Premijomis bus apdovanojami lituanistas Giedrius Subačius ir medikas mokslininkas Rytis Prekeris iš Jungtinių Valstijų (JAV), Izraelyje dirbanti genetikė Lina Basel-Salmon, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė iš Kipro ir Vokietijoje gyvenanti lingvistė Sandra Petraškaitė-Pabst, skelbia ministerija.

Visi premijos laureatai savo akademinį kelią pradėjo Lietuvoje.

Vilniaus universiteto absolventė L. Basel-Salmon (Vanagaitė) šiuo metu vadovauja didžiausiai Izraelio genetinių tyrimų įstaigai – Rafaelio Rekanati genetikos institutui. Jos vadovaujama mokslininkų grupė nustatė daugiau nei 20 genetinių ligas lemiančių sutrikimų. Profesorė aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos universitetų mokslininkais, prisideda prie jaunųjų genetikų ugdymo.

Taip pat VU absolventas, Lietuvių rašytinės kalbos istorikas G. Subačius daugiau nei du dešimtmečius dėsto JAV Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos studijų katedroje, yra vadovavęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, įsteigė ir leidžia mokslinį žurnalą „Archivum Lituanicum“. Profesorius apdovanojamas antrą kartą, šįkart – už dvi per pastarąjį dešimtmetį išleistas monografijas, kuriomis siekiama nagrinėti sociolingvistinę lietuvių autorių rašybos reikšmę.

Kipre gyvenanti humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja D. Staponkutė šiuo metu dėsto literatūros vertimą Atėnų valstybiniame Kapodistrijo universitete Graikijoje. Jos vienas svarbiausių nuopelnų lietuvių humanistikai – žinomo amerikiečių filosofo Alfonso Lingio sugrąžinimas Lietuvai.

Kolorado universiteto Denveryje (JAV) Medicinos mokyklos profesorius R. Prekeris yra vienas žymiausių pasaulyje tarpinio kūnelio susiformavimo ir vaidmens kancerogenezėje tyrėjų. Jis yra ir kviestinis profesorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kartu su šiuo universitetu vykdo bendrą vėžio tyrimų projektą.

S. Petraškaitė-Pabst dešimtmetį dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja Vokietijos universitetuose, 2011 metais j Štutgarte ji įkūrė lituanistinę mokyklėlę. Su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai.

Iškilminga mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo ceremonija numatoma lapkričio 14-16 dienomis Kaune vyksiančio XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria nuo 2007 metų. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai.

Premijos dydis – 3 800 eurų.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Į kompanijos „Thomson Reuters“ sudarytą daugiausiai cituojamų mokslininkų reitingą pateko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos technologijos ir vadybos katedros profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas. Į prestižinių mokslininkų sąrašą Lietuvos aukštosios mokyklos atstovo pavardė įtraukta pirmą kartą.

Pasaulio įtakingiausių mokslininkų sąraše – daugiau nei 3 tūkst. pavardžių, kurios suskirstytos pagal 21 mokslininkų veiklos sritį: inžineriją, kosmoso technologijas, mikrobiologiją, ekonomiką ir verslą, kompiuterių mokslus, biologiją bei kitas. VGTU profesorius E. K. Zavadskas pateko į pasaulinį inžinerijos reitingą: jo pavardė įrašyta tarp 187 pasaulinės reikšmės inžinerijos mokslininkų.

„Šis įvertinimas dar vienas įrodymas, leidžiantis pateisinti prestižinio ir tarptautinio universiteto vardą: mūsų mokslo pasiekimai ir jų rezultatų sklaida garsina ne tik VGTU, bet ir Lietuvą“, – tikino prof. habil. dr. E. K. Zavadskas.

Šiemet „Thomson Reuters“ pakeitė daugiausiai cituojamų mokslininkų reitingo sudarymo metodologiją.

Atskirų sričių mokslininkų reitingų dydis priklauso nuo visos mokslininkų populiacijos konkrečioje srityje – įtraukti tik 1 proc. dažniausiai cituojamų.  Dėmesį įtakingiausio mokslininkų sąrašo sudarytojai sutelkė į straipsnius, publikuotus 2002–2012 m. ir įtrauktus į „Thomson Reuters“ duomenų bazes. Be to, remtasi ne visu citatų skaičiumi, o jų įtakos, poveikio rodikliais: nauja metodika leido įvertinti skirtingų laikmečių žurnalų žymumą, svarbą, įtaką.

„Thompson Reuters“ pateiktas dažniausiai cituojamų mokslininkų sąrašas yra svarus kriterijus, sudarant prestižiniais laikomus Šanchajaus Jiao Tong geriausių universitetų reitingus. Į juos įtraukiamas ir dirbančių ar pabaigusių universitetą Nobelio laureatų skaičius, kiti reikšmingi rodikliai.