Pirmieji savo reikalus pusfinalyje sutvarkė „Barcelona“ vyrukai, kurie užtikrintai 37:32 (18:14) nugalėjo Paryžiaus PSG rankininkus. Prancūzų klubas tituluotiesiems varžovams rimčiau priešinosi tik pirmajame kėlinyje, tačiau dar jo pabaigoje pabėgusi „Barcelona“ solidžią persvarą išlaikė iki pat mačo pabaigos, tad intriga šiose rungtynėse nepakvipo.

Rezultatyviausiai katalonų gretose žaidė Dika Memas, pelnęs 9 įvarčius, Aronas Palmarssonas pridėjo 6, Jancas Blažas ir Ludovic Fabregas surinko po 5.

PSG klubo neišgelbėjo 9 įvarčius įmetęs Dylanas Nahi, Danijos rankinio legenda Mikkelis Hansenas pridėjo 7, Nedimas Remili – 5.

Pergalę iškovojusi „Barcelona“ sieks jau 9 titulo Čempionų lygos pirmenybėse.

Jų būsimi varžovai Kylio THV tokį trofėjų jau yra laimėję 6 sykius. Prie septintojo titulo vokiečių klubas priartėjo pusfinalyje po pratęsimo 36:35 (18:13, 11:16, 7:6) įveikęs Vesprėmo „Telekom“ rankininkus.

Itin permainingame mače Vokietijos klubas pirmajame kėlinyje dažnai vertė klysti varžovus ir buvo susikūręs net 7 įvarčių persvarą (17:10), o po pirmosios rungtynių dalies pirmavo – 18:13. Po pertraukos vaizdas aikštėje apsivertė ir vengrai mačo pabaigoje net buvo įgiję 4 įvarčių persvarą (28:24), tačiau iššvaistė šį pranašumą ir komandos žaidė pratęsimą – 29:29.

Net ir pratęsimo metu geriau pradėjęs Vesprėmo klubas po 5 pirmų minučių pirmavo (34:32), tačiau kiekybinį pranašumą lemiamomis minutėmis išnaudojęs Kylio klubas išsiveržė į priekį (36:35), o paskutinioji „Telekom“ ataka sėkminga nebuvo.

Nugalėtojams 8 įvarčius įmetė Hendrikas Pekeleras, 7 surinko Nicklas Ekbergas, 5 pridėjo Sanderis Sagosenas, 4 – Domagojus Duvnjakas.

Vesprėmo komandai Vuko Borozanas ir Gasperas Murgučas surinko po 7 įvarčius, Khaledas Omaras – 5, Kentinas Mahe ir Mate Lekai’us – po 4.

Dėl trečiosios vietos „Telekom“ ir PSG žais antradienį 19:00, o didysis finalas tarp THW ir „Barcelona“ įvyks 21:30.

„Šita linija (Kylis–Klaipėda – BNS) pati gausiausia keleiviais, (...) galiu pateikti informaciją vakarykštę: buvo patikrinti 362 keleiviai, iš jų – netoli pusės iš kelto Kylis–Klaipėda. Galim įsivaizduoti, kad nuo 100 iki 150 grįžtančiųjų mūsų specialistai turės patikrinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė V. Grubliauskas.

„Žmonių pajėgos, medikų pajėgos, reikalingos mėginių ėmimui, kad ir viename kelte, bet bus reikalingos. Galbūt reikės mažiau šiek tiek, bet neišvengiamai šis patikros postas lieka ir išlieka, o diskusijos, kad galbūt sutaupysim kažką žmogiškųjų resursų kontekste, lieka už kadro“, – pridūrė jis.

Kaip teigia premjeras Saulius Skvernelis, šią susisiekimo liniją išlaikyti būtina ir siūlo „nesistebėti“.

„Logika elementari – tai kanalas, kuriuo labai stipriai juda mūsų ir prekės, ir paslaugos, tai vienintelis dar kanalas repatriacijai (...). Reikia nesistebėti, reikia kantriai dirbti, kad būtų žmonių grįžusių į Lietuvą tinkamas ir testavimas, ir patikrinimas, ir izoliavimas ar karantinavimas, priklausomai nuo aplinkybių, kokios būklės tie žmonės patenka. Dirbkime ir nesistebėkime, stebėkimės po to, kai pasibaigs šita situacija“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

Trečiadienį Vyriausybė taip pat nutarė, kad nuo šeštadienio nakties draudžiami skrydžiai keleiviams vežti iš ir į Lietuvos oro uostus, išskyrus atskirą Lietuvos transporto saugos administracijos leidimą, suderinus su susisiekimo bei užsienio reikalų ministrais.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, į Lietuvą nuo karantino pradžios specialiais skrydžiais ir keltų reisais grįžo apie 3 tūkst. piliečių – maždaug pusė visų užsiregistravusių diplomatinėse atstovybėse užsienyje.

DFDS įtaka Kylyje

2019 m. į Vokietijos Kylio uostą arba iš jo jūrų keltais buvo gabenama 5 941 724 tonos krovinių. Iš jų 2,5 mln. tonų teko Kylio–Klaipėdos linijai, kuria plaukioja Danijos DFDS kompanijos jūrų keltai. Toks krovinių kiekis šioje linijoje pasiektas pirmą kartą. Tai lėmė linijoje per savaitę iki 8 išaugęs reisų skaičius. Įtakos turėjo ir tai, kad buvo uždaryta Kylio ir Sankt Peterburgo linija. Dabar iš Kylio į Klaipėdą daugiau gabenama Rusijos sunkvežimių ir krovinių.

Klaipėdos linija plukdo daugiausia krovinių, tačiau keleivių skaičius joje išlieka mažiausias, lyginant su Norvegijos ir Švedijos linijomis. Bendrai trys pagrindinės jūrų keltų laivybos linijos Kylio uoste sukuria apie 85 proc. jos krovinių dalį. 

DFDS įtaka Kylio uoste yra dar didesnė, nes „Ostuferhafen“ dalyje laikoma ir iš Rusijos Sibiro atgabenta maumedžio mediena. Pernai iš viso buvo priimta 92 500 kub. metrų tokios medienos.

Pagrindiniai konkurentai

Pagal Kylio uosto paskelbtą ataskaitą matyti, kad Kylio–Klaipėdos linija pagal krovinių kiekį nurungė kitas dvi svarbias iš Kylio centro einančias „Color Line“ ir „Stena Line“ laivybos linijas į Norvegijos Oslą ir Švedijos Geteborgą.

Kylio–Klaipėdos linijoje daugiausia dominuoja kroviniai, o linijose į Oslą ir Geteborgą itin svarbūs yra ir keleiviai. Kylio uosto administracijos vertinimu, pagal pajamas didžiausią įtaką uoste vis tiek turi „Color Line“ ir „Stena Line“ laivybos linijos.

Kylio uostas pernai pasiekė keleivių skaičiaus augimo rekordą. Iš viso jame lankėsi net 2 391 528 keleiviai. Tai 8,4 proc. daugiau nei 2018 m.

Tačiau itin spartų keleivių skaičiaus augimą lėmė ne jūrų keltai. Čia keleivių netgi buvo 1,2 proc. mažiau. Pernai Kylio uoste iš viso jūrų keltais naudojosi 1,6 mln. keleivių. Bendrą augimą lėmė nuo 598 tūkst. 2018 m. iki 803 tūkst. 2019 m. augęs kruizinių keleivių skaičius. Jų augimas įspūdingas – net 34 proc.

Planuojama, kad šiais metais į Kylio uostą atplauks per 200 kruizinių laivų, o keleivių bus per 880 tūkst. Įvertinta, kad jūrų keltų keleivinė laivyba per metus Kyliui duoda apie 60 mln. eurų pajamų. Iš kruizinės laivybos pajamos siekia apie 20 mln. eurų.

Kylio uosto efektyvumas

Pagal bendrą krovinių kiekį – pernai jis siekė per 7 mln. tonų – Kylio uostas smarkiai atsilieka nuo Klaipėdos, kur krova siekė per 43 mln. tonų.

Kylio uoste dirba 4 579 darbuotojai. Iš jų tiesiogiai uosto veikloje – 3 043, o turizmo sektoriuje – 1 536. Pagal 2017 m. parengtą studiją,  Kylio uosto efektyvumas yra vertinamas gana gerai.

Šis uostas iš viso sukuria apie 559 mln. eurų pajamų. Iš jų 422 mln. eurų iš uosto operacijų ir 137 mln. eurų iš turizmo sektoriaus veiklos. Iš uosto veiklos tiesiogiai Kylio regione lieka per 343 mln.  eurų.

Manoma, kad dar apie 360 mln. eurų efektą sukelia netiesiogiai su Kylio uosto, ypač su turizmo skatinimu susijusi veikla iš prekybos ir įvairių paslaugų.

Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemių administracija surado 9,9 mln. eurų Kylio uosto Ostuferhafen daliai plėtoti. Joje švartuojami keltai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų rytinės Baltijos šalių, taip pat Rusijos.

Kylio uosto Ostuferhafen dalis uosto veiklai pradėta naudoti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai iš Rytų šalių, o pirmiausia iš Klaipėdos į Kylį ėmė plaukioti jūrų keltai. Pradžioje tai buvo Lietuvos jūrų laivininkystės jūrų keltai.

Jau tuomet buvo planuojama Ostuferhafen uosto dalį išvystyti per penkis etapus į svarbią uosto ir logistinės veiklos vietą.

Tai pavyko padaryti per keturis etapus. Iki šios į šios Kylio uosto dalies vystymą buvo investuota 16,5 mln. eurų. Sukurtas jūrų keltų aptarnavimo servisas, sudarytos sąlygos priimti įvairius kitus krovinius, kaip metalo laužas, anglys, grūdai, sunkiasvorė ratinė technika. Prieš kelis metus buvo įrengtas ir laikinas kruizini ų laivų terminalas. Nuo 2016 metų Ostuferhafen dalyje sukurta vieta priimti medienos gaminiams iš Švedijos. Taip pat nemažai medienos keliauja ir iš Rusijos.

Dabar pradėtas paskutinysis penktasis vystymo etapas. Nuo 2004 metų nenaudojamoje dalyje ketinama įrengti naujas krantines, krovinių laikymo sandėlius.

Ostuferhafen uosto dalis prasiplės ir bendrai sudarys 42,3 hektarų plotą. Tai bus didžiausia Kylio uosto krovos komplekso dalis.

Antradienį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnai Tarptautinėje jūrų perkėloje vykdė reidą, skirtą vairuotojų, kurie keltu atplaukė iš Vokietijos uostamiesčio Kylio. Buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šios priemonės metu policijos pareigūnai patikrino 73 transporto priemonių vairuotojus, 1 sunkvežimio vairuotojui nustatė lengvą neblaivumo laipsnį. Vairuotojas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pareigūnams davė 300 litų ir 50 eurų. Jis pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrį, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš visų jūrų keltų operatorių, kurie plukdo krovinius į Vokietijos Kylio uostą, svarbiausiu yra pripažįstama laivybos kompanija "DFDS Seaways". Šios kompanijos keltai iš Kylio kasdien plaukia į Klaipėdą ir du kartus per savaitę į Rusijos Ust Lugos uostą.

Iš 6,32 mln. tonų praėjusių metų Kylio krovinių daugiau nei trečdalį sudarė Klaipėdos kroviniai. Tikimasi, kad uždarius liniją tarp Klaipėdos ir Zasnico tarp Klaipėdos ir Kylio gabenamų krovinių dar padaugės.

Praėjusiais metais Kylio uoste Klaipėdos krypties keltams (Ostuferhaven) buvo įrengtas naujas terminalas su patogia rampa. Įdiegta elektroninė informacinė sistema įvažiavimo vartuose, nupirktas naujas kranas, pastatyti sandėliai.

Kylis yra vienas iš svarbiausių Vokietijos jūrinių keltų uostų. Bendroje jo apyvartoje jūros keltais gabenti kroviniai sudarė per 80 proc. Iš viso 5,1 mln. tonų.

Be "DFDS Seaways" linijos tarp Kylio ir Klaipėdos, svarbi ir "Stena Line" linija tarp Kylio ir Švedijos Geteborgo uosto. Pernai atidaryta ir naują linija - Kylio į Duisburgą.