„Kovo 16 dieną bus lygiai metai nuo pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo. Per tą laiką šis 5 proc. šalies BVP sugeneruojantis ir 42 tūkst. darbo vietų sukuriantis verslo sektorius nesulaukė praktiškai jokios Vyriausybės paramos“, – teigia asociacija.

Protesto akcija pavadinta „paskutine verslo vakariene.“

„Akcija bus siekiama dar vieną, jau paskutinį, kartą Vyriausybei pasakyti, kad metus be paramos gyvenantį ir didžiąją laiko dalį uždarytą sektorių yra ištikusi agonija – be skubios pagalbos daugelis jo atstovų šį pavasarį jau nebeatsidarys“, – informuoja asociacija.

Asociacijos žiniomis, prie akcijos jungsis turizmo verslo atstovai, gidai, renginių organizatoriai.

„Jie (viešbučiai – ELTA) ir turizmo organizatoriai neatsigaus dar kokius 8 mėnesius ar metus. Po to, tik kai atsigaus skrydžiai, o mes matome, kad Lietuvos valstybė nebus prioritetinė, į kurią visi puls skristi. Turėtume pagalvoti apie visiškai atskirą priemonių planą viešbučiams ir restoranams ir kaip paskui išeiti iš tos situacijos“, – Seime ketvirtadienį sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, turi būti aiškios kategorijos, kokias kategorijas ir priemones taikyti priverstinai visiškai uždarytam verslui, dar dirbančiam, pilnai veikiančiam ir kokios priemonės turėtų būti taikomos viešbučiams.

Jos teigimu, dabar verslą gali išgelbėti tik subsidijos, kurios turėtų siekti vieno 2019 metų mėnesio apyvartos dydį.

„Kas dabar galėtų išgelbėti verslą – subsidijos vieno mėnesio apyvartos, rišantis prie 2019 metų, iš kurios galėtų sumokėti verslas ir atlyginimus darbuotojams, ir komunalines (išlaidas – ELTA), kurios greitai pradės buksuoti ir sudaro apie 7 proc., ir kitiems mokestiniams atsiskaitymams ir verslo išlaikymui“, – sakė E. Šiškauskienė.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti mokesčių slėpimą Lietuvoje, nuo gegužės 1-oios visos Lietuvos įmonės privalės kasos aparatu užregistruoti ne tik fiskalinius kvitus, bet ir sąskaitas - nefiskalinius kvitus - ir jas spausdinti kontrolinėje juostoje - tai numato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įsakymas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė "Verslo žinioms" teigė, kad reikalavimas palengvina VMI darbą tikrinant verslus, tačiau yra tik "vienas iš 5-6 būdų" priežiūrai atlikti, o įmonėms jis sudėtingas ir pernelyg brangus.

Be to, anot jos, kyla papildomų sunkumų:jei už restorano paslaugas atsiskaitoma avansu, pavedimu, kelias maitinimo įstaigas turinčios bendrovės buhalterė privalo skambinti į restoraną, prašyti, kad kasoje būtų registruojama išankstinė sąskaita.

Kritęs rublio kursas į Lietuvą atvilioja vis mažiau turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. O prekybininkai teigia, kad baltarusiams šiuo metu pirkti euro zonoje yra per brangu. „Palyginti su sausiu, dabar Baltarusijos rublio kursas kritęs apie 30 proc. Tai dar viena priežastis, dėl kurios daliai pirkėjų iš Baltarusijos pirkti euro zonoje šiuo metu per brangu. Bet tai ekonominiai klausimai, kurie ilgainiui išsisprendžia“, – sako „Akropolio“ atstovas Federikas Jansonas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patvirtina, kad turistų iš Rusijos mūsų šalyje beveik nebeliko, tačiau tikisi, kad naujų klientų pavyks rasti kitose užsienio rinkose, tik būtina, kad atsirastų daugiau naujų skrydžių.

Nuvertėjus rubliui, sumažėjo pirkėjų iš Rusijos ir Baltarusijos

Vilniuje prekybos centrai ir paslaugų verslas praranda klientus iš Rusijos ir Baltarusijos. Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė sako, kad sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., beveik dvigubai pirkėjų sumažėjo iš Rusijos ir trečdaliu iš Baltarusijos.

„Svečių iš Baltarusijos sumažėjo beveik 30 proc. Gavę išrašytų čekių statistiką, pamatėme, kad 2014 m. sausį baltarusių čekių turėjome per 5 tūkst., o šiemet – šiek daugiau nei 3,6 tūkst. Bet pirkinių krepšelis išliko panašus. Yra svečių ir darbo dienomis, bet daugiausia atvyksta savaitgaliais, ypač per ilgesnes šventes kaimyninėje šalyje, tarkim, kovo 8, gegužės 9 dieną“, – kalba I. Navickaitė.

Jos teigimu, pagrindinė to priežastis yra nuvertėjęs rublis. Taip pat – įvesti papildomi mokesčiai norint išsikeisti valiutą, Baltarusijoje buvo sunku nusipirkti užsienio valiutos. Ir dar, pastebi I. Navickaitė, vienu metu baltarusiai skundėsi, kad tapo sudėtingiau gauti vizą į Lietuvą.

Prekybos centrai padėties nedramatizuoja

Sostinės „Akropolio“ atstovas spaudai F. Jansonas teigia, kad jų prekybos centre pirkėjų iš Baltarusijos atvykimą lemia sezoniškumas: po didelio antplūdžio prieš Naujuosius metus paprastai vasarį ir kovą būna atoslūgis. Tačiau „Akropolio“ atstovas padėties nedramatizuoja ir tikisi, kad po kurio laiko baltarusiai sugrįš.

„Kita vertus, šiemet krito Baltarusijos rublio kursas. Palyginti su sausiu, dabar jis kritęs apie 30 proc. Tai dar viena priežastis, dėl kurios daliai pirkėjų iš Baltarusijos pirkti euro zonoje šiuo metu per brangu. Tai ekonominiai klausimai, kurie ilgainiui paprastai išsisprendžia, nes valiutos kursas, kaip nukrito, gali per trumpą laiką ir pakilti“, – kalba F. Jansonas.

Vis dėlto, pasak jo, kai kurių prekių dėl pokyčių valiutos rinkoje kaimyninėse šalyse įvežama ir parduodama mažiau, todėl tokių prekių trūkumas ilgainiui tampa priežastimi atvažiuoti ir apsipirkti Lietuvoje.

Viešbučiuose rusų turistų beveik nebeliko

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pastebi, kad turistų iš Baltarusijos skaičius menksta, tačiau, pasak jos, ne taip smarkiai, kaip rusų: „Rusijos turistų ėmė labai mažėti rudenį, tik mes garsiai apie tai dar nešnekėjome, kad nesukeltume per daug streso. Bet per Naujuosius metus buvo apogėjus, kai jų numažėjo apie 15–20 proc. O po Naujųjų metų nebėra kam mažėti, nes turistų iš Rusijos praktiškai nebėra.“

E. Šiškauskienės žodžiais, į Lietuvą atvažiuoja tik pavieniai klientai bei turtingesni žmonės, kurie ir anksčiau važiuodavo į Druskininkus.

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, rusų turistų sumažėjo ir pačioje Baltarusijoje – čia  viešbučių užimtumas krito 30 proc. Tai kelia nerimą, nes baltarusiai labai priklausomi nuo rusų rinkos. „Todėl jie dabar dairosi į artimiausius kaimynus, siūlo mums pas juos važiuoti, ir atvirkščiai. Taigi nejaučiame, kad baltarusių turistų būtų labai sumažėję“, – kalba E. Šiškauskienė.

Ieškoma naujų rinkų

Viešbučiams ir restoranams netekus dalies rusiškai kalbančių turistų, E. Šiškauskienė tikisi, kad naujų klientų pavyks rasti kitose užsienio rinkose, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Vokietijoje. Be to, sako ji, norisi daug labiau užkabinti Lenkijos vidurį, nes kol kas į Lietuvą važiuoja tik pakraščiai.

„Daug kalbame su oro uostais, kad būtų daugiau naujų skrydžių, nes be skrydžių į kai kurias rinkas neverta net investuoti. Taigi vyksta rinkos persiskirstymas, ir rankų nenuleidžiame“, – sako E. Šiškauskienė.

Norintys Naujuosius metus sutikti kaime turės pasistengti rasti laisvą sodybą – lietuviai taip įprato viską planuoti iš anksto, kad vietas žiemos šventėms užsisako dar vasarą. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LRT.lt teigia, jog viešbučiams šiemet taip gerai nesiseka – gerokai sumažėjo išankstinių rezervacijų iš Rusijos.

„Normaliai dirbančios kaimo turizmo sodybos jau yra užpildytos Naujiesiems metams“, – tvirtina Vytautas Štelbys, kaimo turizmo sodybos savininkas bei Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas. Verslininkas pripažįsta savo sodybą Naujiesiems išnuomojęs dar liepą.

Anot V. Štelbio, yra dviejų tipų šeimininkai: tie, kurie išnuomoja anksčiau už mažesnę kainą, bei tie, kurie laukia paskutinės minutės, tikėdamiesi uždirbti daugiau.

Portalui LRT.lt susisiekus su 12 kaimo turizmo sodybų šeimininkais, net 8 iš jų jau buvo užsakytos Naujiesiems. Keletas laisvų sodybų dar yra Zarasų rajono savivaldybėje, Lazdijų rajono savivaldybėje, taip pat prie Kuršių marių.

Iki spalio vidurio paruošė kavinių meniu

Skelbimų portalo NaujiejiMetai.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė teigia, jog šiemet pasiruošimas žiemos šventėms prasidėjo stebėtinai anksti.

„Kasmet bendradarbiaujame su šventinių renginių, kelionių, kitų pramogų organizatoriais ir paprastai ruošti kalėdinius bei naujamečius pasiūlymus jie pradėdavo po Vėlinių, o aktyviai reklamuotis – lapkričio pabaigoje ar net gruodžio mėnesį. Šiais metais pirmieji užklausimai prasidėjo dar rugsėjį, o iki spalio vidurio jau buvo užsakyta daugelis reklamos vietų, parengtos švenčių programos, kavinių meniu“, – LRT.lt kalbėjo V. Jurkėnienė.

Reklamos specialistės manymu, ankstyvų pasiruošimą žiemos šventėms galėjo lemti kelios priežastys: „Galbūt po krizės žmonės pagaliau aprimo ir leidžia sau daugiau, mažiau saugo santaupas, kelis metus šventę kukliau, šiemet nori daugiau pramogų.

Taip pat tikėtina, kad iš užsienio atkeliauja tradicija pradėti šventėms ruoštis anksčiau. Juo labiau kad į Lietuvą Kalėdoms bei Naujiesiems grįžta emigrantai, kurie iš anksto pradeda planuoti darbo laiką ir šventes. Tokias tendencijas stebime ir kaimo turizmo bei pajūrio nuomos sektoriuose – rezervuoti vietas žmonės pradeda kur kas anksčiau nei, pavyzdžiui, prieš 4–5 metus.“

Rusai viešbučius užsakinėja labai atsargiai

Ne tokia gera situacija viešbučių sektoriuje – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė informuoja, kol kas sulaukta kur kas mažiau išankstinių rezervacijų iš Rusijos.

„Pas mus viešbučiai taip gerai nesipildo kaip sodybos. Matyt, kaimo turizmo sodybas dažniausiai užsako vietiniai. Pas mus sudėtingiau, įtaką padarė rusų rinka – viešbučiai pildosi nebe taip greitai, kaip mes norėtumėme“, – LRT.lt pasakoja E. Šiškauskienė.

Pasak asociacijos prezidentės, jei anksčiau švęsti į Lietuvą Naujųjų atvykdavo grupės, tai dabar viešbučius užsakinėja pavieniai rusai.

„Kol kas užpildyta tik 50 proc., kai tokiu metu ankstesniais metais užpildymas būdavo 100 proc. Druskininkai ir Birštonas labai nesiskundžia, net po truputį pildosi, bet daug lėčiau. Žmonės užsakinėja tiesiogiai, nes, matyt, labai paveikė turizmo įmonių bankrotai. Labai stipriai jaučiamas pinigų taupymas“, – aiškina E. Šiškauskienė.

Rusai šiemet mažiau domisi ir kaimo turizmo sodybomis. „Šiemet tylu, labai mažai užklausų iš Rusijos rinkos. Anksčiau el. paštu būdavo siunčiamos užklausos sodyboms, o šiais metais tokių nebėra. Bent jau aš asmeniškai nesulaukiau“, – LRT.lt teigė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas V. Štelbys.

Naujieji metai, žiemos šventės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Evalda Šiškauskienė, Vytautas Štelbys, kaimo turizmas, kaimo turizmo sodyba, Druskininkai, Birštonas, kalėdos, Vaida Jurkėnienė, Zarasai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, 

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene pristatė pradedamą įgyvendinti viešojo maitinimo įmonių higienos būklės vertinimo projektą.

Numatyta, kad pirmajame projekto etape dalyvaus per 4 tūkstančius šalies restoranų, kavinių ir užkandinių. Planinių patikrinimų metu šiose viešojo maitinimo įstaigose inspektoriai, užpildydami patikrinimo klausimynus, tuo pačiu suves duomenis į informacinę maisto kontrolės sistemą, kuri priskirs įmonei vieną iš penkių higienos būklės įvertinimo balų.

„Idėja sukurti tokią vertinimo sistemą kilo iš poreikio skatinti atsakingo ir sąžiningo verslo plėtrą, ugdyti viešojo maitinimo kultūrą šalyje bei suteikti vartotojams galimybę sužinoti ir atsižvelgti į objektyvius valstybinės kontrolės duomenis renkantis restoraną ar kavinę. Kitaip sakant, siekiame suteikti galimybę restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojams inspektorių akimis „pažvelgti“ į šių įstaigų virtuves. Tuo pačiu stengėmės neužkrauti papildomos naštos verslui, todėl kuriant taisykles ir vertinimo kriterijus, glaudžiai bendradarbiavome su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, vertinome ir stengėmės atsižvelgti į verslo išsakytas pastabas ir nuomonę“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 4 metus mūsų šalyje viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius išaugo beveik 10 procentų. 2012 metais viešojo maitinimo veiklą vykdė beveik 9,2 tūkst. įmonių. Viena iš skaitlingiausių pagal veiklos sritį ūkio subjektų grupių šiuo metu kelia ir didžiausią susirūpinimą už maisto saugą ir kokybę atsakingiems inspektoriams. Pastarųjų metų vartotojų skundų analizės duomenys rodo, kad kas ketvirtas į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą besikreipiantis vartotojas būna nepatenkintas viešojo maitinimo įmonių higiena, skundžiasi atšalusiais patiekalais, įtartinu jų skoniu, kokybe, šviežumu, porcijų dydžiu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, tikrindami viešojo maitinimo įmones, įvairių pažeidimų nustatė kas antroje įmonėje. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo bendrų higienos pažeidimų, jie sudarė apie 30-40 proc. visų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų. Specialistų teigimu, tai rodo, kad kavinėse ir restoranuose per mažai dėmesio skiriama patalpų būklės, įrangos, inventoriaus priežiūrai, ne visada paisoma asmens ar maisto gaminimo higienos taisyklių. Nustatomi atvejai, kai patiekalai gaminami nesivadovaujant pačios įmonės patvirtintomis receptūromis bei technologiniais aprašymais. Produktai, skirti patiekalų gaminimui, kartais būna su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, sušaldyti, be ženklinimo.