„Čia yra jos sprendimas. Turi labai didelį autoritetą ir palaikymą (...). Bet, aišku, priėmė sprendimą, kad jau paskutinė bus kadencija. Žmogus mato taip savo planus“, – BNS sakė europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis.

Kaip nurodoma partijos penktadienį BNS pateiktame kandidatų sąraše, į Vilniaus rajono savivaldybės mero postą keliama LLRA-KŠS vicepirmininko Waldemaro Urbano kandidatūra.

„Vienareikšmiai tikimės, mes esame beveik tikri (kad jis laimės – BNS). Nes yra labai didelis įdirbis savivaldybėje“, – kalbėdamas apie W. Urbano kandidatūros sėkmę per rinkimus teigė W. Tomaszewskis.

M. Rekst atsiprašė, kad nesibalotiruos į merus, bet pažadėjo, kad į tarybą eis.

M. Rekst Vilniaus rajono savivaldybes merės pareigas eina nuo 2004 metų.

Pasak LLRA-KŠS pirmininko, merė iš politikos nesitrauks, ji planuoja kandidatuoti į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą.

„Ponia M. Rekst greičiausiai į tarybą balotiruosis (...). Taip pažadėjo. Taryboje buvo prašymas dar balotiruotis M. Rekst atsiprašė, kad nesibalotiruos į merus, bet pažadėjo, kad į tarybą eis“, – teigė jis.

Penktadienį W. Tomaszewskis patvirtino, jog pats sieks Vilniaus miesto mero posto.

Tarp kitų partijos kandidatų į merus – buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, jo kandidatūra keliama Trakų rajone.

Dabartinis Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius sieks perrinkimo.

Švenčionių rajone savivaldos rinkimuose mero posto sieks buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis, Zarasų rajone – Sergejus Šepliakovas, Visagino savivaldybėje – tarybos narys Sergejus Kotovas, Širvintų – Marijanas Buinickas.

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovą.

Vilniaus rajono opozicijai priklausantys dešinieji ketvirtadienį viešai prakalbo, kad jiems kelia nerimą tai, jog LLRA-KŠS priklausanti Vilniaus rajono valdžia iki šiol tyli dėl Z. Jedinskio pasisakymų. Kaip viešai rašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Centro-dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, vietos valdžios nenoras aiškiai įvertinti Z. Jedinskio skandalingus pasakymus gali turėti neigiamos įtakos, nes, pasak jo, Vilniaus rajono visuomenė yra itin jautri iš Rusijos atkeliaujančiai dezinformacijai.

Į tokius opozicijai priklausančios frakcijos atstovo būgštavimus LLRA-KŠS priklausanti merė sureagavo formaliai.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Rekst.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu.

Pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. LLRA-KŠS lyderiai į tokį pareiškimą sureagavo akcentuodami, kad tai tik Z. Jedinskio nuomonė, kuriai partija nepritaria.

Dėl to viešojoje erdvėje LLRA-KŠS susilaukė nemažai kritikos. Visgi reaguojant į viešą pasipiktinimą, Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai informavo LLRA-KŠS pirmininkas. Vėliau viešojoje erdvėje pranešta, kad partiją palieka įtakingi nariai: parlamentarė Beata Peatkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Renata Cytacka.

ELTA primena, kad Vilniaus rajono opozicijai priklausantys politikai ketvirtadienį tvirtino, kad jų neįtikino tai, kaip į Z. Jedinskio pasisakymus sureagavo LLRA-KŠS. Pasak jų, aiškiai situacijos neįvertino ir iš LLRA-KŠS pasitraukę įtakingi politikai.

„Esant dabartinei geopolitinei ir informacinei situacijai, tai yra ypač pavojinga, žinant, kad nemaža dalis LLRA-KŠS rinkėjų toliau išlieka propagandinėje Rusijos ir Baltarusijos įtakoje. Todėl aiškios ir nedviprasmiškos žinutės pasiuntimas iš Vilniaus rajono LLRA-KŠS frakcijos savo rinkėjams būtų pirmas žingsnis, rodantis partijos vertybinės politikos krypties pokyčius ir tikrą, o ne deklaruojamą paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai“, – rašoma pranešime.

„Papildomai steigsime, tas klausimas praėjo jau pro komitetus. Mano duomenimis, komitetai pritaria, nes jaučia pareigą apginti gyventojus“, – BNS trečiadienį sakė rajono merė Marija Rekst.

Jos teigimu, neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kertantys migrantai kartais užklysta pas vietos gyventojus.

„Turime atvejų, kad jie vaikšto po kaimus. Vakarykštis įvykis – ateina į namus, prašo pavežti į Vilnių, ateina į parduotuvę, tai gerai, kad žmonės pilietiški – pavaišino kava, taip, taip, bus taksi, bet iškvietė pasieniečius“, – pasakojo Vilniaus rajono merė.

„Žmonės, kurie gyvena netoli miško, pasakoja, kad naktimis ir jaučia, ir mato“, – teigė ji.

Siekį sukurti papildomus 40 viešosios tvarkos pareigūnų etatų dar turės palaiminti savivaldybės taryba.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko daugiau kaip 3 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų bei Afrikos valstybių.

„Aš raginu visus, ir savo skyrių vedėjus, ir seniūnus, kad jie įtikintų save, kad be skiepų nieko nebus, kad mes turim rūpintis ne tik savo šeimos nariais, bet ir visais žmonėmis, kurie yra aplink mus. Jeigu mums nepavyks įtikinti, tuomet ant mūsų sąžinės gali būti tai, kad žmonės miršta“, – po susitikimo su premjere, atsakinėdama į žurnalistų klausimus, kalbėjo Vilniaus rajono merė.

Ji teigia, kad kai kuriose savivaldybės seniūnijose skiepytis atsisako net pusė gyventojų, tačiau M. Rekst tvirtina, kad savivaldybės administracija toliau dirbs, siekdama paskatinti gyventojus rinktis vakciną.

„Yra tokių vietovių, kur, kaip informavo seniūnai, 30 proc. nesutiko skiepytis, yra ir 50 proc., bet mes nenuleidžiam rankų ir dirbsim toliau, bandysim įtikinti“, – sakė Vilniaus rajono merė, pažymėdama, kad skiepų šioje savivaldybėje vengia ne tik senjorai, bet ir jaunimas.

Tačiau merė tvirtina, kad situacija yra gerėjanti, o paskiepyti daugiau žmonių padeda ir tokios priemonės, kaip geltonųjų mokyklinių autobusų naudojimas pavežant žmones iki vakcinacijos centrų. Visgi, M. Rekst nuomone, pagrindine kliūtimi vakcinacijai tapo per daug dažnai pasirodanti neigiama informacija apie vakcinas.

Marija Rekst. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Mano nuomone, iš tiesų per daug neigiamos informacijos gauna žmonės ir mažiau teigiamos, ką duoda skiepai. Daugiau informacijos, žiūrint televiziją ir socialiniuose tinkluose eskaluojama dažnai, kad susirgo 6 žmonės iš 7 mln. po „Johnson & Johnson“ ar kitų ten vakcinų“, – sakė ji, pridurdama, kad kraujo krešulių susidarymo atvejai, apie kuriuos pranešama po vakcinacijos, nėra skiepo padarinys.

„Tai dėl krešulių irgi miršta žmonės, ir iki tol buvo tokių ligų labai nemažai. Tai, mano nuomone, per daug yra informacijos viešoje erdvėje, kad nelabai gerai tie skiepai kai kurie“, – tvirtino M. Rekst.

ELTA primena, kad, Statistikos departamento duomenimis, sparčiausiai savo 65 metų ir vyresnius gyventojus skiepija Birštonas ir Jurbarkas. Neringos miesto savivaldybėje jau praėjusią savaitę buvo paskiepyti visi 501 šios savivaldybės senjorai. Tuo metu Šalčininkai, Visaginas ir Vilniaus rajonas jau trečią savaitę išlieka vakcinacijos reitingų dugne.

Šalčininkuose iki praėjusios savaitės pabaigos buvo paskiepyti vos 849 vyresni nei 65 metų gyventojai (16,5 proc.), o Visaginas praėjusį savaitgalį pasiekė 20 proc. paskiepytų asmenų šioje amžiaus grupėje. Tuo metu Vilniaus rajone buvo paskiepyta apie trečdalį 65+ amžiaus grupės gyventojų.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst sako kovosianti, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

„Vilniaus rajono savivaldybė yra tikrai žiedinė savivaldybė (...) Ruošiame raštą – siųsime ir Vyriausybei, ir prezidentui, ir Seimui, ruošiame pranešimą spaudai – kad žmonės žinotų, kad tikrai esame nuskriausti. Kas turi teisę išeliminuoti mus iš žiedinių savivaldybių? Mes nesutinkame ir tikrai kovosime“, – BNS sakė M. Rekst.

Ji teigė, kad Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, nediskutavus su savivaldybe. Vilniaus rajonas dėl šio Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimto sprendimo, pasak jos, šiemet neteks maždaug 577 tūkst. eurų. 

Ruošiame raštą – siųsime ir Vyriausybei, ir prezidentui, ir Seimui, ruošiame pranešimą spaudai – kad žmonės žinotų, kad tikrai esame nuskriausti.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė taip pat teigė, kad su savivaldybe nediskutuota, o jos prarandami 200 tūkst. eurų turės įtakos rajono planams.

„Man net kilo toks klausimas: jeigu mes taptume kurortu, sakykime, tai mus tada išbrauktų iš Vilniaus regiono (savivaldybei taikomas ir Sostinės regiono prioritetas – BNS)? Kelių tiesimui ir šaligatvių tvarkymui, ir aikštelių tvarkymui – poreikiai visada yra didesni negu leidžia finansinės galimybės, tai ir 200 tūkst. eurų mums yra reikšminga suma kaip tokiai nedidelei arba vidutinei palyginti savivaldybei“, – BNS komentavo E. Rudelienė.

„Ir dar kas gaila: sužinoti tai iš spaudos. Jokių diskusijų apie tai nebuvo“, – pridūrė ji.

Merė tikisi, kad Susisiekimo ministerija planuodama išlaidas atsižvelgs, jog Trakų rajonas yra prie Vilniaus, čia kuriasi daug gyventojų, sulaukiama turistų, dideli transporto srautai, todėl reikalinga atitinkama infrastruktūra.

Ministerija trečiadienį pranešė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas Vilniaus ir Trakų rajonų vietinės reikšmės keliams šiemet numatoma skirstyti „teisingiau“ – panašiomis sąlygomis ir proporcijomis, kaip ir kitoms savivaldybėms. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad Vilniaus ir Trakų rajonai buvo net du kartus išskiriami kitų savivaldybių atžvilgiu skirstant lėšų keliams proporcijas, todėl jis pasiūlė jiems skirtas lėšas paskirstyti kitiems rajonams.

Pasak M. Skuodžio, Vilniaus ir Trakų rajonams buvo suteikiamas prioritetas ir kaip Sostinės regiono, ir kaip žiedinėms savivaldybėms, todėl dabar joms paliktas tik Sostinės regiono prioritetas.

Pavyzdžiui, 2020 metais Vilniaus, Trakų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonams  pagal žiedinių savivaldybių kriterijų skirta 2,711 mln. eurų, iš jų trečdalis lėšų teko Vilniaus ir Trakų rajonams (atitinkamai 668,7 tūkst. ir 223,2 tūkst. eurų).

Šiemet žiedinėms savivaldybėms buvo numatyta 2,32 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų Vilniaus ir Trakų rajonams – 772,6 tūkst. eurų (atitinkamai 577 tūkst. ir 195,5 tūkst. eurų), tačiau dabar šios lėšos atiteks likusioms penkioms savivaldybėms.

Buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius buvo itin dosnus Trakų ir Vilniaus rajonams. Trakų rajonas buvo J. Narkevičiaus 2016 metų rinkimų į Seimą apygarda, o Vilniaus rajono taryboje daugumą turi ministrą į Vyriausybę 2019 metais delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Trakuose gyvenantis J. Narkevičius Trakų, Vilniaus bei Šalčininkų rajonams iš pernai Vyriausybės sprendimu keliams papildomai skirto 150 mln. eurų kovidinio paketo, BNS skaičiavimais, skyrė apie 18,5 mln. eurų, iš jų Vilniaus rajonui teko apie 9,8 mln. eurų, Trakų – apie 7,1 mln. eurų, Šalčininkų – apie 1,63 mln. eurų.

Pavyzdžiui, nuo ketvirtadienio ryto uždarius įvažiavimus ir išvažiavimus iš Nemenčinės miesto, susidarė problemų dėl apsirūpinimo maistu porą kilometrų už miesto esančios Gėlos gyvenvietės gyventojams.

„Kadangi jie turėjo vienintelę galimybę apsipirkti Nemenčinėje, o dabar įvažiuoti čia draudžiama, šią savaitę  jie galės pasinaudoti mobiliu apsipirkimo punktu“, – Eltai sakė Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst, kuri ketvirtadienį kartu su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, kitais valdžios ir policijos atstovais apsilankė Nemenčinėje.

Pasak jos, su problemomis susidūrė ir Nemenčinės gyventojai, kurie nėra ten deklaravę gyvenamosios vietos.  

„Jeigu žmogus nuolat gyvena Nemenčinėje, bet nėra deklaravęs čia gyvenamosios vietos, pažymą apie jo faktiškai gyvenamą vietą išduos seniūnija“, – sakė M. Rekst.

Pasak jos, problemų neturės ir keleiviai, kurie vyksta tranzitu per Nemenčinę į kitus miestus ir Nemenčinėje neišlipa.

„Tačiau jei, pavyzdžiui, Pabradės ar kito miesto gyventojas norės išlipti Nemenčinėje, jis turės turėti būtinus dokumentus, ir keleivinio transporto vairuotojai iš anksto apie tai įspės“, – sakė M. Rekst.

Po apsilankymo Nemenčinėje jai susidarė įspūdis, kad gyventojai geranoriškai reaguoja į apribojimus, bendradarbiauja ir supranta tokių žingsnių būtinybę norint įveikti infekcijos plitimą.

ELTA primena, kad į Nemenčinę iki balandžio 23 d. vidurnakčio bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims arba tiems, kurie turi specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją, ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykti.

Asmenys, kuriems numatytos išimtys, turi pateikti tai įrodančius dokumentus ar kitą informaciją, kuri patvirtintų jų vykimo tikslą. Tai gali būti tiek popieriniai dokumentai, tiek nufotografuoti dokumentai elektroninėse laikmenose (pvz., mobiliajame telefone, planšetėje ir pan.).

Merės teigimu, trečiadienį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos specialistai parengė Nemenčinės miesto eismo ribojimo schemą, kuri yra suderinta su policija ir su Susisiekimo ministerija. „Bus įvažiavimo kontrolė Vilniaus, Švenčionių ir Bažnyčios gatvėse. Kitos galimos patekimo į miestą gatvės bus užtvertos – jų nebus galima fiziškai įveikti“, – Eltai sakė M. Rekst.

Ji tikisi, kad pavyks suvaldyti situaciją. „Viską darysime, kad apribotume ligos plitimą, apsaugotume ne tik Nemenčinės, bet ir kitų vietovių gyventojus“, – sakė ji.

Pasak jos, paaiškėjus, kad Nemenčinė tapo COVID-19 infekcijos židiniu, Vilniaus rajono savivaldybės administracija operatyviai ėmėsi visų būtinų priemonių virusui stabdyti. Nemenčinės m. bei aplinkiniuose kaimuose jau praėjusią savaitę buvo dezinfekuojamos viešosios erdvės (gatvės, šaligatviai, stotelės, aikštės ir kt.), pradėta visų daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių dezinfekcija.

Anot merės, Nemenčinėje ir apylinkėse vyksta sustiprinta kontrolė – policijos ir savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai tikrina, kaip laikomasi karantino režimo reikalavimų.

Pasak Vilniaus rajono merės M. Rekst, nepaisant tam tikrų apribojimų, bus užtikrintas normalus gyvenimas Nemenčinėje. Gyventojai galės įsigyti maisto produktų, vaistų, apsaugos priemonių.

Užkrečiamosios ligos protrūkis Nemenčinėje kilo įmonėje UAB „Vilnika“.

Anot M. Rekst, šiuo metu žinoma apie 20 užsikrėtimo atvejų.

Dėl užsikrėtimo koronavirusu tiriami bendrovės „Vilnika“ bei globos ir slaugos namų „Senevita“ darbuotojai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui atvykti ir išvykti iš Nemenčinės.

„Draudžiamas asmenų atvykimas į Nemenčinės miestą, išskyrus grįžtančių į Nemenčinę miesto gyventojų, iš kitų miestų atvykstančių asmenų, dirbančių Nemenčinės mieste, taip pat asmenų, turinčių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą atvykti“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, primena ELTA.

Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykimas.

Draudimai įsigalioja nuo ketvirtadienio 7 val. ryto ir turėtų tęsis iki balandžio 23 d. 24 val.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, draudimas negalioja Nemenčinės miesto gyventojams, grįžtantiems į miestą ar išvykstantiems dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbantiems kitų teritorijų gyventojams. Taip pat asmenims, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstantiems į kitą teritoriją ir asmenims, turintiems Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą (pvz. dėl artimojo laidotuvių ar kt.).

Asmenų, kertančių Nemenčinės miesto ribas darbo reikalais, prašoma su savimi turėti darbo santykius patvirtinančius dokumentus (darbo pažymėjimą, darbo sutartį, grafiką ar kitą). Tikimasi, kad tai žymiai palengvins ir pagreitins kontrolę policijos patikros punktuose.

Kaip praneša Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nuo ketvirtadienio ryto Nemenčinės miesto ribą galima bus kirsti trijose vietose, kur bus įrengti policijos patikros punktai:

    Bažnyčios g. ir kelio Nr. 108 sankryža

    Vilniaus g., nusukimas į 102 kelią Vilniaus miesto kryptimi

    Švenčionių g., šalia pastato Nr. 97

Kiti keliai bus blokuojami fizinėmis priemonėmis, įrengiami užtvarai bei draudžiamieji kelio ženklai.

Prekių ir krovinių judėjimas nebus ribojamas, tačiau policija ir Savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai taikys griežtą karantino režimo priemonių kontrolę gyventojams, o jos nesilaikantys bus baudžiami. Taip pat bus atidžiai stebimi ir kontroliuojami asmenys, kurie privalo laikytis saviizoliacijos režimo. Bus tikrinami ir viešuoju transportu važiuojantys asmenys.

„Labai prašome Nemenčinės miesto gyventojų ir čia dirbančių kitų vietovių gyventojų supratingumo. Šis judėjimo ribojimas yra mūsų visų saugumui. Suprantama, kad ši situacija pakankamai sudėtinga ir nekasdieniška. Mūsų šalyje dar nebuvo tokių apribojimų, bet dabar turime susitelkti ir bendromis pastangomis stabdyti infekcijos plitimą. Tik nuo mūsų visų priklauso, kada ir vėl galėsime gyventi be suvaržymų. Atsakingai vertinkime savo veiksmus, saugokime save ir kitus“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.

Pasak jos, gyventojai prašomi maksimaliai likti namuose, kuo mažiau judėti viešose vietose, į parduotuvę ar vaistinę eiti tik būtiniausiais atvejais.

Vieniši, ligoti ar izoliacijoje esantys asmenys, prireikus pagalbos (nupirkti maisto produktų, vaistų, pagelbėti ūkyje ar kt.), gali kreiptis į Nemenčinės miesto seniūniją.

Ji žurnalistams tvirtino nekalbėjusi apie Zujūnų seniūnijos Upės gatvės reikalus nei su asmeniškai premjeru, nei su savo partijos atstovais susisiekimo ministerijoje – ministru Jaroslavu Narkevičiumi bei viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, tačiau nežino, ar to nedarė administracijos direktorė.

„O kodėl man kalbėti būtinai su Kondratovičiumi, kad gautumėm finansavimą? Būtent apie gatvę aš asmeniškai nekalbėjau. Nežinau apie direktorę – klauskite direktorės, – kalbėjo ji. – Jokios įtakos mes nejaučiam, konkrečiai aš iš premjero“.

Penktadienį savivaldybės taryba pritarė 2020-2022 metų strateginiam veiklos planui, kuriame likusiai gatvės atkarpai numatyta per trejus metus skirti 800 tūkst. eurų. Sprendimas priimtas merės partijos – valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos balsais, visa opozicija jo nepalaikė.

M. Rekst tvirtina, kad galutinai dėl lėšų skyrimo gatvėms bus apsispręsta maždaug po mėnesio.

Ji tikino, kad gyventojai išasfaltuoti gatvę reikalauja nuo 2012-ųjų. Opozicijai ir kitoms rajono bendruomenėms piktinantis, kad asfaltuoti buvo pasirinkta nejudri gatvė, nors rajone yra gerokai daugiau intensyvesnių ir problemiškesnių vietų, merė tvirtino, kad eismo intensyvumas nebuvo esminis kriterijus renkantis Upės gatvę.

Pernai ši atkarpa buvo asfaltuota kaip paskutinė gatvė iš tikslinių lėšų.

Pasak savivaldybės vadovės, sprendimus lemia tai, ar gyventojai patys prisideda prie projekto bent puse sumos (50 proc.) jo pradinėje stadijoje, ar asfaltavimas jau pradėtas anksčiau.

„Lėšos skiriamos ne tik dėl intensyvumo. Kaip jūs tada suvokiate, kaip finansuoti, taisyti kelius, kur nėra intensyvumo? Be abejo, tai yra lemiantis dėl intensyvumo, mes ir siekėme gauti daugiau pinigų (...), bet nereiškia, kad niekur kitur nebus tiesiami keliai. Kaip ir visur kriterijai yra gyventojų noras, tęstinumas, kur buvo 50 ant 50 pradėta užpernai“, – vardijo merė.

Anot jos, rajono taryba asfaltuoti šią gatvę rajono taryboje priimtas kartu su dar penkiomis kitomis, Vyriausybės pernai spalį numačius papildomų lėšų kelių tvarkymui, o premjero gatvė „buvo paskutinė iš to sąrašo“. Savivaldybės ir Vyriausybės sprendimai buvo rengiami tuo pat metu, merė negalėjo pasakyti, ar premjero gatvė savivaldybėje buvo įtraukta į asfaltuojamų gatvių sąrašą prieš Vyriausybei patvirtinant pinigus ar jau po.

„Pernai ši atkarpa buvo asfaltuota kaip paskutinė gatvė iš tikslinių lėšų. Buvo šešios gatvės, visos išasfaltuotos ir rudenį buvo išasfaltuota paskutinė gatvė pagal šį sąrašą“, – tikino M. Rekst.

„Dėl datos – klauskit administracijos“, – pridūrė merė.

Kaip yra rašęs dienraštis „Lietuvos rytas“, pirmoji Upės gatvės atkarpa šalia premjero namų išasfaltuota 2018-ųjų pabaigoje, kai gyventojai ir savivaldybė lygiomis dalimis prisidėjo po 19 tūkst. eurų.

Tuo metu 2019 spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos. Visi rajonui skirti pinigai vėliau skirti Upės gatvės darbams.

Klausiama, ar visi Vilniaus rajono gyventojai gali tikėtis, jog pro jų namus vedantis žvyrkelis bus išasfaltuotas, jei nuspręs prisidėti panašią sumą, merė teigė, kad projektai „bus analizuojami“.

„Tai reiškia, kad mūsų sprendimas yra dėl atkarpos. O tolesni bus toliau analizuojami. Negaliu dabar sakyti, nes konkrečiai gatvei analizuojama“, – dėstė merė.

Vilniaus rajono gyventojai prieš kelias savaites iš bendrovių „Nemėžio komunalininkas“ ir „Nemenčinės komunalininkas“ gavo pranešimus, kad nuo šių metų sausio gyventojai, neturintys įsiskolinimų daugiau kaip už tris mėnesius, už vieną kubinį metrą suvartoto centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens su nuotekų tvarkymu mokės 1,5 euro su PVM.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija daugiabučių gyventojams yra nustačiusi 2,6 euro, individualių namų gyventojams – 2,47 euro už kubinį metrą. Pranešta, kad skirtumą padengs rajono savivaldybė.

Kiek ši naujovė kainuos rajonui, savivaldybė kol kas nesuskaičiavo, nes esą vartotojų skaičius nuolat kinta.

Sprendimą dėl dalies išlaidų už vandenį kompensavimo Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė gruodžio 19 dieną. 

„Aš manau, čia savivaldybė rūpinasi savo gyventojais, taryba tam ir yra, mes esame. Visi kalba ir tik žada, visokius įstatymus visur, Vyriausybėje priiminėjame, o čia mokiniams ir mokytojams, ir kitiems. Tai rūpestis savo gyventojais, būtent jais, o ne komunaline įmone“, – savivaldybės tarybos sprendimą paaiškino Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Ji siekia būti perrinkta dar vienai kadencija.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.