Gynybinių investicijų centras pranešė, kad modernizuotos raketos M3 ir minėta įranga Estiją pasieks 2020–2027 metais. Sutartyje numatyta galimybė ateityje papildomai įsigyti raketų dar už 100 mln. eurų.

Pasak centro direktoriaus Rauno Sirko, „šaudmenų įsigijimas kartu su automatinių šaunamųjų ginklų ir savaeigių artilerijos sistemų pirkimu taps svarbiausiais mūsų prioritetais“.

Raketų sistemos „Mistral“ yra skirtos ore esančių taikinių, esančių iki 600 kilometrų atstumu, naikinimui.

Pirmosios „Mistral“ sistemos Estiją pasiekė 2009 metais.

Rusijos per Baltijos jūrą planuojamas tiesti antras dujotiekis į Vokietiją „Nord Stream 2“ yra ekonomiškai nepagrįstas - tai yra politinis projektas, kuriuo siekiama suskaldyti Europos Sąjungos šalis, pareiškė Lietuvos prezidentė.

Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti Dalia Grybauskaitė interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pabrėžė, kad šiuo metu nėra išnaudojamas pirmasis „Nord Stream“ dujotiekis, todėl nėra poreikio jį plėsti.

„Planuojamas „Nord Stream 2“ yra testas Europos energetikos politikai. Tai yra politinė deklaracija, dar vienas Rusijos bandymas siekti įtakos ir suskaldyti Europą. „Nord Stream“ yra „Mistral“ (Rusijos užsakymu Prancūzijoje statytų dviejų karo laivų, sutartis dėl kurių jau nutraukta - BNS) testas Europos energetinei sąjungai“, - „Bloomberg“ sakė D.Grybauskaitė, kurios interviu BNS perdavė prezidentės Spaudos tarnyba.

D.Grybauskaitė anksčiau tvirtino, kad nauju dujotiekiu taip pat siekiama susilpninti Ukrainos kaip tranzitinės šalies įtaką.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pernai birželį susitarė su savo partneriais Vakarų Europoje nutiesti naują dujų vamzdyną į Vokietiją, aplenkiantį Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos šalis. Jis dukart padidintų jau veikiančio pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio pralaidumą.

Egiptas ir Prancūzija šeštadienį pasirašė susitarimą, pagal kurį Kairas įsigis iš Paryžiaus du „Mistral“ klasės jūrų desanto operacijų laivus, kuriuos anksčiau buvo planuojama parduoti Rusijai, pranešė Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“.

Laikraštis citavo šaltinius, artimus Prancūzijos premjerui Manueliui Vallsui (Manueliui Valsui), šiuo metu viešinčiam Kaire.

„Mistral“ laivų, kuriuos Paryžius atsisakė perduoti Rusijai dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, pardavimo Egiptui sąlygos buvo suderintos rugsėjo 23 dieną tarp Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Egipto prezidento Abdel Fattaho al Sisi (Abdel Fataho Sisi).

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ anksčiau citavo Prancūzijos karinių jūrų pajėgų užsakymus vykdančios bendrovės DCNS oficialųjį atstovą, kuris sakė, kad „Mistral“ tikimasi perduoti Egiptui maždaug 2016 metų kovą.

Pasak Prancūzijos vyriausybės šaltinių, Egiptas ketina sumokėti Prancūzijai už tuos laivus 950 mln. eurų, o „reikšmingą“ šios sumos dalį finansuos Saudo Arabija.

Egiptas sutinka pirkti du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus, kuriuos Paryžius atsisakė perduoti Rusijai, kilus Ukrainos krizei, trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisi) „iš principo susitarė dėl Egipto dviejų „Mistral“ klasės laivų įsigijimo sąlygų“, – nurodoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesunkiai“ ras pirkėjų dviem „Mistral“ klasės karo laivams, kuriuos anksčiau buvo planuojama parduoti Rusijai pagal kontraktą, kurį Paryžius nutraukė dėl Ukrainos krizės ir numanomos Maskvos agresijos.

„Pirkėjų rasti nebus sunku“, – F.Hollande'as sakė žurnalistams Egipto mieste Ismailijoje, kur jis dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo atidarytas nauja Sueco kanalo dalis.

Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Kontraktas buvo oficialiai nutrauktas trečiadienį, o praėjus vos kelioms valandoms po to žingsnio Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) nurodė, kad kelios šalys išreiškė susidomėjimą tų laivų įsigijimu, bet daugiau detalių nepateikė.

Ekspertai: Prancūzijai bus nepaprastai sunku parduoti „Mistral“ laivus

Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai.

Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Tačiau jie liko Prancūzijos vakariniame Sent Nazero uoste, kai Paryžius įšaldė tą kontraktą, reaguodamas į Rusijos agresiją Ukrainoje praeitais metais.

Kontraktas buvo oficialiai nutrauktas trečiadienį, o praėjus vos kelioms valandoms po to žingsnio Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) nurodė, kad kelios šalys išreiškė susidomėjimą tų laivų įsigijimu, bet daugiau detalių nepateikė.

Tačiau ekspertai sako, kad Prancūzijai taps labai pasistengti, kad atsikratytų tų laivų.

„Mūsų dienomis kam nors parduoti laivų – nepaprastai sunku“, – sakė Londone įsikūrusios gynybos analitinio centro „IHS Jane's“ analitikas Benas Mooresas (Benas Mursas).

„Jie turės smarkiai sumažinti kainą, kad ji taptų patraukli kitai šaliai. Tai gali užtrukti ne vienerius metus“, – pridūrė jis.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) laikosi priešingos nuomonės.

„Pirkėjų rasti nebus sunku“, – F.Hollande'as sakė žurnalistams Egipto mieste Ismailijoje, kur jis dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo atidarytas nauja Sueco kanalo dalis.

Daugelio valstybių karinėms jūrų pajėgoms reikia naujų laivų, o „IHS Jane's“ apskaičiavo, kad 13 šalių per ateinantį dešimtmetį reikės iš viso 26 jūrų desanto laivų.

Pasak B.Mooreso, „Mistral“ laivai teoriškai galėtų būti lengvai parduoti, „nes vienintelis svarbus dalykas, kurį Rusija pakeitė – tai jų sumontuotos ryšių sistemos, kurias dabar nebūtų sunku išimti“.

Kita vertus, dauguma šalių, turinčių lėšų ir ketinimų įsigyti tokio dydžio laivų, pačios turi pajėgias laivų statybos įmones.

„Problema, kurią turės įveikti Prancūzija – (kitų šalių) vidaus laivų statybos lobistai. Jeigu tokios šalys kaip Turkija nuspręs įsigyti tuos laivus, tai reikštų, kad iš laivų statyklos reikėtų atleisti tūkstančius žmonių“, – aiškino B.Mooresas.

„Taip pat yra nacionalinio pasididžiavimo klausimas, kai sakoma, kad „mes patys statomės savo laivus“, – pažymėjo analitikas.

Būtinai privalome parduoti 

Tuo tarpu Prancūzijos karinės jūrų pajėgos jau turi tris „Mistral“ klasės laivus, o šaliai nepakaktų lėšų išlaikyti dar dviem.

„Pasilikti juos reikštų ne vien už juos sumokėti, bet išlaikyti – suformuoti įgulas, užimti vietą prieplaukose, prižiūrėti“, – sakė vienas aukšto rango pirkimų pareigūnas Prancūzijos kariuomenėje, prašęs neviešinti jo vardo.

„Būtinai privalome juos parduoti“, – pabrėžė jis.

Tačiau „Mistral“ laivus galėtų veiksmingai naudoti tik kelios šalys, sakė Prancūzijos kariuomenės buvęs generalinis inspektorius admirolas Alainas Coldefy (Alenas Koldefi).

„Mums reikalingos šalys, norinčios rengti intervencijas pasaulyje ... turinčios išteklių įsigyti tokius pažangius, aukščiausios klasės laivus. Jiems taip pat reikia gerai apmokytų įgulų“, – pridūrė jis.

Pasak A.Coldefy, būtų geriausia, jeigu tuos laivus įsigytų Europos Sąjunga, bet jau daugelį metų dedamų pastangų sustiprinti Europos kolektyvinę gynybą pažanga buvo menka.

Dar viena problema Prancūzijai – Rusijos pageidavimas atsiimti tuose laivuose sumontuotą ryšių įrangą.

„Neabejotina, kad rusai vilkins laiką, kad pavogtų kiek įmanoma daugiau technologijų, kas yra įprasta, – aiškino A.Coldefy. – Jie sako, kad galėtų pasistatyti tokius laivus patys, bet iš tikrųjų jie smarkiai atsilikę.“

Kaip rašo „IHS Jane's“, per ateinantį dešimtmetį naujų karo laivų reikės 13 šalių, kurios galėtų norėti įsigyti bent vieną „Mistral“ iš Prancūzijos: Australija, Belgija, Brazilija, Kanada, Čilė, Vokietija, Indija, Japonija, Malaizija, Nyderlandai, Singapūras, Turkija ir Venesuela.

Iš jų tik Indijai ir Turkijai reikės vieno jūrų desanto laivo per ateinančius ketverius metus, o Delis neseniai sakė ketinantis liautis importuoti karo laivus ir mėginti statytis juos pats. Tuo tarpu Ankara siekia tapti karinių laivų eksportuotoja.

„Gali atsirasti kitų. Ypač susijusių su įtampa Pietų Kinijos jūroje“, – sakė B.Mooresas, turėdamas omenyje regioną, kuriame Kinijos įtakos didėjimas kelia nerimą kaimyninėms šalims.

„Tačiau per metus parduodama tik po kelis tokius laivus, todėl bus sunku“, – pridūrė jis.

Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį sakė, kad „kelios“ šalys išreiškė susidomėjimą įsigyti „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, kai Paryžius atsisakė juos perduoti Rusijai, kilus Ukrainos krizei.

„Kai kurios šalys – jų yra keletas – išreiškė susidomėjimą tais laivais“, – ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sakė radijui RTL.

Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) paskelbė susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad Paryžius pasiliks tuos karo laivus ir sumokės kompensaciją Maskvai.

J.-Y.Le Drianas atsisakė įvardyti tikslią sumą, kurią Prancūzija grąžino Rusijai, bet sakė, kad Paryžius dabar gali pradėti derybas su kitomis suinteresuotomis šalimis.

Prancūzija trečiadienį pareiškė sutinkanti sumokėti kompensaciją Rusijai už žlugusį kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo, priartindami prie pabaigos daug mėnesių trukusį diplomatinį ir komercinį ginčą.

Tų laivų likimas temdo Prancūzijos ir Rusijos santykius nuo pernai lapkričio, kai Paryžius nusprendė įšaldyti 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį, kai Vakarų šalys paskelbė sankcijas Maskvai dėl Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje palaikymo.

Prancūzijos prezidentūros pranešime sakoma, kad Rusijai bus „visiškai atlyginta“ už tuos du modernius laivus, kuriuos Prancūzija pasiliks sau.

Eliziejaus rūmai pridūrė, kad visa tuose laivuose jau sumontuota Rusijos įranga bus pašalinta ir grąžinta Maskvai.

Tuo tarpu Rusija nurodė, kad Prancūzija jau grąžino pinigus ir laiko šį klausimą išspręstu.

„Rusijos prezidentas ir Prancūzijos prezidentas kartu priėmė sprendimą anuliuoti kontraktą“, – sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu.

„Prancūzija jau pervedė lėšas, o po įrangos grąžinimo įgis visas nuosavybės teises ir galės naudoti tuos laivus savo nuožiūra“, – pridūrė Kremlius.

Vienas Rusijos kariuomenės šaltinis antradienį sakė valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad grupė rusų specialistų rugsėjį bus pasiųsti į Prancūziją demontuoti to laivo ryšių įrangos.

Nei viename pranešime nebuvo paminėtas kompensacijų Rusijai klausimas.

Paryžius pasisiūlė grąžinti 785 mln. eurų, kuriuos jau yra pervedusi Rusija, bet Maskva dar norėjo gauti apie 1,2 mlrd. eurų kompensaciją, argumentuodama, kad Prancūzija turi atlyginti už įgulų mokymų išlaidas ir infrastruktūros statybas Vladivostoke.

Atrodo, kad Maskva atsisakė papildomų pretenzijų, nes Prancūzijos prezidentūros pranešime nurodoma, kad Rusijai bus „išimtinai“ grąžintos sumos, „pervestos iš anksto pagal kontraktą“.

Anksčiau buvo planuojama, kad pirmasis „Mistral“ bus perduotas Rusijai 2014-aisiais, o antrasis – šiais metais.

Tačiau Rusijos ir Vakarų šalių santykiai tebėra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo dėl krizės Ukrainoje, o Prancūzijos partneriai Vakaruose sakė, kad tų laivų perdavimas smarkiai pakenktų jų pastangoms izoliuoti Maskvą dėl 2014 metų kovą įvykdytos Krymo aneksijos ir separatistų palaikymo Rytų Ukrainoje.

Prancūzija ir Rusija po aštuonis mėnesis trukusių derybų susitarė, kokią sumą Paryžius turės sumokėti Maskvai, atlygindamas už sužlugdytą kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės karo laivų perdavimo, penktadienį pranešė vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas.

„Derybos visiškai baigtos; dėl visko jau nuspręsta – tiek dėl laiko, tiek dėl kiekio“, – Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ ketvirtadienio vakarą citavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėją karinio ir techninio bendradarbiavimo reikalams Vladimirą Kožiną.

„Tikiuosi, kad pasirašysime susitarimą dėl kontrakto užbaigimo kiek įmanoma greičiau“, – pridūrė jis.

Neaiškumas dėl abiejų "Mistral" jūrų desanto laivų likimo temdė Prancūzijos ir Rusijos ryšius ilgiau negu metus: Paryžius nutarė įšaldyti 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį, kai Vakarų šalys paskelbė sankcijas Maskvai dėl Krymo aneksijos ir numanomos pagalbos Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį sakė "artimiausiomis savaitėmis" nuspręsiantis, ar reikia nutraukti tą kontroversišką sutartį dėl karo laivų pardavimo Rusijai.

Anksčiau buvo planuojama, kad pirmasis laivas bus perduotas 2014 metais, o antrasis - šiemet.

Balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad jo šaliai tie laivai nėra tokie svarbūs kaip skelbiama, bet perspėjo, kad Prancūzija turės atlyginti Maskvai "visas išlaidas", jeigu sutartis bus nutraukta.

V.Putino atstovas Dmitrijus Rogozinas, už gynybos pramonę atsakingas premjero pavaduotojas, atsisakė komentuoti naujausią susitarimą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį sakė „ateinančiomis savaitėmis“ nuspręsiantis, ar nutraukti prieštaringai vertinamą kontraktą dėl dviejų karo laivų pardavimo Rusijai.

Dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų likimas jau ilgiau negu metus temdo Prancūzijos ir Rusijos santykius, kai Paryžius nusprendė įšaldyti 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį, Vakarų šalims paskelbus sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos ir numanomos pagalbos separatistų kovotojams Rytų Ukrainoje.

„Esame įsipareigoję pagal sutartį, – F.Hollande'as pirmadienį sakė žurnalistams. – Vedame diskusijas ... kuriose turėsiu priimti sprendimą, ir aš jį priimsiu ateinančiomis savaitėmis.“

Pirmasis laivas turėjo būti perduotas praeitais, o antrasis – šiais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesureikšmino 2011 metais pasirašyto kontrakto dėl tų laivų ir tvirtino, kad jo šalis užsakė juos daugiausiai norėdama padėti Prancūzijos laivų statyklai.

Tačiau Kremliaus vadovas aiškiai pareiškė, kad Maskva sieks susigrąžinti pinigus, jeigu negaus laivų.

Kaip rašo Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“, Prancūzija pasisiūlė nutraukti kontraktą dėl „Mistral“ ir grąžinti Maskvai 785 mln. eurų – su sąlyga, kad Paryžius galės reeksportuoti tuos laivus.

„Kommersant“ nurodė, kad Prancūzija siūlosi grąžinti tik pinigus, kuriuos pagal tą sutartį jai sumokėjo Rusija, bet Maskva pageidauja, kad jai būtų kompensuotos kitos išlaidos – pavyzdžiui, skirtos įgulų apmokymui ir uosto infrastruktūros statyboms Vladivostoke, kur turėjo bazuotis pirmasis iš dviejų laivų.

Rusija pageidauja, kad Prancūzija jai sumokėtų 1,163 mlrd. eurų (1,32 mlrd. dolerių) kaip kompensaciją už delsimą įvykdyti sandorį dėl dviejų „Mistral“ klasės sraigtasparnešių pristatymo, sakė vienas Rusijos derybininkų penktadienį.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas (Fransua Holandas) buvo smarkiai spaudžiamas savo sąjungininkų Vakaruose neteikti šių laivų Rusijai, įsivėlusiai į krizę Ukrainoje.

F.Hollandas apie šį 1,19 mlrd. eurų kontraktą, sudarytą 2011-aisiais, praėjusį mėnesį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; tada Maskva pareiškė norinti finansinės kompensacijos, jei Paryžius neįvykdytų sandorio.

Rusų derybininko informacija apie 1,163 mlrd. eurų kompensaciją sutapo su žinia, skelbta Rusijos laikraštyje „Kommersant“ , kuris dar nurodė, kad Paryžius siūlė sumokėti 785 mln. eurų.

Šaltiniai Rusijos gynybos struktūrose sakė dienraščiui „Kommersant“, kad tą pasiūlymą dabar „nagrinėja“ Rusijos vyriausybė, Gynybos ministerija ir kitos suinteresuotos šalys, susijusios su 2011 metais pasirašytas sutartimi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį tikino, kad tie laivai šalies ginkluotosioms pajėgoms nėra labai svarbūs ir kad Maskva juos užsakė daugiausiai norėdama padėti Prancūzijos laivų statyklai.

Vis dėlto Kremliaus vadovas leido suprasti, kad Maskva norės susigrąžinti šiam projektui išleistas lėšas.

„Kommersant“ nurodė, kad Prancūzija siūlosi grąžinti tik dalį pagal tą kontraktą sumokėtų pinigų, tuo tarpu Rusija pageidauja, kad jai būtų atlyginta už kitas išlaidas – pavyzdžiui, skirtas 400 jūreivių, turėjusių sudaryti tų laivų įgulas, mokymams, taip pat išleistas uosto infrastruktūrai Vladivostoke, kur turėjo bazuotis pirmasis iš dviejų laivų.

„Galimybė susigrąžinti Prancūzijos pasiūlyme įvardytą sumą mūsų kategoriškai netenkina“, – vienas šaltinis sakė „Kommersant“.