Skaičiuojama, kad kiekvieną gruodį pasikartojantis meteorų lietus savo piką pasieks gruodžio 13 d. naktį ir bus matomas iki ankstyvo gruodžio 14 d. ryto.

Meteorai – tai dangaus kūnų nuolaužos, kurios Žemės atmosferą pasiekia iki 70 km/s greičiu ir atmosferoje išgaruoja, sukeldamos šviesos ruožus, kuriuos ir vadiname meteorais.

Geminidai yra labai ryškūs ir vidutiniško greičio, o išsiskiria tuo, kad sužimba įvairiomis spalvomis. Daugiausia šie meteorai būna balti, taip pat pasitaiko geltonų, žalių, raudonų ir mėlynų. Spalvas sukuria nuolaužose esantis natris ir kalcis. Būtent šie cheminiai elementai naudojami spalvotiems fejerverkams gaminti.

Piko metu per Geminidų meteorų lietų per valandą sužimba daugiau nei 100 meteorų, tačiau dėl šviesos taršos ir kitų veiksnių realiai matomų meteorų skaičius yra daug mažesnis.

Smalsuoliai šį reginį galės stebėti plika akimi – žiūronai ar teleskopai nebūtini.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su specialistais, išmanančiais geologijos mokslą, ir paprašė paaiškinti, kas iš tiesų skriejo danguje tą naktį.

„Mačiau to dangaus kūno nuotraukas ir galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra meteoritas. Matyta sandara ir struktūra visiškai nebūdinga meteoritams. Galbūt tai granitas ar kažkokia kita uoliena“, – apie dangaus kūną, sulaukusį nemenko dėmesio, pasakojo Vilniaus universiteto profesorius emeritas Gediminas Motuza. 

Specialistas konstatavo, kad danguje matytas kūnas nebuvo įspūdingo dydžio – šviesulys turimomis žiniomis nei trenkėsi į žemę, nei sukėlė sprogimo garsų.

„Kaip aiškino emeritas G. Motuza, tai, greičiausiai, nėra meteroritas – skridusio dangaus kūno forma nėra būdinga meteoritui – jie įprastai būna aštresniais kampais, labiau išryškinta degimo pluta. Iš matyto vaizdo galima sakyti, kad tas dangaus kūnas galėjo būti magminė uoliena. Tačiau visada šiuos dalykus identifikuoti padeda tyrimai“, – pasakojo geologijos mokslą išmanantis, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Jonas Šečkus.

Specialistas pasakojo, kad tokie tyrimai atliekami nuo dangaus kūno atpjaunant plonas juosteles ir jas stebint pro mikroskopą. Tokiu būdu bandoma išsiaiškinti, kas slypi radinio viduje. Meteoritai, anot dr. J. Šečkaus, turi specifinę vidinę sandarą.

Kasdien nukrinta šimtai tonų dangaus kūnų

Paklaustas apie tai, ar tokį šviesulį danguje iš tiesų galima pamatyti tik vieną kartą per kelis tūkstančius metų, dr. Jonas Šečkus to patvirtinti nebuvo linkęs. „Tiek meteoritų, tiek krintančių švieselių esame matę visi. Pavyzdžiui, rugpjūtį dažnai matome krintančias žvaigždes – jos taip pat yra dangaus kūnai“, – sakė specialistas.

Apie tai, kad matomi danguje skrendantys kūnai nėra retenybė, pasakojo ir emeritas G. Matuza. „Žemėje yra surasta apie 40 tūkst. meteoritų, iš jų užfiksuota apie 10 tūkst. atvejų, kai buvo galima stebėti jų kritimą“, – statistiką apžvelgė specialistas.

Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta į sausumą.

Anot dr. J. Šečkaus, išlieka maža tikimybė, kad žmonėms, išsiruošusiems į daug dėmesio sulaukusio dangaus šviesulio paiešką, išties pavyko rasti atskilusių jo dalelių. „Atvejai, kai žmonės randa tikrų nukritusių meteoritų yra labai mažai, todėl rinkoje meteoritų kaina yra labai didelė“, – pasakojo vyras. Jis teigė, kad žmonės dažnai apsigauna manydami, kad rado meteoritą, bet taip yra ne visada. Įsitikinti, ar tai yra išties vertingas dangaus kūnas, galima tik atlikus tyrimus.

„Kiekvieną parą į žemę nukrinta apie 200 tonų dangaus kūnų. Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta sausumoje. Įprastai dauguma dangaus kūnų sudega dar skriedami per atmosferą, tačiau jei jie būna didesni ir nespėja sudegti – gali bumptelėti į žemę“, – teigė dr. J. Šečkus.

Gravitacinis kanibalizmas

Anot dr. J. Šečkaus, maži dangaus kūnai nėra pavojingi tuo atveju, jeigu jiems nėra tikimybės į kažką atsitrenkti. „Žinoma, atsitrenkęs į autobusą jis gali jį apgadinti, susidūręs su žmogumi – jį gali net užmušti. Tačiau, jei nedidelis dangaus kūnas nukrinta į žemę, jis žalos nepadaro, krateris neatsiranda“, – apie grėsmes kalbėjo vyras.

Dr. J. Šečkui antrino ir emeritas G. Motuza: „Krintantys dangaus kūnai yra pavojingi, tačiau atvejų, kad jie pataikytų į žmogų, pasitaiko labai retai“, – sakė G. Motuza.

Pasak dr. J. Šečkaus, Visata, nors ir veikia pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau visgi yra chaotinė sistema. Todėl meteoritai gali būti įvairaus dydžio. „Vadinamų dangaus šiukšlių yra nemažai, todėl natūralu, kad kiekviena planeta tuos mažesnius dalykus traukia į save – taip vyksta savotiškas gravitacinis kanibalizmas“, – šmaikščiai ir vaizdingai pokalbį baigė dr. J. Šečkus.

Kantriausieji šimtus krentančių meteorų, pasirodančių kasmet rugpjūčio mėnesį, gali stebėti ir Lietuvos danguje. Šį meteorų srautą sukelia kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejančios Svifto-Tutlio kometos paskleista dulkių juosta.

Astronomas Algirdas Kazlauskas pasakoja, kad būtent rugpjūtį Žemė įskrieja į šios kometos nuolaužų juostą – nuolaužos ima degti, kai tik patenka į mūsų atmosferą.

„Tos smulkios dalelės, skriejančios kosmose ir vadinamos meteoroidais, patekusios į Žemės atmosferą tampa meteorais – tai tiesiog šviesos blyksniai danguje. Jie sukelia tokį reiškinį, kurį mes vadiname meteorų srautu. O jeigu tie gabaliukai pasiekia Žemę, tada jie tampa meteoritais“, – aiškina A. Kazlauskas.

Astronomai prieš kiekvieną meteorų lietų apskaičiuoja, kada perseidai bus matomi ryškiausiai.

„Persėjaus žvaigždynas rytais kaip tik būna rytuose, jis – kylantis, todėl jeigu norite dar šiąnakt matyti tą srautą, tuos meteorus, reikėtų žiūrėti į šiaurę, šiaurės rytus, bet jau gerokai po vidurnakčio, kai nebetrukdo mėnulis“, – pataria astronomas.

Jei šių metų rugpjūčio naktimis nepavyks pažvelgti į dangų, tą bus galima padaryti lapkričio bei gruodžio mėnesiais, kai Žemės atmosferą pasieks kiti meteorų srautai.

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo "Space.com". Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba "Helovino fejerverkais" vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai.

Šios "krintančios žvaigždės" pasirodo, kai į Žemės atmosferą įskrieja smulkios kosminės nuolaužos. Tauridais vadinamų meteorų Žemės orbitoje, kaip manoma, paliko Enkės kometa, o gal ir dar didesnė kometa, kuri būdama jau pakankamai arti Saulės, subyrėjo ir iš jos liko Enkės kometa ir labai daug nuolaužų.

Tauridų lietus išsiskiria tuo, kad jo metu į Žemę krinta kur kas stambesnės nuolaužos. Kaip tik tokių kometos nuolaužų įspūdingas paskutines gyvavimo akimirkas penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį įvairiuose Lietuvos kampeliuose stebėjo ir įspūdžiais apie tai pasidalino daugybė žmonių.

Ypač daug ir stambių tauridų Žemės kelyje aplink Saulę pasitaiko ne kasmet. 2015-ieji – kaip tik tokie tauridų gausybės rago metai.

Du meteorų srautai

Tauridai iš tikrųjų dar ir pasiskirsto į du srautus – šiaurinius tauridus ir pietinius tauridus. Tai – puikus pavyzdys, kas nutinka, kai meteorų srautas sensta. Srautą sudarantys praskriejusios kometos fragmentai negali išlikti lygiai toje pačioje orbitoje kaip ir jų gimtoji kometa, todėl su laiku didėja jų skriejimo trajektorijos nuokrypis.

Jų orbitas sąlygoja ne vien Saulės gravitacija – planetų trauka taip pat veikia jų skrydžio trajektorijas. Kadangi planetų padėtis Saulės atžvilgiu nuolat keičiasi, kai kurių orbitinių apsisukimų metu kometos fragmentai pro jas praskrieja arčiau, o kai kada – toliau. Taip pirminis nuolaužų srautas pasidalija, išsišakoja į keletą srautų. Tai reiškia, kad to srauto meteorų žybsniai Žemės atmosferoje bus matomi ilgesnį laikotarpį ar net keletą kartų paeiliui.

Kaip tik taip nutiko ir tauridams. Jų srautas pasidalijo į dvi dalis. Pietinių tauridų srautas aktyviausias bus lapkričio 5 d. (ketvirtadienį), o šiaurinių tauridų srautas – lapkričio 12 d. (taip pat ketvirtadienį). Jų žybsnių reikėtų ieškoti į pietus nuo Plejadžių spiečiaus, kuris yra Jaučio (lot. – Taurus) žvaigždyne – iš čia ir meteorų pavadinimas (tauridai).

Ugnies kamuolių metai?

Pasirodo, tauridų srauto atžvilgiu 2015-ieji ypač dėkingi dėl jų padėties Mėnulio atžvilgiu. Masyvus delčios pjautuvas Liūto žvaigždyne lapkričio 5 d. tekės tik po vidurnakčio, todėl jo šviesa nenustelbs tauridų žybsnių ir šie visiškai tamsiame danguje iki vidurnakčio atrodys dar įspūdingiau.

Enkės kometos orbita – viena trumpiausių: šis ledo ir dulkių kamuolys aplink Saulę apskrieja tik per 3,3 metų. Beje, Enkės kometa - ne ta pati kaukolės pavidalo "mirusi kometa" 2015 TB1545, kuri netoli Žemės praskriejo spalio 31 d. Meteorų ekspertas Davidas Asheris pastebėjo, kad Žemė periodiškai kerta stambesnių šios kometos nuolaužų srautus. 2015-ieji – kaip tik tokie metai.

Tauridų metai buvo ir 2005-ieji. Tais metais Helovino vakarą labai daug žmonių meteorų ugnies kamuolius stebėjo rytinėje Atlanto vandenyno pakrantėje – kai kurie žybsniai ryškumu nenusileido ir Mėnuliui.

Panašu, kad Lietuvos gyventojai jau matė ne vieną ir ne du ypač ryškius tauridus. Tačiau pats intensyviausias tauridų kritimo metas mūsų dar tik laukia – maža to, šiemet jis vyks dukart (lapkričio 5 ir 12 d.). Tad nepraleiskite progos vakare, sutemus, pakelti akių į dangų – tie ugnies kamuoliai atrodo išties labai įspūdingai.

Šiąnakt sulauksime ypatingo reginio. Šiemet, specialistų teigimu, turėsime galimybę išvysti vieną stipriausių per kelerius pastaruosius metus perseidų meteorų lietų.

Kasmetinis meteoritų kritimas, vadinamas perseidų lietumi, netrukus pasieks patį piką. Pasak astronomų, įspūdingiausias vaizdas bus regimas šiąnakt prieš aušrą, maždaug nuo 3 val.

"Paprastai per patį piką galima išvysti apie šimtą meteorų per valandą. Kadangi taip jau sutapo, kad bus jaunatis ir mėnulis neužstos vaizdo, manau, matysis neblogas reginys", – tikino Jonas Kaspariūnas, Lietuvos astronomijos mėgėjų klubo "Albireo" vadovas.

Pasak pašnekovo, tam, kad galėtume mėgautis krintančiais perseidais, pirmiausia turėtų būti giedra, nelyti, taip pat reginio negali užstoti pašalinės šviesos. Esą geriausia – kai dangus yra tamsus.

Besirengiantieji stebėti meteorų lietų pajūryje veikiausiai galės be jokių trukdžių tai padaryti. Sąlygos tam – itin geros. Prognozuojama, kad artimiausiu metu turėtų būti šilta ir giedra.

Vadinamasis perseidų lietus kasmet matomas rugpjūčio mėnesį. Tačiau, kaip aiškino J.Kaspariūnas, šie ir ateinantys dveji metai, tikėtina, bus gausesni meteorų nei prieš tai buvę.

"Perseidų skaičius per valandą turėtų augti. Todėl tie, kurie ketina miegoti lauke, neturėtų nusivilti vaizdu", – kalbėjo pašnekovas.

Perseidai – kažkada orbita praskridusių kometų palikti smulkūs dulkių debesėliai, kertantys Žemę. Dulkelėms dideliu greičiu įskriejus į atmosferą, jos tampa matomos. Pastarųjų pasiskirstymas orbitoje yra nevienodas, todėl kiekvienais metais matomų meteorų kiekis yra skirtingas.

Astronomo žodžiais, niekas tiksliai negali pasakyti, kiek perseidų nukris. Įmanoma tik prognozuoti.

Nors pamatyti meteorų galima kasnakt, specialistas nurodė, kad didesni ir dėmesio vertesni srautai kitąkart bus regimi tik lapkričio bei sausio mėnesiais.

Apsiniaukęs dangus klaipėdiečiams sutrukdė stebėti garsiąsias Perseidų meteorų strėles. Tačiau astronomai teigia, kad įstabiu reginiu bus galima grožėtis dar maždaug savaitę.

"Vakar ir užvakar žvaigždėms stebėti buvo netinkamas metas, nes visoje Lietuvoje lijo. Artimiausiomis naktimis Klaipėdoje taip pat numatomas lietus, tačiau šiokių tokių pertraukėlių bus", – prognozavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Nors gausiausiai "krintančių žvaigždžių" pažyra rugpjūčio 12–13 dienomis, pasak etnoastronomo Jono Vaiškūno, Perseidų meteorų srautus kasmet galima regėti nuo liepos 17-osios iki rugpjūčio 24 dienos.

"Geriausia tai daryti po vidurnakčio, apie antrą valandą, kai mūsų planetai sukantis gręžiamės Žemės skriejimo apie Saulę kryptimi", – aiškino pašnekovas.

Perseidų meteorai – praskriejusios Svifto-Tutlio kometos pažertos dulkelės, kurios, patekusios į Žemės atmosferą, dega ir skleidžia meteorų šviesą. Šis srautas vadinamas Perseidais, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų "strėlės" susikryžiuoja Persėjo žvaigždyno srityje.

Taip pat šis reiškinys neretai skambiai pavadinamas lietumi. Astronomai teigia, kad tai yra paprastas Perseidų srautas, nes per valandą krenta iki šimto meteorų.

Pasak J.Vaiškūno, tai būtų galima vadinti lietumi, jei kristų dešimt kartų daugiau meteorų.

Buityje šis reiškinys pramintas "žvaigždžių lietumi", nors krenta visai ne žvaigždės.

"Tie meteorai, kuriuos dažniausiai matome, yra maždaug aguonos sėklos dydžio. Kartais galima pamatyti bolidų – lazdyno riešuto dydžio meteorų, kurie skriedami palieka ryškią uodegą.

Paskutinį kartą tokių esu matęs prieš kelerius metus – iš tiesų gražus reginys", – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Stebėti meteorų srautą reikia kantriai. "Vienas Perseidas praskrenda maždaug kas keturias minutes, o ir tas gali žybtelėti už nugaros. Todėl reikia nusiteikti, kad teks ilgai žiūrėti į dangų", – šypsojosi J.Vaiškūnas.

Reginį geriau stebėti užmiestyje ar bent įsikurti toliau nuo gatvių apšvietimo bei mašinų šviesų, taip pat dangų užstojančių medžių.

"Pajūris tam tinkama vieta, nes apšviestas miestas lieka užnugaryje, o šviesos iš Švedijos mūsų dangaus nepasiekia", – juokavo etnoastronomas.

Rug­pjū­tį įspū­din­giau­sias dan­gaus spek­tak­lis – per­sei­dų me­te­orų lie­tus. Jei no­rų iš­si­pil­dy­mais pa­gei­dau­ja­te ap­si­rū­pin­ti vi­siems me­tams, at­len­kia­ma so­do kė­dė ir tam­sus dan­gus – vis­kas, ko rei­kia.

Šiaurės pusrutulyje kasmetinis rugpjūčio perseidų lietus – ko gero mėgiamiausias meteorų lietus.

Šiaurės pusrutulyje kasmetinis rugpjūčio perseidų lietus – ko gero mėgiamiausias meteorų lietus. Šis intensyvus lietus vyksta tingiomis, tvankiomis vasaros dienomis, kai daugelis šeimų atostogauja. O kas gali būtų maloniau, nei siesta karštą dieną ir vasaros klasikos stebėjimas nakties vėsoje? Šis lietus matomas ir Pietų pusrutulyje, tačiau ne toks stiprus. Nesvarbu, kur gyvenate, 2013 m. perseidai intensyviausi naktį iš rugpjūčio 11 į 12 ir/arba iš 12 į 13. Pabandykite ir ankstesnes bei vėlesnes naktis. Geriausias vaizdas – prieš aušrą. Šiaurinėse platumose dažnai matysite 50 ar daugiau meteorų per valandą, o pietesnėse Šiaurės pusrutulio platumose – maždaug trečdalį šio skaičiaus.

Facebook.com/jackfuscophotography: Meteoras, stebėtas Acadia Nacionaliniame parke per 2012 m. perseidų meteorų lietų. Fotografija iš EarthSky Facebook draugo Jacko Fusco'o kolekcijos.

Kada geriausias laikas stebėti perseidų meteorų lietų?

Nelaukite didžiausio intensyvumo naktų perseidų stebėjimui. Jei dangus tamsus, galima pradėti stebėti prieš savaitę iki rugpjūčio 11-12 ir 12-13. Perseidų lietus stiprėja pamažu, o tada sparčiai silpsta. Taigi, savaitę prieš meteorų lietų, jų vis gausės.

Paprastai perseidų meteorų būna nedaug ir retai. Tačiau, jei fortūna nusišypsos, galite išvysti žemėskutį (earthgrazer) – ilgą, lėtą, spalvingą meteorą, lekiantį horizontaliai per vakaro dangų. Tokie žemėskučiai meteorai reti, tačiau pamačius – reginys jaudinantis ir įsimenantis. Perseidų žemėskučiai gali pasirodyti tik anksti ir kiek vėliau vakare, kai meteorų radiantas arti horizonto.

Vakaro sutemoms virstant tamsia naktimi, meteorų lietaus radiantas kopia aukštyn į dangų ir vis daugiau ir daugiau perseidų meteorų raižo padangę. Meteorai kaip reikiant įsibėgėja tik po vidurnakčio ir paprastai intensyviausiai bombarduoja likus nedaug laiko iki aušros. Tada tamsiame danguje galite išvysti 50 meteorų per valandą ar panašiai.

Vidutinėse šiaurės platumose, Persėjo žvaigždynas, Capella ir Aldebaran žvaigždės, ir Plejadės suburia šviesas rugpjūčio naktų šiaurės rytuose šiek tiek po vidurnakčio.

Kaip stebėti perseidų meteorų lietų

Naktinio reginio stebėjimui jokios ypatingos įrangos nereikia. Nereikia netgi žinoti žvaigždyno. Bet tikrai norėsite rasti tamsų, atvirą danų, kad galėtumėte grožėtis vaizdu. Taip pat neblogai būti pelėdžiuku. Stebėkite bent valandą, nes šie meteorai pasirodo gūsiais, atskirtais santykinės tylos tarpais.

Atviras dangus svarbus, nes šie meteorai per dangų skrieja daugeliu skirtingų krypčių iš įvairių žvaigždynų. Jei atsektumėte perseidų skrydį atvirkščia kryptimi, išvystumėte, kad jie atskrieja iš taško Persėjo žvaigždyne. Bet vėlgi, norint stebėti šį ar bet kokį kitą meteorų lietų, nebūtina žinoti, kur yra Persėjas ar bet kuris kitas žvaigždynas.

Mėgaukitės atlošiamos kėdės komfortu ir žvelkite į tamsų dangų, toli nuo įkyrių dirbtinių šviesų. Atminkite, akims reikia net iki 20 minučių, kol jos išties prisitaiko prie nakties tamsos. Tad neskubinkite proceso. Visi geri dalykai ateina pas laukiančiuosius.

Kas yra perseidų meteorų lietaus šaltinis?

Kiekvienais metais, maždaug nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos, mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos, perseidų meteorų lietaus šaltinio, orbitą. Šios kometos nuolaužos užteršia kometos orbitą, bet į kometos dalelių tirštumą įskriejame tik po pirmosios rugpjūčio savaitės. Swift-Tuttle kometos nuolaužos žiebia į Žemės aukštesniąją atmosferą maždaug 210 000 kilometrų per valandą greičiu,nušviesdamos naktį greitai judančiais perseidais. Jei mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką – kometos nuolaužas, matome daugiau meteorų. Visada galime tikėtis!

Swift-Tuttle kometa savo labai ekscentriška – ištęsta – orbita pasiekia Plutono orbitos išorę, Žemės orbitos vidų, kai būna arčiausiai Saulės. Jos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama orbitos srautą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą perihelį pasiekė 1992 gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.

Nors perseidų meteorų lietus yra vienas iš patikimiausiai numatomų šių metų įvykių, bet kokio meteorų lietaus struktūra negali būti žinoma absoliučiai užtikrintai. Bet kurių meteorų lietaus maksimumo – ar maksimumų – nustatymas primena sporto varžybų prognozavimą. Visada yra netikėtumo ir neužtikrintumo momentas. Priklausomai nuo metų, lietus gali viršyti ar atsilikti nuo to, ko tikimasi.

AstroBob nuotr.: Žemė susiduria su kometos skeveldromis

Iliustracija iš 1872 m. „Popular Science Monthly“, vaizduojanti Žemės orbitos susikirtimą su Swift-Tuttle kometos orbita (perseidų meteoroidų srautas). Kometos gabalėliai sudega Žemės aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose kaip perseidų meteorai.

Greitai judantys ir dažniausiai ryškūs pereseidai dažnai palieka stovinčius traukinius – jonizuotų dujų pėdsakus, išliekančius keletą sekundžių po paties meteorito išnykimo. Stebėkite šių meteorų blykčiojimus priešais amžių senumo, padavimais apipintus žvaigždynus nuo vėlyvos nakties iki aušros, visą antrąjį rugpjūčio savaitgalį. Perseidai turėtų parodyti keliasdešimt meteorų per valandą likus šiek tiek iki aušros rugpjūčio 10–11, 11–12, 12–13 naktimis.

madmiked nuotr.: Kasiopėjus žvaigždynas rodo į Dvigubą spiečių šiaurinėje Persėjo žvaigždyno viršūnėje. Sunkiai įžvelgiamas plika akimi, jis geriau matomas su optiniais prietaisais. Dvigubas spiečius beveik atitinka perseidų lietaus radiantą.

Kodėl šis meteorų lietus vadinamas perseidais?

Jei pažymėtume krytį, iš kurios atskrieja visi perseidai, atrodys, kad visi jie atlekia iš Persėjo žvaigždyno, šalia žymiojo Dvigubo spiečiaus. Tad meteorų lietus pavadintas Persėjo žvaigždyno garbei.

Tačiau šis meteorų lietaus radianto sutapimas su Persėjo žvaigždynu yra atsitiktinis. Persėjo žvaigždės yra už šviesmečių, kai tuo tarpu meteorai sudega maždaug 100 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Jei koks meteoras išgyvena kritimą nesuiręs, liekana vadinama meteoritu. Tačiau iš meteorų lietų labai nedaug – jei iš viso – meteorų tampa meteoritais, nes kometų nuolaužos netvirtos. Dauguma meteoritų yra asteroidų liekanos.

Senovės Graikijos mituose Persėjas yra dievo Dzeuso i mirtingosios Danajos sūnus. Sakoma, kad perseidų lietus primena laikus, kai Dzeusas aplankė Danają, Persėjo motiną, kaip aukso lietus.

Mūsų dienomis, kai taip paplitęs dirbtinis apšvietimas, vis mažiau ir mažiau žmonių yra matę rašalo juodumo nakties dangaus stebuklus. Kodėl neišvydus perseidų meteorų lietaus šiais metais ir netapus vieno iš įspūdingiausių dangaus reginių liudininkais?

Tiesiog susiraskite tamsų, atvirą dangų ir atlošiamoje kėdėje mėgaukitės naktimi!

Pabaigai: nesvarbu, kurioje Žemės vietoje gyvenate, 2013 perseidų meteorų lietus tikriausiai geriausiai bus matomas naktį iš rugpjūčio 11 dienos į 12-tą ir/arba naktį iš rugpjūčio 12 į 13. Prieš aušrą stebėjimas geriausias. Šiaurinėse platumose dažnai matomi 50 ar daugiau meteorų, o pietinėse Pietų pusrutulio platumose tikriausiai matysite dviem trečdaliais mažiau meteorų.