Pavardės sako mažai
Kas ta Birutė Zalagaitytė? Kokioje sporto šakoje pergales skynė Sigita Mažeikaitė ar Aldona Česaitytė? Sirgaliai linkę žavėtis šių dienų herojais, bet greit pamiršta, kas šlovino jų šalį prieš keletą dešimtmečių.
"Kauno diena" su Lietuvos sporto muziejaus specialistu Eugenijumi Rūku primena apie kai kurias galbūt jau primirštas sporto asmenybes ir įdomius faktus. Šiame rašinyje apžvelgiamos olimpinės žaidynės, kurios šiemet pažymi jubiliejines datas ir kuriose dalyvavo mūsų šalies sporto žvaigždės.
Pirmąja jubiliejine olimpiada, skaičiuojant 2020-aisiais, būtų antrosios moderniojoje istorijoje žaidynės – 1900 m. Paryžiuje. 1920-aisiais, lygiai prieš 100 metų, olimpiadą priėmė Belgijos miestas Antverpenas. Prieš 80 metų, 1940-aisiais, turėjusios vykti vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės (Helsinkyje ir Garmiše Partenkirchene) dėl Antrojo pasaulinio karo buvo atšauktos.
Lietuvių kraitis – 85 medaliai
Lietuvos atstovai svarbiausiame sporto festivalyje debiutavo 1924 m. Paryžiuje, tačiau tarpukario olimpiečių rezultatai buvo labai kuklūs (dar dalyvauta 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Morico žiemos olimpiadose).
Po Antrojo pasaulinio karo, 1952–1988 m. vasaros ir žiemos žaidynėse, geriausi Lietuvos sportininkai (jų buvo atrinkta 101) dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje. Lietuvių kraitis įspūdingas – iškovota 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos).
Nuo 1992 m. Barselonos žaidynių Lietuvos olimpiečiai – vėl suverenios valstybės atletai. 2020-ųjų Tokijo olimpiada turėjo tapti aštuntosiomis vasaros žaidynėmis, kuriose po nepriklausomybės atkūrimo dalyvautų mūsų šalies atstovai. Tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos startai Japonijoje nukelti į ateinančių metų liepą. Nepaisant žaidynių nukėlimo, atletai ir Nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurie jau iškovojo kelialapius į Tokijo olimpiadą, jų nepraras. Šiuo metu 57 proc. kvotų jau išdalyta, taigi prie šių atletų prisijungs dar apie 5 000 sportininkų. Apskritai per atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmetį septyniose vasaros ir aštuoniose žiemos žaidynėse dalyvavo 485 Lietuvos atletai, laimėti 25 olimpiniai medaliai (6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos).
"Kauno dienos" žurnalistas V.Kasperavičius iki šiol saugo prieš 40 metų Maskvos žaidynėse įsigytus kvepalus su olimpiniu simboliu – meškučiu.
Įdomybių netrūko
Šiemet sukanka 60 metų nuo Romos olimpinių žaidynių. Jose dalyvavo per 5 300 sportininkų iš 83 šalių. Jie išsidalijo 150 medalių komplektų. Daugiausia apdovanojimų iškovojo SSRS, JAV ir Italijos atletai – atitinkamai 103, 71 ir 36. Įdomu, kad 1960-aisiais buvo surengtos ir pirmosios parolimpinės žaidynės. Jų sumanytojas Ludwigas Guttmanas savo idėją grindė tuo, kad sportas – puikus būdas Antrojo pasaulinio karo metu neįgaliais tapusiems kareiviams grįžti į įprastą gyvenimą.
Į Romos olimpiadą vyko keturi Lietuvos sportininkai. Trys iš jų tapo olimpiniais prizininkais, o iki ketvirto medalio pritrūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jie dar dalyvavo 1964 m. Tokijo ir 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse. Irkluodami aštuonvietėje SSRS rinktinės valtyje (2 000 m distancijoje) Tokijo olimpiadoje jie užėmė 5-ąją vietą, o po ketverių metų Meksike tapo bronzos medalininkais.
Bronzos medalį laimėjo Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1958 m. pasaulio rekordininkė), numetusi ietį 53 m 45 cm. Po ketverių metų Tokijo olimpiadoje ji liko vos per žingsnį nuo prizininkų pakylos. O Romoje taip pat 4-ąją vietą 1 000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
Prieš 60 metų olimpinius medalius Romoje iškovojo irkluotojas A.Bagdonavičius ir ieties metikė B.Kalėdienė.
Anot E.Rūko, iš Romos olimpiados įdomybių galima priminti, kad maratono bėgimą laimėjo basas 42 km distanciją įveikęs Abebe Bikila iš Etiopijos. Jis buvo pirmasis juodaodis afrikietis, iškovojęs olimpinį auksą. Būsimasis Graikijos karalius Konstantinas II aukso medalį laimėjo buriavimo varžybose. Tarp šios šalies rinktinės buriuotojų atsarginė buvo ir Graikijos princesė Sofia – būsimoji Ispanijos karaliaus Chuano Karloso žmona.
Po boikoto – keista rikiuotė
Į Maskvos olimpines žaidynes, nuo kurių jau prabėgo 40 metų, susirinko per 5 000 sportininkų iš 80 šalių. Žaidynes boikotavo net 64 šalys ir teritorijos (dėl SSRS karinės invazijos į Afganistaną 1979 m.). Buvo išdalyti 203 medalių komplektai. Tuomet SSRS laimėjo 195 medalius, VDR (buvusi Vokietijos demokratinė respublika) – 126, Bulgarija – 41 medalį.
Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, jie laimėjo net 11 medalių (7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos). Ant aukščiausio pakylos laiptelio jau antrą kartą per karjerą užkopė krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (pirmą sykį Monrealio olimpiadoje 1976 m.). Jos – pirmosios Lietuvos sportininkės, tapusios dukart olimpinėmis čempionėmis.
Aukso medalius taip pat iškovojo krepšininkė Vida Šulskytė-Beselienė ir rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, plaukikai Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (abu 200 m distancijoje krūtine; Lina pasiekė ir olimpinį rekordą). 100 m distancijoje krūtine L.Kačiušytė buvo septinta. Olimpinį auksą estafetėje 4 x 400 m iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis. Olimpiniu vicečempionu tapo rankininkas Voldemaras Novickis. Bronzos medalius pelnė aštuonvietės valties irkluotojai Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus bei krepšininkas Sergejus Jovaiša.
Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs 4-ąją vietą. Galina Murašova disko metimo finale buvo septinta. Beje, J.Narmontas, V.Novickis ir G.Murašova po ketverių metų startavo ir Seulo olimpiadoje. V.Novickis 1988-ųjų žaidynėse su SSRS rankinio rinktine tapo čempionu. S.Jovaiša jau su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine 1992 m. Barselonos olimpiadoje laimėjo bronzą.
Maskvos žaidynėse vilnietis Janis Grinbergas buvo olimpinio rankinio turnyro direktorius.
Tribūnose – saugumiečiai
Tarp šios olimpiados keistenybių kartais minimi ne įvykiai aikštelėse, o tribūnose. Mat sportininkai dažnai stebėdavosi, kaip, dar neatidarius stadiono, trečdalis žiūrovų vietų jau būdavo užpildytos. Pasirodo, nemenka dalis "aistruolių" buvo valstybės saugumo (KGB) agentai ir milicininkai, apsirengę civiliais drabužiais.
E.Rūko teigimu, dėl boikoto pirmajame olimpiniame moterų žolės riedulio turnyre liko vos viena dalyvė – SSRS rinktinė. Todėl skubiai buvo iškviestos dar penkios rinktinės. Savotišku akibrokštu šeimininkams tapo tai, kad viena iš jų – Zimbabvės komanda, buvo suburta likus mažiau nei savaitei iki žaidynių. Nepaisant to, vargingosios Afrikos atstovės sugebėjo aplenkti SSRS ekipą ir išsivežti aukso medalius.
Seulo vasaros ir Kalgario žiemos olimpiada buvo paskutinės, kuriose lietuviai atstovavo Sovietų Sąjungai. Atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. buvo atkurta ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystė Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK). Lietuva, kaip suvereni valstybė, į žaidynes grįžo po 52 metų pertraukos – į 1992 m. Barselonos olimpiadą.
Šaulės sensacija
Jauniausia jubiliejinė 2000-ųjų vasaros olimpiada vyko Sidnėjuje. Australijoje startavo 10 651 atletas iš 199 šalių, jiems išdalyta 300 medalių komplektų. Daugiausia apdovanojimų pelnė JAV – 93, Rusija – 89 ir Kinija – 59.
Lietuvos garbę Sidnėjuje gynė 61 olimpietis – baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos ir šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė 1988 m. olimpinis vicečempionas ir 1992 m. olimpinis čempionas, disko metikas Romas Ubartas.
Lietuviai Australijoje susižėrė penkis medalius. Čempionais tapo sensacingai olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė, dabartinė LTOK prezidentė, ir disko metikas Virgilijus Alekna. Vėliau dalyvaudamas 2004 m. Atėnų žaidynėse V.Alekna antrą kartą iš eilės tapo olimpiniu čempionu, o 2008 m. Pekine iškovojo bronzą.
Bronzą liejo iš pinigų
Bronzos medaliais Australijoje pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė. Rinktinės marškinėliais vilkėjo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Tomas Masiulis, Mindaugas Timinskas, Darius Maskoliūnas, Andrius Giedraitis, Kęstutis Marčiulionis ir Dainius Adomaitis.
Lietuvos krepšininkai pusfinalyje po itin dramatiškos kovos tik 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei. Rungtynėse dėl bronzos medalių lietuviai aiškiai pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus – 89:71 ir trečią kartą iš eilės tapo olimpiniais bronzos medalininkais (prieš tai 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje). Įdomu, kad bronzos medaliams gaminti Sidnėjaus olimpiados šeimininkai pasitelkė unikalią idėją – išliejo iš išlydytų ir Australijoje dar 1992 m. iš apyvartos išimtų 1 cento vertės monetų.
Į prizinius aštuonetus pateko boksininkas Ivanas Stapovičius (5-oji vieta), penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir baidarininkas Alvydas Duonėla (abu – 7-oji vieta) ir imtynininkas Mindaugas Ežerskis (8-oji vieta).
