Kaip penktadienį pranešė Lietuvos advokatūra, lėšas renka Tarptautinės advokatūrų asociacija (IBA) ir jos bus panaudotos Afganistano advokatų, kuriems gresia pavojus gyvybei, išgabenimui iš šalies.

„Daugelis teisininkų Afganistane yra persekiojami dėl jų profesinės veiklos ir daugelis jų visiškai pagrįstai bijo dėl savo gyvybės. Ypač didelį susirūpinimą kelia advokačių moterų, žmogaus teisių gynėjų ir teisingumo sektoriuje dirbančių asmenų, teisėjų ir prokurorių persekiojimas“, – pranešime cituojamas Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė BNS sakė, kad „paramos suma nebuvo didelė, ji siekė 1000 eurų, tačiau ji rodo mūsų solidarumą ir požiūrį, kad mes palaikome kolegas ir esame su jais“.

Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų tarybos (CCBE) duomenimis, Afganistano nepriklausoma advokatų asociacija (AIBA) turi apie 5500 narių, iš kurių ketvirtadalis, apie 1375, yra moterys.

Daugelis teisininkų Afganistane yra persekiojami dėl jų profesinės veiklos ir daugelis jų visiškai pagrįstai bijo dėl savo gyvybės.

Pranešime sakoma, kad daugeliu atveju gynėjai atstovavo bylose, susijusiose su vaikų ir moterų teisėmis: smurto, įskaitant įkaitų paėmimą, pagrobimą; nužudymo bylose, prekybos žmonėmis, priekabiavimo ir prievartavimo, mušimo, smurto santuokų atveju bylose, draudimo mokytis, priverstinės izoliacijos.

Pranešime nurodoma, kad advokatėms paprastai grasina patys kaltinamieji ir iš kalėjimo paleisti kaliniai ar jų šeimos nariai, kai kuriais atvejais jos sumušamos arba kankinamos, pasitaiko ir nužudymų. Advokatų organizacijos susirūpinusios tuo, kad grasinimai tapo tokie rimti, jog daugelis moterų teisininkių buvo priverstos slėptis, pakeisti gyvenamąją vietą, telefonų numerius. Turima duomenų, kad mažiausiai viena moteris-gynėja buvo nužudyta, o dvi buvo kankintos.

„Iš moterų advokačių atimamos teisės, įskaitant teisę užsiimti teisėta advokato veikla. Šiuo metu visame Afganistane apie 200 teisininkių dėl savo teisėtos veiklos susiduria su pavojaus gyvybei rizika. Grėsmė kyla ir kitiems AIBA atstovams. Ši advokatų organizacija, nepaisant kultūrinių, socialinių ir ekonominių apribojimų, gebėjo skatinti moterų gynėjų vaidmenį ir pasisakė už socialinio teisingumo sritį, ypač ginant aukų teises smurto prieš moteris ir vaikus bylose“, – sakė I. Vėgėlė.

Naujasis režimas AIBA instituciją uždarė, todėl nepriklausoma teisininko profesija Afganistane tapo nebeįmanoma. Taigi visos dokumentą pasirašiusios organizacijos ragina tarptautinę bendruomenę kuo skubiau užtikrinti tinkamą advokatų apsaugą Afganistane“, –teigė jis.

Nerimą keliantis deja vu

Lietuvos advokatūra kelia klausimą, kuo remiantis buvo padarytos skambios prielaidos, liečiančios laisvųjų profesijų atstovus, tarp jų ir advokatus, įvertinant savivaldų neatsparumą korupcijai ar profesijų toleranciją nederamam kolegų elgesiui.

Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė sako tikėjęsis rasti ataskaitoje kandžių replikų advokatų ir visos advokatų savivaldos atžvilgiu, ypač po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Advokatūros skundą dėl STT veiksmų ir Kriminalinės žvalgybos reguliavimo. Vis dėlto detaliai susipažinęs su visu ataskaitos turiniu, liko nemaloniai nustebintas. Jo nuomone, tarsi vėl sugrįžtama į 2019 m.

"2019 m. buvo precedento neturintis laikotarpis, kai kaip grybai po lietaus dygo teisės aktų iniciatyvos, nukreiptos prieš advokatūrą. Įvertinęs situaciją, Europos advokatūrų tarybos prezidentas kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, atkreipdamas dėmesį į būtinybę saugoti ir užtikrinti Lietuvos advokatūros savarankiškumą ir advokatų profesines garantijas. Visoje Europoje advokato profesijos paskirtis yra suprantama kaip teisės viršenybės, žmogaus teisių ir demokratijos užtikrinimas. Šių metų STT veiklos ataskaitoje pateiktas apibendrintas visos profesijos vertinimas sukelia pagrįstų abejonių, ar Lenkijos, Vengrijos, o pastaruoju metu jau ir Bulgarijos teisės viršenybės naikinimo pavyzdžiai kažkam nėra siekiamybė", – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

Pasigedo pagrįstumo

Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio teigimu, tokie klausimai nebūtų keliami, jei prie skambių prielaidų būtų pavyzdžių, faktų ir būtų aišku, kuo ataskaitoje remtasi, darant tokias išvadas.

"Tarptautinėje bendruomenėje yra įprasta daryti studijas, susirinkti informaciją iš visų suinteresuotų šalių, nusistatyti kriterijus, rodiklius, juos palyginti ir tik tada daryti apibendrinimus, pateikiant aiškius faktus. Vieno sakinio prielaidos be faktų yra nesolidu. Lietuvos advokatūra nebuvo sulaukusi jokio užklausimo iš STT apie pačią savivaldą ir jos veiklą, nebuvo prašyta pateikti nė vienos ataskaitos apie sprendimus dėl advokatų veiklos sustabdymų ar išbraukimų iš praktikuojančių sąrašų ar kitokių duomenų, susijusių su savivalda", – sako M.Kukaitis.

Anot prof. dr. I.Vėgėlės, Advokatų taryba yra patvirtinusi gaires dėl nulinės tolerancijos galimoms korupcijos apraiškoms advokato profesinėje veikloje. Šiose gairėse pabrėžiama, kad advokato profesinė veikla yra nesuderinama su patarimu duoti, reikalavimu duoti ar tarpininkavimu perduodant kyšį bet kuriam asmeniui.

Lietuvos advokatūra nebuvo sulaukusi jokio užklausimo iš STT apie pačią savivaldą ir jos veiklą, nebuvo prašyta pateikti nė vienos ataskaitos.

"Korupcijos prevencijos mokymai yra privalomųjų advokatams ir advokatų padėjėjams mokymų dalis, – pažymi jis. – Lietuvos advokatūra viena pirmųjų iš visų Lietuvoje veikiančių asocijuotų struktūrų savo finansines ataskaitas paprašė vertinti nepriklausomų auditorių dar tuomet, kai tai nebuvo privaloma. Advokatūra atidžiai tikrina kiekvieno pareiškėjo į advokatus atitiktį etikos standartams, jau esantiems kolegoms keliami tokie patys itin griežti reikalavimai – esant pagrįstų duomenų, Advokatų taryba stabdo advokato veiklą arba braukia iš advokatų sąrašo."

Anot prof. dr. I.Vėgėlės, per metus advokatūra, vadovaudamasi Advokatų etikos kodeksu, išnagrinėja beveik 300 drausmės bylų. "Iš šalies žvelgiant, gerokai kitaip atrodo pačios STT veikla: praeitais metais, kilus pagrįstų abejonių dėl vieno agento veiksmų atitikties teisinės valstybės principams, dėl kurių vėliau STT vadovas aiškinosi Seime, pastaroji vos prisivertė pradėti tyrimą, o tyrimas buvo vykdomas taip atmestinai, kad buvo prarasti esminiai įrodomieji duomenys, suėjo drausminės atsakomybės senatis. Apie savo pareigūnų nederamo elgesio vertinimą etikos standartams apskritai negirdėjome. Ko gero, tokio vertinimo STT apskritai atlieka", – pastebi Advokatų tarybos pirmininkas.

Tarptautinė tendencija

Pastaruoju metu Europos Taryba buvo priversta pripažinti, kad advokato profesija tiek individualiu, tiek ir instituciniu požiūriu patiria vis daugiau spaudimo. Todėl visiškai neseniai patvirtino, kad bus rengiama tarptautinė priemonė – Konvencija dėl advokato profesijos – saugosianti teisinės valstybės ir žmogaus teisių sargus – advokatus.

Naujai parengtu dokumentu bus siekiama užtikrinti gynybos ir atstovavimo teismuose principus: advokato nepriklausomumą, kliento paslapties svarbą, draudimą susipažinti su advokato paslaptį sudarančia informacija ir kitus, kuriuos valdžios ir teisėsaugos institucijos sistemingai linkusios̨̨ aiškinti siaurinančiai, o neretai ir pažeisti.

"Net ir ES valstybėse narėse neretai susiduriama su mėginimais užtildyti, spaudimu, grasinimais ir net nužudymais dėl advokato profesinės veiklos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose 2019 m. rugsėjį buvo nušautas vieno iš pagrindinių organizuoto nusikalstamumo byloje liudijančio asmens advokatas Derkas Wiersumas. Vertinant tarptautinį kontekstą, ar minėtas pareiškimas STT metinėje ataskaitoje negalėtų būti laikytinas mėginimu daryti spaudimą nepriklausomai Lietuvos advokatūrai?" – apie tarptautinės advokatų bendruomenės nuotaikas dėstė Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas.

„Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų sulaikymą, pareiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo pagrįsti, kodėl naudojamos fizinį bei psichologinį poveikį turinčios priemonės – asmenų sulaikymas dviem paroms – tampa įprastu standartu ikiteisminiuose tyrimuose“, – rašoma pranešime.

„Lietuvos advokatūros nuomone, svarbių Lietuvos organizacijų, kurių veiklai skaidrumas ir reputacija yra pagrindas, vadovų sulaikymas yra perteklinis. Tai priemonė, kuri pažeidžia žmogaus teises bei skirta galimai įbauginti, pažeminti ar iš anksto nuteisti asmenį“, – teigiama jame.

Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad sulaikymas, neatskleidžiant jo reikalingumo, yra ydinga praktika.

„Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl asmenys yra sulaikomi iki 48 valandų ir kur jie bus laikomi sulaikymo metu? Pastebėtina, kad tyrimas pradėtas daugiau kaip prieš pusę metų, vadinasi, teismui paruošti dokumentus dėl kardomosios priemonės buvo galima iš anksto ir dėl sulaikymo kreiptis į teismą“, – sako I. Vėgėlė.

Lietuvos advokatų bendruomenė, anot advokatūros, laikosi pozicijos, kad sulaikymas 48 valandoms turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir griežtai vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytais pagrindais.

„Itin dažnai pakanka atlikti apklausas, nustatyti apribojimus bendrauti bei atlikti poėmius“, – teigia advokatūra.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Taip pat pranešta apie V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus bei dar keturių „verslo pasaulio“ asmenų sulaikymą, tačiau konkrečiai teisėsauga nenurodė, kokie įtarimai pareikšti sulaikytiesiems.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams. Teisėsauga teigė besiaiškinanti V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

Lietuvos advokatūros nuomone, tokios institucijos visų pirma pačios turi būti maksimaliai skaidrios ir visuomenei nesudaryti net menkiausios abejonės dėl galimų korupcinių veikų toleravimo jų viduje.

Gal įprato pažeisti teisėjų nepriklausomumą?

Lietuvos advokatai pastebi, kad buvę ar esami ikiteisminių tyrimo pareigūnai yra įpratę lankytis pas teisėjus ir taip pažeisti teisėjų nepriklausomumą. Tą rodo ir visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjęs faktas dėl žinomo prokuroro reakcijos, kuomet jam nebuvo leista užeiti į teisėjų tarnybines patalpas.

Advokatų bendruomenės susirūpinimas dėl teisėjų nepriklausomumo pažeidimo kilo po šių metų gegužės 12 dieną vykusio Seimo plenarinio posėdžio. Jo metu STT direktorius Ž. Bartkus, atsakydamas į Seimo narių klausimus, teigė, kad STT pareigūnai bendradarbiauja tiek su prokuratūra, tiek su teismais spręsdami atskirus klausimus.

„Pareigūnų bendravimas su teisėju pats savaime nėra draudžiamas“, – sakė Ž. Bartkus Seimo salėje, gegužės 12 dieną, atsakydamas į Seimo narių klausimus apie pareigūnų bendravimą su teisėju konkrečioje byloje.

Taip pat Advokatų taryba susirūpinimą išreiškė ir dėl paviešintų STT pareigūnų susirašinėjimo „Viber“ programa turinio: „R.M. – „Viskas ok. Su teisėju kalbėjau. R.Z. – Dabar kalbėjai! – R.M. – Taip”, kuris atskleidė pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus ar darytą poveikį teisėjo nepriklausomumui.

Pareigūnų vykdomas poveikis teisėjų nepriklausomumui sprendžiat konkrečias bylas tampa sistemine kai kurių ikiteisminio tyrimo institucijų subkultūros dalimi, kurią tarsi pareigūnai ir toliau naudoja nepriklausomai nuo savo tolesnės profesinės veiklos pasikeitimų. Įprotis „bendrauti su teisėju“ niekur nedingsta pareigūnui pakeitus darbovietę ar tapus teisėju, ar advokatu.

Nėra kontrolės

Teisėjų nepriklausomumas yra demokratinės teisės viršenybe grįstos teisinės sistemos pagrindas. Visi kontaktai su teisėjais bylos dalyviams turi būti deklaruojami, nes tik taip galima išvengti netinkamos įtakos bylose.

Lietuvos advokatūros nuomone, STT, kaip svarbiausia su korupcija kovojanti institucija, turi viešai išsklaidyti abejones dėl jos viduje netoleruojamos minėtos subkultūros, paviešinant vidaus tyrimus.

Neišsklaidytos abejonės kelia natūralius klausimus, ar tarnyboje veikia pačių pareigūnų kontrolė? Kaip yra užkardomos galimos korupcijos apraiškos teisėsaugos institucijų viduje, kad po to tie vidiniai pūliniai nepersimestų į visą teisingumo sistemą.

Nepalaiko korupcinių apraiškų

Lietuvos advokatūros pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės nuomone, Lietuvos advokatūra stengiasi užkardyti korupcijos galimas apraiškas ir visuomet yra prieš korupciją.

„Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą. Tačiau dar 2013 metais, neįsiklausant į Advokatūros bendruomenės prieštaravimus, buvo pataisytas Advokatūros įstatymas. Pastarasis leido buvusiems pareigūnams nelaikyti bendrojo kvalifikacijos egzamino, bet laikyti palengvintą veiklos organizavimo egzaminą ir lengvesniu keliu tapti advokatais“, – teigė I. Vėgėlė.

Advokatūra niekada negins jokio asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ypač korupcinį nusikaltimą.

Iki pat 2018 metų taip pat galiojo ir normos, kurios Advokatų tarybai neleido tikrinti norinčių advokatais tapti asmenų atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

Situacija kiek pasikeitė po 2018 metų, kuomet po įstatymo pakeitimų Lietuvos advokatūros iniciatyva iš pretendentų pradėta reikalauti teistumo pažymų bei įrodymų, kad pasibaigus teistumui asmuo savo aktyviais veiksmais, konkrečiais darbais atkūrė savo nepriekaištingą reputaciją.

„Per 2019-2020 metų periodą Advokatų taryba, įvertinusi kandidatų atitikimą nepriekaištingai reputacijai, atsisakė į advokatus ar jų padėjėjus priimti 10 asmenų, iš kurių net 7 buvę tyrėjai, pareigūnai ar teisėjai. Nepaisant to, kad Advokatūra atsakingai vertina kiekvieno kandidato norą būti įtrauktais į advokatus ar advokato padėjėjų sąrašus, vis dėlto įstatymą reikia griežtinti. Asmenims, teistiems už korupcines veikas, turi būti reikšmingas ribojimo laikas netapti jokia teisingumo sistemos grandies dalimi. Įstatyme turi būti numatyta ne vieno ar trejų metų laikotarpis, o daug ilgesnis laiko tarpas, – komentavo vakar dienos garsius STT vadovo pareiškimus bei galimus kovos būdus su korupcija Lietuvos advokatūros pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. – Negalima leisti, kad susikompromitavusiems pareigūnams gelbėjimosi ratu taptų advokato praktika“.

„Lietuvos advokatūros advokatų taryba yra įsitikinusi, jog „STT pareigūnų susirašinėjimo bylos“ vidinis tyrimas visuomenei kelia pagrįstas abejones dėl jo nešališkumo ir tikrumo, bei, ar tyrimo išvados nebuvo skirtos vien tam, kad išsaugotų susvyravusią STT ir jos vadovo reputaciją“, – rašoma pranešime.

Vidinį patikrinimą dėl pas trečiuosius asmenis patekusio agentų susirašinėjimo atlikusi STT šią savaitę pranešė nenustačiusi, kad pareigūnų veiksmai būtų prieštaravę įstatymams.

„Lietuvos advokatūros nuomone, šioje situacijoje reikalingas besąlygiškas aiškumas ir skaidrumas, nes tik skaidri, nedangstanti savo pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ir korupcijai atspari institucija, gali garantuoti efektyvią kovą su korupcija“, – teigia advokatūra.

Lietuvos advokatūros advokatų taryba yra įsitikinusi, jog „STT pareigūnų susirašinėjimo bylos“ vidinis tyrimas visuomenei kelia pagrįstas abejones.

Jos teigimu, kitokio atsakymo dėl atlikto vidinio patikrinimo visuomenė vargu, ar galėjo tikėtis, nes dar vykstant tyrimui STT teigė, kad jos pareigūnų veiksmai neprieštaravo įstatymams.

Lietuvos advokatūra taip pat pabrėžia, kad STT pateiktos išvados paviešintos tuo pat metu, kai Generalinė prokuratūra sprendžia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš minėtus STT pareigūnus dėl galimo jų piktnaudžiavimo.

„Tokie STT veiksmai gali būti laikytini bandymu daryti poveikį teisėsaugai, konkrečiai – Generalinei prokuratūrai“, – rašoma pranešime.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus šią savaitę interviu BNS tikino, jog dar vasarį pradėtas tyrimas atliktas objektyviai, tačiau pripažino, jog pasiaiškinimus pareigūnai rašė tik po to, kai informacija apie susirašinėjimus iškilo į viešumą ir tarnyba gavo susirašinėjimo turinį.

Ž. Bartkus taip pat ragino pasikliauti ir Kriminalinės policijos tyrimo atliekamo ikiteisminio tyrimo nešališkumu, nors su šiuo tyrimu susijęs STT žvalgybos pareigūnas Renatas Martišius anksčiau ne vienerius metus dirbo būtent kriminalinėje policijoje.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai G. Danėlius, V. Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas A. Petrošius, kuris taip pat yra įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje.

G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Ž. Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną R. Martišių.

Advokatai neigia šantažavę Ž. Bartkų, o G. Danėlius tvirtino, kad STT pareigūnas galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams.

Poveikiu STT įtariami advokatai teigė, kad susirašinėjimus iš paties STT pareigūno R. Martišiaus gavo verslininkas A. Petrošius.

Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.

Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.

Atsakingumo trūksta

Kalėjimų departamentas informavo, kad bausmių vykdymo sistemos darbuotojai diagnozuota koronaviruso infekcija. Nuo kovo 14 d. po kelionės į Dominikos Respubliką ne pataisos pareigūnė buvo namuose Kaune saviizoliacijoje, laikėsi visų rekomenduojamų apsaugos priemonių.

Kovo 23 d. pajutusi ligos simptomus kreipėsi į medikus. Atlikus tyrimą, patvirtintas užsikrėtimas. Moteris gydosi namuose, jos būklė patenkinama, stabili. Kalėjimų departamento duomenimis, darbuotoja į darbą nebuvo atvykusi, su kolegomis nebendravo.

Jau anksčiau pataisos namuose bausmes atliekantys asmenys reiškė nepasitenkinimą ir baimes dėl grėsmės užsikrėsti koronavirusu. Atsirado komentuojančių, kad vis dėlto saugiausia šiuo metu vieta Lietuvoje – pataisos namai. Šalyje įvedus karantiną, Kalėjimų departamentas informavo keičiantis iki šiol įprastą bausmę atliekančių asmenų ir artimųjų pasimatymų tvarką – kol kas jų nebus.

Tačiau tam tikri teisiniai procesai būtini. Juose ne antraeilis vaidmuo ir galimai nusikaltusių asmenų advokatams. "Duomenų, kad advokatai negalėtų suteikti paslaugų neturime, tačiau turime informacijos, kad ne visos teisėtvarkos institucijos elgiasi atsakingai, kai kur nėra užtikrinamos būtinos apsaugos priemonės, tinkamas konvojavimas, nesilaikoma tinkamų atstumų", – pastebėjo Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Pasak I.Vėgėlės, Lietuvos advokatų taryba telekonferenciniu ryšiu susitiko su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi. Pasiektas sutarimas, kad būtina laisvės atėmimo įstaigose imtis papildomų apsaugos priemonių nuo viruso, sudarant saugias darbo sąlygas advokatams susitikti su klientais ir dalyvauti apklausose.

Taip pat mes užtikriname dalyvavimą privalomuose procesiniuose veiksmuose, kurie negalėtų vykti be advokato.

Rūpinasi kaukėmis

Advokatai neatitrūkę nuo realybės, kuri supa visus Lietuvos žmones. "Visi matome šiuo metu šalyje susidariusią situaciją. Apsaugos priemonių įsigyti skubiai praktiškai nėra galimybių", – visus liečiančią problemą mini ir Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė.

Advokatų taryba apsisprendė įsigyti tūkstantį vienkartinių apsauginių kaukių, pagamintų VĮ "Mūsų amatai". Pirmoji 600 vienetų kaukių siunta Lietuvos advokatūrą jau pasiekė. I.Vėgėlė užtikrino, kad jos nedelsiant bus siunčiamos į Kalėjimų departamento sistemos įstaigas, kuriose neatlygintinai bus išduodamos advokatams, atvykusiems į įkalinimo vietas susitikti su klientais.

I.Vėgėlė pastebi, kad ir karantino laikotarpiu negali būti pažeistas konfidencialumas.

Pirmininkas neslėpė, kad Lietuvos advokatūra persiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dalį įsigytų kaukių – taip bent pradžioje norime padėti valstybės institucijai užtikrinti nuolat teisinę pagalbą teikiančių advokatų minimalų saugumą. "Tikimės, kad artimiausiu metu tarnyba savarankiškai ras galimybių sudaryti advokatams tinkamas ir sveikatai nepavojingas veiklos sąlygas per visą karantino laikotarpį, kaip tai nustatoma Teisingumo ministro įsakyme ir Vyriausybės teisės aktuose.

"Deja, Kalėjimų departamento veiksmai užtikrinti apsauginių kaukių išdavimą advokatams yra nekoordinuoti ir nepakankami šiomis aplinkybėmis, todėl papildomai kreipėmės į Kalėjimų departamento direktorių ir teisingumo ministrą, prašydami kuo skubiau užtikrinti šių kaukių išdavimą bei tinkamą kaukių apskaitą", – rūpesčiais dalijosi Advokatų tarybos pirmininkas.

Vis dėlto pirmininkas kreipėsi ir į visus advokatus, jei patys turi aukštesnės klasės ar kitų apsaugos priemonių, jomis ir naudotis, o taip pat laikytis visų kitų rekomendacijų, saugantis nuo galimo užsikrėtimo. Susitikimo metu kaukę dėvėti turi ne tik advokatas, bet ir jo ginamasis, tai reiškia, kad Kalėjimų departamento sistemos įstaiga turi išduoti dvi kaukes kiekvienam advokatui, atvykusiam susitikti su savo ginamuoju.

Tik neišvengiamas dalyvavimas

Advokatai saugodami save, savo artimuosius ir visuomenę, stengiasi darbą organizuoti nuotoliniu būdu, imasi įmanomų apsaugos priemonių nuo pavojingo viruso.

"Taip pat mes užtikriname dalyvavimą privalomuose procesiniuose veiksmuose, kurie negalėtų vykti be advokato. Būtinuosiuose tyrimo veiksmuose teisėtvarkos institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir nesukelti pavojaus žmonių sveikatai", – pabrėžė I.Vėgėlė.

Advokatų tarybos pirmininkas sutinka, kad kai kuriose įstaigose tuo jau pasirūpinta: ikiteisminio tyrimo pareigūnai dalija apsaugines kaukes, pirštines ir dezinfekavimo skystį. Greitesnių sprendimų laukiama visuose Lietuvos regionuose.

"Karantino laikotarpiu Advokatūra rekomenduoja apriboti fizinį kontaktą su klientais, atstovaujamaisiais ir ginamaisiais, o konsultacijas, susitikimus, posėdžius vykdyti nuotoliniu būdu, išskyrus būtinas ir neatidėliotinas situacijas, kai tai besąlygiškai būtina ginant žmogaus teises", – išimtinius atvejus išskyrė Advokatų tarybos pirmininkas.

Jis paminėjo ir dar vieną susitarimą su teisingumo ministru E.Jankevičiumi, kad negali būti pažeistas susitikimų konfidencialumas ir, esant poreikiui, turi būti sudarytos sąlygos susitikti sveikatai saugioje aplinkoje, t.y. įstaigų susitikimų kambariuose ar kiemeliuose.