Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.

„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V. Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.

Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V. Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.

JAV pareigūnų nuomone, V. Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims.

Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.

Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V. Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad šio laikraščio tviterio paskyra turi daugiau kaip 250 tūkst. sekėjų.

Netrukus po paskelbimo minėtas pranešimas buvo ištrintas, o leidinys vykdo tyrimą dėl įsilaužimo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį apkaltino laikraštį „New York Times“, kad savo kritišku vedamuoju jis kišasi į Turkijos reikalus, ir susierzinęs pasiūlė JAV dienraščiui „žinoti savo vietą“.

Kylant ginčams dėl žiniasklaidos teisių Turkijoje prieš birželio 7 dienos parlamento rinkimus, R.T.Erdoganas praėjusią savaitę amerikiečių laikraštyje pasirodžiusį straipsnį pavadino „nemandagiu“ ir sakė, kad jame „tiesiogine žodžio prasme buvo duodami nurodymai Jungtinėms Valstijoms“.

„Jūs kaip laikraštis (New York Times) turite žinoti savo vietą“, – sakė prezidentas Stambule, o jo kalbą transliavo televizija.

„Rašydami tokius dalykus jūs kišatės į Turkijos reikalus. Išspausdindami šį vedamąjį jūs peržengėte laisvės ribas“, – kalbėjo jis.

Penktadienį „New York Times“ vedamajame „Virš Turkijos tamsūs debesys“ kritikuojamas dabartinis prezidentas R.T.Erdoganas, kuris kaltinamas susidorojimu su savo priešininkais prieš artėjančius rinkimus.

Straipsnyje rašoma apie R.T.Erdogano išpuolius prieš Turkijos žiniasklaidos konglomeratą „Dogan Media Group“, kuriam priklauso dienraštis „Hurriyet“, dėl to, kaip jis vertina buvusiam Egipto prezidentui Muhamedui Mursi (Muhamedui Musiui) skirtą mirties bausmę.

„Jungtinės Valstijos ir Turkijos kitos sąjungininkės NATO turėtų paraginti jį (Erdoganą) pasukti šalin iš šio pragaištingo tako“, – rašoma „New York Times“ vedamajame.

Jungtinių Valstijų Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) slapta klausėsi diplomato Vygaudo Ušacko pokalbių, kai šis vadovavo Europos Sąjungos (ES) misijai Afganistane, teigia dienraštis "The New York Times".

ES atstovai teigia susipažinę su šiuo pranešimu, bet negali jo patvirtinti arba paneigti.

"The New York Times" teigia, kad informaciją apie pokalbių klausymąsi gavo iš Amerikos žvalgybos paslapčių viešintojo Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno).

"NSA slapta klausėsi, kai Jungtinių Tautų pareigūnas Afganistane Staffanas de Mistura konsultavosi su ES partneriu Vygaudu Ušacku apie tai, kaip reaguoti į Afganistano teismo sprendimą panaikinti 62 parlamento narių išrinkimą", - rašoma straipsnyje.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas ES atstovybei Afganistane vadovavo nuo 2010 metų iki šio rudens, kai buvo paskirtas ES ambasadoriumi Rusijoje.

"ES žino apie pranešimus spaudoje, kad JAV pareigūnai galėjo klausyti specialaus atstovo Afganistane ir JT atstovo pokalbio. Neturime konkrečios informacijos, kuri galėtų patvirtinti arba paneigti šį pranešimą", - BNS pirmadienį teigė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) atstovė spaudai Maja Kocijancic.

Somalyje veikianti islamistų kovotojų grupuotė, kuri šturmavo prekybos centrą Kenijoje, turėjo paruošusi detalų išpuolio planą ir buvo iš anksto suslėpusi ginklus centre, trečiadienį rašo „New York Times“, cituodamas JAV pareigūnus.

Remiantis pranešimu, atrinkta grupelė anglakalbių kovotojų iš islamistų sukilėlių grupuotės „al Shebab“ iš anksto kelias savaites ruošėsi išpuoliui Somalyje.

Sekmadienį granatomis ir koviniais ginklais apsiginklavusi grupuotė įsiveržė į prabangų prekybos centrą Nairobyje ir pradėjo žudyti jo darbuotojus ir pirkėjus.

Kovotojai buvo paėmę įkaitų ir atsilaikė prieš policijos ir kariuomenės pajėgas iki antradienio, kai Kenijos prezidentas Uhuru Kenyatta (Uhurus Kenjata) paskelbė: drama baigėsi, žuvo mažiausiai 67 žmonės.

Tyrimas tęsiasi, tačiau, remiantis „JAV saugumo pareigūnais“, kurie cituojami pranešime, ši kovotojų operacija buvo kruopščiai suplanuota dar Somalyje.

Grupė turėjo prekybos centro brėžinius ir vienoje parduotuvių buvo iš anksto paslėpusi galingus kulkosvaidžius su šovinių juostomis, galbūt ir padedant ištikimam parduotuvės darbuotojui.

Atrodo, kad kai kurie kovotojai buvo atsinešę drabužių pamainą, kad galėtų nusimesti militaristinio stiliaus aprangą, palikti šautuvus ir pabėgti įsimaišę tarp civilių gyventojų.

Žvalgybos agentūros laukia DNR tyrimų iš suimtų ir nukautų kovotojų rezultatų, kad išsiaiškintų, ar tarp jų yra asmenų iš JAV, Britanijos ar kitų užsienio valstybių.

„New York Times“ cituojami liudininkai pasakojo, kad tarp užpuolikų buvo mažiausiai dvi moterys. Britų laikraščiai anksčiau pranešė, kad ataką galėjo suorganizuoti Samantha Lewthwaite (Samanta Liutveit), vieno iš sprogdintojų mirtininkų, kurie įvykdė 2005 metų atakas prieš Londono transporto sistemą, žmona, dar vadinama „Baltąja našle“.