Tačiau valstybė neturi sumokėti verslininko prašytų 100 tūkst. eurų neturtinės žalos, o tik padengti 15 tūkst. eurų pagrįstų jo bylinėjimosi išlaidų – ši suma turi būti sumokėta per tris mėnesius. nutarė EŽTT.

M. Marcinkevičius Strasbūro teismo prašė jam kompensuoti beveik 80 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„(Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių – BNS) konvencijos 10 straipsnio pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamai teisinga satisfakcija už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą“, – rašoma EŽTT nutartyje.

M. Marcinkevičius į EŽTT Strasbūre kreipėsi 2020 metų birželį, nesutikdamas su galutiniu Lietuvos teismų sprendimu, kad jo nuomonė portale delfi.lt 2017 metų sausį publikuoto straipsnio „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi“ sakinyje „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra ne nuomonė, o žinia.

Verslininko įsitikinimu, tai buvo nuomonė, kuri nepažeidžia kritikos laipsnio, todėl buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnis.

M. Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas, pasibaigus teismams Lietuvoje teigė, jog demokratinėje valstybėje niekas negali priversti asmenį pakeisti ar paneigti jo asmeninę nuomonę.

„Tuo tarpu Lietuvos teismas įpareigojo mano klientą paneigti nuomonę apie žalą, kurią galimai patyrė valstybė ir įmonės akcininkai dėl sandorių užsienyje, susijusių su N. Numa. Tai, mano požiūriu, nėra suderinama su visuotinai pripažįstama ir saugoma asmens teise turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti“, – 2021 metų liepą BNS sakė „Sorainen“ advokatas.

M. Marcinkevičius EŽTT reikalavo, kad valstybė jam atlygintų 100 tūkst. eurų neturtinę žalą, nes teismų sprendimai „pakenkė jo reputacijai ir sukėlė jam didelių nepatogumų“. Be to, jis prašė, kad Strasbūro teismas jam kompensuotų beveik 59 tūkst. eurų Lietuvos teismuose patirtų išlaidų ir beveik 20 tūkst. eurų, išleistų šiame teisme.

EŽTT vertinimu, verslininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodoma, kad jos buvo faktiškai ir būtinai patirtos bei yra pagrįstos.

Vyriausybės atstovai EŽTT teigė, kad verslininko reikalauta suma buvo per didelė ir kad pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankama teisinga satisfakcija, o išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, nes byla esą nebuvo itin sudėtinga ir visame procese jam atstovavo tas pats advokatas, iš esmės pateikęs tuos pačius argumentus kiekviename teisme.

Lietuvos teismai yra pripažinę, kad M. Marcinkevičiaus teiginys neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą. Teiginys buvo skelbtas delfi.lt straipsnyje apie Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numai buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų,

Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turėjęs M. Marcinkevičius daugiau nei penkerius metus konfliktavo su N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai buvo pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose. Šiemet sausį pasirašyta neskelbiama taikos sutartis ginče dėl 81 mln. eurų žalos, kurią atlyginti buvo įpareigotas M. Marcinkevičius.

N. Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ taip pat paskelbė iš M. Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijusi visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigė ir tvirtino, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekė agresyviai pasitraukti iš grupės.

Publikacijoje minimas verslininkas, smulkusis „Vilniaus Prekybos“ grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, Baltarusijoje valdantis maisto prekių parduotuvių tinklą „Mart inn Food“. Be to, sankcijų galėtų sulaukti ūkio ir buities reikmenų prekybos tinklas „Oma“, kuris priklauso „Kesko“ įmonių grupei.

Teigiama, jog sankcijų galėtų sulaukti Vakarų medienos grupė, Baltarusijoje valdanti keturias įmones, kurios gamina medžio drožlių plokštes, fanerą bei baldus. Taip pat muitinės tarpininkavimo paslaugas teikianti bendrovė „Monolit Prom Invest“, kurios vienas iš akcininkų yra Jurgis Adomavičius. Minima ir farmacijos įmonė „NatiVita“, į kurią investavo verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdoma bendrovė „Pharnasanta Group“.

Anot portalo, Aliaksandras Lukašenka galėtų paskelbti sankcijas reaguojant į sutarties tarp Baltarusijos kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ nutraukimą.

Skaičiuojama, kad Baltarusijoje veikia apie 575 lietuviško kapitalo bendrovės, tarp kurių – „Audimas“, „Modus Group“, „Kauno grūdai“, „Eugesta“ bei kitos bendrovės.

BNS primena, jog įgyvendindama pernai rugpjūtį paskelbtas ir gruodžio 9 dieną įsigaliojusias JAV sankcijas „Belaruskalij“, Vyriausybė sausio 12 dieną patvirtino, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1 dienos turi būti nutraukta.

„Belaruskalij“ Vyriausybės sprendimą apskundė teismui. Be to, Minskas nuo pirmadienio nebeįleidžia traukinių iš Lietuvos, tranzitu per Baltarusijos teritoriją vežančių trąšas ir naftos produktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 27 dieną paliko nepakeistą penai birželį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria konstatuota, jog  M. Marcinkevičius turėjo teisę viešai išsakyti savo nuomonę apie grupės mokesčių politiką, o prašymas pripažinti šiuos teiginius neatitinkančiais tikrovės – atmestas. Analogišką sprendimą 2018-ųjų gegužę buvo priėmęs ir pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas.

„Šiuo sprendimu teismas trečią kartą ir galutinai atmetė N. Numavičiaus ir kitų ieškinį, mažesniajam „VP grupės“ akcininkui M. Marcinkevičiui, kuriuo jis buvo kaltinamas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie „VP grupės“ taikytą mokesčių politiką“, – BNS sakė M. Marcinkevičiui atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas.

„Vilniaus prekyba“ į teismą dėl M.Marcinkevičiaus viešai išsakytų pareiškimų įmonių grupės ir atskirų jos akcininkų atžvilgiu kreipėsi 2015-ųjų rugpjūtį. Iki 10 proc. akcijų įvairiose „VP grupės“ įmonėse turintis M. Marcinkevičius tuomet pareiškė, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„VP grupės“ atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, „VP grupės“ akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris vėliau buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.

Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs vadinamąją reputacijos bylą dėl teiginių portale „Delfi.lt“ 2017-ųjų metų sausį skelbtame straipsnyje, aprašiusiame Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų, konstatavo, kad M. Marcinkevičiaus teiginys, jog dėl ginčo sandorių „ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, ir G. Marcinkevičiaus teiginys „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, neatitinka tikrovės bei žemina N. Numavičiaus garbę ir orumą.

Anot teismo, šis M. Marcinkevičiaus teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio ir lemia skaityto supratimą, kad toks faktas yra įvykęs.  Tuo metu  G. Marcinkevičiaus vartotas žodis „pavogti“, anot teismo, indikuoja apie kriminalinės veikos padarymą, o dėl įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio negali būti laikomas nuomone.

Tuo metu teiginius, kad „VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. Numavičiaus sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“, „viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių Olandijoje registruota „TAF Asset 11“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. eurų akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui“, „mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“, teismas pripažino M. Marcinkevičiaus subjektyvia nuomone.

„N. Numavičius yra žinomas verslininkas Lietuvoje, viešinantis savo veiklos ir asmeninio gyvenimo detales plačiajai visuomenei žiniasklaidos priemonėse, todėl laikytinas viešuoju asmeniu (...) Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai įrodė, jog turėjo pagrįstų duomenų, kurie leido jiems susidaryti atitinkamą nuomonę apie N. Numavičiaus veiksmų rezultatą“, – rašoma teismo nutartyje.

Byla dėl N. Numavičiaus reputacijos yra nagrinėjama jau ne vienerius metus. 2017-ųjų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad kai kurie Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina N. Numavičiaus garbę ir orumą. Abu broliai ir N. Numavičius pateikė apeliacinius skundus.

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka 2019 metų vasarį visus N. Numavičiaus reikalavimus atmetė, remdamasis tuo, kad Marcinkevičiai viešai paskleidė tik savo nuomonę, o ne žinią, kuriai taikomas tiesos kriterijus, todėl N. Numavičiaus reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo negali tenkinami.

Pernai spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas nesudarė N. Numavičiui galimybės pateikti savo paaiškinimų ir naujų įrodymų bei tokiu būdu pažeidė civilinio proceso principus. Dėl šios priežasties LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius apie sėkmingai į priekį judančius reikalus dėl sporto aikštelių bazės (SAB) statybos informavo naująjį asociacijos prezidentą Dainių Zubrų, tarybos pirmininką Mindaugą Marcinkevičių, generalinį sekretorių Vaidą Budrauską, tarybos narį Vaclovą Gedvilą.

S.Budinas pasidžiaugė, kad laiku bus parengti dokumentai dėl ledo arenos Klaipėdoje koncesijos konkurso ir šį mėnesį pateikti miesto tarybai.

SAB, jei visose instancijose bus sulaukta pritarimo, iškils prie Paryžiaus Komunos gatvės, 3,2 ha plote. Po vienu stogu bus įrengtos dvi ledo ritulio aikštės, keturi akmenslydžio (kerlingo) takai, penkios aikštelės įvairių – daugiau kaip dešimties – sporto šakų atstovams.

Susitikimo metu M.Marcinkevičius taip pat pristatė naujas varžybas – Baltijos ledo ritulio lygą, kurioje žaistų komandos iš trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Svečias teigė, tikįs, kad Klaipėdoje, kai iškils SAB, bus suformuota ekipa, galėsianti rungtyniauti toje lygoje.

Pagal sumanymą Lietuvai turėtų atstovauti po vieną klubą iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų ir Klaipėdos. Mūsų valstybės garbę gintų keturios komandos, tiek pat jų atstovautų Estijai, septynios – Latvijai. Klaipėdiečių ekipa lygoje laukiama 2020–2021 metais.

S.Budinas patikino, jog projektas įdomus. Anot jo, kad uostamiesčio sporto mėgėjams patinka ledo ritulys, įrodė praėjusiais metais „Švyturio“ arenoje vykęs „Baltic challenge cup“ turnyras, kuriame kovojo keturių valstybių rinktinės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį atmetė M. Marcinkevičiaus skundą ir galutinai patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą. Tokią pat nutartį 2016 metų birželį priėmė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT).

"Teismas nustatė, jog devyni fiziniai asmenys, veikdami grupėje, priiminėjo įmonėms ekonomiškai nenaudingus sprendimus, buvo nesąžiningi, dirbtinai siekė gauti neapmokestinamų pajamų, piktnaudžiavo akcininkų teisėmis. Kaip ir teigiau ankščiau, VP grupėje buvo agresyviai planuojami mokesčiai, todėl aš atsisakiau sudaryti nesąžiningą mokestinį susitarimą su VMI ir susimokėsiu, kiek priklauso", - BNS atsiųstame komentare teigė M.Marcinkevičius.

Atlikusi mokestinį patikrinimą, VMI nustatė, kad M. Marcinkevičius, būdamas "Vilniaus prekybos", "NDX energijos" ir "EVA grupės" akcininku, su šiomis įmonėmis sudarė paskolų sutartis, pagal kurias papildomų lėšų nebuvo suteikta - į paskolas buvo performintos bendrovių skolos verslininkui. Šios skolos susidarė M. Marcinkevičiui pardavus kitų kontroliuojamų įmonių akcijas, už kurias nebuvo atsiskaityta, be to, "NDX energijai" sumažinus įstatinį kapitalą, dalis atsilaisvinusių lėšų taip pat buvo įformintos kaip paskola.

VMI įpareigojo verslininką papildomai sumokėti 146,8 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio, 15,9 tūkst. eurų "Sodros" įmokų, 108,5 tūkst. eurų delspinigių ir 16,3 tūkst. eurų mokestinių baudų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė M.Marcinkevičiaus prašymą atnaujinti tyrimą. Sausio pradžioje verslininko skundą buvo atmetęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, pernai jo prašymo atnaujinti ikiteisminių tyrimą netenkino ir prokurorai.

"Teismui nesutikus atnaujinti tyrimo, visi 44 bylos tomai turėtų grįžti į Generalinę prokuratūrą, kuri ir nagrinės M.Marcinkevičiaus sausio mėnesį teiktą skundą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pasirodžius naujoms aplinkybėms apie VP grupės atstovų, "MG Baltic" atstovų ir buvusio VMI vadovo Dainoro Bradausko galimą kišimąsi būtent į šį tyrimą. Visas šias bei kitas naujas, į tyrimą nepakliuvusias aplinkybes ir vertins Generalinė prokuratūra, sprendžiant klausimą dėl tyrimo atnaujinimo", - BNS sakė M.Marcinkevičiui atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas.

M.Marcinkevičiaus teismui tvirtino, kad pernai rugpjūtį sprendimą nutraukti tyrimą priėmusi Generalinė prokuratūra rėmėsi tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimų išvadomis ir jos informacija, tačiau pagrindinės sandorių dalyvės, bendrovės "Leksita" (anksčiau - "Vilniaus prekyba") mokestinis tyrimas taip ir nebuvo atliktas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl "Leksitos" akcininkų vykdytų bendrovės turto perleidimo sandorių, kurių teisėtumą ginčijo M.Marcinkevičius. Beveik metus vykęs tyrimas pernai rugpjūtį buvo nutrauktas, anot prokurorų, nenustačius faktinių duomenų apie "Vilniaus prekybos" grupės akcininkų sukčiavimą mokesčių srityje ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.

"Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad vykdytais įmonių reorganizavimais buvo siekiama išvengti mokėtinų į biudžetą pelno, pridėtinės vertės mokesčių bei gyventojų pajamų mokesčių nuo dividendų, išmokėtų natūra", - pranešdama apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą skelbė Generalinė prokuratūra.

VMI atstovas Darius Buta BNS yra patvirtinęs, kad šiuo metu "Leksitos" tyrimas teisiškai ir formaliai yra laikomas baigtu, tačiau jis gali būti atnaujintas, kai bus gauta ir įvertinta užsienio mokesčių administratorių prašoma pateikti informacija.

"Kontrolės procedūros dėl "Leksitos" baigtos tik formaliai, įspėjus įmonę, kad gavus reikalingą informaciją iš užsienio administratorių, jis bus atnaujintas, kaip reikalauja teisės aktai", - pabrėžė D.Buta.

VMI atliekamas "Leksitos" tyrimas domino ir koncerno "MG Baltic" viceprezidentą Raimondą Kurlianskį - apie tai jis kalbėjosi su D.Bradausku, kuris šių metų sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinio pobūdžio veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus. Finansų ministras Vilnius Šapoka tuomet pripažino, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė VMI atliekamiems "MG Baltic" ir "Vilniaus prekybos" tyrimams.

BNS duomenimis, kai kurią informaciją apie VP grupės įmonių mokestinius patikrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurliankis tarėsi perduoti "Vilniaus prekybos" pagrindinio akcininko N.Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovei Dianai Dominienei.

Šiuo metu VMI iš naujo vertina pastaraisiais metais vykusių VP grupės ir "MG Baltic" įmonių tyrimų rezultatus.

VP grupės atstovai ne kartą yra teigę, kad grupės įmones "ypač agresyvia" mokesčių planavimo sistema ir jų slėpimu kaltinantis M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia pasitraukti iš grupės.

Neoficialiai teigiama, kad 7-8 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičius už jas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos "Relvit" bei Estijos "Klarus Group Holding", apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.

Anot M.Marcinkevičiaus, pernai rugpjūtį sprendimą nutraukti tyrimą priėmusi Generalinė prokuratūra rėmėsi tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimų išvadomis ir jos informacija, tačiau pagrindinės sandorių dalyvės, bendrovės "Leksita" (anksčiau - "Vilniaus prekyba") mokestinis tyrimas taip ir nebuvo atliktas.

Verslininko ieškinį nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas sprendimą ketina skelbti vasario 17 dieną. Sausio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas G.Marcinkevičiaus ieškinį atmetė, pernai jo prašymo atnaujinti ikiteisminių tyrimą netenkino ir prokurorai.

Tyrimo byloje nėra "Leksitos" mokestinio tyrimo dokumentų

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl "Leksitos" akcininkų vykdytų bendrovės turto perleidimo sandorių, kurių teisėtumą ginčijo M.Marcinkevičius. Beveik metus vykęs tyrimas pernai rugpjūtį buvo nutrauktas, anot prokurorų, nenustačius faktinių duomenų apie "Vilniaus prekybos" grupės akcininkų sukčiavimą mokesčių srityje ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.

"Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad vykdytais įmonių reorganizavimais buvo siekiama išvengti mokėtinų į biudžetą pelno, pridėtinės vertės mokesčių bei gyventojų pajamų mokesčių nuo dividendų, išmokėtų natūra", - pranešdama apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą skelbė Generalinė prokuratūra.

Prokurorų sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad "VMI atliko "Leksitos" grupės mokestinį tyrimą dėl galimo 211 mln. eurų išvengimo, kurio metu buvo tikrinami reorganizacijų sandoriai. Minėtas tyrimas dalyje dėl dviejų įmonių buvo baigtas, nenustačius mokestinių pažeidimų".

Tačiau, anot M.Marcinkevičiaus, ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių VMI atlikto "Leksitos" mokestinio tyrimo dokumentų, konstatuojančių tyrimo eigą, pabaigą bei išvadas dėl reorganizavimo sandorių įvertinimo.

"VMI buvo pradėjusi "Leksitos" mokestinį tyrimą dėl minėtų sandorių, bendrovės reorganizavimo bei galimo dividendų išsimokėjimo užsienio šalyse dar 2015 metų rugpjūčio 28 dieną. Tai minima ir pačiame prokuroro (nutraukti tyrimą - BNS) nutarime, tačiau duomenų apie tai, kad šis tyrimas baigtas, nenustačius mokesčių pažeidimų - nėra. Mokesčių inspekcija šiuo metu irgi nėra patvirtinusi, kad "Leksitos" tyrimas baigtas", - BNS tvirtino M.Marcinkevičius.

Jis pabrėžė, kad iš tyrimo medžiagos galima spręsti, jog VMI nėra atlikusi jokių kontrolės ar tyrimų veiksmų "Leksitos" reorganizavimo atžvilgiu, taip pat ir dėl kitų įmonių, kurioms pertvarkos sandoriais buvo perleistas "Leksitos" finansinis turtas - "Akso", "Agro Holding", "Sandėlių sistemos", JJT, "Entrita", "Gres", "Geira".

Pasak M.Marcinkevičiaus, jau po sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo gautas tuometinio VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko raštas, kuriuo tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informuojama, jog "Leksitos" mokestinis tyrimas 2016-ųjų liepos viduryje yra baigtas dėl Liuksemburgo bendrovės "Megafin" ir Airijos įmonės "GRN Investment Limited", negavus iš Airijos mokesčių administratoriaus reikalautos informacijos. VMI rašte teigiama, jog gavus minėtą informaciją iš Airijos, bus sprendžiama dėl tyrimo atnaujinimo.

VMI: "Leksitos" tyrimas gali būti atnaujintas

VMI atstovas Darius Buta patvirtino, kad šiuo metu "Leksitos" tyrimas teisiškai ir formaliai yra laikomas baigtu, tačiau jis gali būti atnaujintas, kai bus gauta ir įvertinta užsienio mokesčių administratorių prašoma pateikti informacija.

"Šiuo metu dėl šios kompanijos išsiųsti paklausimai užsienio valstybių partneriams. Gavus atsakymus iš užsienio mokesčių administratorių, VMI juos vertins ir priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų", - BNSinformavo D.Buta.

Pasak jo, konkretus laikotarpis, per kurį užsienio mokesčių administratoriai turėtų pateikti informaciją, nėra apibrėžtas.

"Kontrolės procedūros dėl "Leksitos" baigtos tik formaliai, įspėjus įmonę, kad gavus reikalingą informaciją iš užsienio administratorių, jis bus atnaujintas, kaip reikalauja teisės aktai", - pabrėžė D.Buta.

Anot jo, mokestinis tyrimas, nepadarius galutinių išvadų dėl mokestinių prievolių vykdymo, formaliai baigtas 2016 metų liepos 15 dieną.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė BNS informavo, kad prokurorai ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvų ir M.Marcinkevičiaus teiginių nekomentuos, kol nebus galutinio teismo sprendimo dėl tyrimo atnaujinimo.

M. Marcinkevičius: reorganizuojant įmones, iš Lietuvos išvežta apie 230 mln. eurų grupės turto

VP grupės įmonių reorganizavimas, kuriame svarbus vaidmuo teko "Leksitai" (tuometinei "Vilniaus prekybai"), vyko 2008 ir 2009 metais. Iš pradžių iš "Leksitos" buvo atskirta bendrovė "Akso", į kurią perkelta 264,9 mln. eurų, o vėliau iš "Akso" atskirtos bendrovės "Agro Holding", "Gres", "JJT" ir "Entrita". Šios keturios įmonės, kurios tuo metu valdė apie 228 mln. eurų, įgyvendinant kelių valstybių ribas peržengiantį (angl. cross border) reorganizavimą, buvo prijungtos prie Kipro "Equipark Limited", Airijos "Agile Investment Limited", Nyderlandų "TAFAsset 11 B.V." ir Kipro "Franpark LTD".

"Nors VP grupės atstovai deklaravo "gražius" tokių cross border prijungimų tikslus, pavyzdžiui, sukurti platformą verslo plėtrai užsienyje, po prijungimų realios veiklos nei užsienyje, nei Lietuvoje šios bendrovės nevykdė. Jos buvo skirtos reorganizavimų metu perimtų piniginių lėšų išvedimui į užsienį", - BNS tvirtino M.Marcinkevičius.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą Lietuvos įmonių prijungimas prie užsienio bendrovių neapmokestinamas pelno mokesčiu tik tuo atveju, jeigu užsienio bendrovės perimto turto, teisių ir pareigų pagrindu per nuolatines buveines toliau vykdo veiklą Lietuvoje. "Equipark Limited", "Agile Investment Limited", "TAFAsset 11 B.V." ir "Franpark LTD" įregistravo nuolatines buveines Lietuvoje, tačiau, anot M.Marcinkevičiaus, perimto turto pagrindu realios veiklos per jas nevykdė.

"Nors šios įmonės perėmė 230 mln. eurų turto, per šešerius metus jos uždirbo tik apie 800 tūkst. eurų pelno - reali turto grąža sudaro mažiau nei 0,5 procento. Be to, pusė iš jų šiuo metu netgi neturi nei vieno darbuotojo Lietuvoje (....) Skaičiuojant net pačiu konservatyviausiu būdu, paskolinus 230 mln. eurų per šešerius metus galima uždirbti 52 mln. eurų pajamų, kas sudarytų apie 7,8 mln. eurų pelno mokesčio į Lietuvos biudžetą. Tuo tarpu realiai Lietuvoje sumokėtas pelno mokestis siekia vos 120 tūkst. eurų", - aiškino M.Marcinkevičius.

Anot jo, VMI nevertino šio reorganizavimo realumo, logikos ir atitikimo įstatymo reikalavimams, nes VP grupės atstovai buvo pateikę išankstinius paaiškinimus apie planuojamą reorganizavimą.

D. Dominienė: M. Marcinkevičius tęsia šmeižto kampaniją

Pasak "Vilniaus prekybos" pagrindinio akcininko N.Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovės Dianos Dominienės, M.Marcinkevičius toliau tęsia šmeižto kampaniją, iškraipydamas faktus bei skleisdamas melą.

"Tarptautiniams sujungimams, kuriuos mini M.Marcinkevičius, pritarė visi grupės akcininkai, įskaitant ir Mindaugą bei Gintarą Marcinkevičius. Mes jau ne kartą esame atskleidę, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo daromi tarptautiniai sujungimai - buvo siekiama sukurti platformas plėtrai bei investicijoms užsienyje. Ir tai buvo įgyvendinta", - BNS tvirtino D.Dominienė.

Jos teigimu, "Agile Investment Limited" lėšos buvo perkeltos į Liuksemburgą ir iš ten investuotos į Ispaniją, įsigijus prekybos tinklus "Supersol" ir "Cashdiplo", tuo metu visos "Equipark Limited" ir "Franpark LTD" lėšos buvo panaudotos išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar šios dvi įmonės netiesiogiai valdo iki 27 proc. įvairių įmonių, siejamų su VP grupe, akcijų.

"TAF Asset 11 B.V." lėšų dalis, tenkanti N.Numavičiui, Vladui Numavičiui, Ignui Staškevičiui bei Mindaugui Bagdonavičiui, perleidus šios įmonės akcijas, panaudota Lenkijos prekybos tinklo "Sano" įsigijimo perfinansavimui.

"Visi šie įsigijimai atlikti jau po tarptautinių sujungimų, o, įgyvendinant Pelno mokesčio įstatymo reikalavimus tarptautinių jungimų metu, visos šios minėtos įmonės, iš Lietuvos bendrovių perimto turto, teisių ir pareigų pagrindu sukūrė ir užregistravo nuolatines buveines Lietuvoje, kurios toliau vykdė veiklą, teikė ataskaitas VMI bei mokėjo mokesčius Lietuvoje", - teigė D.Dominienė.

Pasak jos, į nuolatines buveines - Vilniaus biurus ar Lietuvos skyrius - buvo įdarbinti darbuotojai, kurie prieš tai dirbo lietuviškose bendrovėse, kurios buvo prijungtos prie užsienio įmonių. Be to, visas turtas, įskaitant akcijas, buvo priskirtas Vilniuje veikiantiems biurams bei visa veikla, kurią prieš prijungimą vykdė lietuviškos bendrovės, buvo perkelta į biurus Vilniuje ir Lietuvos skyrius.

"Todėl, įvykdžius tarptautinius sujungimus, Lietuvoje buvo deklaruojami ir mokami tokio paties dydžio mokesčiai, kokie būtų mokami ir tuo atveju, jei tarptautiniai sujungimai nebūtų įvykę, o veikla būtų tęsiama per prieš tai buvusias bendroves", - pabrėžė D.Dominienė.

"Prokuratūra, tirdama "Leksitos" darytus sujungimus, detaliai išnagrinėjo nuolatinių buveinių klausimą remdamasi VMI pateiktais duomenimis bei paaiškinimais, liudininkų parodymais bei papildomais pateiktais dokumentais. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų", - pridūrė ji.

VP grupės atstovai ne kartą yra teigę, kad grupės įmones "ypač agresyvia" mokesčių planavimo sistema ir jų slėpimu kaltinantis M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia pasitraukti iš grupės.

Neoficialiai teigiama, kad 7-8 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičius už jas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos "Relvit" bei Estijos "Klarus Group Holding", apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.

"Leksitos" tyrimas domino ir "MG Baltic" viceprezidentą

VMI atliekamas "Leksitos" tyrimas domino ir koncerno "MG Baltic" viceprezidentą Raimondą Kurlianskį - apie tai jis kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris šių metų sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinio pobūdžio veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus. Finansų ministras Vilnius Šapoka tuomet pripažino, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė VMI atliekamiems "MG Baltic" ir "Vilniaus prekybos" tyrimams.

D.Bradauskas informaciją apie VMI atliktus ir atliekamus VP grupės įmonių, įskaitant ir "Leksitos" tyrimus bei VP grupės akcininkų Juliaus Numavičiaus, Gintaro Marcinkevičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus mokestinius patikrinimus viešai neskelbtuose susitikimuose R.Kurlianskiui teikė 2015 metais.

VMI vadovas su R.Kurlianskiu derino ir kai kuriuos VMI veiksmus - nurodydamas verslininkui per tarpininką pateikti pageidaujamą gauti VMI atsakymą į konkretų iš anksto aptartą koncerno atstovų prašymą. Finansų ministerijos patikrinimo išvadose teigiama, kad D.Bradauskas žadėjo R.Kurlianskį informuoti apie prašymo nagrinėjimo eigą ir "jeigu reikės, kažką pakoreguos".

BNS duomenimis, kai kurią informaciją apie VP grupės įmonių mokestinius patikrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurliankis tarėsi perduoti D.Dominienei.

Šiuo metu VMI iš naujo vertina pastaraisiais metais vykusių VP grupės ir "MG Baltic" įmonių tyrimų rezultatus.

Lietuvos Apeliacinis teismas gruodžio 29 dieną atmetė "Geležinio vilko projekto" skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankų Vilniaus apygardos teismo šiemet balandį priimtą sprendimą.

"Atsižvelgdama į "Geležinio vilko projekto" profesionalumą ir nurodomą M.Marcinkevičiaus neva padarytų pažeidimų pobūdį, kolegija sprendžia, kad bendrovė teikdama kreditorinį reikalavimą prekybos namams "Lina" 2010 metais turėjo pastebėti ir įvertinti ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl neva akivaizdaus sandorio nenaudingumo, įprastos komercinės praktikos neatitinkančių sutarties sąlygų, suvokti bankrutuojančios įmonės teisinį statusą ir jos galimybes toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad "Geležinio vilko projektas" dar beveik penkerius metus nesiėmė jokių veiksmų tarp bendrovės "Akropolis" ir prekybos namų "Lina" sudarytos sutarties įvertinimui, nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo jos nurodomos datos - 2015 metų, kadangi toks terminas nelaikytinas protingu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę praleidusia 3 metų ieškinio senaties terminą", - rašoma teismo nutartyje.

Teismo vertinimu, prekybos namai "Lina" užsakytų darbų neatliko ne todėl, kad buvo nemoki, o užsakovo prašymu, todėl su ja nutraukti sutarties nebuvo priežasčių.

"Bendrovė "Geležinio vilko projektas" teigia, kad M.Marcinkevičius elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesiimdamas jokių priemonių sumokėtam avansui susigrąžinti nepaisydamas to, kad prekybos namai "Lina" nuo 2008 metų neatliko jokių darbų pagal sutartį. Tačiau iš įrodymų matyti, kad 2009 metais šalys susitarė dėl darbų už nepanaudotą avanso sumą atlikimo, o 2010 metais užsakovas dalies darbų atsisakė. Taigi ir po 2008 metų rangos sutartis buvo vykdoma, o darbų atlikimas pristabdytas ne dėl rangovo kaltės ar nemokumo, o dėl užsakovo sprendimų, todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad M.Marcinkevičius turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų siekdamas šią šią sutartį nutraukti", - rašoma teismo nutartyje.

Teisme "Geležinio vilko projektas" siekė prisiteisti 420,6 tūkst. eurų nuostolių. Anot įmonės, žala buvo padaryta, kai 2007 metais buvusiame gamyklos sklype stovėjusių pastatų griovimui buvo pasamdyta bendrovė prekybos namai "Lina". Ji bankrutavo 2010 metais, "Geležinio vilko projektui" likdama skolinga 287,9 tūkst. eurų. Todėl įmonė iš M.Marcinkevičiaus, kaip buvusio vadovo, siekė prisiteisti 287,9 tūkst. eurų tiesioginių bei 132,7 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių.

Gruodį pradžioje Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė ir "Geležinio vilko projekto" skundą M.Marcinkevičiui dėl 5,36 mln. eurų nuostolių. Tokia suma Vilniaus apygardos teismas 2010 metais, tenkinęs įmonės "Akropolis" ieškinį, sumažino "Velgos" gamyklos teritorijos kainą. Vis dėlto vėliau įmonė pretenzijų valstybei atsisakė.

"Geležinio vilko projekto" akcijas per Nyderlanduose registruotą "Akropolis Real Estate" valdo bendrovė "Vilniaus prekyba".

Šiuo metu paskelbtas architektūros konkursas pirmajam buvusios "Velgos" gamyklos teritorijos plėtros etapui - čia norima suprojektuoti iki 200 butų namų kvartalą. Planuojama, kad 14 ha ploto teritorijoje gyvenamųjų namų kvartalai užims iki 45 procentų. Likusioje teritorijos dalyje planuojama statyti prekybos centrą bei administracinius pastatus.

"Velgos" gamyklai priklausiusį sklypą iš valstybės "Akropolis Group" 2005-2006 metais įsigijo už 11,72 mln. eurų.

Savo ruožtu M.Marcinkevičius ieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą teise.

„Sandoris užvilkintas ilgiau nei metus, o pirkdama „Akropolius“ iš naujo, dėl išaugusios jų vertės „Vilniaus prekyba“ turėjo mokėti kur kas didesnę kainą, negu būtų mokėjusi pernai. „Vilniaus prekyba“ reikalauja, kad M. Marcinkevičius kompensuotų susidariusį kainų skirtumą“, - BNS pranešė „Vilniaus prekyba“.

„Šis ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, prieš mėnesį Maltoje „Vilniaus prekyba“ (N.Numavičiaus kontroliuojama Maltos įmonė „Relvit“ - BNS) savarankiškai atsiėmė analogišką ieškinį dėl tos pačios žalos. Nerijus Numavičius savo šantažui pritrūko ieškinių, todėl pateikė šį“, - teigė M.Marcinkevičius.