Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija šių metų rugsėjį netenkino laisvės atėmimo bausmę atliekančio L. Lapinsko prašymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šį sprendimą nuteistasis apskundė Vilniaus miesto apylinės teismui, tačiau teismas rugsėjį atmetė nuteistojo skundą.

Šį sprendimą L. Lapinskas apskundė aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui. Skundu nuteistasis gynėja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir tenkinti jo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos namų taikant intensyvią priežiūrą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs L. Lapinsko skundą, antradienį jį atmetė. Šis teismo sprendimas įsigalioja ir yra neskundžiamas.

Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis atliko daugiau kaip 90 proc. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laiko, į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi. Visgi, teismo įsitikinimu, šių aplinkybių tam, kad L. Lapinskui būtų taikomas lygtinis paleidimas nepakanka.

Be to, teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pažymėjo, kad L. Lapinskas įkalinimo įstaigoje yra padaręs ne vieną režimo taisyklių pažeidimą.

„L. Lapinskas 21 kartą baustas už režimo reikalavimų ir taisyklių pažeidimus. Paskutinį kartą – 2023 m. kovo 30 d., nes atlikus kratą, rasta atminties kortelė, neįtraukta į L. Lapinsko turimų daiktų sąrašą, kurios talpa kartu su kita, į daiktų sąrašą įtraukta atminties kortele viršija laisvės atėmimo bausmę reglamentuojančiuose teisės aktuose viršija nustatytą ribą“, – teigiama teismo nutartyje.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais (sukūrė šeimą ir turi du vaikus), tai, anot teismo, neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip teigiama teismo nutartyje, stiprių šeimyninių ryšių laisvėje turėjimas, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio rizikos paskutiniu metu iš esmės nemažina, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad bausmės tikslų toliau būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. briželį nuteisė nusikalstamos „Lapinų“ grupuotės nariu ir jos vieną lyderių L. Lapinską. Pastarąją teismas pripažino kaltuy dėl dviejų nužudymų, pasikėsinimo nužudyti, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, kūno sužalojimų, kankinimo, viešosios tvarkos pažeidimo, narkotikų platinimo, turto prievartavimo. L. Lapinskui teismas skyrė 20 metų nelaisvės, bausmės vykdymo pabaiga numatyta 2025 m. sausį.

Daugiau nei 16 metų kalintis buvęs „Lapinų“ grupuotės vadeiva teismui neįrodė, kad jau gali būti paleistas į laisvę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pataisos namuose jis nedirba, nors ir įgijo staliaus, apdailininko kvalifikacijas, mokosi siuvėjo specialybės. Be to, 21 kartą jis baustas drausmine tvarka (nuobaudos jau negalioja), keturis kartus skatintas.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo.

„Nors nuteistajam skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones“, – paskelbė teismas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistojo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo L. Lapinskui.

„Lygtinai paleidus L. Lapinską nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai“, – rašoma teisėjo Arūno Bartkaus nutartyje.

Iš pradžių liepos 15 dieną nuteistojo skundą atmetė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šiam teismui nuteistojo advokatas skundė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo L. Lapinskui.

Nuteistas už itin sunkius nusikaltimus

2008-ųjų birželį tuomet 27 metų L. Lapinskas nuteistas kalėti 20 metų. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo, pasikėsinimo nužudyti, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, taip pat kelių asmenų kūno sužalojimo, kankinimo, viešosios tvarkos pažeidimo viename sostinės klube, didelio kiekio narkotikų platinimo, turto prievartavimo. Prokuratūra siekė vyrą įkalinti iki gyvos galvos.

Nuosprendžiu konfiskuotas nuteistojo turtas – 58 tūkst. 860 litų (daugiau nei 17 tūkst. eurų).

Vyras vadovavo gaujai, kuri vertėsi turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą.

Grupuotė taip pat neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvų, pistoletų bei sprogstamųjų medžiagų.

Pareigūnų duomenimis, grupuotė buvo suburta tam, kad platintų narkotikus sostinėje.

Gaujos nariai 2003 metų sausio 20 dieną miško masyve, prie kelio Vilnius-Ukmergė, nužudė V. B., o 2004 metų birželio 26 dieną miške, šalia kelio Dūkštas-Kernavė, Širvintų rajone, susidorojo su A. N.

V. B. nužudytas įtarus, kad teikia apie gaują informaciją policijai. A. N. mirė po įtarimų, kad iš vieno narkotikų prekybos taško esą pavogė kvaišalų.

2015 metais jau atlikdamas bausmę L. Lapinskas nuteistas už Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojo sukurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir jam perduoti mobilųjį telefoną bei SIM kortelę. Tačiau 2016 metais Lietuvos apeliacinis teismas jį dėl to išteisino. 

L. Lapinskas daug kartų prašė teismų anksčiau laiko paleisti jį į laisvę, tačiau teismai nė vieno prašymo netenkino. Nuosprendžiu jis turi kalėti iki 2025 metų sausio.

Dar neatlyginta žala nukentėjusiems

Pagal teismo nuosprendį nužudyto A. N. artimiesiems L. Lapinskas ir kitas nuteistasis turi atlyginti per 60 tūkst. eurų turtinę ir neturtinę žalą. Iš nuteistųjų taip pat priteista atlyginti žalą kitiems nukentėjusiems dėl padarytų nusikaltimų, taip pat Valstybinei ligonių kasai už gaujos sužalotų žmonių gydymą.

L. Lapinsko advokatas skunde nurodė, kad norint taikyti lygtinį paleidimą, nėra nustatyta būtina sąlyga visiškai atlyginti nukentėjusiajam žalą. Be to, pasak advokato, kuo ilgiau nuteistasis bus laisvės atėmimo įstaigoje, tuo ilgiau jis negalės atlyginti žalos, kadangi laisvės atėmimo įstaigoje siūlomas darbas neužtikrina galimybės padengti visus civilinius ieškinius.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad iki nuteisimo L. Lapinskas užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, o visą bausmės atlikimo laikotarpį stokojo motyvacijos darbui, todėl teismas abejoja, ar būdamas laisvėje jis užsiimtų teisėta darbine veikla.

Apygardos teismas atkreipė dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentą, kad nuteistasis, nors ir padengė dalį civilinių ieškinių, jo finansiniai įsipareigojimai dar dideli, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje, neieškant būdų kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, tik sustiprina poziciją, jog jis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą.

Nuo 2010 metų iki dabar, realizavus iš varžytinų L. Lapinsko turtą, išieškota apie 19 tūkst. eurų (pastarąjį kartą 2014 metais), nuo to laiko įsiskolinimas daugiau dengiamas nebuvo. Tai sustiprino aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad L. Lapinskas nesistengia atlyginti nukentėjusiesiems žalą.

Kauno teismas atmetė nuteistojo advokato skundą ir paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo verdiktą, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas netaikyti L. Lapinskui lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra buvo pagrįstas.

Marijampolės apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad „šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis L. Lapinskas būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals“.

„Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti L. Lapinskui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra“, – teigiama Kauno apygardos teismo nutartyje.

Teismas konstatavo, kad nuteistasis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo advokato skundą išnagrinėjęs teismas daro išvadą, jog L. Lapinskas neatitinka nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vienos žiauriausių Vilniuje 2002–2005 metais veikusios gaujos vadeiva L. Lapinskas 2008-ųjų birželį buvo nuteistas kalėti 20 metų.

2015 metais, bausmės atlikimo metu, L. Lapinskas buvo nuteistas ir už Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojo sukurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir jam perduoti mobilųjį telefoną bei SIM kortelę. Tačiau 2016 metais Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino dėl šios veikos.

L. Lapinskas bausmę atlieka už įvairius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vyras vadovavo gaujai, kuri vertėsi turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą.

Grupuotė taip pat neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas. Šiai grupuotei buvo inkriminuotos dvi žmogžudystės.

L. Lapinskas nelaisvėje laikomas jau 14 metų – jis sulaikytas 2005-siais.

Apeliacinis teismas išteisino Laimoną Lapinską, kuris buvo nuteistas už kalėjimo prižiūrėtojo sukurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos. Ši byla susijusi su neteisėtu telefonų perdavimu į Lukiškių kalėjimą.

Vienos žiauriausių Vilniuje 2002-2005 metais veikusios gaujos vadeiva L.Lapinskas 2008-ųjų birželį buvo nuteistas kalėti 20 metų.

Pernai balandį paskelbtu nuosprendžiu už valstybės tarnautojo kurstymą piktnaudžiauti jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o galutinė bausmė, atsižvelgiant į bausmes už ankstesnius nusikaltimus – 11 metų.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad neabejotinai L.Lapinskas padėjo raštelį su prašymu perduoti jam mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ant grotų lentynos, siekdamas, jog šį raštelį paimtų maistą dalinantis nuteistasis ir organizuotų neteisėtą telefono bei SIM kortelės pristatymą.

Teismo vertinimu, šie L.Lapinsko veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už kurstymą piktnaudžiauti bei neatitinka jokios kitos nusikalstamos veikos.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad  pataisos įstaigose draudžiamų daiktų laikantys nuteistieji pažeidžia vidaus tvarkos taisykles ir už tai gali sulaukti drausminės atsakomybės. Už tai, kad jo kameroje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, L.Lapinskas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn ir atliko jam paskirtą nuobaudą.

Teismas sako, kad net jeigu L.Lapinskas būtų prašęs kalėjimo prižiūrėtojo už atlygį atlikti neteisėtus veiksmus – perduoti mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą.

„Toks kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti prieštarauja įstatymo logikai,“ – paskelbė Apeliacinis teismas. Šio teismo teisėjai mano, kad K.Lapinską kaltu pripažinęs Vilniaus apygardos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu.

Vilniaus apygardos teismas pernai balandžio 17 dieną kaltu dėl piktnaudžiavimo pripažino buvusį Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo prižiūrėtoją Tomą Tamošiūną.

Už tai, kad už labai sunkius nusikaltimus nuteistiems vyrams į kalėjimą įnešė mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, T.Tamošiūnui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieniems metams. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas įpareigotas universitete tęsti socialinės politikos studijas ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų. Jis nuosprendžio neskundė.

Nuosprendžio neskundė ir kaltu dėl prižiūrėtojo kurstymo piktnaudžiauti pripažintas 17 metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą atliekantis tauragiškis Svajūnas Dičmonas.

L.Lapinskas bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose už įvairius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vyras vadovavo gaujai, kuri vertėsi turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų - heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą. Grupuotė taip pat neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas. Šiai grupuotei buvo inkriminuotos dvi žmogžudystės.

L.Lapinskas nelaisvėje laikomas jau vienuolika metų - jis buvo sulaikytas 2005-siais.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį kaltu dėl piktnaudžiavimo pripažino buvusį Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo prižiūrėtoją Tomą Tamošiūną.

Už tai, kad už labai sunkius nusikaltimus nuteistiems vyrams į kalėjimą įnešė mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, T.Tamošiūnui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieniems metams. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas įpareigotas universitete tęsti socialinės politikos studijas ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltais dėl prižiūrėtojo kurstymo piktnaudžiauti pripažinti du nuteistieji: 17 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą nuteistas tauragiškis Svajūnas Dičmonas bei Pravieniškių pataisos namuose dabar laisvės atėmimo bausmę už įvairius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus atliekantis Laimonas Lapinskas. Pastarasis vadovavo gaujai, kuri vertėsi turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų - heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą. Grupuotė taip pat neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas. Šiai grupuotei buvo inkriminuotos dvi žmogžudystės.

Vienos žiauriausių Vilniuje 2002-2005 metais veikusios gaujos vadeiva L.Lapinskas 2008-ųjų birželį buvo nuteistas kalėti 20 metų.

Penktadienį paskelbtu nuosprendžiu už valstybės tarnautojo kurstymą piktnaudžiauti jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o galutinė bausmė, atsižvelgiant į bausmes už ankstesnius nusikaltimus - 11 metų. L.Lapinskas nelaisvėje laikomas jau dešimt metų - jis buvo sulaikytas 2005-siais. Vyras jau anksčiau siekė lygtinio paleidimo, dėl šios procedūros bylinėjosi su kalėjimu. Jo artimieji, draugai ir advokatas piktinosi, kad nauju apygardos teismo nuosprendžiu siekiama užkirsti kelią nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad telefonus nuteistiesiems perdavusio T.Tamošiūno veiksmais buvo diskredituotas įkalinimo įstaigos autoritetas, pažemintas statutinio pareigūno vardas.

„Įvykis sukėlė rezonansą, jį plačiai aprašė žiniasklaida, buvo suformuota nuomonė, kad įtakingi nusikalstamo pasaulio atstovai net kalėjime gali gyventi nevaržomai“ -  sakė teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Teisėjos paklausti, ar suprato nuosprendį, L.Lapinskas ir S.Dičmonas pareiškė, kad nuosprendį išgirdo, tačiau jį buvo sunku suprasti ir teiravosi, „kodėl nepasodinote Tamošiūno“.

Būrio konvojaus pareigūnų saugomi L.Lapinskas ir S.Dičmonas teisėjai skaitant nuosprendį šypsojosi. S.Dičmonas kramtė gumą.

Teismas nustatė, kad L.Lapinskas 2011 metų rugsėjį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime perdavė T.Tamošiūnui raštelį, prašydamas perduoti jam mobilųjį telefoną ir SIM kortelę, o už tai pažadėjo 600 litų (daugiau nei 173 eurų) atlygį. Prižiūrėtojui buvo nurodyta, kad dėl perduodamų daiktų reikia paskambinti nuteistajam S.Dičmonui, tuo metu kalėjusiam Pravieniškėse.

S.Dičmonas, sužinojęs, jog L.Lapinskui ketinama perduoti mobilųjį telefoną ir SIM kortelę, nurodė T.Tamošiūnui minėtus daiktus paimti iš jo žmonos. T.Tamošiūnas šiuos daiktus perdavė vienam iš suimtųjų, po kurio laiko, pasinaudodamas Ūkio aptarnavimo skyriaus sandėlininku, iš vienos kameros perdavė į kitą kamerą, kurioje dienas leido L.Lapinskas. Beveik po mėnesio T.Tamošiūnas dar kartą perdavė mobilųjį telefoną ir SIM kortelę.

S.Dičmonas, kaip ir L.Lapinskas, nuteistas už valstybės tarnautojo kurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Jam skirta su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Teismas, vertindamas kalėjimo prižiūrėtojo elgesį, pažymi, kad statutiniams pareigūnams yra keliami specialūs reikalavimai, jų elgesys ir pareigų vykdymas turi būti nepriekaištingas ir keliantis pasitikėjimą visuomenei. Teismas pažymi, kad už tokius nusikaltimus negali būti taikoma tik drausminė ar administracinė atsakomybė, nes bausmės vykdymą užtikrinančios institucijos pareigūnai užtikrina griežtas suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas. Be to, sudaromos prielaidos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus“, - rašoma teismo pranešime.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.