Tai portalui lrt.lt patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.

Nurodoma, jog B. Genzelis buvo žinomas Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. Signataras gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje.

1942–1946 m. jis mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę (g. 1933). 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.

1964–1992 m. Vilniaus universitete dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965–1976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. Taip pat 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė.

Pasak sekretoriato vadovės, antradienį ryte renkasi Seimo valdyba, kuri sudarys valstybinę laidojimo komisiją.

Kaip BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos.

Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.

„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.

Bus laidojamas Antakalnio kapinėse

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ketvirtadienį bus laidojamas Antakalnio kapinėse.

Kaip pranešė Valstybinė laidojimo komisija, A. Sakalas trečiadienį, liepos 20 dieną, bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose.

Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį, liepos 21 dieną, – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11.15 valandą.

Šv. Mišios 12  val. vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

A. Sakalas bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje. 

Šalies vadovai apie mirusį A. Sakalą: netekome vienos ryškiausių politikos asmenybių

Lietuva neteko vienos ryškiausių politikos asmenybių, pirmadienį mirus Nepriklausomybės Akto signatarui A. Sakalui užuojautose sakė prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai, – teigė prezidentas. – Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys“.

„Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – sakė G. Nausėda.

Pasak I. Šimonytės, „Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo“.

Jie reiškia užuojautą A. Sakalo šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir bendraminčiams.

1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai.

Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.

1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.

A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Lietuvos jūrų muziejaus kolekciją papildė ispanų burlaivis – linijinis karo laivas „Santisima Trinidad“ (1769–1805 m.).

Modelio autorius – irgi neeilinė asmenybė – E.Bičkauskas, 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys, aktyvus visuomenės veikėjas, kuriam kažkada buvo prognozuojamas ir prezidento postas.

Pasitraukęs iš politinės veiklos E.Bičkauskas skiria savo laiką dar jaunystėje išbandytam pomėgiui – modeliavimui ir privačios įvairių tipų laivų modelių kolekcijos rinkimui.

„Santisima Trinidad“ modelį E.Bičkauskas sukūrė prieš 20 metų. Modelis yra apie 1 m ilgio ir tokio pat aukščio, mastelis – 1:90.

Jo pagrindas pagamintas naudojant tipinę rinkinio konstrukciją, tačiau daug kas buvo pagaminta savo rankomis: korpusas, denis, rangautas ir takelažas.

Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje ekspozicijose ir saugyklose eksponuojama ir saugoma 160 laivų modelių ir maketų.

Tai skirtingų laivų tipų modeliai, atspindintys įvairius laivybos laikotarpius ir kultūrines tradicijas.

Tai bus antra A. Kairio atminimo pagerbimo lenta Lietuvoje – pirmoji atidengta Utenoje, kur S. Kairys buvo renkamas į Seimą.

Lenta šeštadienį, atidengta Vilniuje, name, kuriame S. Kairys gyveno 1917-1918 metais, dirbo ir redagavo laikraštį „Darbo balsas“, čia Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse buvo formuluojamas Nepriklausomybės akto tekstas.

S. Kairio fondo direktorius Algis Vaičeliūnas BNS pranešė, kad panašias lentas bus siekiama atidengti Anykščiuose ir dar vieną Vilniuje.

„Žvėryne radome namą, kuriame jis gyveno. Galvosime ateityje kalbėti dėl atminimo lentos  pakabinimo. Taip pat galvojame kažką padaryti Anykščiuose, kur yra S. Kairio gimtinė“, – BNS informavo A. Vaičeliūnas.

S. Kairys yra kelių knygų autorius buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, nuo 1948-ųjų metų gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė 1964 metais Niujorke, 1996-aisiais perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasario 19 d. registravo tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai turi teisę gauti valstybinę signataro rentą, kurios dydis yra 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį, ji šiuo metu viršija 2 tūkst. eurų prieš mokesčius.

„Rentą gaunantis signataras turi neturėti draudžiamųjų pajamų (išskyrus už autorines sutartis už kūrybinę veiklą), ji skiriama nuo teisės įgijimo dienos, tačiau mokama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, skaičiuojant nuo dienos, kurią pateikiami visi reikiami dokumentai“, - teigiama Vyriausybės pažymoje.

J. V. Paleckis 1990-1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, o 1990-ųjų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru. Vėliau jis buvo paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Taip pat buvo ambasadorius Portugalijoje bei Airijoje. 2002-2004 m. ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas. 2004-2014 m. buvo Europos Parlamento narys, PES frakcijos narys. 

Šių metų pradžioje diplomato karjerą baigusiam konservatoriui Vladimirui Jarmolenkai Vyriausybė skyrė valstybinę signataro rentą.

Renta jam skiriama nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

V.Jarmolenko yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, 1992–1999 metais – Seimo narys.

Diplomatas yra dirbęs Lietuvos atstovybėse Belgijoje, Graikijoje, 2008-2013 metais jis dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rumunijoje.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama aštuonioms dešimtims signatarų ir kelioms našlėms.

Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų.

Seimas linkęs leisti Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarams leisti dirbti pedagoginį ar kūrybinį darbą neprarandant rentos.

Antradienį po svarstymo 74 parlamentarams balsavus už, vienam - prieš, 5 susilaikius pritarta atitinkamoms pataisoms. Dar liko vienas balsavimas dėl priėmimo. Numatoma, kad pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Pataisos numato, kad valstybinė signataro renta būtų skiriama, o paskirtoji mokama ir signatarams, gaunantiems draudžiamąsias pajamas pagal autorines sutartis už kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Šiuo metu draudžiamųjų pajamų gaunantys parlamentarai netenka teisės į rentą.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama maždaug aštuonioms dešimtims signatarų. Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų.

Vyriausybė planuoja skirti valstybinę rentą mirusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Antano Račo našlei Jadvygai Račienei.

Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skirti rentą J.Račienei projektu siūloma nuo 2014 metų vasario 9 dienos.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama maždaug aštuonioms dešimtims signatarų ir kelioms našlėms.

Signataro valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį, našlėms ir našlaičiams skiriamos rentos dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos.
Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų neatskaičius mokesčių.