Anot konfederacijos, Seimo pavasario sesijoje planuojami svarstyti mokesčių reformos bei pensijų kaupimo sistemos pokyčiai yra kompleksiniai, jautrūs ir visiems šalies gyventojams aktualūs klausimai, jų keitimas reikalauja plačių diskusijų ne tik Vyriausybėje ar Seime, bet ir su socialiniais partneriais.

„Reikalaujame atsakingesnio Vyriausybės požiūrio, nes dabar atrodo, kad vienašališkai priiminėjami sprendimai už uždarų durų“, – antradienį išplatintame pranešime teigė konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte nurodyta, kad mokesčių peržiūros svarstymas numatytas gegužę, o pensijų kaupimo sistemos – kovo-birželio mėnesiais, tačiau konfederacijos nuomone, Vyriausybė elgiasi neatsakingai, tam skirdama kelis mėnesius.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) praėjusią savaitę taip pat teigė esanti susirūpinusi dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, apie kurią verslo bendruomenė neturi jokios informacijos. Pasak organizacijos, ji baiminasi, jog bus didinami mokesčiai, nors Vyriausybė žadėjo nedidinti mokestinės naštos verslui.

LVK prašo finansų ministrės Gintarės Skaistės kuo skubiau pateikti siūlomus mokestinių įstatymų pakeitimus ar bent jų gaires, kad suinteresuotos pusės galėtų išanalizuoti ir pateikti pasiūlymus.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad mokesčių reforma yra kertinis prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbas, kurio iki rudens atidėlioti negalima, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu. Jis taip pat inicijuoja kai kuriuos mokesčių pasiūlymus – pavyzdžiui, greitesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) šeimoms, auginančioms vaikus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad Seimui teikiant mokesčių pertvarką bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Daugiausia diskusijų, pasak G. Skaistės, Seime kils dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam nepritaria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partnerė Laisvės partija. Be to, šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, bus siūloma ją pratęsti penkeriems metams, numatyta ir papildomų galimybių, kaip paskatinti verslą daugiau investuoti. 

Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.

„Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika. Vakar turėjome diskusiją su Belgijos atstovais ir jie pasakojo savo patirtį – pas juos automatiškai auga atlyginimai, priklausomai nuo vieno ar kito rodiklio“, – BNS penktadienį sakė I. Ruginienė.

„Infliacija, pavyzdžiui, galėtų būti tas rodiklis. Jeigu mes turime infliaciją penkis–aštuonis procentus, automatiškai tiek kas metus turi didėti atlyginimai, kad žmogus dėl šito jau nepergyventų“, – pridūrė ji.

„Profsąjungos reikalavo, kad būtų skaidriai ir viešai teikiami sąrašai įmonių, kurios gaus subsidijas, kad būtų aišku, kiek skirta pinigų kiekvienai konkrečiai įmonei, pagal kokias eilutes, kokie įmonių įsipareigojimai ir kokie darbuotojai dirba įmonėse“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, profsąjungos įžvelgia riziką, kad kai kurių į prastovas išleistų darbuotojų išmokos gali nepasiekti.

„Šiandien matome, kad gali atsitikti taip, kad į darbdavių, kurie turėjo didelių skolų, duris vieną dieną pasibels antstoliai, nurašys tas subsidijas ir vargu ar tie pinigai pateks darbuotojams“, – sakė I. Ruginienė.

Ji taip pat sakė, kad profsąjungoms nerim kelia „darbuotojams daromas spaudimas iš darbo išeiti savo noru.“

„Tą rodo statistika – jeigu paimsite visus atleidimus, didžioji dalis darbuotojų išėję savo noru. Leiskite paklausti, ar tikrai darbuotojai tokiu metu nori išeiti iš darbo, keisti jį. Tikrai ne. Tai vienas iš būdų nemokamai atleisti darbuotoją arba atsikratyti, kaip sakoma, balasto. Tai nesuprantama ir nesolidaru“, – pabrėžė konfederacijos vadovė.

Konfederacija pabrėžia, kad politikų delsimas imtis efektyvių veiksmų gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Pasak LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, reikalaujama, kad Premjeras nedelsiant pradėtų derybas dėl visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo, kad pirmieji rezultatai būtų matyti jau kitais metais.

„Lietuva šiuo metu išgyvena gilią ne tik švietimo, viešojo sektoriaus bet ir demokratijos krizę. Valdžios atstovų elgesys protestuojančių mokytojų atžvilgiu aiškiai rodo, kad piliečiai politikams reikalingi tik prieš rinkimus.

Bandymai manipuliuoti visuomenės nuomone gilinant takoskyrą tarp streikuojančių ir nestreikuojančių mokytojų yra apgailėtinos pastangos sukiršinti bendruomenę. Kilęs ir kitų profesinių grupių pasipiktinimas yra suprantamas ir pagrįstas“, - sako I.Ruginienė.

„Elgiamasi ciniškai: galima suprasti, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis bendrovei sukelia papildomų iššūkių, bet tai nepateisina tokio nesąžiningo elgesio su darbuotojais. LPSK tikrai ramiai nežiūrės, kaip pažeidinėjama bendrovėje galiojanti kolektyvinė sutartis ir vienašališkai bloginama darbuotojų situacija. Tai yra paskata rinktis teisminį kelią“, – piktinosi I. Ruginienė.

„Achemos“ vadovybė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai pablogino bendrovės darbuotojų situaciją, taip pažeisdama pasirašytą kolektyvinę sutartį. Vis tik panašios taktikos imamasi ne pirmą kartą: darbuotojams imama mokėti mažiau, o metų pabaigoje paaiškėja, kad prognozės buvo gerokai perdėtos ir skaičiuojami milijoniniai pelnai. Kadangi darbuotojų atstovų pastangos spręsti sudėtingą situaciją dialogo keliu nepavyko, vadovai mūsų negirdi, neturime kitos išeities, kaip atkreipti dėmesį į tokį nesąžiningą elgesį kitais būdais, t. y. rengdami piketus ir mitingus“, – toks „Achemos“ darbuotojų pranešimas buvo išplatintas šią savaitę. Pranešime pažymima, kad įmonės darbuotojai yra jos patriotai, tačiau neketina taikstytis su ketinimais problemas spręsti skurdinant darbuotojus.

„Reikalaujame skaidrumo ir teisingo elgesio su darbuotojais. Saugokite patį didžiausią savo turtą ne deklaracijomis, o realiais darbais. Be darbuotojų „Achema“ yra niekas. Nebandykite kerštaudami dar labiau bloginti darbuotojų padėties ar riboti profesinės sąjungos veiklos. „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga yra viena skaitlingiausių ir stipriausių Lietuvoje. Patikėkite, nei ji, nei LPSK neleis taip savivaliauti“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Dabartinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė LPSK pirmininko poste pakeis ilgametį vadovą Artūrą Černiauską.

Kaip BNS patvirtino Lietuvos profesinių sąjungų sekretoriatas, 29 šakų profesines sąjungas vienijanti organizacija taip pat ketverių metų kadencijai generaline sekretore perrinko šias pareigas iki šiol ėjusią Janiną Motuizienę.

LPSK vadovybę rinko per 150 delegatų, kuriuos paskyrė profesinės sąjungos.

A. Černiauskas LPSK vadovavo nuo 2005 metų.

Pirmadienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje sutarta dėl darbuotojų mokymo atostogų apmokėjimo bei dėl prastovų, tačiau streikų organizavimo klausimas liko neaptartas.

„Sutarėm dėl mokymo atostogų apmokėjimo. Sutarėm su darbdaviais, pritarė ir projekto rengėjai, kad nepriklausomai nuo to, ar mokomasi formaliame, ar neformaliame švietime, darbuotojui per metus apmokėtų 10 dienų mokymosi atostogų po 50 proc. darbo užmokesčio. Dabar, jei nebuvo darbdavio siuntimo, darbdavys galėjo visai nemokėti“, - BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Anot jo, taip pat buvo sutarta palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“.

„Taip pat sutarėme dėl prastovos, užfiksavome, kad darbuotojas minimaliai prastovos atveju turi gauti ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį, kad tas mėnesis, kai bus prastova, būtų įskaičiuotas į darbo stažą ir darbuotojas turėtų visas socialines garantijas“, - kalbėjo A.Černiauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį taip pat sutarta steigti Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos.

„Darbdavių atstovai sutiko, kad fondui reikalingos lėšos būtų kaupiamos mažiau intensyviai mažinant socialinio draudimo įmokas. Mokslininkai siūlė socialinio draudimo įmokas kasmet mažinti 1 proc., tačiau nusprendus kurti Garantinį fondą, mąstoma socialinio draudimo įmokas kasmet mažinti mažiau – iki tiek, kad iš išmokų būtų surenkamas fondo biudžetas“, - teigiama SADM pranešime spaudai.

Ministerijos teigimu, taip pat sutarta dėl nuostatų, susijusių su nekonkuravimu, darbuotojų komandiruotės sąvokos, išlygų smulkiam ir vidutiniam verslui – įmonėms iki 10 darbuotojų.

Profesinių sąjungų atstovo teigimu, Darbo kodekso pakeitimai, susiję su streikų organizavimu, pirmadienį nebuvo svarstomi. Šio klausimo svarstymas, kartu su išeitinėmis kompensacijomis turėtų būti svarstomas artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje rugsėjo 8 dieną.

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.

Profesines sąjungas piktina Vyriausybės skuba, nes ji jau patvirtino ir Seimui perdavė visus socialinio modelio projektus.

Profesinės sąjungos rugsėjo pradžioje Vilniuje organizuoja didelį mitingą, kuriame protestuos prieš, anot jų, skubotai priimamą socialinį modelį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gavo leidimą į renginį surinkti 2 tūkst. žmonių.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.

Tokie Lietuvos dirbančiųjų pasirinkimai rodo esminę dirbančiojo žmogaus problemą: algos nepakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti, tvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Priešingu atveju esą žmonės įvardintų kitus jiems svarbius darbo aspektus, pavyzdžiui, darbo sąlygas, pirmadienį rašo portalas delfi.lt.

„Tai labai aiškiai parodo, kokioje padėtyje yra Lietuvos darbuotojai. 2007 metais, kai darbo užmokesčiai buvo pakankamai aukšti, dirbantieji klausė ne tik apie atlyginimą, bet domėjosi ir kokiame kolektyve dirbs, ar bus laikomasi darbų saugos, kokia įmonėje yra psichologinė atmosfera ir ar bus galimybė kilti karjeros laiptais“, - portalui teigė A. Černiauskas.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2015 metų antrą ketvirtį siekė 553,8 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,3 mln. dirbančiųjų, o minimalią algą arba mažiau gauna apie 400 tūkst. dirbančiųjų.

Darbdavių konfederacijos vadovas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Danas Arlauskas teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas.

„Aš manau, kad ateis nauja politikų karta - galų gale liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims pirmais metais pirmame semestre ir turės 4 metus išplėtoti visa tai. Tiesiog baigiantis politinei kadencijai, tai yra neperspektyvu - nei dabar, nei rudenį. Mes kalbame apie ateitį. Šiandien šis klausimas jau uždarytas“, - LRT radijui pirmadienį sakė D.Arlauskas, pavadindamas Darbo kodekso pakeitimus praeities klausimu.

Jo teigimu, dabar visą kaltę dėl blogai parengto projekto norima suvesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

„Turiu informacijos iš ganėtinai patikimo šaltinio, kad dabar viską norima nurašyti ant blogo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo dėl to, kad artėjant Seimo rinkimams, geriau rankų į visa tai nekišti - vaizdžiai tariant, surasti atpirkimo ožius, kurie dirbo blogai, kurie neinformavo, kurie per daug sumokėjo. Šiandien tokia situacija“, - sakė D.Arlauskas.

Ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nebuvo įvertintas socialinio modelio pristatymo mastas ir opumas.

„Matyt, galbūt ne visą laiką buvo pasirinktos tinkamos formos“, - LRT radijui sakė E.Radišauskienė, Pasak jos, kritikos lavina pasipylė po to, kai projektas buvo pristatytas Vyriausybėje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo Artūro Černiausko teigimu, naujasis modelis ne tik smarkiai blogina dirbančiųjų sąlygas, bet ir neįdarbins visų bedarbių, kaip yra laukiama. Jo teigimu, diskusija Trišalėje taryboje dėl darbo rinkos liberalizavimo tik prasideda.

„Yra procentas žmonių, kurie nedirba, nedirbo ir nedirbs. Yra apie 4-5 proc., kurie susitaikė, kad toks yra jų gyvenimo būdas. Kiti tikrai nori pakliūti į darbo rinką, bet panagrinėjus pasiūlymus, yra didžiausias procentas pasiūlymų, kur siūlomas minimalus darbo užmokestis, arba truputėlį didesnis už minimalų, atsiranda transporto problema“, - LRT radijui sakė profesinių sąjungų atstovas.

A.Černiausko tvirtinimu, svarstant Darbo kodeksą, darbdavių atstovai palaiko jiems palankias nuostatas, tačiau kitas iškart blokuoja. Jo teigimu, ilginama darbo savaitė ir keičiama darbo apskaita, priešingai nei tikimasi, daugiau darbo vietų nesukurs.

„Ilginama darbo savaitė, keičiama laiko apskaita, leidžiama darbdaviams nemokėti už viršvalandžius, kaip tai susiję su naujų darbo vietų kūrimu? Mums kaip tik atrodo, kad tai sustabdys darbo vietų kūrimą, nes darbdavys gali pasinaudoti dabar dirbančiais darbuotojais, nurodyti jiems dirbti ilgiau, sukurti nurodytą pridėtinę vertę, nepriimant naujų žmonių“, - sakė A.Černiauskas.

Premjeras anksčiau tikėjosi, jog projektai Seimui bus pateikti iki gegužės, Trišalė taryba socialinio modelio projektą svarstys posėdyje antradienį.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Trišalė taryba antradienį nepritarė darbo grupės siūlymui nuo spalio mėnesio padidinti minimalų atlyginimą (MMA) 100 litų - iki 1100 litų. Tačiau galimybė didinti MMA nuo spalio išlieka, o svarstymai bus pratęsti rudens pradžioje, teigia pareigūnai. Darbdaviai tikina, kad pagrindinė kliūtis atidėti klausimą yra viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kuriuos reikės didinti, padidinus minimalią algą.

„Dabar minimalios algos klausimas vėl grįžta į darbo grupę ir vėl turėsime iš naujo spręsti dėl didinimo kriterijų“, - žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Aleksandras Posochovas.

Jo teigimu, didžiausios įtakos sprendimui turėjo Vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad šiuo metu per anksti kelti MMA, be to, esą kriterijai nebuvo suderinti iki galo.

„Kriterijai, kuriuos mes jau buvome sukūrę darbo grupėje, būtų užtikrinę, kad minimalios algos didinimas būtų paremtas ekonominiais procesais, o ne politizuotu sprendimu“, - BNS sakė A.Posochovas.

Darbo grupė, svarstant minimalios algos didinimą, pasiūlė atsižvelgti į vidutinio mėnesio darbo užmokesčio kitimą, darbo našumą, kainų indeksą, BVP pokyčius ir metinį nedarbo lygį.

„Dabartiniai kriterijai yra geri, tačiau juos reikia iš naujo peržiūrėti, kad minimalios algos kėlimas vyktų sklandžiai, be to, reikia peržiūrėti, ar biudžete yra lėšų minamalios algos kėlimui šiais metais“, - BNS teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius sakė, kad galimybės padidinti MMA nuo spalio niekas nepanaikino.

„Mes norime, kad dabar sukurti kriterijai būtų dar kartą peržiūrėti, nes norint padidinti minimalią algą, reikia suderinti labai daug argumentų“, - BNS po posėdžio sakė G.Klimavičius.

Jo teigimu, MMA didinimo procesas vyksta - naujos darbo grupės išvados vėl bus nagrinėjamos.

„Laiko dar yra keli mėnesiai sprendimų įgyvendinimui, todėl apžvelgus visus kriterijus buvo nuspręsta minimalios algos didinimo klausimą grąžinti darbo grupei“, - BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Gediminas Rainys.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl klausimas buvo grąžintas, yra MMA sąsaja su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, nes juos irgi reikia didinti kartu su MMA.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį sakė, kad MMA ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai gali būti didinami nuo kitų metų.

Naujas darbo grupės išvadas Trišalė taryba gali svarstyti rugsėjį.