M. Baranausko kūryba labiau sietina su reportažinės fotografijos tradicija. Nuo 1956 m. jis dirbo fotokorespondentu, nuo 1959 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kartu M. Baranausko kūryba bei veikla tiesiogiai susijusios ir su lietuvių meninės fotografijos raida.

Nuo 1959 m. jo darbai buvo eksponuojami meninės ir dokumentinės fotografijos parodose, o nuo 1969 m. jis aktyviai dalyvavo ką tik įsteigtame Lietuvos fotografijos meno draugijos organizaciniame komitete, nuolat buvo renkamas į draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) valdybą, 1970–1992 m. buvo jos Meno tarybos narys.

Tyrinėjant M. Baranausko fotografijų archyvą, ypač akivaizdžiai išsiskiria du stilistiniai momentai. Kadangi fotografija sovietmečiu buvo itin stiprus ideologinis įrankis, kai kuriose nuotraukose jaučiama gyvenamojo meto įtaka, jam būdinga stipriai ideologizuota estetika, kuria ir rėmėsi informacinių agentūrų redaktoriai, rašoma pranešime spaudai. Tokiose iš socialistinio realizmo stilistikos dar neišsivadavusiose fotografijose matyti sustingusios pozos ir išraiškos, surežisuotas siužetas, nuasmeninti personažai.

Vis dėlto tokią siužeto ydą kompensuoja nepriekaištinga vaizdo kompozicija, detalių išdėstymas. Tuo tarpu kita darbų dalis, sutapusi su „atšilimo“ laikotarpiu, akivaizdžiai laisvesnė – tai meniškesni, humanistinio pobūdžio kūriniai, turintys naujojo dokumentalizmo bruožų. Būtent jie išreiškia autoriaus individualų braižą, išryškina jo kūrybinę erdvę, kurios centre vaizduojamas tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove. Tai ypač akivaizdu fotografijose, kuriose dominuoja vaikai ar nerūpestingi jaunuoliai, savo vidiniu, nesurežisuotu vitališkumu išeinantys už rutiniškos kasdienybės ribų ir tokiu būdu kamerai leidžiantys sugauti žmogišką tikrumą ir natūralų grožį.

Fotografijų siužetui būdingas lengvas prisilietimas prie tikrovės, neapsunkintas egzistencinės dramos, taip pat švelnus humoras. Dėl to M. Baranausko fotografijos kupinos gyvenimo meilės, o iš kasdienybės kristalizuojami fragmentai teigia būties lengvybę bei žavesį.

M. Baranauskas (1931–1995) – Lietuvos fotografijos klasikas, fotožurnalistas, fotomenininkas. Jo nuotraukų meistriška kompozicija, ritmiška vaizdo grafika ir humoras ištrina ribas tarp reportažinės ir meninės fotografijos.

Parodoje pristatoma kūrybos retrospektyva, apimanti tris pagrindinius M. Baranausko archyvo klodus, – tai meninės ir reportažinės fotografijos, kuriose užfiksuoti 6–9 dešimtmečio Lietuvos vaizdai, kelionių po pasaulį momentai ir svarbiausi Atgimimo įvykiai.

Atgimimo laikotarpį reprezentuojančiose fotografijose – nedaugelio įamžintas Lietuvos laisvės lygos mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo, skirto Molotovo-Ribentropo pakto metinėms, išvaikymas, taip pat Baltijos kelio ir 1991 metų sausio įvykių vaizdai. Už sovietų karinės agresijos dokumentavimą sausio perversmo dienomis M. Baranauskas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Fotografo kūryba yra įvertinta keliais šimtais apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. 1976 m. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) jam suteikė fotografo menininko, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo menininko vardą. Už nuopelnus Lietuvos publicistikai po mirties skirta Vinco Kudirkos premija.

Už galimybę parengti parodą ir knygą nuoširdžiai dėkojame fotografo dukteriai Audrai Baranauskaitei-Urbakavičienei, Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojusiai tėvo fotografijų archyvą, kurį sudaro apie 30 000 negatyvų ir apie 3000 fotografijų.

Žlugusią oro bendrovę „Air Lituanica“ ir kitas įmones valdančiai Vilniaus savivaldybės įmonei „Start Vilnius“ nuo antradienio vadovauja buvęs elektros skirstymo bendrovės „Lesto“ darbuotojas Marius Baranauskas.

40 metų buvęs „Lesto“ paslaugų ir skolų valdymo departamento vadovas M.Baranauskas BNS sakė, jog vienas pagrindinių jo uždavinių bus sutvarkyti įmonės veiklą, o vėliau bus galvojama apie ilgalaikę strategiją.

„Yra uždaviniai iškelti, kad būtų įmonė efektyviai veikianti, o visi veiksmai skaidrūs ir teisėti. Veiklos rodiklių nustatymas ir vykdymas ir, žinoma, investicijų pritraukimas bei darbo vietų kūrimas. Su „Air Lituanica“ uždaviniai nėra pasikeitę. Tie sprendimai, kurie yra priimti, jie vykdomi“, - kalbėjo M.Baranauskas.

Naujasis „Start Vilnius“ vadovas teigė, kad kuriant įmonės veiklos strategiją, bus atsižvelgta į savivaldybės įmones tikrinančios darbo grupės pasiūlymus.

„Ilguoju laikotarpiu taip pat yra uždaviniai, vizijos ir gairės. Yra sudaryta darbo grupė, kuri visas savivaldybės valdomas įmones sukratys, revizuos, pažiūrės. Nesakau, jog audituos. Tikėtina, kad visų įmonių, įskaitant ir „Start Vilnius“, strategija priklausys nuo šios darbo grupės pasiūlytų sprendimų“, - BNS tvirtino M.Baranauskas, kuris anksčiau yra dirbęs „Snoro lizingo“ rizikos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoju.

Vadovauti įmonei panoro 48 kandidatai, pranešė savivaldybė. Naujo įmonės vadovo pradėta ieškoti praėjusios savaitės pradžioje, kai jos vadovas Simas Ramutis Petrikis šalių sutarimu pasitraukė iš posto.

Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas BNS anksčiau patvirtino, jog S.R.Petrikio pasitraukimas susiję su galimomis machinacijomis įmonėje - dėl to pareigų neteko ir jo pavaduotojas Rimantas Jurkšas.

Portalas 15min.lt anksčiau skelbė, jog R.Jurkšui priklausianti įmonė per paskolos sandorį iš „Start Vilnius“ įsigijo nekilnojamąjį turtą. Dėl galbūt neskaidrių veiksmų Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Savivaldybės duomenimis, „Start Vilnius“ pernai uždirbo 900 tūkst. eurų grynojo pelno (2013 metais patyrė 160 tūkst. eurų grynųjų nuostolių), jos pajamos sumažėjo 30 proc. iki 1,06 mln. eurų. „Start Vilniaus“ turtas praėjusių metų pabaigoje siekė 25,47 mln. eurų.