Tuo metu Lietuvos pašto vadovė teigia, kad įkainiai auga dėl išaugusių sąnaudų, o jų korekcija būtų galima nebent į didesnę pusę.

Leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka teigia, kad planuojama valstybės parama padengia tik nedidelę dalį išaugusių pašto įkainių.

„Leidėjams pristatytas modelis, jis gal ir nebūtų blogas, bet iš kitos pusės, tas įkainių drastiškas didinimas, jo tik labai mažą dalį ta kompensacija apima. Arba tos paramos nepakanka, arba įkainis yra per daug didelis, kad racionaliai jį būtų galima paaiškinti“, – BNS sakė K. Bulka.

Anot jo, siūlomas modelis ir parama apimtų miestus, kur gyvena tam tikras gyventojų skaičius, o šešiuose didžiuosiuose miestuose parama nebūtų taikoma. 

„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ ketvirtadienį išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.

„Mes kaip leidėjai keliame klausimą, ar tikrai tas įkainis (Lietuvos pašto – BNS) pagrįstas. Ne kiek valstybė paramos turi duoti, o kiek didinti yra normalu ir racionalu. Mes sutinkam racionaliai padidinti įkainius, pagal infliaciją, pagal kuro augimą ar darbo užmokesčio augimą, bet ne šimtais procentų“, – sakė K. Bulka.

Leidėjų teigimu, didžiausią grėsmę spaudai kelia leidinių platinimo rinkoje dominuojančio Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo įkainių didinimas: jo dalį už vienetą mieste ketinama didinti dešimt kartų – nuo 5 iki 50 centų, o antrąją dalį, kuri skaičiuojama už leidinio svorį, šiais metais paštas padidino du kartus, be to, skaičiuojamas 12 proc. prenumeratos pardavimo įkainis nuo leidinio ir jo pristatymo kainų sumos.

Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė pabrėžia, kad išskirti vieną įkainių dedamąją nėra korektiška. Jos teigimu, bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.

„Tarifai, apie kuriuos diskutuojame ir kuriuos skaičiuojame, yra pagrįsti dviem pagrindiniais rodikliais – faktinės sąnaudos, kurias patiria Lietuvos paštas, susijusias didesne dalimi su darbuotoju atlygiu, ir kitos sąnaudos – transportas, nekilnojamo turto išlaikymas, informacinių sistemų išlaikymas ir bendros sąnaudos. Antroji dalis yra susijusi su projekcija į ateitį“, – BNS sakė A. Sungailienė.

„Keli dalykai, kurie atsitiko ne vien Lietuvos paštui, bet visiems, – tai iš esmės visų sąnaudų eilučių augimas ženkliai didesniu tempu negu buvo planuota. Tikrai neprognozavome, kad nuo 2023 metų kils tiek daug minimali alga“, – pridūrė ji. 

Anot Lietuvos pašto vadovės, prenumeratos pristatymo savikaina priklauso ir nuo tankio – kiek vienas darbuotojas turi laiškų, laikraščių, žurnalų, siuntų tam tikroje teritorijoje. Jiems mažėjant, vieneto savikaina irgi atitinkamai padidėja.

„Tiesiog tuos dalykus įvertinus ir buvo nustatyti tie tarifai, kurie dabar paskelbti ir ar jie pakankami, tai irgi dar klausimas“, – sakė Lietuvos pašto vadovė.

„Dešimties kartų augimas, kurį kažkas minėjo, yra nesąžiningas vertinimas. Tarifas susideda iš dviejų dalių – fiksuota ir kintama. Jei žiūrėsime, kiek kiekvienam atskiram leidiniui keisis tarifas, lyginant su tuo, koks yra šiemet, jis svyruoja nuo 27 proc. iki maždaug 200 procentų“, – pridūrė A. Sungailienė.

Lietuvos pašto vadovė taip pat sakė, kad antra tarifo dalis nuo kitų metų nesikeičia, be to, įkainiai galėtų būti peržiūrimi nebent į didesnę pusę, nes juos nustatant nebuvo žinoma, kaip augs minimali alga.

Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seime sakė, kad leidinių pristatymo principai su leidėjais ir kitais šio verslo atstovais jau suderinti, lieka tik apsispręsti dėl tarifų. Ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė BNS penktadienį sakė, kad paramos tvarka dar derinama su leidėjais, konkretų modelį tikimasi pristatyti kitą savaitę.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, pasiekus susitarimą su verslu, biudžete būtų ieškoma lėšų paramai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad kaimo vietovėse prenumeratos pristatymą valstybė remia, o miestuose dėl konkurencijos to daryti šiuo metu negali.

Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio.

„Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado. Visgi peržiūrint turinį jiems kilo klausimų susijusių ne tik su informacijos apie Rusiją, jos kultūrą, istoriją pateikimu, bet ir lyčių lygybės, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitomis temomis“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ministerijoje edukacinių leidinių leidėjai prieš daugiau nei dvi savaites buvo susirinkę aptarti susidariusios situacijos dėl rusų kalbos vadovėlio „V dobrij put“.

Šis vadovėlis dėl klaidinančios, propagandinės informacijos apie Rusiją išimtas iš naudojimo bei iš Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazės.

Leidykla „Šviesa“ kreipėsi į visus platintojus ir paprašė sustabdyti jo prekybą. Leidykla taip pat paragino mokyklas grąžinti šiemet įsigytus vadovėlius.

Tuomet leidėjų paprašyta per dvi savaites įvertinti ir kitas mokymo priemones.

Negalime leisti, kad pasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai visų pirma kiekvienos leidyklos garbės reikalas.

Antradienį susitikime su ŠMSM vadovybe leidėjai taip pat kalbėjosi apie rengiamus naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

„Negalime leisti, kad pasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai visų pirma kiekvienos leidyklos garbės reikalas, todėl tiek valstybiniu lygiu, tiek leidyklos turi labai rimtai vertinti vadovėlių turinį“, – pranešime cituojama sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ŠMSM, atsižvelgiant į leidėjų pastabas sutarta, jog rengiant naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas būtų tikslinga leidėjams ir Nacionalinei švietimo agentūrai surengti diskusijas, konsultacijas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų susijusių institucijų atstovais.

Siekiant išvengti nesusipratimų, ŠMSM ketina patikslinti vadovėlių vertinimo sistemą, planuojama patikslinti ir terminus, per kiek laiko turi būti reaguojama į klaidas, siekiama nustatyti, kad būtų atliekamas ir perleidžiamų vadovėlių vertinimas. Numatomos keisti nuostatos bus derinamos su leidėjais.

ŠMSM pavedimu Nacionalinė švietimo agentūra iki 2023-iųjų pavasario turės įvertinti Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje esančių rusų kalbos, kaip užsienio ir rusų gimtosios kalbos vadovėlių, turinį. Leidėjus žadama informuoti, jei bus nustatyti neatitikimai.

„Vadovėliai bus vertinami, ar jų turinyje nėra nekorektiško, antidemokratiško, antivalstybinio turinio, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją dėl karo Ukrainoje; ar nėra tendencingai pateikiamos klaidinančios informacijos geopolitinių įvykių kontekste; ar turiniu ir / ar užduotimis nėra kurstoma tautinė nesantaika“, – skelbia ministerija.

Aptarti naujų edukacinių leidinių parengimo klausimų leidėjai su ŠMSM atstovais planuoja susitikti reguliariai.

G.Grajausko poezijos rinkinys

Šį penktadienį 17.30 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) vyks klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko eilėraščių knygos „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ pristatymas.

„Mane visada ypatingai domino eilėraščiai, kuriuose „gražumo“, „meniškumo“ tėra tik būtinas minimumas. Eilėraščiai, kurie sugeba tapti beveik anoniminiais, be ryškesnės autoriaus invazijos. Tarsi atsiradę savaime. Idealiu atveju skaitytojai pasijunta, lyg patys juos būtų parašę. Dažnai jie trumpi, lakoniški, atmosferiški. Keliomis eilutėmis sukuriantys pasaulio vaizdą, – pasakojo G.Grajauskas. – Kita knygos ašis – „Paguodos giesmės“, eilėraščių ciklas, kurį kažkada pradėjau, iš karto žinodamas, kad jis niekada nebus baigtas. Eilėraščiai į šį ciklą ateina patys – nenoriu nieko forsuoti ir skubinti. Gal net atvirkščiai – norėtųsi, kad ciklas pildytųsi kuo lėčiau. Nes dauguma ciklo eilėraščių vienaip ar kitaip susiję su man svarbiais žmonėmis, kurių jau nebėra. Konkrečių dedikacijų norėjau išvengti – nors kai kur jos nesunkiai nuspėjamos. Vis dėlto „Paguodos giesmės“ skirtos ne mirusiems, o gyviesiems, tebegyvenantiems. Visų gyvųjų sustiprinimui ir paguodai. Kitos dalies eilėraščių stilistika – atpažįstama iš mano ankstesnių knygų. Paradoksalūs, (auto)ironiški. Kai kurie aštroki.“

Konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančią knygą pristatys poetė Elena Karnauskaitė. Pristatyme dalyvaus knygos autorius G.Grajauskas.

Du D.Musteikio romanai

Kovo 8 d. 17 val. I.Kanto biblioteka buria į virtualų susitikimą su Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančių romanų „Čia bus Mėmelio pilis“ ir „Mėmelio komtūro kalavijas“ autoriumi klaipėdiečiu Dariumi Musteikiu. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos feisbuko paskyroje @kmsvb.

Būsimo Klaipėdos jubiliejaus proga D.Musteikis parašė istorinį romaną su nuotykių elementais, kuris, nebūdamas istoriniu veikalu ar vadovėliu, įtraukia skaitytojus į maloniai užkrečiamą skaitymo pramogą „skaniai praryti knygą“ ir leidžia pažvelgti į Klaipėdos miestą pirmųjų Mėmelio gyventojų akimis.

Beje, abiejų romanų autorius D.Musteikis gimė Klaipėdos gimtadienio dieną – rugpjūčio 1-ąją, tik 713 metais vėliau, ir romaną „Čia bus Mėmelio pilis“ dedikuoja savo gimtinei.

Knygoje „Mėmelio komtūro kalavijas“ (romano „Čia bus Mėmelio pilis“ tęsinys) siūloma pasitelkti vaizduotę ir persikelti į daugiau nei prieš 760 metų vykusius nepakartojamus ir įtraukiančius įvykius Dangės žiotyse ir rytinėje Baltijos pakrantėje. Kartu su knygos personažais kviečiama atkakliai ginti Mėmelį nuo jį puolančių Algmino žemaičių, spręsti miesto vystymo ir apsaugos klausimus, džiaugtis naujų miesto gyventojų gimimu, pamąstyti apie bendražmogiškas vertybes.

B.Puidoko eilėraščiai

Kovo 9 d. 16 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) bus pristatyta konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujanti Broniaus Puidoko eilėraščių knyga „Dainuoju gyvenimą“, kurią išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Užsitęsusios pandemijos metu nerimo, nežinios, slogių nuotaikų dažnai prisipildo mūsų namai, o jei dar dangų užvaldo pilki lietų nešantys debesys, į sielą ima skverbtis pilkuma. Prasta nuotaika smelkia iki kaulų, pranyksta net mažiausi džiugesio blyksniai. Turi sau prisipažinti – užvaldė depresija. 2021 m. išleistoje antrojoje B.Puidoko eilėraščių knygutėje visiškai kita nuotaika – čia užkoduotas proveržio iš pandeminės nuotaikos troškimas. Autoriaus optimizmą rodo ir pavadinimas „Dainuoju gyvenimą“. Grėsmės akivaizdoje apdainuojamas gyvenimas, meilė, gamtos gyvybingumas. Autoriaus akiratis platus: jis mėgsta keliauti, domisi istorija, istoriografija, žavisi garbinga Lietuvos praeitimi, lyg metraštininkas aprašo iškilias asmenybes. Eilėraščiuose minimi Lietuvos kunigaikščiai, karalienė Barbora Radvilaitė, paskirti eilėraščiai palaimintajam Jurgiui Matulioniui, kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę Nijolei Sadūnaitei, neužmiršta įdomi asmenybė – Klaipėdos dainininkė, daug metų žavėjusi savo publiką jausminga populiariąja muzika, Nelė Paltinienė.

Skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Fotoalbume – prasminga tradicija

Kovo 15 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) vyks Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančio fotoalbumo „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ pristatymas. Fotoalbumą išleido „Eglės“ leidykla. Renginyje dalyvaus leidėjas ir šio leidinio sudarytojas Antanas Stanevičius.

Fotoalbumas skirtas prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai – kasmet pagerbti Kristijono Donelaičio gimtadienį sausio pirmąją dieną 12 valandą. Sueigos, prasidėjusios 1989-aisiais, tampa vis gausesnės, turiningesnės. Knygoje nuolatiniai susirinkimų dalyviai pasisako apie K.Donelaičio reikšmę jiems asmeniškai ir visai Lietuvai.

Fotoalbume yra kompaktinė plokštelė su K.Donelaičio kūryba, kurią deklamuoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai, su Liudviko Rėzos tautosakiniu palikimu, dainuojamu

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“.

E.Barauskienės „Kovingoji Ėvė“

Kovo 16 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) – Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. Renginyje svečiuosis konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančios knygos autorė E.Barauskienė, aktorė Virginija Kochanskytė, knygą išleidusios leidyklos „Eglė“ vadovas A.Stanevičius.

Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją Editą Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir tarybinės valdžios. Fizinę negalią turėjusi rašytoja buvo nepaprastai stipri savo dvasia, ji nenuolaidžiavo tiems, kurie kėsinosi pažeminti žmogiškąjį orumą, visiškai nepelnytai bausti jos gentainius. Vienas pačių skaudžiausių laikotarpių I.Simonaitytės gyvenime – Antrasis pasaulinis karas ir pokaris, kai ištuštėjusio Klaipėdos krašto gyventojai buvo masiškai tremiami į Sibirą, o grįžusieji neapsikentę emigravo į Vokietiją.

„Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“ – taip kovingoji Ėvė pasidžiaugė 1923-iųjų vasario 16-ąją, prabėgus mėnesiui po Klaipėdos ir Lietuvos susivienijimo. Rašytojos lietuviškasis patriotizmas – sektinas pavyzdys.

„Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą“, – teigė E.Barauskienė, savo mintis sudėjusi į knygą „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Asta Sungailienė pabrėžia, kad leidėjai buvo prenumeratorius įpratinę žurnalus ar laikraščius gauti arba anksčiau nei jie pasirodo prekyboje, arba anksti ryte, o Lietuvos paštas tokios paslaugos neteikia. Jos teigimu, leidėjai prieš kelerius metus nesutiko sudaryti rytinių pristatymo sutarčių.

„Nematome sistemiškai, kad iš tikro tai būtų pablogėjimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė.

Taip ji reagavo į asociacijos „Nacionalinė spauda“ pareiškimą, kad prenumeratos pristatymo paslauga blogėja – sausį Lietuvos paštui jau pateikta daugiau kaip 600 skundų, kad leidiniai nepristatomi visai ar smarkiai vėluoja.

Pasak A. Sungailienės, vėlavimo pasitaiko, nes daug laiškininkų serga arba izoliuojasi dėl koronaviruso.

Nematome sistemiškai, kad iš tikro tai būtų pablogėjimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

„Kai žiūrime statistiką, vertiname, kad atsižvelgiant į tai, į skaičių, kiek esame paveikti koronaviruso pandemijos laiškininkų dalyje, mes net labiausiai probleminiuose taškuose, kur iškritimai darbuotojų procentiškai tokie dideli, kad negalime rasti, kas uždengtų, teturime 1 proc. laiku nepristatytos spaudos“, – sakė A. Sungailienė.

Įmonės vadovės teigimu, kaimiškose vietovėse situacija geresnė nei miestuose.

„Kaimiškose vietovėse įvertinus darbuotojų trūkumą dėl koronoviruso visai neturime jokių esminių, išskyrus pavienius atvejus“, – sakė A. Sungailienė.

„Nemenka dalis, ypač miestuose, prenumeratos dalis būdavo anksčiau pristatoma ne Lietuvos pašto. Pastaruoju metu ženkli to srauto dalis nukreipta į Lietuvos paštą. Miestuose, manyčiau, mums padidėjęs krūvis, yra vienas elementas, kurį reikia suprati – mes turime pergrupuoti savo laiškininkus“, – pabrėžė ji.

Tačiau Lietuvos pašto vadovė pabrėžė kad ankstaus rytinio pristatymo paslaugos Lietuvos paštas neteikia jau labai seniai, ir tai kelia prenumeratorių nepasitenkinimą.

„Leidėjai ar per vienus, ar kitus tiekėjus pristatydavo ankstesnėmis valandomis. To Lietuvos paštas nenumato. Tai yra, kada išleistas leidinys, tada jis ir pristatomas. Šis pokytis daliai prenumeratorių sukelia tam tikrą nepasitenkinimą, nes jų lūkestis yra išlikęs, kad būtų taip, kaip buvo“, – aiškino A. Sungailienė.

„Su leidėjais kalbėjome pieš keletą metų, įvardijome, kad tai pareikalautų ženkliai didesnių kaštų, leidėjai neišreiškė pageidavo sudaryti rytinių pristatymų sutartis“, – pabrėžė įmonės vadovė.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ dėl, pasak jos, nuolat blogėjančios prenumeratos pristatymo paslaugos kreipėsi ir į bendrovę, ir į Susisiekimo bei Kultūros ministerijas.

Asociacijos teigimu, per šių metų sausį Lietuvos paštui jau pateikta daugiau kaip 600 skundų, kad leidiniai nepristatomi vieną arba kelis kartus iš eilės, atnešami ne laiku, vėluoja savaitę ar daugiau, iš karto gaunama po kelis leidinius.

Leidėjai sako, kad sutartyse su Lietuvos paštu nėra numatyta atsakomybės, o visi leidėjų pasiūlymai dėl sutarties pakeitimų yra atmetami.

„Prenumeratos pristatymo paslaugų kokybe nepatenkinti leidinių prenumeratoriai suirzę, užverčia skundais leidėjus. Dalis prenumeratorių nutraukia prenumeratos sutartis, dėl to leidėjai privalo grąžinti prenumeratoriams gautas lėšas“, – rašte Lietuvos paštui ir ministerijoms tvirtina asociacijos pirmininkė Ineta Stravinskaitė.

Pasak jos, ypač sudėtinga situacija Šiaulių ir Panevėžio regionuose: Šiauliuose situacija negerėja nuo 2021 metų lapkričio, kuomet pradėta reforma, po keliasdešimt skundų kasdien gaunama ir pradėjus reformą Panevėžyje.

I. Stravinskaitė primena, kad už prenumeratos pristatymą gyventojams Lietuvos paštui moka ne tik leidėjai – paslaugos kaštus kompensuoja ir valstybė.

Iki sausio 25 d. konkurso rengėjai prašo leidėjus pateikti visą informaciją apie savo leidinius: kokybiškas knygos viršelių nuotraukas, knygų išleidimo duomenis, anotacijas ir ne mažiau kaip po tris konkurse dalyvaujančių knygų egzempliorius. Informaciją apie leidinius galima siųsti elektroniniu paštu menas@biblioteka.lt, o knygas pristatyti į Meno skyrių (J. Janonio g. 9).

Visi konkursui pateikti leidiniai, kaip kasmet, bus plačiai pristatyti visuomenei: iki balandžio vidurio bus rengiami knygų pristatymai, susitikimai su knygų autoriais ir leidėjais.

Konkurso pradžios renginys – 2021 metais išleistų knygų parodos atidarymas ir balsavimo už populiariausią knygą pradžia – numatytas vasario 9-ąją. Visi konkurso renginiai vyks Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49).

Konkursą planuojama užbaigti per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę – balandžio 27-ąją.

Konkurso tikslas – supažindinti visuomenę su klaipėdiečių per kalendorinius metus išleistomis knygomis Klaipėdos ir kitose šalies ar užsienio leidyklose, išrinkti populiariausią ir gražiausią knygas ir pagerbti kūrybingiausius knygų autorius, dailininkus, dizainerius, sudarytojus, iliustruotojus, leidėjus ir poligrafijos specialistus.

Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą Klaipėdos mieste ir fiziniai asmenys – klaipėdiečiai kūrėjai (dizaineriai, dailininkai, rašytojai, sudarytojai ir kt.), vykdantys leidybinę ir / arba spausdinimo veiklą Klaipėdos ir kitose šalies bei užsienio leidyklose, spaustuvėse.

Reaguodami į susikosčiosią padėtį ir suprasdami nelengvą leidybos situaciją, šiais metais nuostatuose organizatoriai įvedė papildymą – kiekvienas leidėjas ar kūrėjas konkursui gali pateikti neribotą kiekį pernai išleistų knygų.

Taip pat konkurso organizatoriai pasilieka sau išskirtinę teisę – nominacijai „Gražiausia Klaipėdos knyga“ teikti leidinius gali tik Klaipėdos miesto leidyklos ir spaustuvės. Tokį sprendimą nulėmė pradinė konkurso misija – palaikyti ir paskatinti leidybą uostamiestyje, išskirti ir pagerbti gabiausius uostamiesčio knygos kūrėjus.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą nutarta siūlyti papildomai skirti 1,1 mln. eurų bibliotekų fondams finansuoti.

„Situacija yra apverktina“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

Jos teigimu, per pandemiją ir karantiną susidomėjimas skaitymu gerokai išaugo, knygų poreikis yra padidėjęs, bibliotekų paslaugomis pradėjo naudotis net tie, kurie anksčiau to nedarė. Tuo metu knygų leidyba brangsta.

Knygų kainos dėl neįtikėtinai keistų priežasčių kyla, pavyzdžiui, dėl popieriaus krizės pasaulyje.

„Knygų kainos dėl neįtikėtinai keistų priežasčių kyla, pavyzdžiui, dėl popieriaus krizės pasaulyje. Dėl Kinijos didžiulių poreikių pandemijos metu popieriaus pakuotėms rinkoje sumažėjo popieriaus kiekis knygoms, ir tai natūraliai kelia kainas. Visos dedamosios rodo, kad knygos brangs“, – tvirtino L. Varanavičienė.

Anot jos, siūlomas papildomas 1,1 mln. eurų „net neakumuliuos knygų brangimo“.

„Turime (finansavimą – BNS) didinti tvariai, nuspręsti, kad biblioteka nėra baseinas be vandens, kad ne tik pensininkai ten turėtų ateiti sumokėti mokesčių, verkiant reikia didinti finansavimą. Tai yra visuomenės interesas – ne leidėjų, leidėjai išgyvens ir be bibliotekų“, – pabrėžė L. Varanavičienė.

Pasak jos, nenustatant bibliotekų fondo finansavimo kaip prioriteto einama „į tamsos amžių“.

Komiteto posėdyje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys garantavo, kad kitąmet lėšos, skirtos bibliotekoms leidiniams įsigyti, nebus mažesnės nei šiemet.

„Noriu užtikrinti, kad Vyriausybė tikrai problemą žino, nėra taip, kad jos nespręsime ir mums neįdomu. Bet prioritetus reikia nustatyti, ir norisi ne visiems po truputį pabarstyti, o žengti žingsnį vienų ar kitų nemenkų problemų sprendime“, – sakė jis.

Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas teigė, kad šiais metais bibliotekoms pinigų skirta daugiau nei planuota biudžete.

„Kultūros ministerija ieškos sprendimų išlaikyti 2021 metų finansavimą. Tai minimalus planas, tai reiškia, kad dar reikės perskirstyti apie 350 tūkst. eurų ministerijos lėšų norint tą daryti. Jeigu nesikeis sprendimai po pakartotinių svarstymų, be abejo, vertinsime programų vykdymą, ir tas poreikis (naujiems leidiniams įsigyti – BNS) yra tarp pirmųjų prioritetų, kur nukreipti lėšas, jei nebus vykdomos kitos programos“, – sakė ministerijos kancleris.

L. Varanavičienė prašė, kad lėšos bibliotekų fondams pildyti būtų numatytos atskira eilutė, o ne „kaišoma iš ministerijos malonės ir nuotaikų“.

Ji pabrėžė, kad dabar už tą pačią sumą galima nupirkti dvigubai mažiau knygų nei prieš dešimtmetį.

Asociacijos duomenimis, 2008 metais už 2,5 mln. eurų buvo galima įsigyti 418 tūkst. knygų egzempliorių, dabar – 270 tūkstančių.

2021 metais bibliotekų fondams finansuoti skirta 2,658 mln. eurų, tai yra vienam žmogui tenkanti suma sudaro 0,95 euro. ES vidurkis yra 1,22 euro.

Mugės organizatoriai neseniai pranešė, kad paprastai vasarį rengiama Knygų mugė  šiemet visai neįvyks. Ji bus rengiama 2022-aisiais.

Didžiausias praradimas – atgalinis ryšys

Leidyklos „Tyto alba“ atstovė Raminta Jonykaitė sako tokį sprendimą vertinanti kaip moralinį praradimą ir nuostolius.

„Knygų prekyba vyksta ir toliau, bet Knygų mugė kartu buvo apsikeitimas idėjomis – su autoriais ir skaitytojais. Niekur kitur negausi tiek atgalinio ryšio, nuomonių pastebėjimų, pasiūlymų. Lietuvos skaitytojams labai svarbu gyvi susitikimai su autoriais, tai to labai ilgimės ir čia didžiausias praradimas“, – BNS sakė R. Jonikaitė.

Leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis taip pat teigė, kad leidykla neteko didžiausios metų šventės, emocinio pakylėtumo ir papildomų pajamų.

Leidyklos „Alma littera“ rinkodaros projektų vadovė Aušra Kazanavičienė sako, kad pernai mugėje jos pardavimai siekė apie 180 tūkst. eurų.

„Tai ne tik pajamų klausimas, nors aišku, jų mes irgi prarandame, nes būna nemažai suprekiaujama, bet tai šventė leidėjams, skaitytojams, autoriams, kurie susitinka vienoje vietoje, ir tai yra labiausiai liūdinanti tendencija“, – BNS Sakė A. Kazanavičienė.

Lietuvos skaitytojams labai svarbu gyvi susitikimai su autoriais, tai to labai ilgimės ir čia didžiausias praradimas.

Knygynų tinklas „Pegasas“ teigė Knygų mugėje pristatydavęs tik unikalų asortimentą, pavyzdžiui, „Pegaso“ klasikinių, vaikų, pažintinių knygų kolekcijas, todėl šiemet tą siekiama padaryti virtualiuose „Knygų savaitės“ renginiuose, kurie turėjo bent kažkiek kompensuoti atšauktą Knygų mugę.

Prekyba knygomis sumažėjo bent trečdaliu

Statistikos departamento duomenimis, prekyba knygomis knygynuose per karantiną sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Ypač nepalankūs buvo praėjusio pavasario mėnesiai, kilus pirmajai pandemijos bangai, taip pat – gruodis, kai sugriežtinus karantiną knygynai buvo priversti užsidaryti ir per mėnesį prekyba smuko trečdaliu.

G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.

Statistikos departamento vyriausiosios specialistės Alinos Ramaškevičienės teigimu, prieš šventes knygų paklausa visuomet išaugdavo, prekyba jomis knygynuose būdavo daug aktyvesnė.

Pernai gruodį prekyba knygynuose sumažėjo 36 proc., tuo metu balandį apyvarta buvo 72,4 proc. mažesnė, kovą – 42,4 proc., o gegužę – 35,1 proc. mažesnė nei prieš metus.

Anot statistikų, smukimą lėmė tai, jog dėl sugriežtinto karantino knygynai buvo priversti užsidaryti ir ne visi turėjo galimybę knygomis prekiauti elektroniniu būdu.

„Nežinia, ar knygų pardavimai atsigaus ir vasarį. Dėl Vilniuje rengiamos populiarios Knygų mugės vasarį visuomet būdavo juntamas padidėjęs susidomėjimas naujai išleistomis knygomis, bet dėl karantino šiemet atidėtas ir šis renginys“, – teigė departamentas.

Jis taip pat pastebi, jog nemaža dalis prekybos knygomis persikėlė į internetą – gruodį, palyginti su  2019 metų gruodžiu, pardavimai paštu arba internetu išaugo daugiau nei 84 procentais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sumažinti per Lietuvos paštą platinamų laikraščių ir žurnalų prenumeratos kainas, pranešė ministerija.

„Įsigaliojus naujai tvarkai (...) tarifai būtų prieinami visiems periodinių leidinių leidėjams, todėl prenumeruojamų leidinių skaičius 2021-2023 metais vidutiniškai mažėtų tik 2-5 proc. per metus vietoj anksčiau prognozuotų 5-9 procentų“, – pranešime sakė ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak ministerijos, skirtingas žurnalų ir laikraščių apmokestinimas sukelia papildomų problemų, todėl nuo 2021 metų numatoma visus leidinius apmokestinti už vienetą ir faktinį svorį. Kaskart leidinys būtų pasveriamas.

Lietuvos pašto duomenimis, 2020 metais 65 proc. visų prenumeruojamų leidinių platinami kaimo vietovėse. Per aštuonis šių metų mėnesius prenumeratos užsakymai mažėjo 5,4 proc., o kaimo vietovėse – 9,1 proc.

Kaip BNS sakė Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, Vyriausybei bus pateiktas nutarimo projektas, pagal kurį leidinių prenumeratai pristatyti būtų skirta dar 88 tūkst. eurų.

„Tai garantuotų, kad būtų kompensuotas ir trečias mėnuo, ir leidėjams būtų lengviau platinant savo spaudą ir regionuose. Tai būtų už gegužę“, – tvirtino ministras.

Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę.

Pasak ministerijos, nors prasidėjus karantinui daugelis leidėjų susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, Lietuvos paštas ir toliau išvežiojo laikraščius bei žurnalus prenumeratoriams. Leidėjai, bijodami bankrutuoti, ne kartą yra prašę valstybės paramos periodiniams leidiniams pristatyti.

Vyriausybei skyrus 597 tūkst. eurų Lietuvos pašto leidinių pristatymui kaimo vietovėse ir miestuose kompensuoti, ministerija su paštu pasirašė sutartį, pagal kurią bus padengtos išlaidos nuo kovo 1 dienos iki balandžio 30 dienos.

„Mes žinome ir suprantame, kad periodinių leidinių leidėjai prasidėjus karantinui tapo pažeidžiami, susidūrė su nežinomybe, ar sugebės išlikti šiais sudėtingais laikais“, – pranešime sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Leidėjai, savo leidinius pristatantys per Lietuvos paštą raginami su įmone kuo greičiau pasirašyti atitinkamas sutartis.

Pasak ministerijos, nors prasidėjus karantinui daugelis leidėjų susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, Lietuvos paštas ir toliau išvežiojo laikraščius bei žurnalus prenumeratoriams. Leidėjai, bijodami bankrutuoti, ne kartą yra prašę valstybės paramos periodinių leidinių pristatymui.