„Man orai visada yra geri. Ir jei tik jie pradeda piktinti, tuomet susirūpinu savo nervais. Siūlau ir jums kiekvieną rytą, dar lovoje, padaryti šypsenos mankštą. Ji prognozuos laimingą, gerą dieną, o tada jokie orai nenervins“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė.

Daugybę metų jos klimato ir orų prognozių mielai klauso ir mokslininkai, ir gerų orų laukiantys žmonės, o šmaikščius jos pasakojimus apie klimatą, gamtą ir mūsų perspektyvas šioje Žemėje mėgsta ir televizijos bei radijo žurnalistai.

A. Galvonaitę kalbina žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

– Apie orus prikurta daugybė mitų. Ar tai reiškia, kad žmonės nuo seniausių laikų orais domėjosi, apie juos kalbėjo ir jie buvo itin svarbi jų gyvenimo dalis?

– Orai egzistuoja dar seniau, nei egzistuoja žmogus. Nuo orų žmogaus gyvenimas labai priklausė ir dabar priklauso.

Kad ir kokių galingų skaičiavimo mašinų išrastume, orai vis tiek „krės išdaigas“.

Jei kalbėsime apie orų prognozes ir matavimus, pirmieji tai pradėjo daryti keliautojai. Savo ilgose kelionėse jie pastebėdavo įvairiausių gamtos reiškinių, kuriuos aprašydavo specialiose lentelėse – parapegmose. Tas lenteles keliautojai iškabindavo turgaus aikštėje, kad kiti keliautojai galėtų žinoti, ko galima tikėtis tame kelyje. Taip atsirado pirmieji orų kalendoriai.

Kiek vėliau į šį darbą aktyviai įsijungė vienuoliai, anuomet buvę itin sumanūs, protingi ir raštingi. Tuomet, kai atsirado instrumentai – termometrai, slėgio matuokliai, jie atidžiai užrašydavo rodiklius, ieškodavo analogų, analizuodavo informaciją ir mėgindavo prognozuoti orus metams ar dvejiems. Tai buvo labai sunkus darbas. Beje, Lietuvoje vienuoliai registruoti orų pasikeitimus pradėjo labai anksti, 1770-ais metais, beveik šimtmečiu anksčiau nei kitose šalyse. Už tai turime būti dėkingi Vilniaus universiteto mokslininkams.

Perversmą prognozuojant orus, žinoma, padarė skaičiavimo mašinos ir vis tobulėjantys metodai, kuriuos ir šiandien naudoja meteorologai. Tik yra vienas „bet“... Kad ir kokių galingų skaičiavimo mašinų išrastume, orai vis tiek „krės išdaigas“. Gamta žmogui juk nepasako, kada įvyks žemės drebėjimas, išsiverš ugnikalnis ar įvyks dar kokia nors avarija. Štai kodėl ir prognostiniai modeliai, ir prognozės kiekvieną savaitę yra tikrinami iš naujo, tikslinami ir taisomi.

– Buvo laikas, kai žmogus gyveno labai arti gamtos. Nuolat ją stebėdamas, jis galbūt galėjo daugiau suprasti: gamta juk dažnai pakužda žmogui apie artėjančias permainas, reikia tik išgirsti...

Aš ir šiandien žmonėms sakau: laukdami autobuso, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis ir žinosite, ar teks traukti skėtį ir bėgti nuo lietaus.

– Būdamas itin pastabus, stebėdamas gamtą, ne sekdamas paskui šventuosius ir atlaidus, žmogus galėjo priartinti savo prognozę prie realios. Jam, gamtoje gyvenančiam, orai buvo labai svarbūs, nuo jų priklausė derlius, o tai reiškia – ir visos šeimos ateitis. Dirbdamas žemę, sėdamas žmogus ją čiupinėjo, jautė jos drėgnumą, šilumą, ar pasirengusi ji priimti sėklą, ar ne. Tik dabar mes sugalvojame ir sėjame vasarį. Kalbėk nekalbėjęs, kad anksti. Juk nepalauks. Reikia žmogui, ir viskas. Paskui stebisi, kad šalta, nedygsta...

Nei gyvūnai, nei augalai orų neprognozuoja, tačiau jie turi savybę juos jausti, kad galėtų permainoms pasiruošti ir išlikti. Pajutę slėgio pokyčius, žiedai paprastai užsimerkia, o krokodilui ant nosies galite šokinėti, kiek tik norite, jei dangus apniukęs ir žada lietų. Kad ir kaip norėtų krokodilas jus suvalgyti, nelies, nes žino – lyjant skrandis neveikia.

Aš ir šiandien žmonėms sakau: laukdami autobuso, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis ir žinosite, ar teks traukti skėtį ir bėgti nuo lietaus. Nepamirškime stebėti gamtos.

– Savo knygoje liepiate nepainioti dviejų̨ dalykų – orų ir klimato. Cituojate Marką Twainą: „Klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ką gaunate.“ Ir dar priduriate: „Tai, ko esate nusipelnę.“ Panašu, kad nenusipelnėme nieko gero, jei nesulaukiame malonių orų?

– Gal dar tik koks dešimtmetis, kai žmogus leido sau pripažinti, kad yra prisidirbęs. O iki tol juk – visi kalti, tik ne jis. Ne, ne, aš toks mažiukas, ką aš čia vienas galiu blogo padaryti, anksčiau klimatas irgi šilo. Šiandien jokių įrodymų nebereikia: būtent su žmogaus veikla siejama skubi klimato kaita. Anksčiau klimatas irgi kito, bet tūkstančius metų to niekas nepastebėjo, dabar užtenka pro langą į lauką pažiūrėti.

– Pripažinimas, galbūt, yra pirmasis žingsnis į išsigelbėjimą?

– Tiems, kurie mėgina save sumenkinti, klausdami, ką išvis toks mažas žmogus gali padaryti, primenu: pasaulyje mūsų yra septyni milijardai. Tokių mažiukų. Ir jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks. Dideliuose gyvulių ūkiuose jų savininkai jau kabina savo karvėms prie užpakalių specialias surinktuves, kurios kaupia metano dujas. Ūkininkai neleidžia joms kilti į atmosferą, o panaudoja savo reikmėms.

– Ar besikeičiantis klimatas turi įtakos prognozuojant orus?

Kartais atrodo, kad žmogaus atmintis silpna – mes pamirštame, kad lietingų arba karštų vasarų, šiltų žiemų jau būta.

– Pirmiausia susitarkime: klimatas yra procesas, orai – dinamika, per parą jie gali pasikeisti ir penkis kartus. Klimato kaitos procesai išklibina atmosferos cirkuliaciją, ciklonų ir anticiklonų kelius, Visa tai, nuo ko priklauso orai. Taigi, jei žmogus keičia klimatą, vadinasi, keičia ir orus.

Kartais atrodo, kad žmogaus atmintis silpna – mes pamirštame, kad lietingų arba karštų vasarų, šiltų žiemų jau būta. Ir nuolat stebimės, tarsi gavę kažką ypač naujo. Matyt, orai mums rūpi labiausiai – dabar, šiandien.

Ypač kelininkai ir komunalininkai pas mus nustemba, kai pamato sniegą (juokiasi). Lyg jo nebūtų išvis buvę. Priminsiu, kad 1931 metais Lietuvoje prisnigo 93–94 centimetrus, tai – rekordas, daugiau sniego nesame sulaukę.

– Mes, lietuviai, dažnai sakome, kad gyvename kaip Dievo užantyje – jokių uraganų, taifūnų, ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų. Ar taip bus ir toliau?

– Mes tą užantį prakiurdėme. Ar pastebite, kad vis dažniau kartojasi ekstremalūs reiškiniai? Negaliu sakyti, kad nesame turėję viesulų, uraganų, karščio, sausros, bet visa tai mus ištikdavo rečiau ir būdavo ne tokie pavojingi.

Kas yra visko pradžia? Temperatūra. Saulė nevienodai įšildo žemės paviršių, vienaip šilumą priima vandenynai, upės, ežerai. Kitaip – miškai, pievos, laukai. Dar kitaip – žmogaus rankomis sukurti objektai – stikliniai dangoraižiai, stogai, šiltnamiai. Įšilę jie į atmosferą išleidžia nevienodą šilumos kiekį, o jis lemia slėgio kaitą, įvairiausius srautus, vėjus, ciklonus ir anticiklonus. Štai, sėdžiu namie, žiūriu pro langą, kitoje Kalvarijų gatvės pusėje – škvalas, išvertė alyvą prie kiosko, o mano kieme – tylu.

Vakar girdėjau, Antarktidoje rastos dvi lietuviškos šiukšlės. Tad mes ne tik savo namus sugebame apteršti.

– Turbūt neteisingai manome, kad plastikas Vietnamo upėse ir Kinijoje į dangų kylantis smogas mūsų, taip toli esančių, niekaip neveikia oro, kuriuo kvėpuojame?

Mielieji, mes visi esame po vienu dangum. 2017 metais Portugalijoje degė miškai, dūmai iš ten per Europą, pro mus nuplaukė iki Uralo. Ir kai Amazonės miškus kerta, tai juk skiedros lekia ir pas mus. Jie ten stengiasi susikurti dirbamos žemės, bet tie miškai – mūsų visų, mūsų Žemės plaučiai. Pasaulis pilnas šiukšlių, net kosmose jų pilna, o juk tos visos medžiagos yra, kaista, atiduoda šilumą atmosferai. Atrodo, mes išjudiname viską, ką tik sugebame!

Dažnai girdžiu nuostabą – tik pamanykit, Žemės temperatūra pakilo puse laipsnio, kas čia tokio? O jūs patys pamėginkite pasimatuoti savo temperatūrą ir keletą dienų pavaikščioti bent jau su puse laipsnio aukštesne. Vieną dieną dar pavaikščiosite, o jau po trijų tikrai daktaro ieškosite ir aiškinsitės, kas nutiko, kad taip prastai jaučiatės. Gydytojas greičiausiai ras lėtinį uždegimą, kurį būtina gydyti. Žemė šiandien irgi prastai jaučiasi, ji karščiuoja ir mėgina visaip gintis nuo mūsų, kurie tą karščiavimą sukelia. Kai apsiginti negali, siunčia mums katastrofas, kad bent kiek sumažintų piktavalių skaičių.

– Jei bent kiek globaliau mąstytume ir nuolat tai prisimintume, gal taip baisiai neterštume savo namų?

– Visada sakau: pradėkime nuo savęs. Šiukšles jau lyg ir ėmėme rūšiuoti, netgi didžiuojamės per talkas surinkę tonas šiukšlių. Tik ko čia didžiuotis?! Didžiuotis verta tada, kai šiukšlių rinkti nereikia.

Vakar girdėjau, Antarktidoje rastos dvi lietuviškos šiukšlės. Tad mes ne tik savo namus sugebame apteršti.

– Šiandien pasaulis išgyvena ypatingas įtampas. Kaip manote, ar klimatas veikia žmones, jie tampa piktesni, labiau įsitempę, jų galvoje kyla barbariškos mintys?

Amžinojo įšalo zonos, ant kurių stovi miestai, tirpsta, atsiveria kiaurymės, pro kurias iš gilumos veržiasi natūralios metano dujos.

– Nuo klimato kaitos priklauso mūsų orų kaita, sezonų kaita. Ir jei kažkam neužauga vasarį pasėtas derlius, kalti lieka sinoptikai. Pamenu, kai dar dirbau, vienas toks nepatenkintas paskambino, pradėjo bartis. Išklausiau, o paskui paprašiau palaukti minutėlę – sujungsiu su „Aukščiausiojo kanceliarija“. Žmogus pradėjo juoktis, „ačiū, kad išklausėte“, sako.

– Paaiškinkite, prašau, koks yra skirtumas tarp meteorologo ir orų prognozuotojo?

– Profesija, matyt, ta pati. Įsivaizduokite namą, o jame daug kambarių – vienuose stebėtojai, stotyse renkantys duomenis, kituose – hidrometeorologijos tarnybos, dar kituose – aviameteorologai, žemės ūkio meteorologai, klimatologai, prognozuotojai.

Klimatologas turi išmanyti viską, kas ir kodėl susidaro, nuo ko priklauso, kokie procesai vyksta. Tai globali, mokslinė sritis.

Sinoptiko darbas trumpalaikis – jis surinko informaciją, apibendrino, sudėjo į prognostinius modelius, kompiuteriai suskaičiavo ir, štai, jums prognozė. Kitą dieną skaičiuoti vėl reikia, nes orai keičiasi. Jei kažką perkūnas nutrenkė, kaltas prognozuotojas. Tai jis tiesiai nepasakė – kai griaudžia, nestovėk po medžiu. Mūsų močiutės tai žinojo, o šių dienų žmogus šios taisyklės nebežino.

– Gal žinote, ką „Aukščiausioji kanceliarija“ sugalvojo mums šiai vasarai?

– Nuo sausio manęs apie tai klausia. Dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti.

Popieriniai susitarimai nieko nereiškia, jei jie nebus vykdomi.

Prieš porą savaičių Rytų Europoje buvo stebima anomalija – čia vyravo tropinė temperatūra, o Europos pietuose buvo šalta kaip Arktyje. Ir šiaip, šiandien Šiaurėje dažniau būna šilčiau nei pas mus. Tai susiję su tirpstančiu ledu, kuris keičia cirkuliacijos procesus. Amžinojo įšalo zonos, ant kurių stovi miestai, tirpsta, atsiveria kiaurymės, pro kurias iš gilumos veržiasi natūralios metano dujos. Jos irgi prisideda prie šiltnamio efekto Žemėje.

– Kartais atrodo, kad šis pasaulis ateities neturi. Paguoskite mus, prašau!

– Man ir jums dar užteks, gal ištversime. Jei rimtai, popieriniai susitarimai nieko nereiškia, jei jie nebus vykdomi. Jei šiandien mudvi susitartume, kad nuo šios akimirkos daugiau neišleisime į atmosferą nė vieno vieneto anglies dvideginio, klimatas iš inercijos keisis dar šimtą metų. Mes tiek save guodėme, jog esame nekalti, kad dabar sustabdyti klimato kaitos tiesiog nebegalime, galime tik prie jos prisitaikyti. Jei mums pavyktų kažkaip stabilizuoti kylančią temperatūrą, viduryje šio amžiaus Arktyje vis tiek vasaromis nebeliks ledo. Nuo čia viskas ir prasideda, taigi paguosti labai negaliu.

Be šio pavadinimo Vokietijos meteorologijos žemėlapiuose netrukus atsiras tokių vardų kaip „Božena“, „Chana“ ar „Erhanas“. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į faktą, kad šalies visuomenės etninė įvairovė iki šiol buvo nepakankamai atspindima žiniasklaidoje.

Kasmet Vokietija suteikia vardus aukšto ir žemo slėgio oro sistemoms. Šie vardai yra vartojami skelbiant orų prognozes ir plačiai publikuojami žiniasklaidoje.

Vietoj vokiečiams įprastų vardų, tokių kaip „Dirkas“, „Helga“ ar „Rolfas“, kurie visi jau buvo pavartoti 2020 metais, šiemet orų sistemoms bus suteikta vardų, geriau atspindinčių šalyje gyvenančių imigrantų ir jų palikuonių šaknis. Šios iniciatyvos ėmėsi  žurnalistus iš įvairių per menkai atstovaujamų  tautinių grupių subūrusi grupė „New German Media Makers“.

Ši organizacija sumokėjo tam tikrą sumą, kad orų frontams 2021 metais būtų suteikta 14 pavadinimų, tarp kurių esama arabų, kurdų ir slavų bendruomenėse populiarių vardų. Tokiu būdu siekiama geriau atspindėti Vokietijos etninę įvairovę ir skirti jai daugiau dėmesio žiniasklaidoje.

„Aukšto ir žemo slėgio oro sistemoms beveik visada suteikiami tokie vardai kaip „Gisela“ ar „Helmutas“, – sakė „New German Media Makers“. – Atėjo laikas keistis.“

Už ilgiau išsilaikančių aušto slėgio sistemų vardus organizacija sumokėjo 350 eurų, o už žemo – 250 eurų. Kampanijai buvo panaudotos iš privačių aukotojų surinktos lėšos.

„Orų paįvairinimas yra tiesiog simbolinis žingsnis, – sakė organizacijos pirmininkė Ferda Atama. – Svarbu, kad socialinė įvairovė pagaliau visur taptų norma.“

Preliminariais duomenimis, globalios vidutinės temperatūros sausį, vasarį ir kovą buvo netoli rekordinio lygio. Praėjęs mėnuo buvos toks pat šiltas, kaip iki šiol šilčiausias nuo stebėjimų pradžios 2016 metų balandis.

Tačiau tuomet būta vadinamojo „El Nino“ reiškinio, kuris daro didelė įtaką orams ir lemia aukštas temperatūras. Ateinančiais mėnesiais jo tikėtis neverta.

ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) trečiadienį pranešė, kad 11 iš 12 šilčiausių metų šiame žemyne užfiksuota po 2000 m., o šiltnamio efektą sukeliančių, į atmosferą išmetamų dujų kiekis ir toliau auga.

Tarnybos atstovai skelbė, kad dėl aukštos temperatūros ir karščio bangų, kurių praėjusią vasarą užfiksuota ypač daug, Pietų Europoje kilo didelės sausros, o Arkties teritorijoje temperatūra buvo beveik vienu laipsniu didesnė nei įprastai.

C3S duomenys parodė, kad vidutinė temperatūra pastaruosius penkerius metus buvo 2 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei dvidešimto amžiaus antrojoje pusėje.

Pasaulyje 2019 m. buvo antri pagal užfiksuotą temperatūrą. Šiltesni metai pasaulyje buvo tik 2016-ieji, kai vyko itin stipus atšilimo reiškinys „El Nino“. 

C3S direktorius Carlo Buontempo teigė, kad, nors 2019 m. dabar laikomi šilčiausiais kada nors užfiksuotais metais Europoje, vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį ir į ilgalaikį klimato šiame žemyne šiltėjimą.

„Vieni ypač šilti metai dar neatskleidžia šiltėjimo tendencijos, tačiau, surinkę detalią tarnybų pateiktą informaciją apie skirtingus klimato šiltėjimo aspektus, esame pajėgūs sujungti taškus ir sužinoti daugiau apie tai, kokiu būdu keičiasi klimatas“, – sakė jis.

Temperatūra kai kuriuose Europos regionuose tam tikru laikotarpiu pernai buvo net 4 laipsniais Celsijaus šiltesnė nei bazinis vidurkis. Europoje nuvilnijus karščio bangoms, ypač birželį ir liepą, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuojami temperatūros rekordai.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimu valstybės įsipareigojo riboti pasaulio atšilimą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su iki pramonės revoliucijos fiksuota temperatūra.

Jungtinių Tautų teigimu, tai galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei valstybės kiekvienais metais iki 2030 m. iškastinio kuro emisijų kiekį mažins po 7,6 proc.

Nors manoma, kad 2020 m. į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis dėl COVID-19 pandemijos turėtų gerokai sumažėti, tačiau ekspertai baiminasi, kad, atradus vakciną nuo koronaviruso, emisijų kiekis ir vėl bus toks pat, kaip anksčiau.

Vidutinė temperatūra, anot WMO, pernai buvo 1,1 laipsnio aukštesnė už vidutinę 1850-1900 metų temperatūrą. Šiltesni nei 2019-ieji buvo tik 2016 metai. Ir 2020-aisiais dėl rekordinių klimatui kenksmingų CO₂ kiekių, esančių atmosferoje, galima tikėtis ekstremalių orų, sakė WMO generalinis sekretorius Petteris Taalasas.

„Jei situacija dėl CO₂ emisijų tęsis, iki šimtmečio pabaigos temperatūra gali pakilti 3-5 laipsniais“, – pridūrė jis.

2020 metai tęsiasi taip, kaip baigėsi 2019-ieji. „Australijoje metai buvo karščiausi ir sausiausi nuo orų stebėjimų pradžios. Dėl to kilo milžiniški krūmynų gaisrai – tokie pragaištingi žmonėms, jų turtui, laukiniams gyvūnams, ekosistemai ir aplinkai“, – kalbėjo P. Taalasas.

„Liepa paprastai būna šilčiausias metų mėnuo pasaulyje. Mūsų duomenys rodo, kad jis taip pat buvo šilčiausias kada nors pasaulyje užfiksuotas mėnuo – labai nedideliu skirtumu“, – rašoma klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ vadovo Jeano-Noelio Thepaut (Žano Noelio Tepo) pranešime.

„Toliau išmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir reiškiantis jų poveikiui pasaulio temperatūrai, ateityje bus fiksuojama naujų rekordų“, – prognozavo jis.

Praeitą mėnesį Europą buvo apėmusios svilinančios kaitros bangos, per kurias buvo užfiksuota virtinė karščio rekordų šalių ir regionų mastu. Neįprastai aukšta temperatūra laikėsi ir už Šiaurės poliaračio.

Temperatūra liepą Aliaskoje, Grenlandijoje, Sibire, Centrinėje Azijoje, Irane ir didelėje dalyje Antarkties buvo pakilusi aukščiausiai, palyginus su 1981-2010 metų atskaitos laikotarpiu, nurodė „Copernicus“.

Afrikoje ir Australijoje orai taip pat buvo įšilę gerokai labiau nei įprastai. Vertinant visos planetos mastu, 2019 metų liepa buvo šiek tiek (0,04 laipsnio) karštesnė negu ankstesnis rekordinis mėnuo – 2016 metų liepa.

Naujas rekordas išsiskiria dar ir tuo, kad kitaip nei 2016-aisiais, šiemet buvo silpnesnis El Ninjo reiškinys, paprastai papildomai pakeliantis vidutinę pasaulio temperatūrą, neskaitant klimato kaitos poveikio.

„Copernicus“ tapo pirmąja pasaulyje didele klimato stebėjimų iš palydovų agentūra, paskelbusia duomenis apie liepos mėnesio temperatūrą. Tarnybos pranešime spaudai pažymima, kad skirtumas nuo anksčiau užfiksuoto rekordo yra gana mažas, todėl tikėtina, kad kiti tinklai, pavyzdžiui, JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) praneš, kad temperatūra buvo tokia pati, kaip 2016 metų liepos rekordas arba netgi mažesnė.

„Paprastai įvairių institucijų pateikiamų duomenų apie pasaulio temperatūrą reikšmės skiriasi, o „Copernicus“ nustatytas skirtumas tarp 2019 ir 2016 metų liepos temperatūrų yra mažesnis negu ši paklaida“, – sakoma agentūros pranešime.

Tikslūs atmosferos temperatūros matavimai buvo pradėti maždaug nuo 1880 metų, tačiau ilgą laiką jie nebuvo vykdomi pasaulio mastu.

Bendras degančių ruožų plotas penktadienį padidėjo iki 31 tūkst. kvadratinių kilometrų, informavo Rusijos aviacinės miškų apsaugos tarnyba „Avialesoochrana“. Pasak jos, su miškų gaisrais nekovojama, nes juos būtų sunku pasiekti.

Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita.

Didžiuliai gaisrai, kurių dūmai apgaubė šimtus miestų ir miestelių, kilo dėl sausros, kuri artimiausiu metu neturėtų susilpnėti, nors tam tikri Tolimųjų Rytų rajonai yra užtvindyti.

„Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita“, – per penktadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė M. Jakovenka.

Jis rėmėsi prieš tai paskelbtais JT meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis. „Visa tai reiškia, kad gali būti, jog 2015-2019 metų laikotarpis bus karščiausias iki šiol išmatuotas penkmetis“, – kalbėjo JT vadovas.

A. Guterresas dar kartą paragino JT nares veikti. „Užkirsti kelią negrįžtamam klimato trikdymui yra mūsų gyvenimo lenktynės – lenktynės dėl mūsų gyvenimo. Lenktynės, kurias mes galima laimėti ir privalome laimėti“, – sakė jis.

Prieš JT visuotinius debatus A. Guterresas planuoja du klimato klausimui skirtus viršūnių susitikimus – vieną su šalių lyderiais rugsėjo 23-iąją ir jaunimo susitikimą rugsėjo 21 dieną. Pastarajame turėtų dalyvauti ir jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Dalyviai turi atvykti ne su „gražiomis kalbomis“, o su „konkrečiais planais“, teigė A. Guterresas.