-
Uostamiesčio Meno bibliotekoje – ekslibrisų kolekcijos paroda
Galimybę pamatyti šią kolekciją, kauptą 1986–2005 m., suteikė jos savininkė Regina Davidavičienė, daug metų dirbusi Klaipėdos „Trinyčių“ gamybiniame susivienijime Konstruktorių skyriaus viršininke. Pasak R.Davidavičienės, jos poreikis menui išryškėjo bendraujant su tuo metu Klaipėdoje gyvenusiais ir kūrusiais dailininkais, aktoriais. „Tuomet organizuodavau kultūrinius renginius, parodas, susitikimus darbovietėje. Skyriau daug pastangų, kad įmonės interjeruose „apsigyventų“ klaipėdiečių menininkų kūryba. Ekslibrisais susidomėjau kaligrafijos meno bei ekslibrisų parodose, mažosios grafikos bienalėse. Paskatinta dailininkų Augustino Virgilijaus Burbos ir Vinco Kisarausko, knygos ženklus pradėjau kolekcionuoti. Dėl ekslibrisų kūrėjų dosnumo ir aktyvaus mūsų bendravimo mano asmeninė kolekcija pildėsi sparčiai. Kartu augo mano susižavėjimas savitu ekslibriso grožiu, forma, vis sudėtingesne knygos ženklų plastika. Nedidelio formato grafikos kūriniais įprastuose vokuose, paštu keitėmės su kitų šalių dailininkais ir kolekcininkais“, – pasakojo Regina.
Ekslibrisai iš R.Davidavičienės rinkinio Klaipėdoje eksponuoti bemaž prieš tris dešimtmečius. Iki dabar jos sukaupta gausi kolekcija – maždaug 500 ekslibrisų – jaukiuose meno kūrinių kolekcininkės namuose laukė savo naujo pasirodymo visuomenei.
Anot menotyrininkės Rūtos Jakštonienės, parodą rengiančiai prof. A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklai atrodo labai reikalinga ir prasminga šią kolekciją sugražinti į parodinę erdvę klaipėdiečių ir miesto svečių vertinimui. Joje – ankstyvieji prof. A.Kliševičiaus, pirmą ekslibrių parodą Klaipėdoje surengusio A.V.Burbos, vieno inovatyviausių sovietmečio dailininkų V.Kisarausko, taip pat Gražinos Didelytės, Valerijono Jucio ir kitų žinomų menininkų įvairioms progoms, įvykiams, konkretiems asmenims kurti knygos ženklai.
Paroda vyks gegužės 17 – birželio 14 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9).
Ekspozicijos pristatymas dalyvaujant kolekcijos savininkei R.Davidavičienei, – gegužės 21 d. 17 val.
Parodą organizuoja prof. A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokykla (www.ink4.art/). Partneriai – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka.
-
Uostamiesčio Meno bibliotekoje – šiuolaikinės ikonografijos paroda
Per karantiną parodą galima aplankyti virtualiai bibliotekos tinklalapyje: https://www.biblioteka.lt/lt/galerija.
Pokalbį apie ikonos meną ir tradiciją su B.Jokubauskiu galima peržiūrėti socialiniame „YouTube“ tinkle: https://bit.ly/2JfaDiD.
Ikonos sugrįžimas
Krikščioniškoji ikonografijos tradicija susiformavo Bizantijoje, tačiau iki šiol ikona yra tapatinama su stačiatikybe, o daugeliui – su vienu žymiausių rusų ikonų mokyklos atstovu Andrejumi Rubliovu.
Pirmosios ikonos pasirodė 4–5 a. po Kristaus. Iki Bažnyčios skilimo, įvykusio 1054 m., ji buvo vientisa, nedaloma į Rytų ir Vakarų Bažnyčias. Laikui bėgant Vakarų Bažnyčioje ikona prarado savo tradicijas, užleisdama vietą kitam religiniam menui.
Pirmąją naujojo sakralinio meno fazę ankstyvajame renesanse pradėjo Giotto, aukščiausio tobulumo viršūnę brandaus renesanso laikotarpiu pasiekė Michelangelo, ištapęs garsiąją Siksto koplyčią Vatikane. XIX a. pabaigoje vėl pradėta domėtis ikonografija ir ikonos sugrąžinimu į katalikiškąsias bažnyčias.
Atgimsta ir Lietuvoje
Ikonografijos tradicija pamažu atgimsta ir Lietuvoje. Šiuolaikinių ikonų tapybos idėją į Lietuvą iš Italijos atvežė pranciškonas brolis Karlas Bertagninas, Kretingos pranciškonų vienuolyne įkūręs ikonų dirbtuvėlę. Brolis Karlas buvo pirmasis tapytojo B.Jokubauskio ikonografijos mokytojas. Vėliau ikonografijos žinių ir ikonos tapymo meistrystės Borisas mokėsi pas pranciškonų vienuolį kunigą Paulių Vaineikį, tobulinosi pas Lietuvos ikonos meistrą Marių Vilucką.
B.Jokubauskio nutapyti sakraliniai paveikslai. / Asmeninio archyvo nuotr.
Klaipėdiečiai B.Jokubauskį prisimena kaip labai ekspresyvų, sodraus kolorito paveikslų tapytoją, kūrybinių plenerų Orvidų sodyboje (Kretingos raj.) organizatorių ir dalyvį. Tuomet tapytojas dar nežinojo, kad jo kūrybinis kelias pasuks visai kita kryptimi – nuo temperamentingos tapybos – ramaus, kontempliatyvaus ikonų tapymo link.
Pareiga ir pašaukimas
Tai neįvyko savaime. „Ženklų ir savotiškų pranašysčių buvo“, – prisiminė B.Jokubauskis. Tėvas Stanislovas, su kuriuo Borisą siejo ilga ir graži daugystė, ne kartą Borisui yra sakęs, kad jo pareiga ir pašaukimas – tapyti šventųjų paveikslus. Kitas ženklas – vieno bičiulio
padovanota lenta, skirta ikonai tapyti. „Matyt, tai buvo nulemta ir jau seniai užkoduota, – šypsojosi Borisas. – Mane į ikonografiją atvedė tikrųjų vertybių paieškos, pasinėrimas į krikščioniškąjį tikėjimą, gilinimasis į krikščionybės ištakas ir bizantiškąjį sakralųjį meną.“
Anot B.Jokubauskio, ikonos esmė ir tikslas – būti aukščiausiojo Dievo atvaizdu, maldoje pasitarnauti tikinčiajam. Ikona yra tarsi perėjimas iš kasdienybės į maldos ir kontempliacijos erdvę.
Tiksliai ir pagal kanoną
Tapyti ikoną – didelis pasišventimas ir dar didesnė atsakomybė: Kristaus ir visų šventųjų atvaizdai turi būti perteikti nepriekaištingai tiksliai ir pagal kanoną. Ikona turi būti tarsi gyva, spinduliuoti meilę, ramybę ir Dievo palaimą. Todėl ikonografas B.Jokubauskis nuolat gilinasi į ikonografijos istoriją, studijuoja senųjų meistrų darbus, nagrinėja biblines tiesas ir jas taiko savo gyvenime. Tapydamas ikonas, jis laikosi senosios bizantiškosios ikonų tapymo tradicijos, naudoja tik natūralias medžiagas – temperą, natūralius gruntus, graikiškų riešutų aliejų, vyno actą, auksą, brangakmenius.
B.Jokubauskio nutapyti sakraliniai paveikslai. / Asmeninio archyvo nuotr.
B.Jokubauskio nutapytos ikonos puošia ne vieną sakralinę erdvę Lietuvoje. Jų esama Šv. Jurgio bažnyčioje Sauguose, Šv.Brunono bažnyčioje Vilkyčiuose, palaimintojo Teofiliaus Matulionio ikona puošia Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčią. B.Jokubauskio tapybos darbų ir ikonų yra įsigiję privatūs kolekcininkai ir dvasininkų luomo atstovai iš Lietuvos ir užsienio – Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Norvegijos, Italijos, Kanados, Amerikos.
Vizitinė kortelė
B.Jokubauskis gimė 1957 m. Klaipėdoje.
1980–1984 m. mokėsi Klaipėdos A.Brako dailės mokykloje.
1986 m. baigė Klaipėdos politechnikumą, įgijo energetiko specialybę.
Tapybos privačiai mokėsi pas Lietuvos tapybos klasiką Algirdą Taurinską (1941–2017).
1983 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjunga) nariu.
Nuo 2002 m. yra Žemaitijos dailininkų sąjungos narys.
2014 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.