– „Meta“ atstovas spaudai pranešė, kad tai – techninis gedimas. Daugiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta. Nemanoma, kad tai – kibernetinė ataka. Pasitaiko atvejų, kai atsiranda techninės problemos ir sistemos sutrinka masiškai.

– Kokio lygio turi būti techninės problemos, kad šimtai tūkstančių žmonių pasaulyje negalėjo naudotis socialinio tinklo paskyromis? 

– Galima palyginti su 2021 metų gedimu, tai buvo didžiausias „Meta“ gedimas. Netgi šešias valandas neveikė visi „Meta“ socialiniai puslapiai. 2021 metais buvo pateikta daugiau informacijos. Tada buvo techninis gedimas su tinklu, jie išleido sisteminį atnaujinimą ir kažkas sugedo, o atstatyti užtrunka, kai tiek daug vartotojų naudojasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje yra per didelė priklausomybė nuo „Meta“ platformų?

– Manau, visame pasaulyje yra ši problema. Aš irgi mačiau internete, kad žmonės panikuoja. Jie eina į kitus socialinius puslapius, tokius kaip „Twitter“. jie bando ieškoti to dėmesio. Tai – priklausomybė. Tačiau net ir dabar „Meta“ pilnai neveikia. Tie, kurie naudoja dviejų faktorių patvirtinimą, pavyzdžiui, SMS patvirtinimo metodą, tai vis dar negali prisijungti, nes negauna SMS kodo.

– Ar ne laikas būtų pagalvoti kokios apskritai yra „Messenger“,  „Instagram“ ir kitų platformų alternatyvos? 

– Alternatyva būtų naudoti kitas programėles arba bendrauti per telefono numerį. 

– Ar taip yra saugiau?

– Jeigu kalbant apie SMS žinutes, tai nėra pilnai saugu.  Buvo atvejų, kad jos būtų perjungtos. Telefoninių skambučių atakų pasitaiko mažiau. Daugiausia per programėles.

– Kokias programėles naudoti? kaip žinoti, kad ji yra saugi?

– Jeigu kalbant apie privatumą, tai „Signal“, „Telegram“ programėles. Aišku, kai kurios funkcijos gali būti mokamos. Norint skambinti reikės susimokėti. Yra ir kitų programėlių, tas pats „WhatsApp“, „Viber“.

Vartotojai naudotis platformomis vėl galėjo maždaug 18 val. 20 min. Lietuvos laiku.

Kaip savo interneto puslapyje nurodė britų dienraštis „Daily Mail“, trikdžiai prasidėjo apie 17 val. Lietuvos laiku.

„Facebook“ ir „Messenger“ sutrikimai išryškėjo vartotojams pastebėjus, kad jie buvo atjungti nuo savo paskyrų ir negali iš naujo prisijungti, net ir įrašydami teisingus duomenis.

Pasaulyje socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus realiu laiku fiksuojančioje svetainėje „Downdetector“ pradėjo plūsti pranešimai apie problemas.

„Downdetector“ duomenimis, pranešimų apie trikdžius „Facebook“ 17 val. 30 min. Lietuvos laiku pasaulyje buvo gauta apie 500 tūkst. Tuo pačiu metu apie „Instagram“ sutrikimus pranešta apie 70 tūkst. kartų.

„Šiandien dėl techninės problemos žmonėms buvo sunku naudotis kai kuriomis mūsų paslaugomis“, – teigė „Meta“ atstovas spaudai Andy Stone'as (Endis Stounas) socialiniame tinkle „X“.

„Kuo greičiau išsprendėme šią problemą visiems, kuriems ji sukėlė sunkumų, ir atsiprašome už nepatogumus“, – pridūrė jis.

Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės ESET specialistas ir kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis naujienų agentūrai BNS perduotame komentare aiškino, kad „dauguma vartotojų susidūrė su problema, kai automatiškai buvo atjungti nuo socialinių tinklų“, bet teigė, kad „slaptažodžių keisti nereikia, tai yra „Meta“ paslaugų sutrikimas“.

„Threads“, 2023 metais paleistos socialinio tinklo „X“ konkurentės, vartotojai taip pat pranešė apie sutrikimus, nors „Meta“ susirašinėjimų programėlėje „WhatsApp“ didesnių trikdžių, atrodo, nebūta.

2021 metų spalį „Facebook“ patyrė panašų sutrikimą, kuris buvo siejamas su techninėmis problemomis, o ne su įsilaužimu į saugumo sistemą, kaip iš pradžių buvo baiminamasi.

Reklamuotojams skirtame „Facebook“ statuso puslapyje rašoma, kad tinklas buvo patyręs „didelių trikdžių“ ir kad „inžinierių komandos aktyviai siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą“.

„Instagram“ vartotojams telefonu nebuvo atnaujinamas turinio srautas.

JAV žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė faktui, kad trikdžiai vyko „superantradienį“ – dieną, kai milijonai žmonių balsuoja pirminiuose rinkimuose 15-oje valstijų ir vienoje teritorijoje.

„Facebook“ yra didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma, turinti tris milijardus bent kartą per mėnesį aktyvių vartotojų.

„Instagram“, naujausiais duomenimis, turi apie 1,35 mlrd. vartotojų.

Atsižvelgiant į tai, kad daugybė žmonių dėl pandemijos dirba nuotoliniu būdu, sutrikimas sukėlė nemažai rūpesčių daugybei bendrovių ir įstaigų.

„Facebook“ kol kas nepranešė, kada numatoma sutvarkyti programėlės veiklą.

Kai kurie socialinio tinklo vartotojai jau dabar gali pradėti naudotis naujais jaustukais.

Likusiems šią funkciją žadama aktyvuoti per kelias artimiausias dienas.

Kūrėjai tikisi, kad šie jaustukai padės labiau parodyti savo paramą per COVID-19 pandemiją ir taip parodyti rūpestį sau brangiems žmonėms.

„Messenger“ reikia palaikyti nuspaudus ant „širdies“ jaustuko ir tuomet jį išvys žmogus, kuriam jį ir skyrėte.

Pasak informuotų „Bloomberg“ šaltinių, „Facebook“ pasamdyti darbuotojai nežinojo, kur ar kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti garso įrašai, jiems buvo nurodyta tik užrašyti tai, ką žmonės kalba. Kaip teigė keli „Facebook“ pasamdyti asmenys, jie girdėjo „Facebook“ vartotojų dažnai gana vulgarius pokalbius, tačiau nežinojo, kodėl „Facebook“ nurodė jiems transkribuoti būtent šiuos garso įrašus.

Paprašyti pakomentuoti gautą informaciją, „Facebook“ atstovai pripažino samdę darbuotojus transkribuoti garso įrašus, tačiau daugiau to esą nedaro, nes panaši kitų bendrovių veikla susilaukė itin neigiamos reakcijos.

„Kaip „Apple“ ir „Google“, mes sustabdėme žmogiškąją garso įrašų peržiūrą daugiau nei prieš savaitę“, – tvirtino „Facebook“ atstovai.

Atstovų teigimu, vartotojai žinojo, kad jų nusiųsti garso įrašai bus transkribuojami, o pasamdyti darbuotojai esą tikrino, ar „Facebook“ dirbtinio intelekto sistemos teisingai interpretuoja žmonių kalbą.

EPA-ELTOS nuotr.

Didelės technologijų bendrovės, įskaitant „Amazon“ ir „Apple“ jau ne kartą susilaukė kritikos dėl vartotojų garso įrašų saugojimo ir perdavimo jų klausytis žmonėms. Kritikų teigimu, tokia praktika pažeidžia žmonių privatumą.

„Facebook“ atstovai ilgą laiką neigė saugantys vartotojų garso įrašus. Pats „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas tai paneigė pernai liudydamas Kongrese.

„Kalbate apie paskleistą sąmokslo teoriją, neva mes klausomės, ką įrašo jūsų mikrofonas ir tada naudojame tai reklamai. Mes to nedarome“, – JAV senatoriui Gary'iui Petersui pernai balandį sakė M. Zuckerbergas.

Vėliau „Facebook“ atstovai pabrėžė, kad bendrovė išsaugo įrenginio mikrofonu padarytus garso įrašus tik tuo atveju, jei vartotojas leidžia.

Tiesa, „Facebook“ niekada neatskleidė, kad vartotojų garso įrašus gali peržiūrėti trečiosios įmonės. Pasak kai kurių darbuotojų, toks darbas jiems pasirodė itin neetiškas.

Viena iš įmonių, kurių darbuotojai buvo samdomi transkribuoti „Messenger“ garso įrašus, yra „TaskUs“

„Facebook“ yra vienas svarbiausių „TaskUs“ klientų, tačiau įmonės darbuotojams draudžiama atskleisti, kad jie dirba „Facebook“. Šį itin svarbų klientą jie vadina kodiniu pavadinimu „Prism“ (angl. „Prizmė“).

„Facebook“ šios bendrovės darbuotojus samdo ne tik garso įrašų transkripcijai, bet ir galimai žalingo turinio bei politinės reklamos peržiūrai. Visgi naujausia „TaskUs“ darbo „Facebook“ sritis – garso įrašų transkribavimas.

„Facebook“ prieš daugiau nei savaitę paprašė „TaskUs“ sustabdyti šį darbą, mes jį sustabdėme“, – „Bloomberg“ situaciją komentavo „TaskUs“ atstovai.

Žmonės skundėsi, kad ekrane pradedama rodyti žinutė, kurioje pranešama apie gedimus.

Aiškinantis situaciją, paaiškėjo, kad ne vien lietuviai susidūrė su feisbuko gedimais. Gedimai paveikė ir daugiau Europos šalių, o taip pat ir dalį Rusijos vartotojų. 

„Messenger“ taip pat veikė ne visiems.

Pirmieji „emodži“ sukurti japono?

Nors jaustukai populiarėti pradėjo tik nuo 2012 m., o jiems skirta Pasaulinė diena pirmą kartą  paminėta tik 2014-aisiais, šiandien emocijas išreiškiantiems simboliams iš tiesų sukanka net 20 metų. Pirmuosius „emodži“ 1999 m. sukūrė japonas Shigetaka Kurita, įkvėptas orų prognozių piktogramų su debesimis, saule ir lietumi.

Pirmieji skaitmeniniai simboliai visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriais šiandien dalinamės su draugais, o visiems gerai žinomas besišypsantis geltonas veidukas buvo sukurtas tik gerokai vėliau. „Emodži“ pirmtakai buvo zodiakų ženklų, vėliavų ir oro prognozių piktogramos.

Gamintojų nuotr.

Milijardai jaustukų kasdien

Populiarėjant „emodži“ ikonoms, kasmet technologijų kūrėjai išleidžia papildomai po naują piktogramų paketą, tad šiuo metu egzistuoja per 3 tūkstančius skirtingų jaustukų. Išaugus „emodži“ kiekiui, dalinimasis jais tapo tarsi dar viena papildoma bendravimo forma, kuri socialiniuose tinkluose leidžia greitai ir lengvai išreikšti savo nuotaiką bei sustiprina rašytinės kalbos emociją.

Ar esate pagalvoję, kiek per dieną išsiunčiate jaustukų? Ar rastumėte draugą, kuris bendraujant niekada nesidalina simboliais? Šiandien, kai jaustukai tapo neatsiejama virtualaus bendravimo dalimi, socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, per dieną susirašinėjimo platformoje „Messenger“ išsiunčiama daugiau nei 5 mlrd. jaustukų.

Scanpix nuotr.

Populiariausi jaustukai – džiaugsmui išreikšti

Ar atkreipėte dėmesį, kokį jaustuką bendraudami socialiniuose tinkluose naudojate dažniausiai? Atliktų tyrimų duomenimis 2019 m. daugiausiai naudojamas jaustukas socialiniuose tinkluose – veidas su džiaugsmo ašaromis (angl. – face with tears of joy), kurio pavadinimas Oksfordo terminų žodyne 2015 m. netgi buvo nominuotas metų žodžiu.

Pagal emocijas išreiškiančių simbolių populiarumą toliau rikiuojasi raudona širdelė, besišypsantis veidas su širdelių formos akimis, susimąstęs veidas bei į viršų iškeltas nykštys. Įdomu tai, kad skirtinguose socialiniuose tinkluose vartotojai naudoja skirtingus jaustukus.

Tarp „Instagram“ tinkle dalinamų jaustukų populiariausi simboliai yra išreiškiantys susižavėjimą ir meilę – įvairios širdelės, veidas su širdelių formos akimis ar siunčiantis bučinį. Šios piktogramos vartotojams padeda paprastu būdu išreikšti susižavėjimą draugų nuotraukomis. Tuo tarpu „Facebook“ tinkle vyrauja besijuokiančių veidai ar į viršų iškeltas nykštys.

Gamintojų nuotr.

Tobulėja kasmet

Programėlių kūrėjai taip pat nenustoja ieškoti naujų sprendimų ir galimybių, kaip dar geriau paįvairinti šią sritį. Neseniai atsirado galimybė pasirinkti jaustuko, kuriame vaizduojama žmogaus kūno dalis, odos ar plaukų spalvą. Tad vartotojai gali dar lengviau išreikšti save ar parinkti į save panašų jaustuką.

Negana to, technologijų gamintojai jau suteikia galimybę vartotojams patiems susikurti savo asmeninį „emodži“. Tam tereikia pasidaryti savo asmenukę. Pavyzdžiui, „Samsung“ savo naujausiuose išmaniuosiuose įdiegė „AR emoji“ funkciją, kuri leidžia įsijungus priekinę kamerą užfiksuoti save ir taip susikurti asmeninį animuotą jaustuką, kuriuo vėliau galima dalintis bendraujant su draugais ir taip paįvairinti bendravimą.

Scanpix nuotr.

Jaustukai keliasi į realybę

Nors skaitmeninėje erdvėje naudojami ir emocijas išreiškiantys simboliai realiame bendravime būtų sunkiai pritaikomi, tačiau kai kuriomis formomis šiandien juos galime sutikti ir realybėje. Pavyzdžiui, dažniausiai daromų tatuiruočių dešimtuke, kur vyrauja drakonai, kaukolės ir drugeliai, po truputį atsiranda ir įvairios „emodži“ tatuiruotės. Jų populiarumas pradėjo augti tokias tatuiruotes pasidarius pasaulinio lygio žvaiždėms, kaip dainininkė Miley Cyrus ar reperis Drake.

Prieš pora metų Holivude išleistas „Emoji“ filmas, Niujorko modernaus meno muziejuje pristatyta originali „Emoji“ kolekcija, prekybos centruose galima įsigyti įvairiausios „emodži“ atributikos pradedant aksesuarais, rūbais, žaislais ir baigiant namų apyvokos daiktais – tik laiko klausimas, ką dar naujo pamatysime ateityje.

Šis „pagerinimas“ ima pasiekti pirmuosius naudotojus, tad jei kol kas pokalbių lange nematote vaizdo reklamų, tai yra tik laiko klausimas. Ši pokalbių programėlė jau seniau pradėjo rodyti statines reklamas. Jos, pasak „Facebook“, nesumažino naudojimosi „Facebook Messenger“ programėle.

„Facebook“ tikina, kad jiems svarbiausia yra naudotojų patirtis ir jie stebės, kaip elgiamasi matant naujas vaizdo reklamas. Jie seks, ar programėlė naudojama mažiau ir kaip pasikeitė parašomų žinučių skaičius pradėjus transliuoti reklamas. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Jei tu pastoviai bendrauji su savo draugiais per „Messenger“, tai nelabai ir turi pasirinkimą nepaisyti erzinančių reklamų.

Seniau „Facebook“ pripažino, kad jiems sunkiai sekasi surasti naujų vietų reklamų talpinimui, tad štai buvo sugalvota naujų reklamų vieta ir forma.

Kai kurie vartotojai iš draugų sulaukia nuorodos į neva „Youtube“ puslapyje patalpintą vaizdo įrašą su jų vardu ir pavarde.

Nuorodos raginama neatidaryti – ji netikra ir nukreipia į visai kitą puslapį, kuriame vartotojas gali užkrėsti savo išmanųjį įrenginį virusu. Tokiu atveju kyla pavojus asmeninių duomenų nutekėjimui.

Bendrovė „Facebook“ pranešė reaguojanti ir šalinanti jos platformoje plintančią kenkėjišką programinę įrangą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad svarbiausios lietuviams yra socialinių tinklų, realiojo laiko bendravimo ir elektroninio pašto programėlės. Atitinkamai 57,1 proc., 49,1 proc. ir 23,1 proc. gyventojų nurodė, kad tokias programėles, neturėdami jų, telefone įsidiegtų pirmiausia. Lietuviams aktualiausių programėlių viršūnėje rikiuojasi socialinio tinklo aplikacija „Facebook“, ją papildanti susirašinėjimo programėlė „Messanger“ ir elektroninio pašto platforma „Gmail“.

Daugiau programėlių telefone, tyrimo duomenimis, turi išmaniuosius telefonus su „IOS“ operacine sistema naudojantys gyventojai. Vidutiniškai vieno jų telefone – 19 programėlių, o 9 iš jų naudojamasi reguliariai. Tuo metu vienas telefono su „Android“ sistema turėtojas vidutiniškai yra įsidiegę 15 programėlių, iš kurių bent kartą per savaitę pasinaudoja 8, rašoma pranešime spaudai.

„Išmaniesiems telefonams sparčiai plintant ir išstumiant senojo tipo prietaisus Lietuvos gyventojai atranda vis daugiau jų panaudojimo galimybių ir šiandien telefonu ne tik bendrauja, bet ir pramogauja, naršo internete, vykdo bankines operacijas, apsiperka, niekur neskambindami užsisakinėja taksi, viešbučius ar rezervuoja lėktuvo bilietus. Tiesa, pagrindine telefono funkcija lietuviams vis dar išlieka bendravimas, tačiau išmaniosios technologijos ir socialinių tinklų bei keitimosi informacija programėlių gausa leidžia tai daryti naujais, įvairesniais ir labiau įtraukiančiais būdais. Vis daugiau ne tik jaunimo, bet ir vyresnių gyventojų yra linkę juos išbandyti“, – sako TNS LT projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai programėlių turi ir aktyviausiai jomis naudojasi 18–29 metų amžiaus Lietuvos jaunimas. Vidutiniškai vieno šios amžiaus grupės atstovo telefone rastume 19 programėlių, o dešimčia jų jaunimas naudojasi bent kartą per savaitę.

Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai programėlių savo telefonuose turi didžiųjų miestų ir jų apskričių gyventojai. Vienas sostinės gyventojas telefone vidutiniškai turi 17 programėlių, kaunietis – 15, šiaulietis – 14, o Klaipėdos ir Panevėžio gyventojas – po 12. Vilniečiai ne tik linkę parsisiųsti daugiausiai programėlių, bet ir aktyviausiai jomis naudotis. Išmanųjį telefoną turintis sostinės gyventojas bent kartą per savaitę vidutiniškai pasinaudoja 11 skirtingų aplikacijų, kai tuo metu kaunietis, šiaulietis ir panevėžietis – 6, o Klaipėdos gyventojas – 5.

Išmaniųjų telefonų turėtojos moterys vidutiniškai turi įsidiegusios mažiau programėlių nei vyrai (12), tačiau didesne jų dalimi (7) naudojasi reguliariai. Tuo metu vyrai iš vidutiniškai 19 turimų programėlių bent kartą per savaitę panaudoja mažiau nei pusę – t.y. 7.

TNS LT duomenimis, išmaniaisiais telefonais šiandien naudojasi beveik pusė (47,6 proc.) Lietuvos gyventojų.