Šiuo metu Lietuvoje yra 270 įregistruotų lobistų. Visą jų sąrašą galima rasti VTEK interneto svetainėje esančioje Skaidrių teisėkūros procesų sistemoje (SKAIDRIS). Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą gali VTEK pateikti internetu. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.

Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.

Taip pat turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams VTEK pataria susitikimų su lobistais nevengti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti.

Tai BNS patvirtino A. Romanovskis. Jo teigimu, valstybės reikalavimu taikos sutartis yra konfidenciali, todėl jis negali atskleisti jam kompensuotos žalos sumos.

„Vertinant pasirašytą taikos sutartį apima dvejopi jausmai. Vieną vertus yra džiugu, kad su valstybe galima susitarti, o ne bylinėtis, kad valstybė pripažįsta savo klaidas ir jas atlygina. Kitą vertus, tų išgyvenimų, kuriuos teko patirti man ir mano šeimos nariams, neatpirks jokia kompensuota žala“, – BNS sakė A. Romanovskis.

„Asmeniškai aš jokio pergalės jausmo nejaučiu (....) Liūdna, kad už kažkieno klaidas turi sumokėti valstybė“, – pridūrė jis.

Valstybės bei A. Romanovskio taikos sutartį rugpjūčio 23 dieną patvirtino Vilniaus apygardos teismas, tačiau informacijos apie jos turinį teismas neteikia, BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Kilęs teisminis ginčas baigtas naudojant teisminės mediacijos institutą, valstybei, veikiančiai per jos institucijas, ir ieškovui susitarus dėl žalos dydžio ir taikos sutarties sąlygų“, – rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

A. Romanovskis 2017 metais buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, o 2020 metais kreipėsi į teismą, prašydamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jis prašė priteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų dėl, jo teigimu, neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Asmeniškai aš jokio pergalės jausmo nejaučiu. Liūdna, kad už kažkieno klaidas turi sumokėti valstybė.

Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs, kad ieškinyje A. Romanovskis teigė 2008-2017 metais patyręs neteisėtus operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus, dėl kurių patyrė per 128 tūkst. eurų turtinės ir daugiau nei 100 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Lietuvai šioje byloje atstovavo Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad A. Romanovskis ir kartu su juo dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo byloje teistas buvęs Seimo narys Vitas Matuzas buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų. Išteisinamuosius nuosprendžius šioje byloje buvo priėmę ir Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime.

Byloje teigta, kad būdamas Seimo nariu V. Matuzas pats ieškojo fondui rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus tuo negalėjo užsiimti. Prokurorų teigimu, kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. Matuzo pritarimo Seime priimant jų verslui palankius įstatymus. Teigta, kad tokiems sandėriams įvykti padėjo lobistas A. Romanovskis.

Visų instancijų teismai tąkart bylą sprendė vienodai – lobisto veiksmuose nusikaltimo požymių jie nerado.

Tokį sprendimą trečiadienį vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), išnagrinėjusi laikinojo asociacijos vadovo pateiktą prašymą bei vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Tai pranešė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Pradėjus dirbti „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos Vyriausybei J. Pagojus buvo siūlomas tapti teisingumo ministru. Jis tuo metu dirbo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi.

J. Pagojus savo kandidatūrą atsiėmė paaiškėjus, kad 2015 metais jis policijos pareigūnams įkliuvo vairavęs neblaivus – jam nustatyta 0,67 promilės girtumas.

J. Pagojus 2012–2014 metais dirbo J.Bernatonio patarėju, teisingumo viceministro pareigas ėjo nuo 2014 metų. 2016 metų vasarą jis laimėjo konkursą tapti VVTAT direktoriumi. Tačiau buvo priverstas trauktis ir iš šių pareigų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) siekia, kad kuo daugiau lobistine veikla užsiimančių asmenų registruotusi lobistais, todėl registracijos mokestį siūlo sumažinti iki 10 eurų.

„Iki šiol registravimosi lobistu mokestis yra labai nemažas - apie 150 eurų. Komisijos nuomone, registracijos mokestis turėtų būti simbolinis 10 eurų ir finansinė našta nebūtų argumentas, kodėl nesiregistruoti lobistu“, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė VTEK patarėja Evelina Matulaitienė.

Pasak jos, VTEK jau pateikė pasiūlymus Finansų ministerijai, kuri turėtų paruošti tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

E.Matulaitienės teigimu, taip pat siūloma iš lobistų nebereikalauti metinių ataskaitų.

„Tai yra ir didelė našta, ir visiškai neefektyvu. Po metų tie veiklos rezultatai yra nebeaktualūs, mes siekiame kad lobistas deklaruotų apie savo veiklą per 7 kalendorines dienas“ - tvirtino E.Matulaitienė.

Anot jos, šiuo metu VTEK testuoja informacinę sistemą, kurioje bus galima rasti informacijos apie visus Lietuvoje veikiančius lobistus. E.Matulaitienės teigimu, ši sistema lobistams „bus savikontrolės ir priežiūros elementas“, nes bet kuris žmogus galės sužinoti, dėl kokių teisės aktų buvo daroma lobistinė įtaka, į kokias institucijas lobistai kreipėsi.

VTEK vadovas Romas Valentukevičius sakė, kad dabartinis įstatymas dėl lobistinės veiklos beveik nesuteikia VTEK teisių ir galių.

„Asociacijos ir kitos verslo grupės gali daryti įtaką įstatymų leidėjams politikams ir kitiems valstybės tarnautojas,o VTEK neturi svertų sureglamentuoti tą veiklą“, - spaudos konferencijoje teigė R.Valentukevičius.

Dabar veikiantis įstatymas dėl lobizmo priimtas 2000 metais. Šiuo metu registruoti 36 lobistai, tačiau, anot parlamentarės socialdemokratės Mildos Petrauskienės, savo veiklą deklaruoja tik keletas. Pasak parlamentarės, labiausiai lobistai įtakos siekia alkoholio, tabako, energetikos, farmacijos, sveikatos ir statybų rinkose.

Naujojo Lobizmo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų balandį, iki šiol jis svarstomas komitetuose.

Pakeitimais siūloma nustatyti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį užsakovo pavedimu ir interesais, įmonių lobistus, kurie būtų įmonės valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atliktų lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės interesais, bei nevalstybinių organizacijų lobistus.  

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektui.

Jį parengė darbo grupė, argumentuodama siekiu sumažinti neteisėtos lobistinės veiklos apimtis. Projektą toliau nagrinės Seimo komitetai.

Pakeitimais siūloma įpareigoti lobistus ne tik vieną kartą per metus, kaip šiuo metu, teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir per dvi darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą. 

Taip pat siūloma nustatyti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį užsakovo pavedimu ir interesais, įmonių lobistus, kurie būtų įmonės valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atliktų lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės interesais, bei nevalstybinių organizacijų lobistus.

Pataisomis numatoma patikslinti lobistinės veiklos užsakovo sąvoką ir leisti įmonėms lobistine veikla užsiimti ne tik savo darbuotojams, bet ir savininkams ar vadovams. Jiems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą būtų duodamas ne sutarties pagrindu, o pasirašant įsakymą, nustatant funkciją pareigybės aprašyme ar instrukcijoje arba pagal darbo sutartį.

Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio įrašymo į lobistų sąrašą ir nustatyti, kad lobistu būtų tas asmuo, kuris vykdo lobistinę veiklą.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad esama atvejų, kai į lobistus neįrašyti asmenys siekia daryti poveikį valstybės politikams, pareigūnams bei tarnautojams ir taip realiai vykdo lobistinę veiklą.

Buvęs Seimo narys Vitas Matuzas Vilniaus apygardos teisme pirmadienį savo kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažino.

„Su kaltinamuoju aktu susipažinau, su įtarimais susipažinau, su bylos medžiaga iš dalies susipažinau. Kaltu neprisipažįstu“, - teismui savo kalbos pradžioje sakė V.Matuzas.

Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad V.Matuzo ir Andriaus Romanovskio byla nagrinėjama dėl kaltinimų, susijusių su sukčiavimu organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi organizuotoje grupėje, kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos.

V.Matuzas teismui pasakojo, kokiose pareigose Panevėžyje teko dirbti, teigė, kad daug reikėjo bendrauti su žmonėmis dėl paramos teikimo būdų. Ekspolitikas teigė, kad jokių nusikalstamų planų nekūrė ir turtinės naudos nesiekė.

„Galbūt kaltintojam sunku suprasti, kad kartais žmonėms padedame ne dėl savanaudiškų paskatų, o dėl to, kad tokia yra gyvenimo norma“, - sakė teisiamas buvęs politikas.

Kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas V.Matuzas Seimo nariu buvo 2008-2012 ir 2000-2004 metais. Jis taip pat yra ėjęs Panevėžio miesto mero pareigas.

„Nesukūriau jokios organizuotos grupės nusikaltimams daryti ir jai nevadovavau“, - teisme teigė V.Matuzas.

Jis tvirtino, kad visi kaltinamajame akte minimai įstatymo projektai gimė skaidriai, buvo laikytasi visų įstatymų reikalavimų.

„Pasinaudosiu savo teise ir neatsakinėsiu į klausimus. Į juos atsakysiu, kai išklausysiu liudytojų parodymų“, - baigdamas pasisakymą sakė V.Matuzas.

Buvęs Seimo narys kaltinamas neteisėta veikla per labdaros bei paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, kurį sukūrė padedamas viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovo Edmondo Babensko. Kaip nurodoma kaltinamajame akte, paramą šiam fondui padėjęs gauti kitas kaltinamasis lobistas Andrius Romanovskis esą neteisėtais būdais darė įtaką V.Matuzui registruojant Seime teisės aktus, kuriais buvo suinteresuoti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ar draudikų organizacijos. Jų lobistas buvo A.Romanovskis.

„Pagrindiniai dalykai, kaip ir minėta kaltinamajame akte, - įsteigimas labdaros fondo ir pinigų išgryninimas iš labdaros fondo ir dalies pinigų pasisavinimas. Kyšio priėmimas - V.Matuzas tuo kaltinams yra. Piktnaudžiavimu kaltinamas A. Romanovskis“, - yra sakęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus.

Buvęs parlamentaras aiškino, kad jo šeima iš tikrųjų užsiima labdaringa veikla.

Po V.Matuzo teismui parodymus davė A.Romanovskis. Jis sakė, kad 2005 metais registravosi kaip lobistas.

„Šis teismas turės atsakyti, ar lobistinė veikla gali egzistuoti“, - tvirtino kaltinamasis.

A.Romanovskis teigė, kad jam pateikti kaltinimai yra absurdiški ir kaip V.Matuzas pareiškė pasinaudosiąs teise kol kas neatsakyti į klausimus.

Teismas byloje apklausė ir liudytoją - V.Matuzo padėjėją Tadą Jagminą. Teisėjai stebėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu išsamius parodymus davęs jaunuolis teisme buvo ne toks kalbus.

„Nežinau, ar visi pareigūnai nesugeba dirbti savo darbo, tačiau tie, su kuriais man teko susidurti, dirbo sovietiniais metodais, kai reikia „išmušti“ prisipažinimą ir užversti bylą. Tačiau korupcijos bylos skiriasi nuo kriminalinių, jos reikalauja ir intelekto, ir analitinių gebėjimų. Deja, mūsų pareigūnams to trūksta“, – teigia lobistas Andrius Romanovskis, kuriam panaikinti įtarimai davus kyšį.

STT klimpsta toliau. Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo nario Vito Matuzo galimo kyšininkavimo ir panaikino įtarimus lobistui Andriui Romanovskiui, kuris buvo įtariamas politikui V. Matuzui davęs kyšį. Politikas dar liko įtariamuoju, o A. Romanovskiui teisėsauga pretenzijų neturi. Tačiau jis pats pretenzijų STT pareigūnams turi su kaupu. Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su be reikalo už grotų laikytu ir prisipažinti spaustu A. Romanovskiu.

- Kaip  ir kada prasidėjo Jūsų istorija, susijusi su STT?

- Tai prasidėjo pernai birželį, kai ryte sulaukiau STT pareigūnų. Vyko kratos, sulaikymas, kalinimas. Buvau suimtas 25 paras.

- Kokios buvo sulaikymo sąlygos?

- Sėdėjau ir XIX amžių primenančioje, drėgnoje, labai šaltoje patalpoje, ir gana civilizuotomis sąlygomis. Tačiau kalėjimas yra kalėjimas, deja, jis Lietuvoje dar neatitinka vakarietiškų standartų.

- Buvote spaudžiamas prisipažinti?

- Manau, visas mano sulaikymas buvo viena tardymo technikų. Tai buvo priemonė išpešti mano  prisipažinimą. Buvau raginamas, spaudžiamas pripažinti kaltę, man buvo sakoma, kad  prisipažinimas galėtų mane atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvau raginamas prisipažinti tai, dėl ko dabar esu išteisintas. Mane spaudė prisiimti kaltę, kurios nepadariau.

- Jūs buvote spaudžiamas liudyti prieš tuometinį Seimo narį Vitą Matuzą? Tikslas buvo jis, o ne Jūs?

- Aš buvau tik įrankis.

- Kas Jums buvo žadama? Kad paleis, jeigu liudysite prieš Vitą Matuzą?

- Taip. Buvau spaudžiamas melagingai liudyti dėl kyšio davimo. Man buvo siūlomos įvairios išeitys, taip pat ir įžymusis 40 straipsnis, kai tu pripažįsti savo kaltę, nuoširdžiai gailiesi ir tada esi atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

- Kaip Jūs gyvenote tuos pusantrų metų?

- Normaliai. Vadovavausi filosofiniu principu, kad turiu gyventi kaip ir gyvenau, nekeisti savo įpročių, nes kitaip būčiau palūžęs ir sužlugdytas. Man nuo to pavyko apsisaugoti.

- O kaip Jūsų verslas? Lincenzija Jums buvo sustabdyta ir Jūs negalėjote verstis lobistine veikla?

- Aš likau Lietuvos draudikų asociacijos vadovu, man draudikai išreiškė pasitikėjimą. Savo verslą pertvarkiau taip, kad galėčiau ir toliau užsiimti konsultacine veikla. Taip, dalį verslo aš praradau.

- Ar ši istorija sudavė smūgį Jūsų reputacijai? Kaip su Jumis bendravo žmonės, politikai, su kuriais Jūs dirbote būdamas lobistu?

- Dėmė liks visą gyvenimą. Tačiau ši istorija man parodė, kad daug žmonių mane palaikė. Tai ne tik mano artimieji, draugai, bet ir tie, su kuriais mažai bendravau. Gatvėje prie manęs prieidavo seniai matyti žmonės, pareikšdavo, kad palaiko mane. Pirmomis valandomis, kai išėjau iš kalėjimo, labai bijojau žmonių. Tačiau pamačiau, kad jie neatsuko nugaros.

- Ar Jus sulaikę pareigūnai suvokė, kokia Jūsų profesija, kas yra lobistas?

- Aš visuomet dirbau atvirai: nesislėpdamas kalbėjau telefonu, susitikinėjau su politikais, neslėpiau savo pajamų. Gal todėl ir tapau lengvu taikiniu? Tačiau ir visuomenė dar nesuvokia, kas yra lobistas.

- Turbūt pareigūnai manė, kad esate kurjeris, nešiojantis pinigus politikams?

- Panašiai. Girdėjau pareigūnų pasakymų, kad lobizmas yra institucinė korupcija. Kai yra neteisinga prielaida, tada ir visa istorija tampa neteisinga. Manoma, kad sprendimai priimami, nes už juos dosniai atlyginama. Tai yra korupcinė nuostata iš anksto.

- Galima suprasti, kad pareigūnai mano, jog visi politikai yra vagys ir kyšininkai?

- Tai pareigūnų, su kuriais teko bendrauti, nuostata. Ja remdamiesi jie ir kurpė bylą. Ir tai parodė, kad jie nėra pajėgūs spręsti rimtų korupcinių bylų. Tai yra mūsų valstybės problema, nes ji neapsaugota šioje srityje.

- Kodėl Jūs teigiate, kad pareigūnai nesugeba tirti rimtų korupcinių bylų?

- Pažiūrėkite, kokios tos bylos. Nuskamba tos, kuriose kas nors kaltinamas butelio nešimu, dokumentų paklastojimu. Ar tai korupcinės bylos? Byla, apie kurią kalbame, turėjo būti pavyzdinė, įrodanti, kad korupcija klesti valdžios viršūnėse. Kuo ji baigėsi? Šnipštu. Tai gera naujiena man, tačiau valstybei tai bloga naujiena. Nes pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis menksta.

- Jūs toli gražu ne pirmas, kuriam buvo pareikšti įtarimai, kuris sėdėjo už grotų, o po kurio laiko įtarimai subliuško. Kiek visuomenė dar kentės tokias nevykėlių operacijas?

- Visuomenės atstovai yra politikai. Čia klausimas jiems, kiek ilgai jie tai toleruos. Žvelgiant nacionalinio saugumo aspektu, situacija labai pavojinga. Jeigu institucijos nesugeba atlikti savo funkcijų, jos neapsaugo mūsų valstybės, o korupcija yra viena mūsų silpnųjų vietų. Nežinau, ar visi pareigūnai nesugeba dirbti savo darbo, tačiau tie, su kuriais man teko susidurti, dirbo sovietiniais metodais, kai reikia „išmušti“ prisipažinimą ir užversti bylą. Tačiau korupcijos bylos skiriasi nuo kriminalinių, jos reikalauja ir intelekto, ir analitinių gebėjimų. Deja, mūsų pareigūnams to trūksta.

- Kas toliau? Vėl grįšite prie ankstesnės  veiklos?

- Taip, dirbsiu toliau. Tačiau anksčiau buvo visokių minčių. Laimei, supratau, kad atskiri asmenys nėra visa valstybė, nors jie ir veikia valstybės vardu. Nesmerkiu ir neatsižadu valstybės dėl to, kas man nutiko. 

- Jūs minėjote, kad dėmės Jūsų reputacijoje liko, nepaisant, kad prokurorai panaikino įtarimus. Manote, kad ir toliau galėsite bendrauti su politikais, bandysite daryti įtaką priimant įstatymus?

- Aš buvau vienas pirmųjų lobistų Lietuvoje, tikėjau, kad toks modelis teisingas ir netgi reikalingas valstybei. Galbūt šiokių tokių abejonių ir bus, tačiau bandysiu daryti, ką geriausiai išmanau.

- Ar Jūs bandysite reikšti pretenzijas? Prisiteisite negautas pajamas, padarytą žalą?

- Turiu teisę gauti atlyginimą už neteisėtą  įkalinimą, tai leidžia įstatymai. Tačiau tai yra simbolinė kompensacija. Aš turiu galimybę ir teismo keliu išsireikalauti kompensacijos, tai ir darysiu.

- Kokia materialinė žala Jums padaryta?

- Pakankamai didelė, nes mano klientai buvo ir tarptautinės bendrovės, aš praradau didžiąją jų dalį. Man mesti įtarimai juos atbaidė, nes tarptautinės kompanijos kelia labai aukštus reikalavimus ir bet kokia maža dėmelė pakerta jų pasitikėjimą.

- Susigrąžinti klientus bus pakankamai sunku?

- Tam tikrą pasitikėjimą aš išlaikiau. Manau, galėsiu dirbti toliau.

- Jūs žinomas lobistas, prisidėjote prie daugelio įstatymų priėmimo. Jaučiate norą atkeršyti?

- Buvęs Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis yra pasakęs, kaip kovoti su pykčiu ir keršto troškimu. Reikia įsivaizduoti žmogų, kuris tau padarė bloga, su kiškio ausytėmis ir dantimis. Tada bus juokinga ir tai bus geriausia kova su pykčiu ir stresu. Taip ir darau.

- Įsivaizduojate STT vadovus su kiškio ausytėmis?

- Vadovus gal ne, bet tuos, su kuriais bendravau, tikrai taip.

- Povilas Urbšys tapo Seimo nariu, V. Matuzo byla buvo vienas jo karjeros etapų. Ar jį laikote labiausiai atsakingu už tai, kas įvyko?

- Su ponu Urbšiu bendravau labai fragmentiškai, negaliu teigti, kad jis atsakingas. Iš tiesų, buvęs Panevėžio STT vadovas padarė puikią politinę karjerą mano bylos kontekste. Jis dažnai komentuodavo šią bylą iki rinkimų, konkuravo su politiku V. Matuzu vienmandatėje apygardoje. Tačiau byla subliuško.