"Tačiau aš irgi žmogus ir man išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusiuosius", – savo feisbuke įrašė V.Landsbergis.
Kaip ir reikėjo tikėtis, vieniems tas atsiprašymas pasirodė nenuoširdus, kitiems tai nuskambėjo kaip dar vienas įžeidimas.
Esą visa ta jo rašliava yra nukreipta prieš žmones, nes jie kalti, kad JIS jaučia skausmą ir buvo priverstas juos pravardžiuoti. Taip suprastas profesoriaus "atsiprašau".
Ką ir kalbėti, sudėtinga situacija, kai net pats V.Landsbergis neranda atsiprašymo žodžių, kad juo patikėtų įžeistieji ir įsižeidusieji.
Ką ir kalbėti, sudėtinga situacija, kai net pats V.Landsbergis neranda atsiprašymo žodžių, kad juo patikėtų įžeistieji ir įsižeidusieji.
Pasirodo, A.Lukašenka ir tas mažiau įžeidus, sukalbamesnis nei kai kurie sostinės protestuotojai, ir gal net visai nekerštingas. R.Pratasevičiaus atvejis – geriausias to pavyzdys. Buvusiam opozicijos tinklaraštininkui (to paties, kuris grubiausiu būdu pernai gegužę buvo "perimtas" skrydžio metu iš Atėnų į Vilnių) jau leista išeiti iš namų arešto ir netgi pradėti veiklą Sisteminės teisių gynybos centre. Tiesa, čia jam reikės groti tą pačią dainą su savo geradariu, bet tai vis geriau nei luošumas, beprotybė ar kasdieniai apsilankymai įtikinėjimų kambaryje.
Ne visi turi tiek dvasios stiprybės ir tokią valią kaip A.Navalnas, savo noru grįžęs į tėvynę-kalėjimą, nes sakėsi kitos neturįs. Tad nieko čia labai smerktino nėra, nes R.Pratasevičius dar jaunas, todėl natūralu, per gerą pusmetį pasidavė lukošenkiškam perauklėjimui. Jam pakako diktatoriaus "mandagumo" pamokų, ir respublikoje nusistovėjo tvarka.
Juolab dabar yra kitų rūpesčių – čia pat ir olimpiada pas kinus, ir bendros pratybos, o gal net ir rimtas žygis koja kojon kartu su Kremliaus didžiūnu per visą Ukrainą ar dar toliau.
Svarbu turėti įtakingų draugų. Tada gali mokyti savo mandagumo taisyklių visus aplink mažus, įžūlius, užsispyrusius ir neišauklėtus.
