Akivaizdu, kad ties nudistų paplūdimiu darbavosi stiprūs ir pikti asmenys. Medvaržčiais prie konstrukcijų pritvirtinti mediniai segmentai buvo raute išrauti ir išmėtyti į skirtingas puses.

Kam panižo rankos, kodėl norėta sunaikinti tai, kas buvo padaryta visų patogumui, galima tik spėlioti.

Šiuo neseniai įrengtu taku iki nudistų paplūdimio galima buvo ateiti net iš Melnragės.

„Ankstesniais metais vis sulaukdavome šio paplūdimio lankytojų paklausimų, kada ir čia įrengsime medinius takus. Šiemet, kai juos padarėme, išgirdome priekaištų. Esą kopose nuogi besikaitinantys poilsiautojai nepatenkinti, kad takais vaikšto kiti žmonės ir į juos žiūri. Nuogi kaitintis mėgstantys asmenys aiškino, kad būtent takai kalti, kad į šią zoną ateina daugiau žmonių, kurie nėra linkę išsirengti“, – pasakojo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ Melnragės–Girulių tvarkymo skyriaus vadovas Marius Maliorius.

Pasižymėjo: tualetų sienas vandalai margina ir markeriais, ir purškiamais dažais. „Klaipėdos paplūdimių“ nuotr.

Nors versija, kad čia „pasidarbavo“ įpykę nudistai, nėra patvirtinta, sunku suprasti, kas dar ir kodėl galėjo išardyti apie 20 metrų tako.

Norime naudotis patogumais, bet nemokame jų saugoti.

Vakar įmonės meistrai sutvarkė taką, o paplūdimių gelbėtojai ragina poilsiautojus nenutylėti, jei mato vandališkai besielgiančius asmenis.

Pagalbos galima kreiptis ne tik į policiją, bet ir į gelbėtojus.

Nuo paikų žmonių kenčia visi viešieji paplūdimių tualetai. Kiekvieną rytą atėję į darbą Klaipėdos paplūdimius prižiūrintys darbuotojai randa vis labiau aprašinėtas sienas, sulaužytus ar pavogtus muilo dozatorius, nuplėštas lempas.

„Labai liūdna ir pikta dėl to. Norime naudotis patogumais, bet nemokame jų saugoti. Kol išugdysime poilsiautojų sąmoningumą, praeis labai daug laiko. Manau, svarbu, kad visi būtume neabejingi ir sudrausmintume chuliganus“, – kalbėjo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Praėjusią savaitę į paplūdimį Melnragėje buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems paskambino greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažas.

Kai atvyko pareigūnai, medikai parodė sulaužytą medinio tako ruožą. Buvo perlaužtos 25 tako lentos.

Greitosios vairuotojas prisipažino užvažiavęs ant tako, nes norėjo kaip galima greičiau pasiekti gyvybės ženklų nerodantį žmogų.

Pareigūnai atliko formalumus ir pranešė apie turto sugadinimą jo valdytojui – biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovui Olegui Mariničiui.

Ko gero, taip bandyta sutrumpinti kelią.

„Tiesą pasakius, man pačiam neaišku, kaip taip galėjo atsitikti. Nesuprantu, kodėl vairuotojas sugalvojo važiuoti mediniu taku, kuriuo net dviračiais draudžiama važinėti. Mūsų žmonės jau sumontavo konstrukciją, mediena dabar ruošiama atkurti taką, ją reikia impregnuoti. Tiesiog nueiti į parduotuvę ir nusipirkti medžiagų tam neišeina. Visa tai kainuos, ketiname pateikti sąskaitą Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties administracijai. Policija aiškinasi, iš kurios pusės ir kodėl vairuotojas atvažiavo į tą vietą. Ko gero, taip bandyta sutrumpinti kelią. Aš be galo gerbiu greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir medikus. Veikiausiai tai buvo situacija, kurioje nebuvo kito pasirinkimo. O gal nebuvo laiko net svarstyti, gal situacija buvo kritinė, reikėjo skubėti pas mirštantį žmogų“, – svarstė O. Mariničius.

Kaip pasakojo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininką pavaduojanti Nijolė Dambrauskienė, įvykio dieną buvo pranešta apie į aplinką nereaguojantį vyrą paplūdimyje. Žmogaus būklė buvo neaiški, pranešime minėta, kad jis yra be sąmonės.

Pagal medikų reglamentą, toks pranešimas priskiriamas pirmajai kategorijai, o tai reiškia, kad delsti negalima.

„Mes jau kalbėjome su vairuotoju. Nors turime elektrinius neštuvus ir jais galima visur privažiuoti, vairuotojas šiek tiek viršijo savo kompetencijos ribas, todėl atsitiko taip, kaip atsitiko. Tikiu, kad gausime sąskaitą ir mes dėl to neprieštarausime, nes tai mūsų vairuotojo kaltė. Toliau problemą bandysime spręsti vietoje. Jis, žinoma, stengėsi, bet atsitiko ne taip, kaip tikėjosi“, – teigė N. Dambrauskienė.

Paaiškėjo, kad žmogus, dėl kurio gyvybės skubėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, buvo paprasčiausiai girtas.

„Mums neretai būna apmaudu, bet toks yra gyvenimas“, – konstatavo N. Dambrauskienė.

Asociacijos "Paupių bendruomenė" vadovė Regina Baguckienė teigė, kad idėja įrengti šį taką gimė lygiai prieš metus, tačiau jos įgyvendinimas užtruko dėl leidimo, kurį reikėjo gauti.

"Pati idėja dėl medinio tako prie Dangės upės buvo kilusi lygiai prieš metus – 2021-ųjų liepą. Įmonė LEZ finansavo projektą "Mūsų Paupių rajono gyventojų sportui ir pramogai". Dar 2021 m. vasarą nusipirkome 12 irklenčių, 12 gelbėjimosi liemenių, kitų apsaugų. Kiek ilgiau mums užtruko procesas dėl leidimo. Jis buvo gautas Kūčių išvakarėse. Tai buvo lyg dovana mūsų Paupių bendruomenei", – teigė R.Baguckienė.

Šių metų pavasarį prasidėjus talkoms, moterys ir vaikai rinko šiukšles, į didelius vazonus sodino gėles, puoselėjo aplinką, o vyrai plušo prie naujojo medinio tako.

"Pirma mūsų talka buvo kovo 27 d. Iš viso vyko aštuonios gyventojų talkos. Medinio tako ir aikštelės įrengimo darbai užtruko apie tris mėnesius. Per šį laikotarpį buvo ne tik įrengtas ir nudažytas medinis takas bei aikštelė, bet ir pačių bendruomenės narių sumeistrautas suoliukas, pagaminta ir pastatyta nedidelė skelbimų lenta. Turime pasidžiaugti, kad į veiklas įsitraukė nemažas būrys mūsų Paupių gyventojų. Iš jų net 17 žmonių prisidėjo prie paties medinio tako ir aikštelės įrengimo, o septyni gyventojai prisidėjo prie aplinkos bei Dangės upės pakrantės tvarkymo. Buvome suorganizavę tris švarinimo talkas. Jauniausiam dalyviui buvo tik šešeri", – sakė pašnekovė.

Paupių bendruomenės vadovė džiaugėsi, kad darbai subūrė nemažą būrį paupiškių.

Moteris užsiminė, jog per šį laikotarpį net devyni gyventojai tapo bendruomenės nariais, kurie savo noru įsitraukė į veiklą.

Kai kurie jau išbandė ir pasiplaukiojimą irklentėmis. Jas pasiimti gali bet kada. Dėl to reikėtų kreiptis ir į R.Baguckienę.

Ji pastebėjo, kad Dangės upėje gyventojams plaukioti dar nedrąsu.

"Tikrai plaukiojo, bet kol kas ne Dangės upėje. Turime leidimus plaukioti ir joje, kai nevyksta treniruotės. Deja, joje plaukioti gyventojai nesiryžta, jaučiasi saugesni išbandydami irklentes netakiuose vandenyse. Šiaip irklentės labai pamiltos", – sakė R.Baguckienė.

Medinių takų atnaujinimo darbai jau persikėlė į Pirmąją Melnragę. Remontuotas takas, esantis prie molo, kur praeina ypač daug žmonių įvairiais metų laikais.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas teigė, kad iš pradžių galvota šioje vietoje kloti naują medinį taką, tačiau planai pakeisti dėl kainos.

„Naujo tako pagaminimas atsieitų apie 10 tūkst. eurų. Tad nutarėme dar paremontuoti. Vėliau žiūrėsime, ką daryti“, – teigė direktorius.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad takas prie molo gaminamas iš storesnės medienos – ne pustrečio, o keturių centimetrų storio, mat čia praeina labai daug žmonių.

Šiemet paplūdimiuose esančių medinių takų, laiptų remontui savivaldybė skyrė 30 tūkst. eurų. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjęs rangovas.

Šiemet jame dalyvavo 12 bendrovių. Praėjusiais metais vos ne du kartus daugiau – 21. Pasirinkta įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą.

Anot V.Urbono, dažnai sulaukiama priekaištų, jog šie darbai atliekami gana vėlai.

Tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad tik vasarį, patvirtinus miesto biudžetą, paaiškėja, kiek pinigų šiam tikslui bus skirta. Vėliau organizuojamas konkursas. Procedūros užtrunka.

„Dėl to anksti pavasarį ir negalime pradėti darbų. O kol nežinome, kiek gausime pinigų, negalime skelbti konkurso“, – komentavo direktorius.

V.Urbonas patikino, kad remontuoti takus, laiptus reikia nuolat ir kasmet.

„Ypač daug rūpesčių kyla dėl laiptų. Kopa apauga, reikia "auginti" ir laiptus. Ant vienų montuojame kitus, kad žmonės galėtų patogiai patekti į paplūdimius. O kur dar smėlio pustymas? Po audrų reikia nukasti takus, laiptus. Titaniškas darbas“, – apibendrino direktorius.