Šilutės plente esančiame penkiaaukštyje gyvenanti klaipėdietė pastebėjo, kaip jai einant į laiptinę iš trečio arba ketvirto aukšto pro langą kažkas išmetė teberūkstančią nuorūką.

Moteris nespėjo pastebėti, kas taip pasielgė, tačiau toks kaimyno elgesys papiktino.

„Kol vieni tvarko kiemus, kad jie būtų švaresni, kiti nuolatos teršia aplinką. Nueiti į parduotuvę ir nusipirkti cigarečių pakelį jiems nesunku, bet parūkius nuorūkas mesti į peleninę, o ne pro langą – per sudėtinga“, – stebėjosi klaipėdietė.

Panašaus skundo sulaukė ir Klaipėdos savivaldybė. Gyventojas rašė, kad M. Mažvydo alėjoje 9A, balkone iš J. Karoso gatvės pusės, kaimynas mėto nuorūkas į bendro naudojimo aikštelę ir taip teršia aplinką.

Klaipėdiečio įkeltose nuotraukose matyti dešimtys nuorūkų. Rūkalius turbūt nė nežino, kad gali būti baudžiamas tiek už aplinkos teršimą, tiek už rūkymą balkone.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 590 straipsnio penktoje dalyje nurodyta, kad asmenys gali pranešti policijai ar savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Kartu su pareiškimu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.

Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad skundų dėl rūkymo daugiabučiuose sulaukia ne itin daug.

„Viešosios tvarkos skyrius gauna tokių pranešimų. Šiemet jau gautas vienas toks pranešimas. Tokiais atvejais vykdomi patikrinimai, siekiant nustatyti tokius pažeidimus darančius asmenis. Jei pranešime nurodoma arba patikrinimų metu gaunama informacija apie žmones, galbūt darančius tokius pažeidimus, su jais bendraujama, jie įspėjami. Užfiksavus tokį pažeidimą darantį asmenį, jam būtų taikoma ANK 366 straipsnyje numatyta nuobauda“, – sakė L. Lapinskas.

Pagal ANK 365 straipsnį, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Kepėjų ir Mažosios Vandens gatvių gyventojai prašo švaros senamiestyje.

"Ši vieta gausiai lankoma miesto svečių ir gyventojų. Aplink yra daugiabučiai namai, įsikūrę verslai. Šioje vietoje neišvengiame nuorūkų mėtymo. Verslai ir gyventojai jas renka patys, bet problema būtų mažesnė ir lengviau valdoma, jeigu šioje vietoje atsirastų bent viena šiukšliadėžė. Taip piliečiai bent jau turėtų galimybę nešiukšlinti savo mieste", – savivaldybės prašė gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas priminė, kad už šiukšlinimą viešoje vietoje numatytos nuobaudos, tad patys rūkoriai turėtų nemėtyti nuorūkų po kojomis.

"O jei rūko, tegul pasivaikšto ir suranda, kur išmesti nuorūką. Kita vertus, ši vieta nėra priskiriama prie nerūkymo zonų. Nerūkoma tose vietose, kur yra įspėjamieji ženklai", – priminė L.Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nerūkymo zona paskelbti viešieji miesto pliažai.

"Nerūkymo zonos paskelbtos ir prie švietimo įstaigų. Draudžiama rūkyti prie socialinių paslaugų ir globos įstaigų. Negalima rūkyti ir bendrojo naudojimo balkonuose. Privačiuose balkonuose teks neberūkyti, jei daugiabutis paskelbiamas nerūkymo zona. Užtenka vieno gyventojo pareikšto prieštaravimo, kad būtų uždrausta rūkyti viso namo balkonuose ir terasose", – reikalavimus priminė L.Lapinskas.

Kur rūkyti, jei lyja? Turbūt jau tada reikia mesti.

Dėl rūkorių dūmų Kontrolės ir prevencijos skyrius dažnokai sulaukia skundų.

"Važiuojame, tikriname. Kartais randame. Bet dažniau ne", – pripažino skyriaus vedėjas.

Draudžiama rūkyti viešojo transporto automobilių salonuose.

"Rūkyti draudžiama ir viešojo transporto dengtose stotelėse, paviljonuose. Kur rūkyti, jei lyja? Turbūt jau tada reikia mesti", – patarė L.Lapinskas.

Jei pakelėje stovi kelio ženklas, nurodantis viešojo transporto sustojimo vietą, traukti dūmą galima.

Su rūkoriais klaipėdiečiai kovoja įvairiai. Puodžių gatvės gyventojai jau daugybę metų skundžiasi dėl dūmą pešančio jaunimo. Įspėdami, kad jų toks įprotis nedžiugina aplinkinių, gyventojai pakabino ženklą, kuriuo prašoma po langais nerūkyti.

"Vieną veikia, kito – ne. Visokių žmonių yra. Jei mandagus žmogus, gal ir sureaguos pamatęs ženklą. Kitam – nė motais", – tikino L.Lapinskas.

Šiuo metu Klaipėdoje nerūkymo zonomis paskelbta per 200 daugiabučių.

L.Lapinskas priminė, kad už rūkymą draudžiamoje vietoje numatoma nuobauda – nuo įspėjimo iki 20–50 eurų. Įkliuvus pakartotinai, gali grėsti 90 eurų bauda.

Nuorūkas sutraukia vaikai

Žvejybos uosto rajone dėl šiukšlinimo skųstasi jau ne kartą. Nevalyvus kaimynus gyventojai drausmino įspėjimais, tačiau panašu, kad iki šiol problema vis dar neišspręsta.

"Turiu nuotraukas, kas rūko ir meta, kitą kartą bus kreipimasis į policiją. Tikiuosi, sureaguos, kam reikės. Minijos g. 120", – "Facebook" grupėje "Žvejybos uosto rajono kaimynai" pasiskundė moteris.

Įrašą palikusi gyventoja įkėlė ir nuotrauką, kurioje matyti tikra nuorūkų jūra. Jos teigimu, aplink gyvenantys vaikai renka išmėtytas nuorūkas ir jas surūko.

Komentatoriai piktinosi netvarka, esą geriau nuorūkas mesti į stiklainį.

Tačiau iš tiesų net ir tokiu atveju žmogus nusižengtų.

Pernai sausio 1-ąją įsigaliojęs Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimas nurodė, kad rūkyti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, balkonuose, terasose ir kitose vietose draudžiama.

Šiuo atveju šiukšlintojai atlieka du pažeidimus – rūko draudžiamoje zonoje ir teršia aplinką.

Jeigu žmogus praneša tik apie numestą šiukšlę, mes neturime galimybės nustatyti, kas numetė, o jeigu nurodo, kas galbūt galėjo, tada kalbiname pažeidėją.

Padės tik policija?

Dėl tokios netvarkos kai kurie klaipėdiečiai siūlė nieko nebelaukti ir kreiptis tiesiai į policiją.

"Susirinkimas nepadės, reikia nufotografuoti ir atiduoti nuotraukas policijai. Kol baudos negaus, taip ir darys. Švaros niekada nebus, vieną dieną surenki, o po dienos – tas pats. Nejaugi kiemsargiai – "činarikų" rinkėjai ir daugiau jiems darbo nėra? Kovokite su kenkėjais, fotografuokite", – siūlė vyras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, skundų dėl šiukšlinimo išties nemažėja.

"Ir šią savaitę gavome pranešimą dėl mėtomo maisto. Žmonės matė, kad kelios moterys mėtė maisto katėms, ne pro langą, o eidamos pro šalį. Nuorūkų irgi būna. Nėra dažni nusiskundimai, bet vienas kitas pasitaiko. Jeigu žmogus praneša tik apie numestą šiukšlę, mes neturime galimybės nustatyti, kas numetė, o jeigu nurodo, kas galbūt galėjo, tada kalbiname pažeidėją", – sakė L.Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bauda – iki 600 eurų

Ne ką mažiau aktuali problema, vis dažniau iškylanti atšilus orams, – atliekų deginimas.

"Facebook" grupėje "Paupiai. Klaipėda" gyventoja skundėsi, kad dėl deginamų atliekų rajone teršiamas oras.

"Būtų smagu, kad mūsų bendruomenės nariai, gyvenantys nuosavuose namuose, neterštų oro degindami įvairias atliekas. Ačiū. P.S. šiuo metu ypač tai jaučiama Jaunystės gatvėje", – pranešė moteris.

Kita gyventoja jai antrino, esą dėl užteršto oro nesinori net ir vaikščioti.

"Taip, taip! Mes kovojome su fabriku ir jo tarša, o po rajoną kartais vaikščioti neįmanoma", – tikino moteris.

Trečiadienį pasirodė dar vienas įrašas. Šį kartą į klaipėdiečius kreipėsi Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė.

"Mieli paupiškiai, šiandien vėl kažkas iš kaimynų degino šakas, o gal ir dar kokias nors šiukšles, nes rajonas vėl pasmirdęs dūmais. Būkite sąmoningi patys ir pakalbėkite su tais, kurie tai daro. Nes tais degimo teršalais mes patys, mūsų tėvai, vaikai ir anūkai kvėpuoja ir nuodijasi", – teigė seniūnaitė.

Ji prasitarė, kad jeigu degintojai nesusipras gražiuoju, teks kviesti aplinkosaugininkus ir gaisrininkus, kad rajono nuodijimas baigtųsi.

Vis dėlto Viešosios tvarkos skyrius nusiskundimų dėl to negavo.

"Paskutinis tokio pobūdžio pranešimas buvo galbūt praeitą pavasarį. Šiemet nesulaukėme", – teigė L.Lapinskas.

Tiek šiukšlintojams, tiek šiukšlių degintojams galioja ta pati sankcija.

Nusižengus pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų, o nesilaikantiems draudimo rūkyti asmenims skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Kviečia į talkas

Melnragės gyventojai taip pat susidūrė su šiukšlintojais. Netoli gyvenamųjų namų esančiame šabakštyne klaipėdiečiai pastebėjo kažkieno paliktą čiužinį, baldų dalis, maišelius, pilnus atliekų.

"Facebook" grupėje "Melnragės bendruomenė" klaipėdietė pasiūlė surengti talką ir sutvarkyti užterštą vietą.

"Mūsų Melnragėje yra kaimynų, kuriems smagu, kai juos supa šiukšlynas. Bet jautrūs aplinkai žmonės savo iniciatyva jį tvarko. Gal metas susiburti talkai? Juk dar mūsų miške ir netoli jo, šalia mūsų namų yra ką tvarkyti", – svarstė moteris.

Jai pritarė ir kita gyventoja, kuri pasisiūlė prisidėti prie talkos.

"Prisidėčiau, žinau tą vietą, tikrai reikia sutvarkyti tą šabakštyną", – tikino ji.

Nuo balandžio 4 d. iki gegužės 6 d. Klaipėdoje skelbiamas švaros laikotarpis. Visi klaipėdiečiai kviečiami nelikti abejingi ir tvarkyti tiek viešąsias miesto teritorijas, tiek zonas prie savo namų.

Socialiniame tinkle "Facebook" gyventojai skundžiasi, kad šiukšlės metamos tiesiai ant praeivių galvų.

"Minijos g. 147 namas tiesiog ant galvų meta šiukšles", – rašė klaipėdietė.

Kita moteris skundėsi, kad panaši situacija ir  Mokyklos g. 23 name, tik ten esą apstu ne vien šiukšlių, po langais zuja ir paukščiai, tarp išmėtytų atliekų ieškantys maisto likučių.

Nepasitenkinimas kilo ir dėl gyventojų abejingumo, kurie matydami problemą nieko nedaro.

"Dabar visi fotografuoja ir kelia nuotraukas, užuot pakėlę ir nunešę šiukšlę", – išsakė nuomonę klaipėdietė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, skundų dėl mėtomų atliekų išties sulaukiama. Nors ir ne tiek daug.

"Per 2021-uosius prisimenu du–tris skundus dėl mėtomų pro langus šiukšlių. Yra buvę skundų dėl mėtomų cigarečių. Žmonės skundėsi, kad mėtomos ir maisto atliekos žuvėdroms. Šiais metais skundų kol kas nebuvo", – teigė L.Lapinskas.

Pernai sausio 1-ąją įsigaliojęs Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimas nurodė, kad rūkyti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, balkonuose, terasose ir kitose vietose draudžiama.

Šio draudimo iki šiol nesilaiko šimtai klaipėdiečių. Jie vienu metu nusižengia keliems įstatymams, kadangi ne tik rūko draudžiamoje vietoje, bet ir teršia aplinką.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį, nesilaikantiems draudimo rūkyti asmenims skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Pagal to paties kodekso 366 straipsnį, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinis pažeidimas – nuo 140 iki 600 eurų.

Šia nemalonia istorija pasidalijo 29-erių metų Freddie Gilliumas-Webbas iš Hampšyro, rašo „Daily Mail“. Vaikinas dirba kanalizacijos sistemų ir valymo paslaugų kompanijoje, todėl buvo matęs daugybę neįtikėtinai užleistų, purvinų namų, bet šis pamatytas vaizdas sumušė visus rekordus.

Su vaikinu susisiekė gyvenamųjų patalpų savininkas ir paprašė pagalbos. Paaiškėjo, kad nuomininkas gyveno jo name net metus visiškai nemokėdamas pinigų.

Maža to, nuomininkas labai suniokojo namus, dėl ko savininkas patyrė maždaug 11 800 svarų nuostolių.

Kiekvieną kartą, kai tik namo savininkas norėdavo atvažiuoti pas nuomininką išsiaiškinti situaciją, šis sugalvodavo įvairių istorijų, kad susitikimas neįvyktų, nes bijojo, kad vyras pamatys, kaip atrodo jo suniokotas turtas.

O įeiti į namus be nuomininko sutikimo ar jam nesant, savininkas negalėjo dėl Didžiosios Britanijos įstatymų. Galų gale po metų vargšeliui pavyko iškraustyti įžūlų nuomininką. Šis išvyko, o savininkui telefonu išsiuntė žinutę, kad truputį prišiukšlino rašo „Daily Mail“.

Vaizdas, kurį pamatė namo savininkas, atėmė žadą. Visur ant grindų mėtėsi supuvęs ir supelijęs maistas, nuorūkos ir alaus skardinės. Visa tai iškuopti pasamdytas Freddie suskaičiavo apie 8 tūkstančius skardinių.

Vonia buvo purvina ir visiškai surūdijusi, tualeto unitazas suskaldytas ir pilnas fekalijų.

Freddie sugaišo tris dienas, iš viso 30 valandų, kad sutvarkytų baisų nuomininko „palikimą“. Per tą laiką vaikinas išnešė šimtą didžiulių šiukšlių maišų, išvalymui jam prireikė dešimt butelių su chloru.

Cigaretė – viena iš dažniausiai pasitaikančių šiukšlių miesto gatvėse.

Kol suyra surūkyta cigaretė, praeina 15 metų. Pakanka vienos nuorūkos užteršti 500 litrų vandens.

Briuselyje neatsakingų rūkalių tykoti pavesta devyniems pareigūnams.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi kaunietis Algirdas ir papasakojo nemalonią patirtį Aleksoto apžvalgos aikštelėje. Anot vyro, čia atėję žmonės rūko, todėl negalima su vaikais pasigrožėti vaizdais. Dūmų dvokas – ne vienintelė problema. Rūkaliai nesibodi visą aikštelę nukloti nuorūkomis.

„Ateini su šeima ir vaiku apžiūrėti Kauno panoramos ir matai kaip rūko cigaretes trys Kauno „marozai“ vidury apžvalgos aikštelės. Ar leidžiama tokioje išskirtinėje vietoje rūkyti? Visa aikštelė primėtyta nuorūkų. Kaip suprantu, aikštelė dar nepriduota, bet Kauno turistų ir kauniečių jau gausiai naudojama. Gal vertėtų uždėti ženklus, perspėjančius apie draudimą rūkyti teritorijoje, jei kai kurie žmonės patys neturi bendro suvokimo?“ – problemą dėstė Algirdas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad apžvalgos aikštelėje buvo taisomi defektai.

Jei sulauksime kauniečių skundų ar pasiūlymų, svarstysime, ar aikštelę įtraukti į nerūkymo zonas.

„Visi darbai aikštelėje jau baigti. Rangovas dar turi oficialiai atsiųsti aikštelėje sumontuotų stiklų sertifikatą. Tada organizuosime objekto priėmimą. Tikiuosi šią savaitę pasirašysime perdavimo – priėmimo aktą. Buvo rasta defektų, kelis mėnesius rangovas juos taisė, o artimiausiu metu, tikimės, kad visos procedūros bus užbaigtos. Visgi, visas grožis atsivers pavasarį ir vasarą, kai sužaliuos pasodinti želdiniai“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Dėl rūkymo ji kol kas negalėjo duoti tikslaus komentaro. Kol kas Aleksoto apžvalgos aikštelė nėra įtraukta į miesto zonas, kuriose negalima rūkyti, tačiau, jei bus toks poreikis, bus svarstomas rūkymo aikštelėje klausimas.

„Jei sulauksime kauniečių skundų ar pasiūlymų, svarstysime, ar aikštelę įtraukti į nerūkymo zonas. Kol kas žmonės turėtų patys vieni kitus labiau gerbti ir nerūkyti šalia, jei aikštelėje yra kitų lankytojų“, – pažymėjo R.Savickienė.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad šiuo metu rūkyti draudžiama visose miesto viešojo transporto stotelėse, taip pat sodelyje prie Kauno muzikinio teatro, miesto savivaldybės prieigose, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei Istorinės Prezidentūros sodeliuose. Taip pat rūkaliai nepageidaujami Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios prieigose.

Anot V.Vasilenkos, su anūku atvykus į Panemunės paplūdimį prie Nemuno, jį nustebino, kad prie staliukų daugelis aplinkinių rūkė. To nevengė ir moterys, poilsiavusios su savo vaikais.

"Visur pilna nuorūkų. Pabandžiau vienai moteriškei pasakyti, kad aplink vaikai ir jie vos ne nuo gimimo pratinami prie nikotino kvapo. Ačiū Dievui, ji tik nudelbė mane nepatenkintu žvilgsniu ir toliau tęsė savo malonumą", – apie apsilankymą viename iš Kauno miesto paplūdimių pasakojo kaunietis.

Kitą dieną nuvykus į kitą – Lampėdžių – paplūdimį, situacija buvo panaši. Kaip sakė V.Vasilenka, nuorūkų daugiau nei akmenukų. Vyrą taip pat nuvylė paplūdimio nepriežiūra. Pasak jo, vietomis net pavojingai įlūžę mediniai paplūdimio takai. "Nors įvažiavimas į paplūdimį mokamas, bet priežiūros – jokios. Mano supratimu, ir gelbėtojų nėra. Nejaugi reikės skęstančiam skambinti 112 pačiam", – piktinosi V.Vasilenka.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės paplūdimiuose neuždrausta rūkyti. Jei tokia situacija piktina kitus poilsiautojus, išeities raginama ieškoti draugiškai pasikalbėjus. "Jeigu matoma, kad yra rūkoma šalia mažamečių, geriausias būdas – paprašyti užgesinti cigaretę arba pereiti į kitą vietą", – patarė A.Pakalniškis.

Saugumą vandenyje ir ant kranto užtikrina budintys gelbėtojai, tačiau jie dirba tik Kauno miesto savivaldybės kuruojamuose Kauno marių 1-ajame, Kauno marių 2-jame ir Lampėdžių paplūdimių teritorijose. Jų budėjimo laikas sezono metu yra nuo 10 iki 20 val. Jeigu maudynių vieta pasirenkama už paplūdimio ribų, atsiranda didelė rizika, kad gelbėtojai nepamatys arba nespės atbėgti ištikus nelaimei. Oficialiuose miesto paplūdimiuose tvarka rūpinasi bendrovė "Lagna".

Miesto tvarkymo skyriaus turimais duomenimis, Kauno paplūdimių vandens kokybė yra gera.

Mergina teigė, kad iš pradžių ją nemaloniai pasitiko policijos pareigūnas.

„Važiuojant namo staiga mano automobilį sustabdė policijos pareigūnas. Supratau, kad vyksta reidas. Priėjęs pareigūnas net neprisistatė ir pro sukąstus dantis iškošė, kad man teks pūsti į alkotesterį, nes vyksta reidas", – įspūdžiais dalijosi mergina.

Kol pareigūnas tikrino vairuotojos dokumentus, ši pro langą pamatė stulbinantį vaizdą.

"Prie tarnybinio automobilio pareigūnai traukia dūmą, vilkintys tarnybinę aprangą, darbo metu, viešoje vietoje. Ir tai, ko gero, nebūtų didelė katastrofa, kažkas pasakytų, kad pareigūnai irgi žmonės, turintys savo poreikių, bet parūkiusi viena pareigūnė tiesiog sviedė cigaretės filtrą ant žemės. Filtras ten ir liko gulėti. Šokiruota, o gal nemaloniai nustebinta tokiu pareigūnės elgesiu, neištvėriau ir pasakiau pareigūnui, kuris vis dar tikrino mano dokumentus, kad pasakytų kolegei, jog pakeltų ir išmestų cigaretės filtrą į tam skirtą vietą. Į šią pastabą pareigūnas atsakė, kad jis už tai nėra atsakingas“, – pasakojo klaipėdietė.

Negana to, pareigūnas vairuotojai pasiūlė pačiai nueiti ir pasakyti pareigūnei bei pridūrė, kad ji nėra  jo kolegė, nes dirba kitoje komandoje. Į tai Jolita atsakė, kad užfiksavo šį nekultūringą įvykį, o pareigūnas atrėžė, kad vairuotoja gali medžiagą perduoti ir į portalą policija.lt.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žaibiškai ėmė plisti rūkančių pareigūnų nuotraukos. Jomis pasidalijo tūkstančiai skaitytojų. Į tai Lietuvos policija atsakė: „Iš tiesų nemaloni situacija. Todėl nuoširdžiai atsiprašome už tokius veiksmus:“

Klaipėdietis interneto socialiniame tinkle paviešino nuotrauką, kurioje su vaikais pozuoja laikydami krūvą pliažuose surinktų cigarečių nuorūkų.

Neapsikentęs tokio nevalyvumo jis ragino poilsiautojus būti sąmoningesnius ir nešiukšlinti, kur papuola.

"Su vaikais žaidėme smagų žaidimą prie jūros – surink "činčikus". Ir laimėjome. Nedideliame plotelyje radome 150 įvairiausių formų ir firmų cigarečių nuorūkų. Tiesą sakant, daug neieškojome, nes nelabai buvo kur prigulti. Tikrai labai nesmagu, kai vaikai turi žaisti tarp cigarečių nuočiulpų, juolab kad mažiausieji į burną deda viską, ką tik randa. Maža to, suirti nuorūkoms reikia ne vieno dešimtmečio. Mums nebuvo sunku surinkti, o jums parūkius gal irgi būtų "bajeris" nuorūką įmesti į šiukšlinę? – retoriškai klausė klaipėdietis.

Jis teigė mylintis savo miestą ir norintis gyventi jame švariai. Todėl ir pats stengiasi nešiukšlinti, ir kitus ragino to nedaryti.

Mano siūlymas – už nuorūką skirti 200 eurų baudą.

"O jūs savo namuose irgi metate nuorūkas ant žemės? Jei kuris nors Seimo narys pamatytų šią žinutę, mano siūlymas – už nuorūką skirti 200 eurų baudą. Reikia kovoti, nes turėsime ne smėlio, o cigarečių kopas", – piktinosi R.Žiogas.

Netrukus po žinomo vyro nuotrauka pasipylė šimtai žmonių komentarų.

Dauguma taip pat negailėjo karčios kritikos šiukšlintojams, prisiminė kitas šalis – Kiprą, Kroatiją, kuriose esą puikiai tvarkomasi su šia problema.

"Ką tik grįžome iš Kroatijos. Pastebėjau, kad ten gana daug rūkančių moterų ir apskritai daugiau rūkalių. Moterys pliaže naudoja metalines dėžutes su dangteliu nuo kremo, nuo saldainių nuorūkoms dėti. Jas nesunku nešiotis, pripildžius lengva išvalyti, yra daugkartinės, saugios. Švarus paplūdimys ir gaisrų tikimybė mažesnė", – rašė vienas komentatorius.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio atstovas informavo, kad mėtantiesiems nuorūkas ar kitaip šiukšlinantiesiems aplinką numatyta skirti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pirmą kartą taikoma žodinė pastaba.

Šiemet kontrolieriai pažeidėjams davė kelias žodines pastabas už nuorūkos numetimą.