-
Garsioji slaugytoja savo mundurą bando skalbti fantazijomis 69
Audringa reakcija
Neseniai „Kauno dienos“ atliktas tyrimas supurtė iki šiol pagal savus įstatymus veikusią grožio industriją. Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) informacija išsiaiškinta, kad ne vienus metus garsias šalies moteris badžiusi „Sculptos“ vadovė Rasa Marozienė injekcijų atlikti apskritai negali, nes turi tik bendrosios praktikos slaugytojos licenciją.
Dabar demaskuota specialistė gali turėti didelių nemalonumų, nes teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą. „R. Marozienė, galimai neturėdama reikiamos VASPVT išduotos licencijos, nuolat darydavo ir daro poodines injekcijas į įvairias kūno vietas“, – R. Marozienei mestus įtarimus komentavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė. Daugiau informacijos teisėsauga nepateikia, kad nepakenktų tyrimo eigai.
Tačiau aukso gyslą šiame versle atradusi specialistė, atrodo, taip lengvai pasiduoti neketina. Po „Kauno dienos“ tyrimo pasipylė virtinė šmeižikiškų teiginių žurnalistės ir visos redakcijos pusėn, tačiau garsiosios slaugytojos fantazijos buvo paneigtos.
Bado ir be gydytojų
Priminsime, kad R. Marozienės veikla susidomėta, kai į žurnalistų rankas visai atsitiktinai pateko komplikacijomis besiskundžiančios klientės pretenzija. Moteriai, kaip ji pati teigė, ši specialistė atliko hialurono injekciją į kaktos sritį. Deja, kaip teigiama skunde, prasidėjo komplikacijos, kurios sukėlė klientei didelių sveikatos ir estetinių problemų. Apie šios specialistės nesėkmingo darbo rezultatus buvo diskutuojama ir uždaroje moteris vienijančioje „Facebook“ grupėje.
Mitą, kad garsioji slaugytoja dirba su gydytojo priežiūra, išsklaidė „Kauno dienos“ žurnalistės apsilankymas pas R. Marozienę. Žurnalistei atliekant lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūrą kabinete nebuvo nieko kito tik seselė padėjėja, kuri procedūros metu nuo lūpų vis valė kraują. Kad tai pažeidimas, kategoriškai sakė VASPVT direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė.
„Tai įstatymo interpretacija sau palankia linkme. Esmė paprasta: įstatyme nurodoma, kad slaugytoja gali suleisti tam tikrus medikamentus, paskirtus gydytojo. Tačiau tik dirbdama ligoninėje. Kai veikla persikelia į grožio sritį, sveikatos priežiūros įstaigas, jokių injekcijų estetiniais ir korekciniais tikslais leisti negalima“, – teigė pašnekovė.
Draudė rašyti
„Kauno diena“ buvo susisiekusi ir su pačia R. Maroziene. Ji patvirtino, kad leidžia injekcijas, tačiau sutriko pokalbiui pasisukus apie licenciją ir jos vykdomos veiklos legalumą. Pokalbis pasiekė kulminaciją, kai R. Marozienė išgirdo, kad jos skleidžiama informacija yra priešinga institucijų pateiktai – darydama injekcijas, ji pažeidžia įstatymą.
„Kam jūs viso to klausiate? Kur jūs viską naudosite? Aš ne viešas asmuo ir draudžiu mane viešinti“ – be perstojo bėrė specialistė, tačiau jai teko paaiškinti, kad jos leidimo publikuoti straipsnį niekas neprašo. Teko aiškinti ir tai, kad jai suteikiama galimybė kalbėti, nes žurnalistai laikosi objektyvumo principo ir išklauso visas suinteresuotąsias puses. Tačiau ir tai R. Marozienės neįtikino.
Nemalonumai: dėl R. Marozienės veiklos teisėsauga jau atlieka ikiteisminį tyrimą, o moters platinamą šmeižtą į šipulius sumalė specialistai. (I. Gelūno/BNS nuotr.)
„Tai jūs apie mane norite rašyti straipsnį? Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose, tai jūs norite rašyti konkrečiai tik apie mane? Jūs negalite apie mane rašyti be mano sutikimo“, – kaip užsukta kartojo pašnekovė ir nusprendė į žurnalistės klausimus daugiau neatsakinėti.
Viešas šmeižtas
Tačiau daug drąsesni komentarai viešojoje erdvėje pasipylė publikavus straipsnį. Jau kitą dieną „Sculptos“ feisbuko paskyroje pasirodė tikrovės neatitinkantys teiginiai.
„Norime pateikti trumpą komentarą dėl į viešumą išėjusių kaltinimų. Apie straipsnio būsimą publikaciją žinojome iš anksto, kaip ir žinome žmones, kurie jį užsakė, ir sumas, kurių buvo prašyta už straipsnio sustabdymą“, – redakcijai mestus kaltinimus viešai paskelbė klinikos atstovai.
Dienraščio atstovai sulaukė savotiškų perspėjimų iš nelegaliai dirbusių slaugytojų sutuoktinių ir vadinamųjų berniukų, kurių biografijose ne vienas teistumas.
Dėl šių šmeižikiškų kaltinimų „Kauno diena“ jau kreipėsi į teisėsaugą.
„Suprantame, kad išjudinome tikrą širšių lizdą grožio industrijoje, kur iki šiol klestėjo nelegalios operacijos, nešančios abejotinos reputacijos veikėjoms milžinišką juodąjį pelną. Šmeižikiški komentarai pasipylė ne tik viešumoje. Dienraščio atstovai sulaukė savotiškų perspėjimų iš nelegaliai dirbusių slaugytojų sutuoktinių ir vadinamųjų berniukų, kurių biografijose ne vienas teistumas.
Baisiausia, kad iki šiol šios pseudospecialistės savo nelegalia veikla, keliančia realų pavojų pacientams, vertėsi beveik be jokių trukdžių. Tikimės, kad po dienraščio tyrimo jas pažabos teisėsauga“, – sakė „Kauno dienos“ vyr. redaktorius Arūnas Andriuškevičius.
Ministerijos kirtis
„Kauno dienos“ tyrimas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir daugybės reakcijų. Garsiosios slaugytojos užtarėjai bandė įnešti dar daugiau sumaišties vis kartodami, kad žinomų nuomonės formuotojų dėka išpopuliarėjusios „Sculptos“ įkūrėja klientes esą bado legaliai. Tačiau jų pastangas į miltus sumalė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viešas pranešimas, kuris nepaliko vietos interpretacijoms.
Jame ministerija priminė, kad vadinamosios grožio injekcijos yra priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai, griežtai apibrėžiamai teisės aktais. Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgas gali atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido ir kaklo srityje.
„Pabrėžtina, kad bet kuris specialistas, vykdydamas veiklą, negali viršyti nustatytos kompetencijos, todėl reikėtų atsakingai rinktis specialistus, kurie pagal licenciją minėtas paslaugas gali teikti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad bendrosios praktikos slaugytojo, tuo labiau kosmetologo, kompetencijai injekcijų darymas estetiniais ir korekciniais tikslais nepriskirtas, o ši kompetencija negali būti išplėsta per mokymus, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai. Bendrosios praktikos slaugytojas pagal savo kompetenciją gali daryti injekcijas į odą, poodį, raumenis, veną, centrinės venos, Porto, epidūrinius ir peties rezginio kateterius, tačiau tai neturi nieko bendro su atliekamomis grožio procedūromis“, – viešame pranešime teisės aktus citavo SAM atstovai ir pridūrė, kad už neteisėtą veiklą gresia baudos.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Į tarnybą nesikreipė
Tačiau ir po tokių nesėkmių „Sculptos“ atstovai nenuleido rankų. Praėjus dar kelioms dienoms žiniasklaidai buvo išplatintas naujas pranešimas spaudai. Jame pateiktus pramanus verta paanalizuoti išsamiau.
Pateikiame nekoreguotą šio pranešimo tekstą.
Neseniai pasirodęs žurnalistinis tyrimas įnešė sumaištį į visą estetinės medicinos industriją. Kai buvo paskelbtos abejonės dėl klinikos „Sculpta“, kai pateikta žurnalistų interpretacija dėl veiklos teisėtumo, daugelis rinkos dalyvių sunerimo dėl skirtingo teisės aktų aiškinimo. Įstatymai nepasikeitė, o palyginti neseniai VASPVT pozicija buvo visiškai priešinga, nei skelbiama dabar.
„Turime kopiją dokumento, kuriame 2020 m. vasarą VASPVT išaiškina, kad hialurono injekcijas gali atlikti kvalifikuoti gydytojai ir slaugytojai. Šioje vietoje pažymima – „gydytojui paskyrus“. Tad kyla klausimas, kaip mums interpretuoti teisės aktus ir vykdyti veiklą, jei iš mus prižiūrinčios įstaigos ateina dviprasmiški išaiškinimai“, – sakė klinikos „Sculpta“ įkūrėja R. Marozienė.
Prieš keletą metų, advokatų profesinės bendrijos „Konsus legal“ teisininkui Haroldui Juškai VASPVT pateikus oficialią užklausą, buvo gautas atsakymas, kuriame taip pat nurodoma:
„Nesant teisės aktų, apibrėžiančių specialisto kvalifikacinius reikalavimus, paprastai vertinama specialisto mokymo programa ir mokymosi metu įgytos teorinės ir praktinės žinios. Tačiau pažymėtina, kad kosmetologas negali atlikti tų procedūrų, kurios yra paskirtos gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai.“
„Užtikrinu, kad tiek aš pati, tiek klinika „Sculpta“ turi visus reikalingus leidimus. Lieka tik stebėtis ir kelti klausimus, ar tikrai viskas gerai su reguliavimu, jeigu jį nevienareikšmiškai supranta net institucijos, ir kaip tokiomis sąlygomis veikti verslui“, – teigė R. Marozienė.
Akivaizdu, kad antrasis viešas klinikos raštas nuo pirmojo skiriasi kaip diena ir naktis. Nepavykus žmonių sugraudinti viešu šmeižtu, mesta įstatymų interpretavimo korta. Tačiau šį komentarą išanalizavusi VASPVT „Kauno dienai“ pateikė stulbinantį atsakymą.
„„Sculpta“ ar jos teisiniai atstovai nesikreipė į Akreditavimo tarnybą siekdami išsiaiškinti, ar bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijai yra priskirta funkcija atlikti botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų preparatų injekcijas“, – nepavykusį bandymą suktis iš padėties demaskavo tarnybos atstovai ir pridūrė, kad nuolat gauna verslo atstovų paklausimų dėl teikiamų paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau iš „Sculptos“ jokių užklausų nėra gavusi.
„Sculpta“ ar jos teisiniai atstovai nesikreipė į Akreditavimo tarnybą.
Pasiklydo interpretuodama
Viešą klinikos pranešimą VASPVT įvertino labai lakoniškai, kadangi, anot tarnybos atstovų, jame trūksta informacijos.
„Tai vertiname kaip „Sculptos“ įkūrėjos interpretaciją, kadangi nežinoma, koks konkretus tekstas yra cituojamas ir į kokius klausimus buvo atsakoma, todėl šiuo konkrečiu atveju negalime komentuoti pateikto atsakymo“, – nurodė tarnyba ir pabrėžė, kad nagrinėjama tema visada laikėsi nuoseklios pozicijos ir teikė vienareikšmę informaciją.
Anot VASPVT, Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys bendrosios praktikos slaugytojų kompetenciją, pastaraisiais metais nebuvo keičiami, slaugytojų kompetencijos nebuvo praplėstos.
„Pabrėžiame, kad bendrosios praktikos slaugytojas savarankiškai negali parinkti gydymo, tai atlieka gydytojas. Bendrosios praktikos slaugytojas atlieka savo funkcijas pagal kompetenciją, kuri apibrėžta Lietuvos medicinos normų. Estetiniais tikslais atliekamos procedūros (botulino toksino, hialurono rūgšties ir pan. injekcijos) nėra nurodytos bendrosios praktikos slaugytojo medicinos normoje, todėl bendrosios praktikos slaugytojai negali jų atlikti nei savarankiškai, nei paskyrus gydytojui. Paminėtina ir tai, kad estetiniais tikslais atliekamos botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų preparatų injekcijos nėra slaugos veiksmai, kurie atliekami slaugant pacientą“, – dar kartą teisės normas pabrėžė VASPVT atstovai.
Priminė įstatymus
R. Marozienės veiklą ir bandymus suktis iš padėties paprašėme įvertinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.
„Ministerijai nėra žinomas minėtas Akreditacijos tarnybos raštas ir (arba) konsultacija. Nemačius jo viso, sunku vertinti tiek jo autentiškumą, tiek atitiktį įstatymo raidei. Jei yra įtariama esant kokių nors SAM pavaldžios įstaigos neatitikimų ar piktnaudžiavimo, ministerija tiek fizinius, tiek juridinius asmenis ragina kreiptis į ministeriją, kad jie būtų ištirti. Minimos įmonės kreipimosi nesame gavę“, – ministro komentarą „Kauno dienai“ perdavė jo atstovas Tomas Bagdonas. Jis pabrėžė, kad visi įstatymai, nutarimai ir aprašai yra skelbiami viešai, todėl su jais gali susipažinti visi: „Viskas turi būti atlikta vadovaujantis įstatymais, o ne kieno nors nuomone.“
Kaip teigė T. Bagdonas, įstatymuose yra aiškiai nurodyta, kokios funkcijos ir atsakomybės yra priskirtos konkretiems medicinos paslaugų darbuotojams.
„Interpretacijų, žinoma, gali pasitaikyti, tą lemia žmogiška prigimtis, bet svarbu kylant neaiškumų kreiptis konsultacijų į atsakingas institucijas. Ministro lūkestis, išsakytas Akreditacijos tarnybai ir kitoms priežiūros įstaigoms, yra stiprinti konsultacinę funkciją, kad tų interpretacijų būtų kuo mažiau, nes tikslas yra vienas – saugios paslaugos pacientams. Ilgą laiką priežiūros institucijos užsiimdavo tik licencijuotų sveikatos paslaugų priežiūra, palikdamos dalį sveikatos paslaugų pilkojoje zonoje. Dabar prioritetas yra ne teisinės bazės peržiūra, o esamų reikalavimų užtikrinimas – čia dar yra ką nuveikti“, – neslėpė ministro atstovas.
Sukčiavimo dalykai
„Kauno dienos“ kalbintas Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga labai nustebo, kad R. Marozienė – Lietuvos slaugytojų asociacijos prezidentė. Be to, kaip ir dabartinis ministras, jis viešame „Sculptos“ komentare pasigedo konkretumo.
„Tai, ką ši specialistė pateikė viešai, nėra išaiškinimas. Tai pranešimas spaudai, iš kurio neaišku, kokiais dokumentais remiamasi. Visi dokumentai turi ir tam tikrus numerius. Viskas būtų daug aiškiau, jei tie cituojami dokumentai būtų pateikti išsamiai, būtų galima kažką spręsti“, – teigė A. Veryga.
Aurelijus Veryga (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
Juk mes nevaikštome į garažus dantų taisyti. Siūlyčiau kiekvienam, planuojančiam eiti darytis tokių procedūrų, pirmiausia atidžiai pasitikrinti tų specialistų licencijas.
Paklaustas, kaip pažaboti tokias specialistes, eksministras labiausiai akcentavo pačių žmonių sąmoningumą.
„Juk mes nevaikštome į garažus dantų taisyti. Siūlyčiau kiekvienam, planuojančiam eiti darytis tokių procedūrų, pirmiausia atidžiai pasitikrinti tų specialistų licencijas, jos yra viešai prieinamos. Taip pat pasidomėti, kokias procedūras tas specialistas pagal jam suteiktą licenciją gali atlikti, – rekomendavo pašnekovas. – Jeigu visuomenė yra apgaudinėjama, tai jau yra ir sukčiavimo dalykai. Specialistas negali atlikti to, ko jam nesuteikia licencija. Jei leisime bet kam daryti bet ką, prieisime iki absurdo. Juk ne veltui yra mokslai, ne veltui yra licencijos.“
Jau nuteistos
R. Marozienė – ne vienintelė grožio specialistė, patekusi į teisėsaugos akiratį. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį 33-ejų kaunietės Karolinos Čėplienės byloje. Moteris nuteista už tai, kad, neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones – švirkštus su adata – už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais. Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą. LAT konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.
Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas dar bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, kad negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti. Tačiau tai teismo neįtikino.
Tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė.
„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai ir medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas. Moteris pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą. Jai skirta 6 tūkst. eurų bauda.
Dar viena kaunietė nuteista prieš kelerius metus. Anot Kauno prokuratūros, R. A. neteisėtai verslo tikslais ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos, nors tai veiklai ji reikalinga. Iš vienos įmonės įgijusi 792 vnt. dėžučių su jose esančiais 1 563 švirkštais už 134 tūkst. eurų ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, naudodama medicinos priemones (prietaisus), t. y. švirkštus su adata ir mechaninį aparatą, už atlygį atlikdavo medicinines intervencines procedūras – lūpų ir kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties užpildais ir kitomis medžiagomis (hialuronidaze) procedūras, kurių metu minėtas medžiagas, naudodamasi medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą ir už šias intervencines procedūras gavo ne mažiau kaip 9 352 eurų pajamų.
2021-ųjų pradžioje Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo R. Č. pripažinta kalta dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ir profesine veikla. Moteriai skirta 5 tūkst. eurų bauda, taip pat nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti 9 352 eurus.
Šaltinis: 15min.lt, Generalinė prokuratūra.
-
Demaskuota: garsių moterų badytoja dirba nelegaliai? 220
Dažnai girdime istorijų apie užkampiuose įvairias grožio procedūras atliekančias apsišaukėles meistres, kurios dirba nelegaliai ir pridaro nepataisomos žalos savo klienčių sveikatai. Tačiau „Kauno dienos“ tyrimas atskleidė dar didesnę grožio industrijos piktžaizdę. Garsiose klinikose dirbančios, žinomų nuomonės formuotojų dėka išpopuliarėjusios specialistės žmonių sveikata rizikuoja kurdamos savus įstatymus.
Būtent vieną tokių pavyko demaskuoti, kai į žurnalistų rankas visai atsitiktinai pateko komplikacijomis besiskundžiančios klientės pretenzija. Paaiškėjo, kad ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje žinomos klinikos „Sculpta“ įkūrėja Rasa Marozienė injekcijų atlikti apskirtai negali.
Sulaukusi nepatogių klausimų, specialistė nusprendė į juos neatsakyti, tačiau dar spėjo pasiteisinti: „Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose.“
Klientų skundai
Klinika „Sculpta“ Kaune duris atvėrė 2021-aisiais. Jau pati atidarymo šventė šaukte šaukė – čia lankysis tik garsios šalies moterys, už įvairias procedūras galinčios sumokėti ne vieną šimtą eurų. Pati klinika prisistato kaip teikianti aukščiausios kokybės paslaugas, o geriausi savo sričių specialistai čia esą pasiruošę išpildyti kone visus jūsų norus.
Kelerius metus niekieno nekliudoma R. Marozienė šioje grožio oazėje badė savo klientes, o apie joms paputlintas lūpas ir išlygintus veidus girdavosi socialiniuose tinkluose. Tačiau, kaip paaiškėjo, už uždarų klinikos durų vyko ir feisbuke netransliuojamų dalykų.
Tai liudija „Kauno dieną“ pasiekęs vienos klientės skundas. Moteriai R. Marozienė atliko hialurono injekciją į kaktos sritį. Deja, kaip teigiama skunde, prasidėjo komplikacijos, kurios sukėlė klientei didelių sveikatos ir estetinių problemų.
„Kadangi paaiškėjo, kad jūs galimai apskritai neturite licencijos dirbti su hialurono injekcijomis, taip pat melagingai teigėte, kad su jumis buvo susisiekę mane gydantys medikai ir kad tariamai buvote su manimi aptarusi gydymą „Sculpta“ klinikoje su dermatologėmis, galutinai praradau pasitikėjimą jumis kaip specialiste, todėl tolesnis mūsų bendravimas netenka prasmės. Be to, dėl man sukeltos turtinės ir moralinės žalos toliau bendrausime per man atstovaujantį advokatą“, – garsios specialistės veikla privertė suabejoti moters pretenzija. „Kauno dienos“ žiniomis, šios istorijos herojė visą informaciją ketina perduoti teisėsaugos institucijoms.
Apie R. Marozienės nesėkmingo darbo rezultatus diskutuojama ir uždaroje moteris vienijančioje „Facebook“ grupėje. Vienas anonimu norėjęs likti šios grupės narys užsiminė apie šios specialistės netinkamai atliktą injekciją ir tuoj pat sulaukė raginimų kreiptis į atitinkamas institucijas.
Nepatenkintos: dėl kilusių komplikacijų jau skundžiasi ne viena klientė. („Facebook“ nuotr.)
Sklaido mitus
Visa ši virtinė informacijos pastūmėjo R. Marozienės veikla pasidomėti išsamiau. Viešai prieinamoje sistemoje galima rasti informacijos, kad ši meistrė turi bendrosios praktikos slaugytojos licenciją. Besidomintys sveikatos priežiūros specialisčių veikla tikrai girdėję kalbų, kad slaugytojai gali atlikti injekcijas, paskirtas gydytojo. Šis terminas tarsi nurodo, kad tokios kaip R. Marozienė badyti adatomis gali tik prižiūrimos gydytojo. Tačiau kaip yra iš tiesų?
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijos, mezoterapijos, biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas; gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgas gali atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido ir kaklo srityje. Injekcijų atlikimas estetiniais ir korekciniais tikslais nepriskirtas bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijai. Kompetencija negali būti išplėsta mokymų metu, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai“, – tai, kad slaugytoja negali atlikti injekcijų, „Kauno dienai“ patvirtino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė.
Bado ir be gydytojų
Sulaukusi institucijų patvirtinimo, kad R. Marozienė injekcijų atlikti negali, ir siekdama įsitikinti, kad ji tai daro, praėjusių metų gruodžio 22 d. „Kauno dienos“ žurnalistė apsilankė šios specialistės kabinete.
Žurnalistė užsiregistravo lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūrai. Apsilankymo dieną „Sculpta“ dar buvo įsikūrusi Kaune, Sporto g. Atvykus viskas vyko labai greitai: ant lūpų buvo užtepta skausmo malšinamųjų, tuomet darbuotoja, kurią būtų galima apibūdinti kaip seselę-padėjėją, žurnalistę pristatė garsiajai slaugytojai.
Praktikos turiu daug, tikriausiai nepameluosiu sakydama, kad pusė Lietuvos žvaigždžių lankosi šiame kabinete.
Paprašyta papasakoti šiek tiek apie save, R. Marozienė nesikuklino: „Šioje srityje dirbu daugiau kai devynerius metus, buvau viena pirmųjų, kuri pradėjo atlikti šias procedūras. Praktikos turiu daug, tikriausiai nepameluosiu sakydama, kad pusė Lietuvos žvaigždžių lankosi šiame kabinete. Ta pati Daina Bosas, kuri savo veido niekam nepatiki.“
Toliau pokalbis pakrypo apie tai, kokį kiekį hialurono reikėtų leisti pirmą kartą, ir žurnalistė buvo palydėta į procedūrinę kėdę. Svarbu tai, kad kabinete, be R. Marozienės, nebuvo daugiau nieko, tik jau minėta seselė, kuri procedūros metu nuo lūpų vis valė kraują. Jokio gydytojo, kuris pagal sklandančius gandus turėtų prižiūrėti slaugytoją injekcijos atlikimo metu, nesimatė. Jo neatsirado ir baigus procedūrą.
Dirba nelegaliai
Būtent šis vizitas ir demaskavo garsios specialistės gudravimą. Vėlesniame pokalbyje su „Kauno diena“ R. Marozienė buvo paklausta, ar slaugytojos licencija jai leidžia atlikti hialurono, botulino injekcijas.
Paprašius patikslinti, ką reiškia pasakymas „su gydytojais“, specialistė laikėsi savo: „Tikrai galiu dirbdama klinikoje su gydytojais. Dirbdama šalia gydytojo tu gali atlikti daugumą procedūrų, kurios galbūt vienam pačiam nėra pagal normą, bet kartu viskas galima.“
VASPVT direktoriaus pavaduotoja R. Vaitkevičienė šiuo klausimu buvo dar kategoriškesnė – visas šis sukurtas įvaizdis, kad slaugytojos gali atlikti įvairias injekcijas su gydytojo priežiūra, grynas mitas.
„Tai įstatymo interpretacija sau palankia linkme. Esmė paprasta: įstatyme nurodoma, kad slaugytoja gali suleisti tam tikrus medikamentus, paskirtus gydytojo. Tačiau tik dirbdama ligoninėje. Kai veikla persikelia į grožio sritį, sveikatos priežiūros įstaigas, joks injekcijų atlikimas estetiniais ir korekciniais tikslais negalimas“, – gandus išsklaidė pašnekovė.
Paprastai kalbant: pagal galiojančias kvalifikacijos normas, Lietuvoje slaugytojai autonomiškai (t.y. savo sprendimu) neturi teisės teikti raukšlių gydymo, odos tūrio atkūrimo arba odos kokybės gerinimo invazinių paslaugų, bet patį veiksmą, vaistų suleidimą, gydytojui paskyrus, atlikti gali.
Peržvelgus Lietuvos medicinos normas, kuriomis privalo vadovautis bendrosios praktikos slaugytojas, įstatyme net aiškiai nurodoma, kokius konkrečiai medikamentus pacientui būtinosios pagalbos atveju gali skirti slaugytojas. Tarp jų hialurono ir botulino priemonių nėra.
Iš to galima daryti prielaidą, kad, sukūrusi prestižinės klinikos įvaizdį, R. Marozienė daugybę metų injekcijas atlieka nelegaliai.
Dar daugiau įtarimų
Negana to, klausimų kelia ir pačios „Sculptos“ veiklos organizavimo teisėtumas. Kaip jau minėta, anksčiau ši klinika buvo įsikūrusi Sporto g. Būtent šiuo adresu, kaip „Kauno dieną“ informavo VASPVT, klinikai buvo išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Tačiau visai neseniai, kaip galima matyti iš „Sculptos“ internetiniame puslapyje pateiktos informacijos, klinika sveikatos priežiūros paslaugas pradėjo teikti adresu Karaliaus Mindaugo pr. 35.
Pažeidimas: klinika „Sculpta“ neseniai persikėlė į Karaliaus Mindaugo prospektą, tačiau šiuo adresu neišduota privaloma licencija. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose Akreditavimo tarnybos išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Sveikatos sistemos įstatymas nustato, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“, – griežtai raglamentuotą veiklą pabrėžė R. Vaitkevičienė.
Tačiau viešai prieinamoje sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje naujo Karaliaus Mindaugo prospekto adreso nėra. Peršasi išvada, kad „Sculpta“ šiuo metu savo paslaugas teikia neteisėtai. Tai liudija ir visai neseniai feisbuke atsiradę vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip R. Marozienė atlieka injekcijas jau naujoje vietoje. Be to, ši specialistė net reklamuojasi kviesdama į individualius ir grupinius injekcijų mokymus.
Nelauktas dėmesys
Tyrimo metu bendrauta su daugeliu atsakingų institucijų. Informacija apie R. Marozienės ir klinikos „Sculpta“ veiklą perduota VASPVT. Šios atstovai pabrėžė, kad į Akreditavimo tarnybą žmonės kreipiasi dėl nekokybiškai atliktų medicininių grožio procedūrų: hialurono rūgšties, botulino toksino injekcijų, mezoterapijos, biorevitalizacijos, lūpų putlinimo procedūrų ir kt.
Tai įstatymo interpretacija sau palankia linkme. Esmė paprasta: įstatyme nurodoma, kad slaugytoja gali suleisti tam tikrus medikamentus, paskirtus gydytojo. Tačiau tik dirbdama ligoninėje.
„Dažnu atveju procedūras atlieka tinkamos kvalifikacijos neturintys asmenys, viršijantys savo kompetenciją. Aiškinantis, ar minėtos procedūros teikiamos neteisėtai, tikrinamos visos su tuo susijusios aplinkybės – nustatomas pacientas, kuriam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kokie dokumentai buvo pildyti jas teikiant, dėl kokių nusiskundimų pacientas kreipėsi, kokios konkrečios procedūros, kokiu tikslu ir kur buvo atliktos, ar jas atlikęs asmuo turi galiojančią licenciją ir sveikatos priežiūros specialisto spaudo numerį, t. y. teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kokioje įstaigoje minėtos paslaugos buvo suteiktos“, – detalizavo VASPVT direktoriaus pavaduotoja.
Ji akcentavo, kad už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kai jas teikia fizinis arba juridinis asmuo, neturintis tam teisės, yra taikoma administracinė atsakomybė ir gresia 600–1140 eurų bauda.
Dėl galimai nelegaliai vykdomos R. Marozienės veiklos informaciją tikrins ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Jūsų pateiktą informaciją perdavėme atsakingam VMI padaliniui, kuris įvertins galimas mokestines rizikas, susijusias su šiuo atveju“, – „Kauno dienai“ atsiųstame atsakyme nurodė Kauno VMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė ir dar pridėjo: „Licencijuojamų paslaugų teikimas neturint licencijos yra traktuojamas kaip neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. VMI specialistams atliekant mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus ir nustačius, kad asmuo neturi reikiamos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė skiriant baudą kartu su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimu. Asmens be licencijos gautoms pajamoms viršijus 25 tūkst. eurų, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms.“
Susidomėjo ir policija
R. Marozienės galimas aferas jau narplioja Kauno ekonominė policija.
„Dėkojame, kad suteikėte informaciją apie galimai vykdomas neteisėtas veikas. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra labiausiai saugoma vertybė ir policija visuomet skiria patį didžiausią prioritetą, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, kad užkirstų kelią tokioms veikoms“, – gražia gaida laišką pradėjo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Iškart po „Kauno dienos“ kreipimosi ekonominė policija pradėjo aplinkybių patikslinimą. Netrukus bus priimtas sprendimas, ar pradėti administracinės teisės pažeidimo, ar baudžiamąjį procesą.
„Veiklos kvalifikavimas atliekamas tik patikslinus esamas aplinkybes, gavus duomenų, kad asmens veikloje yra nusikalstamos veikos ar administracinės teisės pažeidimo požymių.
Su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8 skyriuje. Už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla asmuo gali būti baudžiamas iki 2 400 eurų siekiančia bauda.
Sudomino: R. Marozienės galimas aferas jau narplioja Kauno ekonominė policija. („Facebook“ nuotr.)
Priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, asmuo dėl vertimosi neteisėta veikla gali būti baudžiamas ir pagal Baudžiamąjį kodeksą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Jei nustatoma, kad asmuo, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, jis baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nustačius, kad asmuo apgaulingai tvarkė įmonės finansinę apskaitą, jis gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“, – gresiančius nemalonumus apibendrino R. Matonis.
Gresia komplikacijos
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad visos mezoterapinės, biorevitalizacijos ar kitos invazinės medicinos procedūros, kurių metu naudojama adata, siūlas, implantas, skalpelis, kaip ir visur Europoje, turi būti priskiriamos tik gydytojo kompetencijai.
Kaip „Kauno dienai“ yra teigusi gydytoja dermatovenerologė Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) valdybos narė Indrė Šaferienė, netinkamai atlikus šias procedūras, gali kilti komplikacijų, o injekcijas atlikęs specialistas turėtų mokėti jas gydyti. Putlinant lūpas, užpildant raukšles, atkuriant odos stangrumą, į giliuosius odos sluoksnius, paodį suleidžiamas hialurono rūgšties ar kitoks implantas, išliekantis nuo devynių mėnesių iki 1,5–2 metų, chirurginiai tirpūs siūlai žmogaus organizme išlieka 4–6 mėn., o jų sukelti randiniai pokyčiai – ir ilgiau. Nerimą kelia tai, kad šios invazinės medicinos procedūros neretai atliekamos ne medicinos įstaigose, nesilaikant sterilumo, kvalifikacinių reikalavimų, siekiant tik materialinės gerovės, o tai prieštarauja ne tik medicinos etikai, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymams, Europos standarto ir Europos Komisijos rekomendacijoms ir pacientų saugos reikalavimams. Ilgus metus piktnaudžiauti, be saiko atlikti grožio injekcijas gali būti pavojinga: atsiranda lėtinių limfotakos, kraujotakos pakitimų, gali susiformuoti poodinių randų, atsirasti kietų mazginių darinių, infekcijų, nervų ar raumens pažeidimų, odos, paodžio ir giliųjų audinių pokyčių, po kurių gali blogai gyti žaizdos, atsirasti jungiamojo audinio pokyčių. Minėtos injekcijos nėra sprendimas visiems senėjimo požymiams panaikinti, o jų padauginus ir neatsakingai jas atliekant bus tik komiškesni veidai.
Žymioji slaugytoja: jums draudžiu rašyti
„Kauno diena“ po atlikto tyrimo susisiekė ir su pačia R. Maroziene. Pokalbis su specialiste buvo trumpas, nes, sulaukusi nepatogių klausimų, ji nusprendė nebeatsakyti.
Garsios klinikos vadovė patvirtino, kad atlieka injekcijas, tačiau sutriko pokalbiui pasisukus apie licenciją ir jos vykdomos veiklos legalumą.
„Dirbant šalia gydytojo galima atlikti daugumą procedūrų“, – sakė ji užtikrintai.
Pokalbis pasiekė kulminaciją, kai R. Marozienė išgirdo, kad jos transliuojama informacija yra priešinga institucijų pateiktai – atlikdama injekcijas, ji pažeidžia įstatymą.
Kam jūs viso to klausiate? Kur jūs viską naudosite? Aš ne viešas asmuo ir draudžiu jums mane viešinti.
„Kur jūs šitą tyrimą naudosite? Publikuoti nieko neleidžiu, ką kalbu“, – jau kitokiu tonu pokalbį tęsė žinoma garsių moterų gražintoja.
Tuomet pašnekovei kelis kartus teko priminti pokalbio tikslą, tačiau, užuot atsakiusi į tolesnius klausimus, R. Marozienė vieną po kito žėrė juos pati ir net nevengė įsakomųjų teiginių.
„Kam jūs viso to klausiate? Kur jūs viską naudosite? Aš ne viešas asmuo ir draudžiu jums mane viešinti“ – be perstojo bėrė specialistė, kuriai teko paaiškinti, kad leidimo publikuoti šį straipsnį niekas neprašo. Teko aiškinti ir tai, kad jai suteikiama galimybė kalbėti, nes žurnalistai laikosi objektyvumo principo ir išklauso visas suinteresuotąsias puses. Tačiau ir tai R. Marozienės neįtikino.
„Tai jūs apie mane norite rašyti straipsnį? Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose, tai jūs norite rašyti konkrečiai tik apie mane? Jūs negalite apie mane rašyti be mano sutikimo“, – kaip užsukta kartojo pašnekovė ir nusprendė į žurnalistės klausimus daugiau neatsakinėti.
Kas ir kur gali atlikti grožio injekcijas?
Vieta. Grožio injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją teikti dermatologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas turinčiose medicinos įstaigose. Tai gali būti dermatologijos, plastinės chirurgijos, lazerinės dermatologijos, grožio, estetikos ar estetinės medicinos klinika, bet ne grožio salonas.
Specialybė. Šias procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastikos chirurgas ar kitas gydytojas, turintis įstatymų numatyta tvarka patvirtintą atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją.
Licencija. Ar žmogus turi gydytojo licenciją, galima patikrinti VASPVT interneto svetainėje adresu vaspvt.gov.lt pateikiamuose sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašuose.
-
Apsišaukėlės grožio meistrės pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad jų juodi darbeliai neišaiškėtų 36
Šiandien socialiniai tinklai lūžta nuo nelegaliai atliekamų procedūrų, siūlomų reikalingo išsilavinimo neturinčių asmenų, pasiūlos. Nemažai merginų ir moterų, nusprendusių paputlinti lūpas vadinamosiomis grožio injekcijomis ar pakoreguoti veido kontūrą tirpiais siūlais, pakimba ant pigiau nei solidžiose grožio ar estetikos klinikose siūlomų paslaugų kabliuko.
Patiria komplikacijų
Gražiau atrodyti siekiančios jaunos merginos ir moterys dažnai nežino, kad vadinamąsias grožio injekcijas, kaip ir kitas mezoterapijos (injekcijomis atliekamas skirtingų odos sluoksnių veikimas biologiškai aktyviomis medžiagomis) ir biorevitalizacijos (injekcijos į giliuosius odos sluoksnius) procedūras, remiantis įstatymais, Lietuvoje gali atlikti tik gydytojo kvalifikaciją turintys medikai. Savo jaunystę patikėjusios nekvalifikuotoms meistrėms, jos kartais tampa ne gražesnės, o subjaurojamos.
Pavyzdžiui, kai, bendraudamas su žmonėmis pamini hialurono injekcijas, jiems priešais akis paprastai iškyla dirbtiniai, nenatūralūs veidai, didelės, vadinamosios ančiuko, lūpos. Būtent tai yra tas vulgarumas, kurio tikrieji šios srities specialistai – gydytojai dermatologai, plastikos chirurgai – vengia, o apsišaukėlės meistrės tokias procedūras atlieka su malonumu. Viskas priklauso nuo to, kiek ir kur hialurono suleisi. Šios procedūros yra saugios, jeigu atliekamos taisyklingai, jeigu užpildas suleidžiamas į reikalingą vietą ir medžiagos naudojama ne per daug.
Apie nekvalifikuotų meistrių netinkamai atliktas procedūras ir jų galimus baisius padarinius vis garsiau kalba ir šios srities profesionalai – gydytojai dermatovenerologai. Pasak jų, „ančiuko“ lūpos tikrai nėra norma, greičiausiai tai yra komplikacija, kai hialurono rūgšties suleidžiama per daug ar ne vietoje. Profesionalai nusprendusiąsias pasitobulinti išvaizdą įspėja: visos mezoterapijos, biorevitalizacijos ar kitos invazinės medicinos procedūros, kurių metu naudojama adata, siūlas, implantas, skalpelis, kaip ir visur Europoje, turi būti priskiriamos tik gydytojo kompetencijai.
Tačiau šios kalbos, atrodo, pasiekia nedaugelį. Praktika rodo, kad šiandien nemažėja nei grėsmę grožiui ir net sveikatai keliančių meistrių, nei pas jas apsilankančių klienčių. Sustabdyti šią įsisukusią karuselę bando ir institucijos.
Šarlatanių medžioklė
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tas, kuris ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas veiklos licencijos (leidimo), baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kai jas teikia asmuo, neturintis tam teisės, taikoma ir administracinė atsakomybė, surašant administracinio nusižengimo protokolą bei skiriant 600–1 140 eurų baudą.
2019–2020 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais atliko patikrinimus grožio paslaugų srityje. Visais atvejais nustatyta, kad asmenys vertėsi neteisėta medicinos praktika, vykdė veiklą neturėdami privalomos medicinos praktikos licencijos.
Keturiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai, pagal kuriuos skirtos baudos po 195 eurus ir iš viso konfiskuota 4 730 eurų, įrankiai ir priemonės. Pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, iš kurių vienas kaltinamuoju aktu perduotas į teismą. Tokius apibendrinimus „Kauno dienai“ pateikė FNTT atstovai.
Kosmetologei – teistumas
Apie jauną kosmetologę iš Kauno, kurios byla nukeliavo į teismą, praėjusių metų spalio pabaigoje teisėsauga rašė taip: ji teisiama dėl hialiurono rūgšties injekcijų leidimo klientams neturint tam licencijos.
Pasak žinią išplatinusios FNTT atstovų, kosmetologė savo klientams dviejuose Kauno grožio salonuose leisdavo vadinamąsias grožio injekcijas veidui – hialurono rūgšties užpildus.
Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja.
Per beveik trejus metus iš užpildais prekiaujančios bendrovės kaltinamoji, įtariama, įsigijo 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, iš viso 1 563 švirkštus. Pareigūnai suskaičiavo, kad pirkinių suma galėjo siekti per 134 tūkst. eurų. Vienos procedūros kaina svyruodavo nuo 140 iki 200 eurų.
Pasak FNTT pareigūnų, nors neturėjo galiojančios licencijos užsiimti intervencinėmis paslaugomis, mergina klientams injekcijas leisdavo į lūpas, koregavo kitas veido sritis, naudojosi ir mechaniniu aparatu neadatinėms hialurono procedūroms, teikė kitokias paslaugas, kurioms naudojamas hialuronas.
Freepik.com nuotr.
„Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiųjų nebuvo. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, teismas jai skyrė galutinę baudą – 5 tūkst. eurų, taip pat buvo konfiskuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonės ir neteisėtai gautos pajamos. Profesinės veiklos apribojimas netaikytas“, – bylos finišą apibendrino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistas Aurimas Didžiokas.
Dirbo ir per karantiną
Šiais metais medikėmis apsimetančių kosmetologių medžioklė įsisiūbavo dar stipriau. Pačioje metų pradžioje vieną tokių demaskavo ir „Kauno dienos“ žurnalistai.
Kaip jau rašyta, kaunietė Augustina Rudžionienė, prisidengdama dar neatsidariusios klinikos vardu, neteisėtai teikė grožio paslaugas net ir per karantiną. Naujus klientus ši „auksarankė“ viliojo ir nuolaidomis.
Siekdama įsitikinti, ar A.Rudžionienė karantino metu tikrai dirba, „Kauno dienos“ žurnalistė atliko tyrimą ir apsilankė šios specialistės kabinete.
Žurnalistė užsiregistravo į biorevitalizacijos procedūrą. Kad galėtų ją atlikti, meistrė privalo turėti licenciją. Tai injekcinė procedūra, per kurią drėkinami gilieji odos sluoksniai. Procedūros metu po oda maža adatėle suleidžiama injekcija su nestabilizuota hialurono rūgštimi.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad ši „meistrė“ ne tik neturėjo tinkamo išsilavinimo, licencijos, bet apskritai negalėjo dirbti savo darbo vietoje Savanorių prospekte. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, moteris neturėjo leidimo-higienos paso teikti grožio ar asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Po „Kauno dienos“ tyrimo šia „auksaranke“ susidomėjo visos institucijos – FNTT, NVSC, VMI ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT).
NVSC ir VASPVT reaguoja, tačiau tam, kad institucijos pradėtų tyrimą turi būti kliento skundas. Šiuo metu daugiausia nerimo kelia socialiniuose tinkluose pastebima gausi reklama apie tokių „injekcijų specialistų“ teikiamas paslaugas. Matant šias tendencijas kyla klausimas: jei nelegaliai atliekamų procedūrų reklama taip plačiai šiuo metu naudojamoje socialinių tinklų erdvėje nėra pagrindas tyrimui, gal tuomet mūsų institucijų veikloje ne viskas yra gerai? Juk tokios reklamos aukomis dažniausiai bus jaunos moterys, merginos, net nepagalvojančios, kad kas nors galėtų taip drąsiai reklamuotis, jei neturi leidimo teikti siūlomas paslaugas. Ar nebūtų teisingiau, jei ne tik konkretaus paciento skundas, bet ir reklama socialiniuose tinkluose, televizijos programose, kitose žiniasklaidos priemonėse turėtų būti tyrimo pagrindas, siekiant įsitikinti, ar įstaigoje neteikiamos nelegalios medicinos paslaugos?
Įkliuvo ir direktorė
Šių metų spalio 8-ąją teisėsauga pranešė net apie kelis savo darbo laimikius. Pasirodo, kad įkliūva ne tik jaunos, dėl patirties stokos galinčios nežinoti kai kurių savo darbo subtilybių merginos. Rimtų nemalonumų prisidarė ir Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė.
Kaip skelbė FNTT, už paslaugų teikimą neturint gydytojo kvalifikacijos ir leidimo verstis medicinos praktika bei už galimai apgaulingai tvarkytą buhalteriją moteris atsidurs teisme. Ji atlikdavo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.
Direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikalingų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla.
Freepik.com, FNTT nuotr./Redakcijos montažas
Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, ji atlikdavo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už jas gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Griežčiausia bausmė už direktorės, kaip įtariama, įvykdytas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą.
Įžūliai veikė Centre
Kriminalistų akiratyje atsidūrė ir dvi moterys, Kauno centre nelegaliai putlinusios lūpas. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai nelegaliai (neregistruotos kaip sveikatos priežiūros specialistės, neturint licencijos) grožio paslaugas Kauno centrinėje dalyje teikė dvi jaunos moterys. Viena iš jų tokias paslaugas teikė ir Klaipėdoje.
Tiek moterų darbo vietose, tiek ir gyvenamosiose vietose atliktos devynios kratos. Jų metu rasta ir paimta įvairiausių medikamentų, švirkštų, mezoterapijos adatų, radijo dažnio aparatas, ultragarsinė veido mentelė, įvairių dokumentų. Abiem moterims pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką ir paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Siūlo net pinigų
Liūdna šių dienų realija – tik tada, kai „grožio injekcijų specialistės“ ar kitos medicininio išsilavinimo neturinčios „meistrės“ sudarko veidą, moterys ieško medikų pagalbos ir prašo ištaisyti nelegalų padarytas klaidas. O ir klienčių skundai institucijų dažniausiai nepasiekia.
„Kauno dienai“ teko bendrauti su keliomis moterimis, kurios nuoskaudas dėl sudarkyto veido liejo socialiniuose tinkluose. Savo skaudžiais patyrimais jos dalijosi, tačiau tik asmeniškai ir jokio viešumo teigė nenorinčios. Prašydamos kitų to paties likimo draugių patarimo, jos viešai neatskleidė nei netikusių „meistrių“ pavardžių, nei vietų, kur šios dirba. Iš vienos jų pavyko sužinoti to priežastis.
„Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja. Šiuo laikotarpiu tik viena kita bando įrodinėti savo tiesą ir tikina nieko blogo nepadariusi. Visos tikrai bijo blogų viešų atsiliepimų, būti apskųstos institucijoms, labiausiai – žurnalistams. Todėl visais atvejais jos prašo sugrįžti ir tikina nemokamai pataisysiančios broką. Labiau prasikaltusios „meistrės“ suteikia galimybę kažkurį laiką daryti bet kokias procedūras nemokamai, o pikčiausioms klientėms net sumoka piniginę kompensaciją. Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą“, – vardijo pati nuo tokios „auksarankės“ nukentėjusi kaunietė.
Kas ir kur gali atlikti grožio injekcijas?
1. Vieta. Grožio injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją teikti dermatologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas turinčiose medicinos įstaigose. Tai gali būti dermatologijos, plastinės chirurgijos, lazerinės dermatologijos, grožio, estetikos ar estetinės medicinos klinika, bet ne grožio salonas.
2. Specialybė. Šias procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastikos chirurgas ar kitas gydytojas, turintis įstatymų numatyta tvarka patvirtintą atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją.
3. Specialybę patvirtinanti licencija. Ar žmogus turi gydytojo licenciją, galima patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos interneto svetainėje adresu vaspvt.gov.lt pateikiamuose sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašuose.
