Tiekdama ginklus Izraeliui, Vokietija palengvina genocidą ir pažeidžia tarptautinę teisę, pirmadienį Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė Nikaragvos teisiniai atstovai. Vokietija kaltinimus neigia. Izraelis taip pat ryžtingai neigia pažeidžiantis Genocido konvenciją ir remiasi savo teise į savigyną po „Hamas“ ir kitų ekstremistinių palestiniečių organizacijų žudynių, surengtų 2023 m. spalio 7 dieną.

Nikaragva nori, kad būtų taikoma supaprastinta procedūra ir Vokietija nustotų tiekti ginklus Izraeliui. Ji taip pat nori, kad teisėjai įpareigotų Vokietiją atnaujinti Gazos Ruože veikiančios JT palestiniečių pabėgėlių agentūros UNRWA finansavimą.

Nikaragva teigia, kad teikdama „politinę, finansinę ir karinę paramą“ Izraeliui ir sustabdydama finansavimą UNRWA, Vokietija sudaro sąlygas genocidui ir nevykdo savo pareigos užkirsti jam kelią.

Vokietijos atstovai oficialiai pasisakys teisme tik antradienį. Numatyta, kad posėdžiai truks dvi dienas. Sprendimo laukiama maždaug po dviejų savaičių. Teismo sprendimai yra privalomi.

Nei Vokietija, nei Nikaragva tiesiogiai nedalyvauja kare, tačiau abi valstybės yra pasirašiusios JT genocido konvenciją, įpareigojančią užkirsti kelią genocido veiksmams.

Tai jau antras skundas JT teismui dėl genocido, susijusio su karu Gazos Ruože. Pietų Afrikos Respublika praėjusių metų pabaigoje apkaltino Izraelį palestiniečių genocidu Gazos Ruože ir per sutrumpintą procedūrą reikalavo ugnies nutraukimo. Teismas įsakė Izraeliui leisti, kad į teritoriją patektų reikšmingai daugiau humanitarinės pagalbos, ir padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias genocidui.

JT Žmogaus teisių ekspertų grupė Nikaragvos klausimais teigė, kad šie pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Po 2018 metų protestų D. Ortega įkalino oponentus ir uždraudė pilietines grupes, kurios, jo teigimu, buvo užsienio organizuoto sąmokslo jį nuversti dalis.

Grupė savo ataskaitą pristatė Ženevoje. Ataskaitoje taip pat smerkiama D. Ortegos vyriausybė už tai, kad iš 222 oponentų buvo atimta pilietybė. Praėjusį mėnesį šie žmonės buvo įsodinti į lėktuvą, skrendantį į Jungtines Valstijas.

Ataskaitoje teigiama, kad D. Ortegos vyriausybė vykdė „neteismines egzekucijas, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį“. Nikaragvos vyriausybė atsisakė pripažinti šią grupę.

Ataskaitoje teigiama, kad „70–80 proc. (demonstrantų) mirčių sukėlė šaunamieji ginklai, o didžioji dalis (žaizdų) buvo protestuotojų gyvybiškai svarbiose kūno vietose“.

Ataskaitoje teigiama, kad prie žudynių prisidėjo D. Ortegos partija „Frente Sandinista“, jos jaunimo sparnas, vyriausybės tarnautojai, buvę kariškiai ir net gatvės gaujų nariai, kuriuos užverbavo su aukšto rango pareigūnais susiję asmenys.

Policija ir gydytojai reikalavo, kad giminaičiai pasirašytų dokumentus, kuriais atsisakytų savo teisių į aukų kūnų skrodimą ar teisių pateikti skundą dėl mirčių, sakoma ataskaitoje.

Nikaragvos vyriausybė vienašališkai nusprendė paleisti 222 įkalintus asmenis, – sakė pareigūnas, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga. – Kai kurie iš šių asmenų praleido kalėjime daugelį metų, daugelis jų – už tai, kad naudojosi pagrindinėmis laisvėmis, siaubingomis sąlygomis ir be galimybės pasinaudoti tinkamu teismo procesu.“

D. Ortega tvirtino, kad už 2018 metų gatvės protestų, kurie, jo teigimu, buvo sąmokslas jį nuversti, stovi įkalinti jo oponentai ir kiti asmenys. Nuo to laiko, kai Nikaragvos saugumo pajėgos smurtu numalšino tuos antivyriausybinius protestus, dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo į užsienį.

Amerikiečių pareigūnas nurodė, kad JAV padėjo išlaisvintus asmenis nugabenti į JAV, kur jie dėl humanitarinių priežasčių bus lygtinai įleisti į šalį dvejiems metams.

Pareigūnas sakė, kad JAV vyriausybė masinį paleidimą laiko teigiamu Nikaragvos žingsniu. Pareigūnas teigė, kad visi iš Nikaragvos išvykę asmenys tai padarė savanoriškai ir atvykę į JAV gaus medicininę ir teisinę pagalbą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį pagyrė Nikaragvos įvykdytą daugiau kaip 200 politinių kalinių paleidimą ir teigė, kad tai gali atverti kelią dialogui su Vašingtono priešininku prezidentu Danieliu Ortega.

„Tai, kad Nikaragvos vyriausybė paleido šiuos asmenis, iš kurių vienas yra JAV pilietis, yra konstruktyvus žingsnis sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų šalyje problemą ir atveria duris tolesniam Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nikaragvos dialogui susirūpinimą keliančiais klausimais“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Nikaragvos vyriausybė šio paleidimo nepatvirtino.

Buvęs Nikaragvos ambasadorius prie Amerikos valstybių organizacijos Arturo McFieldsas (Arturas Makfildsas) džiaugėsi paleidimu, kurį, pasak jo, jam patvirtino JAV valstybės departamentas.

Anot A. McFieldso, „tai retai pasitaikantis masinis [kalinių] išlaisvinimas“. Jis dėkojo kalinių šeimoms už tai, kad jos niekada nepalūžo.

Kai kurių paleistų kalinių šeimos nariai taip pat patvirtino, kad kaliniai skrido į Vašingtoną.

Opozicijos lyderio Felixo Maradiagos (Felikso Maradiagos) žmona Berta Valle (Berta Valė) sakė, kad Valstybės departamentas jai pranešė, jog jos vyras yra lėktuve.

Paskutiniais Nikaragvos opozicijos duomenimis, buvo laikomi 245 „politiniai kaliniai“. Iš karto nebuvo aišku, kas nebuvo paleisti.

2021 metais pradžioje D. Ortega suaktyvino politinių oponentų persekiojimą, norėdamas pasigerinti padėtį prieš tų pačių metų lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. Saugumo pajėgos suėmė septynis potencialius pretendentus į prezidento postą, o D. Ortega per rinkimus, kuriuos JAV ir kitos šalys pavadino farsu, iškovojo ketvirtą kadenciją iš eilės.

Nikaragvos teisėjai nuteisė kelis opozicijos lyderius, įskaitant buvusius aukšto rango valdančiojo sandinistų judėjimo pareigūnus ir buvusius pretendentus į prezidento postą, laisvės atėmimo bausmėmis už „sąmokslą pakenkti nacionaliniam vientisumui“.

Atsižvelgdami į prastas sąlygas liūdnai pagarsėjusiame El Čipotės kalėjime ir kituose kalėjimuose, taip pat į kai kurių opozicijos lyderių amžių, giminaičiai baiminosi, kad šios bausmės gali būti mirties nuosprendžiai.

Hugo Torresas (Hugas Toresas), buvęs sandinistų partizanų vadas, kadaise vadovavęs reidui, kuris padėjo išlaisvinti iš kalėjimo tuometinį sukilėlį D. Ortegą, mirė laukdamas teismo. Jam buvo 73 metai.

Šią savaitę Nikaragvos teisėjai taip pat nuteisė kalėti penkis katalikų kunigus už sąmokslą ir melagingos informacijos skleidimą. Iš karto nebuvo žinoma, ar kuris nors iš jų buvo tarp paleistų į laisvę.

Bažnyčioje „viskas primetama, tai tobula diktatūra, tobula tironija“, pareiškė jis tvyrant įtampai tarp jo vyriausybės ir šios religinės institucijos.

„Jei jie nori būti demokratiški, tegu pradeda nuo to, kad katalikai balsuotų dėl popiežių, kardinolų, vyskupų“, – sakė jis per televiziją transliuotoje kalboje, skirtoje Nikaragvos policijos įkūrimo 43-osioms metinėms.

Nuo 2018 metų, kai D. Ortega apkaltino Katalikų Bažnyčią remiant protestus prieš jo vyriausybę, ji Nikaragvoje patiria vis didesnį valdžios spaudimą.

Malšinant 2018-ųjų demonstracijas žuvo šimtai žmonių.

D. Ortega tvirtina, kad protestai buvo Jungtinių Valstijų remiamos opozicijos sąmokslo nuversti jį nuo valdžios dalis, ir kaltina vyskupus bendrininkavimu.

Anksčiau šį mėnesį popiežius Pranciškus pabrėžė, kad svarbu „niekada nenutraukti dialogo“ su Nikaragva.

Kovą Nikaragva išsiuntė iš šalies Vatikano ambasadorių.

Rugpjūčio mėnesį vyriausybę kritikuojančiam vyskupui Rolando Alvarezui (Rolandui Alvaresui) buvo paskirtas namų areštas už tai, ką policija pavadino „destabilizuojančia ir provokuojančia“ veikla. Dėl to susirūpino popiežius Pranciškus, elgesį su vyskupu pasmerkė JAV.

Taip pat buvo suimti mažiausiai keturi kunigai ir du seminaristai, tačiau policija nenurodė, kuo jie yra kaltinami.

Liepą Nikaragvai uždraudus Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją, iš šalies turėjo išvykti šios kongregacijos vienuolių grupė.

Šią savaitę paskelbtame dekrete, kurį ketvirtadienį patvirtino Rusija, Nikaragvos lyderis leido Rusijos kariams vykdyti teisėsaugos funkcijas, „humanitarinės pagalbos, gelbėjimo ir paieškos misijas ekstremalių situacijų ar stichinių nelaimių atvejais“.

Šalies vyriausybė taip pat leido atvykti nedideliems Rusijos karių kontingentams „keistis patirtimi ir mokytis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šalies naujienų portalui „Sputnik“ sakė, kad ši priemonė yra įprasta.

„Kalbame apie įprastą – du kartus per metus – Nikaragvos įstatymo dėl laikino užsienio karinio personalo įsileidimo į šalies teritoriją, kad būtų plėtojamas bendradarbiavimas įvairiose srityse, įskaitant humanitarinę pagalbą, reagavimą į ekstremalias situacijas bei kovą su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, taikymą“, – M. Zacharova.

Ji pažymėjo, kad šiuo įstatymu taip pat leidžiama tokiems tikslams pasitelkti Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir kitų Centrinės Amerikos šalių karius.

D. Ortega yra ištikimas Rusijos sąjungininkas nuo tada, kai vadovavo 1979 metų revoliucijai, per kurią buvo nuverstas diktatorius Anastasio Somoza (Anastasijus Somosa).

Nikaragvos prezidento vyriausybė pernai prieš jo perrinkimą ketvirtajai kadencijai iš eilės suėmė dešimtis politinės opozicijos lyderių, įskaitant daugumą galimų kandidatų į prezidentus. Taip pat ji uždarė dešimtis nevyriausybinių grupių, kurias kaltina dirbant užsienio interesų labui.

Be kita ko, dešimtys tūkstančių nikaragviečių buvo privesti palikti šalį ir gyventi tremtyje.

Administracijos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „JAV tebeturi abejonių dėl demokratinės erdvės trūkumo ir žmogaus teisių padėties“ šiose trijose šalyse.

„Todėl Kuba, Nikaragva ir Venesuela nebus kviečiamos dalyvauti šiame viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) anksčiau pirmadienį paskelbė, kad neketina vykti į pastarąjį susitikimą, nes Vašingtonas nekviečia šalių, kurias laiko nedemokratiškomis, lyderių.

„Nevyksiu į šį viršūnių susitikimą, nes nekviečiamos visos Amerikos šalys, ir aš manau, kad svarbu pakeisti ištisus dešimtmečius mums primetinėtą politiką: atskirtį“, – per savo eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Meksikos lyderis.

A. M. Lopezas Obradoras sakė, kad vietoj jo Meksikai atstovaus užsienio reikalų ministras  Marcelo Ebrardas (Marselas Ebrardas).

Praėjusį mėnesį kairuolis pagrasino nedalyvausiąs viršūnių susitikime, jei į jį nebus pakviestos visos šalys.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai sakė, jog J. Bidenas laukia A. M. Lopezo Obradoro Los Andžele.

„Antidemokratiškas ir savavališkas“

Minėtas aukšto rango JAV pareigūnas tiesiogiai nesureagavo į A. M. Lopezo Obradoro boikotą, tik pasakė, kad „Jungtinės Valstijos pripažįsta ir gerbia sąjungininkų poziciją, remiančią įtraukų dialogą“.

Pareigūnas taip pat sakė, kad renginyje dalyvaus nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos.

J. Bidenas kiek anksčiau išsakė ketinimų nekviesti į šį renginį Kubos, Venesuelos ir Nikaragvos atstovų, nes Vašingtonas šias šalis kaltina esant nedemokratiškomis ir engiant savo žmones.

Nicolas Maduro (Nikolą Madurą), kurio perrinkimą 2018 metais plačiai kritikavo tarptautiniai stebėtojai, Vašingtonas laiko neteisėtu Venesuelos vadovu, o opozicijos lyderį Juaną Guaido (Chuaną Gvaidą) pripažįsta laikinuoju krizės apimtos šalies prezidentu.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos, kuris taip pat kaltinamas autoritarizmo stiprinimu, dalyvavimui artėjančiame susitikime Vašingtonas taip pat sako griežtą „ne“.

Praėjusio mėnesio pabaigoje paklaustas, ar susitikime dalyvaus Kubos vyriausybės atstovai, jo koordinatorius Kevinas O'Reilly (Kevinas O'Reilis) pateikė ne tokį aiškų atsakymą, sakydamas, kad už tai atsakingi Baltieji rūmai.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) paskelbė, kad nedalyvautų renginyje, net jei būtų pakviestas.

Pirmadienį Kubos vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad JAV sprendimas nekviesti Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos lyderių yra „antidemokratiškas ir savavališkas“.

„Nėra nė vienos priežasties, kuri pateisintų antidemokratišką ir savavališką bet kurios pusrutulio šalies pašalinimą iš to žemyno susitikimo“, – sakoma Havanos pareiškime.

Be to, konservatyvių pažiūrų Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei (Alechandras Chiamatėjus) gegužę Vašingtonui paskelbus sankcijas jo generalinei prokurorei sakė, kad atsisako vykti į susitikimą Los Andžele.

Abejonių dėl savo dalyvavimo taip pat reiškė Argentinos, Bolivijos, Hondūro ir 14 Karibų jūros regiono valstybių bloko lyderiai, o Čilė prisijungė prie raginimų dėl kuo platesnio atstovavimo.

Prezidentas J. Bidenas nori, kad birželio 6–10 dienomis vyksiančiame Amerikų aukščiausiojo lygio susitikime būtų pademonstruota demokratija Lotynų Amerikoje ir sustiprintas bendradarbiavimas migracijos srityje – tai yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų politinių prioritetų.

Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime J. Bidenas paskelbs pranešimų apie ekonominį bendradarbiavimą, kovą su COVID-19 ir klimato kaita, sakė vyriausiasis Baltųjų rūmų patarėjas Lotynų Amerikos klausimais Juanas Gonzalezas (Chuanas Gonsalesas).

„Didelė tuštuma“

Nepaisant ginčo su Meksika, J. Bideno administracija užtikrino kitų svarbių regiono veikėjų dalyvavimą.

Tarp jų – kairiųjų pažiūrų Argentinos vadovas Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas) ir Brazilijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru).

Benjaminas Gedanas (Bendžaminas Gedanas), vadovaujantis Lotynų Amerikos programai Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) tarptautiniame centre, teigė, kad A. M. Lopezo Obradoro nebuvimas reikš „didelę tuštumą“, ir sakė, kad Meksikos lyderis atrodo labiau susitelkęs į politinę naudą namuose.

Jis teigė, kad J. Bidenas parengė pozityvią darbotvarkę, vengdamas paprasčiausiai sukviesti Lotynų Amerikos lyderius ir pamokslauti jiems apie demokratiją, korupciją ir Kiniją.

Tačiau, anot jo, neaišku, ar J. Bidenas pasiūlys didelių išteklių, priešingai nei Kinija, kuri skiria daug lėšų infrastruktūrai.

„Tikrasis šio viršūnių susitikimo barometras bus tai, ar Jungtinės Valstijos pasiūlys reikšmingų naujų galimybių patekti į rinką, skolinti ir teikti užsienio pagalbą regiono ekonomikos atsigavimui ir infrastruktūrai remti“, – sakė B. Gedanas.

„Manau, kad čia Jungtinės Valstijos neišvengiamai nuvils“, – pridūrė jis.

Tuo metu Meksika ir kai kurios kitos šalys pagrasino boikotuoti derybas, jei į jas nebus pakviesti Venesuelos, Nikaragvos ir Kubos atstovai.

„Tikrai ne. Mes nepripažįstame jų kaip suverenios vyriausybės“, – viename Senato komitete sakė viršūnių susitikimo koordinatorius Kevinas O'Reilly (Kevinas O'Reilis), paklaustas apie N. Maduro vyriausybės atstovų dalyvavimą.

N. Maduro, kurio perrinkimą 2018 metais plačiai kritikavo tarptautiniai stebėtojai, Vašingtonas laiko neteisėtu valstybės vadovu, o opozicijos lyderį Juaną Guaido (Chuaną Gvaidą) pripažįsta laikinuoju krizės apimtos Venesuelos prezidentu.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos, kuris taip pat kaltinamas autoritarizmo stiprinimu, dalyvavimui artėjančiame susitikime K. O'Reilly taip pat pasakė griežtą „ne“.

Paklaustas, ar jame dalyvaus Kubos vyriausybės atstovai, jis pateikė ne tokį aiškų atsakymą, sakydamas, kad už tai atsakingi Baltieji rūmai. Jo „žiniomis, joks kvietimas nebuvo išsiųstas“.

Atvirai kalbant, nemanau, kad Jungtines Amerikos Valstijas reikėtų gąsdinti ar spausti dėl to, ką kviesti į mūsų rengiamą viršūnių susitikimą.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nori, kad birželio 6–10 dienomis vyksiančiame Amerikų aukščiausiojo lygio susitikime būtų pademonstruota demokratija Lotynų Amerikoje ir sustiprintas bendradarbiavimas migracijos srityje – tai yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų politinių prioritetų.

Tačiau kairiųjų pažiūrų Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) pagrasino boikotuoti viršūnių susitikimą, jei Jungtinės Valstijos nepakvies į jį visų šalių. Vis dėlto meksikiečių užsienio reikalų ministras vis tiek galėtų atvykti.

Abejonių dėl savo dalyvavimo taip pat išreiškė Argentinos, Bolivijos, Hondūro ir 14 Karibų jūros regiono valstybių bloko lyderiai, o Čilė prisijungė prie raginimų dėl kuo platesnio atstovavimo.

Senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus), respublikonas ir griežtas Lotynų Amerikos kairuolių kritikas, paragino J. Bideno administraciją nenusileisti meksikiečių reikalavimams „kviesti šį tironijos trikampį“.

„Atvirai kalbant, nemanau, kad Jungtines Amerikos Valstijas reikėtų gąsdinti ar spausti dėl to, ką kviesti į mūsų rengiamą viršūnių susitikimą“, – per posėdį sakė M. Rubio.

Jei A. M. Lopezas Obradoras „nenori atvykti, jis neatvyks“, teigė senatorius.

„Jei surengsime viršūnių susitikimą, į kurį nepakviesime diktatorių, o žmonės, kurie norėjo, kad diktatoriai atvyktų, nuspręs jį boikotuoti, tuomet sužinosime, kas yra tikrieji mūsų draugai regione“, – sakė jis.

Neseniai Kuboje lankęsis A. M. Lopezas Obradoras tvirtina, kad Lotynų Amerika vienijasi kaip Europos Sąjunga, todėl į regioninius aukščiausiojo lygio susitikimus turi būti įtrauktos visos valstybės.

K. O'Reilly sakė, kad J. Bideno administracija „nuolat palaiko dialogą“ su Meksika ir kitomis valstybėmis dėl susitikimo struktūros.

J. Bideno administracija taip pat planuoja į derybas pakviesti pilietinės visuomenės grupių iš visos Lotynų Amerikos, įskaitant Kubą.

„Norime, kad plačiai dalyvautų pilietinė visuomenė iš kiekvienos šalies, kurioje autoritarai, diktatoriai siekia užgniaužti viešąsias diskusijas“, – sakė K. O'Reilly.

Noeliui Vidaurre‘ui buvo skirtas namų areštas, apkaltinus jį „kenkiant šalies suverenitetui“. Šį ir ankstesnius suėmimus pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga.

Ilgametis Nikaragvos lyderis D. Ortega, manoma, per ateinančius rinkimus sieks ketvirtos iš eilės prezidento kadencijos.

75 metų D. Ortega bus valdančiojo „Sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto“ kandidatas į prezidentus, praėjusią savaitę patvirtino Nikaragvos asamblėjos pirmininkas Gustavo Porrasas.

Birželio 2 dieną prasidėjo susidorojimas su politiniais konkurentais. D. Ortegos vyriausybės nurodymu buvo surengta serija reidų į namus ir naktinių suėmimų, jie apkaltinti tuo, jog esą kelia grėsmę Nikaragvos „suverenitetui“.

Šeštadienį politikos apžvalgininkui Jaime Arellano‘ui taip pat buvo skirtas namų areštas.

Susidorojimas su oponentais lėmė tarptautinį pasmerkimą ir naujas sankcijas, o JAV įvardijo ilgalaikį šalies vadovą „diktatoriumi“.

ES pareiškė, kad „neįmanoma“, jog lapkričio mėnesio rinkimai „būtų bent kiek panašūs į demokratinius“.

Praeityje garsėjęs kaip marksistas, D. Ortega ir jo vadovaujami sandinistai (pagal generolo Sandino, 1927–1933 metais kovojusio partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) visuomenei pritariant, nuvertė korumpuotą autokratinį režimą ir 1979 metais perėmė šalies kontrolę.

1984 m. jis buvo išrinktas prezidentu ir valdė iki 1990 m., kai jį nugalėjo Violeta Barrios de Chamorro, o 2007 m. vėl grįžo į valdžią. Jis laimėjo dvejus rinkimus iš eilės.

Cristiana Chamorro, buvusios prezidentės V. Chamorro duktė ir daugelio vertinta kaip potencialiausia kandidatė, galinti šiemet nugalėti D. Ortegą, tapo pirmuoju taikiniu. Dabar jai skirtas namų areštas dėl vyriausybės kaltinimų pinigų plovimu.

D. Ortega kaltinamas dėl vis didėjančio autoritarizmo šalyje, ypač po žiaurių represijų prieš antivyriausybines demonstracijas 2018 metais, per kurias žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o tūkstančiai žmonių turėjo bėgti iš šalies, teigia žmogaus teisių organizacijos.

Šalies viceprezidentė nuo 2017 metų yra D. Ortegos žmona Rosario Murillo.

Nieve pasaulio šviesą išvydo prieš savaitę būdama mažiau nei kilogramo svorio. Kadangi jos motina, įprasto kailio cirko tigrė, savo jauniklės nepripažino, ją dabar augina E. Sacasos žmona Marina Arguello. „Ji neprarado apetito, - pasakojo moteris. – Ji kas tris valandas maitinama iš buteliuko. Priešingu atveju ji rėkia“.

Gyvūnų apsaugos organizacija (WWF) baltus tigrus vadina „genetine anomalija“. Šiuo metu nežinomas nė vienas baltas tigras, gyvenantis laukinėje gamtoje. Nelaisvėje jų yra pora dešimčių.

„Eta“ antradienį pasiekė šiaurinę Nikaragvos Karibų jūros pakrantę kaip ketvirtos kategorijos uraganas. Jo nešami smarkūs vėjai rovė medžius, plėšė stogus, smarkiai lijo. Vėliau uraganas susilpnėjo iki antrosios kategorijos lygio.

Pasak Nikaragvos infrastruktūros ministro Oscaro Mojicos, uraganas išvartė daug medžių, dėl to sutriko kelių eismas.

„Eta“ rovė medžius ir plėšė namų stogus Bilvyje – didžiausiame Nikaragvos miestelyje šiaurės rytinėje pakrantėje, kuris dar žinomas kaip Puerto Kabesasas.

Nikaragvoje du žmones palaidojo nuošliauža, kai jie dirbo kasykloje Bonanzos savivaldybeje, o Hondūre sugriuvusiame name žuvo mergaitė.

JAV nacionalinis uraganų centras antradienį įspėjo, kad „Eta“ padariniai regione gali būti katastrofiški.

Prognozuojama, kad trečiadienį ir iš trečiadienio į ketvirtadienį „Eta“ toliau judės šiaurine Nikaragvos dalimi ir per centrinę Hondūro dalį.