Teisme liudijęs M. Gedroit teigė ne kartą lankęsis Baltarusijoje. Jis pasakojo ten važinėjęs Pergalės dienos proga, taip pat lankėsi įvairiose gamyklose. Vyras teigė keliavęs su bendražygiais. Dalį jų liudytojas įvardijo tiesiog vardais.

„Važinėjau ne kartą, ne vienerius metus į Baltarusiją. Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti“, – apie važinėjimą į Baltarusiją kalbėjo M. Gedroit.

Vyras tvirtino Baltarusijoje nebuvo susitikęs su minėtos valstybės valdžios atstovais.

Liudytojas tvirtino esantis vienas iš visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ įkūrėjų. Šio judėjimo įkūrėju yra laikomas už ketinimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis.

M. Gedroit tvirtino, kad minimo judėjimo narius vienija bendros idėjos.

„Kad Lietuva tapo dalinai nepriklausoma, kad laikytųsi neutraliteto, o ne būtų valdoma kitos valstybės“, – apie judėjimo „Teisingumo Aušra“ idėjas kalbėjo liudytojas.

Jis, atsakinėdamas į klausimus teisme, neslėpė esantis pasipiktinęs šiuo metu Lietuvos valdžios vykdoma politika.

„Kodėl turime savo vaikus, anūkus siųsti į Ukrainą kariauti?“, – kėlė klausimą M. Gedroit.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas paklausė liudytojo, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie žmonių siuntimą į karą.

„Ką jūs nematote, ką kalba spaudoje? Nematote, ką Kasčiūnas kalba? (...) Visuomenė tam ruošiama, propaganda iš visų skylių eina“, – atsakinėjo M. Gedroit.

Galiausiai liudytojas pareiškė esantis nustebęs, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, kurie taip pat lankėsi Baltarusijoje, sulaukė kaltinimų.

„Už kaltinami žmonės? Dėl to, kad žmonės važiavo į Baltarusiją taikos siekti? (...) Mes ramiai, draugiškai turime gyvent su visais kaimynais ir daryti „biznį“, – aiškino M. Gedroit.

Teisme pirmadienį taip pat liudijo už korupciją anksčiau teistas buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus. Jis sulaukė klausimų apie vizitą į Maskvą.

„Važiavom apžiūrėti Maskvos“, – savo viešnagės Rusijos sostinėje tikslą įvardijo liudytojas.

Prokuroras klausė, ar išvykos metu jis buvo susitikęs su Rusijos Dūmos atstovais. D. Norkus patvirtino šį faktą, tačiau plačiau nekomentavo, su kuo bendravo ir apie ką.

„Su kažkuo buvom susitikę“, – sakė vyras.

D. Norkus taip pat patvirtino, kad su kaltinamąja byloje E. Švenčioniene yra lankęsis Rusijos ambasadoje Lietuvoje.

„Arbatos išgerti“, – viešnagės ambasadoje tikslą trumpai apibūdino liudytojas.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 3 d. Jo metu ketinama peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus, pagarsinti kitą informaciją.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir K. Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Liudytojas K. Sakalauskas, posėdžio pradžioje paklaustas apie galimus ryšius su kaltinamaisiais, nurodė, kad pažįsta Andrejų Lobovą. Savo santykius su kaltinamuoju liudytojas pavadino „šiltais“.

„Gerai jį pažįstu. Čia jau mūsų reikalas, palikite“, – sakė K. Sakalauskas.

Buvęs pareigūnas teigė, kad 2021 metų, rugpjūčio dešimtą dieną jis dirbo ir dienos metu, kai vyko mitingas, ir vakare, kai kilo neramumai.

„Buvo visai ten smagu, bet truputį pavargau, nes praleidau ten apie 20 valandų“, – pasakojo K. Sakalauskas.

Buvęs policininkas tvirtino, kad dieną vykusio renginio metu žmonės nebuvo agresyvūs, su jais pareigūnai bendravo. K. Sakalauskas pažymėjo palaikantis žmonių norą protestuoti, išsakyti savo nuomonę apie valdžios sprendimus.   

„Aišku, liūdna, kad nukentėjo kolegos, automobiliai. Bet tas veiksmas... Buvo ten smagu“, – kalbėjo liudytojas. 

K. Sakalauskas pasakojo, kad pasibaigus protestui, dalis žmonių pasiliko prie Seimo. Anot jo, nors policija ragino minią atsitraukti nuo parlamento, dalis žmonių nepakluso šiems reikalavimams, pradėjo stumdytis su pareigūnais.

„Kas stumdėsi? Liaudis. Stumdėsi su pareigūnais. Buvo tokių, kurie ramino vieni kitus, tai ir tarpusavyje susistumdė. Visą laiką su žmonėmis buvo bandoma tartis. Kažkas reagavo, kažkas nereagavo. Vieni agresyviau nusiteikę buvo, nenorėjo Seimo narių iš parlamento išleisti, kiti pasitraukė. Aš su dalimi žmonių kalbėjau. Jie sakė: „ne, nieko nedarysime, tik pažiūrėsime“. Sakiau jiems: „eikite namo, nes gresia pavojus jūsų sveikatai, saugumui“, – dėstė buvęs pareigūnas.

K. Sakalauskas teigė minioje matęs kaltinamąjį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Pasak liudytojo, bendraudamas su pareigūnais jis elgėsi korektiškai.

„Celofanas kalbėjo su pareigūnais. Jis kalbėjo korektiškai. Gal karštai diskutavo, bet nebuvo kokių keiksmažodžių iš jo“, – komentavo liudytojas.

Buvęs pareigūnas, paklaustas apie kaltinamojo A. Lobovo veiksmus, tvirtino nematęs minėto asmens agresijos.

„Su Andrejumi matėmės dienos metu prie scenos. Jis dar apie moteris man kažką kaip visada pradėjo šnekėti. Sakiau: „netrukdyk, turiu dirbti“, – dėstė K. Sakalauskas.

Jis taip pat teigė įsiminęs vieną žmogų tarp susirinkusiųjų prie Seimo, kuris, miniai skanduojant „gėda“, valgė baltą mišrainę.

K. Sakalauskas, kalbėdamas apie neramumų prie Seimo malšinimą, neslėpė manantis, kad, jei būtų galėjęs priimti sprendimus, imtųsi kitos strategijos. 

Aš būčiau viską daręs greičiau, nes buvo daug pareigūnų, kurie buvo neapsaugoti, be skydų, be apsaugų, o akmenys skriejo į juos. Aš būčiau iš karto stūmęs žmones nuo Seimo, juos sulaikęs

Kaltinimai pateikti 87 asmenims.

ELTA primena, kad 2021 metais vykusių riaušių prie Seimo byloje kaltinimai pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, iš viso 92,6 tūkst. eurų sumai, šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 metų rugpjūčio dešimtą dieną nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 metų kovo 20 dienos nutartimi, ji yra įsiteisėjusi.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas mano, kad įstatymas D. Zagreckui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikytas nepagrįstai, nes pagal tą nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami asmenys, dalyvavę organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausę nusikalstamam susivienijimui. D. Zagreckui įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės nebuvo pateikti.

Konstatavus, kad D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas neteisėtai, jo parodymai pripažinti kaip neatitinkantys Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Įstatymas numato, kad įrodymais gali būti tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys.

Tuo metu eksteisėjas G. Čekanauskas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bylą kelerius metus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad iš G. Čekanausko pusės nebuvo realaus ir tikro susitarimo bei ketinimo gauti kyšį.

„Duomenų, kurie patvirtintų, jog ketino ar bandė realiai daryti kokį nors poveikį baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. Čekanauskas veikė esant tiesioginei tyčiai ir siekė D. Zagrecko pageidaujamo rezultato“, – rašoma teisėjų Gintaro Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės nuosprendyje.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo Giedriaus Valatkevičiaus baudžiamąją bylą  dėl prekybos žmonėmis. G. Valatkevičius kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu. Vargingose šeimose augę jaunuoliai 2015 metais buvo išvežti į užsienį ir verčiami daryti nusikaltimus – jie iš namų ir automobilių vogė maisto produktus, įvairius daiktus, o grobį atiduodavo verbuotojams. Šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui G. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

Advokatas įtartas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas rėmėsi EŽTT ir LAT praktika

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija savo sprendimą dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma nuosprendyje.

Pasak jo, analogiškos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų vertinimo, laikomasi ir LAT bylose.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų savarankiškumą, objektyvumą, patikimumą turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti tos grupės nusikalstamas veikas.

„Dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas D. Zagreckui nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 1 straipsnio 1 dalies pagrindu (tai yra atskleidus organizuotos grupės nusikaltimus – BNS)“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, per teisminį nagrinėjimą gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad D. Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neteisėtai.

Tuo metu kaltinimą palaikanti prokurorė atsisakė vertinti atleidimo nuo atsakomybės pagrįstumą ir teisėtumą, Ji aiškino, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, o D. Zagrecko veiksmų teisinis vertinimas nėra šios bylos dalykas.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad laikosi nuomonės, jog nagrinėdamas bylą teismas privalo įvertinti, ar tokio asmens parodymais galima remtis ir spręsti dėl G. Čekanauskui ir G. Valatkevičiui pateiktų kaltinimų pagrįstumo.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad viso proceso metu D. Zagreckas apklaustas ne vieną ir ne du kartus, kiekvieną kartą jis nurodydavo aplinkybes, kurios sutapo dalyje dėl susitikimų su G. Čekanausku laiko, vietos ir pokalbių temų.

„Tačiau jo parodymai faktiškai visą laiką buvo nevienodi aiškinant aplinkybes dėl pinigų, G. Čekanausko pozicijos ir atsakymų“, – paskelbė teismas.

D. Zagreckas teisme aiškino norėjęs, kad jo ginamajam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis prašė G. Čekanausko pasikalbėti su bylą nagrinėjančiu teisėju ir sužinoti, kaip būtų galima to pasiekti.

Ką konkrečiai darė G. Čekanauskas, advokatas tvirtino nežinąs. Pasak jo, teisėjas niekada nėra sakęs, ar bus teigiamas, ar neigiamas rezultatas. G. Čekanauskas jam yra sakęs, kad kalbėjo su teisėju R. Švirinu, bet aiškaus atsakymo negavo.

Bylos duomenimis, pinigai – 17 tūkst. eurų – buvo paimti iš G. Valatkevičiaus, tačiau nebuvo perduoti G. Čekanauskui.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad, susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas 2019 metų kovą parašė pareiškimą, kuriame nesugebėjo tiksliai nurodyti sumos, jis teigė, kad G. Čekanauskui pasiūlė 10–15 tūkst. eurų, kad paveiktų teisėją R. Šviriną.

„Teismas šioje byloje nevertina D. Zagrecko elgesio, tačiau jo paties nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl pinigų kiekio, dėl pinigų vartojimo savo reikmėms neleidžia paneigti minėtų jo kolegos prielaidų, kad pasakojimais apie galimybę daryti įtaką dirbusiems teisėjams, paprasčiausiai siekta nesąžiningai sureikšminti savo paslaugas ir užsidirbti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

Buvęs advokatas D. Zagreckas dabar yra saugomas valstybės, jo parodymais remiamasi ir kitose byloje, kuriose įtarimai dėl galimos korupcijos pateikti buvusiems advokatams ir teisėjams. Valstybės saugomą liudytoją į apklausas teismuose atlydi kaukėti policijos pareigūnai.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą G. Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, pokalbių detalės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad G. Valatkevičius norėjo, jog advokatas D. Zagreckas, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų teisėją R. Šviriną.

„(..) pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė tam asmeniui – advokatui D. Zagreckui didesnės negu 250 MGL vertės kyšį“, – nusprendė teismas.

R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, jis savo noru paliko darbą Kauno apygardos teisme ir perėjo dirbti į teismą Alytuje. 

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisme liudijęs nukentėjusysis Olegas Samsonas prisiminė 2001 m. rugsėjo įvykius, kai jis, būdamas policijos pareigūnu, patruliuodamas Kaune, buvo apšaudytas V. Savickio ir R. Zamolskio. Vyras pasakojo tąkart su kolega gavę informacijos apie tai, kad Dainavos mikrorajone, stadione, du vyrai iš nepilnamečio esą bando atimti motorolerį.

„Atvykome į vietą, pamatėme, kad stadione stovėjo vaikinas, gal 14-kos metų. Prie stovėjo vyriškis. Priėjome prie vaikino, paklausėme, kas vyksta. Pavedėme vyrą į šoną. Vaikinas pasakė, kad atėjo du vyriškiai, reikalavo motorolerio. Antro vyriškio nematėme.

Vyro paprašius parodyti dokumentus, jis dešinę ranką įsikišo į kišenę. Aš vyrą apžiūrinėjau nuo galvos iki kojų. Prisimenu, kad pakėlęs akis, pamačiau, kad į mane jau yra nukreiptas pistoletas. Buvo šūvis, spėjau pasisukti, kulka pataikė į ranką, nubrozdino smilkinį. Buvo mintis pasitraukti ir atsišaudyti. (...) Bėgau zigzagais nuo to vyro“, – dėstė buvęs policininkas.

O. Samsonas tvirtino esantis įsitikinęs, kad, jei jis būtų nepasukęs galvos į šoną, jam kulka būtų pataikiusi į kaktą.

„Jei nebūčiau pasisukęs, būčiau gavęs kulką į kaktą“, – sakė nukentėjusysis.

O. Samsonas pasakojo, kad jam traukiantis, į jį vyras šaudė toliau. Viena iš paleistų kulkų, anot nukentėjusiojo, jam pataikė į juosmens sritį.

Vyro teigimu, vėliau jis sužinojo, kad į jį šaudęs asmuo buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Pats R. Zamolskis, pasak O. Samsono, kaip paaiškėjo vėliau, į jį ir jo kolegą pareigūną šaudė, pasislėpęs krūmuose.

O. Samsonas teisme tvirtino, kad dėl peršautos rankos jis liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol.

„Dabar pas mane yra judesio apribojimas, pažeistas riešas. Negaliu normaliai ištiesti rankos, susilpnėjusi jėga, ne pilnai funkcionuoja pirštų pritraukimo funkcija“, – komentavo vyras.

Jis civilinio ieškinio byloje nėra pateikęs.

Liudytoja: galvojau, kad jaunuoliai nusipirko žaislinių automatų

Teisme antradienį taip pat apklausti keliu liudytojai, kurie prisiminė 2001 m. balandį prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykusias šaudynes, kurių metu, kaip įtariama, R. Zamolskis su V. Savickiu apšaudė paimti pinigų atvažiavusius inkasatorius.

Liudytoja Rasa Urbanovič pasakojo, kad tuomet dirbusi prekybos centre veikusioje vaistinėje. Ji tvirtino pamačiusi parduotuvėje vaikštinėjantį vyrą, kuris stebėjo atvykusius inkasatorius.

Jei nebūčiau pasisukęs, būčiau gavęs kulką į kaktą.

Vėliau ji teigė pamačiusi, kaip du vyrai ėmė šaudyti į inkasatorius, jų tarnybinį automobilį. R. Urbanovič užsiminė jau anksčiau pamačiusi, kad vyrai turi ginklus. Tiesa, iš pradžių ji teigė nesupratusi, kad ginklai yra tikri.

„Galvojau, kad jaunuoliai nusipirko žaislinių automatų, nes mačiau, kad tai buvo ilgas ginklas, ne pistoletas“, – kalbėjo moteris.

Liudytoja teigė mačiusi, kad iš automatinio ginklo šaudė vyras, kuris buvo užsidėjęs peruką.

„Vyrai, kurie šaudė, sėdo į savo automobilį ir pasišalino“, – tvirtino R. Urbanovič.

Kitas liudytojas Vaidas Šareika, kuris 2001 m. balandį dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima bazė“, pasakojo, kad šaudynės įvyko vėlai, vakare, apie 23 val. 30 min., kai buvo ruošiamasi uždayti prekybos centrą. 

„Stovėjau prie kasų ir išgirdau tarsi šūvius. Galvojau, kad vaikai sprogdina petardas. Priėjau prie durų, jos atsivėrė ir pamačiau gulintį inkasatorių. Pamačiau du vyrus. Vienas jų, kiek pamenu, turėjo automatinį ginklą, kitas turėjo pistoletą. Jie ginklus nukreipė į mane ir eidami atbulai nuėjo iki automobilio, atsisėdo į jį ir išvažiavo“, – pasakojo liudytojas.

Jis tvirtino, kad aukštesnis ir stambesnis vyras buvo su peruku. Vėliau, anot V. Šareikos, jis sužinojęs, kad tai buvo R. Zamolskis.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas kitąmet, vasario mėnesį

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį tęsė baudžiamosios bylos, kurioje L. Ragelskis kaltinamas tyčiojimuisi iš baltarusių, kurstymu, nagrinėjimą. Teismo posėdyje toliau buvo apklausiami liudytojai.

Byloje liudijęs Lietuvoje gyvenantis baltarusis A. Januškevičius teigė matęs vaizdo įrašą internete, kuriame L. Ragelskis demonstravo, kaip išmeta į šiukšlių maišą Vilniuje, prie Baltarusijos ambasados, sudėliotus A. Lukašenkos režimo aukų portretus, gėles.

„Jis vaizdo įraše įžeidinėjo baltarusius. (...) Jis sakė, kad čia prinešė šiukšlių, reikia jas išnešti“, – komentavo liudytojas.

Jis pažymėjo manantis, kad L. Ragelskis, išmesdamas portretus, siekė įžeisti baltarusius.

„Tai nebuvo šiukšlės. Viskas buvo gražiai sudėliota, sustatyta, mes tą vietą prižiūrėjome“, – dėstė A. Januškevičius.

„Man buvo skaudu, mane tai įžeidė. Jis tai surinko ir išmetė kaip šiukšles, nors tai buvo žuvusių žmonių atminimas. Įžeidė mane jo veiksmai ir dėl to, kad aš prisidėjau prie įamžinimo pinigais, o jis atėjo ir viską išmetė“, – pasakojo liudytojas.

Jis tai surinko ir išmetė kaip šiukšles, nors tai buvo žuvusių žmonių atminimas.

A. Januškevičius teigė, kad L. Ragelskio veiksmai jį įžeidė kaip baltarusį.

Vyras, paklaustas, kodėl, jo manymu, L. Ragelskis siekė įžeisti baltarusių tautą, tikino, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą buvo atėjęs į baltarusių rengtas akcijas prie Baltarusijos ambasados, provokavo susirinkusiuosius.

„Jis anksčiau mūsų akcijose šaukdavo „kodėl jūs čia?“, „ko čia jums reikia?“, – pasakojo A. Januškevičius.

Liudytojas svarstė, kad greičiausiai kaltinamajam nepatinka baltarusių tauta arba jis, surinkęs aukų portretus, galėjo vėliau siekti iš to pasipelnyti.

„Galbūt jam nepatinka baltarusiai. Nors kiti lietuviai, kurie atvyko į akcijas, palaikydavo mus. Galbūt jis, surinkęs tuos portretus, nuotraukas išmesdavo, o rėmelius parduodavo“, – dėstė vyras.

Kitame teismo posėdyje byloje ketinama tęsti liudytojų apklausas.

ELTA primena, kad L. Ragelskis yra kaltinamas kurstymu, tyčiojimusi iš baltarusių, žydų, viešosios pagarbos vietos išniekinimu. Prokuratūros duomenimis, 2020 m. spalį L. Ragelskis prie Baltarusijos ambasados pastato Mindaugo gatvėje, Vilniuje, filmavo save, tyčiojosi iš protestuojančių žmonių, kalbėjo apie getus, litvakus.

Kitame „Youtube“ kanale patalpintame vaizdo įraše, anot teisėsaugos, L. Ragelskis įžeidinėjo protestuojančiuosius prieš autoritarinį Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, tyčiojosi iš jų.

Taip pat, prokuratūros duomenimis, viename iš vaizdo įrašų L. Ragelskis fiksavo, kaip esą išniekino viešą pagarbos vietą – į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, pastatytas žvakes, gėles.

Šis prokuroro Justo Lauciaus prašymas nuskambėjo per teismo posėdį antradienį, teismui skelbiant pranešimą apie bylą ir proceso dalyvių skundų argumentus.

Prokuroras kol kas nekomentuoja, dėl kokių aplinkybių prašo apklausti šį buvusį Kauno politiką.

Teisėjas Albinas Bielskis jam atsakė, kad šioje byloje iki įrodymų tyrimo dar neprieita, bylos nagrinėjamas bus tęsiamas trečiadienį, o prokuroras J. Laucius, suteikus jam žodį, galės paaiškinti šio liudytojo apklausos reikalingumą.

Šioje byloje teisiamas pirmosios instancijos teismo išteisintas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis žurnalistams sakė, kad S. Šliažas galėjo būti susijęs su liberalų Kaune organizuotomis pilietiškumo pamokomis.

„MG grupės“ baudžiamosios bylos duomenimis, pilietiškumo pamokoms rengti galėjo būti panaudota šio koncerno parama, ją gavo „Laisvės studijų centras“ ir kito išteisinto liberalo Gintaro Steponavičiaus labdaros fondas. Prokuratūros manymu, taip buvo susitarta neteisėtai finansuoti Liberalų sąjūdžio veiklą.

Liberalų sąjūdžio ir Vyriausiosios rinkimų komisijos viešai skelbiamais duomenimis, nuo 2015 metų gegužės 19 iki 2017 metų vasario 6 dienos S. Šliažas dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

„MG grupės“ politinės korupcijos byloje paskyrus atsarginį teisėją, ji Apeliaciniame teisme nagrinėjama iš naujo.

Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Prokuroras J. Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Skundą byloje yra padavęs tiek jis, tiek išteisintųjų atstovai, ginčijantys žvalgybos duomenų teisėtumą.

Patyrė pažeminimą

Procesai nagrinėjamose bylose nenutrūko, tačiau jie vyksta įvairiai – kartais nuotoliniu būdu, kartais mišriu, kai vieni proceso dalyviai kviečiami ateiti į teismo salę, kiti dalyvauja per nuotolį. Prie COVID-19 pandemijos pakitusių tvarkų, regis, jau pripratome, tik kartais tos pasikeitusios tvarkos prasilenkia su sveiku protu.

Liudyti į Kauno apylinkės teismą pakviestas kaunietis buvo priverstas laukti lietuje, lauko temperatūrai siekiant vos 5 laipsnius šilumos. "Turėjau atvykti 13 val. Prie teismo durų buvau keliomis minutėmis anksčiau. Vyliausi ramiai teismo pastato viduje palaukti, tačiau kažkoks diedukas, suprask, įleidėjas ar neįleidėjas į teismą, liepė eiti lauk", –  neslėpė susierzinimo kaunietis.

Gal viskas būtų pasibaigę sklandžiai, jei po tų kelių minučių, 13 val., žmogus būtų pakviestas vidun, tačiau jo niekas neatėjo pasitikti. "Styrojau lietuje, šaltyje ir laukiau kažkokios teismo malonės, nors atėjau liudyti. Tas diedukas neleido net į koridorių įeiti, nepadėjo prašymai, kad lyja ir šalta. Ar tai normalu? Ar karantino taisyklėse nurodyta, kad žmogų reikia palaikyti lietuje, kad nuplautų virusą?" – liejo nuoskaudą vyras.

Į teismą pakviestam liudytojui buvo liepta, lyjant lietui, laukti lauke. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nereikalingas laukimas

Virš Kauno apylinkės teismo rūmų pastato centrinių durų iš tiesų nėra jokio stogelio. Esant atšiauriam orui, į teismą kviestas žmogus neturi kur pasislėpti, o nueiti tolėliau, tarkim, į šalia esančią tarpuvartę, taip pat negali, nes jei būtų kviečiamas, negirdėtų ir veikiausiai gautų baudą už tai, kad neatvyko.

"Kas atsitiktų, jei žmonės lauktų erdviame teismo vestibiulyje ar bent koridoriuje? Teismas neturi už ką nusipirkti dezinfekcinio skysčio?" – toliau pyktį liejo kaunietis. Šis atvejis išties padvelkė absurdu, kai paaiškėjo, kad 13 val. pakviestas liudytojas bus reikalingas tik 14.30 val.

"Yra skirtumas tarp 13 val. Ir 14.30 val.? – retorinius klausimus bėrė kaunietis. – Ar tai reiškia, kad pusantros valandos turėjau mirkti lietuje?" – piktinosi vyras.

Teismas ginasi

Kauno apylinkės teismo pirmininko patarė Vaiva Milkeraitienė užtikrino, kad proceso dalyviai, tarp jų – ir liudytojai, privalo atvykti teismo šaukime nurodytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 10 min. iki paskirto teismo posėdžio laiko. Visi šie asmenys į teismo pastatą yra įleidžiami, jiems yra sudaromos sąlygos laukti.

Tas diedukas neleido net į koridorių įeiti, nepadėjo prašymai, kad lyja ir šalta. Ar tai normalu?

"Pažymėtina, kad teismo šaukimais ar pranešimais pakviestiems asmenims prireikus palaukti, jie būna teismo patalpose. Pabrėžtina, kad niekas iš kviestų proceso dalyvių lauke nelaukia. Jei tokia situacija vis dėlto nutiko, galima daryti prielaidą, kad asmuo nebuvo šaukiamas teismo šaukimu ar pranešimu, o buvo pakviestas vienos iš bylos šalies ar advokato iniciatyva ir teismas apie tokio liudytojo atvykimą neturėjo jokių žinių", – situaciją neigti mėgino teismo pirmininko patarėja.

Nuo praėjusio pavasario Kauno apylinkės teisme tiesioginis asmenų aptarnavimas yra ribojamas. Išimtys taikomos tik tuomet, kai į teisėjo nagrinėjamą bylą yra šaukiami bylos proceso dalyviai, taip pat – ir liudytojai.

Karantino laikotarpiu Kauno apylinkės teisme prioritetas teikiamas teismo darbuotojų, kitų asmenų saugumui užtikrinti, todėl preciziškai laikomasi valstybės rekomendacijų dėl karantino ir teisme nustatytos organizacinės tvarkos.

Teismo pirmininko patarėja nurodė, kad nei pirmo, nei antro karantino metu teismas nėra gavęs skundų dėl laikinų teismo darbo nepatogumų, kurie išimtinai susiję su rekomendacijomis dėl karantino.

„Jokio spaudimo nebuvo daroma, apklausa vyko konstruktyviai 3,5 valandos. Aš pasirašiau pasižadėjimą neviešinti (informacijos)", – sakė jis žurnalistams.

P. Latuška buvo iškviestas į Tyrimų komitetą kaip liudytojas baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl Koordinacinės tarybos, kurios prezidiumui jis priklauso, suformavimo.

Pasak opozicionieriaus, Koordinacinė taryba tęs savo darbą.

„Aš nemanau, kad mes peržengiame teisinio lauko ribas“, – pareiškė jis.

Prie Tyrimų komiteto pastato susirinkę Minsko gyventojai P. Latušką pasitiko plojimais.

BNS kalbinti teisininkai sako, kad supainioti ar nesuprasti, kokiu statusu esi apklausiamas - neįmanoma. Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas BNS šeštadienį patvirtino prieš kelias savaites taip pat buvęs apklaustas šiame tyrime.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso procedūras apklausa specialiuoju liudytoju vykdoma prokurorui priėmus nutarimą ir tik asmeniui pasirašytinai sutikus būti apklausiamam šiuo statusu, prokuroro nutarime asmeniui išaiškinamos jo, kaip specialaus liudytojo, teisės, pareigos ir atsakomybė.

„Aš to neužfiksavau“, - BNS šeštadienį sakė G.Steponavičius, paklaustas, ar apklausos protokole pasirašė po specialaus liudytojo statusu.

Teisininkas: supainioti neįmanoma

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pateikti įtarimus.

„Procedūra būna tokia, kad prieš suteikiant statusą priimamas prokuroro nutarimas, tada su tuo nutarimu supažindinamas asmuo, kuriam suteikiamas statusas, ir visos teisės ir pareigos ten jam yra išaiškinamos ir nutarimas yra pasirašomas“, - BNS šeštadienį sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas.

Ž.Radišauskas BNS patvirtino, jog G.Steponavičiaus statusas tyrime - specialusis liudytojas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas dr. Audrius Juozapavičius BNS teigė, jog „supainioti specialiojo liudytojo statusą su liudytojo statusu - neįmanoma“.

„Asmuo būna apklausiamas kaip liudytojas arba kaip specialusis liudytojas. Jeigu asmuo apklausiamas apie savo veiką, jis apklausiamas specialiuoju liudytoju. Apklausai reikalingas prokuroro nutarimas, su kuriuo apklausiamas asmuo yra supažindinamas ir jį pasirašo“ - aiškino teisininkas.

G. Steponavičius: supratau, kad esu liudytojas

Atsakydamas į BNS klausimus, teisininko išsilavinimą turintis G.Steponavičius kartojo, kad į vienintelę kol kas vykusią apklausą rugpjūčio 11 dieną buvo kviečiamas kaip liudytojas ir po apklausos išėjęs kaip liudytojas.

Jis teigė tik penktadienį iš žurnalisto klausimų supratęs, kad jo statusas byloje - specialaus liudytojo. Apie G.Steponavičiaus specialaus liudytojo statusą šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Lankydamasis (Generalinėje prokuratūroje - red.) aš supratau,, kad esu ne tik kviečiamas, bet ir apklausiamas kaip liudytojas ir iš tiesų toliau dėl to klausimo aš nei sukau galvos, nei ką. Tačiau dabar informacija iš prokuratūros pasiekianti, kaip suprantu, patvirtina mano statusą kaip specialiojo liudytojo. Savo iniciatyva susisiekiau su tyrimą vykdančiu prokuroru, kitą savaitę ketinu susitikti ir aptarti mano statusą ir mano galimus tolesnius parodymus šioje byloje“, - BNS šeštadienį sakė G.Steponavičius.

„Jeigu man nerūpėtų (mano statusas - BNS), tai sėdėčiau ausis suglaudęs, tačiau aš noriu kuo greičiau išsiaiškinti situaciją ir ėmiausi iniciatyvos“, - kalbėjo parlamentaras.

Paklaustas, ar susisiekus su tyrimą vykdančiu prokuroru šis nepatvirtino jo statuso byloje, G.Steponavičius aiškino, jog pokalbis buvo labai trumpas ir jo metu tebuvo suderintas susitikimo kitą penktadienį laikas. Anot liberalo, „gali būti, kad tai bus apklausa“.

„Aš dar kartą sakau, kad išėjau ir Prokuratūros ir komentavau supratęs, kad esu liudytojas. Jeigu Prokuratūra, sakykim, tuo metu būtų kitaip informavus, tai atitinkamai ir būtų iš jų pusės toks komentavimas“, - kalbėjo G.Steponavičius. Generalinė prokuratūra G.Steponavičiaus apklausos šių metų rugpjūtį nekomentavo.

Klausiamas, ar nebuvo klaidinami rinkėjai, prieš Seimo rinkimus neturėję visos informacijos apie jo statusą tyrime, G.Steponavičius teigė besijaučiąs ramus.

G.Steponavičius išrinktas į naujos kadencijos Seimą pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą daugiamandatėje apygardoje, dėl parlamentaro mandato jis varžėsi ir vienmandatėje sostinės Verkių apygardoje, tačiau pralaimėjo jau pirmame rinkimų ture.

„Jokie įtarimai nėra pareikšti, aš ir viešai, ir partijos kolegas, ir visuomenę esu informavęs apie visas svarbiausias aplinkybes susijusias su šia byla ir aš esu pakankamai ramus dėl to, koks vykdomas tyrimas ir dėl to, koks jame vienaip ar kitai mano vaidmuo. Tai čia aš elgiuosi gana korektiškai ir neturiu, ko slėpti“, - sakė G.Steponavičius.

Tyrėjai prašė G. Steponavičiaus susirašinėjimo duomenų

G.Steponavičius BNS taip pat patvirtino, jog tyrimą atliekantys pareigūnai yra kreipęsi į Seimą prašydami leisti atlikti procesinius veiksmus jo atžvilgiu.

„Buvo kreiptasi dėl mano elektroninio pašto susirašinėjimo duomenų. Pridurčiau, kad buvo delsiama šituos duomenis pateikti ir aš sužinojęs tai, nedelsdamas paprašiau, kad tie duomenys būtų kuo greičiau perduoti kaip galintys padėti tyrimui irtis į priekį“, - teigė G.Steponavičius.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė, taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę BNS atsisakė komentuoti informaciją apie teisėsaugos prašymą pateikti kai kuriuos G.Steponavičiaus duomenis. Neoficialiomis žiniomis, toks kreipimasis buvo gautas dar prieš mėnesį, tačiau dėl Seimo rinkimų ir parlamento vadovybės kaitos, Seimo kanceliarijos sprendimas dėl teisėsaugos prašomų pateikti duomenų užtruko.

„Žinau, kad tai truko šiek tiek ilgiau ir dabar laike negaliu pasakyti kada, aš tų raštų nemačiau. Kai manęs paklausė, ar aš sutinku, aš supratau, kad Seimo kanceliarija nebuvo linkusi tais duomenimis dalintis. Aš manau, kad taip niekaip nėra susiję su kažkokiais imunitetais ar neliečiamumais ir manau, kad mano susirašinėjimas turi būti prieinamas ir aš tikrai neturiu ko slėpti. Aš suprantu, kad tie duomenys jau turi būti perduoti (teisėsaugai - BNS)“, - sakė parlamentaras.

E. Gentvilas taip pat apklaustas

Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių frakcijos Seime seniūnas E.Gentvilas sako taip pat nežinojęs apie savo pavaduotojo frakcijoje G.Steponavičiaus statusą tyrime.

„Ne, nieko nežinojau. Šįryt (šeštadienį - BNS) perskaičiau spaudą ir sužinojau. Daugiau nieko nežinau, su niekuo nekalbėjau. Su G.Steponavičiumi rytoj (sekmadienį - BNS) susitinku“, - BNS šeštadienį sakė E.Gentvilas.

Pasak jo, sekmadienį susitikime su G.Steponavičiumi bus kalbama ir apie jo ateitį partijoje.

„Aš turiu savo nuomonę, derinsiu ją, išsakysiu ją G.Steponavičiui ir kolegoms“, - sakė E.Gentvilas.

Jis patvirtino, kad ir pats buvo apklaustas liudytoju lapkričio viduryje.

„Aš esu apklaustas lapkričio 19 dieną galbūt ir tiek, bet ne Prokuratūroj, o STT. (...) Aš, tiesą sakant, seniai laukiai, kada paklaus, ar E.Masiulis darė poveikį dėl J.Basanavičiaus paminklo, ar Utenos kelio. Turėjau atsakyti į tuos klausimus ir atsakymas vienareikšmiškas - ne“, - teigė E.Gentvilas.

G. Steponavičius: esu pasiruošęs priimti sprendimus

„Jeigu šitoje byloje situacija keisis, žinoma, aš atitinkamus sprendimus priimsiu. Bet kokiu atveju aš galvoju, kad sprendimas mano tikrai bus toks, kad niekaip nekenkti partijai ir dėl to klausimų tikrai nėra. Tikiuosi, kad po susitikimo su prokuroru man taip pat bus aiškiau ir esu pasiruošęs būti principingas ir būsiu principingas“, - kalbėjo parlamentaras, klausiamas, ar neketina stabdyti narystės Liberalų sąjūdyje.

Šią savaitę specialiuoju liudytoju kitame STT atliekamame korupcijos tyrime apklaustas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sustabdė savo narystę socialdemokratų partijoje.

Klausiamas ar neketina pasekti šiuo pavyzdžiu, G.Steponavičius teigė, jog tyrimai yra skirtingi.

„Kiekviena byla yra skirtinga ir vaidmenys žmonių yra atitinkamose bylose nevienodi. Taip kad šiuo atveju dar kartą galiu pakartoti, kad esant įtarimams esu pasiruošęs daryti sprendimus. Bet šiandien jokių įtarimų mano atžvilgiu nėra pareikšta“, - kalbėjo liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas.

Teisėsauga tiria politinės korupcijos bylą

STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. Pats V.Toleikis tuomet apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

G.Steponavičius tuomet sakė visiškai neabejojantis fondo veiklos skaidrumu, o teisėsaugos veiksmus vadino suprantamais, nes tarp fondo rėmėjų yra buvęs tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Parlamentaras teigė, kad per visą fondo gyvavimo istoriją šio koncerno parama sudarė apie 10 proc. visos paramos ir sudarė 34 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

Teisėsauga šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą, jame kyšininkavimu įtariami buvę Seimo nariai buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ir vienas „darbiečių“ lyderių Vytautas Gapšys. Jie įtariami paėmę stambius kyšius iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kad veiktų koncerno naudai.

„MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui pareikšti įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais taip pat apklausti „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bei koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.