Įvykių sūkuryje

Kaunas ne kartą įrodė, kad gali būti svarbiausių įvykių sūkuryje. Svarbus Kauno vaidmuo buvo ir siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Čia ne tik kūrėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, tačiau ryškų pėdsaką istorijoje paliko įvairios miesto vietos ir žmonės. To meto jauduliu ir vyravusiomis nuotaikomis keli Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai pasidalijo ir su „Kauno diena“.

„Prisimenu, kad kai tik iškabino skelbimus, kas nori užsirašyti į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, su džiaugsmu pasirašiau. Atrodė, kad nepriklausomybė labai smarkiai alsuoja į nugarą, jautėsi viltis, ir labai reali, o ne tik žaidimas. Man tėtis visada sakydavo, kad mes tikrai sulauksime nepriklausomybės, ir tai įvyko“, – pasakojo KVMT solistė Rita Preikšaitė.

Ji prisiminė, kad kiekvienas, atėjęs į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimą, buvo tarsi degančiomis akimis ir širdimi, turėjo didelį norą nuveikti kažką reikšmingo.

„Tuomet prasidėjo ir paminklų atstatymas, ir paramos rinkimas, tad teko prie to prisidėti. Teko ir teatre vykusiame susirinkime dalyvauti, buvau priskirta pasitikti svečius, atlikti pagalbinius organizacinius darbus. Iki šiol prisimenu, kad buvo prisakyta nevartoti alkoholio. Tuo metu nebuvo jokios baimės, o kai nebijai, viskas lengviau. Tad tikrai buvo daug džiaugsmo ir entuziazmo veikti“, – pasakojo R. Preikšaitė.

Svarba: Kauno muzikiniame teatre 1989 m. vasario 15 d. įvyko šventinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo 3-ioji sesija. / Kauno muzikinio teatro nuotr.

Ji paminėjo, kad iniciatyvinėje grupėje aktyviai veikė režisierius Valius Staknys, jis buvo vienas pagrindinių organizatorių. Kitas veiklus žmogus, vienijęs teatro žmones, – primadona Bernarda Petravičiūtė. „Iš tiesų prisijungė labai daug žmonių, vedinų pasididžiavimo daryti gerus darbus ir palikti pėdsaką istorijoje. Visus mus jungė vienybė, pasitikėjimas, ir tas jausmas lydi visą gyvenimą. Esu dėkinga, kad turėjau progą tą jausmą patirti“, – kalbėjo solistė, kurios šypseną galėjai justi net ir telefoninio pokalbio metu.

Paklausus, kaip Sąjūdžio nuotaiką galima būtų perteikti ateities kartoms, solistė tikino, kad jaunimui apie visus nepriklausomybės įvykius reikia pasakoti įvairiomis formomis. Paroda – viena tokių galimybių.

„Aš pati dirbu su jaunimu ir pilietinius ir patriotinius akcentus stengiuosi integruoti į pamokas. Galima ir prisiminimais pasidalyti. Žinoma, labai nesinorėtų, kad kažkas tokio sukrečiančio, kas pažadintų visuomenę, įvyktų dabar, tačiau visada verta priminti, kaip buvo, kaip viskas kūrėsi. Paroda tiktai reikalinga – vis tiek bus įmestas grūdas į dirvą ir kažkas sąmonėje išaugs. Reikia nuolatos priminti, nes iš tiesų Sąjūdžio nuotaika liks visam gyvenimui. Tas pakylėjimas iki graudumo jaudina. Tuo metu atsiskleidė tauta, visi išjautė nepriklausomybę, patikėjo laisve“, – kalbėjo R. Preikšaitė.

Laisvė: solistai G. Maciulevičius (kairėje) ir D. Vėbra jautė pasididžiavimą tautos vienybe. / G. Maciulevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Kokios vyravo emocijos?

Kiti teatro solistai „Kauno dienai“ pasakojo, kad nors tiesiogiai prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės prisiliesti neteko, tačiau tą laikmetį visi išgyveno pakylėtos nuotaikos.

Baltijos kelyje susikibti už rankų, o vėliau Sausio 13-ąją saugoti teatrą nuo galimo užėmimo – tai buvo įvykiai, suvieniję bendram tikslui.

Sąjūdis, Baltijos kelias ir kiti renginiai buvo svarbus raktas į laisvę.

„Į Baltijos kelią visas teatras važiavo autobusais, gausybė žmonių   buvo, tad paliko didelį įspūdį. Visi kaip vieninga trupė ten dalyvavome. Tokie dalykai išlieka visam gyvenimui. Tada buvo vienybės jausmas. Vėliau, Sausio 13-ąją, – baimė dėl šeimos. Buvau suplanavęs, jei mieste kas nors vyks, šeimą išvešiu į Prienus“, – prisiminė solistas Gediminas Maciulevičius.

Jis tikino, kad KVMT vyksianti Sąjūdžio paroda – dar viena proga visiems priminti, koks buvo nueitas kelias iki nepriklausomybės.

„Tai labai reikalinga, ypač jaunimui, kurie tuomet nebuvo gimę ir  nematė tų įvykių. Jiems reikia nuolat priminti, pasakoti, kad sovietmečiu parduotuvėse nieko nebuvo, tik baisi blokada. Sąjūdis, Baltijos kelias ir kiti renginiai buvo svarbus raktas į laisvę. Žinote, atgavus nepriklausomybę, buvo didelis pasididžiavimas visais žmonėmis, kurie apgynė laisvę. Tai gilus jausmas. Aišku, jautėsi nerimas, kad viskas gali sugrįžti, bet širdyje – toks laukimas, kad viskas vis tiek bus gerai“, – ano meto nuotaikas perteikė G. Maciulevičius.

Veikla: R. Preikšaitė prisidėjo prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. / R. Preikšaitės asmeninio archyvo nuotr.

Proga priminti

Dabar, karą kovojančios Ukrainos kontekste, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekis ir paskelbimas primena apie ryžto ir pasipriešinimo svarbą, todėl Sąjūdžio minėjimai tampa dar aktualesni.

Į Lietuvos istoriją įėjo 1990 m. kovo 11-oji, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo ir tai reiškė, kad Lietuva vėl tapo nepriklausoma šalimi.

Tačiau iki šio istorinio momento reikėjo nueiti ilgą kelią. Didelį vaidmenį Akto paskelbimui turėjo LPS, suvienijęs laisvės dvasia alsuojančius žmones.

Būtent parodoje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei – 35 metai“ ir kalbama apie šio judėjimo svarbą, įsikūrimą, raidą ir nuopelnus siekiant atkurti šalies nepriklausomybę. Pasirinkta vieta – KVMT – taip pat neatsitiktinė.

Šiame pastate 1989 m. vasario 15 d. įvyko šventinė LPS Seimo 3-ioji sesija. Jos metu priimta istorinė deklaracija, kurioje konstatuota: „Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, jos valstybinį suverenitetą, neapsiribodamas daliniais pasiekimais.“

„Dalis parodos buvo pradėta rengti dar pernai, ji skirta Sąjūdžio pradžiai. Beveik visuose stenduose atspindima birželio 3-ioji, kai įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Norėjome parodyti, kad Sąjūdis susikūrė ne kaip politinė, o visuomeninė iniciatyva. Pristatome pirmuosius mitingus, dokumentus, nuotraukas, žygius per Lietuvą, plaukimus baidarėmis Nemunu, Roko maršą ir kitas iniciatyvas, kurios skleidė laisvos Lietuvos idėją ir atvedė iki Sąjūdžio“, – kalbėjo parodą KVMT rengusi Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė.

Tad teatro žiūrovai turės galimybę pamatyti akimirkas iš Sąjūdžio veiklos, pajausti, kas vyko KVMT, kokios vyravo nuotaikos, kokie žmonės kūrė valstybę.

„Šio teatro indėlis į Kovo 11-osios dienos įvykius tikrai buvo reikšmingas. Parodoje atsispindės Muzikiniame teatre vykęs Sąjūdžio susirinkimas. Yra išlikęs to susirinkimo vaizdo įrašas. Manome, kad teatras – vieta, kur žmonės galės prisiminti nepriklausomybės keliu vedusius įvykius ir jiems specialiai nereikės kažkur važiuoti. Tikrai kviečiame atvykti ir prisiminti tai, kas galbūt kiek primiršta, tačiau neabejotinai svarbu mūsų šalies istorijai ir tolesniam jos vystymuisi“, – pridūrė D. Kontrimavičienė.

Katedros aikštėje eitynių dalyviai būriavosi su trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Tautininkų sąjungos vėliavomis, pasipuošę tautine atributika, su Gediminaičių stulpus vaizduojančiomis detalėmis, laikė skelbimą „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Eitynių dalyviai eiseną link Lukiškių aikštės pradėjo skanduotėmis „Lietuva – lietuviams“, „Lietuva“, „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų”, „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Nuolatinis šių eitynių dalyvis, buvęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sakė, kad anksčiau eitynės kaip opozicinės sulaukdavo daugiau dalyvių, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tapo vienijančiu faktoriumi ir alternatyvos poreikis – mažesnis.

„Čia ne kokios partinės eitynės, čia tradicinės tokių pažiūrų žmonių eitynės, matyt, nebus, kaip prieš dešimt metų, kai buvo apie dešimt tūkstančių žmonių, jos buvo tokios kaip opozicinės eitynės, o Ukrainos karo kontekstas verčia ieškoti vienybės, dialogo. Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau“, – BNS sakė G. Songaila.

Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau.

Jis taip pat teigė, kad eitynėmis norima atkreipti dėmesį į valdančiųjų politiką, kuria vadino dviveidiška – ginti Ukrainos teisę būti ukrainietiška, bet naikinti lietuviškumą.

„Tikslas yra atkreipti dėmesį į lietuviškumą, lietuvybės padėtį šalyje, Ukrainos karo kontekste – valdančiųjų veidmainiškumą, kad Ukrainai reikia padėti ginti jos ukrainietiškumą, o Lietuvoj kitas veidas atsuktas, reikia tą lietuviškumą naikint, tą rodo ir asmenvardžių įstatymo rašybos priėmimas, ir siūlomas atseit konstitucinis lietuvių kalbos įstatymo projektas“, – kalbėjo G. Songaila.

Eitynių dalyvė 42 metų „jaunąja pensininke“ prisistačiusi Laima Trinkienė sakė jose dalyvaujanti pirmą kartą, apie eitynes sužinojusi iš feisbuko.

„Esu lietuvė, bet bendrauju su kitų tautų irgi žmonėmis, nes pasaulis, žemė, yra skirta visiems, ar lietuvis, ar rusas, ar lenkas, ar vokietis. O dalyvauju todėl, kad tai ypatinga mūsų diena, mūsų iškovota nepriklausomybės diena, kai tapome nepriklausomi ir galime kalbėti savo gimtąja kalba, kas yra labai svarbu, suprasti, užjausti, palaikyti viena skitą“, – BNS sakė eitynių dalyvė.

Patriotinėmis Kovo 11-osios eitynėmis vadinamas renginys ankstesniais metais sutraukdavo daugiau žmonių, kaip ir sulaukdavo kritikos kaip nacionalistinės. Pernai šiose eitynėse dalyvavo apie 200 žmonių, anksčiau – keli šimtai, tūkstantis žmonių.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Maži gali labai daug

Kalbėdamas apie daugiau nei 30 metų senumo Lietuvos įvykius, A. Pocius teigė, jog mes tada buvome visiškai vieni ir beginkliai prieš milžinišką sovietų karo mašiną, kuri galėjo užgriūti jauną Lietuvos valstybę ir sutraiškyti savo galinga jėga.

„Atsigręždamas į mūsų valstybės nepriklausomybės pradžią, matau tam tikras paraleles su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje. Tuo metu mes nepriklausėme nei Europos Sąjungai, nei NATO, mes buvome vienui vieni, kaip ir ukrainiečiai dabar. Bet tada Lietuvos žmonių valia, ryžtas ir laisvės siekis parodė, kad jie yra stipresni nei baisiausi okupantų ginklai. Tą dabar įrodinėja ir Ukrainos žmonės, gindami savo nepriklausomybę“, – kalbėjo parlamentaras A. Pocius.

Atsigręždamas į mūsų valstybės nepriklausomybės pradžią, matau tam tikras paraleles su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas prisiminė, kad nepriklausomą Lietuvą oficialiai tik beveik po metų pirmoji tuomet pripažino ne kokia didžioji pasaulio valstybė, bet mažytė šalis Islandija.

„Pamenu, po kruvinųjų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje, išgirdus šią žinią apėmė didelis džiaugsmas, nes mes tada labai laukėme to Vakarų šalių dėmesio, pripažinimo. Aišku, to tikėjomės iš didžiųjų valstybių. Islandijos sprendimas, galimas dalykas, buvo nematomas didžiosios diplomatijos ėjimas. Galbūt Vakarų valstybės pasikonsultavusios, kad pernelyg nesuerzintų tuomečio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, nes iš Rytų Europos dar nebuvo išvesta sovietinė kariuomenė, pasiūlė pirmiesiems Lietuvos nepriklausomybę pripažinti Islandijai“, – svarstė A. Pocius.

Istorinis Islandijos sprendimas

Kai tai įvyko, Vakarų valstybių vadovai pamatė, kad nieko baisaus neatsitiko, ir Lietuvą pamažu pradėjo pripažinti kitos šalys.

„Tai yra istoriniai įvykiai, kurie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo de facto laikotarpiu buvo labai svarbūs. Nes juk iki 1993 metų rugpjūčio 31 d. okupacinė sovietų, vėliau jau Rusijos, kariuomenė tebebuvo Lietuvos teritorijoje. Ir tas laisvos Lietuvos tarptautinis pripažinimas vyko okupacinei kariuomenei nepasitraukus. Aišku, situacija buvo kitokia, Borisas Jelcinas ir demokratinės Rusijos jėgos jau buvo valdžioje. Labai geri santykiai buvo tarp prezidento B. Jelcino ir tuometinio Lietuvos valstybės vadovo Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininko Vytauto Landsbergio. Todėl didžiųjų politikų asmeniniai santykiai irgi nulėmė palankią situaciją Lietuvai tuo metu“, – teigė A. Pocius.

Kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure, A. Pocius kaip tik buvo AT gynėjų gretose ir jam iš arti teko matyti Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono apsilankymą Lietuvoje.

Ne mažiau svarbus ir moralinis Ukrainos žmonių palaikymas.

„Ministrą tada, 1991 metų vasario 11-ąją, teko palydėti pro susirinkusių žmonių minią į AT pastatą. Jis labai stebėjosi, matydamas laužus aplink parlamentą, tą šimtatūkstantinę minią žmonių, kurie savo kūnais saugojo pastatą. Manau, jam tai paliko labai didelį įspūdį. Nors jis jau atvyko į Lietuvą su aiškia misija, su gerąja žinia ir turėdamas leidimą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo A. Pocius.

Politinio ledlaužio misija

Parlamentaras pabrėžė, kad mažųjų valstybių įtaka ir veiksmai geopolitiniame kontekste yra labai svarbūs, ką rodo ir Lietuvos valdžios pastangos šiuo metu palaikyti su Rusijos agresoriais narsiai besikaunančią Ukrainą.

„Šiuo metu tiek ES šalių, tiek NATO parama Ukrainai tiek ginkluote, tiek politinė parama, tiek materialiniais resursais yra labai svarbi. Ne mažiau svarbus ir moralinis Ukrainos žmonių palaikymas. Dar iki karo veiksmų pradžios atliktose apklausose ukrainiečiai tai labai vertino ir Lietuva buvo labai aukštose pozicijose, kaip draugiška šalis Ukrainai. Manau, kad reikia būti tiems pirmiesiems, kaip ir Islandijai savo laiku, kad kitos valstybės, kurios abejoja ar prisibijo, bet, matydamos Lietuvos pavyzdį, paseks iš paskos. Tai irgi gali padėti, kai kažkas tuos ledus pralaužia“, – vylėsi politikas.

Anot A. Pociaus, būti tokiu politiniu ledlaužiu nėra paprasta, bet istorija rodo, kai mums būna blogai, mes irgi gręžiamės į kitas valstybes, laukiame paramos, prašome pagalbos.

„Nebūkime abejingi. Padėkime šiuo sunkiu metu Ukrainai ir jos žmonėms kas tik kuo galime“, – paragino parlamentaras.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1806965

Ta proga tradiciškai bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Dėl epidemiologinės situacijos kasmetinio iškilmingo minėjimo Seime nebus.

Vakare bus transliuojami du šventiniai koncertai, taip pat istorikui Mariui Ėmužiui bus įteikta Nepriklausomybės stipendija, prisiminimais dalysis signatarai.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kaune Laisvės alėja virto švytinčia trispalve. Meninė šviesos instaliacija įžiebta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje aplink „Laisvės“ statulą. Taip pat rengiamas orientavimosi žaidimas „Laisvės keliu“.

Virtuali pilietinė akcija ir meninė kompozicija „Laisvai“ numatoma Šiauliuose, šventinė instaliacija „Jungiamės, Lietuva“ – Panevėžyje.

Šventės proga į aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą – bus iškelta didžiausia šalyje trispalvė – jos bendras plotas siekia 540 kvadratinių metrų.

Didelę trispalvę – šešių metrų pločio ir 16,5 metro aukščio – ant savo pastato išskleidė ir Mykolo Romerio universitetas.

Ankstesniais metais Vilniuje rengtas patriotines eitynes šiemet pakeis „Patriotiškos Kovo 11-osios važiuotynės“ – šventinis automobilių paradas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Šis dokumentas,  kurį susirinkusiems perskaitė Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė, perduotas saugoti į Seimo archyvą.

„Prieš trisdešimt metų – 1990 m. kovo 11 d. - Lietuvos žmonių valia mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, atkūrėme 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenines galias, paskelbdami, kad Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Valstybę atkūrėme vadovaudamiesi tarptautinės teisės principais ir remdamiesi pamatiniais mūsų valstybingumo dokumentais, niekada nenustojusiais savo teisinės galios  – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo Rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės“, – sakoma dokumente.

Jame pažymima, kad per tuos trisdešimt laisvės metų mūsų šalis pasikeitė neatpažįstamai. „Mes didžiuojamės, kad visų Lietuvos žmonių pastangomis pavyko sukurti naująją Lietuvą, tapusią pilnateise pasaulio bendrijos nare: priklausome Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijai, esame lygiateisiai Europos Sąjungos nariai. Džiaugiamės, kad laisvoje Lietuvoje išaugo nauja, talentinga karta, kuri savo jėgas skiria ne tik gimtosios šalies ateičiai, bet yra konkurencinga ir stebina pasaulį intelekto galia bei išskirtiniais kūrybiniais pasiekimais, kurie atveria jauniesiems kelius į meno ir mokslo elitą“, – teigiama kreipimesi.

Minėdami Lietuvos laisvės jubiliejų,  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, šios iškilios šventės proga sveikina visus Lietuvos piliečius su Valstybės atkūrimo diena, kviesdami ginti laisvę ir demokratijos principus, linkėdami puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautos tradicijas ir papročius, gerbti brangiausią mūsų šalies turtą – žmogų.

„Tik dirbdami visi kartu savo Valstybės labui galėsime sukurti gerovės Lietuvą, kuri tuomet, 1990 m. kovo 11–ąją, mums buvo didžioji svajonė. Su švente, mielieji!“, – tokį dokumentą Kovo -osios Akto salėje pasirašė signatarai.

Jų iškilmingame posėdyje dalyvavo ir kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis,  premjeras Saulius Skvernelis.

Klaipėdos piliavietėje, kur beveik prieš 800 metų iškilo pilis, davusi pradžią Klaipėdos miestui, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, lygiai vidurdienį, skambant Tautinei giesmei buvo pakelta valstybinė trispalvė.

Šį kartą vėliavą kėlė Klaipėdos jūrų kadetai. Tik praėjusį rudenį pradėjusi veikti Klaipėdos jūrų kadetų mokykla ima užsitarnauti gerą vardą.

Moksleiviai ugdomi patriotine, jūrine dvasia. Vaikai per beveik pusmetį jau įsisavino, kas yra disciplina ir rikiuotė.

Savo ištvermę jaunieji kadetai spėjo pademonstruoti ir tradiciniame nakties žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais", skirtame 1923 m. krašto prijungimo prie Lietuvos karinei akcijai paminėti.

Tarp 3 tūkst. žygeivių tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais", skirtame Lietuvos kariuomenės 30-mečiui, dalyvavo 31 jūrų kadetas – 5–8 klasių mokiniai (iš jų – aštuonios mergaitės).

Kaip lygūs su lygiais visą 25 km maršrutą sėkmingai įveikė 22 vaikai, žygį nutraukė tik viena mergaitė.

Visiems Jūrų kadetų mokyklos moksleiviams, dalyvavusiems žygyje, po šio iššūkio įteikti diplomai ir 4-ojo laipsnio medaliai.

Aktyviai vaikai dalyvauja ir kituose pilietiškuose miesto renginiuose.

Būtent todėl Klaipėdos savivaldybės sprendimu, Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga valstybinę vėliavą miesto širdyje patikėta iškelti uostamiesčio Jūrų kadetų mokyklos auklėtiniams.

Džiaugsmo ašaros

„Esu dėkinga už šią dieną savo seneliams ir tėvams, kartu su kaimynais bei bendradarbiais suteikusiems tada tautos išrinktiesiems mandatą po daugiau kaip 50 okupacijos metų atkurti Lietuvos nepriklausomybę,“ – teigė šio 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbto istorinio akto bendraamžė Rasa, sutikta šventiniame Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio šurmulyje. 

Ji pasakojo žinanti apie tada Lietuvą apėmusią euforiją tik iš savo artimųjų pasakojimų, nes buvo tuo metu jaunesnė už savo sūnų. „Deja, nei senelių, nei tėvų jau nebėra, bet aš jaučiu, kad jie – taip pat šiandien su mumis“, – sakė pašnekovė. O trispalve vėliavėle mojuojantis trimetis Tadas niekaip negalėjo suprasti, kodėl staiga pravirko jaudulio nesutvardžiusi jo mama.

„Tą vėlų kovo 11-osios vakarą, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, aš dar nebuvau gimęs, tačiau dalyvauju šioje eisenoje, kad tai, ką tada išsikovojo mūsų tėvai, būtų išsaugota ir mūsų vaikams“, – teigė 17-metis Justas, sutiktas moksleivių ir visuomeninių organizacijų eisenoje nuo Arkikatedros bazilikos, kurioje vyko Šv. Mišios, papuoštos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Zitos Bružaitės liturginiu kūriniu „Vilties mišios“, į pagrindinį  jubiliejinės šventės renginį Karo muziejaus sodelyje su tradiciniais jo atributais: Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir iškilmingos šaulių priesaikos ceremonijomis bei gėlių padėjimu prie šią šventą Lietuvos patriotams vietą ženklinančių istorinių relikvijų.

Rekordinė dovana iš Vilniaus

Šiemet susirinkusiųjų į iškilmingą minėjimą Karo muziejaus sodelyje laukė siurprizas – specialiai Kaunui šiai ypatingai šventei padovanotos trijų krepšinio aikštelių dydžio Lietuvos valstybės vėliavos išskleidimas.

Ši prieš 20 metų – minint nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį pasiūta tuo metu didžiausia Lietuvoje trispalvė buvo atvežta ją pasiskolinusio koncerno SBA, rekonstravusio Vienybės aikštę, iniciatyva. Siekiant naujo rekordo – uždengti ja kartu su minėta aikšte ne per seniausiai naujai atgimusį trylikos aukštų BLC verslo centrą – jog šis taptų didžiausiu Lietuvoje pastatu, kurį visą uždengė trispalvė. Nors ši vėliava jau yra patekusi į Lietuvos Gineso rekordų knygą kaip didžiausia oro balionu pakelta trispalvė. Ir šis 2004-ųjų kovo 11-osios pasiekimas nėra pagerintas iki šiol.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tačiau, šį puikų sumanymą pakoregavo šiandien Kaune siautėjęs gūsingas vėjas. Dėl ko nuspręsta nerizikuoti ir šia ypatingą istoriją turinčia daugiau kaip 45 metrų ilgio, 27 metrų pločio ir daugiau nei 100 kg sveriančia trispalve, kurią nuo BLC verslo centro stogo turėjo nuleisti apie keliasdešimt koncerno SBA įmonėse dirbančių savanorių su savo šeimų nariais, uždengti Vienybės aikštę.

Šioje neeilinėje akcijoje dalyvavo ir vienos minėto koncerno bendrovės valdybos pirmininkas – jaunesnysis Kovo 11-osios akto signataro Liongino Šepečio sūnus – taip pat Lionginas. Jis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad tą istorinę Lietuvai dieną jam buvo 22-eji metai. Ir jis lig šiol mena, kaip tuo džiaugėsi tėvas, kurio veide, tą vakarą grįžus į namus, matėsi ir susijaudinimas, ir pasididžiavimas. „Na štai ir įvyko tai, kas turėjo įvykti!“ – tokie buvo pirmieji tada šeimai jo pasakyti žodžiai.

Dvigubi mero palinkėjimai

Į tradiciškai gausiai iškilmingame minėjime Karo muziejaus sodelyje susirinkusius žmones šiemet miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi tokiais žodžiais: „Kaunas visada buvo laisvės ir laisvų žmonių miestas. Simboliška, kad švęsdami savo nepriklausomybės 30-metį, mes jau galime grožėtis atgimusia Laisvės alėja, o šį vakarą linksminsimės atnaujintoje Nepriklausomybės aikštėje. Drįstu sakyti, kad dabar gyvename turbūt geriausia Kauno versija. Išlikime laisvi ir toliau auginkime klestintį miestą!  Tegul bet kokie iššūkiai kauniečiams bus įveikiami!“

Po šio sveikinimo meras perskaitė susirinkusiesiems dar vieną palinkėjimą, pradėdamas jį nuo to, kad šiandien Kauną pasiekė žinia, jog klastingas virusas palietė ir jo gyventojus. Beje, kai kuriems iškilmingo minėjimo dalyviams tai buvo pirmą kartą išgirsta naujiena, kurią meras baigė prašymu būti atsargiems ir saugoti save bei aplinkinius. „Tegul grėsmingos ligos jus aplenkia ir stiprios sveikatos visiems!“ – toks buvo olimpinę ramybę išlaikiusio V.Matijošaičio palinkėjimas iškilmingo minėjimo dalyviams.

Vėliau į susirinkusiuosius kreipėsi Kauno moksleivijos atstovė Ugnė Jankevičiūtė.  Ji akcentavo tai, kad tūkstančiai Kauno ir visos Lietuvos moksleivių šiandien gali džiaugtis laisve veikti, nevaržomai tobulėti bei siekti savo tikslų. Nors ir pripažino, kad jiems neįmanoma jausti šios dienos taip, kaip ją jautė tie, kurie kovojo už laisvę.              

Šaulių gretose – ir kolegė

Iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą tradiciškai vainikavo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimo ir šaulių priesaikos ceremonija.

Šiemet joje dalyvavo apie 50 suaugusių ir apie 40 jaunųjų šaulių.

Pasak šios rinktinės, kurios veiklos ribos – septynios Kauno apskrities savivaldybės, vado Vytauto Žymančiaus, šiemet norinčiųjų papildyti jų gretas gana daug. Pašnekovas tai linkęs sieti ne tik su Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi, bet ir augančiu mūsų pilietiškumu.

„Tas augimas prasidėjo 2014-aisiais ir buvo susijęs su Ukrainos įvykiais. O papildomu impulsu, lėmusiu spartų mūsų gretų augimą, tapo 2019-aisiais minėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Ir tai tęsiasi iki šių dienų“, – pasakojo V.Žymančius akcentuodamas, kad kaskart atsiranda ir po dvi-tris Lietuvos šaulių gretas papildančias šeimas.

Šiemet tarp jų – ir dienraščio „Kauno diena“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aušra Garnienė su dviem iš keturių savo vaikų – Julija ir Rapolu.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Kaip sakė Lietuvos šaulių sąjungos ideologas ir vienas iš įkūrėjų Vladas Putvinskis-Pūtvis, šaulys – tai susipratęs pilietis. Manau, kad to susipratimo jau pakanka, juo labiau, kad su šauliais draugauju nuo 2002-ųjų, esu dirbusi Lietuvos šaulių žurnalo „Trimitas“ redaktore. Įsimylėjau V.Putvinskį-Pūtvį, pasak kurio, „menkas, niekingas, baisus žmogaus gyvenimas, jeigu jis nėra susietas su visuomene ir jos idėjomis bei tikslais“, ir šio šaulių sąjungos įkūrėjo idėjas. Vaikai jau ūgtelėjo, todėl pats metas ir Tėvynei atiduoti, ką privalau. Dar smagiau, kad ir vyresnieji vaikai nori kartu. Kai matau Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir kitomis progomis, kaip jie pirmiau už mus, tėvus, skuba iškelti kieme trispalvę, suprantu, kad teisinga linkme einame. O šios ypatingos šventės proga to paties V.Putvinskio-Pūtvio žodžiais noriu priminti ir sau, ir kitiems: „Nepamiršk, kad tu pats turi būti šeimininkas savo tėvynėj ir atsakai už visa, kas joje atsitinka. Sąmoningai vykdyk piliečio pareigas, nes juo geriau jas eisi, juo laisvesnis būsi. Tobula demokratinė tvarka nėra duodama ir negali būti iškovota: ji kuriama sąmoningų piliečių“, – teigė kolegė, apimta euforijos davus su kitais šauliais priesaiką negailėti nei jėgų, nei gyvybės, ginant ir saugant Lietuvos nepriklausomybę.

Žilagalvė išmintis

„Be galo smagu matyti, kad tavo jaunystės kova už idealus nenuėjo veltui“, - džiaugėsi aktyvia šiandieninio jaunimo pozicija žilagalvis Jeronimas, į kurio parankę buvo įsikabinusi žmona Birutė. Abu jie oriai po Šv.Mišių Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje traukė Laisvės alėja į iškilmingą minėjimą Karo muziejaus sodelyje.

Pasiteiravus šių žilagalvių, ką jie galėtų išskirti iš tų 30-ies nepriklausomybės atkūrimo metų, sutuoktiniai, padedami vienas kito, teigė: „Svarbiausia, kad buvo įvardinti tikrieji didvyriai ir demaskuoti tie, kurie jais tik dėjosi. Dabar reikia susitaikyti su šia galbūt ne vieną gyvenimą aukštyn kojomis apvertusia tiesa ir toliau dirbti, kurti ir gyventi vardan tos Lietuvos!“

Džiaugėsi šventiniuose renginiuose sutikta augančia savo pamaina ir kitas senjoras – vienas į juos, namiškiams paskutiniu momentu pabūgus oro sąlygų, išsirengęs Antanas. Jis akcentavo ir tai, kad kai kurie žmonės, šiandien pasidavę ne ką mažiau pavojingam visko nepatenkintųjų virusui, pamiršo kokį kelią mums teko nueiti, kad pasiektume šiandieną. „O gal, kaip ir dabar, jie tada tebuvo pasyvūs stebėtojai? Esu įsitikinęs, kad vietoj to, jog gaištų laiką tokiems tuštiems bambėjimams, jie geriau tuo metu bandytų patys kažką pakeisti“, - teigė šis Lietuvos patriotas.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šia teise galima pasinaudoti visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus Krokų lankos botaninį-zoologinį draustinį.

Tačiau žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota žvejyba, privačiuose vandens telkiniuose bei jūroje ir tomis dienomis reikalingi mėgėjų žvejybos leidimai.

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu nuo šių metų nustatytos dar dvi dienos per metus, kai visi gali žvejoti nemokamai. Tai Valstybės atkūrimo diena – vasario 16-oji – ir Nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji.

Aplinkos ministerija primena, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, kiršlius, šamus. Lašišas, šlakius, sykus ir upines nėges galima gaudyti tik įsigijus žvejo mėgėjo korteles šių žuvų žvejybai.

Jau anksčiau nemokamai žvejoti buvo galima liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ir rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę.