Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad su valstybės oficialiai visuotiniu gyventojų surašymu ir apklausa lygiagrečiai Lenkų sąjungos inicijuojama akcija „prisidengiant minėtais visuotiniu gyventojų surašymu ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniu tyrimu atsiranda prielaidos klaidinti gyventojus“.

„Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva“, – sakoma institucijų išplatintame pranešime.

Jame pažymima, kad šiemet Lietuvos statistikos departamentas atlieka visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą naudodamasis tik administraciniais duomenų šaltiniais. Tam, kad Lietuvos gyventojų vaizdas būtų išsamesnis, atliekama ir gyventojų apklausa apie tautybę, kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija šią savaitę paskelbė lygiagrečiai su Statistikos departamento surašymu bei apklausa rengsiantys Vilniaus krašto lenkų tautins mažumos gyventojų surašymą.

Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva.

VDAI reaguodama į šią iniciatyvą atkreipia dėmesį, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). VDAI pažymi, kad specialių kategorijų asmens duomenys, pavyzdžiui, tautybė, yra jautresni, todėl reikalauja daugiau apsaugos, nes jų tvarkymas gali sukelti didesnę riziką žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

„Atkreipiame dėmesį, kad duomenų valdytojas – šiuo atveju Lietuvos lenkų sąjunga, privalo užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi ir sugebėti įrodyti, kad apklausiamus žmones tinkamai informuoja apie asmens duomenų tvarkymą“, – skelbiama pranešime.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia atsiribojantis nuo bet kokių kitų tyrimų ir informuoja, kad, pasibaigus internetinei gyventojų apklausai, departamento klausėjai lankysis pas gyventojus namuose tik tuo atveju, jei nepavyks su jais susisiekti telefonu. Visi atrinkti tyrime dalyvauti gyventojai apie tai bus informuoti laišku. Klausėjai savo darbą pradės tik nuo balandžio. Klausėjas visada su savimi turės pažymėjimą.

Lietuvos lenkų sąjunga paskelbė tautinės mažumos gyventojų surašymą ketinanti rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat ir dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų, asmenys anketas pildys savanoriškai, t. y. sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.

Politikė kartu leidžia suprasti, kad šiuo metu Seimo mandatą turintys LLRA-KŠS nariai atsargiai vertina kai kurių Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų brandinamas galimybes sukurti dar vieną frakciją Seime.

„Sudaryti iš dabar mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų frakciją nėra taip paprasta, nes kai kurie Seimo nariai nėra savarankiškai išsikėlę rinkimuose ir turi savo partijų programas ir yra neatsiejami nuo savo partijų. Tad būtų nelengvas procesas sudaryti tokią frakciją, kuri dirbtų iš vien“, – LRT radijui sakė R. Tamašunienė.

Pasak politikės, trys mišrioje Seimo narių grupėje esantys LLRA-KŠS  nariai svarsto ir kitą kelią – jungtis prie gausiausios „valstiečių“ frakcijos, taip uždegant žalią šviesą jai iškelti opozicijos lyderį ir įgyti dar vieną poziciją Seimo valdyboje.

Tas procesas vyksta, kalbamės ir įvairių kelių ieškome. Aš taip pat manau, kad opozicijos lyderis nėra išgalvotas personažas ir parlamente užtikrinti Seimo mažumos teises ši figūra yra labai svarbi.

„Tas procesas vyksta, kalbamės ir įvairių kelių ieškome. Aš taip pat manau, kad opozicijos lyderis nėra išgalvotas personažas ir parlamente užtikrinti Seimo mažumos teises ši figūra yra labai svarbi (...). Tačiau šiuo metu yra ir kita galimybe, kad viena didelė opozicinė frakcija, turėdama 1/ 2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, deleguotų (nuo savęs – ELTA) opozicijos lyderį į valdybą“, – teigė R. Tamašunienė.

Politikė tikino, kad kaip tik šiuo metu galimybė, jog prie LVŽS frakcijos prisijungtų mišrioje Seimo narių grupėje esantys LLRA-KŠS atstovai, yra svarstoma.

„Mes neatmetame ir galvojame. Tačiau čia reikėtų ir partijos sprendimų: tarybos, yra Statutas, ir mes turime jo laikytis. Tokia diskusija vyksta“, – teigė ji, pažymėdama, kad pavasarį į šiuo metu keliamus klausimus dėl opozicijos lyderio turėtų būti atsakyta.

„Pavasariui atėjus vis tiek didžioji frakcija judės ir burs. Įsivaizduoju, kad bus sudėtinga, bet, man atrodo, kažkoks pokytis įvyks“, – teigė  R. Tamašunienė.

Nepavykstant rasti sutarimo tarp opozicinių partijų, „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė neslepia, kad žvalgosi kelių parlamentarų, kurie, papildę jos vedamos frakcijos gretas, leistų „valstiečiams“ įgyti dar vieną Seimo vicepirmininko postą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai Seime trūksta dviejų narių, kad jie galėtų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.

Surašymą ketinama rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

„Duomenis ketinama saugoti 25 metus, galėsime pasidaryti lyginamąją analizę ir matyti tikruosius skaičius. Žiūrint į Vilniaus apskritį ir 2011 metų bendrojo gyventojų surašymo duomenis matome, kad apie 2 proc. žmonių nėra deklaravę savo tautybės. Tai galima daryti prielaidą, kad tai tautinių mažumų gyventojai, kurie nenurodo savo tautybės“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad surašymą rengianti Lietuvos lenkų sąjunga yra didžiausia lenkų tautinę mažumą vienijanti organizacija, turinti apie 12 tūkst. narių, 12 skyrių.

Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų.

„Asmenys anketas pildys savanoriškai, taip pat sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką. Lenkų sąjunga duomenis rinks tik vienu išimtinai tikslu – palyginamosios analizės tikslu. Surašinėtojai turės skiriamąjį bruožą, aiškiai matomą surašinėtojo pažymėjimą, bus tinkamai instruktuoti darbui su asmens duomenimis“, – sakė V. Urbanas.

Anot jo, surašymas prasidės artimiausiu metu, „bus paisoma visų epidemiologų rekomendacijų, taip pat Vyriausybės nutarimų ir karantino metu bus laikomasi visų reikalavimų“.

„Bus trys keliai kaip surašymą atlikti: pirmas dalykas, bus popierinė anketos forma, antra bus elektroninė anketos forma, trečias variantas – telefoninio ryšio priemonėmis užpildyti tą anketą, vėliau ją pasirašyti. Mes manom, kad karantinas amžinai nesitęs, mes neturim tikslo tą surašymą atlikti per labai trumpą laiką, per mėnesį, pavyzdžiui, mes manom, kad jį bus galima ir ilgiau atlikinėt, kadangi pastangos ir ištekliai žmogiškieji, finansiniai bus tikrai dideli“, – kalbėjo koordinatorius.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, tačiau jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.

Šis klausimas į plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos prašymu.

Paklausimo KT projektą pateikusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad vertinti, ar buvo padaryta Seimo rinkimų pažeidimų, turi teisę ne politikai, o tik Konstitucinis Teismas.

KT norima paklausti išvados, ar per Seimo rinkimus Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją „Viso gero, Woldemortai“ nebuvo pažeisti agitacijos žymėjimo reikalavimai nurodyti lėšų šaltinį ir aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos, ar nebuvo pažeistas draudimas skelbti kompromituojamą medžiagą nesuteikiant galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. Klausiama, ar ši akcija turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

Taip pat KT teiraujamasi, ar per pirmąjį Seimo rinkimų turą Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį turą.

Panerių-Grigiškių apygardoje LLRA-KŠS kandidatė Renata Cytacka nepateko į antrąjį rinkimų turą 93 balsų skirtumu. VRK perskaičiavus balsus šioje apygardoje, aptikta įvairių pažeidimų.

„Kalbame apie teisę į gynybą. (...) Konstitucinis Teismas atsakys į visus klausimus“, – sakė LLRA-KŠS atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak R. Tamašunienės, svarbu, kad KT suformuotų doktriną, kaip turi būti reglamentuotas trečiųjų asmenų dalyvavimas rinkimų kampanijoje.

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis LLRA-KŠS kreipimąsi vadino siekiu pažaboti žiniasklaidos laisvę.

„Matau bandymus elgtis panašiai, kaip yra Lenkijoje, ir žingsnis po žingsnio pažaboti mūsų žiniasklaidos laisvę. Ši valdančioji dauguma bandė įvairiais būdais ir ne kartą sau pajungti Lietuvos radiją ir televiziją (...) Dabar matau bandymą reglamentuoti, cenzūruoti nepriklausomą žiniasklaidą, jos leidėjus ir iniciatorius“, – sakė jis.

Matau bandymus elgtis panašiai, kaip yra Lenkijoje, ir žingsnis po žingsnio pažaboti mūsų žiniasklaidos laisvę.

„Aš stebėjau šitą akciją ir mačiau jos veikimą, bet sau visą laiką galvojau, kad A. Tapino veiksmai nė kiek nekenkia LLRA-KŠS, o atvirkščiai – jie mobilizuoja partijos žmones labiau ateiti į rinkimus ir palaikyti, nes toks aktyvus puolimas paprastai mobilizuoja rinkėjus“, – tvirtino K. Masiulis.

Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nustatyti terminai kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo baigėsi  lapkričio 3 dieną. Tačiau iniciatoriai teigia, kad taip nutiko ne dėl Seimo, o dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kaltės.

„Kaip Seimo nariai buvo informuoti apie šitą kreipimąsi? Niekaip, net valdybos nariai nebuvo informuoti apie tai, kad yra toks kreipimasis. Kada Seimas nežino, kad yra toks kreipimasis, kokiu būdu Seimas gali balsuoti?“ – žurnalistams sakė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Seimo pirmininkas galėjo posėdį surengti skubos tvarka, bet to nedarė“, – pridūrė jis.

Tuo metu parlamento vadovo atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS informavo, kad pirmasis LLRA-KŠS skundas gautas spalio 26 dieną, jis buvo persiųstas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

„Komiteto nariams, kurie yra ir Seimo nariai iš įvairių Seimo frakcijų, rašto turinys buvo žinomas. Tokia praktika taikoma visiems panašaus pobūdžio dokumentams.  Teigdamas, kad Seimo nariai nebuvo informuoti, ar keldamas abejones, kad jie buvo informuoti netinkamai, R. Karbauskis sako netiesą“, – sakė V. Pranckiečio atstovas.

Anot jo, antrą Valdemaro Tomaševskio pasirašytą prašymą kreiptis į KT parlamento vadovas asmeniškai gavo jau praėjus įstatyme nurodytam 24 val. laikotarpiui, skirtam apskųsti rinkimų rezultatus.

Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.

Parlamento vadovo teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus parašai pakartoti dukart, todėl nesurinktas minimalus būtinas Seimo narių parašų skaičius – 47 – sušaukti nenumatytam posėdžiui.

Atmetus du pasikartojančius parašus, išeina, kad „valstiečių“ iniciatyvą dėl nenumatyto posėdžio palaikė 45 parlamentarai.

„Vakar, kai gavau dokumentus dėl posėdžio surengimo, tiesiog peržiūrėjau parašus ir radau dvi pavardes du kartus pakartotas. Kadangi nesurinkti reikalingi 47 originalūs parašai, aišku, kad tai yra galimai klastotė“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Vakar, kai gavau dokumentus dėl posėdžio surengimo, tiesiog peržiūrėjau parašus ir radau dvi pavardes du kartus pakartotas.

Jo žiniomis, dokumente taip pat yra antradienį Seime nebuvusių parlamentarų parašų.

„Bet čia tik mano nuomonė“, – sakė V. Pranckietis.

Jis žadėjo dėl galimo dokumento klastojimo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atmetė įtarimus dėl parašų klastojimo.

„Seimo nariai tikrai pasirašinėjo prie liudininkų, visi matėme, kaip ponia Tamašunienė ir Narkevičius pasirašė. Jie buvo atėję į mūsų frakcijos posėdį, tų liudininkų yra kokių 50. Tiesiog, matyt, įvyko taip – kadangi Seimo nariai pasirašinėjo ne vieną dokumentą, o daugiau, jie tiesiog suklydo ir pasirašė kelis kartus“, – žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

Ji neatmetė, kad „valstiečiai“ Seimo nutarimą dėl paklaustimo Konstituciniam Teismui bandys priimti ketvirtadienį per plenarinį posėdį.

„Manau, kad sprendimą galima rytoj priiminėti, Konstituciniam Teismui paaiškinant, kad vienas iš pareigūnų nevykdė savo funkcijos, o Seimo nariai, jau ką galėjo, iš savo pusės padarė“, – sakė A. Širinskienė.

„Tikrai labai apmaudu, kai partijų teisė ginčyti apribojama kažkokių pareigūnų veiksmais“, – pridūrė ji.

Antradienį „valstiečiai“ pranešė surinkę privalomus 47 parašus, kad būtų surengtas nenumatytas plenarinis posėdis apsvarstyti LLRA-KŠS prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimų šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatams.

LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.

Dėl to europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija kreipėsi į prezidentą ir Seimo pirmininką, kad šie savo ruožtu nusiųstų paklausimą KT dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Tačiau pirmadienį šį prašymą atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį – Seimo pirmininkas V. Pranckietis, nes neįžvelgė Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

„Valstiečiai“ savo ruožtu pareiškė, kad sprendimą dėl LLRA-KŠS kreipimosi turi priimti Seimas, o ne parlamento pirmininkas, dėl to jie inicijavo nenumatytą parlamento posėdį.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.

„Dabar renkami parašai, kad trečiadienį būtų rengiamas neeilinis posėdis, kad Seimo nutarimu būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą“, – antradienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pagal Seimo statutą, nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 47 parlamentarai.

„Valstiečių“ įsitikinimu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis negalėjo priimti vienasmenio sprendimo atmesti LLRA-KŠS prašymą kreiptis į KT dėl Seimo rinkimų pažeidimų ir galimos jų esminės įtakos rezultatams.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės tvirtinimu, tokį sprendimą gali priimti tik Seimas.

„Seimo pirmininkas tikrai negali, nes (įstatyme – BNS) yra parašyta, kad sprendimą priima prezidentas ir Seimas. Prezidentas yra vienasmenis organas, bet Seimo pirmininkas tikrai nėra lygu Seimas. Seimas yra kolegialus organas, kuris priima sprendimus nutarimo pavidalu ir priima kolegialiai“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Seimo pirmininkas, koks jis būtų geras ar blogas, tikrai negali uzurpuoti Seimo galių.

„Seimo pirmininkas, koks jis būtų geras ar blogas, tikrai negali uzurpuoti Seimo galių“, – pridūrė ji.

Komiteto pirmininkė taip pat stebėjosi, kad parlamentarai net nebuvo informuoti apie gautą LLRA-KŠS prašymą.

„Šiuo atveju Seimo nariai, jeigu ne žiniasklaida, net nežinotų apie tai. Bet su pačiu tekstu negaliu susipažinti“, – teigė A. Širinskienė.

Pasak jos, įstatyme nustatytas Seimo rinkimų rezultatų apskundimo mechanizmas kelia abejonių dėl numatytų 48 val. termino Seimui ir prezidentui priimti sprendimą ir dėl tarpininko vaidmens priskyrimo šioms institucijoms.

„Manau, kad saugiausias kelias būtų buvęs, kad prezidentas arba dabar Seimas kreiptųsi ir paliktų galimybę vertinti Konstituciniam Teismui“, – BNS sakė A. Širinskienė.

„Tai, ką rašo LLRA-KŠS, jiems kilę nuogąstavimų ir dėl galimo rezultatų klastojimo Panerių-Grigiškų apygardoje, juoba, kad VRK kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, ir dėl daugiamandatės – išsiaiškintume, kaip yra su ta reklama. Manau, kad dėl aiškumo ir dėl praktikos pačios kitų rinkimų metu tikrai geriausias variantas būtų palikti KT teisėjams galimybę priimti sprendimą“, – pažymėjo ji.

Antradienį Seimo pirmininkas V. Pranckietis pranešė, kad neketina inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes neįžvelgia Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Anksčiau Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė, o akcija negali būti prilyginama politinei kampanijai.

Partijų atstovai taip pat tvirtina, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nustačius, jog maždaug dešimtadalis balsų Panerių-Grigiškių apygardos Trakų Vokės apylinkėje buvo neįskaičiuoti ar įskaičiuoti netinkamai, čia rezultatai turėtų būti apskritai anuliuoti ir rengiami nauji rinkimai.

„Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. apylinkių. Vien dėl Panerių-Grigiškių minėtų atvejų, vien neantspaudavimas biuletenių gali turėti didžiulį mastą visoje Lietuvoje. Dėl to dar kartą paminėsiu, kad visi balsai turėtų būti perskaičiuoti, na o Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje, tikrai – rezultatai anuliuoti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė LLRA-KŠS atstovas, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, to reikia norint išsklaidyti abejones dėl rinkimų skaidrumo.

Nustačiusi pažeidimų, VRK dėl netinkamo darbo atleido Panerių-Grigiškių apygardos rinkimų komisijos pirmininką. VRK nariai sekmadienį perskaičiavo šios apygardos balsus, tačiau galutiniai pirmojo turo rezultatai nepasikeitė. Antrajame ture čia susirungs konservatorė Agnė Bilotaitė su Laisvės partijos atstove Rita Balčiūniene. VRK šią savaitę dar ketina perskaičiuoti šioje apygardoje rinkėjų atiduotus pirmumo balsus.

Renata Cytaca, A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Trečioji likusi LLRA-KŠS atstovė Renata Cytaca sako, kad neatitikimai apygardoje buvo didžiuliai, t. y. dalis biuletenių buvo neantspauduoti, balsai buvo perskaičiuojami dukart, o tai padarius buvęs keliasdešimties balsų atotrūkis tarp jos ir R. Balčiūnienės padidėjo.

„Buvau nustebinta – kai suskaičiavo, mano balsai kažkur pranyko, buvo išbraukti – nežinau faktų kodėl, nes iki šiol neturiu informacijos iš VRK kokiu pagrindu (...). Daugiausia neatitikimų mūsų apygardoje yra Trakų Vokėje, bet ir ne tik: beveik nė vienoje apylinkėje nebuvo taip, kad visi balsai, visi rezultatai sutapo“, – tvirtino R. Cytacka.

Buvau nustebinta – kai suskaičiavo, mano balsai kažkur pranyko, buvo išbraukti.

Jos duomenimis, kai kuriose apylinkėse nesutapo ir išduotų bei balsadėžėse rastų biuletenių skaičius, taip pat per 4 proc. biuletenių pripažinti negaliojančiais, kai kuriose apylinkėse biuleteniai buvo neantspauduoti arba tarp negaliojančių biuletenių rasta galiojančių, taip pat esą rasta kitų apygardų rinkėjų biuletenių, net ir kitų apygardų vienmandatininkų, reitingavimo balai keliuose biuleteniuose įrašyti tuo pačiu šratinuku, vienoda rašysena.

Pavyzdžiui, anot jos, Trakų Vokės apylinkėje po perskaičiavimo rasta per 130 papildomų balsų. Tad ji taip pat ragino perskaičiuoti visus balsus šalyje, o Panerių-Grigiškių apygardoje skelbti naujus rinkimus.

„Mūsų partijai nedaug reikėjo surinkti dar balsų. Jeigu kiekvienoje rinkimų apylinkėje visoje Lietuvoje nors po vieną tokį balsą pridėtum, mes peržengtumėme 5 procentų slenkstį“, – tvirtino R. Cytacka

Nesu naujokas, ne pirmą kartą dalyvauju rinkimuose, bet tokios painiavos ir tokių rezultatų, kuriuos bandoma pripažinti kaip galiojančius, man neteko dar matyti.

Tiek ji, tiek ketvirtasis minėtoje vienmandatėje apygardoje likęs A. Skardžius ragino VRK perskaičiuojant rezultatus įsileisti ir stebėtojus iš šalies.

„Nesu naujokas, ne pirmą kartą dalyvauju rinkimuose, bet tokios painiavos ir tokių rezultatų, kuriuos bandoma pripažinti kaip galiojančius, man neteko dar matyti. Ir aš manau, kad išties būtų teisinga perskaičiuoti galutinai mūsų 11 apygardoje rezultatus su nepriklausomais stebėtojais (...), ir galbūt būtų prasminga neskelbti rezultatų, kol bus neperskaičiuota per visą Lietuvą, visose 2000-yje apylinkių“, – pareiškė A. Skardžius.

Jo nuomone, neatitikimą tarp išduotų ir rastų biuletenių Panerių-Grigiškių apygardoje turėtų aiškintis ir teisėsauga. 

Sekmadienį perskaičiavus balsus Panerių-Grigiškių apygardos Trakų Vokės apylinkėje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų buvo neįskaičiuoti ar įskaičiuoti netinkamai, kitose apylinkėse esminių pažeidimų nepastebėta. Dėl netinkamo darbo užtikrinant faktiškai teisingus rinkimų protokolus VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį.

„Dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų LLRA-KŠS padavė skundą VRK, kad rinkimai daugiamandatėje būtų pripažinti negaliojančiais“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Seime pranešė partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

LLRA-KŠS tvirtina, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo šiurkščiai pažeistas dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją.

Partija teigia, kad visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino pradėta kampanija siekta paveikti rinkėjus, todėl ji turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.

„Šiurkštūs pažeidimai yra reklamos nežymėjimas, finansinių šaltinių nenurodymas, ir taip pat yra dar momentai, kada buvo platinami reklaminiai klipai, nepažymėti kaip politinė reklama, tam buvo panaudojama žiniasklaidos priemonė, neužregistruota kaip reklamos skleidėjas“, – sakė V. Tomaševskis.

Partijos atstovas VRK Valdemaras Urbanas pažymėjo, kad „bet kokia informacija, kuria siekiama agituoti už tam tikrą politinės kampanijos subjektą arba prieš politinės kampanijos subjektą, kvalifikuojama kaip politinė reklama“.

„Politinė reklama, kuri nepažymėta, laikoma paslėpta politine reklama. Dėl politinės kampanijos finansavimo įstatymai sako aiškiai, kad kiekviena politinės kampanijos reklama turi būti aiškiai parodyta ir skaidriai įforminta pagal įstatymą, kad matytųsi tos kampanijos finansavimas“, – teigė V. Urbanas.

A. Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją „Viso gero, Voldemortai“, ragindamas aktyviai dalyvauti rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Feisbuke buvo paskelbta, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų, 300 tūkst. vienetų leidinio „Viso gero, Valdemarai?“ spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos – 1,2 tūkst. eurų.

„Nereikia demonstruoti savo neišmanymo“

A. Tapinas BNS teigė nemanantis, kad leidinys gali būti laikomas politine reklama.

„Mes manome, kad mūsų leidinys nėra politinė reklama. Jei kalbame konkrečiai apie leidinį, Lenkų rinkimų akcijai oficialiai buvo pasiūlyta pusę leidinio išdėstyti savo poziciją – gal V.  Tomaševskis net nežino šitų dalykų. Tai buvo viešai parašyta jiems, kreiptasi, jie nieko neatsakė“, – sakė A. Tapinas.

Andrius Tapinas

Jis tvirtina pateikęs visus paaiškinimus VRK.

„Gavome VRK klausimus, į juos atsakysime, aš atsakysiu į tai, ką aš rašiau ir viešinau savo socialiniame tinkle ir VRK, matyt, priims sprendimą vienokį ar kitokį. O kas yra jo kliedesiai apie FNTT, VMI, tai aš tikrai vadinu kliedesiais (...). Esame pateikę finansavimo šaltinius, iš kur mes finansuojame, kiek mums tai kainavo, turime sąskaitas-faktūras. Jei žmogus nežino, kiek kainuoja spausdinti leidinį, tiesiog, gal nereikia demonstruoti savo neišmanymo“, – kalbėjo A. Tapinas.

O kas yra jo kliedesiai apie FNTT, VMI, tai aš tikrai vadinu kliedesiais.

Akciją „Viso gero, Voldemortai“ jis sako paskelbęs dėl įsitikinimo, jog LLRA neatstovauja Lietuvos lenkų interesų ir „gyvena iš to, kad kiršina lietuvius su lenkais“.

„Jie atstovauja tikrai ne Lietuvos interesus, o apie pasisakymus apie Baltarusijos režimą, pagal koloradines vėliavėles, jie, mano nuomone, atstovauja kitos valstybės interesus ir aš labai džiaugiuosi, kad jie nepateko į Lietuvos Respublikos parlamentą“, – tvirtino jis. 

VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jei nustato, kad šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Už brūkšnio liko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) bei partija „Laisvė ir teisingumas“. Visoms šioms politinėms jėgoms visuomenės nuomonės apklausos paprastai pranašaudavo ateitį naujajame Seime.

Po pastarųjų Seimo rinkimų, tiek „Laisvei ir teisingumui“, tiek ir LSDDP politologai džiugių prognozių neturi. Jie teigia, kad greičiausiai šių partijų politinė karjera po nesėkmingų Seimo rinkimų baigsis. Nors ekspertai vieningai sutaria, kad LLRA-KŠS kol kas iš politikos niekur nedings ir savo darbus tęs savivaldos lygmeniu, tačiau akcentuoja, kad partijai siekiant sugrįžti į aukščiausią politinį lygmenį būtini struktūriniai pokyčiai.

LLRA-KŠS ir toliau aktyviai veiks savivaldoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad šiais metais į Seimą nepatekusios partijos yra labai skirtingos, todėl natūralu, kad ir šių politinių darinių ateities perspektyvos skiriasi. Visgi politologas akcentuoja, kad bent kol kas aišku, jog 5 proc. Seimo rinkimų barjero neįveikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš politikos niekur nedings.

„LLRA-KŠS kol kas niekur nedings, nes jų pagrindinė jėga ir stiprybė yra regionuose, tai yra savivaldoje. Net po šių nesėkmingų rinkimų iš esmės tai nesikeičia, be to, jie turės keletą atstovų Seime, tai tenai bent jau kažkoks atstovavimas nacionaliniu lygiu taip pat bus“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.

Politologas taip pat teigia kol kas nematąs perspektyvų, kad LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis pasitrauktų iš partijos pirmininko pareigų. Jis taip pat akcentuoja, kad LLRA-KŠS yra pernelyg priklausoma nuo dabartinio lyderio, todėl pasak politologo, partija sunkiai rastų, kuo galėtų V. Tomaševskį pakeisti.

„Partija labai smarkiai yra priklausoma nuo V. Tomaševskio asmeniškai ir nuo jo giminaičių, draugų, visokių patarėjų, padėjėjų ir pan. Tai visa partija yra išaugusi iš tos pačios sferos. Ir nemanau, kad V. Tomaševskis keistųsi ar paliktų partiją kažkam kitam, nes tai yra jo asmeninis politinis projektas“, – savo įžvalgomis dalinosi politologas, akcentuodamas, kad ir pats V. Tomaševskis taip paprastai nepaliktų posto.

LLRA-KŠS kol kas niekur nedings, nes jų pagrindinė jėga ir stiprybė yra regionuose, tai yra savivaldoje.

Visgi kalbėdamas apie Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) bei šiais metais įkurtą Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą politinę jėgą „Laisvė ir teisingumas“ politologas pabrėžia, kad šių politinių jėgų tolesnės perspektyvos yra visai kitokios.

T. Janeliūnas įsitikinęs, kad LSDDP po nesėkmingo pasirodymo Seimo rinkimuose išsikvėpė, nebėra patraukli, todėl, pasak jo, pasmerkta sunykimui.

„Socialdemokratų darbo partija, mano manymu, išsikvėpė galutinai, jų lyderiai yra pavargę, matyt, ir nusivylę. Ir atrodo, kad tiek Gediminas Kirkilas, tiek Juozas Bernatonis yra pasiruošę trauktis iš aktyvios politikos. O atitinkamai kitiems politikos nariams, kurie galvoja apie kažkokias kitas politines perspektyvas, matyt, reikės ieškotis kitų partijų. Taigi bus natūralus šios partijos sunykimas, nes ji kaip atskiras darinys šiuo metu neturi jokios galios ir, manau, niekam nėra patraukli“, – sakė T. Janeliūnas.

TSPMI profesorius „Laisvės ir teisingumo“ partijos galimybes išsilaikyti politinėje arenoje taip pat vertina skeptiškai. T. Janeliūnas teigia, kad „Laisvė ir teisingumas“ tebuvo politinis projektas, Seimo rinkimams suvienijęs tarpusavyje besiskiriančias Artūro Zuoko, Remigijaus Žemaitaičio bei Artūro Paulausko politines jėgas.

„Laisvės ir teisingumo“ partija, kaip nauja ir dar iš esmės neįsitvirtinusi jėga, greičiausiai ir bus vienkartinis projektas, kuris suvienijo Zuoką, Žemaitaitį ir Paulauską. Šis projektas nelabai pasiteisino. Gali būti, kad ji labai greitai ir išsivaikščios ir bus galbūt kažkokių bandymų vėl kurti kitą, naują, projektą prieš Seimo ar savivaldos rinkimus“, – sakė jis.

„Socialdarbiečiai“ jau yra išsėmę visą galimybių diapazoną

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad tai, ar į Seimą nepatekusios partijos išliks politikoje, labai priklauso nuo jų aktyvumo, gyvybingumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Politologas taip pat antrina T. Janeliūnui teigdamas, kad LLRA-KŠS iš politikos niekur nesitrauks ir kol kas aktyviai veiks savivaldoje

„LLRA-KŠS, manyčiau, tikrai niekur neprapuls, jie tikrai bandys persiorientuoti, jie puikiai suvokia, kad rinkėjas yra ir, kad reikia tą rinkėją atrasti, pripratinti, išugdyti“ , – sakė politologas.

Abejotina, kad partija išliks, nes iš tikrųjų tai buvo mozaika, sudėliota iš labai įvairių interesų, labai skirtingų asmenybių.

„O savivaldos lygmeniu jie yra gana stipri partija, kuri kontroliuoja nemenką Lietuvos teritorijos dalį ir iš tikrųjų tvarkosi gana normaliai“, – pridūrė jis.

Profesoriaus teigimu, jei LLRA-KŠS kryptingai dirbs, siekdama mobilizuoti savo rinkėjus, kituose Seimo rinkimuose ši partija į parlamentą neabejotinai pateks. L. Bielinis taip pat įsitikinęs, kad partijai atsigauti po nesėkmingų Seimo rinkimų padėtų naujas, jaunas lyderis.

„Bet, jeigu išliks taip, kaip yra, tai esamos inercijos neš šią partiją ir toliau. Natūralu, kad jaunimas tikrai žiūrės į kitas politines struktūras, o ne į LLRA-KŠS“, – sakė L. Bielinis.

Paprašytas įvertinti „Laisvės ir teisingumo“ partijos šansus išlikti politikoje politologas akcentavo, kad jie yra labai minimalūs. L. Bielinio teigimu, ši partija buvo suburta tik dėl galimybės organizuotai kandidatuoti į Seimą, tačiau partijos lyderius vienijančių aspektų, pasak politologo, beveik nėra.

„Abejotina, kad partija išliks, nes iš tikrųjų tai buvo mozaika, sudėliota iš labai įvairių interesų, labai skirtingų asmenybių. Džiugu, kad jie apskritai sudalyvavo ir paėmė ne vieną procentą rinkėjų balsų, bet, mano nuomone, kadangi tai yra skirtingų interesų, charakterių lyderiai, manau, kad jie po truputį išsivaikščios, o jeigu norės tęsti politiką, prisiglaus prie kitų partijų“, – akcentavo jis.

L. Bielinis taip pat pabrėžia, kad, jo nuomone, su trenksmu į politinę areną nepavyks sugrįžti ir „socialdarbiečiams“.

„Su trenksmu jiems tikrai nepavyks sugrįžti dėl to, kad praktiškai didžioji dalis jiems lyderiaujančių  asmenų yra pensinio amžiaus, jie yra pavargę, per keliasdešimt metų išsėmę visą politinių galimybių diapazoną, todėl jų grįžimas reikalautų didžiulių resursų, asmeninės ir organizacinės energijos sąnaudų“, – teigė profesorius.

„Nemanau, kad jie sugebės tai padaryti, todėl, manau, kad jie po truputį užges“, – taip pat pabrėžė jis.