Todėl Goro provincijoje ėmė dirbti Lietuvos žemės ūkio specialistai, kelininkai, statybininkai, kurie padėjo afganams tvarkytis, tiesti kelius, statyti tiltus. Taip buvo siekiama sukurti kuo didesnę naudą Afganistano gyventojams.

Viena iš šio projekto dalių – Lietuvos mokslininkų atliekami geologiniai tyrimai. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius Gediminas Motuza su prof. Sauliumi  Šliaupa dvi vasaras dirbo Afganistano Goro provincijoje. Dėl daugelį metų besitęsiančio karo geologiniai tyrimai šalyje nebuvo atliekami apie 40 metų, todėl moksliniai duomenys labai atsiliko nuo kitų kraštų, liko daug neatsakytų klausimų, kurie yra itin svarbūs sprendžiant daug platesnio regiono geologines problemas.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo patikrinti, ar Goro provincijoje esama naudingųjų iškasenų. Jų atradus būtų buvęs aiškus stimulas investicijoms, infrastruktūros gerinimui, žmonių įdarbinimui ir taip toliau“, – teigia prof. G. Motuza. Naudingųjų iškasenų buvo ieškoma tiek jau seniai aprašytuose objektuose, tiek potencialiose naujose vietovėse.

Vilniaus universiteto geologai – vieni pirmųjų mokslininkų, atlikusių tyrimus karo kankinamame Afganistane. „Mes galėjome juos vykdyti, nes sutikome šiek tiek rizikuoti, bet mūsų kariškiai labai profesionaliai mus saugojo. Jie sudarė tinkamas sąlygas, planavo maršrutus, visuomet važiuodavome su 5–6 šarvuočiais, apsidrausdami, su apsauga iš oro. Kasdien važiuoti negalėdavome, tai priklausydavo ir nuo karinės padėties, ir nuo kariškių galimybių mus lydėti – kartu vykdavo 10–15 žmonių, visa tai reikėdavo suorganizuoti“, – apie lauko darbų sąlygas pasakojo geologas.

Apsivilkę sunkias, apie 10 kilogramų sveriančias neperšaunamas liemenes, varginant 35 laipsnių karščiui, trijų kilometrų aukštyje mokslininkai praleido ne vieną dieną. Kelionės metu VU tyrėjams teko nuvažiuoti per tūkstantį kilometrų. „Važiuodami žiūrėdavome, kur mums reikėtų sustoti, ką vertėtų patikrinti, ir per radiją pranešdavome vadui, kuris nuspręsdavo, ar toje vietoje galima sustoti, ar ne. Tačiau net gavus leidimą sustoti, tekdavo dirbti labai greitai – ištirti, aprašyti, nufotografuoti ir paimti mėginius“, – prisiminė G. Motuza.

Mokslininkams pavyko aptikti chromo rūdos, šiek tiek aukso, jaspio, juodojo ir geltonojo marmuro apraiškų. Pasak geologo, tai yra tokios medžiagos, kurias galima išgauti naudojantis paprastomis priemonėmis, nereikalaujančiomis investicijų – žmonės gali patys užsiimti jų išgavimu, panaudojimu ir pardavimu.

Tačiau tyrėjai norėjo daugiau išsiaiškinti ir apie Goro provincijos geologinę sandarą. „Mums pavyko surinkti medžiagos, kuri įdomi moksliniu požiūriu – ji leidžia kitaip pažiūrėti į Goro provincijos geologiją, Afganistano plutos susidarymą, jos istoriją, evoliuciją, raidą. Tam skirti ir mūsų straipsniai“, – pasakojo mokslininkas.

Bendradarbiaudami su JAV geologijos tarnyba ir Australijos universitetu Kamberoje, padėjusiais nustatyti vulkaninių uolienų ir granito intruzijų amžių, Lietuvos mokslininkai paskelbė du mokslinius straipsnius:  „Supracrustal Suite of the Precambrian Crystalline Crust in the Ghor Province of Central Afghanistan“  ir  „Paleogene Volcanism in Central Afghanistan: Possible far-field effect of the India-Eurasia collision“.

Pirmajame apibūdinamas senojo pamato plutos Goro provincijoje susidarymas, kuris leido pagrįsti dviejų skirtingais laikytų struktūrinių blokų sandaros bei raidos bendrumą ir jų kilmę iš Gondvanos paleožemyno.

Antrame straipsnyje teigiama, kad Indijos plokštė, paleogene susidūrusi su Eurazija, sukėlė jos pakraščio blokų slinkimą į šalis per šimtus kilometrų. Dėl to Centriniame Afganistane susidarė regioninių lūžių sistemos, grabeno tipo įdubos, vyko intruzinis magmatizmas ir vulkanizmas, kurio dariniai ir buvo tyrimų objektas ir informacijos šaltinis. Nustačius uolienų amžių patikslintas ir Indijos–Eurazijos kolizijos pradžios laikas.

Jis aptinkamas įvairiuose geologiniuose sluoksniuose, tačiau praktinę reikšmę turi tik arčiausiai žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys klodai. Dolomitas išgaunamas tik atviruose kasiniuose – karjeruose. Visi ištyrinėti telkiniai ir prognoziniai plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonuose.

Leidimus naudoti dolomito išteklius turi aštuonios įmonės, o gavyba užsiima penkios iš jų. Daugiausia šių išteklių yra Pakruojo rajone. Jis kasamas Petrašiūnų II, Klovainių ir Krivaičių telkiniuose. Joniškio rajone eksploatuojamas Skaistgirio telkinys. Rokiškio rajone baigiamas parengti naudoti Čedasų telkinys. Dar nepradėti eksploatuoti Narbučių (Akmenės r.), Margių ir Petrašiūnų III (Pakruojo r.) telkiniai.

Dolomitas naudojamas skaldai, apdailos plokštėms, statybiniam akmeniui, mineralinei vatai gaminti, rūgščiai dirvai kalkinti. Jis taip pat gali būti naudojamas kalkių, romancemento, stiklo gamybai, metalurgijoje, metalinio magnio išgavimui.

95 naudingųjų iškasenų telkiniai papildyti naujais geologinės žvalgybos duomenimis. Dėl žemės naudojimo apribojimų ir kitų veiksnių pernai, palyginti su 2015-aisiais, naujų telkinių išžvalgyta mažiau.

Pernai Žemės gelmių registre įregistruoti 1107 nauji geologinių tyrimų – inžinerinių geologinių, ekogeologinių, žemės gelmių monitoringo, geologinio kartografavimo ir kt. – darbai. Jų dėka gaunama naujų duomenų apie žemės gelmių savybes, kokybę, išteklius ir procesus.

Registras papildytas ir 1523 naujai išgręžtų vandens gavybos gręžinių duomenimis, o 53 gręžiniai iš jo išregistruoti. Gręžiniai – patikimiausias būdas apsirūpinti geros kokybės vandeniu. Jie registruojami tam, kad jų naudotojai galėtų saugiai išgauti reikiamą vandens kiekį, žemės gelmės būtų apsaugotos nuo taršos ir būtų gaunama geologinė informacija valstybės bei kitų naudotojų reikmėms.

Registre per praėjusius metus taip pat įregistruotos 187 geoterminių gręžinių sistemos. Iš viso į jį įrašytos 288 tokios sistemos.

Karjerai – vienintelis būdas išgauti svarbias naudingąsias medžiagas. Šiuo metu eksploatuojami 475 telkiniai. Lietuvoje naudingosios iškasenos išgaunamos tik atviruoju būdu.

Aplinkos ministras rugpjūčio 2 d. patvirtino naujos redakcijos Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašą. Juo nustatytos naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolę vykdančių institucijų – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos – pareigos atliekant karjerų patikrinimus.

Geologams šiemet atlikus patikrinimus nustatyti daugiausia smulkūs pažeidimai: karjerai neaptverti, teritorija atvira pašaliniams asmenims, kasimo technika neleistinoje vietoje ir pan. Tačiau specialistai teigia prisimenantys ir ne vieną atvejį, kai įmonės iškasa daugiau naudingųjų išteklių negu nustatyta leidime, kasa gilesniuose sluoksniuose arba nuslepia tikruosius iškastų valstybinių gamtos išteklių kiekius.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą už pastaruosius veiksmus įmonės būtų baudžiamos itin griežtai – naujajame Aplinkos apsaugos įstatyme už neteisėtą naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir žemės gelmių ertmių naudojimą juridiniams asmenims numatytos baudos net iki 40000 eurų.

"Smėlio ir ypač žvyro ištekliai Lietuvoje yra išžvalgyti iki 1990 metų, jau beveik išsekę, o naujų žvalgymų mastas mažutis, nors tikrai turime gana daug ir smėlio, ir žvyro klodų, tik bėda, kad šiais ištekliais keblu naudotis", - sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Bendrovės "Kelprojektas" kasybos projektavimo grupės vadovas Tadas Survila teigia, kad geriausi anksčiau išžvalgyti Lietuvos smėlio ir žvyro telkiniai jau seniai išsidalyti. Pasak jo, įmonė per metus gauna apie 20 užsakymų žvalgyti naujus plotus ir įvertinti jų išteklius bei parengti eksploatavimo planus, tačiau tai daugiausia nedideli plotai greta jau veikiančių karjerų.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje.

Didžioji šių naudingųjų išteklių dalis – iki 90 proc. – panaudojama kaip žaliava fosforo druskoms ir trąšoms gaminti, kita dalis – juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, stiklo ir keramikos gamyboje.

Lietuvoje kol kas rasti du smūginiai krateriai, susiformavę, kai meteoritai atsitrenkė į Žemės paviršių. Tai Veprių krateris Ukmergės rajone bei Mizarų krateris prie Druskininkų, sako Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis geofizikas Rokas Zamžickas. „Mizarų krateryje netgi buvo tiriamas galimas deimantų susidarymas, nes stambesniuose krateriuose, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, jie gali susidaryti. [...] O tokiuose stambiuose krateriuose, kaip Pietų Afrikos Respublikoje, yra gausybė iškasenų: platinos, aukso, deimantų telkinių“, – pasakoja jis.

Šiuo metu pasaulyje rasta iki 200 smūginių kraterių. Prieš keletą metų mokslininkai Grenlandijoje aptiko seniausią ir didžiausią smūginį kraterį, kurio skersmuo siekia 600 kilometrų. Tačiau, kaip teigia R. Zamžickas, tirti kraterius, kurie užima didesnę teritoriją nei visa Lietuva, yra labai sunku.

– Šiuo metu atliekate tyrimą apie meteoritinius kraterius Lietuvos teritorijoje. Kaip atsirado smūginiai krateriai?

– Žemės paviršiuje atrasta apie 200 smūginių kraterių. Jie yra įvairaus dydžio, jų skersmuo – nuo kelių dešimčių metrų iki kelių kilometrų, amžius taip pat įvairus – nuo kelių tūkstančių iki kelių milijardų metų. Vienas didžiausių kraterių pasaulyje – Vredeforto krateris Pietų Afrikos Respublikoje. Jo skersmuo – net 300 km, amžius – apie 2 mlrd. metų. Krateriais nusėta visa Žemė, tik jie ne taip gerai matomi, nes Žemę veikia vėlesni procesai, tokie kaip denudacija ir erozija. Mėnulyje, kuris visas nusėtas smūginiais krateriais, tokie stiprūs procesai neveikia, todėl krateriai puikiai matomi.

– Jūs tiriate kraterius, atsiradusius kvartero laikotarpiu. Kada šis laikotarpis prasidėjo ir kuo jis ypatingas?

– Kvartero laikotarpis prasidėjo daugiau nei prieš 2 mln. metų ir tęsiasi iki šiol, dabar yra holoceno epocha. Kvarteras – jauniausias laikotarpis, kai vyko paskutiniai procesai, tad visa Lietuvos teritorija padengta kvartero nuosėdomis. Labiausiai Žemės paviršių paveikė paskutiniai apledėjimai, Lietuvos teritoriją buvo padengę bent jau šeši. Jie suformavo mūsų reljefą, tarkim, ežeriukus, kalvas, lėmė pagrindinius žvyro telkinius, iš Skandinavijos buvo atvilkti visi rieduliai ir pan.

– Kaip nustatoma, kad tam tikra vieta yra meteoritinis krateris?

– Ginčytinų objektų yra labai daug. Lietuvoje daug ežeriukų, kurie taisyklingos apvalios formos ir tikrai primena kraterį. Dalis kraterių, kaip minėjau, paveikti ledynmečio procesų, todėl tyrimo metodų yra daug. Žiemą mes važiuojame ant ledo, imame dugno nuosėdų, tarkim, sapropelio, pavyzdžius. O tirdami sapropelį galime nustatyti žiedadulkių amžių ir kada pradėjo klotis nuosėdos. Šitaip galime pasakyti, ar tas darinys krateriukas, ar ledynmečio ežeriukas. Remtis ledynų laikotarpiu svarbu. Tarkim, pagal žiedadulkes nustatoma, kad kraterio amžius siekia 1 000 metų. Kadangi tuo metu apledėjimo nebuvo, todėl tai negali būti ledyninis darinys.

Vienas mūsų tiriamų objektų yra Kaukinės ežeriukas, jo gylis siekia 15 m. Specialiu įrankiu, vadinamuoju šaukštu, mes pasiimame dugno nuosėdų – sapropelio, paskui jas specialiais metodais apdorojame. Tada mikroskopu galima tirti žiedadulkes ir tiksliau nustatyti amžių bei kada susidarė nuosėdos. Yra ir papildomų geofizinių metodų – mes taikome elektrinę tomografiją. Tada galime patikrinti dar vieną kraterių bruožą – pylimuką: spėti, ar pylimukas yra sujauktas, kokia jo struktūra ir pan.

– Kodėl kai kurių kraterių nebematome?

– Jie yra paveikti geologinių procesų, pavyzdžiui, ledynų. Tarkim, krateris susiformavo paviršiuje, o paskui ledynai jį užlygino. Taip pat veikia ir įvairūs vėlesni procesai – mažesni krateriukai galėjo būti sulyginti ar kažkaip kitaip pakeisti pačių žmonių. Todėl juos tikrai sunku pamatyti, bet net neabejojama, kad Lietuvoje jų yra. Sakykim, Estijoje paviršinių kvartero kraterių, lankomų turistų, nemažai.

– Kokių naudingųjų iškasenų galima atrasti tose vietose, kur yra arba buvo krateris?

– Lietuvoje surasti du stambūs, po nuosėdine danga palaidoti smūginiai krateriai – Veprių ir Mizarų. Mizarų kraterį dengia 300 m storio nuosėdinė danga, jo paviršiuje nematyti, šalia yra Druskininkų miestas, o paviršiuje tiesiog matoma lyguma. Pirmiausia gravitacinio lauko žemėlapyje buvo pastebėta neigiama anomalija, ji buvo pragręžta ir pamatyta, kad kristalinis pamatas yra ne 300 m gylyje, kaip turėtų būti ir kaip yra aplink esančiuose gręžiniuose, o daugiau nei 500 m gylyje. Mizarų krateryje netgi buvo tiriamas galimas deimantų susidarymas, nes stambesniuose krateriuose, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, jie gali susidaryti. O kvarteriniai krateriukai daugiausia gali būti turistiniai objektai. Tokiuose stambiuose krateriuose, kaip Pietų Afrikos Respublikoje, yra gausybė iškasenų: platinos, aukso, deimantų telkinių. Interpretuodami seisminius duomenis, Lietuvos naftininkai neseniai atrado dar vieną palaidotą kraterį, bet, kad sužinotume, ar tas krateris egzistuoja, būtina gręžti.

– Kur šiuo metu atliekate tyrimus ir kodėl įtariate, kad ten gali būti smūginių kraterių?

– Ši tema gvildenama apie 10 metų. Geologai aptiko tam tikrų „įtartinų“ struktūrų, kurias reikėtų patikrinti. Taip pat mums rašo žmonės, manantys, kad prie jų gali smūginis krateris. Kiti galvoja atradę meteorito gabaliuką ir prašo padėti išsiaiškinti. Tiriamų objektų (kaupiami pirminiai duomenys) yra Kaišiadorių, Tauragės rajone, Utenos, Molėtų apylinkėse, Aukštadvario regioniniame parke ir kitur.

– Galbūt kažką įdomaus jau sužinojote?

– Vienareikšmiškai kažko teigti, remdamiesi pirminiais duomenimis, negalime. Tačiau apie senesnius kraterius galiu kalbėti. Tiriant Mizarų smūginį kraterį ir dar kartą peržiūrint gręžinius (t. y. uolienų pavyzdžius, kerną), buvo aptikta gyvybės pėdsakų – mes nustatėme, kad tai anglingos dalelės. Jei nustatytume, kad tai tikrai kažkokios fosilijos, jos galėtų būti pirmieji gyvybės požymiai – seniausios fosilijos, rastos Lietuvoje. Turime ir įvairių nuotraukų, atliktų skenuojant elektronų mikroskopu, todėl jas tirsime daugiau. Krateriai – tokie objektai, kuriuos sunku aptikti, bet jų tikrai yra gerokai daugiau. Tarkim, įtariama, kad pasaulyje yra 500 km skersmens ir stambesnių struktūrų, tiesiog jas labai sunku tirti. Įsivaizduokite, kad struktūros dydis toks, kaip visa Lietuvos teritorija. Ji geriausiai matoma iš kosmoso, bet tiksliau nustatyti ar tai krateris, ar ne, gana sunku.

– Kaip yra su Velnio duobe?

– Yra įvairių prielaidų. Kai kurie mokslininkai, taikantys skirtingas metodikas, teigia, kad tai tikrai smūginis krateris, bet kol kas tai nepatvirtinta. Su didžiaisiais krateriais, tokiais kaip Mizarų, lengviau, nes jiems taikomas tam tikras tipinis tokių struktūrų atpažinimo požymis, pavyzdžiui, centrinis kalnelis. Taip pat yra smūginio metamorfizmo požymių, kurie leidžia pagrįsti to kraterio egzistavimą. Su paviršiniais kvarteriniais krateriukais gerokai sudėtingiau, o objektų, kuriuos reikėtų tikrinti, nemažai.

– O kur žmonėms, manantiems, kad pastebėjo tokių objektų, galima kreiptis?

– Visada galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, kontaktai yra mūsų svetainėje.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis praėjusią savaitę patvirtino Žemės gelmių išteklių naudojimo planų rengimo taisykles. Jos pakeitė iki tol galiojusias Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles.

„Siekėme supaprastinti ir pagreitinti žemės gelmių naudojimo dokumentacijos tvarkymą. Dabar Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir naudingųjų iškasenų telkinio projektinės dokumentacijos parengimas vyks greičiau“, – sakė viceministrė Daiva Matonienė.

Taisyklės taikomos rengiant naudojimo planus, kuomet naudingąsias iškasenas numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo žemės paviršiaus arba plaukiojančiais įrenginiais nuo vandens paviršiaus.

Nuo šiol viename specialiojo teritorijų planavimo dokumente bus apjungiamos teritorijų planavimo, skirto suformuoti žemės sklypą naudingųjų iškasenų gavybai ir nustatyti žemės naudojimo paskirtį, procedūros su naudingųjų iškasenų gavybos projektavimo ir kasybos darbais pažeistų žemių rekultivacijos technologiniais sprendiniais.

Žemės gelmių naudojimo objektų, kuriems iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti detalieji planai, išteklių naudojimo projektai gali būti rengiami pagal iki 2014 m sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą. Ta pati nuostata neterminuotai taikytina ir tais atvejais, kai nesikeičiant naudojamo telkinio ištekliams išgauti suformuoto žemės sklypo riboms reikalinga dėl technologinių priežasčių papildyti pagal ankstesnį reglamentavimą parengto naudojimo projekto sprendinius.

Kadangi žemės gelmių naudojimo planas yra priskirtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, vadovauti šio plano rengimui turi teisę atestuotas žemės gelmių naudojimo plano vadovas. Vienas iš reikalavimų vadovo atestatui gauti yra „turėti profesinių žinių įvertinimą pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas programas“. Šios programos baigiamos rengti ir bus patvirtintos artimiausiu metu.