Nustebino testų rezultatai

Kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų protinė raida geresnė. Taip teigti leidžia amerikiečių medikų atliktas tyrimas. Bostone veikiančios Brighamo ir moterų ligoninės specialistai ištyrė 180 neišnešiotų mažylių raidą nuo gimimo iki septynerių metų amžiaus.

Mokslininkai tyrimui pasirinko kūdikius, gimusius iki 30-os nėštumo savaitės. Neišnešioti kūdikiai gimsta mažesnio svorio, ūgio, neproporcingai didele galva ir kt. Jų organizmo sistemos nebrandžios – viskas priklauso nuo neišnešiojimo laipsnio.

Ištyrus septynmečius buvo nustatyta, kad vaikų, per pirmąsias 28 dienas gavusių daugiau motinos pieno, atitinkamos smegenų sritys buvo didesnės, dėmesys, darbinė atmintis ir judėjimas – geresni, intelekto koeficientas – aukštesnis. Jie geriau skaitė, sėkmingiau mokėsi matematikos. Vertinat testų rezultatus buvo atsižvelgta į tiriamųjų lytį, sveikatą, socialines sąlygas ir kt.

Motinos pienas – tik vienas veiksnys

Tyrėjai padarė išvadą, kad didesnis žindymo dienų skaičius siejasi su geresniais testų rezultatais, didesniu smegenų pilkosios medžiagos kiekiu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vaiko raidą lemia daugybė veiksnių, o motinos pienas – tik vienas jų.

Pastebima, kad atliktas tyrimas patvirtina rekomendacijas, jog būtina motinos pienu maitinti neišnešiotus kūdikius ir tuomet, kai jie būna intensyvios terapijos skyriuje. Daug moterų, pagimdžiusios anksčiau laiko, išgyvena didelį stresą ir susiduria su galėjimo žindyti problema. Tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „The Journal of Pediatrics“.

Nemato žindymo ribų

Dažniausiai kūdikiai žindomi iki vienerių metukų amžiaus. Tačiau britų mokslininkai iš Svonsio universiteto mano, kad motinos pienas naudos gali duoti ir šešiamečiui. O Amerikos pediatrų akademijos tvirtinimu, vaiko žindymo apribojimo negali būti. Daugybėje nevakarietiškų šalių mažyliai vidutiniškai žindomi apie 3 metus ar ilgiau.

Žindymas yra svarbus psichologinis veiksnys. Vaiką jis nuramina, o motinai – sustiprina ryšį su kūdikiu. Antraisiais mažylio gyvenimo metais motinos pienas sustiprina jo imunitetą, aprūpina per parą reikiamo 94 proc. vitamino B12, 75 proc. vitamino A, 60 proc. vitamino C, 43 proc. baltymų.

39-erių „Žiedų valdovo“ žvaigždė sekmadienį „Instagram“ pasidalijo nespalvota nuotrauka, kurioje ji guli lovoje ir krūtimi maitina savo dukrytę Lulą Rose (Lulą Rouz).

„Sekmadienio rytas susiglaudus su savo mažąja mergyte. Tokia dėkinga už šią brangią dovaną“, – prie mielos nuotraukos prirašė aktorė, kuri, reikia pažymėti, atrodo geriau nei bet kada.

Ji tuojau pat sulaukė srauto pagyrų ir padėkų, kad pasidalijo ta akimirka nepaisydama gėdos, kurią kai kas sieja su maitinimu krūtimi viešumoje.

„Absoliučiai nuostabu!“ – parašė vienas sekėjas. „Geriausi linkėjimai jums ir jūsų mažajai beždžionėlei“, – rašė kitas.

„Tai nuostabus dalykas, kokį tik mamos gali padaryti dėl savo kūdikių“, – parašė trečias vartotojas, o ketvirtas pridėjo: „Tai tokia visais atžvilgiais graži nuotrauka. Mama, maitinanti savo kūdikį ir atsipalaidavusi.“

Aiškiai pasijutusi tvirčiau dėl to, kad Liv nepabijojo neigiamų komentarų, viena gerbėja parašė: „Ačiū už maitinimo krūtimi normalizavimą.“

Mažylė Lula Rose Gardner yra antras Liv ir jos sužadėtinio Davido Gardnerio (Deivido Gardnerio) vaikas – pora dar turi metų ir penkių mėnesių sūnų Sailorą Gene'ą (Seilorą Džiną).

L. Tyler taip pat turi 11 metų sūnų Milo (Milą), o D. Gardneris – sūnų Gray (Grėjų) iš ankstesnių santykių.

Ankstyvas žindymas yra ne tik pagrindinis maisto šaltinis kūdikiui, bet ir svarbus procesas pačiam moters organizmui. Vis dėlto apie naudą mamai kalbama rečiau. Kauno klinikinės ligoninės akušerinio skyriaus gydytojai sako, kad tinkamai informuotos mamos žindydamos ne tik sutvirtina savo ir kūdikio ryšį, bet ir sumažina riziką susirgti, džiaugiasi stabilesne emocine būkle.

„Kartais moterys turi dvejonių dėl natūralaus maitinimo, bet daugeliu atveju pavyksta jas ir paskatinti, ir pamokyti. Iš mūsų visos išvažiuoja maitindamos",- sako Akušerinio skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė, skatindama mamas rinktis natūralų maitinimo būdą.

Reikalingas odos kontaktas

Vos gimusius kūdikius prie mamos glaudžianti ir susipažinimo procesą stebinti Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vyresnioji akušerė Ilona Joneliūnienė sako, kad tai ypač svarbi žindymo pradžia.

„Kontakto oda prie odos metu naujagimis pats paropoja, prisiglaudžia prie mamos, o akušerės padeda teisingai parinkti padėtį, kad mama ir naujagimis susipažintų, susidraugautų ir kūdikis pradėtų žįsti",- pasakoja I. Joneliūnienė.

Vaikui žindant motinos organizme formuojasi hormonai – oksitocinas ir prolaktinas, kurie reguliuoja pieno gamybą. Pirmos 14 parų po gimdymo yra labai svarbios šių hormonų pusiausvyrai nusistovėti, o nuolatinis žindymas skatina pilnavertę pieno gamybą.

„Oksitocinas reguliuoja ir gimdos raumens susitraukimus – jiems greičiau susitraukus mažesnė nukraujavimo tikimybė. Jau du dešimtmečius nebededame nei ledo pūslių, nei smėlio mamai ant pilvelio, o visa tai reguliuoja gimęs vaikelis", - sako vyresnioji akušerė, pabrėždama greičiau stiprėjantį žindančios moters organizmą po gimdymo.

Sumažina emocinį nestabilumą

Nors nėštumas ir gimdymas moterims sukelia didžiulį emocinį krūvį ir verčia organizmą jausti  stresą, Kauno klinikinės ligoninės gydytojai sako, kad suteikus profesionalią pagalbą jis nuslūgsta.

„Apie pogimdymines depresijas Lietuvoje kalbama mažai, bet jos egzistuoja. Emocijos po gimdymo labai greitai ir stipriai keičiasi. Jei vaikas verkia ir mama verkia. Kai vaikas juokiasi, mama verkia, nes nesupranta, kas vyksta", - teigia I. Joneliūnienė.

Atsiradus naujai gyvybei pasikeičia mamos vertės suvokimas ir užplūsta emocijų nestabilumas, sąlygojamas endorfinų. Gimdymą kaip vieną didžiausių egzaminų moters organizmui vertinantys medikai pastebi, kad būtent žindymo metu išsikiriantys hormonai padeda išlaikyti kūno ir dvasios pusiausvyrą, stiprinti mamos ir vaiko ryšį.

Padeda išvengti vėžinių susirgimų

Dažnai pagimdžiusias moteris apninka nerimas, kad jos negalėsiančios maitinti naujagimio, nes trūks pieno. Medikai skuba nuraminti besijaudinančias mamas, nes augimo spurtai, kai pieno gamyba neatitinka vaiko poreikių, yra trumpalaikiai.

„Akušerės, naujagimių sesutės kryptingai pataria tiek maitinimo technikos dalykus, tiek palaiko emociškai, pamoko, kad mama pasitikėtų. Juk motinos pienas nei per liesas, nei per riebus, kūdikiui jo amžiaus tarpsniu atitinka visus poreikius ir jo užtenka", - sako vyresnioji akušerė.

Lyginant su visa žmogaus gyvenimo trukme žindymas krūtimi - labai trumpas procesas. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki 6 mėnesių, kol kūdikiui pakanka mamos pieno ir pavalgyti, ir atsigerti. Vėliau iki 2 metų vaiką rekomenduojama maitinti papildomu maistu  ir mamos pienu, kol mažylis pats jo atsisako.

„Taigi šis laikas labai trumpas, tad verta jį išnaudoti glaudimui, lietimui, buvimui šalia ir artumui. Didelis džiaugsmas tai išgyventi, patirti - taip greičiau atrandama ir dvasinė pusiausvyra",- sako vyriausioji akušerė I. Joneliūnienė.

PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad nors du mėnesius natūraliai matinusi motina sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu ketvirtadaliu, tris mėnesius žindžiusios moterys du kartus rečiau serga krūties vėžiu. Be to, žindymas saugo nuo per ankstyvo, neplanuoto nėštumo, padeda išvengti įvairių ligų: osteoporozės, reumatoidinio artrito.

Praverčia ir tėčių pagalba

Maitinimas krūtimi gali suartinti ir sutvirtinti šeimą, kurioje, atsiradus naujagimiui, pasikeičia pareigų ir atsakomybių pasiskirstymas. Nors tėčio indėlis gali atrodyti nedidelis tvarkant buitinius reikalus, vis dėlto motinai tai reikšmingas palaikymas. Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos skyriuje palatos patogiai įrengtos mamai, tėčiui ir naujagimiui. Pasiūlydamas palatoje gulinčiai moteriai  vandens, arbatos, užimdamas kūdikį, kad mama turėtų bent kelias akimirkas savo reikmėms, tėtis parodo vertingą dėmesį.

„Labai gražu, kai palatoje tėtis migdo ant krūtinės vaikelį, o mama gali tuo metu pailsėti, pasnausti. Vis dar minimaliai įvertinamas, bet iš tiesų reikšmingas tėčio palaikymas padeda, nes mamai vienai išgyventi šiuos procesus yra sudėtinga", - teigia I. Joneliūnienė.

Dažnai vertinant natūralaus kūdikio maitinimo krūtimi naudą šeimai atsižvelgiama ir į ekonominį aspektą. Dirbtiniai pieno mišiniai gali gerokai sumažinti šeimos biudžetą, kadangi papildomai reikalingi ir buteliukai, žindukai, vandens virinimas, buteliukų sterilizavimas. PSO duomenimis, žindanti mama sutaupo iki ketvirtadalio šeimos biudžeto.

Naujagimiams ir mamoms palanki aplinka

Kauno klininėje ligoninėje mamoms ir naujagimiams užtikrinamas visas įmanomas saugumas. Jau dešimtmetį ligoninė išlaiko Naujagimiui palankios ligoninės statusą. Norint jį gauti, reikia atitikti griežtus reikalavimus. Svarbiausi punktai apima kūdikio maitinimą krūtimi: medikai išsamiai supažindina su žindymo taisyklėmis, sudaro sąlygas pradėti žindyti per pirmąjį pusvalandį po gimdymo. Specialistai parodo mamoms, kaip žindyti ir kaip išsaugoti laktaciją, jei būtų atskirtos nuo naujagimio. Mažyliai nepratinami prie žindukų. Jei kūdikis sveikas, mamai leidžiama su juo praleisti visą parą.

Kauno klinikinė ligoninė turi parengusi išsamią kūdikių žindymo skatinimo programą, veikia nėščiųjų mokyklėlė, kurioje 4 paskaitų ciklas yra nemokamas. Taip pat vyksta nėščiųjų mankštos bei užsiėmimai baseine konsultuojant kineziterapeutui. Kasdien konsultuojamos ir gydomos nėščiosios ir jau pagimdžiusios moterys. Gimdyvėms tris kartus per savaitę vyksta praktiniai natūralaus maitinimo mokymai.

Norint atkreipti mamų ir visuomenės dėmesį  į natūralų maitinimą krūtimi, kasmet rugpjūčio 1–7 dienomis minima pasaulinė žindymo savaitė. Šiemet šūkiu „Žindymas – pergalingas gyvenimo įvartis“ siekiama parodyti, kad reikia apsaugoti ir skatinti žindymą bei remti motinas visame pasaulyje ir taip suteikti kūdikiams geriasuią gyvenimo pradžią.

Pasaulinė maitinimo krūtimi diena minima kasmet 170 šalių rugpjūčio 1 – 7 dienomis. Maitinimas krūtimi – natūraliausias, pigiausias ir geriausias būdas aprūpinti naujagimį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Pasak PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) 200 000 vaikų gyvybių kasmet – būtų galima išgelbėti, jei naujagimis būtų maitinamas per pirmąją valandą po gimimo, maitinamas tik motinos pienu pirmuosius 6 mėn. bei iki dviejų metų. Tačiau globaliai tik 40 proc. moterų maitina krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus.

LSMU VSF MA Sveikatos tyrimų instituto atliktame tyrime atskleista, kad gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų. „Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje ženkliai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių. Iki pusės metų Lietuvoje žindo 30,5 proc., tuo tarpu Norvegijoje – 84 proc., Švedijoje – 72 proc., Danijoje – 52 proc. moterų“ – teigia V. Žaltauskė, pagrindinė tyrimo autorė.

„Didžiausias mitybos poveikis sveikatai pasireiškia ankstyvuoju žmogaus raidos laikotarpiu, kai augimas yra sparčiausias.“ Būtina informuoti apie žindymo naudą dar planuojant šeimą, o ne tik susilaukus kūdikio. Svarbus ne tik vyro ar šeimos palaikymas, tačiau ir sveikatos profesionalų patarimai ir rekomendacijos. Daugelis tyrimų rodo, jog didžiausią įtaką žindymo trukmei turi jo skatinimas ir palaikymas. Lietuvių tyrimo rezultatai tai tik patvirtina. „Neplanavusios žindyti motinos reikšmingai dažniau buvo jaunesnės, žemesnio išsilavinimo, pirmą kartą gimdančios, nepalaikomos vyro.“ Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondenčių grupėse medicinos darbuotojai nurodomi vienu dažniausių informacijos šaltinių apie žindymą
Tyrimo rezultatai rodo, kad „pirmą kartą gimdžiusios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis (atitinkamai, 84,1 proc. ir 92,1 proc.). Apsisprendimui žindyti buvo svarbus mamų amžius: nusprendusios nežindyti dažniau buvo jaunesnės nei 20 m“.

Tokie tyrimo rezultatai gauti Kauno miesto gimdymo įstaigose atlikus anonimines moterų apklausas. Pirmą – septintą parą po gimdymo apklaustos 284 moterys. Tyrime dalyvavo 55,6 proc. pirmą kartą ir 44,4 proc. pakartotinai gimdančių moterų.

PSO ir LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras) ragina šeimas atkreipti dėmesį į žindymo svarbą. Maitinimas krūtimi – natūralus procesas, kurio metu pamaitinamas kūdikis, tačiau tai procesas, kurio metu pasiekiama ilgalaikių rezultatų: sumažinamas sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų vaikystėje, mažėja 2 tipo diabeto, nutukimo rizika ir rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis paauglystėje ir suaugus.

Faktai apie maitinimą krūtimi:

• Su motinos pienu naujagimiai ir kūdikiai gauna visų jiems reikalingų medžiagų, reikalingų sveikam vystymuisi ir augimui. Tai saugu, pigu, o vaiko organizme susidarę antikūnai padeda apsisaugoti nuo naujagimiams, kūdikiams ir vaikams būdingų ligų, ypač infekcinės kilmės.

• Pastebimas ilgalaikis poveikis sveikatai: paaugliai ir suaugusieji, kurie buvo žindomi būdami naujagimiais ar kūdikiais, rečiau buvo nutukę ar turėjo viršsvorį, rečiau sirgo 2 tipo diabetu, o intelekto testų rezultatai buvo geresni lyginant su tais, kurie nebuvo žindomi.

• Maitinimas krūtimi sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką vėlesniame moters gyvenime, padeda greičiau atsistatyti figūrai ir numesti svorio po gimdymo ir mažina nutukimo riziką. Taip pat žindymo laikotarpiu šeimai tai gali būti ir natūrali šeimos planavimo priemonė, kurios efektyvumas ~98 proc. pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo.

• Kiekvienos motinos piene yra reikiamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų, kuris tinka būtent jos naujagimiui / kūdikiui.

• Motinos pienas lengviau virškinamas lyginant su karvės pienu. Karvės pienas negali atstoti motinos pieno ir gali sukelti nekrozuojantį enterokolitą (liga pažeidžianti virškinamąjį traktą), žemutinių kvėpavimo takų infekcijas, atopinį dermatitą, astmą, nutukimą ar viršsvorį, 1 ar 2 tipo diabetą, vaikiškąją leukemiją.

• Tai pigus kūdikių maitinimo būdas. Maitinimas krūtimi leidžia sutaupyti ne tik tiesiogines išlaidas skirtas maitinimui, tačiau ir leidžia sutaupyti neskiriant lėšų ligų gydymui. Maitinant krūtimi pagal rekomendacijas, galima sutaupyti apie 1 500 dolerių (5179 Lt) kasmet.

• Žindymas svarbus ne tik fiziškai, bet ir psichologiniu aspektu. Kūdikiams tai padeda jaustis saugesniais, o mamoms artimesnėms savo kūdikiams. Žindymui reikalinga rami ir saugi aplinka, todėl maitinančios mamos turi galimybę trumpam atsipalaiduoti ir pailsėti. Žindymo metu esant fiziniam kontaktui motinos organizme gaminamas oksitocino hormonas, kuris turi raminamąjį - laimės suteikiantį poveikį. Todėl tai taip pat puiki depresijos profilaktikos priemonė mamoms.