Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas, dėl to dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Jam pritarus, diplomatas naująsias pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 14 dienos. N. Aleksiejūnas ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas eis iki rugpjūčio pradžios.

Dabartinį atstovą ES Arnoldą Pranckevičių atšaukti ketinama nuo rugpjūčio 13 dienos. Jis šiose pareigose dirbo daugiau nei dvejus metus.

Kaip Vyriausybės posėdyje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jo kadencija pagal teisės aktus ilgiausiai galėjo trukti iki 2027-ųjų pradžios, o būtent tų metų pirmąjį pusmetį Lietuva vėl pirmininkaus ES.

„Nuo šių metų yra pradedam formuoti komanda, (...) kurie šių metų pabaigoje užims pozicijas beprasidedančiame pirmininkavime. Mes norime užtikrinti, kad vykstanti komanda į Briuselį vyktų kartu su vadovu, kuris galės išbūti ir pirmininkavimo laikotarpį. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tai daroma dabar“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pats N. Aleksiejūnas sakė turintis sukaupęs daugiau nei 20 metų darbo su ES reikalais patirtį. Jis ėjo įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos atstovybėje Briuselyje, Europos Komisijoje, buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju.

„Paryžiuje nuo europinių klausimų neteko atitolti. Nes Prancūzijoje ir Paryžiuje nuolat daug vyksta ir įvairių pasiūlymų, ir teko matyti prancūzų pirmininkavimą 2022 metais“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo diplomatas.

Tuo metu nuo rugpjūčio 5 dienos iš pareigų atšaukti teikiamas ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis, Suomijoje – Giedrius Kazakevičius, Airijoje – Marijus Gudynas, Sakartvele – Andrius Kalindra, nuo rugpjūčio 19 dienos – atstovas Čekijoje Laimonas Talat-Kelpša.

Jau anksčiau skelbta, kad iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų nuo birželio 17 planuojama atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną. BNS žiniomis, jį svarstoma skirti ambasadoriumi Lenkijoje.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Dėl būsimo ambasadoriaus Lenkijoje buvo kilę nesutarimų tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros. Įstrigus šiam paskyrimui, užtruko ir kitų 2024 metų keičiamų ambasadorių kandidatūrų derinimas.

Įtampą kurstė ir situacija dėl šią savaitę atšaukto buvusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno, kaltinto darbuotojų mobingu, netinkamu ambasados lėšų naudojimu jam ir G. Nausėdai lankantis miuzikle Londone. 

Procesas pajudėjo kovą, prezidentui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui sutarus dėl tinkamų kandidatų.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Tai reiškia, kad šioje politinio nestabilumo istoriją turinčioje Europos Sąjungos šalyje gali įvykti pirmalaikiai rinkimai.

61 metų ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas iš centristų partijos „Tęsiame permainas“ (PP) koalicijos su „Demokratine Bulgarija“ (DB) šį mėnesį atsistatydino prieš planuojamą susikeitimą su buvusia Bulgarijos inovacijų eurokomisare Marija Gabriel iš centro dešiniosios partijos GERB.

Tačiau abiejų partnerių derybos užstrigo dėl postų naujojoje vyriausybėje pasidalijimo.

44 metų M. Gabriel primygtinai reikalavo, kad kartu su premjero postu jai liktų ir dabartinis užsienio reikalų portfelis, o GERB taip pat reikalavo svarbių Gynybos ir Energetikos ministerijų. N. Denkovas pareiškė, kad tai nepriimtina.

Nepaisydama šių problemų, antradienį M. Gabriel pasiūlė ministrų kabinetą, kuriame daugiau nei pusė postų atiteko PP-DB, o GERB gavo gynybos ir energetikos ministrų postus.

M. Gabriel sakė, kad rinkimams dar neatėjo tinkamas laikas. Tačiau PP-DB teigė, kad ji nesuderino ministrų sąrašo.

N. Denkovas buvo pasiūlytas į vicepremjero, atsakingo už Europos reikalus, pareigas. Jis kartu su siūlomais finansų ir teisingumo ministrais išplatino pareiškimus, kad atsiima savo kandidatūras.

Tikimasi, kad parlamentas dėl ministrų kabineto sąrašo balsuos artimiausiomis dienomis, tačiau ekspertai teigė, kad balsavimas žlugs. Tuomet prezidentas Rumenas Radevas paprašytų PP-DB ir trečiosios partijos suformuoti ministrų kabinetą, tačiau tikėtina, kad bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Nauja vyriausybės krizė kilo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai Bulgarijoje baigėsi dvejus metus trukusi aklavietė, per kurią įvyko penkeri rinkimai. Praėjusių metų birželį N. Denkovas suformavo kompromisinį ministrų kabinetą.

Bulgarija aiškiai pasuko proeuropietišku keliu, ypač dėl karo Ukrainoje, nors visuomenė lieka susiskaldžiusi dėl šalies istorinių ryšių su Rusija.

Vyriausybė pradėjo teismų reformas, siekdama padidinti prokurorų nepriklausomumą kovojant su paplitusia korupcija.

Ji taip pat ėmėsi priemonių, kad galėtų prisijungti prie ES bevizės Šengeno zonos.

Tačiau analitikai perspėjo, kad nauja krizė greičiausiai sužlugdys šias viltis ir pakenks ES ir NATO šalies siekiui 2025 metais įsivesti eurą.

Krizės tirpdė palankumą

„Lyginant tris pastaruosius ministrų kabinetus tuo pačiu etapu – iki kadencijos pabaigos likus metams, dabartinis vertinamas žymiai blogiau“, – konstatuoja Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktoje apklausoje lapkritį I. Šimonytės Vyriausybę neigiamai vertino net 44,6 proc. respondentų, o jos pirmtakams minusus rašė kur kas mažiau: Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetui 29 proc., o Algirdo Butkevičiaus – 22,9 proc. Teigiamų Vyriausybės vertinimų dabar 12,5 proc., 2019 m. – 21,7, 2015 m. – 27,1.

„Šios Vyriausybės vertinimas blogesnis nei pirmtakų, nors žmonių ekonominės nuotaikos visai neblogos: kas mėnesį Valstybės duomenų agentūra skelbia šiuos duomenis ir vertinimai visai geri, juolab ir atlyginimai, pensijos kyla. Be to, Vyriausybė išsprendė daug problemų – ir tvorą valstybės pasienyje pastatė, ir su COVID-19 pandemija susitvarkė, kiek kitų problemų išsprendė, o jos vertinimai nelabai kokie“, – konstatuoja sociologas.

Lyginant meilę ir nemeilę vyriausybėms reikia pripažinti, kad šios kadencijos ministrų kabinetui teko tiek krizių, kiek dviem jo pirmtakams neteko kartu sudėjus. Tiesa, S. Skvernelio Vyriausybei pirmai teko susidurti COVID-19 pandemija, bet dabartinei šalia jos dar teko įveikti ir nelegalių migrantų antplūdį, o Rusijai užpuolus Ukrainą karas privertė susitelkti į Lietuvos gynybos stiprinimą ir pagalbą ukrainiečiams. Tad Vyriausybės programą sklandžiai įgyvendinti sudėtinga.

Šios Vyriausybės vertinimas blogesnis nei pirmtakų, nors žmonių ekonominės nuotaikos visai neblogos.

Pagal krizių mastą šią Vyriausybę galima lyginti nebent su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe, kuriai teko išbandymas pasauline ekonomikos krize. „Konservatoriaus A. Kubiliaus ministrų kabineto, kurio kadencija buvo pažymėta žiauria pasauline ekonomikos krize, vertinimai kadencijai einant į pabaigą buvo dar blogesni. 2011 m. lapkritį neigiamų vertinimų daugiau (53,2 proc.) nei I. Šimonytės, bet ir teigiamų kiek daugiau (14 proc.). Paties A. Kubiliaus reitingas (71,2 proc. vertino neigiamai, 12,5 proc. teigiamai) žymiai blogesnis nei I. Šimonytės (atitinkamai 59,2 ir 21,9 proc.). Dabar nėra nė vieno politiko, kurį neigiamai vertintų per 70 proc., bet A. Kubilius turi prigimtinį neigiamą reitingą. 1999 m. jam būnant premjeru buvo panašiai“, – lygina V. Gaidys.

Likus metams iki kadencijos pabaigos I. Šimonytės pirmtakus mylėjo per dukart daugiau žmonių: S. Skvernelį – net 50,7, o A. Butkevičių net 55,7 proc., o neigiamai juos vertino mažiau nei ketvirtadalis (atitinkamai 24,1 ir 23,2 proc).

Priežastys: V. Gaidžio nuomone, visuomenės nuomonę lemia ne tik konkretūs ministro darbai, bet ir menkstantis šių pareigų prestižas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Krito tik viena

I. Šimonytės Vyriausybė rekordiškai stabili: per trejus metus ji prarado vos vieną – švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, ir tai ne dėl jos kaip ministrės darbo, o dėl savivaldybių čekiukų skandalo, kai kilo abejonių dėl išmokų jai dar būnant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. Lig šiol Vyriausybės imdavo barstyti savo narius nesulaukusios nė metų, o ši nepakitusi išsilaikė pustrečių.

Antra vertus, ministrų perkrovimas gal kiek sumažintų visuomenės nepasitenkinimą vienu ar kitu ministru, nes dabar, kad ir koks skandalas kiltų, I. Šimonytė savo kabineto narius iki paskutiniųjų stengiasi išsaugoti, tad nestebina, kad daugelio reitingai apklausose itin žemi. Žinoma, kaip rodo istorija, toli gražu ne visada ministrų pakeitimas buvo į naudą, vis dėlto meilės naujajam paprastai būna kiek daugiau. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, gegužę J. Šiugždinienę neigiamai vertino net 62,3 proc., teigiamai – vos 6,8, o iš jos postą perėmusiam G. Jakštui, net nepaisant mokytojų streikų, teigiamą pažymį dabar rašo 17 proc., neigiamą – 23,2.

Tad ironizuojant galima sakyti, kad ši Vyriausybė rekordiškai stabiliai nemylima.

Teigiamas – vienintelis

Nemeile atskiriems ministrams dabartinė Vyriausybė pranoko net ir A. Kubiliaus. Šiuo metu tik vienas ministras iš keturiolikos, krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas yra su teigiamu vertinimų balansu, jis – geriausiai vertinamų politikų trejetuke po Prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės. Beje, prieš metus teigiamą balansą dar turėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„A. Anušauskas vertinamas labai teigiamai (43,9 proc. jam rašo pliusą, 25,7proc. – minusą) , kiti trylika – labiau neigiamai. 2019 m. lapkritį, likus metams iki S. Skvernelio Vyriausybės kadencijos finišo, žmonės labiau teigiamai vertino keturis ministrus, analogišku laikotarpiu A. Butkevičiaus Vyriausybėje tokių buvo net pusė – septyni. A. Kubiliaus kadenciją, net kai imtasi drastiškų priemonių krizei suvaldyti, vis tiek penki ministrai turėjo teigiamą vertinimų balansą“, – lygina V. Gaidys.

Lyginant keturis pastaruosius ministrų kabinetus, neigiamais vertinimais dabartinius ministrus lenkia tik du jų pirmtakai: A. Kubiliaus Vyriausybės krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė, švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.

Pagal teigiamus vertinimus „Vilmorus“ apklausoje ministrai rikiuojasi į kelias grupes. Tarsi iškrintantys iš konteksto du: lyderiaujantis A. Anušauskas su 43,9 proc. teigiamų vertinimų ir visiškas autsaideris energetikos ministras Dainius Kreivys su vos 6,8 proc.

Kiti „Vilmorus“ apklausoje pasidalija į kelias grupeles: 19–22 proc. teigiamai vertina M. Navickienę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir vidaus reikalų – Agnę Bilotaitę. Vos 12–13 proc. palaikytojų turi kultūros ministras Simonas Kairys, žemės ūkio – Kęstutis Navickas, susisiekimo – Marius Skuodis ir teisingumo – Ewelina Dobrowolska (12,1). Dar penki – apie viduriuką.

Kitoje LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje atliktoje apklausoje neabejotinas lyderis tas pats: beveik trys iš dešimties (29,5 proc.) gyventojų tvirtina, kad geriausiai savo darbą atlieka A. Anušauskas, arti dešimtadalio (9,4 proc.) mano, kad geriausia – M. Navickienė. A. Bilotaitę geriausiai vertina 5,7 proc., S. Kairį – 4,1 proc., S. Gentvilą – 4 proc. Autsaideriai apklausoje liko A. Dulkys ir D. Kreivys (po 0,9 proc.).

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ apklausoje (tiesa, naujausia daryta prieš metus – 2022 m., tad nuomonė galėjo pakisti) verslas daug pozityviau nei 2019 m. vertino Aplinkos ministerijos veiklą (atitinkamai 40 ir 56 proc.), Socialinės apsaugos ir darbo (52 ir 62 proc.), Švietimo, mokslo ir sporto (38 ir 51 proc.), bet daug prasčiau Užsienio reikalų ministerijos (76 ir 60 proc.), Energetikos (63 ir 46), Žemės ūkio (54 ir 34). S. Skvernelio Vyriausybėje 2019 m. palankiausiai vertintos Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, prasčiausiai – Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijos. 2022 m. I. Šimonytės ministrų kabinete geriausius vertinimus pelnė Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, prasčiausius – Sveikatos apsaugos, Energetikos, Žemės ūkio ministerijos.

Panašumai: skirtingose apklausose lyderis tas pats – A. Anušauskas, tas pats ir autsaideris – D. Kreivys. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Neigiama informacija

Kodėl A. Anušauskas visose apklausose – lyderis, paaiškinti nesunku: kilus karui Ukrainoje krašto apsaugos ministras tapo matomiausias. Dalį visuomenės galbūt žavi ir jo aktyvumas socialiniuose tinkluose, nors kartais tai balansuoja net ant valstybės paslapties išdavimo ar bent jau politinės išminties ribos, kai ministras puola viešinti neviešo pasitarimo duomenis ar dalijasi pareiškimais, kuriuos pirma vertėtų aptarti Vyriausybėje.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonės „Mediaskopas“ duomenimis, A. Anušauskas – ketvirtas pagal paminėjimą žiniasklaidoje (36,6 tūkst.). Daugiausia kartų minėtas užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrai (atitinkamai 59,8 tūkst., 59,3 tūkst. ir 43,7 tūkst.). Žinant, kokias krizes teko spręsti šiai Vyriausybei, tai nestebina.

Tačiau kai kurie ministrai arba nedaug nuveikia, arba nesugeba apie tai komunikuoti: energetikos ministras per kadenciją minėtas 19,5 tūkst. kartų, teisingumo –13,1 tūkst., kultūros – 19,3 tūkst.

Gali būti, kad jis per kelis dešimtmečius pasikeitė: anksčiau ministrais tapdavo iškilesni žmonės, profesoriai, autoritetingiausi žmonės, labiau žinomi visuomenei, o dabar gal nelabai kas ir nori eiti į ministrus.

Pasak „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovės Vilūnės Kairienės, žvelgiant į ministrų paminėjimų metinę dinamiką, matyti, kad žiniasklaidos dėmesys ministrų veiklai slūgsta, tačiau vis dar išlieka didesnis, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Būtent dėl jos praėjusios kadencijos Vyriausybės narių paminėjimų skaičius šoko į neregėtas aukštumas. Žinoma, dominavo tuomečio sveikatos ministro Aurelijaus Verygos pavardė: 2020-aisiais jo paminėjimų skaičius didėjo bene penkis kartus (iki 61 tūkst.), o dabartinio sveikatos apsaugos ministro vidutinis metinis paminėjimų skaičius siekia 10–13 tūkst. pranešimų ir yra grįžęs į priešpandeminį lygį.

Tarp dabartinės Vyriausybės narių žinasklaidoje dažniausiai minėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ypač daug dėmesio sulaukė dėl politinių diskusijų apie jo pirmalaikių rinkimų siūlymą, interperliacijos jam siūlymą, taip pat ir dėl išorinių krizių – itin daug dėmesio sulaukė jo kalbos apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

„I. Šimonytės Vyriausybės ministrai, nors minimi ne tiek intensyviai, tačiau sulaukia daugiau kritikos – neigiamos informacijos kiekis ministrų atžvilgiu, palyginti su S. Skvernelio Vyriausybe, augo 7,8 proc., o teigiamos praktiškai nesikeitė“, – lygina V. Kairienė.

Pasak jos, neigiamos informacijos sklaida itin suaktyvėjo šiemet, tai galėtume sieti ir su artėjančiu rinkimų laikotarpiu. Iki šių metų neigiama informacija daugiausia sieta su krizėmis: pavyzdžiui, vidaus reikalų ministrė kritikuota pabėgėlių krizės, sveikatos apsaugos ministras – COVID-19 pandemijos metu. Šiemet daugiau kritikos sulaukia visi ministrai, labiausiai augo neigiamos informacijos kiekis finansų ministrės atžvilgiu. Ministrų neaplenkė visuomenininkų inicijuotas vadinamasis čekiukų skandalas: plačiausiai žiniasklaidoje sklido žinia, skelbusi, kad Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir S. Kairys pripažįsta negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.

Kritika: pasak V. Kairienės, neigiamos informacijos kiekis dabartinių ministrų atžvilgiu, palyginti su S. Skvernelio Vyriausybe, augo 7,8 proc., o teigiamos praktiškai nesikeitė. / V. Kairienės asmeninio archyvo nuotr.

Stinga autoritetų

Sociologas V. Gaidys pastebi, kad yra amžinai sėkmingi ir amžinai nesėkmingi postai. Pavyzdžiui, ir anksčiau krašto apsaugos ministrai buvo vertinami geriausiai. Ne tik trijų pastarųjų, bet ir ankstesnėms kadencijoms einant į pabaigą krašto apsaugos ministrai dažniausiai turėjo teigiamą vertinimų balansą, išskyrus R. Juknevičienę 2011 m. ir Juozą Oleką 2007 m.

Sociologas lygina, kad taip pat ir užsienio reikalų ministrai dažniausiai vertinami labiau teigiamai, jo spėjimu, gal todėl, kad ir ši ministerija toliau nuo kasdienių socialinių problemų. „Su pliusu buvo Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministerijai vadovavęs S. Skvernelio ir A. Butkevičiaus vyriausybėse, kaip ir 2007 m. Petras Vaitiekūnas, 2003 m. Antanas Valionis, 1999 m. Algirdas Saudargas, nors ir konservatorius. Tačiau Gabrielius Landsbergis dabar – su didžiuliu minusu (neigiamų vertinimų 67,7 proc., teigiamų 15,6 proc.), daugiau neigiamai buvo vertinamas ir Audronius Ažubalis 2011 m.“, – lygina V. Gaidys.

Taigi taisyklė, kad užsienio reikalų ministro postas reiškia garantuotą žmonių meilę, negalioja, jei esi konservatorius, juolab šios partijos pirmininkas, dar turi pavardę, kuri grupei žmonių kelia neigiamų emocijų.

Kur kas sunkiau nei krašto apsaugos ar užsienio reikalų ministrams palankumą pelnyti būna Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams.

Vis dėlto, V. Gaidžio nuomone, visuomenės nuomonę lemia ne tik konkretūs ministro darbai, bet ir menkas šių pareigų bendras prestižas: „Gali būti, kad jis per kelis dešimtmečius pasikeitė: anksčiau ministrais tapdavo iškilesni žmonės, profesoriai, autoritetingiausi žmonės, labiau žinomi visuomenei, o dabar gal nelabai kas ir nori eiti į ministrus, jais, kad ir teisingumo ar švietimo, mokslo ir sporto, tampa visai nežinomi visuomenei žmonės.“

Sociologas pripažįsta, kad žvilgtelėjus kad ir į 1999 m. apklausas, susidaro įspūdis, lyg gyvenome kitoje epochoje: tarp reitinguojamų politikų dabar tik keli su teigiamu balansu – G. Nausėda, V. Blinkevičiūtė, A. Anušauskas, o 1999 m., nors buvo ekonomikos krizė, didžioji dauguma vertinta teigiamai.

„Dabar dauguma vertinami labiau neigiamai, manau, ne tik dėl blogų darbų, bet ir dėl sumažėjusio bendro tos veiklos atstovų vertinimo. Gal ir gerai. Iš Aleksandro Abišalos esu girdėjęs, kad jo idealas – kad žmonės nežinotų, kas yra ministras pirmininkas, nes kai viskas gerai, nereikia žinoti, kas valdžioje, mechanizmas pats sukasi“, – sako V. Gaidys.

Nepaisant to, kad 51-erių metų P. Sanchezas žadėjo sumažinti savo kabinetą, jame vis dėlto liko 22 ministrų pareigybės.

Penki postai atiteko jo jaunesniajai koalicijos partnerei, kraštutinių kairiųjų partijai „Sumar“, kuriai vadovauja Yolanda Diaz – ji ir toliau bus darbo reikalų ministrė.

P. Sanchezas sakė, kad jo kabinetą sudaro „žmonės, gebantys ne tik vadovauti, bet ir sudaryti susitarimus ir juos viešai paaiškinti“.

Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero, gynybos ministrė Margarita Robles ir užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas yra vieni iš svarbiausių ministrų, kurie lieka savo postuose.

Nauji ministrai – du Y. Diaz artimi žmonės: Monica Garcia, gydytoja ir Madrido regioninės vyriausybės įstatymų leidėja, eisianti sveikatos apsaugos ministro pareigas, ir Ernestas Urtasunas, paskirtas kultūros ministru.

Penktadienį P. Sanchezas buvo prisaikdintas ministru pirmininku, kitą dieną po to, kai gavo daugumos įstatymų leidėjų pritarimą susiskaldžiusiame Ispanijos parlamente, kad galėtų suformuoti naują mažumos koalicinę vyriausybę su „Sumar“.

Jis sakė, kad, vykdydamas prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) jam patikėtą užduotį suformuoti naują vyriausybę, per septynias ar aštuonias dienas pateiks savo siūlomą sudėtį.

Nors spalio 15 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado valdančiąją daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti.

Tačiau M. Morawieckis atrodo pasiryžęs pabandyti.

„Tai tikrai bus visiškai kitokia vyriausybė nei ta, kuri iki šiol vykdė savo įsipareigojimus“, – kalbėjo M. Morawieckis.

„Kodėl? Pirmiausia todėl, kad rinkimų rezultatus vertinu taip: rinkėjai nusprendė, kad nori užbaigti Lenkijos ir Lenkijos karą: mes norime tarppartinės vyriausybės, galbūt net nepartinės, norime vyriausybės, kuri bus pusiausvyros vyriausybė“, – teigė jis.

M. Morawieckis nurodė, kad dėl to į savo naujos vyriausybės formavimą žiūri taip, kad ji būtų „tinkamiausia piliečių požiūriu, Lenkijos požiūriu – kitaip tariant, atsižvelgiant į jos programą“.

Jis teigė, kad Lenkijos visuomenei pasirinkus įvairias partijas ir aljansus, jis stengiasi atrinkti vertingiausius jų įvairių programų elementus ir iš jų sukurti „dešimt įsakymų Lenkijos klausimais“ ateinantiems ketveriems metams, siekdamas „labai pozityviai pakeisti lenkų gyvenimą, nepaisant didelių krizių, kurios nuolat vyksta aplink mus“.

Spalio 15-osios rinkimus bendrai laimėjo PiS oponentų partijos, norinčios sudaryti koaliciją, Seime turi 248 vietų daugumą. Šių partijų lyderiai pasirašė koalicijos susitarimą, pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) pripažino, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti, A. Dudai pirmiausia patikėjus jam šią misiją, nes PiS gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Iki šiol buvo planuojama gydymo įstaigas sujungti iki rugpjūčio. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, jog ši reorganizavimo data bus keičiama bendru dalininkų – ministerijos ir Vilniaus universiteto – sprendimu.

Kaip anksčiau yra teigusi ministerija, reformuojant sveikatos priežiūros įstaigų tinką, „monoprofilinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tokios kaip Žalgirio klinika, integruojamos į daugiaprofilines“.

Kadangi tiek Žalgirio klinika, tiek Santaros klinikos turi universiteto ligoninės statusą ir abi vysto akademinę bei pedagoginę veiklą, tikimasi, kad suvienijus abiejų įstaigų potencialą ir pajėgumus, tam bus sudarytos palankesnės sąlygos.

SAM teigimu, mažesnės įstaigos integracija į didelę taip pat suteikia ekonominio tvarumo, sudaro palankesnes sąlygas darbuotojų atlyginimo pokyčiams, prisideda prie gerėjančios paslaugų teikimo kokybės.

Vyriausybė parlamentui svarstyti iš viso planuoja siūlyti 82 teisės aktų projektų paketus.

„Po šiandien dienos dviejų įstatymų, kuriems pritarėme, bus iš viso Seime jau registruotų iš sąrašo trečdalis, tai manau, kad sesijos pradžiai tikrai neblogas rodiklis. Visi kiti bus pateikti paeiliui, didžioji dalis – sesijos pradžioje“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji teigė, kad projektų paketų skaičius teikiamas atsižvelgiant į ankstesnių metų praktiką.

Anot lydraščio, dauguma – 62 – projektų susiję su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu, kiti – su ES teisės aktų nuostatų perkėlimu ar įgyvendinimu, taip pat su teismų sprendimų įgyvendinimu.

Krašto apsaugos ministras žada spalį parlamentui pateikti kariuomenės struktūros pakeitimą, steigiant naują karinį junginį – pėstininkų diviziją. Ryšių ir informacinių sistemų batalionui bus siūloma suteikti Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno vardą, o Karines jūrų pajėgas papildyti nauju daliniu – Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba.

Teisingumo ministerija planuoja teikti Seimui siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, kad informacija apie LGBTQ žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.

Anot ministerijos, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, reikėtų iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti nuostatą, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Kultūros ministerija žada parengti pataisas stiprinti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą ir mažinti korupcijos riziką – bus siūloma atskirti tvarkybos, statybos ir prevencinės priežiūros darbus, panaikinti dviejų leidimų sistemą, optimizuoti už paveldo apsaugą atsakingų institucijų funkcijas, sukurti vieno langelio principu veikiančią administracinių paslaugų derinant projektus ir išduodant leidimus teikimo sistemą.

Darbu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja reglamentuoti naujus tabako pakaitalus, kurie nepriklauso susijusių gaminių kategorijai, – nikotino maišelius. Ketinama nustatyti juose leistino nikotino kiekį, ženklinimą, licencijavimą, kontrolės mechanizmą, administracinę atsakomybę už pažeidimus, akcizus ir kt.

Anot darbų programos projekto, Žemės ūkio ministerija žada reglamentuoti pieno kainodaros principus, Finansų ministerija siūlys pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai administruoti (apskaityti ir išieškoti) ekonomines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, kitas baudas, teismo priteistas sumas valstybės naudai.

Savo siūlymus Seimo sesijos darbų programai dar teikia prezidentas ir parlamentinės frakcijos.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną ir truks iki gruodžio 23 dienos.

Per metus parlamentas renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens.

Kelias savaites sklandė kalbos, kad pernai perrinktas prezidentas galėtų pakeisti premjerę Elisabeth Borne (Elizabet Born), bet pirmadienį jis pareiškė, kad ją palaiko.

Patarėjai ir ministrai ilgai ginčijosi, ar 45 metų centristas E. Macronas turėtų iš esmės pertvarkyti vyriausybę ir taip paskelbti apie naują pradžią, bet galiausiai ministrų kabineto performavimas buvo ribotos apimties.

Labiausiai krinta į akis, kad buvo pakeistas pirmasis juodaodis šalies švietimo ministras Papas Ndiaye (Papas Ndai), kuriam, nepaisant įspūdingos mokslininko ir rasių santykių eksperto karjeros, regis, buvo sunku triukšmingoje Prancūzijos politikos aplinkoje.

Jį pakeitė Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis), ambicingas 34 metų buvęs vyriausybės atstovas.

Kiti pakeitimai padaryti Sveikatos apsaugos, Aprūpinimo būstu ir Socialinių reikalų ministerijose.

Taip pat buvo atleista jaunesnioji vidaus reikalų ministrė Marlene Schiappa (Marlen Šjapa), įsivėlusi į vieną skandalą ir suerzinusi kolegas pozavimu žurnalui „Playboy“ per balandį vykusių protestų dėl pensijų reformos įkarštį.

Antrąją E. Macrono kadenciją kilo pikti, mėnesius trunkantys protestai dėl itin nepopuliaraus sprendimo padidinti pensinį amžių. Praėjusį mėnesį visą šalį apėmė riaušės dėl incidento, kai policininkas nušovė iš Šiaurės Afrikos kilusį paauglį.

Laukiama krypties

Kritikams tvirtinant, kad vyriausybė neturi aiškios vizijos ateičiai, balandį E. Macronas pažadėjo per 100 dienų parengti naujas gaires likusiems ketveriems savo kadencijos metams.

Prezidentas jų dar viešai nepaskelbė, taip pat detaliai neišdėstė, ką galvoja apie riaušes, kilusias policininkui nušovus Paryžiaus vakaruose sustabdyto automobilio 17-metį vairuotoją.

Šie didžiausi nuo 2005 metų neramumai, krėtę Prancūzijos miestus, išprovokavo debatus apie įstatymą ir tvarką, imigraciją, rasizmą ir policijos brutalumą.

Nors kai kurie valdančiosios partijos parlamentarai nekantravo laukdami naujos krypties, politologas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas) sakė, kad ministrų kabineto pertvarkymas aiškios politinės žinios nepasiuntė.

„Tai pertvarkymas siekiant atleisti ministrus, nepakankamai gerai dirbusius ar nenorėjusius likti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Pasak B. Cautreso, ypač svarbu tai, kad nebuvo išplėsta politinė vyriausybės sudėtis. Priimant įstatymus mažumos vyriausybė turi kliautis opozicinėmis partijomis.

Pranešta, kad E. Macronas bandė prisivilioti veikėjų iš opozicinės Respublikonų partijos, kol kas nepritariančios formaliai koalicijai su prezidento centristais parlamente.

E. Macrono populiarumas išlieka nedidelis, bet po kone rekordinio sumažėjimo balandį ėmė didėti. Per liepos 5 dieną atliktą apklausą 31 proc. respondentų sakė, kad teigiamai vertina prezidentą.

„Prezidentas sveikina premjerės ryžtą, nepaisant sudėtingų aplinkybių toliau tęsti darbą“, – teigiama Prezidentūros BNS perduotame komentare apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sprendimą, kad ir premjerė, ir Vyriausybė, ir koalicija turi dirbti toliau.

„Prezidentas tikisi, kad nuomonę pakeitusi Vyriausybės vadovė imsis reikalingų žingsnių atkurti pasitikėjimą Ministrų kabinetu“, – nurodoma jame.

Penktadienio vakarą TS-LKD prezidiumas nutarė, jog nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

„Prezidiumas nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų ir asmeniškai bei tuo pačiu instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos“, – teigiama nutarime.

Konservatorių vadovybė taip pat išreiškė paramą ir pasitikėjimą Vyriausybei toliau tęsti veiklą.

Valdančiosios partijos prezidiumo posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad dėl dirbant savivaldoje gautų nepagrįstų išmokų iš pareigų turėtų atsistatydinti ne tik J. Šiugždinienė, bet ir finansų ministrė Gintarė Skaistė bei kultūros ministras Simonas Kairys.

Šiuo metu juridinio administratoriaus darbo krūvis apskaičiuojamas darbuotojų krūvių sumą padalijant iš darbuotojų, turinčių darbo krūvį įmonėje, skaičiaus. Finansų ministerija siūlo šį skaičiavimą keisti, kad nebūtų galima dirbtinai sumažinti juridinio administratoriaus darbo krūvio laikinai įdarbinant darbuotojus.

Taip pat siūloma nulinio darbo krūvio nebepriskirti naujai įsteigtam juridiniam administratoriui, jeigu jo vadovas ar darbuotojas tuo metu jau bus paskirti administruoti bent vieną bankroto procesą kitoje įmonėje.

Nemokumo administratorių rūmų nuomone, siūlomas pakeitimas iškreips konkurenciją ir ribos įsidarbinimą, tuo metu Nemokumo ir verslo administratorių asociacija mano, kad siūlomas reguliavimas yra teisingesnis, užtikrinantis lygiavertę visų nemokumo administratorių konkurenciją. 

Ministerija teigia, kad dabar steigiant neribotą skaičių juridinių nemokumo administratorių, jų vadovui padidinama tikimybė asmeniškai laimėti atranką atstovaujant kuriai nors įmonei.

„Vadovas, atstovaudamas naujai įsteigtiems juridiniams administratoriams jų pirmosiose atrankose, de jure įgyja nulinį darbo krūvį, nepaisant to, kad tuo pačiu metu jam faktiškai priskirtas darbo krūvis kituose juridiniuose administratoriuose“, – nurodo ministerija.

Ministerijos teigimu, laikinai įdarbinant darbuotojus siekiama dirbtinai sumažinti įmonės darbo krūvio reikšmę.

„Laimėjęs norimas atrankas, juridinis administratorius atleidžia naujuosius darbuotojus, o visų jiems priskirtų bankroto procesų administratoriumi tampa likę, nuolatiniai darbuotojai, dažniausiai vadovas“, – teigia ministerija.

Gruodžio pabaigos duomenimis, 21,5 proc. nemokumo administratorių, galėjusių vadovauti įmonei, vienu metu vadovavo 2–14 juridinių administratorių. Šiai daliai vadovų iš viso priklausė 55,2 proc. visų juridinių administratorių.