Susisiekimo ministerija kartu su nepriklausomais konsultantais išanalizavusi teisines ir finansines galimybes pateikė pasiūlymus Vyriausybei steigti naują transporto sektoriaus įmonių grupę. Tokiai įmonių grupei valdyti siūloma steigti kontroliuojančiąją akcinę bendrovę, kurios 100 proc. akcijų priklausytų valstybei, o jas patikėjimo teise valdytų Susisiekimo ministerija.

Šie pasiūlymai parengti pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance" („Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse") rekomenduojamas valstybės įmonių valdymo gaires, Nasdaq OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą ir pažangiausią tarptautinę bei nacionalinę praktiką.

„Toks struktūrinis pertvarkymas turėtų teigiamos įtakos visam šalies transporto sektoriui - būtų sudarytos palankesnės sąlygos didinti įmonių veiklos efektyvumą, ilgalaikę jų vertę ir siekti didesnės akcininko - valstybės - investuoto kapitalo grąžos", - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak ministro, įmonių grupėje veikiančioms valstybės įmonėms būtų sudaromos lankstesnės finansavimo ne valstybės biudžeto lėšomis galimybės, taikant korporatyvinio valdymo principus grupėje būtų įdiegta vienoda valdymo ir kontrolės sistema. Tai leistų supaprastinti Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai priskirtų valstybės įmonių valdymą ir padaryti jį efektyvesnį.

Naujoji įmonių grupė būtų valdoma vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, o ne šiuo metu galiojančiais sektoriniais teisės aktais. Pirmame jos kūrimo etape į šią įmonių grupę būtų įneštos ministerijos valdymo sričiai priskirtų akcinių bendrovių akcijos.

Svarbu tai, kad Susisiekimo ministerija nebus tiesioginiu įmonių valdytoju - transporto sektoriaus įmonių grupę valdys profesionalūs vadybininkai. Taip bus depolitizuotas ministerijos, kaip pagrindinės tokių įmonių politikos formuotojos, vaidmuo įmonių veikloje.

Struktūrinės pertvarkos metu į vieną grupę galėtų būti jungiamos tiek ministerijos valdymo sričiai priskirtos akcinės bendrovės, tiek ir kitos įmonės, kai tam bus pritaikyta įstatymų bazė. Pakeitus tokių valstybės įmonių juridinį statusą, šios taip pat turėtų tapti minėtos įmonių grupės dalimi.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su 18 stambiausių Norvegijos verslo įmonių ir investicinių fondų vadovų aptarė investicinį klimatą ir verslo kūrimo sąlygas mūsų šalyje.

Prezidentės teigimu, Lietuvą ir Norvegiją sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Tai, kad Lietuvos ir Norvegijos prekybos apyvarta per paskutinius ketverius metus išaugo 72 proc., yra geriausias įrodymas, kad ši šalis vertina Lietuvą kaip patikimą partnerę.

„Pastaruosius ketverius metus Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje. Nuolat didėjančios užsienio investicijos mūsų šalyje įrodo, kad gebame gerinti verslo sąlygas ir kad pasitikėjimas Lietuva akivaizdžiai auga", – sakė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, gerus Lietuvos ir Norvegijos ekonominius santykius įtvirtina ir bendradarbiavimas energetikos sektoriuje. Mūsų šalies energetinės nepriklausomybės simboliu vadinamas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas-saugykla buvo pastatytas ir išnuomotas Lietuvai norvegiško kapitalo įmonės „Hoegh LNG". Be to, dar vasarą buvo pasirašyta suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutartis su Norvegijos kompanija „Statoil". Ši sutartis ne tik užtikrins nuolatinį terminalo veikimą, bet ir garantuos nepertraukiamą alternatyvų dujų importo šaltinį.

Norvegija pirmauja pagal investicinių projektų skaičių Lietuvoje 2010–2014 m. ir yra penkta pagal dydį užsienio investuotoja mūsų šalyje. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos ir Norvegijos prekybos apyvarta siekė daugiau kaip 2 milijardus litų.

Po susitikimo su Prezidente Norvegijos verslininkai susitiks su Lietuvos banko, vertybinių popierių biržos „NASDAQ OMX Vilnius", „Investuok Lietuvoje" atstovais.

Lietuvos finansų rinkos specialistai artimiausią pusmetį geriausias perspektyvas piešia Šiaulių banko, "Grigiškių" ir Vilkyškių pieninės akcijoms, o atsikratyti pirmiausia siūlo nelikvidžiausiomis biržos bendrovėmis, rašo "Verslo žinios".

"Verslo žinios" šių metų kovo 26-31 dienomis apklausė 20 Lietuvos finansų specialistų, kurių aprašyta pateikti nuomonę, kurias "Nasdaq OMX Vilniaus" biržos akcijas per artimiausius 6 mėnesius verta pirkti, kurias - parduoti, o kurias - tiesiog laikyti. Taip pat buvo paprašyta pateikti trumpą komentarą apie kiekvieną įmonę.

Aiškus apklausos lyderis buvo Šiaulių bankas, jis surinkęs net 13 rekomendacijų pirkti, 2 - laikyti ir nei vieno siūlymo banko akcijas parduoti. Finansų specialistai laukia ryškaus banko rezultatų pagerėjimo, mat turi pagaliau išryškėti Ūkio banko perėmimo pasekmės. Antroje ir trečioje vietoje, turėdamos 11 rekomendacijų pirkti, liko "Grigiškės" ir Vilkyškių pieninė.

Apklausos autsaiderė buvo "Lietuvos jūrų laivininkystė", ji surinko 15 rekomendacijų parduoti. Be jos, "nemėgstamiausiųjų" sąrašo viršuje buvo "Dvarčionių keramika" ir "Gubernija". Pagrindinės priežastys, dėl kurių finansų specialistai daugiausia siūlė šių bendrovių akcijas parduoti, buvo mažas akcijų likvidumas ir prasti bendrovių rezultatai.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas, pernai uždirbęs 10,727 mln. litų grynojo audituoto pelno, dividendų mokėti neketina, tačiau iš savo lėšų akcinį kapitalą ketina padidinti 20 mln. litų iki 270 mln. litų.

Dėl tokio banko valdybos siūlymo bus sprendžiama kovo 28 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime, per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. 

Šiaulių banko akcininkai, įvertintus iš anksčiau turimą pelną, susirinkime iš viso spręs dėl 35,244 mln. litų pelno paskirstymo. Į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą numatoma skirti 1,762 mln. litų, o 33,482 mln. litų siūloma palikti nepaskirstytus.

Pernai Šiaulių bankas dividendams mokėti skyrė 1,174 mln. litų, arba po 0,5 cento akcijai, taip pat išmokėjo 106 tūkst. litų tantjemų. 2012-aisiais Šiaulių bankas dividendų ir tantjemų nemokėjo.

Šiaulių banko akcinį kapitalą didinti siūloma iš kapitalo rezervo (emisinio skirtumo), išleidžiamas akcijas nemokamai paskirstant akcininkams proporcingai jų turimų akcijų bendrai nominaliai vertei. Paskutinį kartą bankas akcinį kapitalą didino pernai gegužę, kai taip pat panaudodamas savo kapitalo rezervą išleido 15,142 mln. litų akcijų emisiją, ją nemokamai paskirstant akcininkams.

Auditas nepakeitė Šiaulių banko ir jo grupės praėjusių metų veiklos rezultatų. Banko grynasis pelnas pernai buvo 27,9 proc. mažesnis nei 2012 metais, tuo tarpu grupės pelnas padidėjo 41 proc. iki 18,517 mln. litų, iš kurių banko akcininkams tenka 18,424 mln. litų.

2013 metų pabaigoje 19,57 proc. Šiaulių banko akcijų valdė ERPB, 6,24 proc. - Gintaras Kateiva. Tarpusavyje susijusių akcininkų grupė praėjusių metų pabaigoje kartu valdė 42,93 proc. Šiaulių banko akcinio kapitalo.

Šiaulių banko akcijos kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame sąraše.

Integruota žemės ūkio investicijų bendrovė "Linas Agro Group" per šešis šių finansinių metų mėnesius uždirbo 35,587 mln. litų - 1,9 karto mažiau nei tuo pat pernai, kai jis buvo 68,545 mln. litų.

Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per pusmetį sumažėjo 10,7 proc. iki 1,002 mlrd. litų, teigiama "Linas Agro Group" šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Įmonės finansiniai metai prasidėjo 2013-ųjų liepos mėnesį ir baigiasi 2014 metų birželį.

"Pagrindinės priežastys, nulėmusios veiklos pajamų sumažėjimą, buvo parduotų produktų kiekių bei kainų lygio sumažėjimas", - teigiama "Linas Agro Group" pranešime.

Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus sumažėjo 45 proc. iki 50,262 mln. litų, EBITDA marža buvo 5 proc. (8 proc.).

Grupės pajamos Lietuvoje sumažėjo 1,9 proc. iki 277,445 mln. litų, Skandinavijos šalyse - 17,7 proc. iki 187,222 mln. litų, kitose Europos šalyse - padidėjo 2,9 proc. iki 263,213 mln. litų, NVS šalyse - 22 proc. iki 17,302 mln. litų. Pardavimai Azijoje smuko 28 proc. iki 233,791 mln. litų, Afrikoje augo 39 proc. iki 23,377 mln. litų.

Per pusmetį grupė išleido 14,3 mln. litų kitų įmonių akcijų įsigijimui.

Praėjusių metų pabaigoje grupėje dirbo 1703 darbuotojai (2012-ųjų pabaigoje - 752).

55,23 proc. Linas Agro Group" akcijų 2012-ųjų pabaigoje valdė Danijos bendrovė "Akola", 10,73 proc. - Darius Zubas, 9,17 proc. - Švedijos SEB, 6,64 proc. - Estijos "Swedbank" klientai.

"Linas Agro Group" akcijos kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomo Šiaulių banko iš žlugusio Ūkio banko perimtų nekilnojamojo turto plėtros, lizingo ir gyvybės draudimo įmonių vertė 2013 metų pabaigoje buvo 294,544 mln. litų.

Šių bendrovių, kurias Šiaulių bankas laiko pardavimui skirtomis antrinėmis įmonėmis, turtas gruodžio pabaigoje siekė 387,164 mln. litų, o jiems priskirti įsipareigojimai - 92,62 mln. litų, nurodoma Šiaulių banko 2013 metų veiklos ataskaitoje.

Šiaulių banko perimtų vienuolikos nekilnojamojo turto plėtros bendrovių turtas praėjusių metų pabaigoje siekė 131,235 mln. litų, o įsipareigojimai - 21,45 mln. litų. Gyvybės draudimo bendrovės "Bonum Publicum" ir įmonės "Ūkio banko lizingas" turto vertė gruodžio pabaigoje buvo 255,929 mln. litų, įsipareigojimai - 71,17 mln. litų.

Ataskaitoje nurodoma, kad Šiaulių banko perimtos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės nuo jų įsigijo šių metų kovo 3 dieną iki 2013-ųjų pabaigos kartu patyrė 973 tūkst. litų nuostolių, tuo tarpu "Bonum Publicum" ir "Ūkio banko lizingas" kartu uždirbo 18,19 mln. litų pelno.

Šiaulių bankas pagal vasario 23 dieną pasirašytą sutartį kovo 3 dieną perėmė 2,728 mlrd. litų vertės Ūkio banko apdraustų indėlių ir 1,798 mlrd. litų vertės turto, o "Indėlių ir investicijų draudimas" padengė 930,3 mln. litų skirtumą. Šiaulių bankas iš Ūkio banko perėmė 366,665 mln. litų vertės pinigų ir jų ekvivalentų, 586,408 mln. litų vertės vertybinių popierių, 652,23 mln. litų vertės paskolų, 154,1 mln. litų vertės antrinių įmonių, 38,203 mln. litų vertės kito turto.

Parduodamam nekilnojamojo turto įmonių portfeliui priskirtos bendrovės "Eastern Europe Development Fund", "Sporto klubų investicijos", "Trade Project", "Investicinio turto valdymas", "ŽSA 1", ŽSA 2", "ŽSA 3", "ŽSA 4" ir "ŽSA 5". "ŽSA" įmonės kartu valdo 100 proc. bendrovės "Žalgirio sporto arena" akcijų, o pastarajai priklauso 100 proc. bendrovės "Nacionalinis futbolo stadionas" akcijų.

Šiaulių banko akcijos kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Kovo 3 dieną, pirmadienį, prasidės oficialus bendrovės "Klaipėdos baldai" akcijų supirkimo siūlymas, kurio metu "SBA Furniture Group" už "Klaipėdos baldų" akciją mokės 2,83 euro. Siūlymas galios 30 kalendorinių dienų.

Vasario 25 dieną Lietuvos bankas patvirtino UAB "SBA Furniture Group" pateiktą AB "Klaipėdos baldai" akcijų supirkimo oficialaus siūlymo cirkuliarą. Supirkti bendrovės akcijas buvo nuspręsta po to, kai 2014 m. sausio 30 dieną įvykusiame "Klaipėdos baldų" visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintas siūlymas išbraukti bendrovės akcijas iš "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos.

Kiekvienas "Klaipėdos baldų" akcininkas, norintis parduoti akcijas oficialaus siūlymo sąlygomis, turi kreiptis į savo finansų maklerį ar vertybinių popierių sąskaitos, kurioje yra apskaitomos akcininkui priklausančios bendrovės akcijos, tvarkytoją, arba į artimiausią AB SEB banko, kuris yra įgaliotas "Klaipėdos baldų" akcijų apskaitos tvarkytojas, klientų aptarnavimo padalinį ir pateikti jam akcijų pardavimo pavedimą.

"Sprendimas išbraukti "Klaipėdos baldų" akcijas iš vertybinių popierių biržos buvo priimtas atsižvelgiant į mažą biržoje cirkuliuojančių bendrovės akcijų skaičių ir neaktyvią prekybą jomis. Įmonė šiuo metu iš esmės neturi poreikio pritraukti papildomų lėšų biržoje, tad dėl akcijų listingavimo, manome, ji tik patiria papildomas išlaidas", - sako didžiausio bendrovės akcininko "SBA Furniture Group" vadovas Egidijus Valentinavičius.

Už 1 lito nominalo "Klaipėdos baldų" akciją oficialaus supirkimo metu bus siūloma 2,83 euro (9,77 Lt) - beveik 50 proc. daugiau nei 6 mėnesių vidutinė rinkos kaina biržoje iki viešo paskelbimo apie ketinimą išbraukti įmonės akcijas iš biržos prekybos sąrašų ir nebesiūlyti jų viešai.

Nustatant oficialaus siūlymo "Klaipėdos baldų" akcijos kainą buvo atsižvelgta į sandorį su Liuksemburge registruotu Baltijos šalyse investuojančiu "KJK Fund SICAV - SIF", kurio metu "SBA Furniture Group"  įsigijo 5,036 proc. "Klaipėdos baldų" akcijų.

"Smulkiesiems akcininkams pasiūlėme tokią pačią kainą, kaip ir investiciniam fondui, todėl per metus "Klaipėdos baldų" akcijų vertė išaugo daugiau nei dvigubai", - sako E.Valentinavičius.

Finansų ministerija jos valdomam energetikos įmonių holdingui "Lietuvos energija" perdavė valdyti valstybei priklausantį 17,7 proc. bendrovės "Lietuvos dujos" akcijų paketą.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tai atlikta, įgyvendinant trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo bei Lietuvos gamtinių dujų įstatymo reikalavimus atskirti gamtinių dujų perdavimą ir jų gavybos bei tiekimo veiklas.

"Mes nuosekliai einame į Lietuvos energetinio saugumo stiprinimą",- sakė R.Šadžius.

Finansų ministerija nusprendė padidinti "Lietuvos energijos" įstatinį kapitalą 112,7 mln. litų, o naujas akcijas įsigis ministerija apmokės nepiniginiu įnašu - valstybei priklausančiomis "Lietuvos dujų" akcijomis, pranešė ministerija.

"Lietuvos dujos" per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą pranešė, jog akcijos perduotos penktadienį.

"Lietuvos energijos" įstatinis kapitalas didinamas nuo 4,067 mlrd. litų iki 4,18 mlrd. litų, naujų akcijų nominali vertė ir emisijos kaina - 1 litas. "Lietuvos dujų" 17,7 proc. akcijų paketo vertė nustatyta, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir yra lygi vidutinei svertinei 6 mėnesių rinkos kainai - 112,685 mln. litų.

Vyriausybė vasario 12 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdomos "Amber Grid" akcijos perduodamos Energetikos ministerijos valdomai bendrovei "Epso-G", o "Lietuvos dujų" akcijos - Finansų ministerijai.

Ši pertvarka sutvarko valstybės įmonių valdymą - jis atitiks trečiojo ES energetikos paketą bei gamtinių dujų įstatymą, o iki spalio 31 dienos tą turi padaryti likę "Lietuvos dujų" ir "Amber Grid" akcininkai. Numatoma, kad Rusijos dujų koncernas "Gazprom" ir Vokietijos "E.ON Ruhrgas International" iki lapkričio turi pasitraukti iš "Amber Grid" valdymo.

Lietuvos dujų sektoriuje pritaikomas toks pat modelis, kaip ir elektros sektoriuje, kai pernai buvo atskirta veiklų priežiūra grupėje "Lietuvos energija", jos akcijas perdavus Finansų ministerijai, o Energetikos ministerijai liko tik perdavimo veikla, kurią vykdo bendrovė "Litgrid".

Nuo ketvirtadienio euras Baltijos rinkoje bus naudojamas kaip vieninga čia kotiruojamų akcijų prekybos ir atsiskaitymų valiuta. Latvijai tapus 18-a euro zonos nare nuo š.m. sausio 1 dienos, NASDAQ OMX Riga ir Latvijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas sėkmingai įdiegė eurą kaip šalies vertybinių popierių rinkos valiutą.

„Latvijai prisijungus prie euro zonos, pasiekėme ilgalaikį tikslą ir NASDAQ OMX Baltijos rinkoje turime vieną prekybos ir atsiskaitymų valiutą", - sako Arminta Saladžienė, NASDAQ OMX Baltijos rinkos vadovė. - Tai dar vienas svarbus žingsnis integruojant Baltijos šalių rinkas tam, kad mūsų regionas taptų patrauklesnis tarptautiniams bei vietiniams investuotojams“.

Vieningos prekybos ir atsiskaitymų valiutos, pažangiausių prekybos sistemų INET ir GENIUM INET, bendros Baltijos narystės, suvienodintų prekybos taisyklių ir rinkos modelio bei tarptautinių atsiskaitymų ryšių dėka, rinkos dalyviams ir investuotojams yra patogiau, pigiau ir patraukliau prekiauti vertybiniais popieriais Baltijos rinkoje.

„Latvijos prisijungimas prie euro zonos bus naudingas šaliai ir mūsų kapitalo rinkai“, - sako  Daiga Auziņa-Melalksne, NASDAQ OMX Baltijos rinkos vertybinių popierių biržų paslaugų padalinio vadovė. – Euras sumažins prekybos vertybiniais popieriais tarp šalių išlaidas. Tikimės, kad įdiegus vieną iš pagrindinių tarptautinių valiutų, kuri yra plačiai naudojama pasaulio finansų rinkose, Baltijos rinka taps mažiau rizikinga ir efektyvesnė, o visa tai atneš naudos visiems rinkos dalyviams“.

Estijoje euras naudojamas kaip vertybinių popierių prekybos valiuta nuo 2002 metų, o atsiskaitymų – nuo 2011 metų, kai Estija įsivedė eurą. Lietuvoje euras kaip prekybos ir atsiskaitymų už vertybinius popierius valiuta pradėta naudoti 2010 metais. Lietuva planuoja nuo 2015 metų prisijungti prie euro zonos.

"Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame vienerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 154 dienos, papildymo aukcione iždo vekselių išplatinta už 90 mln. litų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,265 procento.

Ši VVP emisija pradėta platinti balandžio 15 dieną, jos papildymo aukcione spalio 14 dieną iždo vekselių parduota už 120 mln. litų, vidutinės palūkanos buvo 0,287 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 420 mln. litų.

Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo 0,245 proc., patvirtinta didžiausia - 0,275 procento.

Aukcione VVP paklausa siekė 225,111 mln. litų, iš jų 220,34 mln. litų sudarė konkurenciniai pasiūlymai.

Ši VVP emisija bus išperkama 2014 metų balandžio 16 dieną.