Vykstant ginčui dėl darbo sąlygų, profsąjungos „Aslef“ nariai balandžio 8 ir gegužės 4 dienomis nesirodys darbe.

Londono viešojo transporto operatorius „Transport for London“ (TfL) paragino žmones prieš keliaujant pasitikrinti traukinių grafikus.

Balandžio 8 dieną, pirmadienį, numatomi dideli trikdžiai, nes kai kuriose linijose kursuos tik nedaug traukinių arba jų nebus visiškai, o balandžio 9 dieną, antradienį, paslaugas bus pradėta teikti vėliau nei įprastai. Didelių trikdžių bus ir gegužės 4 dieną, šeštadienį.

Londono metro klientų operacijų skyriaus vadovas Nickas Dentas pareiškė: „Raginame „Aslef“ toliau bendradarbiauti su mumis, kad būtų galima išvengti streiko.“ „Streikai kelia trikdžius, o TfL šią savaitę tęsia susitikimus su „Aslef“ profsąjunga (...), tikėdamasis, kad šis streikas gali būti atšauktas“, – sakė N. Dentas.

Plačiau papasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Darius Gentvilas.

– Dėl kokių priežasčių dar kartą siūlote Vilniui metro?

– Statybininkų asociacijos bendruomenė yra stačiusi metro ir Helsinkyje, ir Švedijoje. Lietuviai statybininkai žino, kaip tą daryti ir turi patirties. Mes manome, kad metro Vilniuje, ypatingai šitame politiniame kontekste, kai karas Europoje vyksta jau porą metų, labai pagelbėtų miesto gyventojams su priedangomis. Aš pats buvau Kyjive ir mačiau, kaip žmonės slepiasi. Mes turime vieną didmiestį, kuris turi daugiausiai gyventojų. Jei paklaustumėte bet kurio gatvėje sutikto praeivio, ką jis darytų, jei būtų oro pavojus, tai matytumėte jo pasimetusią išraišką. Metro galėtų išspręsti ir priedangų klausimą, ir gėlo vandens saugyklų, ir kuro saugyklų klausimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aplinkos ministerija siūlo naują reglamentavimą nuo kitų metų, kaip galėtų atrodyti slėptuvės po daugiabučiais. Kol kas neturime aiškios tvarkos. Kuo metro slėptuvė būtų pranašesnė nei slėptuvė po daugiabučiu?

– Paimsiu tuos pačius ukrainiečius kaip pavyzdį. Ukrainiečiai yra net įsirengę pirmosios medicininės pagalbos punktus būtent metro stotyse. Jei žmonės turi slėptis daugiau nei parą, tai turi būti ir oro vėdinimo sistema, ir kanalizacija, ir vandens tiekimo sistema, ir maisto ruošimo sistema.

– Tai sakote, kad tokia slėptuvė turėtų daugiau visko pasiūlyti nei paprasta?

– Atskirai statant slėptuves, jų išlaikymas kainuotų ženkliai daugiau. Jei turėtume metro, tai savaime aišku, kad metro yra eksploatuojama infrastuktūra, joje gali būti ir priežiūros tarnybos. Jei statome priedangą atskirai, reikia samdyti atskirą personalą, kad tą priedangą prižiūrėtų. Man pačiam sovietmečiu yra tekę statyti požeminę slėptuvę Naujininkuose. Aš žinau, kad Rusijos kariškiai atjungė vėdinimą ir kvietė statybininkus po pusės metų iš naujo renovuoti ir perstatyti tą slėptuvę. Pasirodo, kad ten reikėjo daugiau ventiliacijos.

– Tai jums jau yra tekę statyti slėptuves Lietuvoje?

– Turėjau praktikos statant slėptuvę Naujininkuose. Žinau, ką reiškia statyti slėptuvę. Tačiau manau, kad metro būtų geriausias, racionaliausias sprendimas Vilniui.

– Vilnius jau yra atsisakęs tokio sprendimo dėl finansinių priežasčių ir dėl demografijos. Skaičiuojama, kad mieste turi gyventi apie milijoną gyventojų, kad toks projektas atsipirktų.

– Turėjau susitikimą su Estijos iniciatyvine grupe. Jie taip pat siūlo statyti metro Taline. Talino svečiai man papasakojo, kad jie mano, kad jei dabar pradėsime projektuoti, statyti metro, tai metro pabaigtume tik 2035 m. O mes net paruošiamųjų darbų nedarome. Kiek bus gyventojų Vilniuje 2035 m., nežinau, kas gali atsakyti. Aš žinau bent penkis miestus turinčius metro, kurie mažesni nei Vilnius. Vilnius nemažėja, o auga. Jei paskaičiuosime, kiek per metus užauga Vilnius, pamatysime, kad 2035 m. turėsime tikrai pakankamą kiekį gyventojų, kurie patogiai važinės, turės ekologišką transportą. Jei šiandien pradėsime projektuoti, tai būtų šaunu, kad 2035 m. mes irgi paleistume metro. Tačiau tai pakankamai ilgas procesas.

Dėl dviejų dūminių granatų padegimo ir šaudymo į žmones Niujorko metropolitene jam bus pareikštas federalinis kaltinimas dėl teroristinio nusikaltimo, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, nurodė pareigūnai.

Policija įtariamuoju dėl incidento įvardijo 62 metų Franką Jamesą (Frenką Džeimsą). Jį vienoje Manhatano gatvėje po pranešimo pastebėjo ir be incidentų sulaikė du policijos pareigūnai.

„Niujorkiečiai, mes jį sučiupome“, – spaudos konferencijoje paskelbė meras Ericas Adamsas (Erikas Adamsas).

„Jam nebebuvo kur bėgti“, – pridūrė Niujorko policijos komisarė Keechant Sewell (Kičant Siuel).

JAV apygardos prokuroras Breonas Peace'as (Brionas Pisas) sakė, kad jei F. Jamesas bus pripažintas kaltu pažeidęs federalinį draudimą dėl „teroristinių ir kitų smurtinių išpuolių prieš masinio transporto sistemas“, jam gali būti skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

FTB Niujorko skyriaus direktoriaus pavaduotojas Maiklas J. Driscollas (Maiklas Dž. Driskolas) nusikaltimą taip pat pavadino teroro ataka viešajame transporte.

Per antradienio išpuolį niekas nežuvo, bet buvo pašauta 10 žmonių, o dar 13 susižeidė bandydami ištrūkti iš stoties ar apsinuodijo dūmais. Išpuolio motyvas vis dar neaiškus.

F. Jamesas nuo 1992 iki 1998 metų Niujorke buvo areštuotas devynis kartus, įskaitant areštus už įsilaužimo įrankių turėjimą ir nusikalstamą lytinį aktą. Gretimame Naujajame Džersyje jis buvo tris kartus areštuotas už valdų ribų pažeidimą, vagystę ir chuliganizmą, sakė Niujorko policijos departamento vyriausiasis detektyvas Jamesas Essigas (Džeimsas Esigas).

Policija įvykio vietoje surado 9 mm pistoletą „Glock 17“, tris papildomas dėtuves ir kirvį, taip pat F. Jameso kreditinę kortelę ir jo išsinuomoto mikroautobuso raktelius. Pareigūnai sakė, kad F. Jamesas ginklą legaliai nusipirko Ohajuje.

Kaltinimas jam bus pareikštas ketvirtadienį Bruklino teisme.

F. Jamesas platformoje „YouTube“ paskelbė kelis vaizdo įrašus su savo ilgomis, kartais agresyviomis politinėmis tiradomis. Jis taip pat kritikavo Niujorko merą. Po atakos metropolitene jo puslapis buvo pašalintas dėl „YouTube“ gairių pažeidimo.

Tačiau J. Jameso sesuo Catherine James Robinson (Ketrin Džeims Robinson) laikraščiui „The New York Times“ sakė nustebusi, kad jis buvo paskelbtas įtariamuoju, ir pridūrė: „Nemanau, kad jis padarytų ką nors panašaus.“

Laikraščiui ji teigė, kad daug metų beveik nebendravo su broliu.

36-osios gatvės stotyje Brukline, kur buvo įvykdytas išpuolis, trečiadienį patruliavo daug policininkų.

„Šiandien labai nenorėjau [naudotis metropolitenu], iš tiesų gal beveik 20 minučių bandžiau pasigauti taksi. Nieko neradau, o „Uber“ kainavo kokius 60 dolerių (55,4 euro), tad pagalvojau: „Gerai, šiandien bandysiu laimę metropolitene“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų keleivė Zeina Awedikian (Zeina Avedikian).

Kiti keleiviai laikėsi drąsiau. „Niekas manęs neišvarys iš metropoliteno. Metropolitenas įaugęs į mano DNR“, – sakė 56 metų Dennisas Sughrue (Denisas Sjugru).

„Pašautas į pakinklį“

Policijos duomenimis, F. Jamesas prieš pat traukinio atvykimą į stotį užsidėjo dujokaukę, atidarė dvi skardines, iš kurių po visą vagoną pasklido dūmai, ir paleido 33 šūvius į siaubo apimtus keleivius, traukiniui jau atvykstant į 36-osios gatvės stotį. Incidentas įvyko rytinio piko valandą.

„Viskas, ką matai – daugmaž užsideganti dūminė, juodų dūmų granata, o tada... žmonės puola į [vagono] galą [prie durų]", – televizijai CNN sakė vienas iš pašautų žmonių Hourari Benkada (Huraris Benkada).

Iš ligoninės lovos H. Benkada pasakojo, kad į pirmąjį traukinio vagoną įlipo 59-ojoje gatvėje ir atsisėdo šalia užpuoliko, bet buvo su ausinėmis ir nieko nepastebėjo, kol vagone nepradėjo sklisti dūmai.

H. Benkada sakė iš pradžių nesupratęs, kad šaudoma, ir bandęs nuraminti greta buvusią nėščią moterį.

„Mane pastūmė ir tada buvau pašautas į pakinklį“, – sakė jis.

H. Benkados teigimu, buvo šaudoma maždaug minutę.

Kulka perskrodė jo kelį, palikdama „25 centų monetos dydžio“ skylę, sakė jis ir pridūrė: „Netekau labai daug kraujo.“

Niujorke šaudymo incidentų šiemet padaugėjo, ir smurtinių nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus problemai daug dėmesio skiria sausį dirbti pradėjęs meras E. Adamsas. Šiemet iki balandžio 3-iosios buvo 296 tokie incidentai; pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 260, rodo policijos duomenys.

Negriežti ginklų kontrolės įstatymai ir konstitucijoje numatyta teisė nešiotis ginklą jau ne kartą sutrukdė bandymams apriboti cirkuliuojančių ginklų skaičių, nors dauguma amerikiečių pritaria griežtesnei jų kontrolei.

Iš viso 13 km ilgio antžeminio geležinkelio ruožu paleista 13 traukinių. Projekto kaina, palyginti su pradine sąmata, išaugo 57 proc.

Kiekvieno traukinio greitis siekia 80 km per valandą, jame yra keturi vagonai, galintys vežti daugiau kaip 900 keleivių, o visa kelionė, sustojus visose 12 stočių, trunka 23 minutes.

Geležinkelio tarp Cat Linh ir Ha Dong Hanojuje statyba pradėta 2011 metų spalį ir iš pradžių buvo planuojama baigti 2015 metais.

Pradinė 552 mln. dolerių sąmata vėliau išaugo iki maždaug 886 mln. dolerių. Projektas buvo gausiai finansuojamas iš oficialių Kinijos paramos plėtrai lėšų.

Dviejų mylių (apie 3,22 km) ilgio dvigubo geležinkelio tunelio tarp Keningtono ir Batersio statybos darbai prasidėjo 2015 metais.

Pirmasis naujojo maršruto traukinys iš „Battersea Power Station“ stoties išvyko 5.28 val. Prieš pasiekdamas dabartinę Kenningtono stotį, traukinys sustojo kitoje naujoje stotyje – „Nine Elms“.

Londono meras Sadiqas Khanas sakė, kad ši plėtra atliks „svarbų vaidmenį“ sostinei atsigaunant po pandemijos, nes „padės atsirasti tūkstančiams naujų darbo vietų, namų ir įmonių“.

Tai pirmoji didelė metro plėtra nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, kai buvo atidaryta „Jubilee“ linija.

Londono valdžia šiam projektui pasiskolino 1 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos planuojama susigrąžinti iš vietinių verslo mokesčių, dar apie 270 mln. svarų sterlingų sudaro vystytojų įnašai.

Metro valdanti bendrovė „Transport for London“ apskaičiavo, kad naujoji linija padės sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų ir paskatins 20 tūkst. naujų būstų statybą.

Pastaraisiais metais į šį rajoną buvo investuota milijardai svarų sterlingų, įskaitant Batersio elektrinės rajono konversiją gyvenamosioms ir verslo reikmėms ir naujos JAV ambasados statybą Nine Elms rajone.

Atidarius dvi naujas stotis, bendras Londono metro stočių skaičius padidėjo iki 272.

Neigiamą išvadą pernai gruodį jau pateikė ankstesnės kadencijos Ministrų kabinetas, tačiau naujo  Seimo valdyba šiemet pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę, BNS pranešė Susisiekimo ministerija.

Pasak jos, Vilniaus savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl metro poreikio, o tai yra būtina sąlyga Seimui pripažįstant projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Savivaldybė teigia taip pat nepritarianti Seimo narių iniciatyvai.

Praėjusios kadencijos 32-iejų įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių parengtame nutarimo projekte siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti jo įgyvendinimą.

Parlamentas 2018 metų rudenį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą ir sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jų reglamentavimas įsigaliojo 2020 metų pradžioje. 

Metro rėmėjai yra sakę, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro linijas, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės investicijoms, jis miestą išlaisvintų iš spūsčių.

Tačiau metro kritikai teigė, kad statybos neatsipirks, metro naudosis nedaug žmonių, statybos pakenks paveldui.

„Visi klausimai, kuriems reikia didelių investicijų, atiduodami vertinti Vyriausybei. (...) Reikia įsitraukimo ir Vilniaus savivaldybės, ir jos pozicijos dėl tokio infrastruktūros objekto statybos“, – BNS sakė laikinasis komiteto vadovas konservatorius Dainius Kreivys. 

Seimas yra pradėjęs svarstyti trijų dešimčių parlamentarų iš įvairių frakcijų siūlymą Vilniaus metro projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos. Be to, Vyriausybė skubinama pradėti projekto įgyvendinimą.

Seimas 2018 metų rudenį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą ir sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Metro statybų reglamentavimas įsigaliojo šių metų pradžioje.  

Metro rėmėjai yra sakę, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės investicijoms, jis Vilnių išlaisvintų iš kamščių.

Tačiau metro kritikai teigė, kad statybos neatsipirks, metro naudosis nedaug žmonių, statybos pakenks paveldui.

Už tai numatantį nutarimo projektą, kurį ketvirtadienį pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, po pateikimo balsavo 26 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 14 parlamentarų. Projektas atiduotas svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui, bet kada jis grįš į posėdžių salę, kol kas neaišku.

Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.

Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte kalbama ir apie transporto spūsčių mažinimą, taip pat greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.

„Projekto realizavimas padidintų Vilniaus, kaip Europos Sąjungos valstybės sostinės, prestižą, pritrauktų didesnį turistų skaičių“, – mano projekto autoriai.

Projekto realizavimas padidintų Vilniaus, kaip Europos Sąjungos valstybės sostinės, prestižą, pritrauktų didesnį turistų skaičių.

Jie siekia valstybės vardu suteikti Vilniaus metropoliteno projektui politinę svarbą.

Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų svarbą ir tai, kad Seime jau yra priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.

Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento (avarijos) atveju.

Seimo teisininkai „gesina“ užsidegimą

Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai taip pat siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.

Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte, kurį turėtų pristatyti Seimo narys Dainius Kepenis, kalbama apie transporto spūsčių mažinimą ir greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.

„Projekto realizavimas padidintų Vilniaus, kaip Europos Sąjungos valstybės sostinės, prestižą, pritrauktų didesnį turistų skaičių“, – mano projektą įregistravę Seimo nariai, pritardami Vilniaus gyventojų ir jiems atstovaujančių Seimo narių prašymui valstybės vardu suteikti Vilniaus metropoliteno projektui politinę svarbą.

Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų poreikio svarbą ir tai, kad Seime priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.

Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento (avarijos) atveju.

Nutarimo projektas Seimui siūlomas, įvertinant 2019 metų gruodžio mėnesio Europos Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ reikalavimus neutralizuoti transporto poveikį klimatui, transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti 90 proc.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas abejoja, ar siūlomos projekto nuostatos atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jokie teisės aktai nereguliuoja projektų pripažinimo svarbiais valstybei Seimo nutarimu, todėl „manytina, jog tokiu būdu suformuluota nutarimo nuostata nesukels jokių teisinių pasekmių ir nebus niekaip taikoma“.

Projektų pripažinimą valstybei svarbiais projektais reguliuoja 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“.

„Tuo atveju, jei teikiamu nutarimu siekiama pabrėžti tam tikrą Vilniaus metropoliteno projekto politinę svarbą, turėtų būti remiamasi Seimo statutu, kuris nustato, kad Seimo nuomonei pareikšti kokiu nors svarbiu valstybei klausimu yra priimama Seimo rezoliucija, t. y. nenorminio pobūdžio teisės aktas. Priešingu atveju, t. y. jei siekiama pateikti  Vyriausybei norminio pobūdžio pavedimą, turėtų būti priimamas įstatymas“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Didžiausia konkurencija vyksta tarp artimiausių subjektų – giminių, kaimynų, ta pačia veikla užsiimančių firmų, tokio paties išsivystymo lygio miestų ar valstybių. Ir konkurentus paprastai pastebi pralaiminčioji pusė. Tad broliukams latviams šiuo atveju tikrai nėra ko įsižeisti.

Kaip, beje, ir Kaunui, kuris pastaruoju metu vis dažniau įvardijamas Vilniaus konkurentu.

Išties, kauniečiai, vadovaujami V. Matijošaičio, mažiau kalba, daugiau daro. Štai ir dabar, prisiminę LR Prezidento A. Smetonos šūkį „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ ryžtasi paimti į globą istorinę sostinę, kad ji, aplenkta „Rail Baltica“, nebūtų atkirsta nuo Europos sostinių ir pasaulio.

Iš patikimų šaltinių sužinota, jog naujai išrinktos Kauno miesto tarybos nariai skubos tvarka svarsto projektą, pagal kurį rengiamasi Karmėlavą su visu oro uostu prijungti prie laikinosios sostinės. Čia planuojama pastatyti  keturių strateginių – Ekonomikos, Susisiekimo, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio – ministerijų kompleksą.

O kad naujakuriai turėtų greitą ir patikimą ryšį su kitais Kauno transporto mazgais, V. Matijošaitis specialistams davė nurodymą parengti galimybių studiją metro trasos maršrutu „Karmėlava – Vytauto pr. statybai“.

Tad kol vilniečiai 40 metų diskutuoja apie metropoliteną ir vadovaujasi sovietinėmis 1 mln. gyventojų reikalaujančiomis normomis, kauniečiai, susipažinę su LR Seimo 2018 m. priimtu Metropoliteno įgyvendinimo įstatymu ėmėsi darbų ir suskato ieškoti investuotojų!

Šie ryžtingi veiksmai rodo, jog Kaunas yra subrendęs ne tik verslumui, bet ir kilniai misijai bei miestelėnų ir svečių gerbūviui. Posakis „Kaunas – Lietuvos bamba“ pamažu tampa realybe.

Premjeras, įvardijęs latvius konkurentais – teisus, jis „broliukus“ objektyviai ir aukštai įvertino.

Įdomu, kada Vilniaus valdžia suvoks, kad konkurencinėje kovoje svarstyklės krypsta brolių kauniečių pusėn.  

Šis asociacijos „Metro sąjūdis“ parengtas pranešimas – balandžio 1-osios pokštas.