Neseniai pabaigęs studijas, vaikinas jau kraunasi lagaminus į saulėtąją Ispaniją, kur atliks vienerių metų stažuotę pagal Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) inicijuojamą „Pan-European Seal“ programą, kurios tikslas – skatinti ir skleisti informaciją apie intelektinę nuosavybę akademinėje bendruomenėje.

Intelektinės nuosavybės informacijos tinklo – IPAN – atliktas tyrimas parodė, kad iš 50 tūkst. apklaustų studentų 15 proc. nežino kas yra intelektinė nuosavybė. Intelektinė nuosavybė – tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus kūrybos bei protinio darbo rezultatas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.

Universiteto pašto dėžutėje pamatęs pasiūlymą išvykti metams į Alikantės miestą ir daugiau sužinoti apie intelektinės nuosavybės teises, E. Dulskas suskubo pildyti paraišką, nes buvo likusios tik kelios dienos iki termino pateikti paraišką pabaigos.

„Kadangi jau yra tekę svečiuotis Ispanijoje ir man ten labai patiko, susigundžiau šiuo pasiūlymu. Tėvai taip pat apsidžiaugė ir pritarė mano sprendimui. Užsienį pasirinkau todėl, kad studijuojant buvau išvykęs į Graikiją su „Erasmus+“ programa bei į P. Korėją – dvišaliai mainai – ir man tai labai patiko“, – prisimena Programų sistemos bakalauras.

E. Dulskas bus atsakingas EUIPO efektyvumo didinimą įstaigoje – jis prisidės prie naujųjų technologijų taikymo, užtikrins, kad technologijos ne tik teiktų naudą verslui, bet ir sukurtų pridėtinę vertę.

Europos patentų biuro inicijuojamose stažuotėse gali dalyvauti tik tie universitetai, kurie yra „Pan-European Seal“ tinklo nariai. Kauno technologijos universitetui (KTU) 2019 m. pabaigoje pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Europos patentų biuru ir EUIPO dėl dalyvavimo šioje stažuočių programoje, galima džiaugtis ir sėkmės atveju.

Bilietas į sėkmę – ankstesnė studijų užsienyje patirtis

Sėkmingai praėjęs interviu su EUIPO žmogiškųjų išteklių skyriaus atstovais, E. Dulskas gavo stažuotės vietą skaitmeninės transformacijos departamente (angl. Digital Transformation Department).

„Kriterijų, kodėl pasirinko mane gali būti daug, bet manau, kad buvo atsižvelgta į tai, jog nemažai esu keliavęs, mokiausi ir Graikijoje, ir P. Korėjoje. Per pokalbį nepabijojau užduoti klausimų apie EUIPO komandos darbo dieną, iš ko ji susideda, laisvalaikį, taip pat atsakiau į jų užduotus profesinius klausimus, papasakojau apie savo darbinę patirtį – ne tik kaip programuotojo, bet ir barmeno-padavėjo, kuriuo

dirbau nuo pat studijų pradžios. Matyt, kad nuoširdumas, atvirumas ir plati šypsena juos papirko“, – šypsosi KTU bakalauras.

Vaikinas pasakoja, kad pildant paraišką reikėjo nurodyti sritis, kuriose norėtų stažuotis ir kurios atitinka studijas: „Pirmoje vietoje nurodžiau IT, tuomet ekonomiką ir galiausiai politiką. Patekau ten, kur ir tikėjausi – į IT skyrių“.

E. Dulskas bus atsakingas EUIPO efektyvumo didinimą įstaigoje – jis prisidės prie naujųjų technologijų taikymo, užtikrins, kad technologijos ne tik teiktų naudą verslui, bet ir sukurtų pridėtinę vertę. EUIPO tvarko Europos Sąjungos (ES) prekių ženklų ir dizaino teises, taikomas visoje ES.

Rinkosi tarp medicinos ir programavimo

Paklaustas apie tai, kodėl nusprendė rinktis KTU Programų sistemų studijas, vaikinas pasakoja, kad iš tikro, tai buvo sunkus sprendimas, nes rinkosi tarp medicinos mokslų ir programavimo.

„Ilgai galvojau kas labiau patinka, taip pat klausiau ir aplinkinių nuomonės, kurie teigė, kad programuotojų „dabar labai reikia ir jie labai daug uždirba“ ir kažkaip susigundžiau. Pagalvojau, kad mokytis nereikės taip ilgai kaip medicinos. Taip pat buvau girdėjęs, kad kai kurie studentai dar antrame kurse turi gerus darbus – todėl ir nusprendžiau pabandyti. Vis dėlto noriu padaryti pertrauką nuo mokslų, bet vėliau tikrai stosiu į magistro studijas, tačiau, dabar rinksiuosi tai kas mane traukia – verslas, ekonomika, vadyba, nes besimokydamas ir bedirbdamas supratau, kad man tai tikrai patinka“, – sako E. Dulskas.

Vaikinas teigia, kad programuotojo karjera – ne jam, nes sėdėti visą dieną ofise prie kompiuterio jam nesinori.

„Esu labai komunikabilus ir neįsivaizduoju savęs be žmonių, bet taip pat domiuosi naujausiomis technologijomis. Tad nusprendžiau suderinti savo gabumus su pomėgiais ir siekti šiek tiek kitokios – ne programuotojo – karjeros technologijų srityje“, – pasakoja KTU bakalauras.

Nuo pat vaikystės aktyviai leisdavęs laiką, pašnekovas ir šiandien neapsiriboja tik studijomis – jis ne tik groja, bet ir dainuoja, domisi automobiliais, sportuoja bei padeda tėvams šeimos versle.

„Turėjau labai aktyvią vaikystę, nes lankiau ir pabaigiau dailės bei muzikos studijas, grojau ansambliuose, garsinau renginius Birštono kultūros centre, šokau tautinius šokius „Aguonėlės“ kolektyve, daug sportavau su draugais bei ypač patikdavo „krapštytis“ su tėčiu prie automobilių ir kitos technikos”, – prisimena E. Dulskas.

Galimybė išmokti naują kalbą

Ne kartą lankęsis Ispanijoje, Alikantės mieste vaikinas nėra nebuvęs, todėl nieko nelaukdamas E. Dulskas jau žiūrinėjasi butus nuomai bei svarsto apie automobilio įsigijimą Lietuvoje. Vaikinas nori važiuoti į Ispaniją automobiliu bei laisvu nuo darbo metu keliauti po saulėtąją šalį – jis nebijo naujų iššūkių.

„Jeigu tai būtų pirma mano savarankiška kelionė, tai galbūt gąsdintų kalbos barjeras, nes ispaniškai nemoku. Tačiau esu buvęs Madride bei Barselonoje ir žinau, kad su vietiniais galima susikalbėti ir nemokant ispaniškai. Be to, gausiu puikią progą išmokti ispanų kalbos“, – sako jis.

Nors vasarą ir Lietuvoje oras dažniausiai neblogas, tačiau E. Dulskas nori kuo greičiau susipažinti su nauju kolektyvu ir pradėti stažuotę, išmokti naujų dalykų ir tobulėti.

„Labai noriu greičiau nuvykti prie jūros, suvalgyti skaniosios paella, susitikti su draugu iš Malagos ir tiesiog mėgautis naujais potyriais”, – KTU bakalauras nekantrauja žengti žingsnį į naują gyvenimo etapą.

Jis tikisi daug išmokti ir gerai pasirodyti stažuotės metu, kad gautų pasiūlymą tolimesnei karjerai EUIPO.

„Taip pat ateityje svajoju ir apie nuosavą verslą Ispanijoje, kol kas dar nežinau tiksliai kokį, bet, manau, atėjus laikui sužinosiu. Mano išsikelti ir užsibrėžti tikslai, visada mane stumia pirmyn. Yra daug įvairių galimybių kur nors išvykti, susirasti naujų draugų, praplėsti savo žinių bagažą. Taip pat labai stipriai motyvuoja ir šeima“, – sako jis.

Praėjusiais metais KTU daktaro disertaciją apsigynusi vilkaviškietė Rimantė Sedziniauskienė pastebi, kad Lietuvoje buvimas doktorantu apskritai nėra pakankamai vertinamas.

„Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu“, – teigia R. Sedziniauskienė.

Anot jos, daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu ir specifinėje srityje kompetencijas įgijusiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu.

„Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančių jais tapti prestižas ateityje kils“, – tikina R. Sedziniauskienė.

Iš Suvalkijos kilusi moteris pabaigusi studijas šiandien sėkmingai dirba Kauno technologijos universitete (KTU). Būdama šio universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadove, Rimantė stengiasi plėtoti ir palaikyti universiteto bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, viešosiomis įstaigomis ir kitomis organizacijomis bei jų poreikius integruoti į studijų procesus.

Apie studijų patirtį KTU, studentišką gyvenimą ir laisvalaikį, dabartines veiklas bei tai, kaip šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas veikia verslo įmones su R. Sedziniauskienė kalbamės plačiau.

– Kodėl savo karjeros perspektyvai pasirinkote viešojo administravimo sritį?

– Pamenu, kad dar mokantis mokykloje vis juokaudavau, kad kandidatuosiu į Seimą. Galbūt tai buvo susiję su idealistiniu užmoju pakeisti pasaulį. Visgi politikos mokslų pasirinkti nedrįsau – viešasis administravimas pasirodė saugesnis variantas. Pasidomėjusi, ko bus mokomasi šioje programoje, tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti būtent tai.

– Kas lėmė jūsų pasirinkimą atvykti studijuoti būtent į KTU?

– Prisipažinsiu, jog pirmasis kriterijus, renkantis, kur studijuoti, buvo studijų programa. Tik suradusi patikusią, pradėjau domėtis apie ją siūlantį universitetą ir kuriame mieste jis yra. KTU man atrodė vienas iš stipriausių universitetų Lietuvoje, tad net nesudvejojau įrašydama šį pasirinkimą pirmu numeriu savo sąraše. Žinau, kad šiandieniniai studentai daug atidžiau analizuoja universitetus ir jų reitingus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste, todėl priimdami sprendimą jau gali numanyti, kas jų laukia įstojus mokytis.

– Kokie buvo jūsų pirmieji metai iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną?

– Pirmieji keletą mėnesių iš tiesų nebuvo lengvi. Juk pasikeitė viskas – gyvenamoji vieta, mokslo institucija, pėsčiomis ne visuomet įveikiami atstumai, daug nepažįstamų žmonių. Suprantama, kad iš pradžių drąsiai nesijaučiau, tačiau vėliau apsipratau, vis labiau susipažindama su Kaunu ir palaipsniui pamatydama šio miesto grožį.

– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?

– Tikrai pritarčiau, kad tai vienas geriausių gyvenimo etapų. Tikiu, kad gyvenime visuomet reikia išlaikyti balansą, todėl studijuodama buvau stropi studentė, bet tuo pačiu aktyviai leisdavau laisvalaikį su studijų draugais.

Gyvenimas bendrabutyje taip pat nebuvo nuobodus, nes sugalvodavome įvairių veiklų: vakarodavome žaisdami stalo žaidimus ar stalo tenisą bendrabučio sporto salėje. Taip pat pora metų savanoriavau tuometiniame KTU Karjeros centre, o doktorantūros studijų laikais priklausiau Doktorantų draugijai, kurioje ėjau Žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas. Visos šios veiklos praturtino laisvalaikį, suteikė galimybę išbandyti save bei atsiskleisti.

– Kas paskatino tęsti mokslus magistrantūros, o vėliau ir doktorantūroje? Kokie esminiai skirtumai tarp bakalauro ir tolimesnių studijų?

– Tęsti mokslus magistrantūros studijose atrodė savaime supranta. Tik šįkart norėjosi plėsti savo žinias, todėl po bakalauro studijų apie viešąjį sektorių, nusprendžiau studijuoti ir daugiau sužinoti apie verslo ypatumus. Tuo tarpu doktorantūros studijas pasirinkau paskatinta savo mokslinės vadovės, kuomet rengiant magistrantūros baigiamąjį darbą ji pastebėjo mano gabumus ir, tikriausiai, atkaklumą, taip reikalingą vykdant mokslinius tyrimus. Pati iki tol niekada negalvojau tęsti studijų trečioje pakopoje.

Manau, Lietuvoje buvimas doktorantu nėra pakankamai vertinamas. Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu, kurio metu doktorantas atlieka tyrimus savo domėjimosi srityje, rengia mokslinius straipsnius, vyksta į Lietuvos ir užsienio konferencijas, veda paskaitas studentams, rengia paraiškas ar prisijungia prie įvairių mokslinių projektų, t. y. pilnai įsitraukia į akademinės bendruomenės veiklas.

Ne veltui daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu. Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančiais jais tapti prestižas kils.

– Magistrantūroje studijavote tarptautinį verslą, vėliau doktorantūroje tęsėte tyrimus šioje srityje. Kokią technologijų ir inovacijų perspektyvą matote šiuolaikiniame verslo sektoriuje?

– Įvairūs tyrimai atskleidė, kad sėkmingai veikiančios vidutinio dydžio įmonės į technologijas kasmet investuoja apytiksliai 5 proc. savo metinių pajamų. Tai rodo, kad naujausių technologijų ir inovacijų integracija versle yra ne tik didžiųjų korporacijų prerogatyva, tai tampa savaime suprantamu dalyku ir smulkesniam verslui.

Bandymas ignoruoti technologijų pažangą ne vienai tarptautinei milžinei baigėsi katastrofiškai: prisiminkime tuometinės fotografijos ir filmavimo rinkoje dominavusios įmonės „Kodak“ pavyzdį, kuri, nenorėdama pripažinti skaitmeninės fotografijos technologijos reikšmės, buvo visiškai sutriuškinta savo konkurentų.

Kitas gerai žinomas pavyzdys – suomių mobiliųjų telefonų lyderės „Nokia“ gerokai pavėluotas nenoras keistis. Visgi norisi pabrėžti, kad inovacijos ir technologijos padeda ne tik atrasti naujas rinkas ar tobulinti produktus, jos taip pat padeda optimizuoti kasdienius procesus, sumažinti rizikas, gelbsti priimant strategiškai svarbius sprendimus.

– Kokia jūsų nuomonė apie dirbtinio intelekto integraciją verslo sektoriuje? Ar tikite, kad ateis diena, kai robotai pakeis žmones?

– Manau, kad baimintis, jog robotai ateityje pakeis žmones nevertėtų. Labai pritariu garsaus Kinijos magnato, bendrovės „Alibaba Group“ įkūrėjo Ma Jun (žinomo, kaip Jack Ma) išsakytai minčiai, kad tik žmogus gali sukurti kompiuterį, bet dar neatsirado nei vienas kompiuteris, galintis sukurti žmogų. Taigi dirbtinį intelektą ir robotizaciją vertinu kaip akivaizdžią žmonijos pažangą, kuri ateityje palengvins žmonių darbus – rutininiai ir monotoniški darbai galės būti atliekami robotų, tuo tarpu žmonėms liks daugiau laiko kūrybiškumui ir dar didesnėms inovacijoms.

Tačiau tai nereiškia, kad reikės mažiau stengtis – priešingai, norint pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais ir juos integruoti į verslo procesus, verslininkai turės nuolat kelti savo kvalifikaciją, ypatingai IT, duomenų analitikos, prognozių technologijos srityje.

– Neretai įsivaizduojama, kad verslo studijų kryptis yra labai plati ir būsimiems studentams kartais kyla klausimų, koks tolimesnis jų karjeros kelias laukia baigus šias studijų programas. Kokias kompetencijas įgijote studijuodama?

– Turbūt šioje vietoje reikėtų akcentuoti universiteto kaip institucijos misiją – kurti žinias ir suteikti plataus masto išsilavinimą, kurį įgijęs asmuo geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, turi pakankamai žinių ir kompetencijų objektyviai priimti sprendimus. Universitetinės studijos nėra siauros specialybės mokymai, todėl jas pabaigę absolventai gali rinktis įvairius darbus. Studijuodama verslo krypties studijose, įgijau žinių apie tarptautinį konkurencingumą, verslo modelių inovacijas, logistikos ir tarptautinių finansų pagrindus.

– Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Kas jus žavi šiuose pokyčiuose?

– Studentų kartų pokyčius turėjau galimybę pajausti ir pati kelerius metus dėstydama universitete. Šių dienų studentai yra labai aktyvūs, gebantys argumentuotai išsakyti savo poziciją, orientuoti į savo tikslą ir jo sistemingai siekiantys. Kita vertus, pastebima ir tai, kad jiems sunku sutelkti dėmesį ilgesnį laiko tarpą, tad dėstytojams, norintiems studentus sudominti paskaitų metu, tenka būti kaip niekada išradingiems. Labai džiugu, kad galimybės šių dienų studentui yra ypatingai didelės, todėl dar studijuodami jie gali augti ne tik profesinėje srityje, bet ir tobulinti kitas svarbias kompetencijas.

Puikias galimybes turi ir jaunos kartos dėstytojai – galimybė kelti kvalifikaciją užsienyje, bendrauti ir dalintis patirtimi su akademine bendruomene iš viso pasaulio. Jaunosios kartos dėstytojai deda ypatingai daug pastangų, ieško naujų mokymo metodų, įtraukia verslo ar viešųjų organizacijų atstovus, siekdami, kad tai, ką jie dėsto, atitiktų šių dienų rinkos poreikius.

Mergina, kilusi iš Budapešto, kuriame gyvena virš 2 mln. žmonių, gana skeptiškai vertino persikraustymą į Kauną. Vis dėlto, antrojo pagal dydį miesto Lietuvoje žavesį ji pamatė greitai: „Iš pradžių nesijaučiau kaip namie, bet paskui atradau Panemunę, su tais gražiais pakrantės takeliais ir įkalnėn kylančiu tiltu“.

Nóra yra aktyvaus gyvenimo būdo gerbėja; jai patinka krepšinis („Čia tiek daug aukštų žmonių ir krepšinio aikštelių!“), baidarių sportas, laisvalaikiu mergina bėgioja ir daug vaikšto miesto centre ir parkuose.

Maistas – daugiau nei vien tik maistas

Kaip ji susidomėjo maisto mokslu? „Kas nemėgsta maisto? – Nóra gūžteli pečiais ir šypteli, – visada mėgau valgyti ir dalintis maisto gaminimo džiaugsmu su kitais, tačiau iki pat paskutinių metų vidurinėje mokykloje, kai turėjau pasirinkti universitetą, nežinojau, kad noriu tapti maisto technologe“.

Biologija, chemija, inovacijos, rinkodara, gamyba, ekonomika – šie dalykai, pasak Nóros, būdingi daugeliui maisto inžinerijos programų. Maisto inžinerija padeda ugdyti žinias ir įgūdžius įvairiose srityse.

„Maistas yra ne tik maistas. Yra toks posakis – esi tai, ką valgai. Labai naudinga žinoti, ką vartojame, kokį poveikį maistas gali turėti sveikatai ir savijautai, ir ką galime padaryti, kad maistas būtų vertingesnis. Nors ir nesu viena garsiausių kulinarių pasaulyje, bet prisidėti prie sveikesnės visuomenės galiu, užtikrindama, kad visa maisto tiekimo grandinė būtų saugi – nuo lauko, kur maistas užauginamas, iki restorano ar namų virtuvės“, – maisto inžinieriaus specializacijos ypatumus aiškina KTU studentė.

Kaune – daug smagios veiklos

Paklausta apie Budapešto ir Kauno panašumus, Nóra prisipažįsta, kad iš pradžių ji čia nesijautė kaip namuose. Vis dėlto atradusi jaukius pasivaikščiojimus prie upės, naujas Kauno vietas ir galimybes (vietinių ir Kaune ilgai gyvenančių tarptatutinių draugų dėka), ji įsimylėjo šį miestą.

„Budapeštas taip pat yra labai žalias miestas prie upės – Dunojaus. Lyginant su Kaunu didžiausias skirtumas yra tas, kad Vengrijos sostinėje gyvena 2 mln. žmonių, ir kad mums patinka vandensvydis. Man patiko gyventi Budapešte, permainos bijojau, bet šiandien galiu prisipažinti, kad veltui – Kaune man pavyko net paplaukioti baidarėmis fontane ir Nemune. Žinoma, legaliai“, – šypsodamasi pasakoja Nóra.

Naujas miesto vietas ir apylinkes Nórai aprodo draugai.

„Čia galima rasti gerų vietų pavalgyti, pabendrauti ir pasilinksminti. Vis dėlto apie tai sužinai tik tada, kai jau esi čia. Universitetas yra arti miesto centro ir žaliųjų zonų, bet kur gali nueiti pėsčiomis. Pamilau šį miestą, dar vietinių vadinamą Lietuvos širdimi“, – sako Nóra.

Ji juokauja, kad lietuvių kalba panaši į vengrų – tuo, kad mažai žmonių ją supranta. Kaune galima lengvai susikalbėti angliškai ar rusiškai: „Išmokau keletą lietuviškų frazių, kad galėčiau susikalbėti parduotuvėje, bet man vis tiek dėkoja „Danke!“ ar „Merci!“. Aš atsakau mokydama aplinkinius vengriško „Köszönöm!“

KTU – ideali aplinka tobulėti

Kol kas KTU studentė iš Vengrijos labai džiaugiasi savo pasirinktu universitetu.

„Maisto mokslo ir saugos magistro programoje daug dėmesio yra skiriama fundamentaliesiems mokslams, daug kreditų skiriama tiriamajam darbui – maisto technologijos praktikai. Dar paskaičiusi programos aprašymą, pamaniau, kad man patiks joje mokytis – buvo minima grupinė veikla laboratorijose, projektai, kuriuos galėsime sukurti ir parodyti. Būtent tokios praktinio mokymosi patirties aš ir tikėjausi“, – sako Nóra.

Atvykusi į universitetą, ji rado ne tik palaikančią aplinką, aktyvią ir entuziastingą mokslo bendruomenę, kuri visada pasirengusi padėti, bet ir verdantį kultūrinį bei socialinį gyvenimą. Mėgstamiausi Nóros užsiėmimai ir renginiai pirmaisiais mokslo metais buvo KTU Menų kambario užsiėmimai, darbų mugė „Karjeros dienos“, Keliautojų klubo susitikimai ir kelionės, „Tarptautinė vakarienė“, kurią organizavo KTU Tarptautiškumo plėtros departamentas.

Dėl COVID-19 pandemijos Nóra kaip ir viso pasaulio studentai pavasario semestrą studijavo nuotoliniu būdu. Ar ši patirtis buvo labai sunki toli nuo namų gyvenančiai studentei? Ji teigia, jog visiškai ne.

„Nepaisant sunkumų, kilusių mokantis internetu, mano patirtis buvo absoliučiai teigiama – vyko užsiėmimai ir atsiskaitymai, rengėmės pristatymus. Bendruomenė neiširo vien dėl to, kad ne visi esame tame pačiame kambaryje“, – sako Nóra.

Mergina džiaugiasi studijomis KTU ir jau rekomendavo universitetą keliems savo pažįstamiems. „Aš tikiu, kad KTU taps vis populiaresnis, nes universitetas sukuria idealią aplinką asmeniniam ir profesionaliam tobulėjimui“, – sako Nóra.

Baigęs mokyklą Jhosua svarstė galimybę tapti profesionaliu futbolininku – kurį laiką net išbandė profesionalaus sportininko gyvenimą: „Studijavau nuotoliniu būdu ir žaidžiau futbolą, tačiau viskas buvo kiek kitaip nei aš tikėjausi“.

Jhosua pripažįsta, kad ši patirtis tik padidino norą išbandyti įprastą studento gyvenimą. Sprendimą išvykti studijuoti į užsienį ir pagyventi kitoje šalyje vaikinas priėmė padrąsintas draugės, kuri studijavo Kinijoje.

Todėl jis nusprendė priimti iššūkį – pirmą kartą palikti namus ir išvykti gyventi į užsienį. Jhosua jaunesnysis brolis nutarė vykti kartu.

„Tėvams nebuvo lengva, – pripažįsta Jhosua, – tačiau labai gerai, kad brolis yra kartu su manim. Mūsų santykiai tikrai geri“.

Kaune gali pajusti, ką reiškia stebėti NBA varžybas

Kaip iš visų Europos šalių Jhosua pasirinko būtent Lietuvą? Vaikinas tikina, kad apie Lietuvą jau šiek tiek žinojo, nes apie mūsų šalį mokėsi dar mokykloje.

„Be to, Lietuva garsi savo krepšiniu“, – sako Jhosua ir priduria, kad vienas įspūdingiausių potyrių Kaune buvo stebėti Kauno „Žalgirio“ komandos rungtynes gyvai: „Atrodė, kad žiūriu NBA rungtynes“.

Švietimo institucijos patvirtina Lietuvą kaip šalį, kurios universitetų diplomai pripažįstami Ekvadore. Taip pat, pasak Jhosua, studijos čia siūlo puikų santykį tarp kokybės ir kainos.

„Domėjausi universitetais Vilniuje ir Kaune, rašiau jiems visiems. KTU atsakė iš tiesų draugiškai, man patiko bendravimas su universiteto atstovais. Nuo tada viskas vyko labai lengvai – man paaiškino, ką turėčiau daryti, kokius dokumentus atsiųsti. Teliko ruoštis kelionei“, – prisimena Jhosua.

Svajoja palikti pėdsaką Lietuvoje

Vaikinas tikina, kad nors renkantis šalį studijoms norėjo, kad tai būtų valstybė, kurioje aukštas švietimo lygis, tačiau turėjo dar vieną slaptą norą.

„Norėjau kad tai būtų vieta, kurioje nėra daug ekvadoriečių, o aš būčiau vienas pirmųjų“, – šypsosi Jhosua.

Jis, priešingai nei brolis, studijas Lietuvoje pasirinko įkvėptas etninių tikslų.

„Daug ekvadoriečių studijuoja Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ar Lenkijoje. Aš norėjau pasirinkti šalį, kurioje nėra daug žmonių iš Lotynų Amerikos. Noriu sudaryti gerą įspūdį apie Ekvadoro žmones“, – pasakoja vaikinas.

Anot jo, kultūriniai mainai yra didžiausias studijų Lietuvoje privalumas.

„Turėti draugų iš įvairių pasaulio vietų – nuostabus jausmas, o svetimą kalbą geriausiai mokytis iš vietinių“, – sako Jhosua.

Tiesa, jis pabrėžia, kad turėjo prisitaikyti prie lietuvių kultūros ir visuomenės, tačiau tai padėjo suprasti, kokie žmonės skirtingi ir pažvelgti į pasaulį iš kitos perspektyvos.

Inžineriją iškeitė į viešąjį valdymą

Jhosua prisipažįsta, kad teikia pirmenybę Europai, o ne Amerikai, tačiau yra laimingas, kad pasirinkta Viešojo valdymo studijų programa siūlo dviejų universitetų – tiek KTU, tiek Centrinės Floridos – išsilavinimą. Lietuvoje tai pirmoji dvigubų studijų programa tarp Lietuvos ir Amerikos universitetų.

„Šiai studijų programai galimybė išvykti į JAV tikrai prideda žavesio. Be to, studijos KTU suteikia aukšto lygio išsilavinimą ir atveria darbo galimybes Europoje“, – įsitikinęs studentas.

Nors iš pradžių galvojo apie inžinerijos studijas, Jhosua juokiasi, kad jo gyvenime viskas labai greitai keičiasi.

„Peržiūrėjęs savo studijų programos aprašymą ir supratau, kad tai – puiki proga. Dėstytojai yra tikrai draugiški, stengiasi padėti ir suprasti. Paskaitų metu daug diskutuojame ir man tai labai patinka – sužinome dėstytojo požiūrį, išsakome savo nuomonę ir aptariame ją su savo bendrakursiais“, – sako KTU studentas iš Ekvadoro.

Vienas geriausių dalykų, anot jo, „Erasmus+“ teikiamos galimybės: Jhosua planuoja vieną studijų semestrą studijuoti Prahos universitete. Jis taip pat džiaugiasi kultūrine įvairove, su kuria galima sukurti KTU: „Tai nuostabu – sutikti tiek daug žmonių iš kitų šalių netgi bendrabutyje“.

Internetiniai vlogai – vertingas žinių šaltinis

Būsimiems studentams iš Lotynų Amerikos, planuojantiems atvykti į Lietuvą, Jhosua pataria iš pradžių susipažinti su vietine kultūra. Prieš čia atvykdamas, jis ne tik daug skaitė apie Lietuvą, bet taip pat žiūrėjo vaizdo įrašus, kad žinotų, ko tikėtis.

„Sakoma, kad lietuvės yra labai gražios, o apskritai žmonės bendraujant šiek tiek šalti. Iš pradžių ir aš taip maniau, tačiau pirmiausia reikia su jais pasikalbėti, pralaužti ledus, o tada žmonės tampa tikrai draugiški. Tarkim, vyresnio amžiaus moterys autobusų stotelėse šnekučiuojasi su manimi, klausdamos, iš kur aš atvykau. Tai malonu, man tai patinka“, – šypsosi Jhosua.

Jis pastebi, kad Lietuva – tikrai saugi šalis.

„Jei Ekvadore norėsite pasivaikščioti naktį, turėsite būti labai atsargus ir saugoti savo daiktus. Tačiau čia, Lietuvoje – saugu. Ir labai ramu“, – sako vaikinas.

Pasiilgsta Ekvadoro oro ir maisto

Jhosua kilęs iš Ekvadoro sostinės Kito – miesto, kuris yra aukštai kalnuose ir kuriame dažnai keičiasi oro temperatūra. Tačiau palyginus su Lietuva, oras gimtinėje, anot jo – nuostabus. Taip pat kaip ir vaisių, žuvies ir mėsos kokybė.

„Grįžau namo atostogoms ir visiems nuolat sakiau, kad Ekvadore mes gyvename kaip rojuje. Manau, kad to neįmanoma suprasti, kol nepalieki namų, tačiau dabar aš pradėjau vertinti mūsų vietinio maisto kokybę, taip pat ir oro sąlygas“, – teigia Jhosua.

Kitas dalykas, pasak vaikino, kuris labai skiriasi nuo namų – tai, kaip žmonės linksminasi. Jo nuomone, lietuviai neturi gero muzikinio skonio.

„Muzika, kurios klausotės, yra gana nuobodi – tai dažniausiai techno ar elektroniniai ritmai. Aš mėgstu šokti, man labiau patinka salsa ar regetonas – toks stilius įprastas klubuose Ekvadore, bet ne čia“, – sako Jhosua.

Planuoja žinias pritaikyti spręsdamas gimtosios šalies problemas

Jhosua ypač vertina tai, kad gali lengvai keliauti po Europą – praėjusią vasarą KTU studentas praleido Barselonoje, tyrinėjo kultūrą ir mėgavosi girdėdamas šiek tiek kitokį ispanų kalbos akcentą.

Jaunam vaikinui, kurio pirmoji kelionė iš gimtosios šalies buvo skrydis į Brazilijoje esančią Lietuvos ambasadą, tai – puiki galimybė.

„Ateityje norėčiau studijuoti magistrantūroje kokiame nors Europos universitete. Po to tikriausiai grįžčiau į savo šalį. Nors Ekvadore galėjau žaisti futbolą ir tapti profesionalu, visgi noras dirbti tarptautinėse organizacijose ir padėti žmonėms buvo didesnis. Dabar norėčiau būti diplomatu ar dirbti su tarptautiniais santykiais“, – tikina ekvadorietis Jhosua.

Pakeliavęs ir pagyvenęs užsienyje, vaikinas šiandien savo tėvynėje pastebi dalykus, kurie galėtų būti daromi kitaip. Anot jo, viešojo valdymo studijos KTU atvėrė jam akis apie sprendimų įvairovę, kurie gali būti taikomi, ir apie skirtingas galimybes, kurias ateityje galima būtų pritaikyti.

Problemos tampa globalesnės, iššūkiai nebeturi sienų – valstybės jungiasi į sąjungas, organizacijos į tinklus, o pramonės ir verslo įmonės vis dažniau problemas sprendžia su partneriais iš įvairių sričių. Suprantama, aukštojo mokslo sektoriuje taip pat vyksta integraciniai pokyčiai, prisitaikant prie pakitusių mokslo sąlygų ir poreikių. Pavyzdžiui, dėl paskelbto pasaulinio karantino paskaitos bei kita akademinė veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu.

Tam, kad gebėtume prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir rastume sprendimus problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su dar 12 šalių mokslo ir studijų institucijomis kuria ateities universitetą – ECIU universitetą, siekiant apjungti turimą potencialą ir sukurti bendrą Europos universitetą, konkurencingą tarptautiniu mastu.

Tokio universiteto kūrimas yra kaip niekad svarbus šiandieną, kuomet pasigirsta įvairiausių balsų apie tariamą Europos Sąjungos (ES) neveiksnumą ar net neišvengiamą žlugimą. Žinoma, šiam tikslui pasiekti būtina visapusiška tiek europinių, tiek nacionalinių valdžios institucijų parama užtikrinant tvarų finansavimą studijoms ir moksliniams tyrimams.

Nei problemų, nei jų sprendimų valstybinės sienos neriboja

Konkurencija aukštajame moksle milžiniška – dideles lėšas į universitetus investuoja JAV, Kinija, Indija bei kitos Azijos šalys, todėl Europa turi sutelkti visas jėgas, kad išliktų konkurencinga.

Pasaulis keičiasi taip greitai, kad darosi vis svarbiau gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o tam, kad rastume sprendimus kompleksinėmis problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Analogiškai keičiasi ir studijų procesas – studentai nebelaukia, kol įgaus žinių išspręsti iššūkį, bet atvirkščiai – jie gauna užduotį ir tada ieško informacijos, kaupia žinias ir tobulina įgūdžius, kurių jiems reikia aktualiai problemai spręsti. Tai vadinamasis iššūkio metodas, kurį taiko inovatyviausi universitetai.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu.

Globalizacija taip pat kelia naujus iššūkius – Europoje susiduriame su įvairiomis ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Ar verta du kartus spręsti tą pačią problemą? Ar ji nepasikartoja Hamburge, Paryžiuje, Kaune, skirtinguose pasaulio regionuose? Susiduriame su paprasta tiesa: šiandien mes iššūkius galime išspręsti efektyviai tik būdami kartu, jungdami savo potencialą.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu. Kai kurių dalykų tiesiog negalime padaryti patys, o šalių įvairovė ir skirtinga patirtis yra mūsų sėkmingos ateities dalis.

ES universitetuose dirba daugybė įvairių mokslo sričių ekspertų, čia sutelktas ypatingai didelis kūrybinis potencialas ir inovacijų galimybės. Todėl svarbu ne tik dalintis pavienių šalių patirtimi, bet ir ieškoti sprendimų kartu. O jeigu iššūkius spręstume ne vieni, bet pakviestume dirbti kartu pramonės atstovus, privačias įmones, viešąsias ir nevyriausybines organizacijas?

Šią nepaprastai ambicingą idėją realizuoti ėmėsi ECIU (angl. European Consortium of Innovative Universities, liet. Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas) tinklas, prie kurio nuo 2016 m. prisijungė ir KTU. Šiuo metu ECIU universitete – daugiau nei 200 tūkst. studentų ir 31 tūkst. darbuotojų.

ECIU universitetas tikisi iš pagrindų modernizuoti aukštąjį mokslą ir mesti iššūkį tradiciniam mąstymui vykdant studijas. Tai nėra tik įprastinis bendradarbiavimo išplėtojimas tarp universitetų, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, bet ilgalaikiai tarpusavio įsipareigojimai ugdant naująją europiečių kartą ir stiprinant pasitikėjimą ir vertybinį solidarumą europiniu mastu, kartu išsaugojant nacionalinį identitetą.

Galimybė dirbti su garsiausiomis kompanijomis

Iškylančioms problemoms spręsti nebeužtenka vien akademinio požiūrio globalioms pasaulio, todėl ECIU universiteto studijų procese dalyvaus verslo, pramonės ir socialiniai partneriai. Iššūkius kartu spręs tokios įmonės kaip „Intel“, „Ericsson AB“, „Airbus“, „Cisco“, „Novartis“; į procesą jau įsitraukė ir dvi bendrovės iš Lietuvos – „Hella Lithuania“ bei „Ignitis“, kurios nuo pat pradžių rėmė mūsų siekius kurti ECIU universitetą. Suprantama, netolimoje ateityje žymiai platesnis Lietuvos įmonių ir įstaigų skaičius įsitrauks į planuojamas veiklas. Noriu labai pasidžiaugti, kad idėją remia Kauno miesto ir rajono savivaldybės.

Kaip vyks mokymasis? Komandos ECIU universitete dirbs kartu lyg startuolyje ar hakatone. Miestas ar įmonė pateiks informaciją, su kokiomis problemomis susiduria, ir tai taps iššūkiu komandoms, kurias sudarys studentai, dėstytojai, mokslininkai, verslo atstovai iš skirtingų šalių, su skirtinga patirtimi. Šios tarpdisciplininės, tarptautinės komandos kartu kurs projektą, kuris padės išspręsti problemą ir galės tapti inovacija.

Visi iššūkiai bus susiję su problemomis visai šalia mūsų – šalia mūsų namų, mūsų mieste. Pavyzdžiui, parkavimo problemos, įvairių produktų tiekimo grandinės, energijos taupymas, maisto švaistymas, atliekų rūšiavimas ir daugybė kitų. Studentai, turintys reikiamų žinių, patirčių ar idėjų galės prisijungti ir prie tarptautinių komandų, sprendžiančių kitos šalies iššūkius. Pirmosiose ECIU socialinių iššūkių dirbtuvėse buvo pristatyti Kauno miesto iššūkiai – plėtoti ir remti neoficialius darnaus mokymosi tinklus ir sudaryti sąlygas žiedinei ekonomikai vystytis mieste.

KTU iššūkiais grįstą mokymą, kartu su technologijų antreprenerystės programa, taikome jau kelerius metus – iššūkius pateikia ir įmonės, jie generuojami ir stebint aplinką, registruojant skirtingų visuomenės grupių lūkesčius. Mūsų universiteto studentų komandos už aktualius ir pritaikomus problemų sprendimus yra gavusios ne vieną apdovanojimą tokiuose prestižiniuose konkursuose kaip Silicio Slėnio inovacijų iššūkis.

Patirtis, kuri palengvins darbo paieškas

ECIU universitetas ypatingas ir tuo, kad studijų patirtis nebus ribojama nei geografiškai, nei universitetų kompetencijomis. Mūsų studentai turės galimybę ne tik klausyti geriausių ECIU dėstytojų paskaitų, bet ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar atlikti praktiką Barselonoje, Dubline ar bet kuriame kitame mieste, kuriame yra ECIU tinklo universitetas.

Tiesa, tikroji naujovė yra ne pats mobilumas, bet mokymosi forma ir turinys. Įsivaizduokite, kad galite mokytis bei spręsti iššūkius ne tik auditorijoje, bet ir namie, virtualios paskaitos metu, į kurią prisijungia studentai iš visų 12 ECIU tinklo universitetų. ECIU universitetas iš esmės keičia aukštosios mokyklos sąvoką. Noriu pabrėžti, kad didžioji dalis medžiagos reikalingos mokymuisi jau ir dabar prieinama internetu. Ateityje ši dalis dar labiau plėsis, na o gyvi susitikimai su kolegomis, dėstytojais bus orientuoti jau į problemų sprendimą.

Dar viena naujovė – rezultatų ir studentų įgytų kompetencijų užskaitymas. ECIU universitetas savo studentų kompetencijas vertins vadinamaisiais mikrokredencialais (angl. micro-credentials), arba kompetencijų blokais. Išsprendę tam tikrą iššūkį studentai įgys tam tikras kompetencijas, kurios atsispindės studento įgūdžių pase. Šiandien nereta situacija, kai ką tik studijas baigę absolventai ieško darbo, darbdaviai prašo patirties, o studentai jos neturi. Spręsdami realius iššūkius, studentai būtent jos ir įgaus bei turės tai pagrindžiantį dokumentą. Tai, ką studentai sužinos, išmoks ir pritaikys spręsdami iššūkį, bus įrašyta į įgūdžių pasą. Tai pridės jų CV tam tikro svorio, o darbo paieškos taps lengvesnės.

Šių ambicingų planų realizavimas tikrai pakeis švietimo arba aukštojo mokslo sistemą. Maža to, tai – jau vyksta, ECIU universitetas kuriamas šiandien, dabar. Esami ir būsimi KTU studentai jau šiais metais pajus buvimo integralia ECIU universiteto dalimi naudą. Jau šiais metais startuosime su tam tikromis veiklomis bei bendradarbiausime ne tik su Lietuvos verslo įmonėmis bei organizacijomis, bet ir su pasaulinio pripažinimo sulaukusiomis įmonėmis Europoje.

Tai BNS patvirtinto jo sūnus advokatas Elijus Burgis.

„Šiandien ryte mirė po sunkios ligos“, – sakė jis.

Apie netektį artimieji pranešė ir B. Burgio feisbuko paskyroje. 

„Šįryt išėjo mūsų mylimas ir gerbiamas Bronislovas Burgis. Vėliau šioje paskyroje informuosime apie tai, kur ir kaip bus galima atsisveikinti“, – dalinamasi įraše.

Technologijos mokslų daktaras B. Burgis buvo KTU docentu, 25 metus vadovavo KTUG. 

Šešerius metus veikė Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondas, skirtas „remti tik moksleivius, atkakliai siekiančius mokslo“. 

Pedagogas, palikęs KTUG, neatlygintinai nuotoliniu būdu konsultavo mokinius, besidominčius matematika. Aktyviai pildė tinklaraštį burgis.lt.

Jis buvo didis mokinių autoritetas. Atsisveikindamas su KTU gimnazija sulaukė absolventų staigmenos. Į penkių minučių vaizdo klipą buvo sudėtos 154-ių buvusių KTU gimnazistų, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, padėkos ir linkėjimai.

Valstybės vadovai reiškia užuojautą

Valstybės vadovai ketvirtadienį reiškia užuojautą dėl matematiko B. Burgio mirties.

„Netekome ryškios ir įvairiapusės asmenybės. B. Burgis buvo lyderis, įgyvendinęs ne vieną savo idėją ir įkvėpęs daug savo mokinių“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad anapilin iškeliavo talentingas švietimo bendruomenės narys, į gyvenimą išleidęs nemažai gabių moksleivių.

„Pedagogo B. Burgio mokiniai šiandien sėkmingai kuria modernią Lietuvą. Dėl skaudžios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir bičiuliams“, – sakoma premjero užuojautoje.

 Šiuo metu pasaulyje veikia apie 80 atvirųjų universitetų (ang. Open University), kurie studijų procesus vykdo tik nuotoliniu būdu. Gausu platformų, kuriose prieinami masiniai atvirieji internetiniai kursai (angl. Massive Open Online Course) bei įvairūs atvirieji mokymosi ištekliai (angl. Open Educational Resouce).

Tokiose mokymosi platformose neretai sukaupta kelių dešimčių metų patirtis organizuojant mokymąsi nuotoliniu būdu. Nepaisant to, vis dar susiduriama su gausybe iššūkių, tad į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant ir įgyvendinant nuotolinį mokymąsi?

Nauda – neabejotina

Didžiausias nuotolinio mokymosi privalumas yra jo lankstumas, kadangi besimokančiųjų neriboja nei laikas, nei vieta, galima optimizuoti įv. resursus ir išteklius. Svarbu tai, kad taip atkreipiamas dėmesys ne į mokymą, o į mokymąsi, bei į galimybę besimokantiesiems savarankiškai bendradarbiauti.

Visgi reikėtų paminėti ir tai, kad ankstesni studentų nuomonės apie nuotolinį mokymąsi tyrimai atskleidžia gan kontraversiškus rezultatus: viena vertus, studentai labiau vertina mokymąsi auditorijoje, kur yra galimybė mokytis vieniems iš kitų bendradarbiaujant ir diskutuojant, kita vertus, jie vis labiau pageidauja, kad mokymosi procesas būtų organizuojamas nuotoliniu būdu. 

Tačiau tyrimai apie mokymą ir mokymąsi nuotoliniu būdu visgi atskleidžia, jog tiek edukatorių, tiek besimokančiųjų nuomone, palyginus tradicinį ir nuotolinį mokymąsi, pastarojo metu galima pasiekti tokių pačių ar netgi geresnių mokymosi rezultatų.

Kertinis akmuo – technologijų naudojimas

Tiek edukatoriams, tiek besimokantiesiems reikia laiko susipažinti su naudosiamomis technologijomis (ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma jų nėra pritaikytos lietuvių kalbai). Kai kurie, mokymui pritaikytą technologiją išbandys pirmą kartą.

Įv. edukacinėmis temomis rašanti tinklaraštininkė Vicki Davis pataria, kad reikėtų skirti tam tikrą laiko tarpą (pvz. 20 min.) prieš sinchroniniu būdu vyksiančią paskaitą, per kurį visi besimokantieji prisijungtų į naudosiamą platformą, kad nevėluot ir spėtų išspręsti atsiradusius technologinius trikdžius. Ne ką mažiau svarbu besimokančiuosius supažindinti ir su netiketo (t.y. interneto etiketo) principais.

Nepaisant to, įrankių yra įvairių ir galingų. Mokymasis nuotoliniu būdu taip pat gali padėti personalizuoti besimokančiojo mokymosi procesą. Įvairūs skaitmenizuoti, dažniausiai dirbtiniu intelektu paremti įrankiai leidžia aptikti besimokančiojo žinių spragas arba stipriąsias puses ir atitinkamai nukreipti į mokomąją medžiagą, praktines užduotis, taip pat padėti viską atlikti lanksčiai laiko atžvilgiu.

Mokymosi proceso ypatumai

Ankstesni moksliniai tyrimai Lietuvos kontekste atskleidžia, kad besimokantieji visgi nėra pakankamai pasiruošę dirbti mokymosi paradigmoje, t.y. prisiimti gerokai daugiau atsakomybės už savo mokymosi procesą nei tai daroma mokymo paradigmoje (arba „tradiciniame“mokymosi procese). Akivaizdu, kad namų aplinka labiau blaško, sunkiau sutelkti dėmesį.

Nuotoliniame mokymęsi svarbus aktyvus, į mažus segmentus sudėliotas mokymasis, kuris mokslininkų yra apibrėžtas kaip mokymasis, kurio metu besimokantieji įsitraukia į mokymosi procesą ir reflektuoja apie tai, ką ir kodėl daro.

Pasak Berkeley universiteto mokslininkų, svarbu įtraukti besimokančiuosius į diskusijas, bendradarbiavimą, naudoti video ir audio įrašus, praktines užduotis, tekstus, trumpas video paskaitas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad tai, kas daugiau ar mažiau efektyviai veikia auditorinių užsiėmimų metu nebūtinai veiks mokant ir mokantis nuotoliniu būdu.

Švietimo ekspertai pataria, kad mokant nuotoliniu būdu reikėtų kaip įmanoma labiau vengti besimokantiesiems duoti skaityti ilgus (netgi ilgesnius kaip puslapio!) tekstus bei žiūrėti ilgesnius nei 10 minučių trukmės paskaitų įrašus.

Išties, tokią tendenciją galima pastebėti ir pačių populiariausių masinių atvirųjų internetinių kursų dizaine. Pavyzdžiui, „Khan Academy“ kursuose pateikiami video yra maždaug 3 minučių ilgio, po kurių seka praktinės užduotys su automatizuotu grįžtamuoju ryšiu.

Arkanzaso universiteto dėstytojai pataria, kad jeigu paskaita tikrai reikalauja kurti video arba audio įrašą ant „PowerPoint“ pateikčių, juos reikėtų skaldyti į 5 minučių video/audio įrašus. Juose turėtų būti kalbama tik apie vieną konceptą – besimokantiesiems beveik neįmanoma išklausyti vieno ilgo, valandos trukmės ar ilgesnio įrašo vienu prisėdimu.

Kai kurie besimokantieji nesugeba sutelkti dėmesio, kiti –  šiuo laikotarpiu turi svarbesnių prioritetų bei problemų, kurias empatiškam edukatoriui suprasti yra tiesiog privaloma.

Sėkmės garantas – kurso dizainas

Visgi, pasak užsienio mokslininkų, raktas į nuotolinio mokymosi sėkmę slypi kurso dizaine, vystyme, tinkamų mokymo ir mokymosi metodų parinkime. Dar kartą reikėtų pabrėžti kurso dizaino kūrimą – ypač tai, kad jis turėtų būti išbandytas prieš jį pristatant besimokantiesiems nuotoliniu būdu.

Dėl šios priežasties galima teigti, jog tai, kad Lietuvos švietimo įstaigos savo edukatoriams davė bent dvi savaites pasiruošti kursus dėstyti nuotoliniu būdu tikrai turėtų duoti naudos.

Specialistai toliau nurodo, jog labai svarbu ir tai, kad efektyviai veiktų sistemos, kuriose talpinama ir prieinama mokomoji medžiaga. Labai svarbu, kad nuotolinių užsiėmimų metu būtų įmanomas ir skatinamas bendradarbiavimas tiek tarp edukatoriaus ir besimokančiųjų, tiek tik tarp besimokančiųjų, o vertinimas turėtų būti toks, kuris atitiktų iškeltus mokymosi tikslus.

Šiuo laikotarpiu svarbus ne tik mokymasis

Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu svarbu nepamiršti ir to, kokie svarbūs gali tapti besimokančiųjų kiti vaidmenys, mat be to, kad jie mokosi, jie taip dirba.

Šiuo metu dėl paskelbto karantino nemažai besimokančiųjų tenka gerokai koreguoti savo dienotvarkę, todėl sinchroninės paskaitos nuotoliniu būdu gali būti netinkamas būdas tęsti studijas.

Nemažai besimokančiųjų gali turėti sveikatos problemų arba turėti rūpintis artimaisiais, kurie serga. Dėl uždarytų švietimo įstaigų jiems gali tekti rūpintis savo vaikais arba jaunesniais šeimos nariais ir dėl to jiems lieka mažiau laiko studijoms.

Taigi, reikia suprasti, kad studijos daugeliui besimokančiųjų tikrai nebus pirmas prioritetas. Dėl šios priežasties reikėtų rimtai pagalvoti ar verta organizuoti sinchronines paskaitas, kuomet visi besimokantieji prisijungia ir dirba vienu metu – daugeliu atvejų geriau būtų rinktis asinchroninį mokymąsi.

Nuorodos į atvirai prieinamas mokymosi priemones:

Ekstremaliu laikotarpiu naudotis Pedagogas.lt mokymais galima nemokamai https://www.pedagogas.lt/nemokami-nuotoliniai-mokymai?fbclid=IwAR2o0OW7r4KPCZ_G42RBHt3GNnbI7nbmL9SA0Lh0D7D7wc-OBt6EYPEOliI#utm_source=FB_post&utm_medium=link&utm_campaign=nemokamimokymai

Edukacinių IKT priemonių sąrašas (dalijasi mokytojai)  https://docs.google.com/spreadsheets/d/1dsyvm-Ck1Wu5sRAadktyORYAByuzT0xAVWczPFw04To/edit?fbclid=IwAR03ET6kEHzz6ocDJN7hSpK49sMg_zK0u-GtyZhm188uK17jPrfwbllAcxo#gid=0

Internetiniai įrankiai nuotoliniam mokymuisi https://docs.google.com/document/d/1fUn05xOcZrkr7eGGCg36a4cxiC7_A6LhxKqMEvLoU4c/mobilebasic?fbclid=IwAR31b2hRq7ZNTJ2yZFoecYyPKK7-3SsS40O3lrfkpzoY8ipbRAmLRhBLNiI

Suskaitmeninti meno ir kultūros ištekliai https://vilniausgalerija.lt/2020/03/14/vartotoju-laukia-didziuliai-suskaitmenintu-kulturos-ir-meno-vertybiu-istekliai-sarasas/?fbclid=IwAR3oGKBeG6mpUAduqbKhfF0mC9FAw6zZlsSxx41Wr1ZysGmy-Js0HlrDZ_4

Virtualus apsilankymas muziejuose. https://www.travelandleisure.com/attractions/museums-galleries/museums-with-virtual-tours?fbclid=IwAR1Tw5qusXK0c7R6DzSTMQziJUmD5W6L3PyM7LP4UaQJ9QHxAbimN9l8xYo

Priemonės, kurias galima naudoti bendradarbiavimo organizavimui

https://techagainstcoronavirus.com/?fbclid=IwAR3Hq4_Xry_0mh1t7ns3MmiGx-apo4-sKoBvVXSkYTaEAREF1GB4L3WeQxc

16 nemokamų įrankių, kurie prieinami dėl karantino uždarytoms švietimo įstaigoms. https://www.coolcatteacher.com/16-free-resources-for-schools-who-are-closing-due-to-coronavirus/?fbclid=IwAR1pRb8u_agQqvuE4sv8Ne6VEsys6RsFRGm6ZvlGLWF3gZX7qCqKbZwbRV4

Kiti nemokamai prieinami įrankiai karantino metu  https://docs.google.com/spreadsheets/d/1t3r618pd8MAi6V87dG2D66PtiKoHdHusBpjPKXgm36w/htmlview?usp=embed_facebook&sle=true&fbclid=IwAR0dokDOCSRF18aBOoT2WIfQRUcG7lLmB2sA3XkcOPKEgk_cyEnkelDtzvI

Nemokamai prieinami “Coursera” kursai karantino metu https://www.coursera.org/coronavirus?ranMID=40328&ranEAID=Cu8bOePBZBg&ranSiteID=Cu8bOePBZBg-_2DReFeOJMLLDhZwppIMpQ&siteID=Cu8bOePBZBg-_2DReFeOJMLLDhZwppIMpQ&utm_content=10&utm_medium=partners&utm_source=linkshare&utm_campaign=Cu8bOePBZBg

Kiti nemokami įrankiai prieinami nemokamai karantino metu ir vėliau. https://docs.google.com/document/d/1BQJEQczyMOkG_80RBT2ouROB3ISUe93Yc2jloWvnJXM/edit?fbclid=IwAR3kA4cTD7VLmG_G6nTxEkhC9_21U1un5ZRx2vDxbT85lw7JxHWqmJb6SV8

Estijos sukurti įrankiai, kurie nemokamai prieinami karantino metu https://education-nation.99math.com/?fbclid=IwAR3kA4cTD7VLmG_G6nTxEkhC9_21U1un5ZRx2vDxbT85lw7JxHWqmJb6SV8

Sąrašas masinių atvirųjų internetinių kursų, kuriuos galima mokytis nemokamai. Nuoroda  https://www.freecodecamp.org/news/here-are-380-ivy-league-courses-you-can-take-online-right-now-for-free-9b3ffcbd7b8c/?fbclid=IwAR0dokDOCSRF18aBOoT2WIfQRUcG7lLmB2sA3XkcOPKEgk_cyEnkelDtzvI

Programėlės įv. disciplinoms https://www.iklase.lt/programeles/?fbclid=IwAR3VByPmUmhGdNVvmnLmpDzcVF1zgvUQ6DX1fZGyFq35jER1jko0VWFvzZM

Edukacinių technologijų duomenų bazė https://www.edtechimpact.com/products

Audio knygos https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1143807/skaityti-galima-ir-ausimis-lrt-rekomenduojamu-radijo-irasu-20-ukas?fbclid=IwAR2JfEUSPVoddMifypYCMT1nMOO0nOGiH2gp0CK5hMOq4EZx3P3MJuqhgmQ

Dėstytojų praktikų tinklaraščiai apie praktinį edukacinių technologijų diegimą. Nuoroda  https://practicaledtech.com/

Patarimai, kaip planuoti nuotolinį kursą. Nuoroda  https://www.eairweb.org/corona?fbclid=IwAR1X5ymE3oB-6S0c-sg8OKxMy8-YRYHmrd8-zEAodF_VOVAPV2ASmS8cb3U

Nuotoliniai seminarai “Nuotolinis mokymas VMA MOODLE - misija įmanoma”. Nuoroda  https://mokymai.vma.lm.lt/mod/forum/discuss.php?d=2687&fbclid=IwAR1rV9D_Dg82qcThowGn_n3GxjzpA9tJdroK0i4VSY8EhNrOSfymB4AYk2A#p7558

Įžvelgia panašumų

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė R.Chakraborty-Paunksnis darbą universitete pradėjo vos prieš kelerius metus, tačiau jau jaučiasi akademinės bendruomenės dalimi.

"Būdama Indijos centro vadove turiu galimybę dalyvauti ir kitokioje, nebūtinai su mano darbu fakultete susijusioje veikloje, taip pat bendrauti su kitais universiteto bendruomenės nariais", – džiaugiasi mokslų daktarė.

R.Chakraborty-Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti. "Nemažai mokslininkų jau yra aptarę sanskrito ir lietuvių kalbos panašumus, o aš pati pastebėjau įdomių panašumų tarp kai kurių švenčių, švenčiamų Indijoje ir Lietuvoje", – sako ji.

Pavyzdžiui, populiarusis Holi festivalis, švenčiamas kovo 9–10 d., Indijoje yra labai panašus į lietuviškąsias Užgavėnes. Holi dar vadinamas Spalvų festivaliu, kadangi jį švęsdami žmonės vienas kitą ištepa įvairiausiomis spalvomis, jo metu sveikinama po tamsių žiemos dienų atgimstanti nauja gyvybė.

"Lietuvoje per Užgavėnes deginama Morė. Holi festivalio metu indai taip pat degina demonės Holikos atvaizdą, taip išvarydami tamsą ir blogį", – aiškina docentė.

Valstybinių švenčių svarba

KTU Indijos centro vadovė teigia pastebėjusi abiejų kultūrų panašumų švenčiant valstybines šventes: "Indijoje Nepriklausomybės diena rugpjūčio 15-ąją švenčiama tikrai iškilmingai: mokyklose ir valstybinėse institucijose organizuojamos kultūrinės programos, iškeliama valstybės vėliava, giedamas šalies himnas, dainuojamos kitos patriotinės dainos."

R.Chakraborty-Paunksnis pasakoja, kad, minint Indijos Respublikos dieną sausio 26-ąją, taip pat rengiami paradai ir kultūrinės programos. 1950 m. sausio 26 d. Indija priėmė šalies Konstituciją ir tapo Respublika. Šiam svarbiam įvykiui švęsti tiek centrinė, tiek valstijų vyriausybės organizuoja įspūdingus pasirodymus, atskleidžiančius turtingą Indijos kultūrinį palikimą ir įvairovę.

Natūralu, kad tiek Lietuva, tiek Indija ir turbūt daug kitų šalių laikosi panašaus požiūrio į reikšmingas valstybines šventes: yra svarbu pagerbti šalies vėliavą ir valstybinį himną. Minėjimų metu taip pat organizuojamos eitynės su orkestru, nemokami koncertai ir įvairūs kultūriniai renginiai.

"Manau, kad šių švenčių metu žmones užplūsta gilus vienybės jausmas. Taip pat geriau suvokiama tautinė tapatybė ir priklausymas vienai tautai, vienai bendruomenei. Valstybinės šventės neabejotinai praturtina mūsų kultūrinę patirtį", – teigia docentė.

Indija: vienybė įvairovėje

Dr. R.Chakraborty-Paunksnis įvardija ir tam tikrus kultūrų skirtumus: "Indija išsiskiria savo įvairove: keliomis kalbomis, kultūromis, skirtingomis klimato sąlygomis. Skirtingose šalies vietose gyvenantys indai kalba skirtingomis kalbomis."

Indijoje taip pat vyrauja skirtingos tikėjimų sistemos ir kultūrinės praktikos.

"Ši įvairovė pastebima ir virtuvėje: pavyzdžiui, Šiaurės Indijos gyventojų patiekalai labai skiriasi nuo tų, kuriuos valgo šalies pietuose gyvenantys žmonės. Tokių skirtumų Lietuvoje man dar neteko pastebėti", – šypsosi KTU tyrėja iš Indijos.

Nepaisant Lietuvos suskirstymo į keturis etnografinius regionus, išsiskiriančius sava tarme ir kai kuriais būtent tai vietovei būdingais patiekalais (pavyzdžiui, žemaitišku kastiniu), ji daug homogeniškesnė nei Indija.

Šiuo globalizacijos laikotarpiu kitų pasaulio kultūrų pažinimas yra ypač vertingas. "Daugeliu atveju atsisakome plėsti savo akiratį dėl išankstinių nusistatymų arba polinkio tikėti kultūriniais stereotipais. Tiek Lietuva, tiek Indija gausios kultūrinių ir intelektinių išteklių ir gali būti viena kitai ypač naudingos įvairių sričių atžvilgiu – nuo mokslo ir technologijų iki menų ir kultūros", – įsitikinusi dr. R.Chakraborty-Paunksnis.

Nors dabar situacija gerokai pasikeitusi, 2015 m. valstybinė doktorantūros stipendija buvo mažesnė už Kumaro atlyginimą Indijoje. Vis dėlto, jis niekada nesigailėjo dėl sprendimo palikti darbą namuose ir siekti mokslo laipsnio Lietuvoje.

„Aš tikėjau savimi, nes esu laimėjęs stipendiją magistro studijoms Londono Vestminsterio universitete, todėl žinojau, kad ir čia turiu galimybių, tereikia jų ieškoti“, – sako K. A. Tiwari, Kauno technologijos universitete įgijęs daktaro laipsnį 2019 m. rugsėjį.

Galimybių ilgai ieškoti nereikėjo – pamatęs KTU Informatikos fakulteto darbo skelbimą, K. A. Tiwari nusprendė tapti dėstytoju. Turėdamas programavimo kalbų mokymo patirties ir atnaujinęs įgūdžius kursuose internete, jis pateikė prašymą ir buvo priimtas.

„Vėliau, besimokydamas doktorantūroje, laimėjau ir keletą stipendijų iš universiteto bei išorinių institucijų, tokių kaip Lietuvos mokslo taryba. Taip pat, buvau skatinamas skelbti mokslinius straipsnius ir galiausiai įsidarbinau tyrėju KTU Ultragarso mokslo institute“, – sako K. A. Tiwari.

Vis dėlto, jis pripažįsta, kad be padrąsinimo ir pagalbos jis nebūtų viso to pasiekęs.

Net ir mažiausias lėktuvo konstrukcijos defektas gali būti pražūtingas

A. K. Tiwari pasirinko studijuoti doktorantūrą KTU Ultragarso mokslo institute, nes čia atliekami pažangiausi, tarptautinio pripažinimo sulaukę tyrimai. Signalų apdorojimo srities specialistas dabar savo žinias ir įgūdžius taiko naujose jam srityse.

„Ultragarsas padeda rasti defektą, kurio neįmanoma pamatyti plika akimi. Pavyzdžiui, net ir mažiausias lėktuvo konstrukcijos defektas gali būti pražūtingas. Tas pats ir su vėjo turbinos propelerio sparnais, kurie yra labai brangūs – vienas kainuoja milijonus eurų. Sukūrėme dvigubo testavimo metodus, kurie taikomi ir gamybos metu, ir jau veikiant objektui“, – aiškina K. A. Tiwari.    

Be to, kartu su kolegomis iš kitų Kauno universitetų jis atlieka ir tam tikrus tyrimus, susijusius su vėžio diagnostika ir gydymu.

Pasak tyrėjo iš Indijos, vienas iš KTU išskirtinumų – tarptautiška tyrimų aplinka: „Kadangi mes vykdome tarptautinius tyrimus, visi susitikimai ir pranešimai institute vyksta anglų kalba“.

Sėkmė lydi sunkiai dirbančius

Tie, kas yra bandę siekti akademinės karjeros, žino, koks nelengvas šie kelias. Ypač jis turėtų būti sudėtingas užsieniečiui, kilusiam iš kitos kultūrinės aplinkos.

„Žinoma, aš laiku apsigyniau daktaro disertaciją, o tai ir yra sėkmė, ar ne?“, – šypsosi Kumaras, paklaustas, ar laiko savo istoriją sėkmės istorija.

Vis dėlto, jis pabrėžia, kad sėkmė aplanko tik sunkiai dirbančiuosius. K. A. Tiwari pasakoja, kad jo vadovas, profesorius, kurį laboratorijoje galima rasti „dieną ir naktį“, Renaldas Raišutis yra jam pavyzdys.

„Kartą, kai jau buvau antrame doktorantūros kurse, Renaldas pakvietė mane pasikalbėti. Sako: Kumarai kas darosi? Laikas bėga, o dar neišpublikavau nė vieno straipsnio, ką sau galvoji? Ji nepradėsi rimtai dirbti, nepabaigsi studijų“, – prisimena K. A. Tiwari.

Šis pokalbis buvo tarsi žadintuvo skambutis – per metus laiko K. A. Tiwari išpublikavo 5 straipsnius, kurie pateko į aukšto cituojamumo mokslinius žurnalus. Vėliau už aktyvią veiklą Kumaras buvo apdovanotas stipendija, o po kurio laiko jam buvo pasiūlytas darbas institute.

Reikia darbo? Parodyk, ką gali!

„Turiu draugų iš geriausių pasaulio universitetų ir žinau, kaip vyksta doktorantūros studijos ten – vadovai tau laiko neturi, o norėdamas gauti atsakymą į rūpimą klausimą, turėsi laukti mažiausiai savaitę. KTU dėstytojai ir tyrėjai visada stengiasi padėti, o tarptautiniams studentams suteikiama dar daugiau pagalbos“, – sako K. A. Tiwari.

Vis dėlto, jis pabrėžia, kad svarbu ir asmeninis užsidegimas – reikia ieškoti galimybių, kuo dažniau bendrauti su darbdaviais, pasirodyti kompetentingu, išskirtinių įgūdžių turinčiu darbuotoju.

„Kai kurie mano studentai skundžiasi, kad negali rasti darbo. Aš jiems sakau: o kas tu toks, kad tau duotų darbą? Parduok save. Ar lankei paskaitas? Ar įgijai naujų žinių ir įgūdžių? Kalbėk apie juos. Tačiau jei tingi leisti laiką laboratorijoje, jei nelankai paskaitų, negali tikėtis, kad gausi darbą, kuriam reikalingos kompetencijos ir įgūdžiai“, – sako tyrėjas.

Kaunas pasikeitė neatpažįstamai

„Esu kilęs iš Laknau miesto Šiaurės Indijoje, kuriame gyventojų tiek pat kiek Lietuvoje. Todėl Lietuvoje man patinka – čia ir mažiau žmonių, ir ramu. Be to, čia švarus oras ir vanduo, o gamtoje daug žalumos. Ko daugiau reikia geram gyvenimui?“, – sako K. A. Tiwari.

Tyrėjas džiaugiasi, kad Lietuvoje randa viską, ko jam reikia, todėl diskomforto ar nostalgijos gimtinei nepatiria.

„Aš visada mėgdavau patiekalus iš bulvių, todėl cepelinai, kugelis, bulviniai blynai man labai patinka. Taip pat mėgstu ir kibinus. Prieskonius, kurių man reikia, galiu rasti prekybos centruose, o be to jūs turite ir specializuotų indiškų parduotuvių“ – šypsosi indas tyrėjas, Kaune gyvenantis nuo 2015-ųjų.

Pasak jo, nuo to laiko kai atsikraustė gyventi į Kauną, pasikeitė ne tik miesto aplinka, bet ir žmonės. Nors po penkerių gyvenimo metų Lietuvoje Kumaras kalba lietuviškai, vis daugiau žmonių gali kalbėti ir kalba angliškai.

„Iš pradžių net apsipirkinėti man buvo iššūkis, bet dabar situacija pasikeitė. Kai atvažiavau į Kauną, tik jauni žmonės kalbėjo angliškai, bet dabar atrodo, kad kalba visi, nepaisant amžiaus“, – sako K. A. Tiwari.

Nors studijas pabaigė visai neseniai, tyrėjas prisipažįsta jau gavęs du puikius darbo pasiūlymus tarptautinėse kompanijose Šveicarijoje ir Nyderlanduose. Tiesa, kol kas jis darbo „Santakos slėnyje“ įsikūrusioje laboratorijoje mesti neketina.

„Turiu minčių pagilinti savo kompetencijas kitur ir tada grįžti čia. Tačiau šiuo metu esu atsakingas už keletą projektų, turiu įsipareigojimų, todėl dar kurį laiką liksiu Lietuvoje“, – tikina K. A. Tiwari.