Bronzinis maketas bus sumontuotas ant akmeninio postamento, jį bus galima apžiūrėti iš arti.

Architektas Kęstutis Mickevičius pasakojo, kad čia galėsime pamatyti, kaip iki karo atrodė Vitės priemiesčio Mažosios ir Didžiosios ir Bomelsvitės arba Karališkosios ar bajoriškosios Vitės vaizdas.

Ši istorinė Klaipėdos dalis yra labai pasikeitusi, atpažinti joje buvusio miesto veidą sunku, tad autoriai makete pavaizdavo kalėjimą, biržą, rotušę, gaisrinę, locų bokštą, žvejų uostelį, tris bažnyčias, viešąją pirtį, labdarybės namus bei kitus čia buvusius pastatus.

K.Mickevičius patikino, kad maketas jau išlietas, trūksta tik informacinės lentelės, ant kurios bus maketo aprašas bei rėmėjo logotipas.

Ferdinando skveras tapo paminklu Vitės kvartale virusiam gyvenimui.

Ant grindinio pažymėtas iš dalies išlikęs gatvių tinklas. Pasiskaitę užrašus ir pastudijavę maketą žmonės susidarys įdomų vaizdą.

"Darbas išlietas tokiu būdu, kad jį pakelti būtų labai sunku, kitas dalykas – jis bus taip pritvirtintas, kad pavogti jo neįmanoma. Maketas pagamintas iš dviejų dalių, vieną jau turime Klaipėdoje, kita – dar neatvežta iš Kauno. Paaiškinamuosius tekstus regintiesiems ir Brailio raštu artimiausiu laiku darysime", – paaiškino K.Mickevičius.

Maketo gamyba užtruko ilgiau nei pusmetį. Pirmas trukdis buvo pandeminis draudimas judėti iš savo savivaldybės teritorijos praėjusių metų pradžioje, todėl kūrėjai negalėjo važinėti į Kauną.

Vėliau beveik dvigubai pabrango metalas, iš kurio gaminamas maketas, užtruko, kol pavyko bronzos rasti senąja kaina.

Kol kas nežinia, ar vyks koks nors oficialus maketo atidengimo renginys, kūrėjai apie tai dar ketina kalbėti su savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus valdininkais.

„14 valandą bus pastatytas paminklo maketas, pažiūrėsime, kaip jis atrodo toje vietoje, o per kariuomenės dieną, tikimės, kad su prezidentu galbūt išeis paminklą atidengti visuomenei“, – BNS sakė miesto meras Nerijus Cesiulis.

„Tai mūsų istorija, tie žmonės, kurie kovojo už mūsų laisvę, yra mūsų pasididžiavimas. Kad šiandien esame laisvi ir galime vadintis lietuviais, jie prisidėjo labai daug prie to“, – teigė jis.

Jo teigimu, paminklas tikrai bus pastatytas dar šiemet, norima, kad jį dar pamatytų ir Alytuje likę partizanai.

„Labai norisi, kad paminklą pamatytų ir Alytuje likę partizanai, nes vis dėlto, buvo atidėliojama, siūlomos kitos vietos“, – sakė Alytaus vadovas.

Alytaus miesto savivaldybė šių metų balandžio 16 dieną sudarė paminklo pagaminimo ir sumontavimo darbų sutartį su Klaipėdos rajone registruota bendrove „Kisinai“, paminklą pagaminti numatyta už 44,7 tūkst. eurų.

Tai mūsų istorija, tie žmonės, kurie kovojo už mūsų laisvę, yra mūsų pasididžiavimas.

Paminklo autorius – skulptorius Gintautas Jonkus, jis anksčiau teigė, kad paminklas – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, jo kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.

Apatinėje postamento dalyje planuojamas užrašas „Dainavos apygardos partizanams 1944-1953“, o kitoje pusėje – keturi žodžiai: „Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė, Santarvė“, taip pat paminklą ketinama papuošti Vyčiu.

Paminklo aukštis sieks 4,5 metro, jį ketinama apšviesti 12 LED šviestuvų, o šalia jo planuojama pastatyti informacinį stendą.

Paminklo sukūrimo grupėje taip pat yra kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas ir architektas Petras Grecevičius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė yra sakiusi, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.

1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.

Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.

Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.

Dvi savaites aikštėje stovėsianti maža dalis visos būsimos „Laisvės kalvos“ ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą.

Maketo apžiūrėti atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė manąs, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai, laukiama ir teismo sprendimo.

„Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Dabar ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, tai bent jau aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai labai svarbi, ir be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi“, – sakė R. Šimašius.

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo  konkurso aplinkybes. Ieškinį teismui iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

„Aš tikiu, kad teismas pagal sveiką protą vadovausis, nes, tiesą sakant, kaip teisininkas galiu pasakyti – na vyksta tokia labai keista diskusija, ar čia yra reljefo keitimas, ar statinys? Tai konkursas kaip ir buvo statiniui, na ir buvo padarytas statinys. Tai kai dabar dedami argumentai ant stalo, kurie reiškia, kad kiekviena tūrinė forma, atsiradusi mieste, jinai pakeičia reljefą, tai reiškia, kad bet koks išdygęs medelis ir bet koks atsiradęs statinys pakeičia reljefą. Tai, mes suprantame, kad yra absurdas...“, – sakė R. Šimašius.

Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti.

Vilniaus meras sako, kad geri kūriniai retai būna visų priimami iš karto, tam esą reikia laiko. Meras turi ir savo interpretaciją apie memorialo nešamą žinią.

„Man atrodo, kad tikrai yra darbas, kurį galima toliau realizuoti ir bus geras rezultatas. Juo labiau kad tie medžiai man asocijuojasi kažkiek skirtingai negu menininkui, man jie asocijuojasi su mūsų tvirtybe. Nes kažkada okupantas buvo čia stabą pastatęs, o mūsų žmonių jėga ir vienybė, ką man simbolizuoja ir šitie medžiai, įveikė ir tą stabą, ir jo neštas negandas ir mes tvirtai stovime čia laisvoje Lietuvoje“, – sakė R. Šimašius.

Lukiškių aikštėje pastatytas realaus dydžio maketas sudaro mažą dalį visos būsimos „Laisvės kalvos“ – pastatytos dvi plokštės, kurių bendras dydis 3x4 m, vaizduojančios simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai.

Maketas stovi toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęsia memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti „Laisvės kalvos“ dydį. Specialiai Laisvės kalvai sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai gali pamatyti, kaip atrodytų užbaigtas projektas.

Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.

Skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.

Šis projektas sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą.

Kūrybines dirbtuves prieš dvejus metus laimėjusio Andriaus Labašausko kūrinio maketą kitą savaitę planuojama eksponuoti Lukiškių aikštėje. Antrojoje vietoje likusio Vyčio memorialo autoriai prašė teismo „uždrausti Lukiškių aikštėje statyti bet kokius statinius, susijusius su trečiojo asmens A. Labašausko projekto įgyvendinimu“, taip pat neatlikti jokių kitų su kūrybinėmis dirbtuvėmis susijusių veiksmų.

Pagrindinio sprendimo dėl pačios „Laisvės kalvos“ statymo teismas dar nėra priėmęs.

„Ieškovai nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl jų prašymas netenkinamas“, – teigiama teismo sprendime.

Atšaukti kūrybinių dirbtuvių sprendimus teisme siekė Vyčio memorialo autoriai architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas. Jų kūrinys prieš dvejus metus skelbtame konkurse visuomenės ir komisijos balsais liko antras ir užleido pirmąją vietą skulptoriaus A. Labašausko idėjai.

S. Žiūros nuotr.

Tiek A. Labašauskas, tiek Vilniaus savivaldybės administracija sveikina šį sprendimą.

„Teisingas ir racionalus teismo sprendimas, tokio ir tikėjomės. Deja, ne visi susitaiko su tautos valia ir teisėtu konkursu, todėl esame tikri, kad tai nebus paskutinis pagalys į ratus. Mes turime įsipareigojimą vilniečiams užbaigti Lukiškių aikštės atnaujinimą, todėl tą ir darysime“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

A. Labašauskas BNS teigė, kad maketas jau parengtas seniai ir bus atvežtas antradienį.

Byloje ieškovai reikalauja panaikinti konkurso rezultatus, užkirsti kelią A. Labašausko skulptūros atsiradimui aikštėje ir toliau tęsti kūrybines dirbtuves vertinant pateiktus darbus. Jų teigimu, pastačius minėtą skulptūrą būtų pažeistas viešasis interesas. Ginčą teismas toliau nagrinės kitą savaitę.

Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Skulptorius Andrius Labašauskas aikštėje pastatys du realaus dydžio būsimojo monumento segmentus, kurių bendras dydis yra 3x4 metrų. Jie čia stovės dvi savaites.

„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos“, – savivaldybės pranešime sako A. Labašauskas.

Plokštės vaizduos simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai. Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta Laisvės kalvai, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti Laisvės kalvos dydį.

Specialiai Laisvės kalvai bus sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai galės pamatyti, kaip atrodys užbaigtas projektas.

Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos.

Pasak autoriaus, skulptūros forma simboliškai reprezentuoja Lietuvos istorinį, gamtinį karkasą – piliakalnius, pilkapius, kalvas, mišką, pelkes, tarsi tai būtu mūsų visų tapatybės dalis, atėjusi iš praeities, aktuali ir šiandien.

„Fasadinė kalvos pusė bus memorialinė, skirta susikaupti, prisiminti už Laisvę kovojusius, galbūt ieškoti slapyvardžių simboliniam miške ar liesti išlietas medžių formas. Tuo tarpu iš kitos skulptūros pusės bus galima patekti ant žaliuojančios kalvos, vieniems tai taps apžvalgos aikštele, kitiems galbūt tribūna, kažkas čia sėdės ir klausys koncerto, o vaikai tiesiog žais ar žiemą leisis su rogutėmis – tikiuosi, kad Laisvės kalva suteiks veiksmų ir minčių laisvę kiekvienam ją aplankiusiam”, – pasakojo skulptorius.

Pasak A. Labašausko, monumentui panaudoti medžių kamienai ir žievės yra iš skirtingų miškų – nuo Molėtų iki Vingio parko. Pradžioje lietos mažesnės kvadratinio metro dydžio testinės formos, didesnių medžių kamienų faktūroms išgauti lietos gipsinės formos, kurios vėliau buvo lipdomos moliu.

Išgautos formos buvo užpildytos specialiu betonu – tokiu būdu sukurti pirmieji Laisvės kalvos segmentai, vaizduojantys laisvės mišką.

Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą A. Labašausko projektas laimėjo 2017 metų rudenį, tačiau antrąją vietą laimėjusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų bylinėjasi teismuose.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Visuomenininkai žada jį nukelti šią savaitę.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigia, kad Arūno Sakalausko skulptūros maketas pastatytas be savivaldybės leidimo, Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovo architekto Kęstučio Akelaičio ir jo bendražygių iniciatyva.

K.Akelaitis yra tarp „Vyčio“ fondo, atsirinkusių skulptūrą, ir antrojo fondo, proteguojančio A.Sakalausko skulptūrą, steigėjų. Pats K.Akelaitis žada suteikti galimybes eksponuoti skulptūrų idėjas ir kitiems visuomenininkams, bet tik jei maketai bus kokybiški.

„Vyčio“ fondo vienas dalyvių kaip tik ir dalyvauja tos aikštės tvarkybos darbuose ir naudodamasis savo padėtimi jis paėmė ir pastatė.

„Kadangi Vyčio fondas nori, kad atsirastų būtent ta skulptūra, jie mano, kad skulptūra yra pakankamai išbaigta, kad ten būtų, jie pastatė ją savavališkai. Tai dabar gali visi pažiūrėti ir įvertinti, ar tai pakankamai reprezentatyvu, ar tai tinka reprezentacinei aikštei, kaip tai atrodo, palyginti su aikštės masteliu, kaip atrodo galvojant apie kitus, meninius skulptūros aspektus. Antra vertus, savivaldybė turbūt turėtų reaguoti, nes kai statybvietėse elgiamasi ne pagal reglamentą, nėra gera praktika ir galime galvoti, kad kiekviena visuomeninė iniciatyva, kuri nori pasiūlyti ką nors Lukiškių aikštei, o tokių nemažai, tik ne visos tokios aktyvios – galėtų ateiti ten ir ką nors pastatyti“, – BNS sakė kultūros viceministrė.

„Mūsų žiniomis, „Vyčio“ fondo vienas dalyvių kaip tik ir dalyvauja tos aikštės tvarkybos darbuose ir naudodamasis savo padėtimi jis paėmė ir pastatė“, – pridūrė ji.

K.Akelaitis BNS teigė išgirdęs ministerijos kritiką, kad galbūt pasinaudojo savo padėtimi statant maketą, bet teigia jokių priekaištų iš savivaldybės nesulaukęs.

„Tikrai gavau velnių, prisiimu atsakomybę (...). Su savivaldybe yra suderintas laikas, iki kada jis stovės – iki liepos 6-osios. Jei būtų savivaldybės pozicija, kad tai nelegalu, seniai jis būtų nuimtas“, – tikino K.Akelaitis.

Jis teigė, kad maketo atsiradimu aikštėje pasirūpino siekdamas, jog ekspertai, specialistai, taip pat ir savivaldybės vyriausiasis architektas įvertintų, ar skulptūra tinka aikštei.

„Kitą vertus, tuomet galima žinoti ir visuomenės nuomonę, ar jis tinkamas, jos reakciją. Įsitikinome, kad trūksta postamento aukščio. Kadangi maketas buvo pastatytas toje vietoje, kur darbai nevyksta ir kur ateityje planuojamas pastatyti memorialas, tai jis niekam netrukdė ir specialaus leidimo kartoniniam maketui nereikia“, – dėstė K.Akelaitis.

Paklaustas, ar leis ir kitiems visuomenininkams eksponuoti savo darbų maketus Lukiškėse, jis sakė, kad tai priklausys nuo to, ar jų maketai bus tokie pat kokybiški, kaip A.Sakalausko.

„Jei jie turi savo lėšų, jei padarys tokio lygio maketą, aš apsiimu tarpininkauti, kad maketas būtų pastatytas“, – tvirtino jis.

K.Akelaitis taip pat piktinosi, kad ministerija nesirengia baigti tvarkyti aikštę ir pastatyti memorialą laisvės kovotojams iki kitų metų vasario 16-osios, o numato tą padaryti iki kitų metų gruodžio. Architektas tikino, kad projektas turi daugybės politikų, tarp jų – premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, apie 100 Seimo narių palaikymą.

Architekto teigimu, skulptūra jau pradėta gaminti Ukrainoje, bet procesas pristabdytas „laukiant aiškumo“, reikiamų pinigų skulptūrai taip pat neturima. Planuojama, kad ji kainuotų 430 tūkst. eurų, dar apie 200-300 tūkst. esą kainuotų memorialinės plokštės su įrašais.

R.Šimašius: maketas leido įvertinti skulptūrą visuomenei

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS teigė nepritariantis tokiai skulptūrai, nebent ji būtų dar tobulinama. Jis taip pat sakė, kad maketui savivaldybės leidimas nebuvo duotas ir jį su visuomenininkais sutarta nukelti šią savaitę.

„O tai, kad jis pastovėjo kelias dienas, aš, tiesą sakant, vertinu labai teigiamai. Nes tai yra vieta, kur sukėlė daug aistrų dėl to paminklo – kaip jis turi atrodyti, ar jis tinkamas, ar netinkamas. Aš pats nė kiek neabejoju, kad ten turi būti Vytis, bet turiu abejonių, ar būtent tokios išraiškos Vytis. Jei pritartumėme šiai skulptūrai, manau, kad ji turėtų būti patobulinta“, – sakė jis.

Maketas Lukiškių aikštėje stovi jau beveik tris savaites.

R.Šimašius taip pat neatmeta, kad gali būti suteikta teisė eksponuoti ir kitų darbų maketus.

„Jei kas nors turi kitą variantą, kuris turi pakankamo pagrindo būti „pratestuotas“, jokių bėdų nėra patikrinti, kaip jis atrodytų realioje erdvėje. Neburkime iš kavos tirščių – savivaldybė tikrai nesudarytų jokių problemų“, – tikino meras.

Susidomėjusiųjų memorialu – mažiausiai aštuoni

Menininkų idėjų Lukiškių memorialo kūrybinėse dirbtuvėse laukiama iki liepos 20 dienos, iš jų bus atsirenkami keli, kurie dalyvaus tolesnėse procedūrose. Pasak G.Žemaitytės, šiuo metu jau pateikti du projektai, dar mažiausiai šeši pasiūlymai turėtų būti pateikti artimiausiu metu.

Viceministrė teigė, kad tarp susidomėjusiųjų yra ir žymių menininkų, „Vyčio“ fono atstovai kol kas pasiūlymo nepateikė, bet taip pat yra laukiami.

„Tikrai bus iš ko daryti konkursą“, – sakė ji.

Pasak K.Akelaičio, ar svarstoma, ar dirbtuvėse dalyvauti.

„Gavome Vilniaus mero kvietimą dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Spręsime pagal tai, kokia bus komisija. Šiandien komisija sudaryta iš Šiuolaikinio meno centro darbuotojų, jie realistiniam modeliui nė negalvoja pritarti“, – teigė jis.

Šiuo metu Lukiškių aikštė Vilniuje rekonstruojama. Anksčiau skelbta, kad darbus ketinama baigti iki šių metų rudens. Į rekonstrukcijos projektą paminklo statyba neįtraukta, tik numatyta palikti jam vietą. Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. Minėdami Eifelio bokšto 125-ąsias metines jį pastatė jaunieji VGTU statybos inžinieriai.

Studentai, atkartodami vieno garsiausių pasaulio statinių konstrukciją, atliko neįtikėtiną darbą – surado būdą sutvirtinti popierių, apskaičiavo, kiek reikės medžiagų, tvirtinimo elementų ir kokias apkrovas turės atlaikyti skirtingos bokšto dalys, taip pat atliko visus projektavimo bei statybos darbus. Šiam bokštui pastatyti buvo sunaudota beveik 16 tūkstančių popieriaus lapų ir 2,5 tūkstančio varžtų. 40-ies VGTU studentų komanda Eifelio bokšto maketą statė maždaug 1 050 valandų.

„Eifelio bokšto maketo statymas tapo puikia priemone ne tik praktikoje įtvirtinti paskaitose gautas teorines žinias, bet ir patį mokymosi procesą padaryti įvairesnį ir įdomesnį. Nors popierinėms konstrukcijoms galioja tie patys statybinės mechanikos dėsniai, kaip ir įprastiems statiniams, popierius nėra tipinė statybinė medžiaga, tad susidūrėme su naujais iššūkiais. Bet pasitelkę inžinerines žinias ir kūrybiškai atlikdami bandymus išsprendėme visas kilusias problemas“, – pasakojo popierinio Eifelio bokšto idėjos autorius VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros lektorius Edgaras Timinskas.

Popierinio maketo statytojai rėmėsi skaitmeninės statybos (angl. Building Information Modeling, BIM)  principais – projektuodami apgalvojo technologinius aspektus, parengė skaitmeninį bokšto modelį su realiais elementais ir jungimo detalėmis, atliko visus reikiamus skaičiavimus.

Bokšto statyba buvo padalyta į dešimt etapų. Kiekvieno etapo metu buvo pagamintas reikiamas kiekis statybinių elementų, jie sujungti į konstrukcinius fragmentus, o tuomet ir į bendrą visumą, t. y. į vieną bokšto aukštą. 8,58 metrų aukščio konstrukcija pastatyta nenaudojant jokių pagalbinių statybinių įrenginių – viskas pagaminta ir surinkta rankomis.

Savo kūriniu studentai skatina atsakingai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius bei efektyviai tvarkyti atliekas, visą statyboms reikalingą popierių jie surinko iš VGTU bendruomenės narių. Taip buvo parodyta, kad popierių galima panaudoti ir antrą kartą.

Šv. Valentino dienos išvakarėse VGTU Saulėtekio rūmuose vyks šventinė popierinio Eifelio bokšto įžiebimo ceremonija. Joje dalyvaus Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau. Taip pat vyks kūrybinės statymo iš popieriaus dirbtuvės, skirtos inžinerija besidomintiems moksleiviams.

Prancūzijos sostinėje stovintį Eifelio bokštą galima laikyti tikru inžineriniu stebuklu – 324 m aukščio metalinė konstrukcija sveria 7 300 tonų, tačiau žemę slegia vos kaip žmogus, sėdintis ant kėdės. Pritaikyti inžineriniai sprendimai, net ir pučiant uraganiniams vėjams, neleidžia bokšto konstrukcijai svyruoti didesne nei 12 cm amplitude. Po 1960-ųjų kone visi pasaulio dangoraižiai pradėti statyti pagal šį pavyzdį.