Estijoje inicijuota akcija vienam tikslui subūrė savanorius iš 144 pasaulio šalių, kurie siekė išvalyti pasaulį nuo atliekų. 11 šalių teko atidėti tvarkymąsi dėl blogų oro sąlygų.

Akcija pasiekė savo tikslą ir tapo didžiausia pilietine iniciatyva žmonijos istorijoje! Estijos šimtmečio minėjimo proga surengta akcija neaplenkė ir Lietuvos.

Lietuvoje akciją rengė organizacija „Mes Darom“ ir JCI su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Rugsėjo 15 d. kartu su visu pasauliu tvarkėme nacionalinius ir regioninius parkus. Šeštadienio ryte prie 32 parkų direkcijų susirinko daugiau nei 1800 savanorių visoje Lietuvoje. Susirinkusieji parko darbuotojų buvo supažindinti su parkų vertybėmis. Po to kibo į darbus: rinko atliekas, genėjo krūmus, tempė į krūvą šakas, dažė infrastruktūros elementus ir t.t. Dalyvavo ir maži ir dideli.

Atliekų buvo rastą labai įvairių. Sena sutrūnijusi sofa, dvi poros slidžių, kelio ženklas, pilnas virtuvinis komplektas puodų, lėkščių, šaukštų, praustuvė, seno žigulio dalys, kopėčios, meškerės, daugybė padangų. Neries regioniniame parke rasta net 80 padangų! Aukštadvario regioniniame parke moksleiviai surinko virš tonos autodalių atliekų. Organizatoriai dėkoja „EkoBazei“ už šių atliekų nemokamą priėmimą.

Savo pagalba išsiskyrė įmonė „Caverion“, kuri Asvejos regioniniame parke nutiesė naują pėsčiųjų taką per pelkę. „Orlen Lietuva“ darbuotojai perdažė Ventos regioninio parko apžvalgos bokštą. Vilniaus rinktinės pasieniečiai prisidėjo prie iniciatyvos plaukdami baidarėmis nuo Naujosios Vilnios iki Baltojo tilto. 5 baidarių ekipažai surinko 12 maišų įvairiausių šiukšlių ir gamtą išvadavo nuo išmestos vaikiškos kėdutės, automobilio kuro bako bei senos padangos. Su automobilio baku Vilniaus pasienio užkardos vadas A.Šantaras įveikė visą trasą. Žemaitijos nacionaliniame parke narai valė Platelių ežerą. Dainavos buriuotųjų klubas Metelių regioniniame parke valė pakrantes. Studentų gamtininkų draugija iš Vilniaus Universiteto vykdė edukaciją ir rodė, kiek randama mikroplastiko Galvės ežere Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Lietuvos policija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe valė miesto sienas nuo nelegalių grafičių. Rimi Lietuva savanorių darbui padovanojo net 5000 šiukšlių maišų. Taxify savanorius į akciją vežė pigiau. Taip pat prie tvarkymo prisidėjo daug mokyklų, organizacijų, įmonių darbuotojų. Iš Plungės rajono Platelių gimnazijos atvyko net 142 savanoriai. Akcijoje dalyvavo ir Aplinkos Ministras su VSTT komanda. Aktyvumu pasižymėjo „Coca Cola“, „Western Union“, „Telia“, „Cramo“, „Klaipėdos baldai“, „Žemaitijos pienas“, „Danske Bank“, „Mondelez“, „Konekesko“, „Eugesta“, „Deloitte“, „EMP recycling“, „Booking.com“, „Švenčionių vaistažolės“, „West Express“, Amerikos ambasada, Kanados ambasada ir dar daug kitų, aplinkai neabejingų įmonių ir aktyvių žmonių.

Po tvarkymosi dalyviai rinkosi į ekskursijas po parkus, draugiškus piknikus. Panemunės parke buvo surengtos padangų ridenimo varžybos. Krekenavos regioniniame parke net laukė orkestro koncertas. Dalyviai mėgavosi grynu oru, parkų darbuotojų pasakojimais apie gamtą ir gerų darbų teikiamu džiaugsmu.

Labai džiugu, kad surinktų atliekų kiekiai buvo nedideli. Parko darbuotojai pastebėjo, kad žmonės šiukšlina daug mažiau. Įvedus užstato sistemą, pamiškėse daug mažiau plastikinių butelių. Dabar miškus „puošia“ vienkartiniai kavos puodeliai, kurie perdirbami labai sunkiai, nes yra sudaryti iš 5proc. plastiko ir 95 proc. popieriaus.

Šia akcija buvo siekiama ne tik padėti parkų darbuotojams, kurie turi tvarkyti po vasaros poilsiautojų paliktas šiukšles. Norima atkreipti dėmesį į per didelį vartojimą, vis didėjančią šimtmečius nesuyrančio plastiko problemą. Siekiama, kad kiekvienas mūsų jaustų atsakomybe už savo pirkinius, namuose susidarančius atliekų kiekius. Siekiama vaikams ugdyti meilę gamtai. Žemaitės gimnazijos geografijos mokytoja tądien sakė: „Kartą mokinys sudalyvavęs talkoj – pats gamtos nebešiukšlina.“ Turime nuostabią gamtą, kurią reikia saugoti. Gamta išgyvens be mūsų, mes be jos - ne.

Viešoji įstaiga „Mes darom“ kartu su Padangų importuotojų organizacija šeštadienį surengė parodomąją aplinkos švarinimo akciją. Jos organizatorės sako, jog žmonėms norima parodyti, kaip elgtis su panaudotomis automobilių padangomis.

„Mes jau antrus metus iš eilės inicijavom Nacionalinį „Darom“ forumą - jo mintis ir formatas yra suburti visus prisidedančius organizatorius - ir valstybinį sektorių, ir įmones, ir nevyriausybines organizacijas - po vienu stogu, kokiu metu ir kaip mes kitais metais organizuosime „Darom“ akciją. Tai šiais metais labai aktuali buvo tema - padangos“, - LRT radijui šeštadienį sakė „Mes darom“ direktorė Roberta Žukaitė.

Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė sako, jog organizacijos siekis - kad pagaliau Lietuvoje pradėtų veikti gamintojų ir importuotojų principas - pasirūpinti kiekviena išleista į rinką padanga, ją panaudojus.

„Mes dirbame pagal šį principą - atsakingas pardavėjas atsakingai pardavėme, atsakingai sutvarkėme. Mūsų iniciatyva gera, bet ji pradinėje stadijoje, ir mes rodome pavyzdį, kaip reikia dirbti, ir mes tokias akcijas sveikiname ir skatiname. Galbūt pe kelių metų mes nematysime išmestų padangų“, - kalbėjo D.Butkienė.

Anot jos, dabar įstatymas numato, kad kiekvienas pardavėjas privalo informuoti pirkėją, kur jis gali padėti panaudotą padangą, o gamintojas privalo finansuoti padangų surinkimą ir automobilių servisų aikštelių išlaikymą, tačiau, anot jo, pardavėjai dažnai pasirenka lengvesnį būdą ir to darbo neatlieka.

„Gal dėl nežinojimo, gal dėl kitų priežasčių vengiama informuoti padangų pirkėją - jūs galvokite, kad jūs privalote tvarkingai jomis atsikratyti. Ne pirkėjas tą turi daryti atsakingai, o pardavėjas. Pirkėjas sumoka už padangų utilizavimą pirkdamas - nėra skirtumo, ar naujos, ar naudotos padangos“, - kalbėjo Padangų importuotojų organizacijos vadovė.

Parodomoji-edukacinė akcija vysta nuo 10 val. prie Žaliųjų ežerų. Pasak R.Žukaitės, ji nėra masinė, jos dalyviai ketina surinkti padangas iš vandens telkinių, skleisti informaciją visuomenei, kaip reikia elgtis su panaudotomis padangomis.

Šį šeštadienį rengiama tradicinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“.

Šiais metais akcijos „Darom“ iniciatoriai kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į vandens telkinius ir skatina jų valymą. Akciją organizuojančios viešosios įstaigos „Mes Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė BNS pirmadienį sakė, kad vandens telkinius valys ne tik narai.

„Vienur narai ners, kitur baidarėmis plauks, kitur iš šonų trauks - įvairiai bus. Šiais metais vanduo yra tam tikra naujovė, plika akimi nematomose vietose, šiuo atveju vandens telkiniuose, yra atliekų gana nemažai. Tačiau šalia to vis tiek bus tvarkomi miškai, pakelės, bendrai naudojamos erdvės, parkai ir taip toliau - visos šitos erdvės toliau bus tvarkomos, o vandens telkiniai tik prisideda - akcija nesiaurėja, o tik išsiplečia“, - aiškino ji.

Akcijos rengėjai žada aktyviai stebėti, kad žmonės slaptai ar naktimis į numatytus „Darom“ taškus nevežtų savo privačių atliekų, ir pabrėžia, kad akcija skirta bendrai naudojamų erdvių tvarkymui.

Akciją globoja premjeras Algirdas Butkevičius.

„Prie bendruomeniška pavasario švente tapusios iniciatyvos Vyriausybės vadovas kviečia aktyviai prisijungti ir Lietuvos gyventojus“, - sakoma pirmadienį išplatintame Vyriausybės pranešime.

Akcijos organizatoriai skaičiuoja, kad „Darom 2015“ turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 200 tūkst. dalyvių.

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ Lietuvoje kasmet organizuojama nuo 2008 metų. Pasaulinis judėjimas „Let‘s do it world“, kurio nariais drauge su kitų 111 valstybių atstovais yra ir akcijos „Darom“ organizatoriai Lietuvoje, yra pripažintas Jungtinių Tautų Organizacijos.

Pirmą kartą sprendžiant Kuršių nerijos likimą susibūrė vyriausybinės, visuomeninės organizacijos ir mokslo atstovai. Projekto „Išsaugokime Neringą“ tikslas – nuspręsti, ką daryti su Smiltynėje išdegusiu mišku.

Per šių metų balandžio pabaigoje Smiltynėje kilusį gaisrą išdegė 130 hektarų miško – nuostolis 46 milijonai litų. Pagal įstatymus, per trejus metus po gaisro miškas turi būti atsodintas. Šiam tikslui savo jėgas pirmą kartą suvienijo Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nevyriausybinė organizacija „Mes darom“ ir mokslininkų grupė.

„Bus išsakyta vieninga nuomonė – tiek valstybinių institucijų, tiek visuomenininkų, Žaliosios politikos instituto ir visų kitų. O tai, manau, nebeskaldys mūsų visuomenės. Tai bus žodis, kada visi sutaria“, – mano Neringos meras Darius Jasaitis.

Projekto „Išsaugokime Neringą“ dalyviai ir mokslininkai, apžiūrėję gaisravietes, po poros mėnesių turėtų pateikti rekomendacijas, ką daryti su Smiltynės degimviete – atsodinti visą mišką ar tik dalį.

„Tai vis tiek bus paprastoji pušis, turėtų būti beržas, manoma, kad bus paliktos kalnapušės salelės. Kalnapušė nors ir dega, bet vietomis ją galima palikti, nes ji yra viena iš tokių rūšių, pagal kurią mes atpažįstame Kuršių neriją“, – tikina mokslininkų grupės vadovas Marius Aleinikovas.

Tam prieštarauja Latvijos miškotvarkos instituto mokslininkas Kasparas Liepinš.

„Manau,kad tame plote turi augti paprastoji pušis, nes sodinti kalnapušę – didelė rizika. Anuomet ją sodino, kad sustabdytų kopų slinkimą, nes nebuvo kitų galimybių“, – tvirtina K. Liepinš.

„Išvados bus derinamnos su atitinkamomis institucijomis, šiuo atveju – aplinkos ministerija. Kai jau mums visi interesantai pritars, projektas bus jau vykdomas. Trukmė bus 2–3 metai“, – teigia VšĮ „Mes darom“ direktorė, projekto iniciatorė Roberta Ažukaitė.

Tikimasi, kad darbai galėtų prasidėti jau kitąmet. Skaičiuojama,kad atsodinti hektarą miško kainuoja 3 tūkst. litų. Numatytam plotui reikėtų apie 200 tūkst. litų.

Bendrovės ir gyventojai kviečiami aukoti per gaisrą nuniokotai Kuršių nerijai sutvarkyti – Neringos savivaldybė ir viešoji įstaiga „Mes Darom“ rengiasi pradėti tam skirtą akciją „Išsaugomime Neringą“.

Kaip pirmadienį pranešė pavasarines „Darom“ talkas organizuojanti įstaiga, „Mes Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasirašė sutartį, kurios pagrindu vyks akcija.

Bus renkamos lėšos miškui sutvarkyti. Paaukoti bus galima internetu, tam skirtame puslapyje, trumpąja žinute, taip pat banko pavedimu, pasirenkant tvarkomos teritorijos plotą ir apmokant jos tvarkymo išlaidas.

Balandžio 25 dieną Smiltynėje kilo gaisras, per kurį išdegė apie130 hektarų miško. Suskaičiuota, kad jis padarė 46 mln. litų nuostolį.