad universitetui kol kas pakanka taikomų lokalių saugos priemonių ir koronavirusas įstaigoje neplinta. Visgi VGTU studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė pripažįsta, kad atsižvelgiant į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, svarstoma, kaip nuotolinio mokymo įvedimo atveju reikėtų organizuoti atsiskaitymus.

„Teorinės paskaitos yra nuotoliniu būdu, laboratoriniai darbai, kur reikalinga speciali įranga, programos, vyksta atėjus į universitetą. Jeigu atsiras eksponentinis didėjimas, tai, be abejo, tas sprendimas pereiti prie nuotolinių studijų bendrai bus priimtas“, – sakė N. Skaburskienė.

Savo ruožtu Klaipėdos universiteto atstovė Dalia Griškaitė informavo, kad nuotolis mokymas įstaigoje būtų įvestas tik Vyriausybei nusprendus įvesti visuotinį privalomą nuotolinį mokymą.

„Visuotinis perėjimas į nuotolinį mokymą būtų tik, jeigu būtų atitinkami Vyriausybės nutarimai, kad visas mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. Kol kas yra taikomas mišrusis būdas“, – teigė D. Griškaitė.

Neseniai pabaigęs studijas, vaikinas jau kraunasi lagaminus į saulėtąją Ispaniją, kur atliks vienerių metų stažuotę pagal Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) inicijuojamą „Pan-European Seal“ programą, kurios tikslas – skatinti ir skleisti informaciją apie intelektinę nuosavybę akademinėje bendruomenėje.

Intelektinės nuosavybės informacijos tinklo – IPAN – atliktas tyrimas parodė, kad iš 50 tūkst. apklaustų studentų 15 proc. nežino kas yra intelektinė nuosavybė. Intelektinė nuosavybė – tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus kūrybos bei protinio darbo rezultatas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.

Universiteto pašto dėžutėje pamatęs pasiūlymą išvykti metams į Alikantės miestą ir daugiau sužinoti apie intelektinės nuosavybės teises, E. Dulskas suskubo pildyti paraišką, nes buvo likusios tik kelios dienos iki termino pateikti paraišką pabaigos.

„Kadangi jau yra tekę svečiuotis Ispanijoje ir man ten labai patiko, susigundžiau šiuo pasiūlymu. Tėvai taip pat apsidžiaugė ir pritarė mano sprendimui. Užsienį pasirinkau todėl, kad studijuojant buvau išvykęs į Graikiją su „Erasmus+“ programa bei į P. Korėją – dvišaliai mainai – ir man tai labai patiko“, – prisimena Programų sistemos bakalauras.

E. Dulskas bus atsakingas EUIPO efektyvumo didinimą įstaigoje – jis prisidės prie naujųjų technologijų taikymo, užtikrins, kad technologijos ne tik teiktų naudą verslui, bet ir sukurtų pridėtinę vertę.

Europos patentų biuro inicijuojamose stažuotėse gali dalyvauti tik tie universitetai, kurie yra „Pan-European Seal“ tinklo nariai. Kauno technologijos universitetui (KTU) 2019 m. pabaigoje pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Europos patentų biuru ir EUIPO dėl dalyvavimo šioje stažuočių programoje, galima džiaugtis ir sėkmės atveju.

Bilietas į sėkmę – ankstesnė studijų užsienyje patirtis

Sėkmingai praėjęs interviu su EUIPO žmogiškųjų išteklių skyriaus atstovais, E. Dulskas gavo stažuotės vietą skaitmeninės transformacijos departamente (angl. Digital Transformation Department).

„Kriterijų, kodėl pasirinko mane gali būti daug, bet manau, kad buvo atsižvelgta į tai, jog nemažai esu keliavęs, mokiausi ir Graikijoje, ir P. Korėjoje. Per pokalbį nepabijojau užduoti klausimų apie EUIPO komandos darbo dieną, iš ko ji susideda, laisvalaikį, taip pat atsakiau į jų užduotus profesinius klausimus, papasakojau apie savo darbinę patirtį – ne tik kaip programuotojo, bet ir barmeno-padavėjo, kuriuo

dirbau nuo pat studijų pradžios. Matyt, kad nuoširdumas, atvirumas ir plati šypsena juos papirko“, – šypsosi KTU bakalauras.

Vaikinas pasakoja, kad pildant paraišką reikėjo nurodyti sritis, kuriose norėtų stažuotis ir kurios atitinka studijas: „Pirmoje vietoje nurodžiau IT, tuomet ekonomiką ir galiausiai politiką. Patekau ten, kur ir tikėjausi – į IT skyrių“.

E. Dulskas bus atsakingas EUIPO efektyvumo didinimą įstaigoje – jis prisidės prie naujųjų technologijų taikymo, užtikrins, kad technologijos ne tik teiktų naudą verslui, bet ir sukurtų pridėtinę vertę. EUIPO tvarko Europos Sąjungos (ES) prekių ženklų ir dizaino teises, taikomas visoje ES.

Rinkosi tarp medicinos ir programavimo

Paklaustas apie tai, kodėl nusprendė rinktis KTU Programų sistemų studijas, vaikinas pasakoja, kad iš tikro, tai buvo sunkus sprendimas, nes rinkosi tarp medicinos mokslų ir programavimo.

„Ilgai galvojau kas labiau patinka, taip pat klausiau ir aplinkinių nuomonės, kurie teigė, kad programuotojų „dabar labai reikia ir jie labai daug uždirba“ ir kažkaip susigundžiau. Pagalvojau, kad mokytis nereikės taip ilgai kaip medicinos. Taip pat buvau girdėjęs, kad kai kurie studentai dar antrame kurse turi gerus darbus – todėl ir nusprendžiau pabandyti. Vis dėlto noriu padaryti pertrauką nuo mokslų, bet vėliau tikrai stosiu į magistro studijas, tačiau, dabar rinksiuosi tai kas mane traukia – verslas, ekonomika, vadyba, nes besimokydamas ir bedirbdamas supratau, kad man tai tikrai patinka“, – sako E. Dulskas.

Vaikinas teigia, kad programuotojo karjera – ne jam, nes sėdėti visą dieną ofise prie kompiuterio jam nesinori.

„Esu labai komunikabilus ir neįsivaizduoju savęs be žmonių, bet taip pat domiuosi naujausiomis technologijomis. Tad nusprendžiau suderinti savo gabumus su pomėgiais ir siekti šiek tiek kitokios – ne programuotojo – karjeros technologijų srityje“, – pasakoja KTU bakalauras.

Nuo pat vaikystės aktyviai leisdavęs laiką, pašnekovas ir šiandien neapsiriboja tik studijomis – jis ne tik groja, bet ir dainuoja, domisi automobiliais, sportuoja bei padeda tėvams šeimos versle.

„Turėjau labai aktyvią vaikystę, nes lankiau ir pabaigiau dailės bei muzikos studijas, grojau ansambliuose, garsinau renginius Birštono kultūros centre, šokau tautinius šokius „Aguonėlės“ kolektyve, daug sportavau su draugais bei ypač patikdavo „krapštytis“ su tėčiu prie automobilių ir kitos technikos”, – prisimena E. Dulskas.

Galimybė išmokti naują kalbą

Ne kartą lankęsis Ispanijoje, Alikantės mieste vaikinas nėra nebuvęs, todėl nieko nelaukdamas E. Dulskas jau žiūrinėjasi butus nuomai bei svarsto apie automobilio įsigijimą Lietuvoje. Vaikinas nori važiuoti į Ispaniją automobiliu bei laisvu nuo darbo metu keliauti po saulėtąją šalį – jis nebijo naujų iššūkių.

„Jeigu tai būtų pirma mano savarankiška kelionė, tai galbūt gąsdintų kalbos barjeras, nes ispaniškai nemoku. Tačiau esu buvęs Madride bei Barselonoje ir žinau, kad su vietiniais galima susikalbėti ir nemokant ispaniškai. Be to, gausiu puikią progą išmokti ispanų kalbos“, – sako jis.

Nors vasarą ir Lietuvoje oras dažniausiai neblogas, tačiau E. Dulskas nori kuo greičiau susipažinti su nauju kolektyvu ir pradėti stažuotę, išmokti naujų dalykų ir tobulėti.

„Labai noriu greičiau nuvykti prie jūros, suvalgyti skaniosios paella, susitikti su draugu iš Malagos ir tiesiog mėgautis naujais potyriais”, – KTU bakalauras nekantrauja žengti žingsnį į naują gyvenimo etapą.

Jis tikisi daug išmokti ir gerai pasirodyti stažuotės metu, kad gautų pasiūlymą tolimesnei karjerai EUIPO.

„Taip pat ateityje svajoju ir apie nuosavą verslą Ispanijoje, kol kas dar nežinau tiksliai kokį, bet, manau, atėjus laikui sužinosiu. Mano išsikelti ir užsibrėžti tikslai, visada mane stumia pirmyn. Yra daug įvairių galimybių kur nors išvykti, susirasti naujų draugų, praplėsti savo žinių bagažą. Taip pat labai stipriai motyvuoja ir šeima“, – sako jis.

Praėjusiais metais KTU daktaro disertaciją apsigynusi vilkaviškietė Rimantė Sedziniauskienė pastebi, kad Lietuvoje buvimas doktorantu apskritai nėra pakankamai vertinamas.

„Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu“, – teigia R. Sedziniauskienė.

Anot jos, daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu ir specifinėje srityje kompetencijas įgijusiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu.

„Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančių jais tapti prestižas ateityje kils“, – tikina R. Sedziniauskienė.

Iš Suvalkijos kilusi moteris pabaigusi studijas šiandien sėkmingai dirba Kauno technologijos universitete (KTU). Būdama šio universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadove, Rimantė stengiasi plėtoti ir palaikyti universiteto bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, viešosiomis įstaigomis ir kitomis organizacijomis bei jų poreikius integruoti į studijų procesus.

Apie studijų patirtį KTU, studentišką gyvenimą ir laisvalaikį, dabartines veiklas bei tai, kaip šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas veikia verslo įmones su R. Sedziniauskienė kalbamės plačiau.

– Kodėl savo karjeros perspektyvai pasirinkote viešojo administravimo sritį?

– Pamenu, kad dar mokantis mokykloje vis juokaudavau, kad kandidatuosiu į Seimą. Galbūt tai buvo susiję su idealistiniu užmoju pakeisti pasaulį. Visgi politikos mokslų pasirinkti nedrįsau – viešasis administravimas pasirodė saugesnis variantas. Pasidomėjusi, ko bus mokomasi šioje programoje, tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti būtent tai.

– Kas lėmė jūsų pasirinkimą atvykti studijuoti būtent į KTU?

– Prisipažinsiu, jog pirmasis kriterijus, renkantis, kur studijuoti, buvo studijų programa. Tik suradusi patikusią, pradėjau domėtis apie ją siūlantį universitetą ir kuriame mieste jis yra. KTU man atrodė vienas iš stipriausių universitetų Lietuvoje, tad net nesudvejojau įrašydama šį pasirinkimą pirmu numeriu savo sąraše. Žinau, kad šiandieniniai studentai daug atidžiau analizuoja universitetus ir jų reitingus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste, todėl priimdami sprendimą jau gali numanyti, kas jų laukia įstojus mokytis.

– Kokie buvo jūsų pirmieji metai iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną?

– Pirmieji keletą mėnesių iš tiesų nebuvo lengvi. Juk pasikeitė viskas – gyvenamoji vieta, mokslo institucija, pėsčiomis ne visuomet įveikiami atstumai, daug nepažįstamų žmonių. Suprantama, kad iš pradžių drąsiai nesijaučiau, tačiau vėliau apsipratau, vis labiau susipažindama su Kaunu ir palaipsniui pamatydama šio miesto grožį.

– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?

– Tikrai pritarčiau, kad tai vienas geriausių gyvenimo etapų. Tikiu, kad gyvenime visuomet reikia išlaikyti balansą, todėl studijuodama buvau stropi studentė, bet tuo pačiu aktyviai leisdavau laisvalaikį su studijų draugais.

Gyvenimas bendrabutyje taip pat nebuvo nuobodus, nes sugalvodavome įvairių veiklų: vakarodavome žaisdami stalo žaidimus ar stalo tenisą bendrabučio sporto salėje. Taip pat pora metų savanoriavau tuometiniame KTU Karjeros centre, o doktorantūros studijų laikais priklausiau Doktorantų draugijai, kurioje ėjau Žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas. Visos šios veiklos praturtino laisvalaikį, suteikė galimybę išbandyti save bei atsiskleisti.

– Kas paskatino tęsti mokslus magistrantūros, o vėliau ir doktorantūroje? Kokie esminiai skirtumai tarp bakalauro ir tolimesnių studijų?

– Tęsti mokslus magistrantūros studijose atrodė savaime supranta. Tik šįkart norėjosi plėsti savo žinias, todėl po bakalauro studijų apie viešąjį sektorių, nusprendžiau studijuoti ir daugiau sužinoti apie verslo ypatumus. Tuo tarpu doktorantūros studijas pasirinkau paskatinta savo mokslinės vadovės, kuomet rengiant magistrantūros baigiamąjį darbą ji pastebėjo mano gabumus ir, tikriausiai, atkaklumą, taip reikalingą vykdant mokslinius tyrimus. Pati iki tol niekada negalvojau tęsti studijų trečioje pakopoje.

Manau, Lietuvoje buvimas doktorantu nėra pakankamai vertinamas. Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu, kurio metu doktorantas atlieka tyrimus savo domėjimosi srityje, rengia mokslinius straipsnius, vyksta į Lietuvos ir užsienio konferencijas, veda paskaitas studentams, rengia paraiškas ar prisijungia prie įvairių mokslinių projektų, t. y. pilnai įsitraukia į akademinės bendruomenės veiklas.

Ne veltui daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu. Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančiais jais tapti prestižas kils.

– Magistrantūroje studijavote tarptautinį verslą, vėliau doktorantūroje tęsėte tyrimus šioje srityje. Kokią technologijų ir inovacijų perspektyvą matote šiuolaikiniame verslo sektoriuje?

– Įvairūs tyrimai atskleidė, kad sėkmingai veikiančios vidutinio dydžio įmonės į technologijas kasmet investuoja apytiksliai 5 proc. savo metinių pajamų. Tai rodo, kad naujausių technologijų ir inovacijų integracija versle yra ne tik didžiųjų korporacijų prerogatyva, tai tampa savaime suprantamu dalyku ir smulkesniam verslui.

Bandymas ignoruoti technologijų pažangą ne vienai tarptautinei milžinei baigėsi katastrofiškai: prisiminkime tuometinės fotografijos ir filmavimo rinkoje dominavusios įmonės „Kodak“ pavyzdį, kuri, nenorėdama pripažinti skaitmeninės fotografijos technologijos reikšmės, buvo visiškai sutriuškinta savo konkurentų.

Kitas gerai žinomas pavyzdys – suomių mobiliųjų telefonų lyderės „Nokia“ gerokai pavėluotas nenoras keistis. Visgi norisi pabrėžti, kad inovacijos ir technologijos padeda ne tik atrasti naujas rinkas ar tobulinti produktus, jos taip pat padeda optimizuoti kasdienius procesus, sumažinti rizikas, gelbsti priimant strategiškai svarbius sprendimus.

– Kokia jūsų nuomonė apie dirbtinio intelekto integraciją verslo sektoriuje? Ar tikite, kad ateis diena, kai robotai pakeis žmones?

– Manau, kad baimintis, jog robotai ateityje pakeis žmones nevertėtų. Labai pritariu garsaus Kinijos magnato, bendrovės „Alibaba Group“ įkūrėjo Ma Jun (žinomo, kaip Jack Ma) išsakytai minčiai, kad tik žmogus gali sukurti kompiuterį, bet dar neatsirado nei vienas kompiuteris, galintis sukurti žmogų. Taigi dirbtinį intelektą ir robotizaciją vertinu kaip akivaizdžią žmonijos pažangą, kuri ateityje palengvins žmonių darbus – rutininiai ir monotoniški darbai galės būti atliekami robotų, tuo tarpu žmonėms liks daugiau laiko kūrybiškumui ir dar didesnėms inovacijoms.

Tačiau tai nereiškia, kad reikės mažiau stengtis – priešingai, norint pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais ir juos integruoti į verslo procesus, verslininkai turės nuolat kelti savo kvalifikaciją, ypatingai IT, duomenų analitikos, prognozių technologijos srityje.

– Neretai įsivaizduojama, kad verslo studijų kryptis yra labai plati ir būsimiems studentams kartais kyla klausimų, koks tolimesnis jų karjeros kelias laukia baigus šias studijų programas. Kokias kompetencijas įgijote studijuodama?

– Turbūt šioje vietoje reikėtų akcentuoti universiteto kaip institucijos misiją – kurti žinias ir suteikti plataus masto išsilavinimą, kurį įgijęs asmuo geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, turi pakankamai žinių ir kompetencijų objektyviai priimti sprendimus. Universitetinės studijos nėra siauros specialybės mokymai, todėl jas pabaigę absolventai gali rinktis įvairius darbus. Studijuodama verslo krypties studijose, įgijau žinių apie tarptautinį konkurencingumą, verslo modelių inovacijas, logistikos ir tarptautinių finansų pagrindus.

– Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Kas jus žavi šiuose pokyčiuose?

– Studentų kartų pokyčius turėjau galimybę pajausti ir pati kelerius metus dėstydama universitete. Šių dienų studentai yra labai aktyvūs, gebantys argumentuotai išsakyti savo poziciją, orientuoti į savo tikslą ir jo sistemingai siekiantys. Kita vertus, pastebima ir tai, kad jiems sunku sutelkti dėmesį ilgesnį laiko tarpą, tad dėstytojams, norintiems studentus sudominti paskaitų metu, tenka būti kaip niekada išradingiems. Labai džiugu, kad galimybės šių dienų studentui yra ypatingai didelės, todėl dar studijuodami jie gali augti ne tik profesinėje srityje, bet ir tobulinti kitas svarbias kompetencijas.

Puikias galimybes turi ir jaunos kartos dėstytojai – galimybė kelti kvalifikaciją užsienyje, bendrauti ir dalintis patirtimi su akademine bendruomene iš viso pasaulio. Jaunosios kartos dėstytojai deda ypatingai daug pastangų, ieško naujų mokymo metodų, įtraukia verslo ar viešųjų organizacijų atstovus, siekdami, kad tai, ką jie dėsto, atitiktų šių dienų rinkos poreikius.

Mergina, kilusi iš Budapešto, kuriame gyvena virš 2 mln. žmonių, gana skeptiškai vertino persikraustymą į Kauną. Vis dėlto, antrojo pagal dydį miesto Lietuvoje žavesį ji pamatė greitai: „Iš pradžių nesijaučiau kaip namie, bet paskui atradau Panemunę, su tais gražiais pakrantės takeliais ir įkalnėn kylančiu tiltu“.

Nóra yra aktyvaus gyvenimo būdo gerbėja; jai patinka krepšinis („Čia tiek daug aukštų žmonių ir krepšinio aikštelių!“), baidarių sportas, laisvalaikiu mergina bėgioja ir daug vaikšto miesto centre ir parkuose.

Maistas – daugiau nei vien tik maistas

Kaip ji susidomėjo maisto mokslu? „Kas nemėgsta maisto? – Nóra gūžteli pečiais ir šypteli, – visada mėgau valgyti ir dalintis maisto gaminimo džiaugsmu su kitais, tačiau iki pat paskutinių metų vidurinėje mokykloje, kai turėjau pasirinkti universitetą, nežinojau, kad noriu tapti maisto technologe“.

Biologija, chemija, inovacijos, rinkodara, gamyba, ekonomika – šie dalykai, pasak Nóros, būdingi daugeliui maisto inžinerijos programų. Maisto inžinerija padeda ugdyti žinias ir įgūdžius įvairiose srityse.

„Maistas yra ne tik maistas. Yra toks posakis – esi tai, ką valgai. Labai naudinga žinoti, ką vartojame, kokį poveikį maistas gali turėti sveikatai ir savijautai, ir ką galime padaryti, kad maistas būtų vertingesnis. Nors ir nesu viena garsiausių kulinarių pasaulyje, bet prisidėti prie sveikesnės visuomenės galiu, užtikrindama, kad visa maisto tiekimo grandinė būtų saugi – nuo lauko, kur maistas užauginamas, iki restorano ar namų virtuvės“, – maisto inžinieriaus specializacijos ypatumus aiškina KTU studentė.

Kaune – daug smagios veiklos

Paklausta apie Budapešto ir Kauno panašumus, Nóra prisipažįsta, kad iš pradžių ji čia nesijautė kaip namuose. Vis dėlto atradusi jaukius pasivaikščiojimus prie upės, naujas Kauno vietas ir galimybes (vietinių ir Kaune ilgai gyvenančių tarptatutinių draugų dėka), ji įsimylėjo šį miestą.

„Budapeštas taip pat yra labai žalias miestas prie upės – Dunojaus. Lyginant su Kaunu didžiausias skirtumas yra tas, kad Vengrijos sostinėje gyvena 2 mln. žmonių, ir kad mums patinka vandensvydis. Man patiko gyventi Budapešte, permainos bijojau, bet šiandien galiu prisipažinti, kad veltui – Kaune man pavyko net paplaukioti baidarėmis fontane ir Nemune. Žinoma, legaliai“, – šypsodamasi pasakoja Nóra.

Naujas miesto vietas ir apylinkes Nórai aprodo draugai.

„Čia galima rasti gerų vietų pavalgyti, pabendrauti ir pasilinksminti. Vis dėlto apie tai sužinai tik tada, kai jau esi čia. Universitetas yra arti miesto centro ir žaliųjų zonų, bet kur gali nueiti pėsčiomis. Pamilau šį miestą, dar vietinių vadinamą Lietuvos širdimi“, – sako Nóra.

Ji juokauja, kad lietuvių kalba panaši į vengrų – tuo, kad mažai žmonių ją supranta. Kaune galima lengvai susikalbėti angliškai ar rusiškai: „Išmokau keletą lietuviškų frazių, kad galėčiau susikalbėti parduotuvėje, bet man vis tiek dėkoja „Danke!“ ar „Merci!“. Aš atsakau mokydama aplinkinius vengriško „Köszönöm!“

KTU – ideali aplinka tobulėti

Kol kas KTU studentė iš Vengrijos labai džiaugiasi savo pasirinktu universitetu.

„Maisto mokslo ir saugos magistro programoje daug dėmesio yra skiriama fundamentaliesiems mokslams, daug kreditų skiriama tiriamajam darbui – maisto technologijos praktikai. Dar paskaičiusi programos aprašymą, pamaniau, kad man patiks joje mokytis – buvo minima grupinė veikla laboratorijose, projektai, kuriuos galėsime sukurti ir parodyti. Būtent tokios praktinio mokymosi patirties aš ir tikėjausi“, – sako Nóra.

Atvykusi į universitetą, ji rado ne tik palaikančią aplinką, aktyvią ir entuziastingą mokslo bendruomenę, kuri visada pasirengusi padėti, bet ir verdantį kultūrinį bei socialinį gyvenimą. Mėgstamiausi Nóros užsiėmimai ir renginiai pirmaisiais mokslo metais buvo KTU Menų kambario užsiėmimai, darbų mugė „Karjeros dienos“, Keliautojų klubo susitikimai ir kelionės, „Tarptautinė vakarienė“, kurią organizavo KTU Tarptautiškumo plėtros departamentas.

Dėl COVID-19 pandemijos Nóra kaip ir viso pasaulio studentai pavasario semestrą studijavo nuotoliniu būdu. Ar ši patirtis buvo labai sunki toli nuo namų gyvenančiai studentei? Ji teigia, jog visiškai ne.

„Nepaisant sunkumų, kilusių mokantis internetu, mano patirtis buvo absoliučiai teigiama – vyko užsiėmimai ir atsiskaitymai, rengėmės pristatymus. Bendruomenė neiširo vien dėl to, kad ne visi esame tame pačiame kambaryje“, – sako Nóra.

Mergina džiaugiasi studijomis KTU ir jau rekomendavo universitetą keliems savo pažįstamiems. „Aš tikiu, kad KTU taps vis populiaresnis, nes universitetas sukuria idealią aplinką asmeniniam ir profesionaliam tobulėjimui“, – sako Nóra.

Baigęs mokyklą Jhosua svarstė galimybę tapti profesionaliu futbolininku – kurį laiką net išbandė profesionalaus sportininko gyvenimą: „Studijavau nuotoliniu būdu ir žaidžiau futbolą, tačiau viskas buvo kiek kitaip nei aš tikėjausi“.

Jhosua pripažįsta, kad ši patirtis tik padidino norą išbandyti įprastą studento gyvenimą. Sprendimą išvykti studijuoti į užsienį ir pagyventi kitoje šalyje vaikinas priėmė padrąsintas draugės, kuri studijavo Kinijoje.

Todėl jis nusprendė priimti iššūkį – pirmą kartą palikti namus ir išvykti gyventi į užsienį. Jhosua jaunesnysis brolis nutarė vykti kartu.

„Tėvams nebuvo lengva, – pripažįsta Jhosua, – tačiau labai gerai, kad brolis yra kartu su manim. Mūsų santykiai tikrai geri“.

Kaune gali pajusti, ką reiškia stebėti NBA varžybas

Kaip iš visų Europos šalių Jhosua pasirinko būtent Lietuvą? Vaikinas tikina, kad apie Lietuvą jau šiek tiek žinojo, nes apie mūsų šalį mokėsi dar mokykloje.

„Be to, Lietuva garsi savo krepšiniu“, – sako Jhosua ir priduria, kad vienas įspūdingiausių potyrių Kaune buvo stebėti Kauno „Žalgirio“ komandos rungtynes gyvai: „Atrodė, kad žiūriu NBA rungtynes“.

Švietimo institucijos patvirtina Lietuvą kaip šalį, kurios universitetų diplomai pripažįstami Ekvadore. Taip pat, pasak Jhosua, studijos čia siūlo puikų santykį tarp kokybės ir kainos.

„Domėjausi universitetais Vilniuje ir Kaune, rašiau jiems visiems. KTU atsakė iš tiesų draugiškai, man patiko bendravimas su universiteto atstovais. Nuo tada viskas vyko labai lengvai – man paaiškino, ką turėčiau daryti, kokius dokumentus atsiųsti. Teliko ruoštis kelionei“, – prisimena Jhosua.

Svajoja palikti pėdsaką Lietuvoje

Vaikinas tikina, kad nors renkantis šalį studijoms norėjo, kad tai būtų valstybė, kurioje aukštas švietimo lygis, tačiau turėjo dar vieną slaptą norą.

„Norėjau kad tai būtų vieta, kurioje nėra daug ekvadoriečių, o aš būčiau vienas pirmųjų“, – šypsosi Jhosua.

Jis, priešingai nei brolis, studijas Lietuvoje pasirinko įkvėptas etninių tikslų.

„Daug ekvadoriečių studijuoja Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ar Lenkijoje. Aš norėjau pasirinkti šalį, kurioje nėra daug žmonių iš Lotynų Amerikos. Noriu sudaryti gerą įspūdį apie Ekvadoro žmones“, – pasakoja vaikinas.

Anot jo, kultūriniai mainai yra didžiausias studijų Lietuvoje privalumas.

„Turėti draugų iš įvairių pasaulio vietų – nuostabus jausmas, o svetimą kalbą geriausiai mokytis iš vietinių“, – sako Jhosua.

Tiesa, jis pabrėžia, kad turėjo prisitaikyti prie lietuvių kultūros ir visuomenės, tačiau tai padėjo suprasti, kokie žmonės skirtingi ir pažvelgti į pasaulį iš kitos perspektyvos.

Inžineriją iškeitė į viešąjį valdymą

Jhosua prisipažįsta, kad teikia pirmenybę Europai, o ne Amerikai, tačiau yra laimingas, kad pasirinkta Viešojo valdymo studijų programa siūlo dviejų universitetų – tiek KTU, tiek Centrinės Floridos – išsilavinimą. Lietuvoje tai pirmoji dvigubų studijų programa tarp Lietuvos ir Amerikos universitetų.

„Šiai studijų programai galimybė išvykti į JAV tikrai prideda žavesio. Be to, studijos KTU suteikia aukšto lygio išsilavinimą ir atveria darbo galimybes Europoje“, – įsitikinęs studentas.

Nors iš pradžių galvojo apie inžinerijos studijas, Jhosua juokiasi, kad jo gyvenime viskas labai greitai keičiasi.

„Peržiūrėjęs savo studijų programos aprašymą ir supratau, kad tai – puiki proga. Dėstytojai yra tikrai draugiški, stengiasi padėti ir suprasti. Paskaitų metu daug diskutuojame ir man tai labai patinka – sužinome dėstytojo požiūrį, išsakome savo nuomonę ir aptariame ją su savo bendrakursiais“, – sako KTU studentas iš Ekvadoro.

Vienas geriausių dalykų, anot jo, „Erasmus+“ teikiamos galimybės: Jhosua planuoja vieną studijų semestrą studijuoti Prahos universitete. Jis taip pat džiaugiasi kultūrine įvairove, su kuria galima sukurti KTU: „Tai nuostabu – sutikti tiek daug žmonių iš kitų šalių netgi bendrabutyje“.

Internetiniai vlogai – vertingas žinių šaltinis

Būsimiems studentams iš Lotynų Amerikos, planuojantiems atvykti į Lietuvą, Jhosua pataria iš pradžių susipažinti su vietine kultūra. Prieš čia atvykdamas, jis ne tik daug skaitė apie Lietuvą, bet taip pat žiūrėjo vaizdo įrašus, kad žinotų, ko tikėtis.

„Sakoma, kad lietuvės yra labai gražios, o apskritai žmonės bendraujant šiek tiek šalti. Iš pradžių ir aš taip maniau, tačiau pirmiausia reikia su jais pasikalbėti, pralaužti ledus, o tada žmonės tampa tikrai draugiški. Tarkim, vyresnio amžiaus moterys autobusų stotelėse šnekučiuojasi su manimi, klausdamos, iš kur aš atvykau. Tai malonu, man tai patinka“, – šypsosi Jhosua.

Jis pastebi, kad Lietuva – tikrai saugi šalis.

„Jei Ekvadore norėsite pasivaikščioti naktį, turėsite būti labai atsargus ir saugoti savo daiktus. Tačiau čia, Lietuvoje – saugu. Ir labai ramu“, – sako vaikinas.

Pasiilgsta Ekvadoro oro ir maisto

Jhosua kilęs iš Ekvadoro sostinės Kito – miesto, kuris yra aukštai kalnuose ir kuriame dažnai keičiasi oro temperatūra. Tačiau palyginus su Lietuva, oras gimtinėje, anot jo – nuostabus. Taip pat kaip ir vaisių, žuvies ir mėsos kokybė.

„Grįžau namo atostogoms ir visiems nuolat sakiau, kad Ekvadore mes gyvename kaip rojuje. Manau, kad to neįmanoma suprasti, kol nepalieki namų, tačiau dabar aš pradėjau vertinti mūsų vietinio maisto kokybę, taip pat ir oro sąlygas“, – teigia Jhosua.

Kitas dalykas, pasak vaikino, kuris labai skiriasi nuo namų – tai, kaip žmonės linksminasi. Jo nuomone, lietuviai neturi gero muzikinio skonio.

„Muzika, kurios klausotės, yra gana nuobodi – tai dažniausiai techno ar elektroniniai ritmai. Aš mėgstu šokti, man labiau patinka salsa ar regetonas – toks stilius įprastas klubuose Ekvadore, bet ne čia“, – sako Jhosua.

Planuoja žinias pritaikyti spręsdamas gimtosios šalies problemas

Jhosua ypač vertina tai, kad gali lengvai keliauti po Europą – praėjusią vasarą KTU studentas praleido Barselonoje, tyrinėjo kultūrą ir mėgavosi girdėdamas šiek tiek kitokį ispanų kalbos akcentą.

Jaunam vaikinui, kurio pirmoji kelionė iš gimtosios šalies buvo skrydis į Brazilijoje esančią Lietuvos ambasadą, tai – puiki galimybė.

„Ateityje norėčiau studijuoti magistrantūroje kokiame nors Europos universitete. Po to tikriausiai grįžčiau į savo šalį. Nors Ekvadore galėjau žaisti futbolą ir tapti profesionalu, visgi noras dirbti tarptautinėse organizacijose ir padėti žmonėms buvo didesnis. Dabar norėčiau būti diplomatu ar dirbti su tarptautiniais santykiais“, – tikina ekvadorietis Jhosua.

Pakeliavęs ir pagyvenęs užsienyje, vaikinas šiandien savo tėvynėje pastebi dalykus, kurie galėtų būti daromi kitaip. Anot jo, viešojo valdymo studijos KTU atvėrė jam akis apie sprendimų įvairovę, kurie gali būti taikomi, ir apie skirtingas galimybes, kurias ateityje galima būtų pritaikyti.