– Minėjote, kad toks lietuvių požiūris ne tik kelia nerimą, bet ir gali būti pavojingas. Koks tai yra pavojus?

– Tai nėra geros tendencijos. Dabar visa visuomenė itin jautri karo tematikai. Ir, matyt, tas informacijos laukas, kuris nuolat visiems skamba ausyse, kad rusai puola, tad daugelis nedaro skirties tarp Lietuvoje gyvenančių piliečių, kurie dešimtmečiais čia gyvena, yra kažkieno kaimynai, bendradarbiai. O tautiniuose santykiuose grupinė atsakomybė, apibendrinimas, kaltinimas vienos tautos yra labai pavojingas reiškinys. Tokių dalykų istorijoje buvo, ir labai skaudžių. Klausėte, koks pavojus. Pavojų kelia tai, kad tautiniai santykiai mūsų šalyje vystosi gana efektyviai ir mes visada garsėjome kaip svetinga šalis. Mes save pristatome kaip daugiakultūrinę šalį, kurioje Lietuvą kuria daugybė tautų.

Na, ir įsivaizduokime, kad žmonės, kurie nuoširdžiai išgyvena dėl Lietuvos, taip pat padeda ir ukrainiečiams, ir vien dėl to, kad jų vardas, pavardė yra slaviški, kad namuose kalbasi rusiškai, pasijunta nejaukiai. Tampa nesaugūs, tarsi svetimi mūsų visuomenėje. Jei tai būtų eskaluojama toliau, patys taptume pažeidžiama visuomene, kurioje 5 proc. sudaro rusai. Bet rusiškai kalba kur kas daugiau gyventojų. Nekalbu vien apie ukrainiečius, kurie atvyko kaip karo pabėgėliai, bet prieš keletą metų nemažai atvyko žmonių į Lietuvą ir iš Baltarusijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dėl to kaltas tik karas Ukrainoje? O gal tautinės mažumos turėtų kažkaip kitaip komunikuoti, skleisti kitokią žinią, formuoti kitokią nuomonę apie save, kad lietuviai juos pradėtų vertinti kitaip?

– Taip, tokie įvykiai, tokia ryškėjanti tendencija paskatino tokias mintis. Tai ką gali padaryti pačios tautinės bendrijos, tai vykdyti, kaip jūs ir gražiai suformulavote, komunikacijos kampanijas. Tiesa, tautinės bendruomenės nėra organizacijos, jos nėra kompanijos. Jos galbūt tokių išteklių neturi. Mūsų visos visuomenės, įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų užduotis turbūt būtų, kad visi piliečiai, kurie yra sąmoningi, kurie palaiko laisvę, nedarytų skirties tautiškumo pagrindu. O pirmiausiai vertintų žmogaus darbus, požiūrį. Ir ne vienai tautinei grupei priskirtų kažkokias nuodėmes ar kaltumą dėl karo pradžios.

Tautiniuose santykiuose grupinė atsakomybė, apibendrinimas, kaltinimas vienos tautos yra labai pavojingas reiškinys.

 

– Paminėjote, kad rusiškai kalbančių žmonių atvyksta ir iš tos pačios Baltarusijos, žmonių bėga ir iš Rusijos, ir ukrainiečių atvyksta, kurie visi kalba rusiškai. Ar mes, lietuviai, sugebame juos atskirti? Ką parodė jūsų tyrimas?

– Tyrimą ne mes atlikome, tiesiog yra mūsų komentaras. Bet dar kartą noriu pabrėžti savo pasisakyme, kad be galo svarbu žmogų vertinti pagal darbus. Mes pažįstame puikių žmonių, atvykusių iš Baltarusijos, iš Rusijos – artistų, menininkų, kuriems teko palikti savo šalį, nes dėl savo požiūrio negalėjo gyventi šiuolaikinėje Rusijoje, Baltarusijoje. Ir jie atvyko gyventi į Lietuvą.

– Tai ką reikėtų daryti tiek lietuviams, tiek vietiniams rusams, kad ta situacija sušvelnėtų ir tie skaičiai neaugtų taip dramatiškai?

– Sunku rasti sprendimą, kai žmonės dabar emociškai pavargę, įsiaudrinę. Visi tikimės, kad galbūt greitai baigsis karas, baigsis šitas nuolat girdimas vienos tautos minėjimas, tuomet savaime verdančios aistros aprims. Kitas dalykas – nereikėtų pagal tautas dalintis darbų, o žiūrėti visą visuomenę, ką mes galime daryti, kuo galime padėti visi kartu.

„Ar matote, kokios spalvos?“, – radusi tokį būdą atvaizduoti Ukrainos vėliavą, šypsodamasi klausia ji.

Tačiau nepaisant galimybės Antrojo pasaulinio karo pabaigą pažymėti pareiškiant kad ir tokią simbolinę paramą Rusijos invaziją patiriančiai Ukrainai, didžioji dalis į kapines ėjusių rusų tradiciškai rinkosi raudonus gvazdikus.

Vakarų Europa, įskaitant Lietuvą, karo pabaigą oficialiai mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją. Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.

Vis dėlto dalis Lietuvos gyventojų, kaip ir Rusija, Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą pažymi gegužės 9 dieną. Sekmadienį kapinėse jie rinkosi aiškindami, jog pasinaudojo galimybe aukų atminimą pagerbti nedarbo dieną.

Karo pabaigos minėjimas Lietuvoje, kurioje 5 proc. gyventojų sudaro rusai, kasmet tampa diskusijų objektu, o šiemet papildomos įtampos į šiuos ginčus įneša nuo vasario tebesitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą.

Mano asmeniniu požiūriu, jokios okupacijos nebuvo.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Tačiau bent daliai sekmadienį atvykusiųjų į Antakalnio kapines Rusijos istorinis naratyvas atrodo priimtinesnis.

„Aš gyvenau laisvoje Lietuvoje. Lietuva buvo laisva. (...) Mano asmeniniu požiūriu, jokios okupacijos nebuvo“, – pareiškė Rusijos piliete prisistačiusi Jelena, atsisakiusi atskleisti savo pavardę.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Nenoriu provokuoti“

Popietę Antakalnio kapinėse lankantis BNS žurnalistui, prie šešių sovietų karių granitinių skulptūrų atėjo ir gėles padėjo keliasdešimt žmonių.

Prie memorialo budėjo ir policijos pareigūnų ekipažas, o pirmadienį, gegužės 9-ąją, pareigūnų skaičius kapinėse turėtų išaugti, čia ir dar apie 300 atminimo vietų visoje Lietuvoje baiminantis provokacijų.

Į kapines įvertinti situacijos trumpam atvyko ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas bei policijos generalinis komisaras Renatas Požėla su pavaduotoju.

Policijos vadovas sakė, kad policija kol kas stebi pavienius asmenis, tačiau plataus masto grėsmių nemato.

Pareigūnai ruošiasi galimiems neramumams tarp skirtingus požiūrius į Antrojo pasaulinio karo pabaigą bei Rusijos invaziją Ukrainoje turinčių žmonių.

Taip pat jie stebi, ar žmonės nesegi Georgijaus juostelių – populiaraus juodos ir oranžinės spalvų ženklo tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Seimas uždraudė šių juostelių viešą demonstravimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Prie sovietų karių memorialo rinkęsi žmonės dėl to reiškė apmaudą, bet juostelių nesegėjo.

„Man atrodo, kad nelabai gerai, kad uždraudė. Bet (...) aš irgi nenoriu provokuoti tų žmonių, kurie uždraudė“, – sakė 69-ių dirbanti pensininkė Tatjana Deivičenko.

72-ių pensininkas Vladimiras Kirilinas draudimą pavadino isterišku.

„Tai yra Sovietų Sąjungos pergalės prieš fašistinę Vokietiją simbolis. Kodėl tai drausti?“, – kalbėjo jis.

„Tai – politika. Mano senelis grįžo iš karo su apdovanojimais ir Georgijaus juostelė mūsų šeimoje buvo visada“, – sakė Jelena.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Mes čia prie ko?“

Vilniaus miesto savivaldybė Antakalnio kapinių prieigose pastatė šešis stendus su nuotraukomis iš Ukrainos, taip siekdama priminti apie naują Rusijos pradėtą karą.

Tačiau kiek jos buvo paveikios ėjusiesiems prie sovietinio memorialo, neaišku.

„Mes į nuotraukas nežiūrėjome. Mūsų tikslas buvo padėti gėles ir pagerbti karių, žuvusių, išlaisvinusių Lietuvą ir Europą, atminimą“, – sakė Jelena.

Man neįdomu. Karas yra karas.

T. Deivičenko sakė, kad jai baisu dėl karo Ukrainoje, tačiau dėl konflikto kalti Vakarai, anot moters, provokavę Rusiją.

„Man neįdomu. Karas yra karas“, – teigė ji, paklausta, ar matė nuotraukas.

„Kare juk žūsta žmonės, tai siaubinga. Ir iš vienos, ir iš kitos pusės. (...) Žinote, aš niekada nesapnuoju, o dabar kartais sapnuoju karą“, – pridūrė moteris.

V. Kirilinas neatsakė, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, tačiau siūlė apie jį žmonėms diskutuoti neisterikuojant ir be fanatizmo.

„Karas yra blogai, tačiau tai Rusijos reikalas spręsti, kaip ji sprendžia savo problemas. O mes čia prie ko?“, – kalbėjo vyras.

„Mes gyvename kur? Lietuvoje. Pas mus yra savi interesai, o pas juos – savi interesai“, – sakė jis.

Kremlius teigia vykdantis „specialią karinę operaciją“ Ukrainai „denacifikuoti“ bei „demilitarizuoti“ ir savo šalyje draudžia tai vadinti karu.

Tačiau nepriklausoma žiniasklaida, Kyjivas ir Vakarų šalių vyriausybės atranda vis daugiau įrodymų dėl Rusijos Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše Rusijos invaziją palygino su nacistinės Vokietijos karu Europoje.

Rusų protestuose – mažuma

Tik rusų ir ukrainiečių šaknų turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas nuo karo pradžios organizuoja įvairiausius protestus – nuo baltarusiškų vilkikų stabdymo pasienyje iki protestų prie Vokietijos ambasados.

„Dabar darėme protestą, kur reikėjo registruotis iš anksto, užsirašyti vardą, pavardę. Mačiau, kad apie trečdalis žmonių, kurie registravosi, buvo žmonės su rusiškomis pavardėmis“, – sakė O. Šurajevas.

Tačiau pripažįsta, kad tarp protestuotojų – jų labai mažai. Tarp jų – daugiausia jauni asmenys, kuriems dar tenka įrodinėti savo tėvams, gyvenantiems Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį, ką daro Rusija.

„Lietuvos rusai yra kitokie, jie yra ne V. Putino rusai. Taip, vis dar, manyčiau, turime stiprią dalį tų žmonių, kurie vis dar gyvena praeities kompleksuose, kurie dar vartoja tą toksišką informaciją“, – teigė O. Šurajevas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vykstant rusų protestams Latvijoje, sakoma, kad lyginti Lietuvos ir Latvijos rusų nereikėtų. Pasak verslininko Viktoro Votoncovo, tai visiškai skirtingos aplinkose gyvenantys žmonės. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rusams buvo suteikta pilietybė, priešingai nei kitose Baltijos šalyse.

„Labai daug žmonių iškart gavo pilietybę. Dėl to tie žmonės mažiau integravosi į Estijos ar Latvijos visuomenę“, – aiškino V.  Votoncovas.

Visuomenių skirtumus brėžia ir tai, kad Latvijoje rusakalbiai sudaro vos ne pusę visų gyventojų, tarp jų – visuomenininkai, aktoriai, kiti garsūs žmonės, kurie ir formuoja visuomenės nuomonę. Lietuvoje rusų gyvena tik apie 5 proc., tad ir rusiškų televizijos programų beveik nėra. Lietuvos rusai informacijos ieško svetur.

„Televizoriais tapo šiuolaikiniai telefonai – viskas yra „YouTube“, viskas iki šiol veikia, kažkokie fragmentai vis tiek atskrenda“, – komentavo tapytojas Rodionas Petrovas.

Lietuvos rusų pozicija

Lietuvos rusai vis dar yra nustumiami į paraštes, sako verslininkas V. Voroncovas.

Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?..

„Parašyti vieną postą feisbuke, kad Lietuvos rusai yra mūsų visuomenės dalis, – per mažai. Ypač dabar, tokiu sudėtingu laikotarpiu, kada vyksta karas“, – manė jis.

V. Voroncovas socialiniuose tinkluose griežtai pasisako prieš karą Ukrainoje ir imperialistinį V. Putino režimą. Anot jo, taip galvoja ir daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų, tačiau pripažįsta, kad tai – mažuma.

„Man trūksta prezidento vaidmens šioje situacijoje. Kodėl jis nebendrauja su rusakalbiais, kodėl nėra susitikimų? Reikia surengti kažkokį bendrą susitikimą – 200 rusų, 300 rusų, 1 tūkst. rusų...“ – įsitikinęs verslininkas.

Klaipėdoje gyvena didžiausia rusų bendruomenė Lietuvoje – apie trečdalis visų uostamiesčio gyventojų yra rusakalbiai.

„Aš galiu ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti tuos, kurie laikosi ne prokremlinės pozicijos, o labai aiškios pozicijos ginant Ukrainą. Pagarba tiems Klaipėdos rusakalbiams“, – tikino Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.

O likusieji, manoma, apie karą Ukrainoje linkę nutylėti arba nuomonėmis dalijasi tik uždarose socialinių tinklų grupėse.

„Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?.. Aš spėlioju, bet man atrodo, kad daugelis nepalaiko Ukrainos“, – šnekėjo O. Šurajevas.

„Dauguma žmonių tikrai prieš karą.  Bet kalbant apie Ukrainos palaikymą, labai sunku pasakyti“, – antrino R. Petrovas.

„Su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais kalbėjome apie dabartinę situaciją, apie tai, kokių žingsnių galima imtis karo Ukrainoje akivaizdoje, kad, viena vertus, atkreiptume dėmesį į tas įtampas, kurios neišvengiamai kyla mūsų visuomenėje“, – žurnalistams po susitikimo su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad susitikimo metu buvo kalbama apie poreikį skirti didesnį dėmesį Lietuvos rusų mokykloms.

„Buvo keli pagrindiniai dalykai pažymėti: tai, žinoma, dėmesys mokykloms, poreikis tam tikrų visuomeninių iniciatyvų, matyt, koordinuojant tiek bendruomenes, tiek žymių, daug pasiekusių žmonių, apie ką prieš tai kalbėjo svečiai, ėjimą per mokyklas, skleidimą žinios, atsakymų į klausimus, galbūt baimių išsklaidymą“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad labai svarbu yra užkardyti nepakantumo pavyzdžius. Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų“, – pažymėjo politikė.

Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikimo metu taip pat buvo nemažai kalbėta apie poreikį plėsti žiniasklaidos kanalus, informaciją rusų kalba.

„Buvo kalbėta gana daug apie poreikį informacijos rusų kalba, kuri tikrai dabar yra labai svarbi, kaip niekada. Tai tam, žinoma, yra skiriamas dėmesys ir taip, stiprinimas informavimo rusų kalba yra svarbus“, – sakė ji.

Parlamento vadovės teigimu, karo Ukrainoje kontekste yra kaip niekada svarbu išlikti vieningais, kad nesvarbu, kokia kalba kalbantys bendrapiliečiaijaustųsi komfortiškai Lietuvoje.

„Seimas negali priimti įstatymo, kuris išspręstų situaciją. Seimas gali skirti dėmesio. Dėmesio ir per pareiškimus, ir per kalbėjimą, ir per palaikymą iniciatyvų. Čia yra svarbus ir politikų įsitraukimas, ir bendruomenės lyderių, ir, žinoma, atvykstančių žmonių, kurie yra pabėgėliai, kurie čia apsigyvena, kurie pamato, kad Lietuvoje yra gera gyventi, kurie čia atranda antruosius namus, tai yra mūsų visų bendras tikslas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas: mes esame Lietuvos dalis

Lietuvos rusų bendruomenės atstovas, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen teigė, kad, Maskvai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos ugdymo įstaigose pastebimos patyčios prieš rusakalbius mokinius. Todėl, jo teigimu, vertėtų apsvarstyti apie galimybę organizuoti patriotizmo pamokas.

„Labai daug bendrauju su mokiniais ir pasakyti dabar, ar yra negatyvas prieš Lietuvos rusus, tai mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokytojais, su mokiniais ir mokyklose tas negatyvas prieš rusakalbius yra. Prieš tuos, kurie kalba rusiškai arba turi rusiškus vardus, pavardes“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen teigė V. Voroncovas, kartu paaiškindamas, kad negatyvas dažniausiai pasireiškia patyčiomis.

Jo teigimu, dėl šios priežasties mokyklose yra būtini pokyčiai, vienas tokių – į ugdymo programą patriotizmo pamokų įtraukimas.

„Mano pasiūlymas, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga turi skirti dvi dienas per metus kiekvienai mokyklai, kiekvienai klasei ir turi būti patriotizmo pamokos. Labai veikia jaunimui, kai pas tave ateina kariai su karine apranga ir tie žodžiai, kur jis sako, kad rusas, kuris tarnauja Lietuvos kariuomenėje, galės sunaikinti visą tą negatyvą apie NATO, kurį jis gauna šeimoje“, – kalbėjo jis.

Susitikime dalyvavęs „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Denisas Kišinevskis, atstovaujantis Klaipėdos įvarialypei rusakalbių bendruomenei, teigė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria tautinės mažumos, būtina kalbėti daugiau. Jo teigimu, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai nėra Rusijos dalis, todėl jie turėtų būti vertinami kaip lietuviai.

„Mes turime kalbėti apie tautinių mažumų problematiką daugiau ir dažniau. Tai nėra nacionalinio saugumo klausimas. Tautinių mažumų situacija, tautinių mažumų problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar", - teigė jis.

„Mes esame Lietuvos piliečiai, esame Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva, nėra jokių jie ir mes. Mes esame vieninga tauta", – pridūrė D. Kišinevskis.

ELTA primena, kad pirmadienį V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad rusų bendruomenė dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą patiria tautiniu pagrindu vykdomą spaudimą.

Šalia Rusų kultūros centro kabo Ukrainos vėliava, tačiau centro atstovai tikina tapę diskriminacijos taikiniu.

„Tikrai sunki situacija. Aš jaučiuosi kalta“, – tikino Rusų kultūros centro vadovė Natalija Kapočė.

O štai taip apie šiandienines nuotaikas kalbėjo Trakuose gyvenantis Erikas Murinas.

„Kažkokią kaltę, manau, jautė visi rusai. Ypač gėdą“, – sakė jis.

Nuskamba ir, matyt, liūdniausias žodis, kurį taria Lietuvoje gyvenantys rusai.

„Baimė, sakyčiau. Baimė. Kada pasirodė labai daug pareiškimų, man atsirado jausmas, kad mes pradėjome teisintis“, – kalbėjo N. Kapočė.

„Labai gerai pamenu: kai stovėjau akcijoje „Laisvė šviečia“, man mama parašė žinutę. Galvojau: jei paskambins, tikrai neatsiliepsiu rusiškai, nes būtų labai prasta vieta tą daryti“, – šnekėjo E. Murinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jų pozicija aiški kaip diena ir naktis – Rusų kultūros centras palaikymą išreiškė išsikėlęs šalies vėliavą. Už tai – riebus atsakas. Esą jie – išdavikai.

„Gavau labai daug žiaurių, šlykščių komentarų. Tikrai buvo labai šlykštu. Man rašė ir asmeniškai. Rašė rusai, kurie palaiko, – yra tokių“, – apgailestavo N. Kapočė.

E. Murinas feisbuke taip pat kovoja su propaganda – teikia realybę atspindinčią rusakalbiams.

„Yra keli žmonės ir naciais pavadinę. Jie jau priduoti į e-policiją“, – tvirtino jis.

Palaikymas Ukrainai – ir iš Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros. Jiems taip pat teko kovoti su internetinių trolių armija.

Tad jausdami gėdą prieš lietuvius, o iš rusų sulaukdami aršios kritikos, pašnekovai sako: turime suprasti tuos, kurie itin įtemptu metu vengia išsakyti savo poziciją.

Visiems reikia paaiškinti, kad V. Putinas – ne visa Rusija.

„Yra, kurie palaiko, bet tyli. Aš labai suprantu tą poziciją, nes dabar per daug visko“, – sakė N. Kapočė.

„Visiems reikia paaiškinti, kad V. Putinas – ne visa Rusija“, – teigė Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavelas Lavrinecas.

Kad lietuviai griežtai negali atsigręžti prieš rusų tautybės žmones Lietuvoje, vis dažniau pasigirsta ir socialiniuose tinkluose. Iki šiol rusofobijos pašnekovai sakė nejautę. Ir net dabar šie sumišę jausmai, kaip patys sako, matyt, jų pačių galvose.

„Kiek matau, ką kalba lietuviai, nemanau, kad kažkas iš tikrųjų diskriminuoja. Daugiausia yra mūsų galvoje“, – svarstė E. Murinas.

Viename bene daugiausiai rusų apgyvendintame sostinės rajone Naujininkuose pozicija – taip pat kone vieninga.

„Aš nieko nepalaikau, negaliu žiūrėti į tą Rusiją. Bet mums atjungti kanalai – čia yra labai blogai. Nežinau, ką daryti. Atjungė visus kanalus, kuriuos aš norėjau žiūrėti. Man buvo įdomu“, – skundėsi viena pensininkė.

„Žmogžudys, agresorius. Teisti reikia“, – komentavo kita.

VU paramą ukrainiečiams šiandien simbolizuoja kiemelyje iškelta Ukrainos vėliava. Bet ir durys čia atviros visai nuo karo kenčiančiai Ukrainos aukštųjų mokyklų bendruomenei. O štai bendrystė su Rusijos ir Baltarusijos universitetais jau nutrūkusi. Tik solidarumo su Ukraina nuotaikas temdo kitas reiškinys.

„Vakar kai kurie mūsų bendruomenės nariai gavo šmeižikiškus, net iš dalies grasinančius laiškus, kurie yra parašyti dėl to, kad jie yra rusų tautybės“, – sakė VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Rektorius teigė dėl laiškų jau kreipęsis į policiją – diskriminacijos prieš Lietuvos rusus aukštoji mokykla nepateisina.

„Lietuvos rusai yra tokie patys piliečiai, kaip ir visi. Mes aiškiai sakome, kad netoleruojame jokių neapykantos, žeminimo, šantažo apraiškų tautybės pagrindu“, – tikino R. Petrauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Neapykantos apraiškos – ne tik universitete, bet ir internete. Feisbuke Šiaulių drabužių parduotuvė pasidalijo nuotrauka, kad neaptarnaus visų Rusijos piliečių. Tą daryti ragino ir kitus. Tiesa, nuotrauka jau ištrinta, o įvykį tiria policija.

„Tai parodo visuomenės nepasiruošimą skirti tokių dalykų – yra žmogus, kalba, gimtoji kalba ir kažkokia politinė pozicija“, – aiškino A. Puškino muziejaus vadovė Nadežda Petrauskienė.

Stop kadras

Premjerė ragino nepriskirti V. Putino ir A. Lukašenkos nusikaltimų Lietuvos rusams bei baltarusiams, mat šios tautinės mažumos palaiko ne režimų, o mūsų šalies poziciją.

„Nė kiek neabejoju, kad Lietuvoje gyvenantys rusų ar baltarusių tautybės žmonės tikrai yra mūsų patriotai, kaip ir mes visi, bendrai remia Ukrainą“, – teigė Ingrida Šimonytė.

„Piktindamiesi dėl to, jausdami bejėgiškumą turime dėl Rusijos agresijos nekaltinti visų rusakalbių ar rusų kilmės asmenų“, – tvirtino lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Kultūros ministras sakė: jei lietuviai nesugebės atskirti V. Putino garbintojų nuo rusų tautybės mažumos, šia silpnybe pasinaudos Kremlius.

„Neturime pasiduoti įvairioms provokacijoms, kad nebūtų jokio preteksto, kad rusakalbiams žmonėms kiltų pavojus ir pan.“, – sakė Simonas Kairys.

Lietuvos rusų palaikymas Ukrainai kaip niekad stiprus. Nadežda kartu su kolegomis organizavo peticiją, kuria smerkia karą Ukrainoje ir ragina jo nesieti su iškiliais rusų kultūros atstovais, kurie kovoja su diktatoriškais ir fašistiniais režimais.

„Visi pergyvena dėl šios situacijos, kadangi visi mato, kad agresija yra agresija. Ta pozicija išsakyta – 244 žmonės pasirašė mūsų peticiją“, – tikino ji.

O štai Rusų dramos teatras statys spektaklį Ukrainos tema, prireikus atvers patalpas apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Atvers ir savo sceną.

„Labai gerai būtų padaryti ukrainiečių stažuotojų grupę, kurie galėtų atvažiuoti ir dirbti metus ar kelerius metus“, – kalbėjo Rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova.

Policija neskaičiuoja, kiek yra neapykantos kurstymo atvejų prieš Lietuvos rusus, bet jaučia suaktyvėjimą. Užtat kitataučiai rodo, kad sugyventi gali ir po vienu stogu, net kai jų šalys kariauja.

„Viename suole sėdi ir Rusija, ir Ukraina. Tai yra skaudu, bet tai yra tikra. Jie yra draugai“, – teigė Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Balčiūnienė.

Vilniuje, Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių.

Kaip BNS sakė Rusijos ambasados spaudos sekretorius Alekandras Kudriavcevas Lietuvoje yra apie 14 tūkst. balsavimo teisę turinčių rusų. Jie savo balsus sekmadienį gali atiduoti iki 20 val. balsavimo punktuose ir Klaipėdoje bei Visagine.

14.30 val. duomenimis į Vilniaus balsavimo punktą atvyko apie 500 rinkėjų. Daugelis jų –  pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos. Prie balsavimo urnų iki pietų ėjo daugiausia vyresni žmonės, jaunų buvo nedaug.

Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusu.

BNS kalbinti Lietuvos rusai sakė balsavę ir už valdančiuosius, ir už opoziciją. Daugelis, be kita ko, nesutiko pasidalinti, ką galvoja apie rinkimus ir kandidatus. 

„Mane Putinas tenkina. O ateis kiti? Išdraskys viską. Kaip ir Lietuvoje – nauja valdžia, nauja tvarka. Ir keičiasi keičiasi keičiasi kasmet viskas. Mano toks amžius, kad naujos tvarkos nebereikia, o mano vaikams irgi nereikia – jie net sakė neis balsuoti. Kam tada keisti šluotą, jeigu ji dar gerai šluoja?“ – pareiškė 1935 metais gimęs Dmitrijus.

53 metų vertėja Svetlana BNS teigė balsavusi prieš, kad jos draugai būtų pripažįstami užsienio agentais: „Balsavau už tai, kad mūsų nebijotų pasaulyje, kad atskirtume gėrį nuo blogio ir politiniame, ir socialiniame gyvenime“.

Pasak jos, už tą patį balsavo ir praėjusiuose rinkimuose, ir pokyčius jau jaučia. 

„Turiu pagrindo manyti, kad žmonių, kurie supranta jėgą, kaip patikimumą, tikrumą, o ne žvanginimą ginklais, yra vis daugiau. Daugiau ir tų žmonių, kurie nenori, kad jų vaikai mirtų beprasmiškuose karuose, kurie supranta, kad laisvė yra gerai“, – teigė moteris.  

A. Kudriavcevo teigimu, Lietuvoje vykstantį balsavimą turėjo prižiūri ir visuomeniniai stebėtojai, bet iki pietų nė vienas į ambasadą nebuvo atvykęs. 

Balsavimo punktai įsikūrę penkiuose šalies miestuose – Rusijos ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių. Lietuvoje balsuojančius Rusijos piliečius pasitinka ambasadorius Aleksandras Udalcovas.

„Rinkimai vyksta labai intensyviai, bet sėkmingai. Mūsų duomenimis, iki 12 val. Vilniuje balsavo apie 750 žmonių, daugiau nei 2016-ųjų rudenį vykusiuose parlamento rinkimuose. Akivaizdu, kad prezidento rinkimai domina rinkėjus, tačiau to buvo galima tikėtis, prezidento rinkimai visuomet sulaukia daugiau dėmesio“, – BNS sakė diplomatas.

„Jokių incidentų neužfiksavome, mes jų ir neplanuojame“, – pridūrė jis.

Dauguma balsuojančiųjų yra gyvenantys Lietuvoje, tai dažniausiai pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos.

Pasak A. Udalcovo, atvykti į Lietuvoje įrengtus balsavimo punktus sudarytos galimybės ir, pavyzdžiui, Druskininkuose arba Palangoje atostogaujantiems Rusijos piliečiams. Rusijos ambasadoje taip pat balsavo ir šiuo metu Lietuvoje besilankantys Maskvos J. Vachtangovo teatro artistai bei dainininkas Filipas Kirkorovas.

J. Vachtangovo teatro aktorė Liudmila Maksakova nenorėjo atskleisti kam atidavė savo balsą rinkimuose, taip pat atsargiai komentavo, ko tikisi iš prezidento rinkimų laimėtojo.

„Kaip ir visi žmonės, tikiuosi taikos ir gerovės (...) Aš, kaip teatre dirbantis žmogus, manau, kad meno kalba yra visiems suprantama ir visus sutaikanti“, – ambasadoje susirinkusiems žurnalistams sakė L. Maksakova.

Penkių balsavimo punktų mes iki šiol dar nesame turėję. Šiemet mes tam gavome Lietuvos valdžios leidimą, be abejo, vertiname jį pozityviai ir manome, kad penkių punktų turėtų užtekti.

A. Udalcovas teigiamai įvertino tai, kad šiemet Lietuvoje Rusijos piliečiai gali balsuoti penkiuose punktuose.

„Penkių balsavimo punktų mes iki šiol dar nesame turėję. Šiemet mes tam gavome Lietuvos valdžios leidimą, be abejo, vertiname jį pozityviai ir manome, kad penkių punktų turėtų užtekti“, – tvirtino A. Udalcovas.

Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusais. į Vilnių galima atvažiuoti iš Panevėžio ir Ukmergės, į Kauną – iš Alytaus ir Prienų.

Autobusai į Klaipėdą veža Rusijos piliečius iš Palangos, Plungės, Tauragės ir Šilutės, į Šiaulius – iš Mažeikių ir Telšių, į Visaginą – iš Ignalinos ir Zarasų.

Dauguma balsuoja už V. Putiną

Neabejojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės prezidento rinkimus, žadančius jam ketvirtą šešerių metų kadenciją valdžioje. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.

Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, komunistas milijonierius Pavelas Grudininas, Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis.

Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.

Dauguma balsavusiųjų Rusijos piliečių BNS sakė, kad pasirinko V. Putino kandidatūrą, nors buvo ir kategoriškai prieš dabartinį šalies lyderį pasisakiusių rusų.

72 metų Valerijus Gorbačiovas teigė, kad už V. Putiną balsuoja ir jo draugai.

„Už Putiną. Pats verčiausias kandidatas iš visų, kurie iškėlė kandidatūras. Ir aš, ir mano draugai – visi balsuojame už Putiną“, – sakė vyras.

Jis taip pat teigė besitikintis, kad po rinkimų Lietuvos ir Rusijos santykiai bus ypač geri.

„Lietuvai toks kaimynas, kaip Rusija, yra apskritai nuostabu, nereikia toli eiti ieškoti rinkos. Reikia draugauti ir prekiauti. (...) Rusijoje taip pat gerai, ką tik buvau Maskvoje, minėjome išleistuvių 50 metų jubiliejų, iš Ukrainos atvažiavo, iš visos Sąjungos (buvusios Sovietų Sąjungos – BNS) susirinko draugai. Visi įsitikinę, kad viskas bus gerai“, – sakė vyras.

68 metų Vasilijus Iljinas taip pat tvirtino, kad dabartinis Rusijos prezidentas – vienintelis dėmesio vertas kandidatas.

„O ką, nematyti? Tai aišku, kad (už Putiną – BNS). Kandidatų per daug ir visi beverčiai“, – sakė V. ljinas.

Visiškai priešingą poziciją išsakė 41-erių Jevgenija Kankova, pasak kurios, rinkimai Rusijoje tėra rinkimų regimybė.

„Rinkimai Rusijos Federacijoje apskritai negali tenkinti mąstančių žmonių – tai rinkimų nebuvimas, tai profanacija, regimybė. Mes iš anksto žinome rinkimų rezultatą ir jeigu būtų skiltis „prieš visus“, pasinaudočiau ja“, – sakė J. Kankova.

Pasak jos, V. Putinas apskritai neturėtų siekti prezidento posto, nes tai būtų jau net ketvirta jo kadencija šiose pareigose. Todėl moteris sakė savo balsą atidavusi už Kseniją Sobčiak.

„Aš, kaip žmogus su aktyvia pilietės pozicija, manau, kad reikia atiduoti balsą už žmogų, kuris įgarsina savo poziciją svariai, argumentuotai, kuris naudodamasis tribūna išsako mintis, kurioms aš pritariu ir kurias, manau, reikia viešinti“, – savo pasirinkimą argumentavo nuo 2014 metų Lietuvoje gyvenanti moteris.

55-erių metų Lietuvoje gyvenantis Aleksandras Baklanovas sako, kad rinkosi V. Putino kandidatūrą.

„Už Putiną. Gal kada vėliau ir bus galima už ką nors (kitą balsuoti – BNS), o dabar ten realiai nėra daugiau už ką“ – sakė vyras.

Už dabartinį Rusijos prezidentą balsavo ir 80-erių Jurijus, į Rusijos ambasadą atėjęs kartu su sutuoktine. Jiedu išsakė vieningą poziciją dėl rinkimų. Paklausus, ar tikisi, kad situacija Rusijoje po rinkimų pagerės, už vyrą atsakė žmona: „viskas turi būti dar geriau“.

Stebėtojai pažeidimų nenustatė

Lietuvoje vykstantį balsavimą prižiūri G. Javlinskio ir K. Sobčiak stebėtojai. Pastarajai atstovaujantis Michailas Voronkovas sakė, kad rinkimų procesas yra organizuotas gerai  ir vyksta sklandžiai, nors balsuojančiųjų skaičius yra didelis.

„Rinkimai vyksta aktyviai, mūsų nepriklausomais skaičiavimais, balsuojančiųjų skaičius jau viršijo 600 (...) Rinkimų komisija yra geranoriška mūsų atžvilgiu, atsižvelgė į išsakytus pastabas ir pasiūlymus dėl rinkimų proceso organizavimo. Mūsų tikslas bendras – kad rinkimai vyktų teisėtai, be pažeidimų ir šioje apylinkėje balsavimo rezultatai nekeltų abejonių“, – BNS sakė M. Voronkovas.

Jis teigė neįžvelgęs pažeidimų, taip pat pateisino ir tai, jog dalis rinkėjų į balsavimo punktą organizuotai atvežami autobusais. Jis taip pat pabrėžė, kad šiemet yra pakankamai didelis balsuojančiųjų namuose skaičius.

„Pagal įstatymą, suteikti galimybę balsuoti namuose galima tik tiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į balsavimo apylinkę. Mano duomenimis, tokios galimybės iš anksto paprašė apie 60 žmonių, tačiau prašymus atvežti balsavimo urną į namus dar galima pateikti iki 14 valandos“, – tvirtino M. Voronkovas.

Rusijoje rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų, tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio A. Navalno politinio judėjimo atstovų.

BNS kalbinti Lietuvos analitikai anksčiau sakė, kad V. Putinas per naująją kadenciją turės apsispręsti – ieškoti įpėdinio ar sekti Kinijos pavyzdžiu ir įteisinti galimybę eiti pareigas iki gyvos galvos. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad po rinkimų Rusijos santykiai su Vakarais išliks įtempti dėl Maskvos agresyvios užsienio politikos.

„Greičiausiai santykiai negali iš esmės pasikeisti, nes V. Putinas su konfrontacine politika jau yra nuėjęs ganėtinai toli. Jam apsigręžti ir eiti atgal būtų labai sudėtinga. V. Putinas prarastų tuos argumentus, kuriuos kartojo pastaruosius 3-4 metus ir kuriais bandė įtikinti Rusijos žmones. O ir jo paties statusas iš esmės žlugtų“, – BNS sakė Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Pirmą kartą į prezidento postą V. Putinas buvo išrinktas 2000 metų kovo 26 dieną. Jis buvo perrinktas 2004 ir 2012 metais. 1999-2000 ir 2008-2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.

2016 metų rugsėjį renkant Rusijos parlamentą Lietuvoje balsavo kiek daugiau nei 2 tūkst. čia gyvenusių arba besilankiusių Rusijos piliečių.

Pirmoji radijo pasakojimų ciklo „Naujieji rusai“ dalis – jau šį sekmadienį, liepos 2 d., 16.30 val. „Ciklą pavadinome „Naujieji rusai“, kadangi jie skiriasi nuo mūsų, „senųjų“ rusų, kalbančių su lietuvišku akcentu ir priklausančių tradicinėms Lietuvos bendruomenėms“, – pasakoja laidos rusų kalba prodiuserė Nina Mackevič ir žurnalistas Aleksandras Dvojeglazovas.

Pasak „Naujųjų rusų“ kūrėjų, jų herojai – atvykėliai, ir jų daugėja: „Juos matome ne tik per akcijas Katedros aikštėje B. Nemcovo nužudymo dieną, bet ir kasdieniame gyvenime: jų atidarytose įmonėse, kavinėse, kalbų kursuose, vaikų darželiuose. Taigi, susidarius šių žmonių „kritinei masei“, nutarėme pažvelgti į juos iš arčiau, pasidomėti, kokiais keliais jie atvyko į mūsų šalį, kaip vertina gyvenimą čia. Tuo labiau kad jų gyvenimo vingiai ir likimai būna dramatiški, dažnai neįtikėtini.“

Jie skiriasi nuo mūsų, „senųjų“ rusų, kalbančių su lietuvišku akcentu ir priklausančių tradicinėms Lietuvos bendruomenėms.

Viena pirmųjų dokumentikos ciklo herojų –  Vilniaus centre gyvenanti rusų rašytoja, rašanti slapyvardžiu Maks Frai. „Savo knygas (kai kurios jau išverstos į lietuvių kalbą) ji taip ir vadina  – „Senojo Vilniaus pasakos“. Jos yra tokios populiarios, kad tapo savotiškais vadovais po Lietuvos sostinę: žmonės atvyksta aplankyti knygose aprašytas vietas. Maks Frai – tik viena pašnekovė iš daugelio, kurių pasakojimai, tikiuosi, ne tik sudomins klausytojus, bet ir prisidės prie tarpusavio supratimo ir platesnio dialogo tarp senųjų ir naujųjų rusų ir lietuvių“, – svarsto projekto prodiuserė N. Mackevič.

Žiūrint į ramų, korektišką, 31-ių inteligentišką žmogų, diplomuotą psichologą, publicistą, sunku patikėti kad jis, Vsevolodas Černozubas, politinėje veikloje dalyvauja nuo 19 metų. Jis iniciavo ir  organizavo  daugelį protestų akcijų ir mitingų prieš Kremliaus politiką, apie 50 kartų buvo sulaikytas policijos, 2 kartus suimtas. Prieš 3 metus pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje. Jam čia gera, nes yra bendraminčiai, su kurias jis kasmet organizuoja „Laisvosios Rusijos forumus“, čia gimė jo sūnus, kuris lanko lietuvių darželį ir puikiai bendrauja su kitais vaikais, čia daug jo pamėgtų vietų. Jis juokauja, kad norėjo paprašyti Užupyje ne „politinio“, o „poetinio“ prieglobsčio. Taip ir atsitiko – vis dažniau Vsevolodas vedžioja po šį rajoną ir kitus savo tėvynainius. Vis daugiau nesutinkančių su Putino politika palieka Rusiją, nes ten jiems ir jų vaikams nesaugu. Pasaulis pripažįsta, kad Lietuva, kaip ir Ivano Rūsčiojo ir tarpukario laikais, tampa rusų opozicijos centru.

O Vsevolodo  bendraamžė, graži liekna šviesiaplaukė klaipėdietė  Nadia Kovaliova su niekuo nekovoja. Ji piešia ir kuria pasakas. Jos herojus Meškį ir Žąsį pirmiausiai  pamilo leidykloje „Nieko rimto“, o po to ir maži skaitytojai, kurie balsavo už Nadios knygą „Meškis ir žąsis“ gražiausios Lietuvos knygos rinkimuose. Kodėl talentinga dailininkė  ir rašytoja paliko svajonių šalį – Didžiąją Britaniją – ir apsigyveno prie Baltijos jūros? Kodėl jos tinklaraštis rašomas angliškai?

Įvairūs likimai, įvairios biografijos, savas požiūris į Lietuvą ir mūsų gyvenimą – rubrikoje  „Naujieji rusai“ kas antrą sekmadienį 16.30 val. per LRT radiją.

Už šią prezidentą Vladimirą Putiną remiančią politinę jėgą balsavo 55 proc. Rusijos piliečių Lietuvoje, BNS pirmadienį pranešė Rusijos ambasada Vilniuje.

Iš viso Lietuvoje balsavo 2 tūkst. 77 asmenys. Ambasados duomenimis, Lietuvoje iš viso gyvena apie 10 tūkst. balsavimo teisę turinčių Rusijos piliečių.

14,7 proc. rinkėjų balsavo už Komunistų partiją, 8,4 proc. pasisakė už Liberalų - demokratų partiją. Šiuos duomenis dar turės patvirtinti Rusijos Centrinė rinkimų komisija.

Rusijos ambasada nepateikė daugiau duomenų, kaip balsavo likę Rusijos piliečiai.

Balsavimo punktai rinkimų metu buvo įsikūrę keturiuose šalies miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine.

Duomenys iš suskaičiuotų 90 proc. rinkimų biuletenių rodo, kad Rusijoje rinkimuose į parlamentą „Vieningoji Rusija“ surinko 54,2 proc. balsų. Komunistų partija surinko 13,5 proc. balsų, Liberalų - demokratų partija gavo 13,3 proc. balsų. Į parlamentą pagal balsavimą daugiamandatėje apygardoje taip pat pateks partija „Teisingoji Rusija“, gavusi 6,2 proc. balsų.