Taip penktadienį nusprendė Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Teismas atmetė 49 metų verslininko iš Panevėžio apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl mėginimo papirkti Neringos merą bei bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriaus papirkimo.

Nuteistasis privalės sumokėti 20 tūkst. eurų baudą. Iš jo taip pat konfiskuota 10 tūkst. eurų, pranešė prokuratūra.

Bylos duomenimis, nuteistasis siekė, kad teisme būtų sudaryta taikos sutartis nagrinėjant skundą dėl savivaldybės surengto aukciono, kuriame parduotas įmonės „Neringos vanduo“ turtas, rezultatų, todėl 2021 metų spalį jis pasiūlė Neringos savivaldybės merui kyšį.

Pastarajam neišreiškus sutikimo priimti siūlomą kyšį, panevėžietis, siekdamas minėtos taikos sutarties pasirašymo, 2021 metų lapkričio pabaigoje kyšį davė su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusiam bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui.

Apie neteisėtus vyro iš Panevėžio veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams pranešė D. Jasaitis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję bylą, 2023 metų spalį pripažino verslininką kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir skyrė 20 tūkst. eurų baudą. Taip pat iš jo valstybės nuosavybėn konfiskuotas kyšis – 10 tūkst. eurų, kuriuos nuteistasis buvo palikęs įmonės „Neringos vanduo“ direktoriui dėžutėje su šampano buteliu.

Šį sprendimą nuteistasis skundė apeliacinės instancijos teismui, šis penktadienį  priimtu sprendimu apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Nuosprendis penktadienį įsiteisėjo.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, nuteistasis siūlė merui Dariui Jasaičiui ne mažesnį kaip 10 tūkst. eurų kyšį, jį dėžutėje paliko savivaldybės įmonės vadovui.

Pinigais asmuo siekė taikos sutarties tarp bendrovės „Neringos vanduo“ turto aukciono laimėtojo bei šį sprendimą apeliacine tvarka teisme ginčijusio aukciono organizatoriaus – bendrovės „Neringos vanduo“, Neringos savivaldybės administracijos ir nelaimėjusio aukciono dalyvio.

D. Jasaičiui neišreiškus sutikimo priimti siūlomą kyšį, verslininkas, siekdamas minėtos taikos sutarties pasirašymo, 2021 metų lapkričio pabaigoje 10 tūkst. eurų kyšį davė su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusiam bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui. Apie galimai neteisėtus verslininko iš Panevėžio veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams pranešė Neringos meras.

Klaipėdos apylinkės teismas pripažino verslininką kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir skyrė jam 20 tūkst. eurų baudą. Iš jo valstybės nuosavybėn konfiskuotas kyšis – 10 tūkst. eurų, kuriuos nuteistasis buvo palikęs bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui dėžutėje su šampano buteliu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Tyrimo duomenimis, verslininkas siekė, kad tarp teismo sprendimu aukciono laimėtoju pripažinto dalyvio ir šį sprendimą apeliacinės instancijos teisme ginčijančių aukciono organizatoriaus „Neringos vanduo“, Neringos savivaldybės administracijos ir nelaimėjusio aukciono dalyvio, būtų sudaryta taikos sutartis.

Dėl to, anot prokurorų, 2021 metų spalį verslininkas pasiūlė Neringos merui ne mažesnį kaip 10 tūkst. eurų kyšį.

Pastarajam neišreiškus sutikimo priimti siūlomą kyšį, verslininkas, siekdamas minėtos taikos sutarties pasirašymo, 2021 metų lapkričio pabaigoje 10 tūkst. eurų kyšį davė su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusiam bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui, teigiama pranešime.

Apie galimai neteisėtus verslininko iš Panevėžio veiksmus STT pareigūnams pranešė Neringos meras D. Jasaitis.

Kaltinamajam gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Kaip informuoja 15min.lt., D. Jasaitis pajuto koronaviruso simptomus, tad pasidarė greitąjį COVID-19 testą, kuris parodė infekciją.

Kaip nurodo 15min.lt., meras penktadienį teigė važiuosiantis atlikti testą ir į testavimo punktą.

Primename, kad praėjusią parą nustatyta 11 tūkst. 114 naujų COVID-19 atvejų, 13 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji.

Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 9500, antrą – 1603, trečią – 11 žmonių.

Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 1640 COVID-19 sergančių pacientų, 94 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 21,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 5195,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis didėja ir siekia 50,2 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 797,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių.

„Man labai skaudu, kaip ir mums visiems turbūt, kad kai kurie Neringos skyriaus bičiuliai nusprendė išeiti kažkur kitur. Žinoma, mes esame laisva šalis, laisva Lietuva, ir kiekvienas galime pasirinkti, kur atrodo geriau būtų atstovaujama mūsų žmonių lūkesčiams. Nesmerkiu nė vieno, bet kai kas labai nustebino. Jeigu tu ruošiesi padaryti tokius sprendimus, nebijok tai pasakyti ir turėk drąsos. Jeigu esi lyderis, turėk drąsos, o ne venk, tarytum galvodamas, kad kažką darai nepadoriai, nesąžiningai savo bičiulių atžvilgiu. Dėl to esu labai nusivylusi", – šeštadienį socialdemokratų tarybos posėdyje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Nepaisant to, Neringos savivaldybėje socialdemokratų skyrius yra ir bus. (...) Aš nematau jokio pavojaus Socialdemokratų partijai, jeigu įsikurs nauja partija. Iš tikrųjų, labiau matau, deja, „valstiečių" partijos skilimo procesą. „Valstiečių" partija tiesiog skaldosi, skyla, ir buvo Karbauskio, dabar bus Skvernelio partija, kitaip sakant, ta pati mergelė tik su kita suknele", – pridūrė socialdemokratų lyderė.

G. Paluckas: palikime vaikų dalybas S. Skverneliui ir R. Karbauskiui

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas taip pat grėsmės partijai nemato. Anot jo, Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio konfliktus reikėtų palikti jiems, o socialdemokratai turėtų ir toliau siekti savo tikslų.

„Jeigu tokią pabėgėlių partiją Saulius Skvernelis tikisi paversti tvariu, valstybiniam nacionaliniam interesui gebančiu atstovauti deriniu, tai aš labai stipriai tuo abejoju. Bet, kaip ir buvo sakyta, mes turime savo politinę darbotvarkę, savo tikslus, o kai imamės savo darbotvarkę stengdamiesi ją realizuoti Seime ar kviesdamiesi ministrus ant kilimėlio, (...), mums sekasi geriausiai. Todėl palikime Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio šeimos, vaikų, turtų, santykių dalybas jiems, o mes savo ruožtu judėkime ta trajektorija, kuri yra užbrėžta mūsų politinės ir rinkimų programos“, – kalbėjo G. Paluckas.

ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė dar 9 nariai, o prie naujosios frakcijos prisijungė ir trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Seimo nariai. Kiek vėliau šią frakciją papildė Lietuvos regionų frakcijai priklausęs parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Spalį naujai įkurta Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė steigianti naują partiją. Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga.

Prie S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos „Vardan Lietuvos“ kuriamos partijos ketina jungtis socialdemokratas Neringos meras Darius Jasaitis ir didesnė Neringos socialdemokratų skyriaus dalis, taip pat Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Kai kurie savivaldybių merai, Eltos žiniomis, klausimą, ar jungsis prie steigiamos naujos politinės jėgos, vis dar svarsto.

Ekspremjeras patvirtino, kad prie steigiamos partijos sutiko jungtis ir Neringos meras Darius Jasaitis. Su juo Eltai nepavyko susisiekti. D. Jasaitis nuo 2013 m. priklauso socialdemokratų partijai. S. Skvernelio žiniomis, prie naujos politinės jėgos jungsis ne tik meras, bet ir nemaža dalis socialdemokratų iš LSDP skyriaus Neringoje.

„Meras ir nemažai skyriaus narių šiuo metu jau nėra jokios politinės partijos nariai. Mes tikrai kalbamės su meru ir net neabejoju, kad jis kartu dalyvaus naujos politinės partijos kūrime“, – Eltai patvirtino S. Skvernelis.

„Kiek realiai žmonių pereis, matysime šiek tiek vėliau. Kol kas dialogas su Neringos meru yra labai produktyvus“, – pridūrė ekspremjeras.

Tačiau, tikina S. Skvernelis, naują partiją steigiantys politikai tikrai neturi intencijos prikviesti kuo daugiau merų iš Lietuvos savivaldybių. Nors, neneigia politikas, tokių būsimoje partijoje tikrai bus ne vienas.

„Sunku pasakyti apie galutinius skaičius, kokius jie sprendimus priims. Visgi mes orientuojamės ne vien į merus kaip lyderius. Savivaldybėse yra ir bendruomenės lyderiai, politiniai lyderiai. Norisi, kad partija būtų atstovaujama kuo platesniam mūsų visuomenės ratui, gyvenančiam ne tik miestuose ir didmiesčiuose. Nekeliame tikslo, kad turime kažkiek merų būtinai pasikviesti. Kalba eina apie asmenybes ir lyderius“, – sakė jis.

Politikas pažymėjo, kad, nepaisant anksčiau viešojoje erdvėje keltų svarstymų, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio steigėjų ir narių sąraše turėtų nebūti.

„Mes su Kauno meru šiuo klausimu nesame nei bendravę, nei susitikę. Manau, kad meras turi komitetą ir su komitetu, net neabejoju, dalyvaus rinkimuose. Ar jie norės kokių nors kitokių judesių daryti – jei toks poreikis bus, tai mes tikrai kalbėsimės. Kol kas tokių pokalbių nebuvo“, – tikino S. Skvernelis.

Apibendrindamas politikas užsiminė, kad jau greitai su partijos steigime dalyvaujančiais kolegomis susės ir apibendrins vykusio proceso rezultatus.

„Bandysime apibendrinti, kiek prisijungė žmonių, kurie niekada niekur nedalyvavo ir politinėms partijoms nepriklausė. Dabar vyksta darbas, diskusijos, yra apsikeitimas nuomonėmis, traukiami žmonės į programinius dokumentų rengimą“, – teigė jis.

ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė dar 9 nariai, o prie naujosios frakcijos prisijungė dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Seimo nariai. Kiek vėliau šią frakciją papildė Lietuvos regionų frakcijai priklausęs  parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Spalio mėnesį naujai įkurta Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė steigianti naują partiją. Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga.

„Šiandien Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prašymą ir suėmė asmenį, kuris galimai siūlė kyšį Neringos merui ir davė kyšį bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui“, – ketvirtadienį sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė.

Verslininkas sulaikytas antradienį, įtarus, kad davė 10 tūkst. eurų kyšį bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui. Verslininkas tokio paties dydžio kyšį įtariamas pasiūlęs ir Neringos merui.

BNS žiniomis, minimas verslininkas yra Tomas Petras Radikas.

Pasak STT, tiek Neringos meras, tiek „Neringos vanduo“ direktorius pranešė apie bandymą papirkti teisėsaugai.

Įtariama, kad už galbūt neteisėtą atlygį verslininkas, atstovaudamas vienam bendrovės „Neringos vanduo“ organizuoto aukciono dalyviui, siekė, kad tarp savivaldybės bendrovės ir aukciono dalyvių būtų sudaryta taikos sutartis.

Taip pat siekta, kad bendrovė „Neringos vanduo“ su aukciono dalyviu sudarytų nekilnojamojo turto, esančio Neringoje, apie 200 tūkst. eurų vertės pirkimo-pardavimo sutartį.

Verslininkas buvo sulaikytas antradienį, įtarus, kad davė 10 tūkst. eurų kyšį bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui.

„Ir vienas, ir kitas (ir meras, ir „Neringos vandenų“ direktorius – BNS) pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai, jie susisiekė ir bendradarbiauja su Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – BNS trečiadienį sakė STT atstovė Renata Keblienė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, papirkėjas, Panevėžio ir Šiaulių krašto verslininkas, pasiūlė Neringos merui 10 tūkst. eurų kyšį.

Panevėžio verslininkas buvo sulaikytas, įtarus, jog duoda 10 tūkst. eurų kyšį bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui.

Verslininkui pareikšti įtarimai dėl papirkimo.

„Rytoj prokurorė turės spręsti klausimą dėl kardomųjų priemonių, ar kreiptis dėl suėmimo. Jis vis dar sulaikytas, sulaikytas įvykio vietoje, su perduotu kyšiu – 10 tūkstančių eurų grynųjų pinigų“, – BNS sakė STT atstovė R. Keblienė.

Įtariama, kad už galbūt neteisėtą atlygį verslininkas, atstovaudamas vienam bendrovės „Neringos vanduo“ organizuoto aukciono dalyviui, siekė, kad tarp savivaldybės bendrovės ir aukciono dalyvių būtų sudaryta taikos sutartis.

Taip pat siekta, kad bendrovė „Neringos vanduo“ su aukciono dalyviu sudarytų nekilnojamojo turto, esančio Neringoje, apie 200 tūkst. eurų vertės pirkimo-pardavimo sutartį.

STT primena, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, vykdydamas savo pareigą, numatytą Korupcijos prevencijos įstatymą, per įmanomai trumpiausią laiką privalo pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jei jis gavo duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą.

Tėvų butą pirks dukra

Neringos taryba birželį leido D.Jasaičiui įsigyti 23 kv. m butą Preiloje, dėl jo D.Jasaitis bylinėjosi ne vienerius metus.

Tuo metu D.Jasaitis su tuomete žmona gyveno Neringos savivaldybės bute, be to, dar ir valdė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butą.

Būtent šį butą Preilos gatvėje D.Jasaitis įsigijo iš savivaldybės šią vasarą, kai Turto bankas jį perdavė į Neringos savivaldybės valdomą turto fondą.

Šį kartą tarybos prašyta įsigyti taip pat Preiloje esantį, tačiau jau trijų kambarių butą, kurį pats meras D.Jasaitis tikino gavęs iš savivaldybės, kai sukūrė šeimą su pirmąja žmona.

Šeima susilaukė dukters ir sūnaus. Tačiau savivaldybei priklausančiame bute gyvenamąją vietą nurodo daugiau žmonių.

Tarybos nariams pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad būste gyvenamąją vietą yra deklaravusi D.Jasaičio pirmoji žmona, sūnus ir duktė su draugu.

Tarybai teiktuose dokumentuose pažymima, kad butą perka D.Jasaičio dukra.

Aiškino apie potvynius

Sutikus parduoti trijų kambarių butą D.Jasaičio dukrai, kokių prašymų savivaldybei ateityje gali teikti D.Jasaičio pirmoji žmona ir sūnus?

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė į šį dienraščio "Klaipėda" klausimą atsakė miglotai.

"Asmenys ir šeimos, įsigiję savivaldybės būstą, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti (atitikus numatytus kriterijus) gali pasinaudoti praėjus 5 metams nuo savivaldybės būsto įsigijimo dienos, išskyrus asmenis ir šeimas, netekusius nusipirkto savivaldybės būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 4 dalis)", – paaiškino L.Pusvaškytė.

Iš pradžių meras įsigyja būstą, paskui – šeimos nariai.

Išeitų, kad Neringos mero D.Jasaičio sūnus su pirmąja žmona lyg ir turėtų teisę po penkerių metų vėl prašyti savivaldybės būsto?

L.Pusvaškytė į pakartotinę žurnalistų užklausą atsakė dar painiau.

"Atsakydami į jūsų klausimą informuojame, kad nuomininkui savivaldybės būstas buvo suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, kuris neteko galios 2003 m. sausio 1 d. Pagal šiuo metu galiojantį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tokios paramos formos bei tokio statuso būsto nėra (pretendavimas į tokio būsto nuomą nėra galimas)", – tepaaiškino L.Pusvaškytė.

Ruošiantis savivaldybei priklausančio buto privatizacijai buvo pasidomėta, ar šeimos nariai gali pirkti būstą vietoj tų, kurie tiesiogiai sudarė buto nuomos sutartis su savivaldybe.

"Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Toks išaiškinimas yra gautas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateiktas aiškinamajame rašte prie sprendimo projekto", – patikino L.Pusvaškytė.

Tarybos narys Dovydas Mikelis paaiškino šią savivaldybės atstovės pateiktą painiavą.

"Bet kuris pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Neringos savivaldybėje, turintis tokias pajamas, kurios atitinka paramos būstui gavimo sąlygas, gali teikti prašymą suteikti tokį būstą. Ir jis stos į eilę, kaip ir visi kiti. Tik reikės pateikti Registrų centro išrašą, kad neturi čia registruoto nekilnojamojo turto savo vardu", – tvarką paaiškino D.Mikelis.

Kvadratinis metras – pigiau?

D.Jasaičiui 23 kv. m ploto butą Preiloje pavyko iš savivaldybės nupirkti už 65,9 tūkst. eurų. Prie kainos pridėti ir beveik 288 eurai – tiek kainavo turto vertinimas. Turto vertinimą atliko įmonė Registrų centras.

Registrų centras šio buto kvadratinį metrą įkainojo 2 849,11 euro.

Visai netoli šio buto esantis minėtas savivaldybės trijų kambarių butas, kurį nuomoja mero eksžmona, Preiloje įvertintas kitos įmonės.

Iš tarybai pateiktų dokumentų matyti, kad butą vertino įmonė "Inreal".

Nurodyta ir trijų kambarių buto kaina – 148 950 eurų.

Šio buto vienas kvadratinis metras įvertintas 2 330 eurų. Tai yra per 500 eurų pigiau už kvadratą, nei mokėjo D.Jasaitis, privatizuodamas savo būstą.

"Parduodamo savivaldybės būsto vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės, turto vertintojai", – pažymėjo L.Pusvaškytė.

Tačiau birželį tarybos posėdyje svarstant D.Jasaičio parduodamo buto klausimą, Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys garsiai įvardijo, kad savivaldybė yra sudariusi sutartį su įmone Registrų centras turto vertinimui.

Kodėl trijų kambarių buto, kurį perka mero dukra, vertinimą atliko įmonė "Inreal"?

"Nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas ir vertinimo ataskaita pateikta 2020 m. gruodžio 11 d., pagal nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Neringos savivaldybės administracijos ir įmonės "Inreal". Nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis tarp Neringos savivaldybės administracijos ir įmonės Registrų centras sudaryta 2021 m. balandžio 29 d. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per vienus metus nuo būsto vertinimo ataskaitos pateikimo dienos", – raštu atsakydama į dienraščio klausimus teigė L.Pusvaškytė.

Toks savivaldybės pateiktas atsakymas glumina, nes Neringos tarybos nariai patys galėjo susipažinti su šio būsto turto vertinimu, kuris pagal pateiktus dokumentus buvo atliktas šią gegužę, kai sutartis jau buvo sudaryta su Registrų centru.

Dokumentuose įrašyta, kad vertinamo turto apžiūra vyko gegužės 7 d., ataskaita surašyta gegužės 11 d.

Ar savivaldybės atstovė, pateikdama atsakymus dienraščiui ir minėdama datas, apsiriko visu pusmečiu, ar realiai numatyto pirkti buto vertinimas tyliai vyko pernai gruodį, kai nekilnojamojo turto kainos buvo visiškai kitokios nei šių metų vasarą?

Nuostaba: Neringos tarybos narys A.Mockus atvirai stebėjosi siekiais kuo greičiau privatizuoti savivaldybės butus. Politikas valdančiosios daugumos klausė, kur taip skubama, nes iki kitų rinkimų dar yra laiko. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Dienraštis šį klausimą pateikė tarybos nariui D.Mikeliui, kuris susilaikė balsuodamas dėl sutikimo leisti Neringos mero dukrai įsigyti savivaldybės butą.

"Na, taip, savivaldybės datos neatitinka tikrovės. Įmonės "Inreal" ataskaita atlikta 2021 m. gegužės 7 d., kaip ir matyti vertinimo ataskaitoje, tai kaip ją buvo galima pateikti 2020 m. gruodžio 11 d.? Tai yra tūkstančių eurų vertas klausimas", –  suabejojo D.Mikelis.

Turto vertintojai paskaičiavo, kad Preiloje parduotų objektų 1 kv. m kaina svyruoja nuo 2 330 iki 2 597 eurų. Todėl vertinimo ataskaitoje vieno kvadratinio metro kainą koregavo iki 2 330 eurų.

63,69 kv. m ploto butas įkainotas 148 tūkst. eurų. Dar 700 eurų įvertintas beveik 7 kv. m ploto sandėliukas. Iš viso sandoris pirkėjui atsieis 148 950 eurų. Į sumą įeina ir turto vertinimo paslaugų įkainis.

Taryboje – aistringos kalbos

Vakar vykusiame Neringos savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta siūlymui parduoti trijų kambarių butą D.Jasaičio dukrai.

Meras prieš posėdį išsiuntė raštus, kad nusišalina nuo šio klausimo svarstymo.

O štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovui taryboje Laurynui Vainučiui, pareiškusiam, kad jis pageidauja nusišalinti nuo panašaus pobūdžio klausimo, nes pažįsta kitą neringiškių šeimą, kuri taip pat teikia prašymą įsigyti būstą, tarybos nariai pareiškė, kad balsuos, leisti politikui nusišalinti ar ne.

Laurynas Vainiutis / Stop kadras.

Tai politikas pavadino bandymu numauti kelnes.

"Aš jaučiu, kad galiu būti šališkas, pažįstu šiuos žmones, mes esame draugai. Kaip taryba mane gali versti balsuoti? Jei aš pats jaučiu, kad gali būti interesų konfliktas, pats ir priimu sprendimą nusišalinti. Kitu klausimu svarstysime su meru susijusių asmenų klausimą. Gal jūs esate suinteresuotas, kad aš dalyvaučiau?" – į D.Jasaitį kreipėsi tarybos narys, netekęs kantrybės, kad taryba griebėsi balsavim, ar leisti jam elgtis pagal sąžinę.

Dėl sąžinės reikalų į tarybos narius kreipėsi ir Arvydas Mockus, jokiai partijai nepriklausantis tarybos narys.

"Sakoma, kad yra "dūšia" ir kūnas. Čia to žmogaus, kuris susijęs, reikalas. Manau, kad elgiamasi ne visiškai teisingai. Skubama, bet nežinau, kur skubama. Gal neturėtų taip elgtis? Yra žmonių, kurie laukia butų eilėse, nori įsigyti. Tai – nelabai moraliai gražu. Na, jei nuspręsta, tai nuspręsta. Bet metus dar būsite valdžioje, kam taip skubėti? Aš susilaikysiu. Ne dėl to, kad čia vienai ar kitai šeimai. Manau, kad moraliai tai ne visai teisingas sprendimas", – į valdančiąją daugumą ir merą kreipėsi tarybos narys.

D.Jasaitį iš karto užstojo tarybos narys Arūnas Burkšas.

"Vaikai negali irgi norėti geriau gyventi?" – pareiškė A.Burkšas.

Į repliką A.Mockus sureagavo žaibiškai.

"Klausimas – kieno? Bet tai čia to žmogaus ir jo šeimos reikalas. Aš negaliu čia patarti, būtų paklausę, būčiau pataręs", – atsakė A.Mockus.

Laukia STT įvertinimo

Panašu, kad savivaldybės butų pardavinėjimo istorija jau kaitina aistras visame pusiasalyje.

Prieš mėnesį taryba balsavo panašiu klausimu, tačiau tą kartą prašymą leisti privatizuoti butą teikę žmonės liko be žado, kai sulaukė jų nuomoto būsto įvertinimo ataskaitos.

Kaina buvo tokio dydžio, kad ji tapo  nebeįkandama žmonėms.

"Mes balsavome prieš tokį sprendimą leisti jiems įsigyti būstą. Jie padavė savivaldybę ir turto vertintoją į teismą. Jie tikisi, kad kaina bus sumažinta, nes turto kaina per tris mėnesius Neringoje pasikeitė šimtu procentų. Net Vilniuje ji taip nepasikeitė. Čia gyvenantys žmonės negali konkuruoti su Lietuva ir visu pasauliu, su tais, kurie nori čia įsigyti turtą", – tarybos posėdžio metu tada kalbėjo D.Jasaitis.

Neringos taryba pastaruoju metu leido privatizuoti septynis būstus.

"Nesuprantu, ko mes siekiame ir kokia mūsų strategija? Lyg ir norime prisikviesti naujų specialistų, bet butus išparduodame. Priminsiu, kad pajūrio savivaldybės šiuo metu tikrinamos STT korupciniu klausimu dėl būsto pardavimo. Iš pradžių meras įsigyja būstą, paskui šeimos – nariai", – nuomonę išsakė L.Vainutis.

Tačiau tokius prašymus teikiančius gyventojus užstojo A.Burkšas.

"Žmonės už tokius pinigus namą Klaipėdos rajone nusipirktų, o jie ima paskolas ir lieka gyventi ir dirbti čia", – kalbėjo A.Burkšas.

Tarybos narys D.Mikelis klausė, kaip savivaldybė žada papildyti būsto fondą, jei už tokias kainas, kuriomis parduoda butus, nieko neįmanoma nupirkti?

Paaiškėjo, kad socialinio būsto statybos projekte jau kelis kartus buvo skelbiamas konkursas, tačiau vis žlunga, nes neatsiranda nė vienos įmonės, kuri sutiktų statyti butus savivaldybei.

Aiškinama, kad rangos konkursai žlunga dėl techninių specifikacijų, o ne dėl darbų kainos.