Skaičiuojant mokesčius, bendrovių sumokamus nuo jų pačių sukuriamos pridedamosios vertės – be akcizų ir PVM – lyderė ir toliau išlieka biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (68,9 mln. eurų, 63,2 proc. mažiau nei pernai), o pagal visų sumokėtų mokesčių sumą pirmauja Mažeikių naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“ (387 mln. eurų, 11,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai). 

Gausiausiai šalies iždą pildė prekybininkai (4 mlrd. eurų mokesčių, 0,8 proc. daugiau nei prieš metus), gamybininkai (1,48 mlrd. eurų, 3,5 proc. mažiau nei pernai) ir transporto bei logistikos sektoriaus įmonės (0,64 mlrd. eurų, 0,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus).

„Dabar mes tikrai turėsime problemų“, – Kretingos meras suka galvą dėl pinigų. Nuo liepos tarybų nariai nebegauna skandalingai pagarsėjusių kanceliarinių išmokų. Vietoje to – fiksuotą atlyginimą, siekiantį penktadalį mero algos. „Mes pasiskaičiavome, kiek tai mums kainuos. Šiais metais mes nei strateginiame, nei biudžete nebuvo numatę tokios pinigų sumos“, – teigė meras Antanas Kalnius.

Anksčiau Kretingos politikai stengėsi neviršyti išmokų lubų – pusės minimalios mėnesinės algos. Kasmet šis dydis kisdavo, pavyzdžiui, šiemet maksimali išmoka siekė 420 eurų, pernai – 365 eurus. Pagal naują tvarką Kretingos tarybos narys uždirbs 616 eurų į rankas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mums jau nuo liepos pirmos iki metų pabaigos papildomai truks apie 100 tūkst. eurų, o kitiems metams – trūksta dar daugiau, 2,2 karto daugiau, t. y. kitiems metams mes iš biudžeto turėsime nusimatyti 349 tūkst.“, – skaičiavo Kretingos meras.

21 tarybos narį turinti Palangos savivaldybė pasiskaičiavo, kiek papildomai teks ieškoti biudžete. Per metus išlaidų algoms eilutė išauga 61 tūkst. eurų. „Dabar tarybos narys gaus apie 643 eurus, vietoj buvusių 400“, – teigė meras Šarūnas Vaitkus.

Kad politinę krizę šalyje sukėlusi čekių tvarka nesikartotų, Seimas birželio viduryje pataisė Vietos savivaldos įstatymą. Tarybos nariams numatė penktadalį mero algos, o opozicijos lyderiams, komitetų ir komisijų pirmininkams – penktadaliu didesnį atlygį nei paprastiems nariams.

Šiaulių merui viskas aišku: sistema bus skaidresnė, bet mokesčių mokėtojams – brangesnė. „Išmokant sąlyginį atlyginimą per tą benziną, vadinamąjį, nereikėjo mokėti mokesčių ir tokiu būdu gyventojai turėjo mažesnes išlaidas. Dabar tos išlaidos, be jokios abejonės, padidėjo, nes nuo visos sumos reikia mokėti mokesčius“, – teigė meras Arūnas Visockas.

Naują tvarką palaikiusi Agnė Širinskienė ir kiti Seniūnų sueigos nariai Seime buvo patikinti, kad fiksuoti atlyginimai savivaldybėms nekainuos brangiau. „Tikrai yra labai apmaudu, kad buvome suklaidinti, nes, matyt, ta procedūra būtų užtrukusi ilgiau, būtų kreiptasi į Vyriausybę išvadų ir būtų pakartoti tie paskaičiavimai. Dabar, deja, yra kaip yra“, – apmaudą išreiškė A. Širinskienė.

Kretingos meras parašė raštą premjerei, Seimo pirmininkei ir Finansų ministerijai, prašo pinigų didesnėms algoms, kitaip nukentės kitos miesto sritys. „Kad mums kompensuotų tas nesuplanuotas lėšas. Tai yra tikrai didelė našta visai Kretingos rajono savivaldybei“, – sakė jis.

„Tai yra tiesiog pigus politikavimas, siekiant parodyti, kad tarybos nariai dabar atims iš žmonių kelius, mokyklas ar dar kažkokius bendruosius poreikius“, – tokiems pareiškimams priešinosi V. Benkunskas.

Tai yra tiesiog pigus politikavimas, siekiant parodyti, kad tarybos nariai dabar atims iš žmonių kelius, mokyklas ar dar kažkokius bendruosius poreikius.

„Mes tikrai surasime, nes įstatymai yra priimami, juos reikia vykdyti“, – teigė Palangos meras.

Finansų ministerija pinigų klausimą spręsti palieka patiems merams. „Pažymėtina, kad savivaldybės disponuoja ankstesniais metais nepanaudotų lėšų likučiais, taip pat, geriau vykdant pajamų planą, gali peržiūrėti savo biudžetus, nusimatydami didesnes išlaidas.“

Vilniaus miestas papildomų lėšų biudžete ieškoti neturės, naujoms algoms ketina išleisti panašią sumą kaip ir anksčiau. Pernai kanceliarinėms išlaidoms ir atlygiui už posėdžiautas valandas Vilniaus savivaldybė išmokėjo 580 tūkst. eurų. Kauno savivaldybėje tarybos narys gaus apie 780 eurų į rankas. Savivaldybei išlaidos per mėnesį išaugs 3 tūkst. eurų. Panevėžio ir Šiaulių miestams tarybos narių algos apmokėjimas išbrangs panašiai – po 120 tūkst. eurų.

Anot Finansų ministerijos, papildomų lėšų poreikis yra ne visose 60–yje savivaldybių. Didžiausias tarybos nario atlygis bus Vilniuje – kone 1 500 eurų iki mokesčių.

Abejonių nekyla, kad praėjusieji metai dėl aukštų energetikos kainų verslui buvo sunkūs.

„Ir dujų, ir elektros didmeninės kainos tuo metu buvo kokius du ar tris kartus, o kartais ir keturis kartus didesnės nei šiuo metu“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Dėl rekordiškai didelių elektros ir dujų kainų nukentėjusioms įmonėms Vyriausybė dar pernai lapkritį metė gelbėjimosi ratą – subsidijas už 30 mln. eurų.

„Verslą pasiekė parama, kuri buvo skirta valstybės biudžeto lėšomis“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų  viceministras Vincas Jurgutis.

Aiškėja, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės subsidijas gavo ir labai pelningos įmonės. Viena jų – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri pernai išrinkta kaip vertingiausia Lietuvos įmonė, o užpernai – ir pelningiausia, uždirbusia 600 mln. eurų grynojo pelno.    

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per COVID-19 iš tikrųjų buvo nemažai įmonių, kurios atsisakė subsidijos, nes manė, kad nepatyrė tų finansinių sunkumų. Tai – socialinės atsakomybės klausimas, ar tai yra jai tinkama subsidija“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ iš valstybės gavo 390 tūkst. eurų paramą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, subsidijos dydis priklausė nuo įmonės deklaruoto pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau skiriamus pinigus teko mažinti, nes norinčiųjų buvo labai daug.

„Įmonės pretendavo į 38,5 mln. eurų, todėl subsidijos buvo sumažintos ir gavo apie 78 proc. nuo deklaruoto pelno mokesčio ir GPM“, – informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyr. patarėja Rūta Giedrienė. 

Mokesčių mokėtojai parėmė ir vieną didžiausių plastiko gamintojų „Neo Group“. Jos pelnas užpernai siekė 140 mln. eurų.

Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus.

 

„Niekas nežinojo, koks bus pelnas už praeitus, 2022, metus. Finansinius rezultatus turime tik dabar, o parama buvo gauta praėjusiais metais, kai buvo didžiausias rinkų neapibrėžtumas“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytoja Valdonė Darškuvienė.

„Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus“, – situaciją komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministro manymu, atsižvelgti į praėjusių metų įmonių pelną nebuvo įmanoma. Mokesčių inspekcija šiuos skaičius matys tik gegužę. Vis dėlto, kas užsidirbo, politikas siūlo pasidalinti su valstybe. 

„Tos įmonės, kurios sugebėjo visus metus pabaigti sėkmingai, rezultatyviai ir gavo valstybės paramą, labai norėtųsi, kad jos investuotų tas lėšas į verslo plėtrą“, – sakė V. Jurgutis.

Į subsidijas pretendavo 1400 įmonių. Daugiau kaip šimtas paramos negavo.

O jei išties norime taupyti degalus, rezervų yra daugybė: diekite žaliąsias bangas, kad nebūtų spūsčių, lyginkite duobes, užuot kabinėję ženklus "Nelygus kelias", mažinkite visokių kalnelių ir apylankų skaičių, racionalizuokite leistiną greitį ten, kur dabar vairuotojai verčiami važiuoti antra pavara, atsisakykite šviesoforų, kur jų nereikia, pagaliau mokykite žmones ekologiško vairavimo, apie kurį niekas nė velnio nežino.

Tai ne krizė ir infliacija pasiekė piką, piką pasiekė panieka mokesčių mokėtojams.

Dabar gi aktualizuojamas tik vienos veislės argumentas: uždrausti, neleisti, persekioti, bausti. Kaip bolševikmečiu. Kad tik žmonės būtų kuo aktyviau suerzinti ar įpykinti. Tai ne krizė ir infliacija pasiekė piką, piką pasiekė panieka mokesčių mokėtojams.

Iš kur mūsų politikai įgijo tiek priešiškumo savo tautai? Jie aiškina, kad per krizę visi privalo taupyti, o patys kėsinasi seimūnams dvigubai didinti algas. Visi keikiasi dėl gyvuliškų elektros kainų, bet daugiabučių kiemuose apšvietimas įjungiamas dar nesutemus. Dėl privirto jovalo įsiutę gyventojai rikiuojasi eilėse prie "Igničio", o premjerė išeina atostogų. 78 proc. gyventojų konstatuoja, kad gyvenimas blogėja, bet Lietuvos banko vadas reikalauja įvesti nekilnojamojo turto ir ekologijos mokesčius. Tuo pat metu Energetikos ministerija puola mažinti leistiną mašinų greitį, Vidaus reikalų kelia algas Seimo politikieriams, o Aplinkos ministerija reguliuoja privačių statybų reikalus... Kiek dar regėsime tų anarchijos dieglių?

O gal mes jau iš tiesų esame sertifikuota durnių šalis?

P.S. Ar tikrai šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas? Pas mus gi mažumų reikalai – svarbesni už krizę ir elektrą.

Pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, būtent mokantieji mokesčius padeda kurti gražesnį ir jaukesnį miestą. „Savivaldybės tarybos ir administracijos vardu dėkoju jums už tai, kad Palanga keičiasi. Kiekvienas mokesčių pavidalu sąžiningai sumokėtas euras yra didžiulis indėlis į mūsų visų rytdieną ir į didžiausio šalies kurorto plėtrą. Jūsų sumokėti mokesčiai paskirstomi ir vaikams, ir senjorams, švietimui, kultūrai bei kitoms palangiškiams svarbioms reikmėms“, – renginio metu kalbėjo Š. Vaitkus.

Susumavus visus 2021 m. į Palangos miesto biudžetą sumokėtus mokesčius, pirmiausia išskirti didžiausi mokesčių mokėtojai – verslo atstovų penketukas bei trys viešosios įstaigos. Mero padėkos įteiktos šiems didžiausiems mokesčių mokėtojams: K. Geco prekybos įmonei, UAB „Palangos linas“, UAB „Sveikatos uostas“, UAB „Kauno būstai“ bei UAB „Mirigita“, taip pat – viešosioms įstaigoms „Palangos reabilitacijos ligoninė“, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijai „Palangos gintaras“ bei Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“. Pastarosios trys kartu su savo darbuotojų kolektyvais kurorto savivaldybės biudžetą papildė itin svariais gyventojų pajamų mokesčio įnašais.

Atskiras dėmesys skirtas ir didžiausiems vadinamojo pagalvės mokesčio mokėtojams, šis mokestis yra vienas iš pagrindinių kurorto apgyvendinimo versle. Po vieną eurą už nakvynę Palangoje mūsų svečiai sumoka verslo įmonėms ir gyventojams, pas kuriuos apsistoja, o šie perveda į Palangos savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos kurorto viešosios erdvėms tvarkyti, kultūriniams renginiams organizuoti, skrydžių iš Palangos oro uosto rinkodarai ir kt.

Šarūnas Vaitkus. A. Kazlausko nuotr.

Mero padėkos įteiktos dešimčiai įmonių bei dešimčiai gyventojų, į Palangos biudžetą 2021 m. pervedusiems didžiausias pagalvės mokesčio sumas. Šioje kategorijoje apdovanotos šios įmonės: UAB „Sveikatos uostas“, UAB „Vitros prekyba“, UAB „Palangos žuvėdra“, UAB Poilsio namai „Baltija“, UAB „NRT LT“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Pajūrio Gabija“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Eskom“ bei UAB „Kauno saulėtekis“. Tarp fizinių asmenų, t.y. palangiškių ir tų, kurie turi Palangoje nekilnojamojo turto bei jį nuomoja poilsiautojams, didžiausią pagalvės mokesčio indėlį į Palangos miesto biudžetą 2021 m. įnešė bei mero padėkomis apdovanoti Vytautas Budginas, Kristina Gliaudytė, Tadas Einikis, Petras Einikis, Egidijus Budginas, Vitalijus Šernas, Lina Baltrimaitė-Dobromilskienė, Marija Jankuvienė, Stanislova Einikienė ir Akvilija Kontrimė.

Sėkmingai 2021-aisiais mokėjusieji mokesčius įvertinti ir pagal atskirų mokesčių kategorijas – išskirti dešimtukai daugiausiai sumokėjusių nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos bei gyventojų pajamų mokesčių.

Į didžiausių nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokėtojų dešimtuką pateko ir buvo šventiškai padėkota UAB poilsio namai „Baltija“, UAB „Pajūrio Gabija“ bei UAB „Palangos žuvėdra“.

Tarp didžiausių nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų apdovanotos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“, „Osterodė“, sveikatos centras „Energetikas“ bei IĮ „Du broliai“.

Daugiausia žemės mokesčio 2021 m. sumokėjo UAB „Sorensen Invest“, UAB „Hanika“, UAB „Alkuras“, UAB „Avolonas“, MB „Turto vystymo sprendimai“, UAB „Voster“, UAB „Kurorto investicijos“ ir UAB „Auksinės kopos“.

Padėkota ir didžiausiems žemės nuomos mokesčio mokėtojams – AB „Orlen Lietuva“, UAB „Vastint Lithuania“, OU „Litrada Group“ filialui, UAB „Spectator NT“ bei UAB „Lidl Lietuva“.

Gyventojų pajamų mokesčiu 2021 m. Palangos biudžetą gausiausiai papildė šios verslo įmonės: UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Domo projektas“ bei UAB „Vakarų mediena torso“.

Atskirą padėką – už ilgametį dialogą, nuoširdų bendradarbiavimą bei rūpestį verslo aplinka – įsteigė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Jos vadovas Audrius Morkūnas specialų apdovanojimą įteikė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai, kuriai atstovavo Ingrida Valaitienė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos renginį muzikiniais sveikinimai papuošė Palangos S. Vainiūno meno mokyklos auklėtiniai Arnas Burba, Emilija Sebeckis ir Julija Kilijonaitė (mokytojos Rasa Daukšienė ir Dalia Staškūnaitė) bei Sauliaus Šiaučiulio (fortepijonas) ir Laimono Urbiko (saksofonas) duetas.

Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas, kuris, beje, kaip apgyvendinimo paslaugų teikėjas taip pat prisideda prie Palangos savivaldybės biudžeto pildymo mokėdamas pagalvės mokestį.

„Savanoriškai mokėdami mokesčius geriname švietimo, socialines, sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas, užtikriname jų veiklą, rūpinamės pareigūnų, ugniagesių, kultūros ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, finansuojame gynybą, infrastruktūrą, savivaldą. Mokesčių mokėtojai – valstybės gyvybingumo ir teikiamų paslaugų variklis. Ačiū visiems, kad prisidedate ir esate modernios Lietuvos, kurioje saugu ir gera gyventi, kūrėjai“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Gyventojai noriai moka mokesčius

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 2,2 mln. mokesčių mokėtojų, iš kurių – 280,6 tūkst. įregistruotų įmonių ir 1,92 mln. gyventojų. 1,3 mln. gyventojų dirba pagal darbo sutartį.

Pastebima, kad sumokėtos ir deklaruotos mokesčių sumos taip pat auga. Už 2021 metus 388,7 tūkst. gyventojų deklaravo 393,3 mln. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 144,7 mln. daugiau nei už 2020 metais.

Tuo tarpu 12,1 mlrd. eurų mokesčių ir kitų įmokų į VMI sąskaitą 2021 metais sumokėjo juridiniai asmenys – 2,4 mlrd. eurų daugiau nei už 2020 metus.

Vis daugiau gyventojų užsiima verslu

Lietuvoje daugėja tiek įregistruotų įmonių, tiek gyventojų, vykdančių savarankišką veiklą. Šiemet, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šalyje įregistruotų įmonių yra 7 proc. daugiau. 

Iš viso individualią veiklą įregistravusiųjų yra 231,8 tūkst., o tai beveik 17 tūkst., arba 8 proc. daugiau, nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Vyriausiam gyventojui, vykdančiam šią veiklą, yra 97 metai, o jauniausiajam – keturiolika metų.

Auga 1,2 proc. skiriančiųjų skaičius

Šiemet taip pat užfiksuotas ir Gyventojų pajamų mokesčio 1,2 proc. dalies skyrimo aktyvumas.

523 tūkst. gyventojų skyrė GPM paramą už 2021 metus, 307 tūkst. iš jų tai padarė šiais metais, arba 11 proc. daugiau nei praėjusiaisiais. Už 2020 metus gyventojai paramai skyrė 21,3 mln. eurų, o tai yra beveik milijonu daugiau, nei 2019 m.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2018 metų.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje yra minima nuo 2018 m. LLRI iniciatyva ji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą.

„Ši diena svarbi tuo, kad kviečia prisiminti, jog mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštus pinigus turime panaudoti prasmingai. Iškilmės ragina ne tik kalbėtis, bet ir nuveikti konkrečius darbus, kad mūsų valstybės tarnyba iš tiesų tarnautų žmonėms“, – LLRI pranešime spaudai teigė instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Iki šiol, jos teigimu, pagarbos mokesčių mokėtojams buvo siekiama vangiai ir prabėgomis – įstatymų poveikis, jų sukelti prisitaikymo kaštai ir administracinė našta vertinami pernelyg retai, ne visuomet paisoma mokesčių mokėtojų teisių į skaidrią ir efektyvią mokesčių sistemą, kokybišką konsultavimą ir planavimą.

Vis dėlto situaciją numatyta keisti – dar kadencijos pradžioje Vyriausybė išsikėlė tikslą optimizuoti viešąjį sektorių, ir kaip tik dabar pradedama svarstyti valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija. Gerų progų suteikia ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame numatyta viešąsias paslaugas orientuoti į klientą.

„Jeigu planas bus įgyvendinamas tinkamai, jis gali iš esmės pakeisti valstybės institucijų santykį su mokesčių mokėtojais. Iš paslaugos gavėjų tapę klientais, turėtume pamiršti painius įstatymus, perteklinę biurokratiją, ilgas derinimų grandines ir netgi eiles pas gydytojus. Tai būtų tikra pagarba ir padėka už mūsų visų kasdien kuriamą vertę“, – teigė LLRI prezidentė.

Tam, kad planai virstų realybe, neužtenka tik procesų skaitmenizacijos, numatytos minėtuose dokumentuose įvairiems tikslams pasiekti.

„Būtinoji skaitmenizavimo prielaida – peržiūrėti ir sutrumpinti visas biurokratines grandines ir tik paskui jas skaitmenizuoti. Nuolat stringanti valstybės informacinių technologijų infrastruktūra įspėja, kad nebūtinų ir vertės nesukuriančių funkcijų turi būti atsisakyta, iki joms patenkant į skaitmeninę erdvę“, – sakė LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.

Tam svarbu pertvarkyti viešąjį valdymą. „Šiandien valstybės tarnautojai yra patekę į nepavydėtiną padėtį, kai norėdami padėti žmogui to padaryti negali, nes yra įkalinti taisyklių ir reguliavimų gausos bei prieštaringumo. Ką būtina daryti? – Sistemiškai šalinti reguliavimo spragas ir biurokratines kliūtis žmonių veiklai“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Todėl svarbu įtvirtinti realią valstybės tarnautojų atsakomybę, siekiant visuomenei svarbiausių tikslų, ir nustoti vykdyti bevaises procedūras. Tai leistų užmegzti valstybės institucijų ryšį su gyventojais kaip VIP klientais.

„Jausdami valstybės tarnautojų pastangą tarnauti, o ne viešpatauti, žmonės palankiau žiūrėtų į mokesčius. Šie metai turi tapti pagarbos mokesčių mokėtojams metais“, – sakė LLRI vadovė.

Provincijoje uždarius šimtus mažesniųjų mokyklų (dalis jų išvakarėse už milijonus buvo renovuotos) dešimtis kilometrų vaikus ryto ankstybėse į pamokas didesniosiose nubogina mokyklobusas. Moksleiviukams kančia keltis šeštą ryto, užtat valstybei (valdininkijai) pigiau.

Masiškai uždaromi pašto skyriai, nes valstybės (valdininkijos) įmonė privalo dirbti pelningai. Ranka rašytą laišką problemiška išsiųsti, nes net didelių miestų kioskuose pašto ženklo nė su žiburiu nerasi. Retenybė – ir laiškų dėžutė. Žinoma, išrasti paštomobiliai. Galima išsikviesti į namus. Kad atvežtų voką su ženkliuku ir išsivežtų išsiųsti. Ši nebūtina paslauga mokesčių mokėtojui papildomai kainuoja, nes nebūtina. Užtat valstybė (valdininkija) skaičiuoja pelnus.

Valstybei (valdininkijai) apsimoka tik kad mokesčių mokėtojas mokesčius susimokėtų.

Viena po kitos uždaromos bibliotekos. Užtat galima ir į atokiausią gluškaimį išsikviesti bibliobusą, kursai atveš knygą, kai prieš tai eilėje stovinti dešimtis skaitytojų ją perskaitys. Valstybei (valdininkijai) neapsimoka nei bibliotekų išlaikyti, nei knygų pirkti. Valstybė (valdininkija) šventai įsitikinusi, kad liaudis tamsi, girtuokliauja, tai kam jai knyga?

Naujausia valstybės (valdininkijos) reforma – sveikatos. Rajonų ligoninės varu varomos jungtis prie didžiųjų. Vadinasi, užkampiuose neliks dalies medicinos paslaugų. Na, išties, kam mokesčių mokėtojui prie namų ligoninė, kuri valstybei (valdininkijai) per brangi? Galima užsirašyti į eilę pas gydytoją, palaukti porą mėnesių, sėsti į autobusą, nudardėti į didelį miestą. Tiesa, jei tas atokus mokesčių mokėtojas gimęs po laiminga žvaigžde. Savivaldybių autobusų parkai gerokai sumažino maršrutų skaičių. Nes neapsimoka.

Valstybei (valdininkijai) apsimoka tik kad mokesčių mokėtojas mokesčius susimokėtų.

Į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų metų planuoja papildomai įtraukti bendroves, turinčias per 20 darbuotojų ir didesnę nei 25 mln. eurų  apyvartą arba 2 mln. eurų viršijusias mokestines įmokas.

Šiuo metu VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas tiesiogiai kuruoja 552 stambiausias šalies įmones, kurios į VMI sąskaitas pernai sumokėjo beveik 4,1 mlrd. eurų mokesčių bei įmokų.