Tiesiogiai kreipdamasis į Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir Izraelio pasiuntinį Varšuvoje, D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien jūs išbandote šį solidarumą. Tragiškas išpuolis prieš savanorius ir jūsų reakcija kelia suprantamą pyktį.“

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, per smūgį žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

Anot prokuratūros, iš 61 metų amžiaus Lenkijos piliečio J. S. taip pat konfiskuotas automobilis, mobiliojo ryšio telefonas ir 200 eurų, kuriuos jis buvo gavęs už šią nusikalstamą veiką.

Šių metų gegužės 30 dieną Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Leliūnų seniūnijoje sustabdė automobilį „Mazda 5“ Lenkijos valstybiniais numeriais. Juo, be vairuotojo J. S., vyko penki Afganistano piliečiai.

Pasak pranešimo, netrukus paaiškėjo, kad Lenkijos piliečio vežti asmenys į Latviją pateko iš Baltarusijos, išvakarėse neteisėtai perėję valstybės sieną. Tyrimo duomenimis, už neteisėtų migrantų nugabenimą į Lenkiją J. S. buvo sumokėta 200 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Tyrimas atliekamas dėl to, kad Lenkijos Respublikos pilietis, atstovaudamas Lenkijos koncernui, pasiūlė 100 tūkst. eurų vertės kyšį Lietuvos įmonės vienam iš vadovų, o tos įmonės savininkė yra Estijos valstybė“, – per spaudos konferenciją pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rimas Juodis.

Anot jo, kyšis buvo pasiūlytas už tai, kad Lenkijos koncernas laimėtų projektą vėjo energetikos įgyvendinime, kurį organizavo „Enefit Green“.

„Ta suma yra dėl vėjo jėgainių parko statybos Kelmės rajone, kad Lenkijos koncernas laimėtų projektą“, – patvirtino prokuroras.

Įtariamojo galimai atstovauto Lenkijos koncerno prokuratūra kol kas neįvardija.

„Priimtas sprendimas neįvardinti, kadangi pats koncernas neturi jokio statuso byloje“, – teigė R. Juodis.

Paklaustas, ar Lenkijos pilietis atstovavo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ interesams, prokuroras atsakė, jog šis koncernas nefigūruoja tyrime.

Tyrimą atliekančios specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po „Enefit Green“ kreipimosi.

„Tyrimas vyksta dėl bendradarbiavimo su verslo įmone, kurios atstovas, kurį siekta papirkti, nepriėmė šio kyšio, priėmė sprendimą principingą, ir ryžosi bendradarbiauti su teisėsauga“, – per spaudos konferenciją sakė R. Kaziliūnaitė.

Prokuroras R. Juodis teigė, kad dalis kyšio buvo ne tik pasiūlyta, bet ir perduota, bet tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie neviešinami.

Anot prokuroro, „ir pasiūlymas, ir perdavimas įvyko Lietuvoj“.

STT direktoriaus pavaduotoja teigė, kad vėjo jėgainės statybos dėl tyrimo sutrikdytos nebus.

„Pirkimas yra iš kelių dalių, tarpusavyje susiję objektai, stadija pirkimų procedūrų prasme šiek tiek skirtinga, labai į detales eiti šiandien irgi negaliu, tačiau projektai vyksta, nemanom, kad tai turės esminės neigiamos įtakos Lietuvos energetikai“, – klausiama, ar konkursas jau yra įvykęs, atsakė R. Kaziliūnaitė.

Prokuratūros pranešime spaudai teigiama, kad, įtariama, kyšis buvo siūlomas už tai, jog Lenkijos koncernas, dalyvaujantis konkurse dėl vėjo jėgainių parkų statybos Kelmės rajone ir pateikęs daugiau nei 100 mln. eurų vertės pasiūlymą, būtų pripažintas nugalėtoju.

Pasak prokuroro, praėjusią savaitę Lenkijos įmonės atstovas buvo sulaikytas, šiuo metu paleistas už 75 tūkst. eurų užstatą. Jis pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamasis, galimai perduodamas dalį siūlyto didelės vertės kyšio, prašė pritarti papildomiems darbams minėtame projekte, taip pat norėjo gauti vidinės informacijos apie projektus ir siekė palankumo atstovaujamai įmonei ateityje.

Anot muitinės, gegužės 29 dienos popietę Lietuvos muitinės mobiliųjų grupių patrulis stabdė ir tikrino mašinas Lazdijų apylinkėse.

Apie 13.30 val. pareigūnai atkreipė dėmesį į krovininį vilkiką „Scania“ su Lenkijos valstybiniais numeriais. Muitininkams pasirodė keista, jog mašina nuvažiavo Kalvarijos link, o ne pasuko link valstybinės sienos su Lenkija.

Kaip pranešė tarnyba, pasivijus ir sustabdžius vilkiką, vairuotojas pareigūnams sakė gabenantis šepečių krovinį. Tikrinant vilkiką jos kabinoje buvęs jaunas buldogas urzgė ir mėgino „ginti“ teritoriją. Pareigūnai viduje aptikto nelegalias cigaretes – iš viso dešimt dėžių (5 tūkst. pakelių) baltarusiškų cigarečių „NZ Gold“.

Vilkiko vairuotojas buvo sulaikytas dviem paroms.

Lietuvos muitinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Vėliau vairuotojas buvo paleistas, skyrus kardomąją priemonę – 6 tūkst. eurų piniginį užstatą.

Vairuotojo augintinis perduotas iš Lenkijos atvykusiam vairuotojo draugui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 22-osios paryčiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai Švenčionių rajone stabdė krovininį mikroautobusą „Fiat Dukato“ su Lenkijos registracijos numeriais.

Automobiliui nesustojus, pareigūnai pradėjo jį persekioti. Mikroautobusas sustojo tik įvažiavęs į mišką po pusvalandį trukusio intensyvaus persekiojimo. Iš automobilio iššokęs jaunas vairuotojas puolė bėgti, tačiau buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

Pravėrę mikroautobuso krovinių skyriaus galines duris, pasieniečiai jame pamatė ant grindų sėdinčius 28 asmenis. Paaiškėjo, kad mikroautobusu Lenkijos pilietis neteisėtai gabeno neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusius užsieniečius: 14 Sirijos, šešis Turkijos ir aštuonis Irano piliečius.

Apklausiamas mikroautobuso vairuotojas nurodė, kad neteisėtų migrantų grupę iš sutartos vietos Lietuvos teritorijoje jis paėmė ir sutiko nugabenti į Lenkiją norėdamas užsidirbti. Teismo nuosprendžio jis laukia suimtas.

Ikiteisminį tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Už nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčio užsieniečio ar neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimą per Lietuvos sieną dėl savanaudiškų paskatų arba sukėlus pavojų jo gyvybei baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Vilniaus apylinkės teismas jam skyrė trejus metus laisvės atėmimo.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, fiktyvūs darbo santykiai buvo paremti Europos Sąjungos reglamentu „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“.

Nusikalstamos veikos organizatorius G. G. nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme pagal visus kaltinimo epizodus dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo.

Galėjo nemokamai gydytis

Pasak valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, teismo procesas tuo pačiu metu paraleliai vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kaltinamajam fiziškai dalyvaujant teisme Lenkijoje.

Iš viso nuo bylos perdavimo į Vilniaus apylinkės teismą 2018 metų spalio 30 dieną įvyko 41 teismo posėdis.

V. Kukaičio teigimu, šią itin sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per daugiau nei trejus metus – nuo 2015-ųjų iki 2018-ųjų – trukusį tarptautinį tyrimą identifikavo Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijoje, o už tai turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Naudojant šią sukčiavimo schemą, kėsintasi mažiausiai į 200 tūkst. eurų Lietuvos valstybinės ligonių kasos lėšas. Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai.

Prokuratūros duomenimis, Lietuvoje fiktyviai įdarbintų, o realiai Lenkijoje dirbusių asmenų atlyginimams išmokėta per 4,68 mln. zlotų arba 1,1 mln. eurų.

Naudojant šią sukčiavimo schemą, kėsintasi mažiausiai į 200 tūkst. eurų Lietuvos valstybinės ligonių kasos lėšas. Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomų 80 tūkst. eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymui.

Esą dirbo internetu

Teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje skelbta informacija ir ieškota žmonių, norinčių įsidarbinti. Išaiškinta, kad beveik per metus Vilniaus bendrovėje  įdarbinta Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys – taksi vairuotojai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

Teismas nustatė, kad prokuratūra pateikė pakankamai duomenų, jog Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nerasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo pobūdį, be to, negauta duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą nors kartą per mėnesį.

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 iš 925 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas – 200 tūkst. eurų – sąskaitos apmokėti pateiktos Lietuvos valstybinei ligonių kasai.

Aktualus visoms ES narėms

Nuteistam veikos organizatoriui priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą įtarimai buvo pateikti ir Lietuvoje veikusios įmonės direktoriui, Lenkijos piliečiui, tačiau jis dar nebaigus tyrimo mirė Vokietijoje.

„Šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą, sprendimui įsiteisėjus, bus informuotos už ES reglamentą „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“, atsakingos institucijos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

„Tęsiu lygiai prieš savaitę startavusią savaitės rubriką „neblaivus vilkiko vairuotojas“ –   #savaitės autopilotas!

Spalio 29-osios ryte kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai Lenkijos pilietis neblaivus vairavo krovininį automobilį „SCANIA“. Pareigūnams patikrinus alkotesteriu, šis parodė 0,62 prom. girtumą.

Vairuotojas teigė, jog iš vakaro išgėrė tik pora alaus, bet iš patirties galima pasakyti, kad tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių pasiaiškinimų įkliuvus pareigūnams“, – rašo E.Jablonskas. 

Jis džiaugėsi, kad Marijampolės policijos pareigūnams laiku pavyko sustabdyti ir užkirsti kelią tolimesnei šios sunkiasvorės transporto priemonės kelionei iš Suvalkų į Kauną.

„20 tonų ir daugiau sverianti transporto priemonė su neblaiviu vairuotoju priešakyje yra didelė grėsmė kelyje ir žingsnis iki skaudžios nelaimės“, – įrašą baigė E. Jablonskas.

Sausio 7-osios naktį Lietuvos policija iš Lenkijos Centrinio policijos tyrimo biuro gavo informaciją apie Lietuvoje pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurio išlaisvinimą reikalaujama piniginės išpirkos.

Gautais duomenimis, Lenkijos pilietis verslo reikalais sausio 4-5 dienomis atvyko į Lietuvą ir dingo.

Nustatyta, kad lenkas panaudojus smurtą buvo pagrobtas Vilniuje, o už jo išlaisvinimą reikalauta 20 tūkst. eurų.

Lietuvos policija nustatė įtariamuosius bei sausio 8 dieną atliko išvadavimo ir gelbėjimo operaciją. Jos metu sulaikyti du įtariamieji – 1994 ir 1991 metais gimę lietuviai.

Taip pat surastas pagrobtas lenkas. Jam suteikta psichologinė ir fizinė pagalba.

Nustatyta, kad nukentėjusysis po pagrobimo kelias paras neteisėtai buvo laikomas keliose skirtingose patalpose ir vietovėse, vėliau jis buvo pervežtas į apleistas pagalbines patalpas Vilniaus apskrityje, iš kur ir buvo išlaisvintas policijos pareigūnų.

Abiem sulaikytiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje.

Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami, įtariamųjų ratas gali plėstis.

Už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ar laikant nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Už didelės vertės turto prievartavimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Policijos departamento duomenimis, incidentas įvyko šeštadienį apie 14.31 valandą.

Žuvusiojo tapatybė nustatinėjama.