Gelbėtojai išskubėjo į Gedminų gatvę, kur žmonės matė neatsargiai besielgiančią mergaitę.

Kai ugniagesiai pasiekė nurodytą namą, vaiko ant palangės nebesimatė.

Gelbėtojai ištraukiamų kopėčių bokšteliu pakilo iki lango, ant kurio palangės dar neseniai sėdėjo mažylė. Jie įlipo į butą ir atrakinę duris įleido vidun policininkus.

Paaiškėjo, kad bute buvo septynerių metų mergaitė. Ji buvo palikta viena, be suaugusiųjų priežiūros.

Toliau darbo ėmėsi pareigūnai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai apie šį įvykį nepraneša, matyt, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Šį kartą nelaimės pavyko išvengti, vaikas nenukentėjo, gerai, kad praeiviai neliko abejingi.

Tėvams šis įvykis turėtų tapti pamoka.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio naktį, apie 1.13 val., į Vilniaus ligoninę iš Trakų rajono, Stanislaviškių kaimo, buvo pristatytas sužalojimus patyręs žmogus.

Dėl nosies, veido ir kaukolės lūžių jis buvo paguldytas į Žalgirio ligoninę tolimesniems tyrimams.

Nukentėjusysis paaiškino, kad vidurnaktį, apie 0.01 val. susižalojo sodybos kieme sprogus fejerverkui.

Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Pasidalijo šiurpinančiais vaizdais

Vaizdais, fiksuotais vaizdo registratoriumi 2021 metų gruodžio 28-osios vakarą, pilietiškas vyras pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Kur stovi policija Kaune“.

Prie tamsoje kone nematomo pėsčiojo nuotraukų jis paliko ir įrašą. „...ten policija nestovėjo, todėl atsirado idėja videožaidimui. Turi pusantros sekundės: per tą laiką, akinamas priešais atvažiuojančių automobilių, turi spėti pastebėti puse savo korpuso, o kartais ir visu korpusu, siauresnėje už standartinę autostradinę važiuojamąja dalimi kėblinantį tamsiai pasirėdžiusį „kėglį“ be jokių atšvaitų. Jei „kėglį“ nukirsi – iškart -50 sveikatos! Jei vis vien nukirtai, ir tavo greitis mažesnis už konvencinį 90 km/val., t. y. velkiesi ir stabdai eismą – iškart  -100 sveikatos!!! Jei taip jau nutiko, kad net 100-tu važiuodamas „kėglio“ nenukirtai – tai gal koks saldainis priklauso, – net neįsivaizduoju“.

Atgal į praeitį

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su įrašo socialiniame tinkle autoriumi, šis sakė, kad visa tai matė plente Garliava-HES, maždaug 1,3-1,6 km už Garliavos.

„Tąsyk ir giedras dangus, ir šlapias asfaltas buvo juodutėliai, ir realybėje tas pėsčiasis dėl dar didesnio savojo juodumo ir akinančių priešais atvažiuojančių automobilių šviesų kontrasto matėsi gerokai prasčiau nei atrodo nuotraukose. Ir jį pastebėjau likus gal vos penkiems metrams – kai jau buvo vėlu ką nors daryti, net jei jis ir gulėtų skersai kelio. Todėl ir vadinu jį „kėgliu“, nes žingsniuodamas važiuojamąja dalimi, žmogelis žaidžia rusišką ruletę. Gerai, kad aš važiavau pačiu savosios juostos viduriu, o būna ir tokių, kurie vengia purslų iš po priešais atvažiuojančių mašinų, ir važiuoja bemaž dešiniu kelkraščiu“, – pasakojo pilietiškas vyras.

Pats į kelnes vos nepridėjau, kai su iš tamsos iššokusia šmėkla prasilenkiau vos per sprindį...

Jis užsiminė visuomet važiuojantis su įjungtu vaizdo registratoriumi, tačiau net ir tai neapsaugojo jo nuo išgąsčio. „Pats į kelnes vos nepridėjau, kai su iš tamsos iššokusia šmėkla prasilenkiau vos per sprindį... Pėsčiojo elgesys ne papiktino, o priminė, kas dėdavosi keliuose prieš 30 metų, kai dar nebuvo jokių atšvaitų, o girtų pėsčiųjų šalikelėse naktimis šlaistėsi gerokai daugiau. Tačiau ir automobilių tada buvo mažiau, mažiau akino priešais atvažiuojantys, todėl „kėglius“ pastebėti būdavo kiek lengviau“, – teigė pašnekovas.

Sukėlė diskusiją

Įrašas su pastarąja problematika patraukė ir internautų dėmesį. Tarp komentavusiųjų įsisiūbavo arši diskusija. „Yra buvę. Atšvaitai ne visada padeda, todėl ir esi atsakingas už save ir už kitą“, – rašė Kastytis pridurdamas, kad geriausia yra dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, bet retas pėsčiasis ją turi. „Matyt, nevairuojantis esate, kad galvojate, jog vairuotojai visada viską mato kaip ereliai. Tik nevairuojantys gali taip vaikščioti. Kaip jiems negaila savęs ir vairuotojo, kad šitaip rizikuoja, galvodami: ai, pamatys, – sustabdys“, – stebėjosi Milda.

Feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

„Bet čia – graudi tiesa... Dar, nors oras geras – šiek tiek lengviau pastebėti, o kai lyja ir tokia situacija... Aš išvis už tai, kad pradėtų štampuoti bent po 100 eurų pirmą kartą pastebėtiems tokiems „kėgliams“ baudas. Ir dar už tai, kad prieš įžengdami į kelią perėjose nesugeba net suktelėti galvos, o neria iškart“, – piktinosi Mantas. „Man prieš porą metų vaikas, einantis į mokyklą, pasimaišė. Mašina priekyje spigino. Tai gerai, kad pripratęs į dešinę žvilgsnį nukreipti, kai spigina. Neužkabinau per stebuklą. Sustojau. Ėjo pana pasišvilpaudama. Sakau: ar kvaila? Atšvaitas kur? Sako: Ai, taip, turiu, kišenėje. Kai riktelėjau, kad išsitrauktų visus, kuriuos turi, tai išsitraukė“, – asmenine patirtimi dalijosi Vytautas. „Man buvo taip, kad kelio viduriu ėjo... Na, tik per delną vos nenumušiau.... Kai sustojau, tai pakeitė savo ėjimo trajektoriją arimais... Daug girtų dabar žabalioja – neužtenka elnių ar briedžių...“ – pridūrė Inga.

Aš išvis už tai, kad pradėtų štampuoti bent po 100 eurų pirmą kartą pastebėtiems tokiems „kėgliams“ baudas.

„Aš būčiau sustojęs ir jam paaiškinęs. Dar policiją iškvietęs ir parodęs turimą vaizdo medžiagą. Jei nori mirti, tai nereikia kitų nusitempti į neviltį. Džiaugiuosi, kad viskas baigėsi gerai. Bet čia mes, lietuviai, viskas mums dzin“, – piktinosi ir Arnoldas. „Sustoti negalėjau, ir nebuvo kur: man iš galo buvo kita mašina. Jei dar būčiau stabdęs ir ant šlapio asfalto būtų sumėtę – ten išvis neįsivaizduojama košė būtų užvirusi, su virtine žuvusių ir sužeistų, nes ir priešais ne viena mašina važiavo (...) Girtą nelabai paprotinsi, o čia net neuosčius aišku, kad neblaivus žirgliojo“, – aiškino įrašo autorius.

„Savižudis. O kaltas, tai vairuotojas būtų“, – svarstė dar vienas internautas. „Su vaizdo registratoriaus medžiaga vairuotojas kaltu nebūtų. Aiškiai ir šalikelė visai praeinama, o vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, pėsčiajam ja ir priklauso eiti, jei ji neužpustyta ir praeinama“, – aiškino įrašo autorius. „O kiek aišinimosi per tokį kvailį? Lai per sniegą brenda, o ne keliu sliūkina“, – piktinosi kiti.

„Tegul jis nors ir važiuojamąja dalimi sėlina, vairuotojai kaip nors susitaikys, jei pėsčiasis bus bent su atšvaitu! Dabar, kai jo nesimato, nėra galimybių nė apvažiuoti“, – pabrėžė rizikingą situaciją fiksavęs pilietiškas vyras.

„Tai reikėjo sustoti ir pasiūlyti pavežti. Nemanau, kad ir pats pėsčiasis savo noru vaikšto tokiais plentais, kurie, beje, geriau nuvalyti nei šaligatviai“, – rašė Rimantas. „Aš jį mielai būčiau pavežęs ir toliau nei jis tikėjosi, kad ir iki Klebarų, tačiau priekyje buvo transporto srautas ir „ant uodegos“ mašinėlė kabojo. Tokiomis sąlygomis bandyti sustoti siaurame kelyje paimti pakeleivį tolygu savižudybei“, – aiškino įrašo autorius.

Gali grėsti bauda

Primename, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) pažymima, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Pažymima, kad už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą numatyta atsakomybė. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. O įvykus eismo įvykiui bauda gali siekti 230 eurų.

Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, nelaimė prieš vidurdienį įvyko betvarkant išvartas.

Blaivus 1972 metais gimęs nukentėjusysis medikų nuvežtas į Jurbarko ligoninę, vėliau detalesniems tyrimams išvežtas į Kauno klinikas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimo.

Vaizdo įraše, pasidalytame socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“, matoma, kaip atvažiuojantis automobilis priekinių žibintų šviesomis apšviečia iki tol tolumoje neregimą vyrišką siluetą, stumiantį vaikišką vežimėlį. Minėtas asmuo rizikuodamas savo ir, tikėtina, kūdikio saugumu eina ne tik prieš eismą, bet ir važiuojamąja kelio dalimi.

Aptariama situacija nestokojo internautų dėmesio, laidančio kritikos strėlės į šitaip neatsakingai besielgusio vyro pusę. „Kaip be atšvaito ir jokio mirksinčio daikto? Bent telefoną pasiimtų žibintuvėlį įsijungęs“, – patarimais dalijosi Lina. „Tai šaligatvis kam skirtas? Su vaiku šitaip važiuoti keliu... Nežinau, galvoje tikriausiai – visiškas vakuumas“, – rėžė Marius. O prie diskusijos prisijungęs Laimonas nedaugžodžiavo: „Ką galiu pasakyti? Kvailas, bent vaiką pasaugotų“.

Kiti internautai pažvelgė ir į pozityviąją šios istorijos pusę, kad incidentas, laimei, praėjo be aukų, nes atvažiuojančio automobilio vairuotojas laiku pastebėjo žmogaus siluetą ir tinkamai suvaldė esamą situaciją. „Žmonės visiškai nesaugoja savęs ir jei situacija būtų pakrypusi kita linkme, būtų apkaltintas vairuotojas, kad neva lekia dideliu greičiu ir nemato pėsčiųjų“, – pabrėžė Giedrius.

O Juozas užsiminė, jog tokiais atvejais būtų geriausia šitaip neatsargiai besielgiančiam vyrui įkrėsti beržinės košės ir paaiškinti galimas tokio elgesio pasekmes. „Šaligatvių remontui skiriami dideli pinigai, bet žmonės vis tiek lenda į važiuojamąją dalį“, – stebėjosi socialiniame tinkle komentavęs Antanas.

Diskusijoje internautai taip pat ne kartą akcentavo, jog toks atvejis negali likti nuošalyje, apie jį vertėtų pranešti Vaiko teisių specialistams dėl, tikėtina, mažam vaikui suaugusio asmens sukelto pavojaus.

Su vaiku šitaip važiuoti keliu... Nežinau, galvoje tikriausiai – visiškas vakuumas.

Socialiniame tinkle patalpintą vaizdo įrašą komentavę Kauno apskrities pareigūnai pabrėžė, kad eidamas ir stumdamas vaikišką vežimėlį važiuojamąja kelio dalimi, kai greta yra šaligatvis, asmuo ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET), bet ir sukelia pavojingą situaciją eisme, rizikuodamas kitų ir savo bei vaiko gyvybe bei sveikata.

„Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, tuomet leidžiama eiti važiuojamosios dalies pakraščiu. Tačiau svarbiausia turėtų būti sveikata ir saugumas. Važiuojantis transporto priemonės vairuotojas tokiu atveju būtų priverstas staigiai stabdyti, kadangi tamsiu paros metu eismas yra gana intensyvus, o tokie veiksmai gali sukelti avarinę situaciją su itin skaudžiomis pasekmėmis“, – sakė Kauno pareigūnai.

Vidaus vandens telkiniuose nuo birželio pradžios iki rugsėjo pradžios nuskendo 56 žmonės. Dar vienos moters gyvybę nusinešė Baltijos jūra.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva pirmauja pagal žmonių žūtis vandenyje. Tiek pajūryje, tiek ežeruose ir upėse dirbantys gelbėtojai sutaria, jog didžiausia problema – neatsargumas ir alkoholis.

„Daugiausia priklauso nuo žmogaus. Nereikia bandyti nugalėti gamtą, perplaukti ežero, kad pasirodytumei, pereiti upę, net jeigu ji ir truputį nusekusi“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Vyrai skendo gerokai dažniau

Upėse, ežeruose ir tvenkiniuose skęstančiuosius gelbėjantys ugniagesiai į tokius iškvietimus vyko 161 kartą – 9 proc. mažiau nei pernai. Septyniolika žmonių pavyko išgelbėti.

Daugiausia – 32 – žmonių nuskendo birželį. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais ištraukta atitinkamai 11 ir 13 skenduolių.

Pasak gelbėtojų, pagrindinė nelaimių priežastis – neatsargumas.

Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys.

„Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys. Tai neapdairumas, šokinėjimas į vandenį nepažįstamoje vietoje, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, neįvertinimas savo sveikatos būklės arba būnant apsvaigus nuo alkoholio“, – sakė PAGD atstovas.

Tarp nuskendusiųjų buvo aštuoni vaikai. Taip pat ugniagesių statistika rodo, kad vyrų nuskendo šešis kartus daugiau nei moterų. E. Trunovo vertinimu, tai gali būti susiję su minėtu rizikingu elgesiu.

„Galbūt jie labiau linkę rizikuoti, labiau neapdairūs, tos pačios priežastys kaip alkoholis tą statistiką daro niūresnę“, – sakė E. Trunovas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse nuskendo daugiausiai – po 11 žmonių, dar septyni nuskendo Panevėžio apskrityje.

Pasak PAGD atstovo, nelaimės įvyko dažniausiai nuošaliose vietose, kur paplūdimių neprižiūri gelbėtojai.

Didžiausia problema – alkoholis

Pajūrio gelbėtojų nurodoma pagrindinė nelaimių vandenyje priežastis – alkoholis. Keturi iš penkių jūroje skęstančių asmenų būna apsvaigę.

Penktadienį pristatydami sezono rezultatus, pajūrio gelbėtojai teigė išgelbėję 36 žmones, tačiau pirmadienį Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas BNS sakė, kad savaitgalį gelbėti teko dar du skendusius vyrus.

„Girti, vienas su drabužiais, kitas – be drabužių. (...) Vieną gelbėjome antrą kartą. Policijai atidavėme prieš dvi dienas ir jis vėl sugalvojo nušokti nuo tilto su drabužiais“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas.

Pagal dabartinę statistiką, išgelbėti 38 žmonės, 26 iš jų vyrai, septynios moterys, penki vaikai iki 14 metų.

Pagal žūtis vandenyje Lietuva pirmauja Europoje

Rugpjūčio pradžioje Eurostatas skelbė, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal vandenyje žūstančių žmonių skaičių.

Remiantis 2016 metų žūčių vandenyje duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 tokios mirtys – daugiausiai ES. Antroje vietoje esančioje Latvijoje šis rodiklis siekė 6,1. ES vidurkis – šešis kartus mažesnis: 1,1, o Portugalijoje, Maltoje ir Italijoje mirčių vandenyje rodiklis tėra 0,4.

Pagal šią statistiką, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka kiek daugiau nei 12 vyrų mirčių ir vos dvi moterų mirtys. Vyrai statistiškai dažniau nuskęsta ir pagal Europos vidurkį, tačiau šis skirtumas mažesnis – siekia 1,74 vyrų ir 0,47 moterų mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 metais atsitiktinai paskendę mirė 229 žmonės, 2015 metais – 146. 2016 metais šis skaičius buvo šiek tiek šoktelėjęs ir siekė 190, tačiau 2017 ir 2018 metais atitinkamai buvo 142 ir 155.

Taikos prospekte, prie Klaipėdos „Akropolio“ esančioje perėjoje, BMW vairuotojas vos išsiteko gatvėje.

Iš vaizdo įrašo negalima spręsti, kas paskatino tokius vairuotojo veiksmus, tačiau neatsargumas – akivaizdus.

Lengvojo automobilio vairuotojo manevrai buvo itin kvestionuojami – jis, bandydamas apsisukti, vos nepartrenkė ant saugumo salelės stovėjusių žmonių.

Per reguliuojamą sankryžą ėję pėstieji buvo išgąsdinti BMW staigaus stabdymo garso bei atsisuko pasižiūrėti, kas nesilaiko saugaus eismo taisyklių.

Šios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtos pataisos taip pat naikintų prievolę vežiotis vairuotojo pažymėjimą.

Dabar įstatymas numato baudas nuo 16 iki 60 eurų už pirmą ir nuo 60 iki 140 eurų už pakartotinį nesaugaus elgesio vandenyje ar ant ledo atvejį. Jei būtų priimtos VRM siūlomos pataisos, baudos už pirmą pažeidimą siektų nuo 100 iki 500 eurų, o prasižengus pakartotinai grėstų bauda nuo 500 iki 900 eurų.

Kartu VRM siūlo didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje. Dabar maksimali bausmė už pirmą tokį pažeidimą siekia 30 eurų, ją siūloma didinti iki 100 eurų. Pakartotinis pažeisimas užtrauktų baudą iki 200 eurų.

Anot ministerijos, dabar numatytos baudos „neleidžia pasiekti administracinės nuobaudos tikslų“. Siūlymas didinti baudas už nedaugų elgesį vandenyje ir ant ledo taip pat grindžiamas didelėmis gelbėjimo darbų organizavimo ir vykdymo išlaidomis.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas posėdyje sakė, kad priėmus pataisas vairuotojai neprivalėtų vežiotis ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios techninės apžiūros dokumento, civilinės atsakomybės privalomojo draudumo liudijimo. Policijos pareigūnams užtektų pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Jau ne kartą pažymėjau, kad jau tikrai yra visos galimybės patikrinti policijos pareigūnams per duomenų bazes ir esamus registrus, ar tinkamus dokumentus turi vairuotojas“, - sakė ministras.