Pirko Italijoje

VĮ "Regitra" duomenimis, iki 2021-ųjų vasario Lietuvoje buvo užregistruoti 4 652 elektromobiliai, iš kurių 2 667 grynieji elektromobiliai ir 1 985 iš išorės įkraunami hibridiniai (PHEV) automobiliai.

Didžiausią grynųjų elektromobilių rinkos dalį mūsų šalyje sudaro "Nissan" markės produkcija, kuri užima net trečdalį viso skaičiaus. Vienu tokių važinėja televizijos operatorius Kęstutis Aleksandravičius. Tiesa, kaunietis gali būti priskirtas itin siauram vairuotojų ratui, nes yra įvaldęs ne tik elektromobilį, bet ir iš išorės įkraunamą hibridą. Visiškai elektrinis "Nissan Leaf" yra jo kasdienis palydovas, o PHEV klasei priskiriamas "Chevrolet Volt" į rankas patenka gerokai rečiau. Abu automobiliai priklauso įmonei, kurioje dirba vyras, tad daugiausia naudojami darbo kelionėms.

2016-ųjų gamybos "Leaf" kauniečiai įsigijo ne visiškai naują iš salono, o prieš keletą metų nusižiūrėjo parduodamą Italijoje. Dabar juo jau įveikta gerokai per 100 tūkst. km. Per tą laiką išryškėjo ne tik elektromobilio pranašumai, bet ir trūkumai.

Kainos kandžiojasi

Kiekvieną sykį kraudamasis bateriją turi skaičiuoti, kad pasiektum kitą krovimo stotelę su tam tikru rezervu.

Pirmiausia pradėkime nuo pagrindinio trūkumo – didelės kainos. Kaip ir kiekvieno automobilio, "Leaf" vertė rinkoje priklauso nuo įveikto kilometrų skaičiaus ir pagaminimo metų. Naujas tokios markės ratuotis kainuoja nuo 30 tūkst. eurų. O viename populiariausių Lietuvos automobilių pardavimo portalų 2018 m. galingas 110 kw aparatas įkainotas 20 tūkst. eurų, tiesa, jis važinėjęs minimaliai – vos 8 tūkst. km. Senesni 6–7 metų nisanai, nuvažiavę apie 50 tūkst. km, kainuoja kur kas nuosaikiau – apie 9 tūkst. eurų.

Kitas Kęstučio retsykiais vairuojamas automobilis – 2012 m. gamybos "Chevrolet Volt" – varomas elektra, įkraunamas iš išorės, bet turintis ir benzininį variklį. Visiškai įkrovus bateriją elektra, juo galima nuvažiuoti apie 70 km. Paskui gelbėja įjungiamas nedidelis vidaus degimo variklis. Tai "Volt" suteikia kur kas daugiau universalumo nei paprastam elektromobiliui, tačiau tai – nepigus malonumas. Už trejų metų senumo "Volt", nuvažiavusį iki 30 tūkst. km, Lietuvoje prašoma per 18 tūkst. eurų. Analogiško 7–8 metų automobilio, įveikusio per 100 tūkst. km, kaina krenta maždaug perpus.

Būtent aukštą kainą Kęstutis mini kaip vieną pagrindinių elekromobilio trūkumų. Jo nuomone, valstybės siūloma 4 tūkst. eurų kompensacija už naują elektromobilį ir 2 tūkst. eurų – už naudotą, yra nepakankama, žinant, kad tokios transporto priemonės kainuoja ne keliais procentais, o kone kartais brangiau nei tradicinės.

Patirtis: po ketverių metų eksploatacijos „Nissan Leaf“ kiek sumažėjo baterijos įkrova ir sutriko nuotolinis kai kurių funkcijų valdymas, bet jos privalumai gerokai nusveria trūkumus.

Skuba lėtai

Didžiąją metų dalį pašnekovas važinėja "Nissan Leaf", kurio elektrinio variklio galingumas nėra išskirtinis. Paklaustas apie naudoto elektromobilio trūkumus, jis pirmiausia atkreipia dėmesį į baterijos talpą vos (31 kw). Su metais jos įkrovos talpa kiek sumažėjo ir dabar, pagal rodmenis, įsikrauna tik maždaug 85–90 proc. Didelių problemų tai nesudaro, juolab kad kaskart krauti bateriją iki 100 proc. net ir nerekomenduojama.

Tiesa, šiek tiek sumažėjo maksimalus įveikiamas kilometražas. Dabar visiškai įkrauta baterija galima nuriedėti apie 200 km mieste ir 150 km užmiestyje. Žinoma, daug kas priklauso nuo važiavimo stiliaus (agresyvaus ar nuosaikaus) ir naudojamų papildomų prietaisų, tokių kaip kondicionierius vasarą ar šildytuvas žiemą.

Be to, baterijos iškrovai svarbūs ir spidometro rodmenys. Minėto "Leaf" optimalus greitis užmiestyje yra 90 km/val. Jei lėksi greičiau – maksimalus mašinos greitis kiek daugiau nei 120 km/val. – baterija išsikraus kur kas staigiau. Itin daug po Lietuvą keliaujančiam operatoriui tokie rodikliai neatrodo įspūdingi, bet pakankami.

Gelbėja programėlė

"Kiekvieną sykį kraudamasis bateriją turi skaičiuoti, kad pasiektum kitą krovimo stotelę su tam tikru rezervu. Nes jeigu atvažiuosi turėdamas beveik nulį energijos atsargų, o stotelė neveiks, atsidursi tarsi aklagatvyje. Kitos stotelės nebepasieksi, o energijos nebeliko. Tada teks ieškoti kažkokio elektros šaltinio pas žmones", – pasakojo pašnekovas.

Apsidrausdamas nuo netikėtumų K.Aleksandravičius nuolat tikrina elektros stotelių patikimumo reitingus. Mobiliajame telefone įsidiegęs specialią programėlę "Plugshare" jis mato kitų vartotojų atsiliepimus apie vieną ar kitą įkrovimo stotelę ir, žinodamas, ar pastaruoju metu vairuotojai sėkmingai joje įkrovė bateriją, gali pasirinkti patikimiausias vietas.

Jis stengiasi aplenkti problemines stoteles, pavyzdžiui, ties Vieviu. Pastaroji yra valstybinė ir nemokama, tačiau gana sena, tad ne kartą buvo remontuota. Anot atsiliepimų, šioje stotelėje vartotojams neretai nepavyksta gauti paslaugos, nes įrenginys fiksuoja klaidą. Bėda ta, kad ši stotelė važiuojantiesiems iš sostinės link Kauno ar Klaipėdos yra patogiausiai pasiekiama. Todėl, nepavykus įkrauti elektromobilį joje, tenka sukti į Elektrėnus ar kitas toliau esančias įkrovos vietas. Tokių probleminių stotelių yra ir važiuojant nuo Kauno link Klaipėdos.

Iš dvylikos veikė tik trečdalis

Važiuojant priešinga kryptimi – į sostinę, vien atkarpoje nuo Kauno iki Vilniaus yra net trys stotelės.

Patarčiau vertinti racionaliai – ar investuoti didesni pinigai perkant ekologišką mašiną ir laikas įkrovoms jums atsipirks.

"Nesvarbu, kiek turiu atsargų, važiuodamas į Vilnių pakeliui visada sustoju įsikrauti baterijos. Nes įvažiavus į sostinę prasideda mokama karalystė. Nesakau, kad tai yra blogai, bet net ir tose greitojo įkrovimo stotelėse pasitaiko, kad mokėdamas 30 centų už kilovatvalandę, gali negauti paslaugos, nes įrenginys neveikia", – aiškino jis.

Kęstutis pateikė iškalbingą pavyzdį. Neseniai per vieną dieną keliaudamas po didmiesčius ir dar prasukęs pro Kėdainius jis pravažiavo gal dvylika greitojo įkrovimo stotelių, iš kurių tinkamai veikė tik keturios!

Kita problema – įkrovos stotelė gali būti užimta. Jei kito automobilio krovimo procesas vyksta jau senokai, laukti teks tik keletą minučių, tačiau, jei automobilis prieš jus atvažiavo ką tik, eilėje gali tekti sugaišti pusvalandį ir daugiau. Daugumoje stotelių po pusvalandžio krovimo vartotojo automobilis būna automatiškai atjungiamas ir gali jungtis kitas. Tačiau viskas priklauso nuo vairuotojų sąmoningumo ir geros valios. Juolab kad kai kuriose stotelėse laiko limito išvis nėra, tad tik nuo geranoriškumo priklauso, ar kolega užleis vietą kitam įkrovęs 80 proc. baterijos ar kraus iki 100 proc.

Žiemą išsikrauna greičiau

Pašnekovo nuomone, nepakankamas įkrovos stotelių kiekis yra viena pagrindinių kliūčių, stabdančių elektromobilių parko augimą Lietuvoje. Kalbėdamas apie patraukliausių – greitojo įkrovimo stotelių skaičių jis mano, kad Vilniuje jų pakanka, nes privatus verslas visuomet naudojasi galimybe uždirbti, tad "Ignitis" bendrovė savo mokamų stotelių pristatė su kaupu. Tačiau Kaune ir Klaipėdoje tokių taškų dar labai trūksta – daugelyje mikrorajonų jų nerasi nė su žiburiu.

Nors greitojo įkrovimo paslauga dažniausiai yra mokama, išleistas euras kitas atsiperka, nes sutaupo nemažai vairuotojo laiko. Pavyzdžiui, Kęstučio "Leaf" paprastoje stotelėje nuo nulio iki pilnos baterijos įsikrauna per maždaug keturias penkias valandas, o greitojo – kiek daugiau nei per pusvalandį.

Iš pašnekovas sakė, kad bene sudėtingiausia įkrovos stotelių rasti važiuojant Ukmergės, Utenos ir Zarasų kryptimi.

Ši žiema elektromobilių vairuotojams pametėjo papildomų iššūkių. K.Aleksandravičiaus žodžiais, per senokai regėtus šalčius gerokai sulėtėja greitojo įkrovimo procesas. Įšalusi baterija įsikrauna lėčiau, o išsikrauna greičiau. Važinėdamas "Leaf" vyras pastebėjo, kad, spaudžiant maždaug 15 laipsnių šaltukui, visu pajėgumu įjungus salono šildymą, maksimaliai įveikiamų kilometrų skaičius ištirpsta beveik trečdaliu.

Praverčia ir darbe

K.Aleksandravičius sako nesąs radikalus ekologiško transporto gerbėjas, tad nespjaunąs ir į tradiciniais degalais varomus automobilius. Paklaustas, ar bičiuliams rekomenduotų pirkti elektromobilį, jis pabrėžė, kad tai priklauso nuo konkrečių poreikių.

"Patarčiau vertinti racionaliai – ar investuoti didesni pinigai perkant ekologišką mašiną ir laikas įkrovoms jums atsipirks. Jei turite galimybę greitai pasiekti įkrovos stotelę ir važinėjate daugiausia mieste, tada, ko gero, verta. Bet kuriuo atveju, reikia įvertinti ne tik važiavimo pigumą, bet ir visas su tokios mašinos eksploatavimu susijusias aplinkybes", – patarė pašnekovas.

Reikia įvertinti ne tik važiavimo pigumą, bet ir visas su tokios mašinos eksploatavimu susijusias aplinkybes.

Jis pats daug metų važinėjo ir dyzeliu, ir benzinu varomomis mašinomis, tiesa, gerokai senesnėmis. Natūralu, kad šios gesdavo kur kas dažniau nei dabartinis jo ratuotis. Pasak Kęstučio, būdavo metų, kai į servisą jis sukdavo kas mėnesį. O elektromobilio remontuoti jam neteko, nebent servise pakeisti kokią lemputę ar pataisyti kurią kitą smulkmeną. Periodinė techninė elektromobilio priežiūra taip pat retesnė, nes nereikia keisti tepalo ar spręsti sudėtingesnių variklio problemų. Tiesa, važiuoklės ar, pavyzdžiui, stabdžių bėdos bendros visiems automobiliams.

Tarp elektromobilio pranašumų jis paminėjo nemokamą parkavimą, kur kas mažesnį triukšmą salone ir, žinoma, nulinę taršą. Automobilio ekologiškumu patyręs televizijos operatorius naudojasi ir savo darbo procese. Sykį jam teko filmuoti važiuojant varžybų trasa prieš pat bėgikų būrį. Birštono pusmaratonio metu gaudydamas geresnį kadrą jis sugalvojo iš arti užfiksuoti bėgimo lyderius. Tad mašina važiavo priekyje bėgikų kolonos, o Kęstutis, įsitaisęs bagažinėje, filmavo visai šalia alsuojančius sportininkus.

"Jei tai būtų koks senas dyzelis, vargu, ar man būtų leidę smardinti dūmais tiesiai bėgikams į nosį. O riedant elektriniu automobiliu šis mūsų sumanymas niekam neužkliuvo", – šypsojosi pašnekovas.

R.Lukoševičiaus nuotr.

Didėjant žmonių kiekiui pasaulyje ir augant visuomenės sąmoningumui, nukreiptam į gamtos apsaugą, didėja ir globalus dėmesys taršos mažinimui. Pavyzdžiui, vis daugiau miestų Europoje ima drausti transporto priemonių eismą miesto centruose, sutraukiančiuose didelius kiekius žmonių.

Panašios idėjos svarstomos ir Lietuvoje. Kaip viena iš efektyviausių priemonių, norint sumažinti aplinkos taršą, įvardijamas persėdimas prie elektromobilių vairo, kurių kiekis pastebimai auga ir Lietuvos keliuose.

Remiantis „Nissan“ duomenimis, „Nissan Leaf“ yra populiariausias 100 proc. elektra varomas 2019 m. elektromobilis Europoje. Svarbiausia tai, kad „Nissan Leaf“ visiškai neteršia aplinkos. Automobilis taip pat yra lengvai įkraunamas tiek viešose įkrovimo stotelėse, tiek namuose, o pakrautas gali nuvažiuoti iki 270 km. 

Pernai „Nissan Leaf“ atiteko dviem „Teleloto“ žaidėjams, vienas išriedėjo į Šiaulius, o kitas – į Šakius.

Šiaulietis Paulius, loterijos bilietą įsigijęs internetu, pasakojo, kad jo sūnus dirba mechaniku „Nissan“ salone, todėl šeima jau kurį laiką domėjosi elektromobiliais ir labai teigiamai juos vertino, todėl „Nissan Leaf“ laimėjimas jiems buvo ypatingai džiugus.

„Dar galvosiu, kas vairuos elektromobilį, bet pats esu labai geros nuomonės apie „Nissan Leaf“, – atsiimdamas prizą kalbėjo vyras.

„Teleloto“ žaidėjai galės laimėti du „Nissan Leaf“ elektromobilius, dalyvaudami rugsėjo 15 d. ir 22 d. žaidimuose. Kartu su elektromobiliais žaidėjai taip pat pasidalys 400 daiktinių prizų.

„Nissan Leaf“ nėra vieninteliai tvarumą skatinantys „Teleloto“ prizai. Vasaros žaidimų metu, loterijos žaidėjai išsidalijo net 60 elektrinių paspirtukų.

Popiežiui Pranciškui tikusių "Fiat Tipo" už šią sumą ponai nusipirktų dar daugiau – bent 12.

Tik kur čia popiežiui iki mūsų klerkų, tegul fiatais jis ir pilka liaudis trinasi. Ponulių sėdmenys prie paprastų automobilių nepratę – gali nukentėti minkštais lašinukais apaugę subinkauliai. Neduok dieve, tas intymus sluoksnis paburks ar paraudonuos, ką pasakytų Europos centrinio banko mažumos?

Žodžiu, pavažinės, lyg J.Basanavičiaus gatvės atrakcione, mūsų ponai elektrinėmis mašinytėmis, pademonstruos patys sau ekologiją, o po kurio laiko grąžins jas išnuomojusiai įmonei "Auto Moto NG". Ir nei pinigų, nei likvidaus turto. Nieko.

Štai čia ir yra tas biudžetinis gyvenimo stebuklas: paėmei tautos pinigus, ištaškei ir ačiū už širdies šilumą – lauksime naujų asignavimų.

Klausiate, kam bankininkams apskritai tiek automobilių? Sako, inspektuos beigi vyks į "darbinius susitikimus". Solidu.

Tik kodėl tie brangiai apmokami klerkai negali važinėti viešuoju transportu, kurį paprastiems gyventojams taip primygtinai bruka?

Tiesiog negali. Be jokios argumentacijos: negali, ir viskas – patys važinėkite, o jų nomenklatūriniai kelnių kantai autobuse gali sunykti ir plaukų želė išdžiūti. Kaip tada jaustis "darbiniuose susitikimuose"?

Taigi jie, tie ten, aukštai, prisirpo ir ekologijai, ir pažangai, o jūs ten, apačioje, palūkėkite geresnių laikų, kurie veikiausiai taip niekada ir neateis.

Kodėl elektromobilis?

Žinodami, kad G.Misevičius kartu su elektromobiliu eksploatuoja ir kitą automobilį, vėl kreipėmės į jį, kad pabandytume atsakyti į jums kilusius klausimus.

Pirmiausia, mūsų pašnekovas pradėjo nuo istorijos, kaip apskritai kilo mintis sėsti į elektromobilį. "2015-ųjų rudenį atėjo noras pakeisti 2007 m. "Honda CR-V" (2.0 benzinas). Automobilis buvo naudojamas tik mūsų šeimoje ir buvo nuvažiavęs 177 tūkst. km. Jau antra honda buvo labai patikima (neplaniniam remontui per visus aštuonerius metus buvo išleista tik apie 200 eurų), tačiau taip tęstis negalėjo amžinai. Išbandyta buvo įvairių automobilių, ir po "Nissan X-Trail" bandymų tiesiog dėl įdomumo, kad elektrinis, pavažiavau ir su "Leaf". Elektromobilis paliko geriausią įspūdį iš visų testuotų automobilių", – prisiminė G.Misevičius.

Vis dėlto naujo automobilio kaina vyrui pasirodė neadekvati, vertinant automobilio dydį, todėl buvo pradėta ieškoti naudotų alternatyvų. Paieškos buvo vaisingos. G.Misevičius Latvijoje surado parduodamą 14 mėn. senumo "Nissan Leaf". Elektromobilis buvo nuvažiavęs tik 9 tūkst. km.

"Tai buvo Europos rinkai skirtas elektromobilis (dauguma į Lietuvą atkeliaujančių elektromobilių yra iš JAV). Buvo didžiulis pranašumas, nes žinojau, kad veiks navigacija ir telematika, automobilis buvo su galiojančia garantija, o pardavėjas – oficialus "Nissan" atstovas Latvijoje", – G.Misevičius pasakojo, kaip jo garaže atsirado "Nissan Leaf".

Išlaidų dienoraštis

Vos tik įsigijęs elektromobilį mūsų straipsnio herojus pradėjo vesti ir automobilio eksploatacijos išlaidų dienoraštį, o paklaustas "Kauno dienos" suskaičiavo, kokia gi būtų elektromobilio eksploatacijos kaina, jei jis būtų naudojamas vietoje "Honda CR-V".

"Skaičiavimams naudojau seną gerą TCO (angl. Total Cost of Ownership – visa eksploatacijos kaina) metodiką. Esmė susumuoti absoliučiai visas sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, susijusias su automobilio eksploatacija pagal numatomą nuvažiuoti atstumą", – apie skaičiavimo metodiką pasakojo G.Misevičius. Taigi greta straipsnio pateikiame skaičiavimų lentelę, o su pačiu vairuotoju skiriame dėmesio kiekvienai eilutei.

Pirmoji eilutė – išlaidos degalams. "Nesirėmiau gamintojų duomenimis, nes visi žinome, kad jie visiškai neatitinka tikrovės. Realioms degalų sąnaudoms sužinoti kuo puikiausiai tinka internetinis puslapis spritmonitor.de arba, jei lyginamos esamo automobilio sąnaudos, – pagal realų sunaudojimą", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Brangiausia – nuvertėjimas

Įrašėme ir planinių techninių aptarnavimų paslaugas, kurių kainas 3–5 metams gali pateikti kiekvienas oficialus atstovas. Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad vieniems privaloma juos atlikti kasmet, o kitiems tik kas dvejus metus, vieniems kas 15 tūkst.–20 tūkst. km, kitiems kas 30 tūkst. km.

Draudimui išleidžiami pinigai taip pat labai svarbi transporto priemonės eksploatacijos dalis kaip ir prognozuojamos išlaidos remontui. "Pati didžiausia dalis – automobilio nusidėvėjimas. Rėmiausi prielaida, kad automobilis kasmet nuvertėja po 20 proc. – t.y. jei automobilio kaina 100 proc., po metų bus 80 proc., po dvejų – tik 64 proc., po trejų – 51,4 proc. Ši taisyklė veikia pakankamai gerai iki tol, kol automobiliui sukanka septyneri metai ir automobilio nuvertėjimas sumažėja", – sakė jis.

G.Misevičius taip pat pasiūlė pridėti ir automobilio statymo mieste kainą, jeigu jums tenka dažnai ieškoti trasnporto priemonei vietos ten, kur stovėjimas mokamas, o kalbant apie elektromobilį, dar reikia pridėti ir įkrovimo stotelės įrengimą, kad būtų galima greičiau įkrauti.

Išvada

Taigi, "Nissan Leaf" yra beveik du kartus brangesnis nei "Honda CR-V", tačiau jo bendros eksploatacijos sąnaudos per trejus metus yra mažesnės.

"Ir ne tik pigiau – "Leaf" turi daug pranašumų, lyginanat jį su "CR-V" mieste – septyneriais metais naujesnis, daugiau įvairios įrangos, galima taupyti laiką važiuojant A juostomis, nemokamas parkavimas ir kiti praėjusioje publikacijoje minėti pranašumai", – vardijo pašnekovas.

Daugėja elektromobilių

Kasmet Lietuvoje įregistruojama vis daugiau alternatyvia energija varomų trasnporto priemonių. Nors elektromobilių skaičiumi Lietuva dar neprilygsta Vakarų Europos šalims, tačiau vertinant procentine išraiška šių trasnporto priemonių skaičius pastaraisias metais itin išaugo. VĮ "Regitra" pateiktais duomenimis, prieš trejus metus, 2014–aisiais metais leidimą dalyvauti eisme turėjo vos 12 elektromobilių, 2015 m. – 60, 2016 – ųjų sausio 1 d. šis skaičius dar labiau išaugo – buvo įregistruoti 147 elektromobiliai, o 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos keliais jau riedėjo 325 lengvieji elektromobiliai. Populiariausias elektromobilis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – "Nissan Leaf". "Regitros" duomenimis, jų mūsų šalyje 171. Antras pagal populiarumą elektromobilis Lietuvoje – JAV sukurtas "Tesla". Lietuvoje jų net 33.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. elektromobiliams išduodami ir valstybiniai EV serijos numeriai. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, išduoti 177 šios specialios registracijos numerio ženklai. Įdomu, kad 2015 m. pradžioje buvo tik 42 "Nissan Leaf" ir keturi "Tesla Model S" automobiliai, o per 2016 m. "Nissan Leaf" skaičius išaugo keturis kartus, "Tesla Model S"– aštuonis kartus, iki minėtų 33. Pernai Lietuvoje pirmą kartą registruoti 24 "BMW i3" ir 23 "VW Up!".

VĮ "Regitra" veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis "Kauno dienai" tvirtino, kad visoje Europoje orientuojamasi į užterštumo mažinimą, ekologiją, gamtos tausojimą, tuo tikslu imamasi tokių priemonių kaip automobilių taršos mokestis, ekologinio transporto infrastruktūros gerinimas, vairuotojų skatinimas privilegijomis eisme, viešojo eismo propagavimas ir pan. Tokia ir Lietuvos kryptis.

"Šiame kontekste "Regitros" uždavinys – fiksuoti registre duomenis, kurie būtini šių socialinių tikslų siekiančioms institucijoms. Tas prasideda nuo dokumentų patikrinimo "Regitros" padalinyje. Kokybiškas duomenų įvedimas yra mūsų darbuotojų pareiga, už kurią atsako filialų direktoriai. Šiais metais planuojame kokybės auditus, jie parodys, kokie iššūkiai mūsų laukia išduodant leidimus transporto priemonėms, kad jų dalyvavimas eisme būtų patikimas – saugus ir taupus", – tvirtino D. Jurgutis.

Remontuoti sudėtinga

Jeigu populiariausią Lietuvoje ir pasaulyje elektromobilį "Nissan Leaf" ar kitus naujai registruotus elektromobilius "BMW i3" ar "VW Up!" remontuoti galima kiekvienoje oficialioje gamintojo atstovybėje, tai "Teslų" savininkams tenka pavargti – nė vienoje iš trijų Baltijos šalių oficialios šio gamintojo atstovybės nėra, tačiau kelios dešimtys šių elektromobilių savininkų Lietuvoje žino kaunietį Gintarą, kuris Lietuvoje yra vienintelis žmogus, galintis pagelbėti, jeigu amerikiečių gamybos elektromobilis sugenda.

Jeigu "Mercedes Benz" ar BMW elektronikos gedimo priežastį pavyksta išsiaiškinti gana greitai ir jį sutaisyti, tai su "Tesla" viskas vyksta labai lėtai.

"Dauguma "Teslų", kurios patenka į mano rankas, atgabenamos perpardavinėtojų – elektromobilis suremontuojamas Lietuvoje, o parduodamas kitur", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietis. Jo teigimu, "Teslos" remontas nėra paprastas dalykas ir jis užtrunka ne vieną dieną.

"Jeigu "Mercedes Benz" ar BMW elektronikos gedimo priežastį pavyksta išsiaiškinti gana greitai ir jį sutaisyti, tai su "Tesla" viskas vyksta labai lėtai, nes visa informacija apie galimas gedimo priežastis ir jų remontą pažymėta slaptumo grifu, – juokavo Gintaras.

Vyras tvirtino, kad nepaisant to, kad visuose automobiliuose elektros grandinės yra panašios, tačiau skirtingai nei kiti gamintojai, "Tesla" neišduoda savo paslapčių.

"Visi darbuotojai, kurie dirba oficialiose "Teslos" remonto dirbtuvėse yra pasirašę itin griežtas konfidencialumo sutartis. Atsirado net ir pažįstamų, kurie darbuojasi oficialiuose servisuose, tačiau jokia informacija apie automobilio gedimo šalinimus jie nesidalija", – apgailestavo automobilių elektroniką taisantis meistras.

Dėl to, pasak Gintaro, ieškant gedimo priežasties, tenka prisiminti elektronikos remonto pagrindus – tikrinti kone kiekvieną galimą gedimo vietą. Vis dėlto vyras pastebi, kad kuo naujesnė "Tesla" atvažiuoja į remonto dirbtuves, tuo daugiau gedimų jau būna pašalintų. "Pirmųjų "Teslų" savininkai tikrai susidūrė su daugiau problemų, pavyzdžiui, buvo dažni variklių ir baterijų gedimai, o štai pagamintų po 2014 m. savininkams pasisekė labiau, nes daug trūkumų jau buvo pašalinta", – kalbėjo elektronikos specialistas.

Plečiasi antrinė rinka

Kokie gedimai dažniausiai kankina šiuos elektromobilius? Gintaras teigia, kad dažniausia visų jų priežastis – netinkamai apskaičiuotas darbinių vibracijų lygis, pernelyg dideli ir gamintojo neįvertinti temperatūrų svyravimai, dėl kurių atsiranda nutrūkimų elektros grandinėje. Kalbant buitiškai, dėl ne iki galo apgalvotų dalykų "iššauna saugikliai". "Vis dėlto "Teslas" vertinčiau kaip patvarius elektromobilius, jeigu jie yra tinkamai prižiūrimi, o ir pats gamintojas, palyginti su kitais, nurodo daug ilgesnį laikotarpį tarp apsilankymų servisuose", – kalbėjo Gintaras.

Paklaustas apie atsargines dalis, pašnekovas džiaugėsi, kad jau atsiranda ir naudotų elektromobilių atsarginių detalių rinka. Tiesa, jos taip pat dažniausiai naudotos, nes įsigyti detalę iš oficialaus "Teslos" atstovo taip pat beveik neįmanoma, jei elektromobilis neremontuojamas oficialiose dirbtuvėse.

"Labai auga atsarginių detalių rinka Lenkijoje, daugumos reikalingų detalių "Teslai" tenka ieškoti būtent kaimyninėje valstybėje", – tvirtino kaunietis. Pasak jo, brangiausios tikriausiai yra kėbulo dalys, kurių elektromobilių savininkams prireikia patekus į eismo įvykį. "Dažnai lūžta ir durų rankenėlės, stringa jų mechanizmas, kuris jas įtraukia į durų vidų, kai elektromobilis užrakinamas. Iki 2014 m. gamintose "Teslose" daug problemų kėlė aukštos įtampos keitiklis, kuris 600 voltų įtampą keisdavo į 12 voltų. Paprasčiausiai jis buvo įmontuotas keleivio pusėje virš rato, tad neretai menkiausio kontakto metu buvo pažeidžiamas ir jį tekdavo keisti nauju", – pasakojo Gintaras. Šį trūkumą pastebėjęs gamintojas atnaujintame modelyje elektros srovės keitiklį perkėlė į automobilio vidų, ir šios problemos pasibaigė.

Itin svarbus "Tesloje" ir pagrindinis automobilio valdymo kompiuteris, įmontuotas centrinėje konsolėje. "Jeigu sugedo vieno JAV gaminto elektromobilio valdymo kompiuteris, tiesiog taip paprastai, suradęs kitą, nesumontuosi, nes kiekvienas kompiuteris yra suderintas būtent su konkrečiu elektromobiliu ir kitam netinka", – pasakojo Gintaras.

Vis dėlto šios detalės kaina nėra itin didelė, payginti su viso, kone 80 tūkst. eurų kainuojančio elektromobilio kaina. Naujas elektromobilio valdymo kompiuteris kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Tiesa, tiesiog prisijungti prie šio kompiuterio beveik neįmanoma, o ir apdoroti visą informaciją, kuri jame yra gana sudėtinga, o jos apdorojimas atimtų nemažai laiko.

Sunku įvertinti

Kaip lietuviams sekasi prižiūrėti šiuos prabangius elektromobilius ir kaip jiems sekasi pereiti valstybines technines apžiūras, dar sunku pasakyti, nes kai kuriems jų paprasčiausiai dar neteko apsilankyti Techninės apžiūros (TA) stotyse, nes pagal galiojančius teisės aktus, naujas elektromobilis automatiškai gauna trejus metus galiojantį TA taloną. Bendrovės "Transporto studijos" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad elektromobilių patikra TA stotyse nėra kažkuo ypatinga ir mažai kuo skiriasi nuo automobilių su vidaus degimo varikliais patikrinimo.

"Elektromobilio išmetimo sistemos netikriname, nes jos paprasčiausiai nėra, tačiau daugiau dėmesio skiriame elektrinei automobilio instaliacijai, žiūrime, kad būtų nepažeisti elektromobilio baterijas ir aukštos įtampos laidus saugantys gaubtai" – pasakojo R. Vėlavičius.

Pasak specialisto, ES kol kas tik kuriama privalomosios TA elektromobiliams sistema. "Tai aukštųjų technologijų elektromobilis ir daugiausia dabar svarstoma, kaip reikia patikrinti visas pagalbines vairavimo sistemas, kaip saugaus atstumo palaikymas, nenukrypimas nuo eismo juostos ir panašias, tačiau praktika kol kas nesuformuota. Manyčiau, kad tam dar prireiks laiko", – svarstė R. Vėlavičius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau elektroninių vairuotojų pagalbininkų tikrinima ir tradiciniuose automobiliuose. Pavyzdžiui, visuose automobiliuose, kurie registruoti po 2014 m. lapkričio 1 d., privalo būti ir tinkamai veikti elektroninė stabilumo kontrolės bei padangų slėgio palaikymo programos. R. Vėlavičius tvirtino, kad visos elektroninės automobilio saugumo sistemos vis dažniau tikrinamos per automobilyje įmontuotą elektroninę sąsają.

Nors sunku daryti apibendrinimus apie tai, kaip dažnai elektromobiliams pavyksta TA barjerą įveikti iš pirmo karto, pašnekovas juokavo, kad vien tik tai, kad elektromobiliams nereikia privalomojo išmetamųjų dujų taršos patikrinimo tikimybę gauti TA padidina 8 proc.

Hibridiniai ir elektriniai automobiliai dar neseniai atrodę lyg mokslinės fantastikos transportas, šiandien vis drąsiau skinasi kelią į automanų širdis ir automobilių gamintojų salonus. Didieji gamintojai prieš 10 metų skeptiškai žiūrėję į šias technologijas, bent vieno „žalio“ automobilio įtraukimą į savo gamą, rodos, laiko garbės reikalu.

VĮ „Regitra duomenimis, Lietuvoje šių metų pirmąją dieną buvo užregistruoti 2843 hibridiniai (turintys elektrinį ir dyzelinį arba benzininį variklį) automobiliai – ketvirtadaliu daugiau, lyginant su 2014 m. sausio 1 d. Tuo tarpu vien elektros energija varomų automobilių šiais metais užfiksuota 65, o tai yra net keturis kartus daugiau nei pernai (16). Naujausiais duomenimis, gegužės 1 d. Lietuvos keliuose važinėjo 104 elektriniai automobiliai.

Automobilių pirkimą lizinguojančios „UniCredit Leasing“ Lietuvoje pardavimų direktoriaus Aurimo Kuncos teigimu, lyginant 2014 ir 2015 metų pradžią, jaučiamas pakankamai stabilus augimas. „Kasmet lizingo būdu finansuojame vis didesnį kiekį elektromobilių. Kita vertus, matome, kad rinka tikrai dar turi potencialo. Lyginant su Vakarų Europa ar JAV, dar nespėjame su „žalių“ automobilių pirkimo tendencijomis. Taip pat ir kaimyninėse šalyse tokius automobilius perkama aktyviau dėl taikomų finansinių lengvatų. Tiesa, tam tikrų skatinimo priemonių imamasi ir Lietuvoje – elektromobilių vairuotojai gali išvengti kamščių, nes jiems suteikiama galimybė važiuoti specialia juosta, taip pat ir automobilių statymas mieste yra nemokamas“, – teigia A. Kunca.

Labiausiai perkami šiuo metu yra „Nissan Leaf“, antroje vietoje – „Chevrolet Volt“ elektriniai automobiliai. „Unicredit Leasing“ Lietuvoje atstovas pastebi dar porą žaliųjų automobilių rinkos tendencijų. „Pastaruoju metu pastebėjome poreikį greitiems elektriniams automobiliams – vairuotojai vis labiau ieško aukso vidurio tarp sportiškumo ir aplinkos tausojimo. Populiarėja  sportiškieji „Tesla“ ar novatoriškieji BMW i8. Tobulėjant technologijoms ir ilgėjant elektra nuvažiuojamiems atstumams, tokių automobilių gatvėse matysime daugiau. Be to, pajutome ir verslo susidomėjimą elektriniu ar hibridiniu transportu. Matome, jog tokie automobiliai veržiasi ne tik į taksi, bet ir smulkius krovinius vežiojančių įmonių autoparkus. Verslas tokiu būdu siekia tapti socialiai atsakingesniu ir minimizuoti savo veiklos poveikį gamtai“, – pasakoja A. Kunca.

Visgi, pasak A. Kuncos, norint platesnio ekologiško transporto pasklidimo, vien mokestinių palengvinimų ar verslo pastangų nepakanka. Būtinos gamintojų ir valstybės investicijos į inovacijas ir infrastruktūros plėtrą. „Elektromobiliai yra ateitis. Plečiantis elektros pakrovimų vietų skaičiui, abejojantieji pradės linkti į elektros, kaip ateities kuro, pusę. Šiemet didžiausioje pasaulyje elektronikos parodoje JAV Izraelio įmonė pristatė pilnai per 3 minutes pakraunamas baterijas, o veikiantį prototipą pažadėjo kitiems metams. Taigi, artimiausiais metais šioje rinkoje laukiama proveržio“, – prognozėmis dalinosi A. Kunca.

„Renault-Nissan“ aljansas, pasaulinis aplinkos neteršiančių automobilių gamybos lyderis, pardavė savo 250 000-ąjį elektromobilį. Baltą „Renault ZOE“ įsigijo kompiuterių specialistas iš Prancūzijos.

Šis istorinis etapas pasiektas birželio pradžioje, praėjus puspenktų metų nuo „Nissan LEAF“, pirmojo masėms skirto, aplinkos neteršiančio automobilio*, gamybos pradžios. Šiuo metu aljansas užima pusę viso pasaulio elektromobilių rinkos. Pardavus daugiau nei 180 000 vienetų, „Nissan LEAF“ išlieka visų laikų geriausiai perkamu elektromobiliu.

Nuo šių metų sausio iki gegužės pabaigos aljansas pardavė apie 31 700 elektromobilių – tai beveik 15 procentų daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Dėl vyriausybių iniciatyvos ir besiplečiančios infrastruktūros mūsų elektromobilių poreikis vis didėja, – tvirtina „Renault-Nissan“ aljanso vadovas Carlosas Ghosnas. – Poreikis taip pat didėja ir dėl teigiamų mūsų klientų atsiliepimų. Visame pasaulyje šie automobiliai sulaukia vienų iš aukščiausių įvertinimų.“

Įsigijo prancūzas iš Bordo

250 000-asis savininkas yra kompiuterių specialistas Yvesas Nivelle. Jis savo 21 metų amžiaus dyzelinį automobilį nusprendė pakeisti subkompaktiniu „Renault ZOE“. Nivelle įsigijo elektromobilį, pasinaudodamas šių metų balandžio mėnesį Prancūzijos vyriausybės  pradėta subsidijavimo programa. Ji suteikia 10 000 eurų subsidiją asmeniui, atsisakančiam aplinką teršiančio dyzelinio automobilio ir perkančiam naują elektromobilį. Nivelle tvirtina, kad vyriausybės parama buvo svarbus faktorius, renkantis elektromobilį. Ir priduria, kad didelę įtaką apsisprendimui turėjo ir pirmasis pasivažinėjimas šiuo automobiliu.

Elektromobilių gamoje – 6 modeliai

Siūlydamas šešis modelius, „Renault-Nissan“ aljansas yra vienintelis pasaulinio masto automobilių gamintojas, gaminantis visą šimtaprocentinių elektromobilių gamą. Be „Leaf“, „Nissan“ nuo praėjusių metų parduoda komercinį „e-NV200“. Be ZOE, „Renault“ taip pat parduoda komercinį „Renault Kangoo Z.E“, SM3 Z.E. sedaną ir dvivietį miesto automobilį „Twizy“.

Per paskutinius du mėnesius „Renault“ buvo Europos lyderis, užėmęs net 26 procentus elektromobilių rinkos. Didžiausios „Renault“ rinkos yra Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Norvegija. Prancūzijoje taikomos aplinkos apsaugos programos leidžia populiariausią elektromobilį – „Renault ZOE“ – įsigyti per mėnesį mokant vos 99 eurų įmoką.

*Važiuojant pagal NEDC nustatytą patikros metodiką, neišskiriama jokia CO2 tarša ir jokie ribojami atmosferos teršalai.

Vairuotojai, kurie tiki įsigiję didesnės ridos elektromobilius, piktinasi, kad jų transporto priemonėms nėra taikomos tokios pat lengvatos, kaip elektra varomoms mašinoms - esą šiandien naujausios ir moderniausios transporto priemonės turi didesnės ridos funkciją, todėl nelikus skatinimo elektromobilizacija Lietuvoje apskritai sustos, antradienį rašo "Lietuvos žinios".

lengvatos dabar taikomos tik toms transporto priemonėms, kuriose nėra vidaus degimo variklių. Lietuvoje žinomiausios iš tokių mašinų yra "Nissan Leaf", "Mitsubishi i-MiEV", "Tesla Model S". Jei elektrinis variklis veikia kartu su benzininiu ar dyzeliniu, tai jau - hibridinis automobilis, jo šeimininkas negali tikėtis lengvatų.

Trijų didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - savivaldybių sprendimu elektromobilių vairuotojai nemoka už stovėjimą aikštelėse, o kai kuriose įkrovimo stotelėse baterijas galima įkrauti nemokamai. Elektromobiliams Lietuvoje leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis, pažymėtomis elektromobilio ženklu. Tačiau vairuotojai, kurie mano nusipirkę didesnės ridos elektromobilius, tikina nesulaukiantys netgi tokių lengvatų.

„Renault-Nissan“ aljansas, kuriam tenka 58 proc. visiškai aplinkos neteršiančių automobilių rinkos, pardavė savo 200 tūkstantąjį elektromobilį.

Visų „Renault“ ir „Nissan“ pagamintų elektromobilių nuvažiuotas atstumas jau siekia apie 4 milijardus kilometrų. Vaizdžiai kalbant, tai reiškia, kad visiškai neteršdami mūsų planetos aplinkos, „Renault-Nissan“ elektromobiliai 100 000 kartų apvažiavo Žemės rutulį ir leido sutaupyti 200 milijonų litrų kuro, kuriuo būtų galima užpildyti apie 80 olimpinio standarto dydžio plaukimo baseinų. Be to, važiuojant šiais elektromobiliais, į aplinką nepateko 450 milijonų kilogramų anglies dioksido.

Savo 200 000-ąjį elektromobilį Aljansas pardavė lapkričio pradžioje, prabėgus maždaug ketveriems metams po to, kai rinkoje pasirodė „Nissan LEAF“ – pirmasis pasaulyje masinės gamybos elektromobilis, kuris per visą tokių transporto priemonių gyvavimo istoriją išliko perkamiausiu modeliu.

Nuo šių metų sausio iki lapkričio mėn. Aljansas pardavė apie 66 500 elektromobilių, arba 20 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Maždaug du iš trijų visame pasaulyje parduodamų elektromobilių yra Aljanso modeliai, įskaitant miesto sąlygoms skirtą „Renault“ gaminamą dvivietį keleivinį „Twizy“ bei „Nissan e-NV200“ elektra varomą furgoną, kuris parduodamas Europoje ir Japonijoje.

„Renault“ ir „Nissan“ elektromobiliai – visiškai aplinkos neteršiančių automobilių segmento lyderiai. Vis dėlto svarbiausia, kad jais labai patenkinti įvairiausių pasaulio šalių klientai“, – komentuodamas šį džiugų įvykį, pasakė „Renault-Nissan“ aljanso pirmininkas ir generalinis direktorius Carlosas Ghosnas. „Matydami teigiamus elektromobilių savininkų atsiliepimus ir didėjančią automobilių, kurie varomi iš atsinaujinančių energijos šaltinių, paklausą, visiškai nesistebime, kad elektromobilių pardavimai sparčiai auga, ypač tuose regionuose, kur gerai išvystyta įkrovimo punktų infrastruktūra“.

Daugiausia elektromobilių savininkų – JAV ir Japonijoje

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios yra didžiausia Aljanso elektromobilių rinka, veikia daugiau nei 750 greitojo įkrovimo punktų. Šiuo metu „Nissan“ derasi su savo prekybos atstovais ir įkrovimo punktų partneriais, kad iki 2015 m. vidurio tokių punktų jau būtų 1100. Greitojo įkrovimo punkte visiškai išsikrovusį „LEAF“ akumuliatorių maždaug per 30 minučių galima įkrauti iki 80 proc.

Šįmet „Nissan“ pradėjo įgyvendinti „Nemokamo įkrovimo“ („No Charge to Charge“) programą, pagal kurią įsigijusiems arba ilgam laikui išsinuomavusiems „Nissan LEAF“, suteikiama galimybė 2 metus tam tikruose punktuose elektromobilį įkrauti nemokamai. „Nemokamo įkrovimo“ programa šiuo metu veikia 12 JAV valstijų. Pagal „Nissan“ planus iki 2015 m. vidurio ji turėtų pradėti veikti ir kitose rinkose.

Antrojoje pagal dydį Aljanso elektromobilių rinkoje – Japonijoje – jau įrengta daugiau nei 2900 greitojo įkrovimo punktų. „Nissan“ ir trys kiti stambiausi Japonijos automobilių gamintojai žada, kad iki 2015 m. kovo mėn. greitojo įkrovimo punktų bus jau 6000.

Elektromobiliams skirtos infrastruktūros aspektu Jungtinė Karalystė yra pažangiausia Europos rinka. Šiandien greitojo įkrovimo punktų tinklas aprėpia 87 proc. Jungtinės Karalystės greitkelių.

„Nissan LEAF“ – pasaulyje perkamiausias elektromobilis

„Renault-Nissan“ aljansas, kurio šeši elektromobilių modeliai rieda įvairių pasaulio šalių keliais, yra vienintelė pasaulyje automobilių gamintojų grupė, turinti visą 100 proc. elektra varomų automobilių, kurie naudoja energiją vien tik iš atsinaujinančių šaltinių, asortimentą.

Nuo 2010 m. gruodžio mėn., kai rinkoje pasirodė pirmasis „Nissan LEAF“, Jokohamoje (Japonija) įsikūrusi bendrovė „Nissan“ įvairiose pasaulio šalyse pardavė 148 700 šių elektromobilių. Per šį laikotarpį „Nissan LEAF“ pelnė nemažai apdovanojimų, iš kurių reikėtų paminėti 2011 m. Pasaulio metų automobilio, 2011 m. Europos metų automobilio ir 2011–2012 m. Japonijos metų automobilio titulus. Šis elektromobilis pelnė aukščiausią klientų įvertinimą, kokį kada nors yra gavęs „Nissan“ automobilis.

Didžiausia „Nissan LEAF“ rinka – Jungtinės Amerikos Valstijos. Nuo šio modelio pasirodymo rinkoje čia jau parduota 67 000 vienetų. Dar 46 500 „Nissan LEAF“ nupirko Japonijos, o apie 31 000 – Europos klientai.

Panašu, kad ir 2014 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose „LEAF“ bus perkamiausias elektromobilis bei pranoks visas kitas elektra varomas ir hibridines transporto priemones. Naujausiais duomenimis, šių elektromobilių pardavimų apimtys išaugo 35 proc. Be to, net 21 mėnesį iš eilės „Nissan LEAF“ pardavimai – rekordiniai, o likus dviems mėnesiams iki metų pabaigos, aiškiai matyti, kad „Nissan LEAF“ JAV parduota daugiau nei per visus praėjusius metus. Be „LEAF“, šioje rinkoje galima įsigyti ir „e-NV200“ furgoną, kuris Europos šalyse pasirodė birželio mėn., o Japonijoje – spalio mėn.

Nuo 2011 m. spalio mėn., kai buvo parduotas pirmasis elektromobilis „Kangoo Z.E.“, Bulonės-Bijankūro mieste (Prancūzija) veikianti bendrovė „Renault“ iki šiol jau pardavė 51 500 elektromobilių. 2012 m. „Kangoo Z.E.“ pelnė Tarptautinio metų furgono titulą. Neseniai „Renault“ pateikė 5000-ąjį „Kangoo Z.E.“ Prancūzijos nacionalinei pašto tarnybai „La Poste“, kuri apskritai turi šalyje didžiausią įmonei priklausantį automobilių parką. Dar 5000 vienetų „Kangoo Z.E.“ pašto tarnyba gaus per artimiausius metus.

Be „Kangoo Z.E.“ ir „Twizy“, „Renault“ gamina dar du visiškai aplinkos neteršiančius modelius – ypač mažų gabaritų „ZOE“ ir sedaną „Fluence Z.E.“, kuris Pietų Korėjoje parduodamas su „Renault Samsung Motors“ prekės ženklu ir vadinamas „SM3 Z.E.“ Iš visų šios linijos „Renault“ modelių klientai labiausiai patenkinti būtent „ZOE“.

Europoje – pagrindinėje „Renault“ elektromobilių rinkoje - daugiausia jų parduodama Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Spalio mėn. „Renault“ vėl atgavo elektromobilių pardavimo Europoje lyderės pozicijas: šiuo metu jai tenka 31 proc. visos rinkos. Perkamiausias modelis – „ZOE“, kuriam tenka 23 proc. rinkos.